dbfe930b-7dd1-41f5-b39e-38ec8d4e1ace · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-642/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03989-2010-7Procesinio sprendimo kategorijos: 73.2.5.1.1;73.2.5.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danguolės Martinavičienės, Danutės MilaÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo PoÅ¡kaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

Å . ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. Å . ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , ir aptikslinęs ieÅ¡kinį prašė priteisti jam iÅ¡ atsakovo pagal 2009 m. gruodžio 4 d. nekilnojamojo turto draudimo liudijimÄ serija (duomenys neskelbtini) 34 370 Lt nesumokėtos draudimo iÅ¡mokos; pagal 2009 m. gruodžio 14 d. kilnojamojo turto draudimo liudijimÄ serija (duomenys neskelbtini) – 56 101,33 Lt nesumokėtos draudimo iÅ¡mokos, 2 449,47 Lt palÅ«kanų, viso 92 920,80 Lt draudimo iÅ¡mokos bei 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IeÅ¡kovas nurodė, kad 2009 m. gruodžio 4 d. sudarė su atsakovu Gyventojų turto draudimo sutartį (Gyventojų turto draudimo polisas Serija (duomenys neskelbtini)) pagal kuriÄ apdraudė gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini). IÅ¡duoto draudimo liudijimo priede Nr. 1 „Apdrausto nekilnojamojo turto sÄ raÅ¡as“ nurodyta, kad apdrausto gyvenamojo namo likutinė vertė yra 88 000 Lt ir nustatoma draudimo suma atitinka Å¡iÄ vertę. 2009 m. gruodžio 14 d. ieÅ¡kovas sudarė kitÄ Gyventojų turto draudimo sutartį (Gyventojų turto draudimo polisas Serija (duomenys neskelbtini)), pagal kuriÄ apdraudė kilnojamÄ jį turtÄ , esantį Å¡iame name, kilnojamojo turto draudimo suma 64 000 Lt. 2010 m. gegužės 16 d. gyvenamajame name kilo gaisras, kurio metu visiÅ¡kai sudegė gyvenamasis namas ir jame esantys daiktai.

Tai patvirtina Tauragės apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Å ilalės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos 2010 m. gegužės 17 d. pažyma Nr. 4-1-70 „Dėl gaisro“. Atsakovas dėl Å¡io įvykio paskaičiavo dėl kilnojamojo turto 2 308,67 Lt sumÄ (iÅ¡minusavus 200 Lt besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ ) bei 10 660 Lt draudimo iÅ¡mokÄ dėl gaisro metu sunaikinto gyvenamojo namo. IeÅ¡kovas nesutinka su Å¡iuo dydžiu, motyvuodamas tuo, kad paskaičiuotos nepagrįstai mažos draudimo iÅ¡mokos, kurios neatitinka Draudimo sutarčių sÄ lygų.

Praradus apdraustÄ turtÄ , draudimo iÅ¡moka lygi draudimo sumai, todėl visiÅ¡kai sudegus ieÅ¡kovo apdraustam namui, draudimo iÅ¡moka turi bÅ«ti 88 000 Lt. Atsakovo nesutikimas atlyginti visÄ jo paties įvertinto turto vertę reikÅ¡tų, jog pats atsakovas ginčija draudimo sumos dydį. Draudimo polisÄ dėl kilnojamojo turto gyvenamajame name draudimo, turto vertę vadovaudamasis Gyventojų turto draudimo taisyklių 6.6.5 punktu nustatė atsakovas, iÅ¡duoto draudimo liudijimo priede nurodyta, kad kilnojamojo turto name draudimo suma 64.000 Lt.

Atsakovo reikalavimas pateikti dokumentus, pagrindžiančius ieÅ¡kovo pateiktÄ informacijÄ apie sudegusius daiktus yra nesÄ Å¾iningas. IeÅ¡kovas Å¡ių dokumentų neturi, nes jie sudegė gaisro metu. IeÅ¡kovas pateikė atsakovui per gaisrÄ sudegusių daiktų sÄ raÅ¡Ä ir vertes, t.y. viso sudegė turto 58 610 Lt vertės sumai, todėl iÅ¡skaičius iÅ¡skaitÄ , kuri lygi 200 Lt, draudimo iÅ¡moka sudaro 58.410 Lt. Tiek draudimo teisinės prigimties analizėje, tiek draudimo teisės dokrinoje bei teismų praktikoje galioja prezumpcija, kad praradus apdraustÄ daiktÄ , draudimo iÅ¡moka lygi draudimo sumai.

Atsakovas sumokėjo 2 308,67 Lt, todėl pagal Å¡iÄ sutartį nesumokėta draudimo iÅ¡moka sudaro 56 101,33 Lt. Atsakovas draudimo iÅ¡mokÄ delsia mokėti 134 d., todėl ieÅ¡kinio padavimo dienai skolingas 2 449,47 Lt palÅ«kanų. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, kad 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimu atsakovas ieÅ¡kovui sumokėjo 42 970 Lt papildomÄ draudimo iÅ¡mokÄ . Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, todėl prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad 2010 m. birželio 22 d. raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovÄ apie tai, kad yra atliekamos žalų administravimo procedÅ«ros bei vykdomas įvykio priežasčių ir aplinkybių papildomas patikrinimas, taip pat paprašė pateikti įrodymus apie ieÅ¡kovo turėtÄ bei įvykio metu sunaikintÄ turtÄ , tačiau ieÅ¡kovas tokių įrodymų nepateikė.

Vadovaujantis Draudimo įstatymo 88 straipsniu, reglamentuojančiu draudimo iÅ¡mokÄ turto draudimo atveju, draudimo iÅ¡mokos dydis yra lygus draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų iÅ¡laidų (draudimo intereso) dydžiui, jeigu Å¡alių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių. Draudimo iÅ¡mokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į dėl draudžiamojo įvykio atsiradusius nuostolius, draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo sumÄ , draudimo vertę, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes.

Å iuo atveju namas buvo draustas likutine verte, todėl vadovaujantis Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 60 7.5.3 punktu pirmiausia yra iÅ¡mokama draudimo iÅ¡moka, apskaičiuota vadovaujantis turto likutine arba rinkos verte, taikant mažesniÄ jÄ iÅ¡ verčių. IeÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėta 10 660 Lt draudimo iÅ¡moka, kadangi vidutinė rinkos vertė pagal VÄ® Registrų centro duomenis buvo 10 860 Lt. Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas priėmė papildomÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kovui iÅ¡mokėjo 42 970 Lt draudimo iÅ¡mokÄ pagal nekilnojamo turto vertintojo nustatytÄ ginčo namo vertę.

Pažymėjo, jog atsakovas prašė ieÅ¡kovo patikslinti kilnojamojo turto daiktų komplektacijÄ , įsigijimo aplinkybes, vertę. IeÅ¡kovas tokių įrodymų nepateikė, atsakovas pats aiÅ¡kinosi nurodytas aplinkybes ir remdamasis gauta informacija iÅ¡ Å ilalės rajono policijos komisariato nustatė, kad 2010 m. birželio 23 d. atliekant Å¡iame name kratÄ , nustatyta, kad gyvenamajame name naujų baldų, buitinės technikos nebuvo, o buvo tik seni bei stipriai nudėvėti baldai, senas Å¡aldytuvas, senas televizorius.

Todėl traktuotina, jog ieÅ¡kovo pateikta informacija laikyta klaidinančia, siekiant neteisėtai gauti draudimo iÅ¡mokÄ . Vadovaujantis CK 6.997 straipsnio 2 dalimi ne gyvybės draudimo atveju draudimo suma negali virÅ¡yti tikrosios draudžiamo turto ar turtinės rizikos vertės, o CK 6.1001 str. numato, kad jei draudimo suma, nurodyta draudimo sutartyje virÅ¡ija draudimo vertę, tai draudimo sutartis negalioja dėl tos sumos dalies, kuri virÅ¡ija draudimo vertę. Tokia taisyklė kyla iÅ¡ nepagrįsto praturtėjimo ir pelno neleistinumo principo – vieno iÅ¡ pagrindinių draudimo teisės principų.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieÅ¡kovui V. Å . 200 Lt draudimo iÅ¡mokÄ ir 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos 200 Lt sumos, palÅ«kanas skaičiuojant nuo 2010 m. lapkričio 5 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; kitoje dalyje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui atmetė; priteisė iÅ¡ atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieÅ¡kovui V. Å . 70 Lt žyminio mokesčio.

Nurodė, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad Å¡alys 2009 m. gruodžio 4 d. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (Gyventojų turto draudimo polisas Serija (duomenys neskelbtini)), pagal kuriÄ atsakovas apdraudė ieÅ¡kovo gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). IÅ¡duoto draudimo liudijimo priede Nr. 1 „Apdrausto nekilnojamojo turto sÄ raÅ¡as“ nurodyta, kad apdrausto gyvenamojo mano likutinė vertė yra 88 000 Lt ir nustatoma draudimo suma atitinka Å¡iÄ vertę. 2009 m. gruodžio 14 d.

Å¡alys sudarė kitÄ Gyventojų turto draudimo sutartį (Gyventojų turto draudimo polisas Serija (duomenys neskelbtini)), pagal kuriÄ atsakovas apdraudė ieÅ¡kovo kilnojamÄ jį turtÄ , esantį Å¡iame name, kilnojamojo turto draudimo suma 64 000 Lt. 2010 m. gegužės 16 d. gyvenamajame name kilo gaisras, kurio metu visiÅ¡kai sudegė gyvenamasis namas ir jame esantys daiktai. Tai patvirtina Tauragės apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Å ilalės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos 2010 m. gegužės 17 d. pažyma Nr. 4-1-70 „Dėl gaisro“ .

Pagal Gyventojų turto draudimo taisyklių 6.7.5.1.1 punktÄ gaisras pripažintinas draudiminiu įvykiu, todėl atsakovui atsiranda pareiga iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui gaisro metu patirtÄ Å¾alÄ , t.y. draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovas ieÅ¡kovui dėl Å¡io įvykio 2010 m. rugpjūčio 3 d. praneÅ¡imu Nr. 04-14V-69527 paskaičiavo ir dėl kilnojamojo turto priėmė sprendimÄ iÅ¡mokėti 2 308,67 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , (iÅ¡minusavęs 200 Lt besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ ) bei 10 660 Lt draudimo iÅ¡mokÄ dėl gaisro metu sunaikinto gyvenamojo namo (iÅ¡minusavus 200 Lt besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ ). 2011 m. gruodžio 2 d. draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo aktu bylos Nr. 2010/158217 ieÅ¡kovui priimtas sprendimas ir iÅ¡mokėta papildoma 42 970 Lt draudimo iÅ¡moka (iÅ¡skaičiavus 200 Lt besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ ).

Dėl draudimo iÅ¡mokos už gyvenamÄ jį namÄ Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apskaičiuojant draudimo iÅ¡mokÄ , turto draudimo vertė nustatoma draudiminio įvykio dienai. Ä®vertinęs Å¡alių susiklosčiusių draudimo santykių teisinį reglamentavimÄ ir vadovaudamasis Gyventojų turto draudimo taisyklių 7.5.3 p. nuostatomis bei CK 6.997 straipsnio 2 dalimi, laikė įrodytu, kad atsakovas draudimo iÅ¡mokÄ pagrįstai apskaičiavo ieÅ¡kovui vadovaudamasis turto rinkos verte, o ne draudimo sumos verte, bei pažymėjo, kad neturi pagrindo remtis ieÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose nurodyta Lietuvos kasacinio teismo praktika bylose Nr. 3K-3-760/2000 ir Nr. 3K-3-12/2009, nes Å¡ių bylų faktinės aplinkybės nėra analogiÅ¡kos kilusiam ginčui tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo.

Pirmosios instancijos teismas vadovaujasi atsakovo pateiktu įrodymu UAB „Delfa“ Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. 11-57, kuriame konstatuota, kad turto rinkos vertė sudaro 53 830 Lt, tačiau laikė, kad atsakovas nepagrįstai du kartus iÅ¡skaičiavo iÅ¡ ieÅ¡kovui mokėtinos draudimo iÅ¡mokos 200 Lt besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ , t.y. 2010 m. spalio 22 d. iÅ¡mokėdamas 10 660 Lt draudimo iÅ¡mokÄ ir 2011 m. gruodžio 9 d. iÅ¡mokėdamas 42 970 Lt draudimo papildomÄ iÅ¡mokÄ , todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovo reikalavimÄ tenkintino ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisė 200 Lt draudimo iÅ¡mokÄ vadovaudamasis draudimo sutartimi (poliso Nr. PZULT Nr. 113667) (CK 6.987 str., 6.997 str. 2 d., 6.1001 str.). Dėl draudimo iÅ¡mokos už apdraustÄ kilnojamÄ jį turtÄ IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas draustiems kilnojamiems daiktams apskaičiavo 2 508,67 Lt nuostolio sumÄ , iÅ¡minusavęs 200 Lt besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ .

IeÅ¡kovas teismui nurodė, kad per gaisrÄ sudegė 58 610 Lt vertės turto. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumÄ , liudytojų L. R., E. A., kaip nesuinteresuotų bylos baigtimi asmenų parodymus dėl daiktų buvimo fakto ir remdamasis tikimybių teorijos principu, laikė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad patyrė 58 610 Lt nuostolio dėl kilnojamųjų name buvusių daiktų, nes ieÅ¡kovas savo reikalavimo nepagrindė įrodymais, o atsakovo paskaičiuota draudimo iÅ¡moka dėl kilnojamųjų daiktų yra teisinga ir įrodyta.Dėl palÅ«kanųIeÅ¡kovas prašė teismo priteisti jam iÅ¡ atsakovo 2 449,47 Lt palÅ«kanų nuo neiÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos sumos viso už 134 d.

Pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 2 dalį draudimo iÅ¡moka privalo bÅ«ti iÅ¡mokėta ne vėliau, kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikÅ¡minga nustatant draudžiamojo įvykio faktÄ , aplinkybes, pasekmes ir draudimo iÅ¡mokos dydį.InformacijÄ iÅ¡ Tauragės apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos valdybos Å ilalės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos atsakovas gavo 2010 m. gegužės 24 d., informacijÄ iÅ¡ Tauragės apskrities vyr. policijos komisariato Å ilalės rajono policijos komisariato gavo 2010 m. liepos 13 d., raÅ¡tas iÅ¡ Å ilalės rajono apylinkės teismo gautas 2010 m. rugsėjo 27 d., ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl žalos pervedimo gautas 2010 m. spalio 18 d.

Å ie duomenys buvo reikÅ¡mingi siekiant iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Sprendimas dėl draudimo iÅ¡mokos priimtas 2010 m. spalio 18 d. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad draudikas visÄ reikalingÄ informacijÄ gavo 2010 m. rugsėjo 27 d., gavęs visÄ reikÅ¡mingÄ informacijÄ draudžiamajam įvykiui nustatyti. Todėl įstatyminė pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ atsirado atsakovui ne vėliau kaip iki 2010 m. spalio 27 d., todėl ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 2 449,47 Lt palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmosios instancijos teismas atmetė kaip neįrodytÄ .

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliantas UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinį skundÄ grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 200 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , priėmė netinkamÄ sprendimo dalį, kadangi netinkamai nustatė, kad atsakovas du kartus iÅ¡skaičiavo besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ , kuri buvo iÅ¡skaičiuota tik vienÄ kartÄ .

Papildoma iÅ¡moka buvo apskaičiuota iÅ¡ patikslintos rinkos vertės įvykio dienai (53 830 Lt) minusuojant iÅ¡skaitÄ (200 Lt) ir jau iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokos sumÄ (10 660 Lt).Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas V. Å . sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas suklydo priteisdamas ieÅ¡kovui 200 Lt, kadangi besÄ lyginė iÅ¡skaičiuota buvo iÅ¡skaičiuota tik vienÄ kartÄ . Apeliantas V. Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pagal 2009 m. gruodžio 4 d. nekilnojamojo turto draudimo liudijimÄ Serija (duomenys neskelbtini) priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo nesumokėtÄ 34 370,00 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , pagal 2009 m. gruodžio 14 d. kilnojamojo turto draudimo liudijimÄ Serija (duomenys neskelbtini) priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo nesumokėtÄ 56 101,33 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , 2 449,47 Lt palÅ«kanų, 5proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t.y. 2010 m. lapkričio 5 d., nuo pradinio ieÅ¡kinio 135 890,80 Lt sumos iki 2011 m. gruodžio 6 d. (ieÅ¡kovas pripažino dalį ieÅ¡kinio ir sumokėjo 42 970,00 Lt) ir nuo 2011 m. gruodžio 10 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo nuo 92 920,80 Lt sumos, teismo ir atstovavimo iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas draudimo iÅ¡mokos visiÅ¡kai nesiejo su draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma, o vadovavosi turto rinkos verte draudiminio įvykio metu, todėl teismo skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pagal Draudimo įstatymo 87 straipsnio reglamentavimÄ , jeigu draudimo sutartyje yra nurodyta vertė, negalima laikyti, jog turto vertė yra turto rinkos kaina draudimo sutarties sudarymo metu. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas darydamas iÅ¡vadÄ , kad atsakovas pagrįstai apskaičiavo draudimo iÅ¡mokÄ nuo turto rinkos vertės, suklydo, nes atsakovas, prieÅ¡ sudarant draudimo sutartį, nustatė turto vertę (Draudimo taisyklių 6.6.5 p.), kuri lygi Å¡alių susitartai draudimo sumai (Draudimo taisyklių 6.6.1 p.), nuo kurios skaičiuojam draudimo iÅ¡moka.2.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktikÄ , kurioje pripažįstama, jog, praradus apdraustÄ turtÄ , draudimo iÅ¡moka yra lygi draudimo sumai. Taigi galioja prezumpcija, jog draudimo sutartyje numatyta draudimo suma yra lygi apdrausto daikto vertei, todėl, daiktÄ praradus, draudimo iÅ¡mokos dydį sudaro draudimo sutartyje numatyta draudimo suma.

3. Nors apskaičiuojant draudimo iÅ¡mokÄ , jos dydis turi bÅ«ti siejamas su sutartyje nustatyta draudimo suma, o jos pasikeitimÄ turi įrodyti draudikas, tačiau atsakovas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų ir nenuginčijo, kad nekilnojamojo turto likutinė vertė draudimo sutarties sudarymo metu 2009 m. gruodžio 4 d. buvo mažesnė, nei Å¡ioje sutartyje nurodyta 88 000 Lt draudimo suma, todėl ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė atsakovo paskaičiuotÄ ieÅ¡kovo nuostolį 2 308,67 Lt už degusį kilnojamÄ jį turtÄ ir jo iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ 2 308,67 Lt teisingais.

IeÅ¡kovas pasirinko atsakovo siÅ«lomÄ , jo įvertintÄ , nekilnojamojo turto draudimo sumÄ , todėl ieÅ¡kovo turtas buvo apdraustas 64 000 Lt verte. Atsižvelgiant į Å¡alių sulygtas sutarties sÄ lygas, taip pat dėl teisinio apibrėžtumo ir nuspėjamumo draudiminio įvykio atveju draudimo iÅ¡moka turi bÅ«ti apskaičiuojama laikantis sutartyje įraÅ¡ytos draudimo sumos ir kitų sutarties sÄ lygų dėl draudimo iÅ¡mokos dydžio. Byloje nėra jokių įrodymų, kad kilnojamojo turto vertė nuo draudimo sutarties sudarymo iki draudžiamojo įvykio pasikeitė.

Daiktų vertė iÅ¡liko tokia, kokiÄ nustatė atsakovas draudimo sutarties sudarymo metu, o Å¡iÄ aplinkybę paneigiančių įrodymų draudikas nepateikė.

5. Spręsdamas dėl sudegusio nekilojamojo turto vertės pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik atsakovo kviestais liudytojų L. R., ir E. A. parodymais, kaip nesuinteresuotais bylos baigtimi, tačiau nenurodė, kodėl nesiremia ieÅ¡kovo kaimyno G. V. parodymais ir atmetė ieÅ¡kovo sutuoktinės L. Å . parodymus, kuri iÅ¡samiai nurodė name buvusius daiktus ir jų buvimo vietÄ bei nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovo pateiktas fotonuotraukas, parodančias apie daiktų buvimÄ name, kurias ieÅ¡kovas gavo iÅ¡ giminaičių.6.

NesÄ Å¾iningas buvo atsakovo reikalavimas ieÅ¡kovui įrodyti, kad prieÅ¡ gaisrÄ name buvo tokios vertės daiktai. Tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo vartotojiÅ¡ki santykiai, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino ginčo Å¡iuo aspektu ir visÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė ieÅ¡kovui – silpnesniajai sutarties Å¡aliai.7. Å ilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. raÅ¡tas neturi jokio ryÅ¡io nei su draudžiamojo įvykio faktu, nei su draudimo iÅ¡mokos dydžiu, todėl apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepragrįstai nurodė, kad atsakovui atsirado pareiga sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ nuo 2010 m. spalio 27 d.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo Å¡iuos argumentus:

1. Ieškovas vadovaujasi kasacinio teismo nutartimis, kuriose nagrinėjamos faktinės aplinkybės buvo visiškai skirtingos, t.y. jose buvo pasisakyta dėl transporto priemonių draudimo, todėl pateikti išaiškinimai neturi precedentinės galios nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų yriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-760/2000; 2002 m. birželio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-911/2002; 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-671/2006, 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-74/2007).2.

Atsakovo nuomone, nepagrįstas apelianto argumentas dėl draudimo iÅ¡mokos dydžio nustatymo atsižvelgiant į turto vertę, numatytÄ sutartyje. Priede Nr. 3 prie Gyventojų turto draudimo sutarties (duomenys neskelbtini) Å¡alys susitarė, jog apskaičiuojant draudimo iÅ¡mokÄ , turto draudimo vertė nustatoma draudžiamojo įvykio dienai. Turto, nusidėvėjusio daugiau kaip 50 procentų, draudimo vertė yra lygi jo likutinei vertei, o turto, nusidėvėjusio ne daugiau kaip 50 procentų, draudimo vertė yra lygi jo naujai vertei.

Atsižvelgiant į tai, kad sudegė namas, kuris buvo pastatytas 1925 m., kuris nusidėvėjęs daugiau kaip 50 procentų, atitinkamai draudimo vertė draudžiamojo įvykio dienai yra lygi jo likutinei vertei pagal Gyventojų turto draudimo taisyklių 7.2.2.1. punktÄ nuostolio apskaičiavimÄ , t.y. kai turtas apdraustas likutine verte dėl draudžiamojo įvykio yra sunaikintas ar prarastas - nuostolio suma yra analogiÅ¡ko turto atstatymas likutine verte iki likutinės vertės, buvusios prieÅ¡ pat draudžiamÄ jį įvykį.3.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai įvertinęs bylos aplinkybių visumÄ , liudytojų parodymus, vadovaudamasis tikimybių teorijos principu laikė, kad ieÅ¡kovas neįrodė nuostolio dėl kilnojamųjų daiktų, buvusių name. Nėra teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė sumokėti reikalaujamo dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Apeliantas reikalaujamos draudimo iÅ¡mokos dydžio nepagrindė, t. y. neįrodė kad realiai patyrė reikalaujamo dydžio nuostolius, todėl nėra ir negali bÅ«ti teisinis pagrindas atlyginti nuostolius, kurių nepatyrė apeliantas.4.

Draudimo iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų terminų, kadangi paskutinis ieÅ¡kovo dokumentas gautas 2010 m. spalio 18 dienÄ , kuriuo ieÅ¡kovas patikslino sÄ skaitÄ , į kuriÄ turi bÅ«ti pervesta draudimo iÅ¡moka už nekilnojamÄ jį turtÄ . Pats ieÅ¡kovas nebuvo atviras ir neatskleidė informacijos apie vykusį teisminį ginÄÄ bei gyvenamojo namo, kuris sudegė, turto areÅ¡tÄ , o draudimo kompanija, neįsitikinusi, kas yra teisėtas draudimo iÅ¡mokos gavėjas, neturi teisės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nenustačiusi absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose nagrinėja, ar Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad Å¡alys 2009 m. gruodžio 4 d. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (Gyventojų turto draudimo polisas Serija (duomenys neskelbtini)), pagal kuriÄ atsakovas apdraudė ieÅ¡kovo gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini).

IÅ¡duoto draudimo liudijimo priede Nr. 1 „Apdrausto nekilnojamojo turto sÄ raÅ¡as“ nurodyta, kad apdrausto gyvenamojo mano likutinė vertė yra 88 000 Lt ir nustatoma draudimo suma atitinka Å¡iÄ vertę. 2009 m. gruodžio 14 d. Å¡alys sudarė kitÄ Gyventojų turto draudimo sutartį (Gyventojų turto draudimo polisas Serija (duomenys neskelbtini)), pagal kuriÄ atsakovas apdraudė ieÅ¡kovo kilnojamÄ jį turtÄ , esantį Å¡iame name, kilnojamojo turto draudimo suma 64 000 Lt. Tauragės apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Å ilalės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos 2010 m. gegužės 17 d. pažyma Nr. 4-1-70 „Dėl gaisro“ patvirtina, kad 2010 m. gegužės 16 d. gyvenamajame name kilo gaisras, kurio metu visiÅ¡kai sudegė gyvenamasis namas ir jame esantys daiktai.

Pagal Gyventojų turto draudimo taisyklių 6.7.5.1.1 punktÄ gaisras pripažintinas draudiminiu įvykiu, todėl atsakovui atsirado pareiga iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui gaisro metu patirtÄ Å¾alÄ , t.y. draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovas ieÅ¡kovui dėl Å¡io įvykio 2010 m. rugpjūčio 3 d. praneÅ¡imu Nr. 04-14V-69527 paskaičiavo ir dėl kilnojamojo turto priėmė sprendimÄ iÅ¡mokėti 2 308,67 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , (iÅ¡minusavęs 200 Lt besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ ) bei 10 660 Lt draudimo iÅ¡mokÄ dėl gaisro metu sunaikinto gyvenamojo namo (iÅ¡minusavus 200 Lt besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ ). 2011 m. gruodžio 2 d. draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo aktu bylos Nr. 2010/158217 ieÅ¡kovui priimtas sprendimas ir iÅ¡mokėta papildoma 42 970 Lt draudimo iÅ¡moka.

Dėl draudimo iÅ¡mokos už gyvenamÄ jį namÄ Apeliantas V. Å . ginčijamo sprendimo neteisėtumÄ argumentuoja tuo, jog pirmosios instancijos teismas draudimo iÅ¡mokos visiÅ¡kai nesiejo su draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma, vadovavosi turto rinkos verte draudiminio įvykio metu. Teisėjų kolegija pastebi, kad CK 6.987 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

IeÅ¡kovo ir atsakovo pasiraÅ¡ytame gyventojų turto draudimo polise (duomenys neskelbtini) numatyta, kad draudimo sutartį sudaro gyventojų turto draudimo taisyklės Nr. 060, draudimo polisas (duomenys neskelbtini), Apdrausto nekilnojamojo turto sÄ raÅ¡as. Priedas Nr. 1 ir Papildomos draudimo sÄ lygos. Priedas Nr.3 (b.l. 57). Priede Nr. 1 nustatyta, kad gyvenamojo namo draudimo vertės tipas yra likutinė vertė, o pagal papildomas sutarties sÄ lygas Å¡alys susitarė, kad apskaičiuojant draudimo iÅ¡mokÄ , turto draudimo vertė nustatoma draudiminio įvykio dienai.

Turto, nusidėvėjusio daugiau nei 50 procentų, draudimo vertė yra lygi jo likutinei vertei. Vadovaujantis gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 060 (toliau –Taisyklės), kurios yra draudimo sutarties dalimi, 7.2.2.1. punktu, kai turtas apdraustas likutine verte ir dėl draudžiamojo įvykio yra sunaikintas ar prarastas – nuostolio suma yra analogiÅ¡ko turto atstatymas likutine verte iki likutinės vertės, buvusios prieÅ¡ pat draudžiamÄ jį įvykį. Kaip ir numato Taisyklių 7.5.3 punktas įvykus draudžiamajam įvykiui pirmiausia iÅ¡mokama draudimo iÅ¡moka, apskaičiuota vadovaujantis likutine verte ar rinkos verte, taikant mažesniÄ jÄ iÅ¡ verčių.

Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje Nr. 11-57 nustatyta, kad sudegusio gyvenamojo namo rinkos vertė 2010 m. gegužės 16 d. buvo 53 830 Lt, o likutinė vertė – 55360 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta rinkos vertė buvo mažesnė už likutinę vertę, todėl atsakovas pagrįstai vadovaudamasis Taisyklių 7.5.3. punktu pirmiausia iÅ¡mokėjo rinkos vertės dydžio iÅ¡mokÄ , atėmęs besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ .Apeliantas V. Å . pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ginčija taip pat tuo pagrindu, kad nors apskaičiuojant draudimo iÅ¡mokÄ , jos dydis turi bÅ«ti siejamas su sutartyje nustatyta draudimo suma, o jos pasikeitimÄ turi įrodyti draudikas, tačiau atsakovas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų ir nenuginčijo, kad nekilnojamojo turto likutinė vertė draudimo sutarties sudarymo metu 2009 m. gruodžio 4 d. buvo mažesnė, nei Å¡ioje sutartyje nurodyta 88 000 Lt draudimo suma.

Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad sprendžiant klausimÄ , kokio dydžio ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka vadovaujantis draudimo sutartyje sulygtomis sÄ lygomis, aktuali yra turto vertė ne sutarties sudarymo dienai, o prieÅ¡ pat draudžiamÄ jį įvykį (b.l.57). IeÅ¡kovas gyvenamojo namo rinkos vertės neginčijo, aplinkybių, kad turtas netinkamai įvertintas, nenustatyta, todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas vadovaudamasis Taisyklių 7.5.3 punktu, pagrįstai pirmiausia iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui 53 630 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Taisyklių 7.4. punktu skirtumas tarp apskaičiuotos iÅ¡mokos sumos ir sumos iÅ¡mokėtos pagal Taisyklių 7.5.3. punktÄ yra mokamas, jeigu dviejų metų laikotarpyje tos pačios rÅ«Å¡ies, paskirties ir savybių pastatas atstatomas arba suremontuojamas toje pačioje vietoje, o jeigu tai yra neįmanoma, atstatomas arba įgyjamas kitoje vietoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, draudikui raÅ¡tu pritarus, įgyjamas kitos rÅ«Å¡ies ar kokybės turtas vietoj sugadinto ar sunaikinto.

Apie galimybę gauti papildomÄ iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovÄ atsakovas informavo 2011 m. gruodžio 2 d. praneÅ¡imu dėl nuostolių atlyginimo (b.l. 188). Kadangi byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų atstatęs gyvenamÄ jį namÄ nustatytais terminais ir jam atsirado teisė reikalauti papildomos iÅ¡mokos, teisėjų kolegija dėl likutinės gyvenamojo namo vertės prieÅ¡ pat draudžiamÄ jį įvykį nepasisako.Apeliantas UAB DK „PZU Lietuva“ ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 200 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , priėmė netinkamÄ sprendimo dalį, kadangi netinkamai nustatė, kad atsakovas du kartus iÅ¡skaičiavo besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ , kuri buvo iÅ¡skaičiuota tik vienÄ kartÄ .

Su nurodytu apelianto argumentu taip pat sutiko ieÅ¡kovas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2010 m. spalio 18 d. pagal draudimo sutartį Nr. 1136679 buvo paskaičiuota ieÅ¡kovui 10860 Lt nuostolio suma ir atsižvelgiant į sutartyje numatytÄ 200 Lt iÅ¡skaitÄ , nutarta į nukentėjusiojo sÄ skaitÄ pervesti 10 660 Lt (b.l.95). Atsakovas 2011 m. gruodžio 2 d. priėmė sprendimÄ dėl papildomos draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo atsižvelgdamas į nepriklausomo turto vertinimo įmonės UAB „Delfa“ nustatytas gyvenamojo namo likutinės ir rinkos vertes.

Papildoma iÅ¡moka buvo apskaičiuota nuo nustatytos 53830 Lt rinkos vertės atėmus 200 Lt besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ ir jau iÅ¡mokėtÄ 10660 Lt draudimo iÅ¡mokos sumÄ (b.l. 172). Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad besÄ lyginė iÅ¡skaita buvo iÅ¡skaičiuota vienÄ kartÄ , todėl pirmosios instancijos teismas, neteisingai nustatęs faktines aplinkybes dėl iÅ¡skaitos atskaičiavimo, nepagrįstai nutarė priteisti 200 Lt sumÄ .

Dėl draudimo iÅ¡mokos už apdraustÄ kilnojamÄ jį turtÄ Apeliantas V. Å . ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje buvo pripažinta, kad atsakovas tinkamai paskaičiavo ir iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui 2 308,67 Lt nuostolį už sudegusį kilnojamÄ jį turtÄ . Kadangi draudimo sutartyje buvo numatyta, kad kilnojamasis turtas apdraustas 64 000 Lt verte, apelianto nuomone, draudimo iÅ¡moka turėjo bÅ«ti skaičiuojama laikantis sutartyje įraÅ¡ytos draudimo sumos ir atsakovo reikalavimas ieÅ¡kovui įrodyti, kad prieÅ¡ gaisrÄ name buvo tokios vertės daiktai buvo nesÄ Å¾iningas.

Teisėjų kolegija pastebi, kad vadovaujantis Draudimo įstatymo 76 straipsnio 4 dalimi (2009 m. gruodžio 17 d. įstatymo redakcija), turto draudimo sutartis yra priskiriama prie nuostolių draudimo sutarčių, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , lygiÄ patirtiems nuostoliams, todėl siekiant nustatyti, kokia draudimo iÅ¡moka ieÅ¡kovui priklauso, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokio dydžio nuostoliai buvo patirti. Pagal Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 60 6.6.8.2 p. nepriklausomai nuo to, kokiu bÅ«du yra nustatoma draudimo suma, jeigu draudimo sutartyje nėra numatyta kitaip, laikoma, kad kilnojamas turtas apdraudžiamas: nauja verte, jeigu jis nusidėvėjęs mažiau nei 50 proc., likutine verte, jeigu jis nusidėvėjęs 50 proc. ir daugiau.

Likutinė vertė – tai iÅ¡laidos tokios pat paskirties, rÅ«Å¡ies, kokybės galingumo, amžiaus ir kitų parametrų nenaujam turtui įsigyti arba iÅ¡laidos tokios pat paskirties, rÅ«Å¡ies, kokybės, galingumo ir kitų parametrų naujam turtui įsigyti, atskaičius nusidėvėjimÄ pagal 6.6.8.3 p. nustatytas nusidėvėjimo normas, arba jį suremontuoti, naudojant nenaujas detales arba pagal nustatytas nusidėvėjimo normas įvertinus naujų detalių nusidėvėjimÄ . Atsakovas aplinkybes, kad ieÅ¡kovo sudegusiame name prieÅ¡ draudžiamÄ jį įvykį nebuvo ieÅ¡kovo nurodytos vertės kilnojamojo turto, įrodinėja liudytojų, kurie 2010 m. balandžio mėnesį atlikinėjo kratÄ , parodymais.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad nurodyti liudytojai nesuinteresuoti bylos baigtimi, todėl pagrįstai vadovavosi jų paaiÅ¡kinimais dėl name buvusio nekilnojamojo turto. Nors pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kodėl nesivadovavo ieÅ¡kovo žmonos L. Å ., bei jo kaimyno G. V. parodymais, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai atsižvelgė į pareigÅ«nų, atlikusių kratÄ , parodymus, ir nesivadovavo L.

Å . ir G. V. parodymais, nes Å¡ie asmenys turi tam tikrÄ suinteresuotumÄ bylos baigtimi. Kadangi ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad name buvo 58 610 Lt vertės kilnojamojo turto, ir atsižvelgiant į tai, kad draudimo iÅ¡mokos dydis negali virÅ¡yti dėl draudžiamojo įvykio patirtų nuostolių, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas, kad priskaičiuota ir iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka dėl kilnojamųjų daiktų yra teisinga ir atmesdamas reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 56 101, 33 Lt nesumokėtos draudimo iÅ¡mokos, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Dėl palÅ«kanų Apeliantas V. Å ., ginčidamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , prašė priteisti 2449,47 Lt palÅ«kanų, argumentuodamas tuo, kad Å ilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. raÅ¡tas neturi jokio ryÅ¡io nei su draudžiamojo įvykio faktu, nei su draudimo iÅ¡mokos dydžiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors minėtas Å ilalės rajono apylinkės teismo raÅ¡tas nėra tiesiogiai susijęs su draudžiamuoju įvykiu, tačiau buvo bÅ«tinas siekiant nustatyti teisėtÄ draudimo iÅ¡mokos gavėjÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad atsakovas nepraleido Draudimo įstatymo 82 straipsnio 2 dalyje numatyto 30 dienų termino draudimo iÅ¡mokai iÅ¡mokėti, ir atmėtė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 2449,47 Lt palÅ«kanų priteisimo.Apeliantas taip pat prašė priteisti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t.y. 2010 m. lapkričio 5 d., nuo pradinio ieÅ¡kinio 135 890,80 Lt sumos iki 2011 m. gruodžio 6 d., kadangi ieÅ¡kovas pripažino dalį ieÅ¡kinio ir sumokėjo 42 970,00 Lt.

Teisėjų kolegija pastebi, kad papildoma 42 970,00 Lt draudimo iÅ¡moka ieÅ¡kovui buvo sumokėta bylos nagrinėjimo metu 2011 m. gruodžio 6 d. Atsakovas nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitÄ , kurioje buvo nustatyta, kad gyvenamojo namo rinkos vertė 2010 m. gegužės 16 d. buvo 53 830 Lt gavo 2011 m. spalio 3 d. Draudimo iÅ¡moka pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 2 dalį privalo bÅ«ti iÅ¡mokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikÅ¡minga nustatant draudžiamojo įvykio faktÄ , aplinkybes, pasekmes ir draudimo iÅ¡mokos dydį.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas informacijÄ apie pareigÄ sumokėti papildomÄ iÅ¡mokÄ gavo 2011 m. spalio 3d., todėl jam kilo pareiga sumokėti papildomÄ draudimo iÅ¡mokÄ iki 2011 m. lapkričio 2 d. Atsakovas ieÅ¡kovui papildomÄ 42 970,00 Lt draudimo iÅ¡mokÄ sumokėjo 2011 m. gruodžio 6 d., todėl vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų procesinės metinės palÅ«kanos nuo 42 970 Lt sumos už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 3 d. iki 2011 m. gruodžio 6 d., viso 200,26 Lt (42 970Lt x 5proc./356 d. x 34 d.).

Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija tenkina atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundÄ , iÅ¡ dalies tenkina ieÅ¡kovo V. Å . apeliacinį skundÄ . Pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieÅ¡kovui V. Å . buvo priteista 200 Lt draudimo iÅ¡moka ir 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos 200 Lt sumos, palÅ«kanas skaičiuojant nuo 2010 m. lapkričio 5 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 70 Lt žyminio mokesčio, ir priteisia iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 200,26 Lt procesinių palÅ«kanų nuo 42 970 Lt sumos už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 3 d. iki 2011 m. gruodžio 6 d.

Dėl žyminio mokesčio Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ byloje (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kolegijai pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir atmetus reikalavimus dėl draudimo iÅ¡mokos ir palÅ«kanų priteisimo visiÅ¡kai, atitinkamai keičiama sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio ieÅ¡kovui priteisimo. Nors apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies patenkino reikalavimÄ dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo, tačiau už šį reikalavimÄ Å¾yminis mokestis nėra mokamas, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui žyminio mokesčio dalis už ieÅ¡kinį nepriteisiama.Atsakovas už pateiktÄ apeliacinį skundÄ sumokėjo 70 Lt žyminį mokestį, todėl patenkinus atsakovo apeliacinį skundÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteisiama 70 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d., 93 str. 3 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. sprendimÄ pakeisti.Panaikinti sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieÅ¡kovui V. Å . buvo priteista 200 Lt draudimo iÅ¡moka, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos 200 Lt sumos, palÅ«kanas skaičiuojant nuo 2010 m. lapkričio 5 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 70 Lt žyminio mokesčio ir ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti.

Sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti procesines palÅ«kanas, iÅ¡ dalies panaikinti ir priteisti iÅ¡ atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ (j.a.k.110057869) ieÅ¡kovui V. Å . (a.k(duomenys neskelbtini) 200,26 Lt (du Å¡imtus Lt 26 ct) procesinių palÅ«kanų.Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. Å . (a.k(duomenys neskelbtini) 70 Lt (septyniasdeÅ¡imt Lt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ (j.a.k.110057869). Teisėjai                                                                  Danguolė Martinavičienė                                                                                                                                  Danutė MilaÅ¡ienė                                                                  Alvydas PoÅ¡kus               Â