2020-06-23 Nr. AB-12773-3-62-3-01235-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1241-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01235-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. R. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. sausio 15 d. iki 2017 m. sausio 1 d. buvo laikomas Alytaus PN orumą žeminančiomis sąlygomis, nes jam nebuvo išduotos higienos priemonės – dantų pasta, dantų šepetukas, skutimosi peiliukai. Dėl neišduotų higienos priemonių jautė nepatogumus ir pažeminimą, negalėjo palaikyti asmeninės higienos (išsivalyti dantų, nusiskusti), jautėsi nešvarus. Pareiškėjas su prašymais kreipdavosi į būrio auklėtoją dėl higienos priemonių išdavimo, tačiau jo prašymai nebuvo patenkinti.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Alytaus PN pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų, esančių pataisos namų vaikų namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normas, galiojusias iki 2017 m. sausio 1 d., bausmę atliekantiems nuteistiesiems kiekvieno mėnesio pradžioje mėnesiui turėjo būti išduodama: 200 g. skalbiamojo muilo, 100 g. tualetinio muilo, 1 rulonas tualetinio popieriaus. Teisės aktuose nebuvo numatyta, jog nuteistieji turėtų būti aprūpinami dantų pasta, dantų šepetukais ar skutimosi priemonėmis. Pagal 2016 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymą Nr. 1R-132, įsigaliojusį 2017 m. sausio 1 d., nuteistiesiems išduodamos šios higienos priemonės: dantų šepetėlis (1 vnt./mėn.), dantų pasta 75 ml. (kas du mėnesius), skutimosi peiliukai (4 vnt./mėn.). Pareiškėjas higienos priemones gavo 2017 m. vasario 24 d., kai pirmą kartą raštiškai kreipėsi į Alytaus PN dėl higienos priemonių išdavimo. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis.

5. Atsakovo atstovas taip pat prašė taikyti ieškinio senaties terminą laikotarpiui nuo 2014 m. sausio 15 d. iki 2015 m. gegužės 28 d.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjo D. R. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo D. R. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus PN sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar teisinės pagalbos. Gavęs atsakovo atsiliepimą, kuriuo buvo prašoma taikyti ieškinio senatį ir su juo susipažinęs, pareiškėjas nepateikė teismui prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą kitaip vertinti ieškinio senaties taikymo klausimą. Atsižvelgęs į tai, teismas tenkino atsakovo atstovo prašymą skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 15 d. iki 2015 m. gegužės 28 d. taikyti trijų metų ieškinio senatį ir pareiškėjo reikalavimą už minėtą laikotarpį atmetė. Teismas pabrėžė, kad sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikšmingas pareiškėjo buvimas Alytaus PN laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 12 d. iki 2017 m. sausio 1 d.

8. Teismas pažymėjo, kad neturtinę žalą pareiškėjas iš esmės grindžia aplinkybėmis, jog Alytaus PN jam nebuvo išduotos šios higienos priemonės: dantų pasta, dantų šepetukas, skutimosi peiliukai. Atsakovo atstovas neneigė, kad minėtos higienos priemonės pareiškėjui nebuvo išduotos ir nurodė, kad galiojusios teisės normos nenumatė pareigos nuteistajam išduoti šias higienos priemones.

9. Teismas, išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių nuteistųjų ir suimtųjų aprūpinimo higienos normomis analizę, padarė išvadą, kad Alytaus PN ginčo laikotarpiu neaprūpino pareiškėjo higienos priemonėmis (dantų pasta, dantų šepetuku, skutimosi peiliukais), todėl konstatuotina, kad Alytaus pataisos namai pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, kas pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 ir 14 straipsnių reikalavimų.

10. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į aktualią EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatęs, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl higienos priemonių (dantų šepetėlio, dantų pastos, skutimosi peiliukų) išdavimo į Alytaus PN administraciją nesikreipė, konstatavo, jog pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas nusprendė, kad yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus.

III. 11. Pareiškėjas D. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

12. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika. Pareiškėjas akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017 nurodė, jog pareiškėjo neaprūpinimas skunde nurodytomis asmens higienos priemonėmis vien dėl to, jog Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis norma nenumato tokių priemonių išdavimo nuteistiesiems, neatitinka Konvencijos 3 ir 14 straipsnių reikalavimų. Pareiškėjas pabrėžia, kad tokio pobūdžio bylose neturtinė žala atlyginama pinigais.

13. Pareiškėjas teigia, kad analogiškos bylos turėtų būti sprendžiamos analogiškai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė žalos atlyginimo pinigais.

14. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių patirtą neturtinę žalą ir jos dydį patvirtinančių įrodymų, be to, neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas, pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo, ir prašo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas D. R. kildina iš Alytaus PN veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų (neišduodant higienos priemonių), atlyginimo.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais (1 000 Eur) turėjo būti tenkintas, nes neturtinė žala atsirado dėl žeminančių orumą kalinimo sąlygų, o jo teisių pažeidimo pripažinimas nėra adekvati satisfakcija padarytam pažeidimui.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Pažymėtina, kad byloje, nagrinėjamoje apeliacine tvarka, nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas nebuvo aprūpintas dantų šepetėliu, dantų pasta, skutimosi peiliuku.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl asmenų aprūpinimo higienos reikmenimis atkreipia dėmesį į EŽTT jurisprudenciją, kurioje pažymėta, jog sulaikyto asmens higienos priemonių (tarp jų ir muilo, dantų šepetuko, dantų pastos) trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui. Melnitis prieš Latviją byloje EŽTT yra nusprendęs, kad tai, jog pareiškėjas negalėjo pasirūpinti savo higiena ilgesnį laikotarpį ir nuolat jautėsi nešvarus ir pažemintas, akivaizdžiai sukėlė jam kančią, kurios sunkumo laipsnis viršija sulaikymui būdingą kentėjimą. Dar daugiau, nacionalinės valdžios institucijų nesugebėjimas aprūpinti sulaikytąjį nurodytomis higienos priemonėmis, pažeidė tarptautinius standartus, tarp jų – Europos Tarybos Ministrų komiteto 2016 m. sausio 11 d. priimtų Rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 19.6 punktą, numatantį, kad tam, jog kaliniai laikytųsi švaros, įstaigos vadovybė turėtų aprūpinti juos tualeto reikmenimis bei valymo priemonėmis ir medžiagomis. Teismas, be kita ko, akcentavo, kad galimybė asmenims higienos priemones nusipirkti kalėjimo parduotuvėje ar kitaip gauti, neatleidžia valstybės nuo jos pareigų, nustatytų Konvencijoje, tarp kurių pareiga užtikrinti, kad asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios būtų suderinamos su asmens orumu. EŽTT pabrėžė, kad tokiomis aplinkybėmis nacionalinės valdžios atsainus požiūris – aiškus atsisakymas patenkinti pareiškėjo teisėtą prašymą aprūpinti asmens higienos priemonėmis – yra ypač nepriimtinas. Toks nepagrįstas atsisakymas, taikomas suimtiems asmenims, neišvengiamai lemia visiškos priklausomybės nuo kito asmens valios jausmą, bejėgiškumą ir galiausiai – pažeminimą (žr., pvz., EŽTT 2012 m. vasario 28 d. sprendimą byloje Melnitis prieš Latviją (pareiškimo Nr. 30779/05).

20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017 pažymėjo, jog nors tokia EŽTT pozicija išreikšta dėl suimtojo asmens statusą turinčio asmens kalinimo sąlygų, išaiškinimas reikšmingas ir nuteistų asmenų atžvilgiu. Esminių asmens higienos priemonių išdavimas tik suimtiesiems negali būti pateisinamas jų statuso skirtingumu, nes suimtieji bei nuteistieji laikytini asmenimis, esančiais panašioje padėtyje. Todėl EŽTT padaryta išvada, kad sulaikyto asmens higienos priemonių trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui, atsižvelgus į Konvencijos 14 straipsnį, aktuali ir sprendžiant dėl valstybės pareigos aptartomis higienos priemonėmis aprūpinti nuteistąjį.

21. Iš pacituotų EŽTT sprendimo nuostatų matyti, kad – aiškus atsisakymas patenkinti pareiškėjo teisėtą prašymą aprūpinti asmens higienos priemonėmis – yra nepriimtinas. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad šioje byloje nenustatyta, jog pareiškėjas būtų teikęs atsakovo atstovo administracijai prašymą raštu dėl pareiškėjo aprūpinimo dantų pasta, dantų šepetuku ir skutimosi peiliukais iki 2017 m. sausio 1 d. Šią aplinkybę nurodė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau pareiškėjas jos apeliaciniame skunde neginčija. Pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui teiginys, kad jis žodžiu ne kartą kreipėsi į būrio auklėtoją dėl šių higienos priemonių išdavimo, tačiau jo prašymai nebuvo tenkinami, yra neįrodytas.

22. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014, 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-953-438/2019). Todėl sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-229-1062/2019; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1332-525/2019).

23. Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika, nes sprendė kitaip nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017, atmetamas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodytoje byloje asmeniui buvo priteista neturtinė žala dėl to, kad jis nebuvo aprūpintas asmens higienos priemonėmis vien dėl to, jog Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis norma nenumatė dantų pastos, dantų šepetėlio bei skutimosi peiliukų išdavimo nuteistiesiems. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo kitu pagrindu, t. y dėl to, kad nebuvo nuteistojo aiškaus prašymo gauti dantų pastą, dantų šepetėlį bei skutimosi peiliukų. Taigi šios bylos nėra analogiškos.

24. Pareiškėjas padarytą neturtinę žalą sieja su tuo, kad atsakovo atstovas jam nepagrįstai neišdavė higienos priemonių (dantų pastos, dantų šepetuko, skutimosi peiliukų). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas neteikė prašymo išduoti higienos priemones (dantų pastą, dantų šepetuką, skutimosi peiliukus), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo Alytaus PN neteisėtus veiksmus, todėl nepagrįstai pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas pareiškėjui kalint Alytaus PN. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1993-502/2019, 24–25 p.). Kartu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė tik pareiškėjas, atsakovas šios aplinkybės neginčija. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija, vadovaudamasi principu non reformatio in peius (draudimas bloginti skundą padavusio asmens padėtį), negali bloginti pareiškėjo padėties, todėl nešalina iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, susijusių su pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pareiškėjui kalint Alytaus PN pripažinimu.

25. Nors pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė galiojančias teisės normas ir galiojančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl pažeidimo pripažinimo, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kuria pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestas, yra teisinga. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė