2020-06-10 Nr. AB-11842-3-61-3-01538-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-530-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01538-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Čer ir KO“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Čer ir KO“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Čer ir KO“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2018 m. gegužės 4 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2018 m. kovo 29 d. nutarimą Nr. ATK2-30/18 (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas teigė, kad Nutarime konstatuota aplinkybė, jog Bendrovės vadovas V. Č. (V. Č.) 2018 m. sausio 23 d. apie 22.35 val. pardavė A. Z. du butelius alaus „Švyturys“, neatitinka tikrovės. A. Z. neišėjo iš Bendrovės prekybos patalpų, pareigūnai jį sustabdė lauke. Tuo metu Bendrovės prekybos patalpose išvis nebuvo dirbama, o vadovas tik buvo pasilikęs tvarkytis. Neaišku ir kaip nustatytas alkoholinių gėrimų pirkimo laikas, nes pardavimas nebuvo užfiksuotas kasos aparatu.

3. Pareiškėjas taip pat nesutiko su išvada, kad jis prekiavo ir / ar laikė alkoholinius gėrimus be jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Atsakovas nepagrįstai atmetė pareiškėjo atstovo paaiškinimus, jog nebuvo galimybės nustatyti 3 vienetų alaus „Švyturio Švyturio“ pagaminimo ir galiojimo laiko neatitikties PVM sąskaitose faktūrose ir atitikties deklaracijose. Šiuo atveju net nelogiška, kad pareiškėjas visus alkoholinius gėrimus įsigijo iš UAB „Merata“, išskyrus 3 vienetus alaus (apie 3 Eur vertės), kuriuos neteisėtai įsigijo iš kito subjekto. Alaus rūšis, talpa ir kiekis sutapo su nurodytaisiais įsigijimo dokumentuose – PVM sąskaitose faktūrose, kurios buvo pateiktos tikrinimo metu. Pareiškėjas, gavęs alkoholinius gėrimus, negali sutikrinti barkodų ir atitikties deklaracijų, nes šie dokumentai mažmeninės prekybos įmonėms nėra teikiami.

4. Pareiškėjo vertinimu, Nutarime nepagrįstai nekonstatuotos jokios jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pažymėjo, kad Bendrovė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) pažeidimą padarė pirmą kartą (licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais įsigyta dar 2010 m. kovo 5 d.), netrukdė pažeidimo nustatymui ir tyrimui.

5. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjo argumentai skunde tėra subjektyvus faktinių aplinkybių vertinimas, gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės. Pareiškėjo teiginius, kad A. Z. neišėjo iš Bendrovės mažmeninės prekybos vietos patalpų, paneigia byloje esantys įrodymai: Departamento tarnautojų ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų pranešimai, paties A. Z. ir Bendrovės vadovo V. Č. paaiškinimai, vaizdo įrašas. Šie įrodymai taip pat paneigia pareiškėjo teiginius, kad nenustatytas tikslus alkoholinių gėrimų pardavimo laikas (pareigūnai nurodė A. Z., išeinantį iš Bendrovės prekybos vietos, pastebėję apie 22.30 val., alkoholinių gėrimų pardavimo laikas Nutarime nurodytas 22.35 val., t. y. po 5 min. kai pirkėją sustabdė pareigūnai). Bet kokiu atveju nėra abejonių, kad A. Z. alkoholinius gėrimus iš prekybos vietos išsinešė tuo laiku, kai prekyba alkoholiu draudžiama (t. y. po 20 val.). Atsakovo nuomone, pareiškėjo atsakomybės nepanaikintų ir versija, kad pirkėjas anksčiau įsigytus alkoholinius gėrimus tik išsinešė draudžiamu laiku, nes tokia veika būtų iš esmės paneigiama pati Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punkte įtvirtinto draudimo esmė. Kita vertus, prieštaravimai tarp pirkėjo ir Bendrovės vadovo paaiškinimų (pasak pirkėjo, jis pasiėmė anksčiau įsigytus alkoholinius gėrimus; pareiškėjo atstovas teigė, kad jis jokių alkoholinių gėrimų niekam po 20 val. nepardavė ir neperdavė) sudaro pagrindą netikėti šia versija. Atsakovas pažymėjo, kad tokie patys alkoholiniai gėrimai, kaip rastieji pas A. Z., buvo laikomi ir parduodami Bendrovės mažmeninės prekybos vietoje (sutampa net jų tinkamumo vartoti terminas).

7. Atsakovas skundo teiginius, jog pareiškėjas neturėjo galimybės nustatyti alkoholinių gėrimų pagaminimo ir galiojimo laiko neatitikimo, kadangi gėrimus tiekianti įmonė neteikia jam deklaracijų, laikė nepagrįstais. Paaiškino, kad pareiškėjas, siekdamas patvirtinti alaus „Švyturys Švyturys“ įsigijimą, pateikė Departamentui 2017 m. rugsėjo 15 d. ir 29 d., 2017 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitas faktūras, t. y. jis paskutinį kartą alų „Švyturys Švyturys“ įsigijo prieš daugiau nei 2 mėnesius. Kadangi kilo abejonių, ar minėti alkoholiniai gėrimai buvo įsigyti būtent pagal šias PVM sąskaitas faktūras, Departamentas kreipėsi į UAB „Merata“, su prašymu pateikti pareiškėjo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų atitikties deklaracijas. UAB „Merata“ pateiktose atitikties deklaracijose nurodytų alkoholinių gėrimų tinkamumo vartoti terminas nesutampa su Bendrovės prekybos vietoje laikomų ir parduodamų alkoholinių gėrimų tinkamumo vartoti terminais (Bendrovė laikė ir pardavinėjo alų „Švyturys Švyturys“, kurio tinkamumo vartoti terminas – 2018 m. balandžio 20 d, o pagal atitikties deklaracijas įsigyto alaus tinkamumo vartoti terminas – 2018 m. sausio 15 d., kovo 11 d.), todėl pareiškėjo pateiktos PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina alaus įsigijimo.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Čer ir KO“ skundą.

9. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė pareiškėjui licenciją verstis mažmenine prekyba alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos sidru, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 proc.

10. Departamento direktorius 2018 m. sausio 22 d. pavedė atlikti neplaninį ūkio subjektų patikrinimą. 2018 m. sausio 23 d. atliktas neplaninis Bendrovės patikrinimas, siekiant nustatyti, kaip ji laikosi Alkoholio kontrolės įstatymo bei Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių reikalavimų.

11. Departamento 2018 m. sausio 23 d. faktų fiksavimo protokole Nr. ATK2-017 ir 2018 m. vasario 14 d. protokole Nr. ATK2-08 užfiksuota, kad 2018 m. sausio 23 d. apie 22.35 val. mažmeninės prekybos vietoje Bendrovės vadovas pardavė kitam asmeniui du butelius alaus, patikrinimo metu taip pat rasti laikomi ir parduodami alkoholiniai gėrimai, kuriems nepateikti juridinę galią turintys privalomi tų alkoholinių gėrimų įsigijimo arba gabenimo dokumentai.

12. 2018 m. vasario 15 d. surašytas pranešimas Nr. S-520(3), kuriuo pareiškėjas informuotas apie 2018 m. sausio 23 d. patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir pažeidimus, pranešta, kad 2018 m. kovo 29 d. bus nagrinėjama pareiškėjo padaryto pažeidimo byla.

13. Departamentas ginčijamu 2018 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. ATK2-30/18 skyrė pareiškėjui 300 Eur baudą už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punkto, 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 2 punkto pažeidimus.

14. Teismas, spręsdamas dėl konstatuoto Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 2 punkto pažeidimo pagrįstumo, atkreipė dėmesį į Departamento 2018 m. sausio 23 d. faktų fiksavimo protokole nustatytas aplinkybes, jog pareiškėjo prekybiniame paviljone buvo rasti laikomi, parduodami buteliai alaus „Švyturio Švyturio“ (0,5 l, alk. 5,0 proc. tūrio, geriausia iki 2018-04-20, brūkšninis kodas 4770349225179), tačiau nepateikti juridinę galią turintys šio alaus įsigijimo dokumentai. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti nurodyto alkoholinio gėrimo įsigijimą, Departamentui pateikė UAB „Merata“ 2017 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MERV0262187, 2017 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MERV0261582 ir 2017 m. lapkričio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MERV0264023. Šiose PVM sąskaitose faktūrose yra užfiksuotas alaus „Švyturio Švyturio“ įsigijimas. Pagal UAB „Merata“ pateiktas atitikties deklaracijas nustatyta, kad Bendrovės patalpose rastų alkoholinių gėrimų (3 vnt. alaus „Švyturio Švyturio“) galiojimo data skiriasi nuo galiojimo datos, nurodytos UAB „Merata“ pateiktose atitikties deklaracijose. 2017 m. sausio 23 d. materialinių vertybių atsakingo saugojimo akte Nr. ATK2-017 užfiksuota, jog pas pareiškėją rastas alus „Švyturio Švyturio“, geriausias iki 2018 m. balandžio 20 d., tai patvirtina ir pateiktos nuotraukos, bet UAB „Merata“ atitikties deklaracijose nurodyta, kad pareiškėjo įsigytas alus – „Švyturio Švyturio“, geriausias iki 2018 m. kovo 11 d. ir 2018 m. sausio 15 d. Taigi, pareiškėjas nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų 3 vnt. alaus „Švyturio Švyturio“ (0,5 l, alk. 5,0 proc. tūrio, geriausia iki 2018-04-20, brūkšninis kodas 4770349225179) įsigijimą. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo prekybos paviljone rastam alui „Švyturio Švyturio“ (0,5 l, alk. 5,0 proc. tūrio, geriausia iki 2018-04-20, brūkšninis kodas 4770349225179) nebuvo pateikti juridinę galią turintys jo įsigijimo ir laikymo dokumentai, todėl atsakovas Nutarime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas tokiais veiksmais pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 2 dalies 2 punktą.

15. Teismas, spręsdamas dėl konstatuoto Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punkto pažeidimo pagrįstumo, akcentavo, jog Departamento 2018 m. sausio 23 d. faktų fiksavimo protokole nurodyta, kad 2018 m. sausio 23 d. apie 22.35 val. iš Bendrovės prekybinio paviljono patalpų išėjo vyras, kurį sustabdžius nustatyta, jog jis turėjo du butelius alaus „Švyturio Švyturio“ (0,5 l, alk. 5,0 proc. tūrio, geriausia iki 2018-04-20, brūkšninis kodas 4770349225179), buteliai uždaryti gamykliniu būdu. Ši aplinkybė užfiksuota ir atsakovo pateiktame vaizdo įraše. Alkoholį įsigijęs asmuo A.

Z. 2018 m. sausio 23 d. paaiškinime nurodė, kad eidamas žaisti futbolo į sporto salę, apie 19.45 val. užėjo į baltą kioską nusipirkti du butelius alaus ir pasiliko jį ten, kad eidamas po futbolo treniruotės, po 22.00 val., pasiimtų gėrimus namo. Bendrovės vadovas 2018 m. sausio 23 d. paaiškinime nurodė, kad 2018 m. sausio 23 d. 22.35 val. į kioską užėjo jaunuolis, paklausė apie futbolo treniruotę ir išėjo, vadovas nematė, ar šis asmuo turėjo alkoholinių gėrimų. Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo argumentus, jog A.

Z. neišėjo iš pareiškėjo prekybos patalpų, o buvo sustabdytas lauke, be to, prekių pardavimas 22.35 val. nėra užfiksuotas. Vaizdo įrašas patvirtina, kad A. Z. išėjo iš pareiškėjo prekybos vietos. Aplinkybę, kad A. Z. buvo nusipirkęs būtent tą alų, kuriuo prekiauja pareiškėjas, patvirtina ir tai, kad A. Z. turimo alaus galiojimo laikas sutapo su pareiškėjo prekybos vietoje laikomo analogiško alaus galiojimo laiku. Be to, A. Z. paaiškinimai ir Bendrovės vadovo paaiškinimai nesutampa, prieštarauja vieni kitiems, t. y. A.

Z. teigė, kad alų įsigijo 19.45 val., o vėliau (po 22.00 val.) užėjo jo pasiimti, o Bendrovės vadovo teigimu, jis nematė, ar A. Z. su savimi turėjo alkoholinių gėrimų, tvirtino, kad po 20.00 val. niekas neįsigijo alkoholinių gėrimų. Pareiškėjo argumentus, jog kasos aparate atsakovo nurodomo pažeidimo padarymo metu joks prekių pirkimas neužfiksuotas, teismas taip pat atmetė, nes lauke policijos pareigūnų sulaikytas A. Z. irgi negalėjo pateikti alaus pirkimo kvito. Kita vertus, aplinkybė, ar alaus butelio pardavimo operacija buvo apskaityta kasoje teisės aktų nustatyta tvarka, neturi teisinės reikšmės vertinant pareiškėjo padarytą pažeidimą, nes tam, kad būtų konstatuotas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punkto pažeidimo faktas, esminę reikšmę turi tik pats alkoholio pardavimo draudžiamu laiku faktas.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas pripažino pagrįsta atsakovo išvadą, kad pareiškėjo prekybos paviljone draudžiamu laiku, t. y. po 20.00 val., buvo parduodami alkoholiniai gėrimai, todėl pareiškėjas padarė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punkto pažeidimą.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjui skirtos baudos dydį, pastebėjo, kad atsakovas Nutarime nurodė nenustatęs pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nesiėmė aktyvių veiksmų padėti pažeidimo tyrimui, tačiau, nustačius pažeidimą, paisė atsakovo nurodymo nutraukti atliekamus neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas skunde nurodė vienas kitam prieštaraujančius argumentus – iš pradžių teigė, kad Nutarime nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, vėliau tvirtino, jog pažeidimą padarė pirmą kartą, netrukdė tyrimui. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad pareiškėjui skirta bauda tik 11 Eur viršija minimalią baudą, skirtą baudą laikė teisinga.

17. Teismas nusprendė, kad Nutarimas atitinka teisės aktų reikalavimus, pažeidimo kvalifikacija yra teisinga, baudos dydis parinktas tinkamai, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir mastą, jo padarymo aplinkybes, todėl nėra pagrindo šį Nutarimą panaikinti.

III. 18. Pareiškėjas UAB „Čer ir KO“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundo reikalavimus.

19. Pareiškėjas pažymi, jog nėra nustatyta, kad alus, kurio įsigijimui neva nepateikti reikiami dokumentai (3 buteliai „Švyturys Švyturys“), yra nelegalus, galėtų pakenti žmonių sveikatai dėl nežinomo gamintojo ir / ar oficialaus platintojo. Priešingai, sprendime konstatuota, kad alus perkamas iš didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais besiverčiančios UAB „Merata“, atitikties deklaracijose skiriasi tik datos apie alaus pagaminimą, brūkšniniai kodai. Pareiškėjas pakartoja neturintis galimybės, gavęs alkoholinius gėrimus, patikrinti, ar gauti gėrimai atitinka nurodytuosius dokumentuose, taip pat kad šiuo atveju dokumentuose alkoholinių gėrimų rūšis, talpa ir kiekis sutampa, tačiau, pareiškėjo nuomone, nei atsakovas, nei teismas neatsižvelgė į šiuos argumentus. Pareiškėjas tvirtina, kad pats gamintojas dokumentuose sumaišė partijas. Mano, kad siekiant pašalinti kylančias problemas, pats atsakovas turėtų inicijuoti teisės aktų pakeitimą, jog mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais įmonėms būtų pateikiami visi atitinkami dokumentai ir jos galėtų sutikrinti gautų gėrimų tapatumą nurodytiesiems dokumentuose.

20. Pareiškėjas akcentuoja, kad, remiantis A. Z. paaiškinimais, alus jam buvo parduotas 19.45 val., t. y. leidžiamu laiku, todėl nėra Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punkto pažeidimo. Teismas nepašalino kilusių abejonių dėl alkoholinių gėrimų pardavimo A. Z. laiko (užfiksuotas alaus pardavimo laikas yra 22.35 val., t. y. 5 minutės po pirkėjo sustabdymo). Byloje taip pat nepaneigtos aplinkybės, kad A. Z. sustabdymo metu Bendrovės paviljonas nedirbo, kasos aparatas buvo išjungtas, savininkas tik tvarkė sulaužytą durų spyną. Neatmestina, kad asmuo, įsigijęs alų leidžiamu laiku, nieko neįspėjęs jį pasiėmė vėliau. Teismo motyvas, kad aplinkybę, jog A. Z. alų įsigijo būtent pareiškėjo paviljone, patvirtina tai, kad šiame paviljone prekiaujama tokios pagaminimo datos alumi, atmestinas. Didmeninės prekybos įmonės parduoda gan didelius alkoholinių gėrimų kiekius, todėl tos pačios partijos, galiojimo datos ir to pačio pavadinimo alų neabejotinai pardavinėja ir kiti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais subjektai, prekiaujantys gretimose prekybos vietose.

21. Pareiškėjas pakartoja, kad atsakovas nepagrįstai nenustatė jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kadangi Bendrovė pažeidimą padarė pirmą kartą, netrukdė jo nustatymui ir tyrimui. Skirta bauda neadekvati inkriminuojamam pažeidimui, nes Bendrovės finansinė padėtis nėra gera. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo argumentai yra vienas kitam prieštaraujantys, – pareiškėjas iš tiesų netrukdė tyrimui, o atsakovo surašytas nutarimas dėl Bendrovės padaryto Įstatymo pažeidimo yra pirmasis nuo licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimo 2010 m. kovo 5 d., bet pareiškėjas nesutinka su Nutarime išdėstytomis aplinkybėmis ir pateiktu jų vertinimu.

22. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Atsakovo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai iš esmės sutampa su skundo argumentais, kuriuos teismas išsamiai išnagrinėjo. Atsakovas pažymi, jog jis detaliai išdėstė savo poziciją atsiliepime į skundą, toliau iš esmės pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus, be kita ko, kad Bendrovės prekybos vietoje laikomo ir parduodamo alaus „Švyturys Švyturio“ tinkamumo vartoti terminai nesutapo su atitikties deklaracijoje nurodytais tinkamumo vartoti terminais. Papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad teisės aktai nedraudžia prašyti tiekėjo pateikti atitiktį patvirtinančius dokumentus, byloje nėra duomenų apie alkoholinių gėrimų tiekėjo UAB „Merata“ atsisakymą pateikti pareiškėjui tokius dokumentus.

24. Atsakovas pastebi, kad pareiškėjo teiginiai nesutampa su Nutarime užfiksuotomis aplinkybėmis. Nutarime nurodyta, kad 2018 m. sausio 23 d. apie 22.30 val. Departamento ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, važiuodami pro Bendrovės mažmeninės prekybos vietą, pastebėjo, jog viduje yra žmonių, todėl nusprendė prekybos vietą stebėti, o apie 22.35 val. iš prekybos vietos išėjo A. Z.. Prieštaravimai tarp A. Z. ir Bendrovės vadovo paaiškinimų sudaro pagrindą netikėti versija, kad pirkėjas alkoholinius gėrimus įsigijo 19.45 val. Bet kokiu atveju nekyla abejonių, kad pirkėjas alkoholinius gėrimus iš prekybos vietos išsinešė tuo laiku, kai prekyba alkoholiu draudžiama (t. y. po 20 val.), o priešingas situacijos vertinimas paneigtų Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punkte įtvirtinto draudimo esmę.

25. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog jis pažeidimą padarė pirmą kartą, Įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje nėra įvardyta kaip viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsakovas pritaria teismo vertinimui, kad pareiškėjui skirta ekonominė sankcija tik 11 Eur viršija minimalią baudą, numatytą už sunkesnįjį iš pažeidimų, o pareiškėjo argumentai yra prieštaringi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento nutarimo Nr. ATK2-30/18 skirti pareiškėjui 300 Eur baudą už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punkto, 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 2 punkto pažeidimus, teisėtumo bei pagrįstumo.

27. Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012). Pažymėtina, jog tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų AKĮ nustatytų imperatyvų laikymąsi (žr., pvz., 2017 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-506-822/2017).

28. Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholio produktus, neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įmonėms Lietuvos Respublikoje draudžiama laikyti Lietuvos Respublikoje alkoholio produktus, neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Ginčijamu Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2018 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. ATK2-30/18 nustatyta, jog pareiškėjui priklausančioje mažmeninės prekybos vietoje rasti laikomi ir parduodami alkoholiniai gėrimai, kuriems nepateikti juridinę galią turintys jų įsigijimo ar gabenimo dokumentai.

29. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo prekybos paviljone rastam alui „Švyturio Švyturio“ (0,5 l, alk. 5,0 proc. tūrio, geriausia iki 2018-04-20, brūkšninis kodas 4770349225179) nebuvo pateikti juridinę galią turintys jo įsigijimo ir laikymo dokumentai. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nėra nustatyta, kad alus, kurio įsigijimui neva nepateikti reikiami dokumentai (3 buteliai „Švyturys Švyturys“), yra nelegalus, galėtų pakenti žmonių sveikatai dėl nežinomo gamintojo ir / ar oficialaus platintojo. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad apeliaciniu skundu nepaneigiama nustatyta faktinė aplinkybė, kad nebuvo minėtų alkoholio produktų (3 butelių alaus „Švyturio Švyturio“ (0,5 l, alk. 5,0 proc. tūrio, geriausia iki 2018-04-20, brūkšninis kodas 4770349225179)) įsigijimo ir laikymo dokumentų. Apeliaciniame skunde nepateikta duomenų, kurie galėtų paneigti minėtą išvadą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalies 2 punkte įtvirtintas draudimas laikyti alkoholio produktus, neturint juridinę galią turinčių privalomų tokių produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų, yra formalus ir nėra siejamas su pasekmėmis ar alkoholio laikymo tikslais, motyvais bei alkoholio valdymo faktu ar laikymo trukme, o pažeidimo konstatavimui pakanka nustatyti tik minėtos normos dispozicijos draudimo nepaisymą (žr., pvz., 2015-05-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-281-261/2015, 2016-01-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-43-520/2016 ir kt.). Todėl nepaneigus išvados dėl juridinę galią turinčių konkretaus alaus įsigijimo ir laikymo dokumentų nebuvimo kiti apeliacinio skundo argumentai negali paneigti nustatytų Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 2 punkto pažeidimų.

30. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punkte įtvirtintas draudimas Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos mažmeninės prekybos vietose (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus atvejus). Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2018 m. sausio 23 d. faktų fiksavimo protokole užfiksuota, jog 2018-01-23 apie 22.35 val. iš pareiškėjos prekybinio paviljono patalpų išėjo vyras, kurį sustabdžius nustatyta, jog jis turėjo du butelius alaus „Švyturio Švyturio“ (0,5 l, alk. 5,0 proc. tūrio, geriausia iki 2018-04-20, brūkšninis kodas 4770349225179), buteliai uždaryti gamykliniu būdu. Ši aplinkybė taip pat užfiksuota ir atsakovo pateiktame vaizdo įraše. Apeliaciniame skunde teigiama, kad remiantis A. Z. paaiškinimais, alus jam buvo parduotas 19.45 val., t. y. leidžiamu laiku, todėl nėra Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punkto pažeidimo.

31. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. Z. paaiškinimai ir pareiškėjos vadovo paaiškinimai nesutampa, prieštarauja vieni kitiems, A. Z. teigia, kad užėjo įsigyti alaus 19.45 val., o vėliau, jau po 22.00 val. užėjo jo pasiimti, tuo tarpu įmonės vadovo teigimu, jis nematė ar A. Z. alkoholinių gėrimų apskritai su savimi turėjo, teigia, kad po 20.00 val. alkoholinių gėrimų niekas neįsigijo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju aplinkybė, ar alaus butelio pardavimo operacija buvo apskaityta kasoje teisės aktų nustatyta tvarka, teisinės reikšmės, vertinant pareiškėjos padarytą pažeidimą, neturi, nes pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, tam, kad būtų konstatuotas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 11 punkto pažeidimo faktas, esminės reikšmės turi tik pats alkoholio pardavimo draudžiamu laiku faktas, nesvarbu, ar pirkėjui buvo įteiktas kasos aparato kvitas ar ne (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-340-14).

32. Ginčijamu nutarimu pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjo prekybos paviljone draudžiamu laiku, t. y. po 20.00 val. buvo parduodami alkoholiniai gėrimai, o atsakovas pagrįstai konstatavo Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punkto pažeidimą.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje inicijuoto ginčo faktinius ir teisinius aspektus, byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo abejoti, jog nustatant ir konstatuojant Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, buvo padarytos nepagrįstos išvados dėl pareiškėjo atsakomybės. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus.

34. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 ir kt.).

35. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo nurodytus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

36. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad skirta bauda yra neproporcinga, nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas baudos proporcingumą, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nesiėmė aktyvių veiksmų padėti pažeidimo tyrimui, tačiau nustačius pažeidimą paisė atsakovo nurodymo nutraukti atliekamus neteisėtus veiksmus; pareiškėjas skunde nurodo vienas kitam prieštaraujančius argumentus – iš pradžių teigia, kad ginčijamame nutarime nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, vėliau nurodo, jog pažeidimą padarė pirmą kartą, o tyrimui netrukdė; nagrinėjamu atveju nėra nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovo paskirta bauda sunkesnio pažeidimo ribose tik 11 eurų viršija minimalią baudą.

37. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, iš esmės teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Čer ir KO“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė