dbfe6c62-6d0a-4975-aa75-426e0cddf2d9 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-409-1076/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45958-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.1; 2.4.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 1 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Gražio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Å iukÅ¡tos, sekretoriaujant Živilei VoloÅ¡inienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, nuteistajam S. N., gynėjui advokatui Mariui Venckui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka miÅ¡riu bÅ«du iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. N. ir jo gynėjo advokato Mariaus Venckaus apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio, kuriuo S. N. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmės pradžia skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinas sulaikymas nuo 2020 m. lapkričio 19 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d. Kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje paliktos iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintinos. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir priteista iÅ¡ S. N. 2 682,09 Eur (du tÅ«kstančiai Å¡eÅ¡i Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du eurai 9 centai) gydymo iÅ¡laidų, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnio 6 dalimi, iki priteisto civilinio ieškinio visiško įvykdymo pratęstas S. N. laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas žemės sklypams:

1) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 3) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. N. turtui: žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatams – unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. S. N. nuteistas už tai, kad 2020 m. lapkričio 19 d. apie 17.30 val., name, adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu peiliu dÅ«rė tris kartus A. P. į nugarÄ , tuo padarydamas kiaurymines durtines-pjautines krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės žaizdas ir kairiojo plaučio apatinės skilties ir tarpÅ¡onkaulinės arterijos pažeidimus bei kairės pusės hemotoraksÄ (1 600 ml kraujo kairėje pleuros ertmėje).

A. P. padarytos kiauryminės krÅ«tinės lÄ stos žaizdos sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ (Sveikatos sutrikdymo nustatymo taisyklių 6.6.9 punktas). II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai, proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. N. ir jo gynėjas advokatas Marius Venckus praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį ir priimti S. N. atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, neįrodžius jo kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 2.1. Skundžiamas nuosprendis priimtas remiantis tik vieno galimai suinteresuoto liudytojo A. K. parodymais, tinkamai neįvertinus jų netikslumų, prieÅ¡taravimų kitoms nustatytoms bylos aplinkybėms. Taip pat nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, ar liudytojo parodymai sutampa su medicinos eksperto iÅ¡vada dėl sužalojimų nukentėjusiajam pobÅ«džio ir padarymo bÅ«do. 2.2. Apeliaciniame skunde pacituoti nuteistojo S. N., nukentėjusiojo A. P. ir liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duoti parodymai.

Skunde abejojama liudytojo A. K. parodymų patikimumu. Liudytojas A. K. nurodė, jog matė tik vienÄ smÅ«gį peiliu nukentėjusiajam A. P. į nugarÄ . Tuo tarpu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2092/2020 (03) nustatyta, kad A. P. padarytos trys kiauryminės durtinės-pjautinės krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės žaizdos ir kairiojo plaučio apatinės skilties ir tarpÅ¡onkaulinės arterijos pažeidimai bei kairės pusės hemotoraksas. Dėl to neaiÅ¡ku kaip ir kas padarė kitas tris kiaurymines durtines-pjautines krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės žaizdas. 2.3.

Be to, liudytojas A. K. parodė, kad grįžęs pas draugus pamatė, jog A. P. buvo nurengtas, gulėjo ant žemės prie stalo, o S. N. jį stumdė, purtė ir kažkÄ aiÅ¡kino. Tuo tarpu liudytoja V. G. parodė, kad atvykus į įvykio vietÄ , virtuvės deÅ¡inėje pusėje sėdėjo susilenkęs nukentėjusysis, o kairėje pusėje – kaltinamasis. Kadangi nukentėjusysis buvo su rÅ«bais, tai nuvilko virÅ¡utinius rÅ«bus, pakėlė marÅ¡kinius ir pamatė nugaroje žaizdÄ . Jai pasirodė, kad prie žaizdos buvo dar keli įbrėžimai.

Nukentėjusįjį perengė su medikų pagalba. Taigi, Å¡ie policijos pareigÅ«nės parodymai neatitinka liudytojo A. K. parodymų. 2.4. Taip pat liudytojas A. K. parodė, kad pamatęs, jog A. P. pradėjo stipriai kraujuoti ir neradęs savo telefono, nubėgo pas S. N. mamÄ , gyvenančiÄ kitame name tame pačiame kieme. IÅ¡ jos laidinio telefono buvo iÅ¡kviesta pagalba. Liudytojas S. N. mamai papasakojo, kas nutiko, nurodė, kad nukentėjusysis buvo nurengtas ir gulėjo ant žemės. Tuo tarpu 2020_1119_183232_008 užfiksuotuose A.

K. parodymuose jis patvirtina, kad policijÄ iÅ¡kvietė iÅ¡ savo telefono, kurio numerio nepamena. 2.5. Pažymima, kad nuteistasis S. N. nuo pradžių neigė, kÄ nors padaręs. Atėjusiai savo mamai iÅ¡ karto po įvykio jis atsakė, kad nieko nepadarė. 2020_1119_181258_003 įraÅ¡e užfiksuota, kaip bÅ«nant name policininkams A. K. pradėjo pasakoti, kad jiems sėdint ir geriant alkoholį prie stalo, S. N. peiliu dÅ«rė A. P. A. K. nurodė, kad jokio konflikto nebuvo ir neaiÅ¡ku, kodėl S. N. sužalojo A.

P. Tuo metu S. N. teigė, jog niekam nedūrė. Taigi, yra abejonių tarp jų parodymų, o visos abejonės ir prielaidos svarstytinos nuteistojo naudai. 2.6. Iš pranešimo ROIK 0120000645703 matyti, kad 2020 m. lapkričio 19 d. 17.43 val. gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), yra peiliu sužeistas sūnėnas A. P. 18.54 val. gautas pranešimas iš Klaipėdos universitetinės ligoninės, kad GMP į ligoninės priėmimo skyrių pristatytas A. P., diagnozė – kairės krūtinės pusės durtinės žaizdos iš nugaros.

PraneÅ¡ime nenurodyta apie A. P. padarytas 3 kiaurymines durtines-pjautines krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės žaizdas. Dėl to kyla klausimas, ar jos buvo, kas sudavė 3 smÅ«gius peiliu nukentėjusiajam, nes sužalojimų pobÅ«dis iÅ¡ priekio ir nugaros skiriasi. Liudytojas A. K. matė tik vienÄ smÅ«gį peiliu į nugarÄ . IÅ¡ Body kameros įraÅ¡o 2020_1119_180259_001 matyti, kaip viena pareigÅ«nė kalbindama S. N. bandė jį pavirÅ¡utiniÅ¡kai apieÅ¡koti, ar jis neturi peilio. Pastarasis sakė, kad jis nieko nedÅ«rė ir jokio peilio neturi, o Å¡alia medikų ir A.

P. stovintis A. K. pasakė, kad A. P. peiliu sužalojo S. N. A. K. pareigÅ«nei atsakė viskÄ matęs ir rankos judesiu parodė, kaip S. N. dÅ«rė iÅ¡ virÅ¡aus į apačiÄ maždaug 45 laipsnių kampu. Specialistai dėl sužalojimo padarymo pobÅ«džio ir kampo apklausti nebuvo. Dėl to nėra aiÅ¡ku, ar S. N. galėjo taip sužaloti nukentėjusįjį ir, ar jis buvo sužalotas bÅ«tent peiliu duriant 45 laipsnių kampu. 2.7. Nukentėjusysis A. P. pareigÅ«nams pateikė savo striukę, kuriÄ vilkėjo įvykio metu.

Pasak policijos pareigÅ«nų, kai jie atvažiavo į įvykio vietÄ , A. P. buvo apsirengęs. Pacitavus 2021 m. vasario 4 d. daiktų apžiÅ«ros protokolÄ , kuriame užfiksuota A. P. pateiktų rÅ«bų apžiÅ«ra, skunde teigiama, jeigu sužalojimo metu nukentėjusysis buvo apsirengęs tyrimui pateiktais drabužiais, tai neaiÅ¡ku, kodėl drabužiuose nugaros srityje nėra mechaninių (pjautinių) audinio pažeidimų. 2.8. IÅ¡vardinti pagrindinio liudytojo A. K. parodymų neatitikimai kitų liudytojų parodymams ir nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms leidžia abejoti Å¡io liudytojo parodymų iÅ¡samumu, objektyvumu, patikimumu bei galėjimu tiksliai nurodyti įvykio aplinkybes.

Nepašalinus nurodytų prieštaravimų, negalima priimti objektyvaus ir teisingo nuosprendžio. Dėl to nenustatytos, abejotinos aplinkybės turi būti vertinamos nuteistojo S. N. naudai.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo S. N. ir jo gynėjo advokato M. Venckaus apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliaciniame skunde nesutinkama su S. N. nuteisimu, prašoma jį išteisinti. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kelia abejones liudytojo A. K. parodymų patikimumu.

5. Nuteistasis S. N. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis dėl girtumo neprisimena nukentėjusiojo A. P. sužalojimo aplinkybių (t. 2, b. l. 26-27, 41-43, 152-153).

6. Nukentėjusysis A. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad dėl girtumo (jam buvo nustatytos apie 4 promilės) neatsimena įvykio aplinkybių, nežino, kas jam dūrė peiliu, atsigavo tik ligoninėje (t. 2, b. l. 153). Analogiškus parodymus nukentėjusysis A. P. davė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui (t. 1, b. l. 60-61, 64-66, 68-70).

7. Nors nuteistasis S. N. neprisipažino padaręs jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, o nukentėjusysis A. P. neprisiminė jo sužalojimo aplinkybių, tačiau nuteistojo S. N. kaltė įrodyta byloje esančių įrodymų visuma. PrieÅ¡ingai negu teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuteistojo S. N. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, vadovavosi ne tik liudytojo A. K. parodymais, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie patvirtina liudytojo A. K. parodymus, o bÅ«tent, liudytojų A. N., V. G. parodymais, specialisto iÅ¡vadomis ir kita bylos medžiaga.

8. Liudytojas A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis matė kaip S. N. vienÄ kartÄ peiliu dÅ«rė A. P. iÅ¡ Å¡ono į nugarÄ (t. 2, b. l. 155-156). AnalogiÅ¡kus parodymus liudytojas A. K. davė ir ikiteisminio tyrimo metu, papildomai nurodydamas, kad S. N. dÅ«rė arčiau kairiojo plaučio (t. 1, b. l. 172-173). Liudytojas A. K. įvykio vietoje, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡ esmės vienodai ir detaliai paaiÅ¡kino visas esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Teismas nenustatė pagrindo, jo nenurodė ir apeliantas, kodėl liudytojui A. K. bÅ«tų buvę naudinga apkalbėti nuteistÄ jį S. N., duoti prieÅ¡ jį melagingus parodymus. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti tiesiogiai įvykį stebėjusio liudytojo A. K. parodymų teisingumu ir patikimumu, be to, Å¡iuos liudytojo parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

9. Liudytojo A. K. nurodytuose aplinkybėse esantys tam tikri nereikÅ¡mingi prieÅ¡taravimai, kad po pagalbos iÅ¡kvietimo jam grįžus atgal pas draugus, A. P. gulėjo nurengtas (t. 1, b. l. 172, t. 2, b. l. 155), nors liudytoja V. G., policijos pareigÅ«nė, parodė, kad jiems atvykus į įvykio vietÄ nukentėjusysis A. P. įvykio vietoje vilkėjo striukę ir kitus rÅ«bus, o buvo nurengtas tik atvykus policijos pareigÅ«nams ir medikams (t. 1, b. l. 177-178, t. 2, b. l. 154-155), taip pat tai, kad įvykio vietoje A.

K. policijos pareigÅ«nams pasakė, kad jis iÅ¡ savo telefono, kurio numerio nepamena, iÅ¡kvietė policijÄ (t. 1, b. l. 133), nors iÅ¡ BPC informacinėje sistemoje užfiksuoto praneÅ¡imo apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apie įvykį pranešė nuteistojo motina A. N. (t. 1, b. l. 138-139), nesudaro pagrindo abejoti liudytojo A. K. parodymų patikimumu bei Å¡ie prieÅ¡taravimai paaiÅ¡kinami tuometine liudytojo A. K. bÅ«sena – jis buvo iÅ¡sigandęs, susijaudinęs, Å¡okiruotas, visas drebėjo.

Be to, iÅ¡ liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad jis jau teisingai nurodė, kad pagalba buvo iÅ¡kviesta iÅ¡ nuteistojo S. N. motinos stacionaraus telefono (t. 1, b. l. 172-173, t. 2, b. l. 155-156). Nuteistasis S. N. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui parodė, kad po įvykio jam motina pasakojo, kad pas jÄ buvo atėjęs A. K., kuris prašė iÅ¡kviesti medikus, nes S. N. peiliu sužalojo savo pusbrolį A. P. GreitÄ jÄ medicinos pagalbÄ iÅ¡kvietė nuteistojo motina (t. 2, b. l. 41-43).

Tai patvirtino ir liudytoja A. N. (t. 1, b. l. 167). Pažymėtina, kad liudytojas A. K. viso proceso metu nuosekliai nurodė esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

10. Liudytojas A. K. parodė, kad jis matė tik vienÄ dÅ«rį peiliu nukentėjusiajam A. P. į nugarÄ , arčiau kairio plaučio (t. 1, b. l. 172-173, t. 2, b. l. 155-156); tuo tarpu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2092/2020 (03) nustatyta, kad nukentėjusiajam A. P. padarytos trys kiauryminės durtinės-pjautinės krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės žaizdos ir kairiojo plaučio apatinės skilties ir tarpÅ¡onkaulinės arterijos pažeidimai bei kairės pusės hemotoraksas (1 600 ml kraujo kairėje pleuros ertmėje) (t. 1, b. l. 107-108).

Tačiau liudytojo A. K. matytų dÅ«rių peiliu skaičius (vienas) ir specialisto iÅ¡vadoje konstatuotas nukentėjusiajam padarytų sužalojimų kiekis (trys) nesudaro pagrindo abejoti liudytojo A. K. parodymų patikimumu. IÅ¡ liudytojo A. K. parodymų matyti, kad jis po dÅ«rio peiliu pamatęs kraujÄ ir bÅ«damas iÅ¡sigandęs, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos ‑ nubėgo į kitÄ Å¡alia esantį namÄ , kuriame gyveno nuteistojo S. N. motina, praÅ¡yti iÅ¡kviesti pagalbÄ , kai grįžo, nukentėjusysis A. P. jau gulėjo ant žemės (t. 2, b. l. 155-156), prie stalo, o S. N. jį stumdė, purtė, kažkÄ aiÅ¡kino, kartojo žodį „kiaulė“ (t. 1, b. l. 172-173), todėl liudytojas A.

K. kitų dÅ«rių peiliu galėjo ir nematyti, nes tuo metu nebuvo patalpoje. Liudytoja V. G., policijos pareigÅ«nė, parodė, kad įvykio vietoje nurengus nukentėjusįjį A. P., pamatė jo kairėje nugaros pusėje kraujuojančiÄ Å¾aizdÄ ir dar kelis įbrėžimus, deÅ¡inėje pusėje buvo iÅ¡Å¡okęs gumbas (t. 1, b. l. 177-178; t. 2, b. l. 154). IÅ¡ ataskaitų žiÅ«ryklės duomenų matyti, kad 2020 m. lapkričio 19 d., apie 18.45 val., į Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyrių buvo pristatytas A. P., kuriam konstatuotos kairės krÅ«tinės pusės durtinės žaizdos iÅ¡ nugaros (t. 1, b. l. 14).

IÅ¡ specialisto iÅ¡vados apraÅ¡omosios dalies matyti, kad A. P. į ligoninę buvo paguldytas dėl dauginių krÅ«tinės žaizdų (t. 1, b. l. 107). IÅ¡ specialisto iÅ¡vados taip pat matyti, kad visi nukentėjusiajam A. P. konstatuoti sužalojimai padaryti tuo pačiu metu ‑ sužalojimai atitinka užduotyje nurodytÄ Ä¯vykio laikÄ (2020 m. lapkričio 19 d., apie 17.44 val.), tuo pačiu įrankiu ‑ sužalojimai padaryti aÅ¡triu duriančiai pjaunančiu įrankiu, tikriausiai, peilio geležte ‑ trimis dÅ«riais, bei sužalojimai padaryti toje pačioje kÅ«no srityje, kuriÄ nurodė ir liudytojas A.

K. – kairiame krÅ«tinės lÄ stos Å¡one žemiau kairės mentės. A. P. pats savęs nesusižalojo, sužalojimų negalėjo patirti griÅ«damas, krisdamas, atsitrenkdamas (t. 1, b. l. 107–108). Liudytojo A. K. nurodytas nukentėjusiojo sužalojimo bÅ«das (dÅ«ris peiliu) ir lokalizacija (į nugarÄ , arčiau kairio plaučio) iÅ¡ esmės sutampa su specialisto iÅ¡vada. Atsižvelgiant į byloje surinktų duomenų visumÄ , teisėjų kolegija nemato priežasčių, kad tikslaus dÅ«rio kampo nustatymas pagal A.

K. parodymus įvykio vietoje („Body“ kamerų įrašų protokolas, t. 1, b. l. 131-133) konkrečioje byloje bÅ«tų reikÅ¡mingas sprendžiant apie nuteistojo kaltę, juo labiau, kad liudytojui sudėtinga vien iÅ¡ matymo atkurti dÅ«rio kampÄ matematiniu tikslumu. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vietoje, toje pat patalpoje, kurioje buvo sužalotas nukentėjusysis A. P., ant vidinės palangės, prie pat stalo, prie kurio įvykio metu buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, buvo rastas ir nusikaltimo įrankis – peilis, ant kurio geležtės buvo panaÅ¡ios į kraujÄ dėmės (t. 1, b. l. 38-53).

IÅ¡ liudytojo A. K., nukentėjusiojo A. P. ir paties nuteistojo S. N. parodymų matyti, kad jie trise (A. K., A. P. ir S. N.) vartojo alkoholinius gėrimus S. N. namuose. Liudytojas A. K. tiesiogiai matė, kaip nuteistasis S. N. dÅ«rė peiliu nukentėjusiajam į nugarÄ , A. K. išėjus kviesti pagalbos, namuose liko tik nuteistasis S. N. ir nukentėjusysis A. P., o jam sugrįžus, patalpoje buvo tie patys asmenys – S. N. ir A. P. Ä®vykio vietoje nebuvo jokių kitų paÅ¡alinių asmenų, kurie galėjo sužaloti A.

P.

11. Liudytoja V. G., policijos pareigÅ«nė, teisiamajame posėdyje parodė, kad liudytojas A. K. įvykio vietoje pasakojo, kad nuteistasis S. N. nukentėjusiajam dÅ«rė peiliu be jokios priežasties ir iÅ¡traukė peilį, o liudytojas A. K., pamatęs kraujÄ , nubėgo kviesti pagalbÄ (t. 2, b. l. 154-155). Tas pačias aplinkybes liudytoja V. G. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 177-178). Liudytoja A. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pas jÄ Ä¯ namus atėjęs S. N. draugas pasakė, kad jos sÅ«nus S. N. sužalojo A.

P., prašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ (t. 1, b. l. 167). IÅ¡ policijos pareigÅ«nų tarnybinių „Body“ kamerų vaizdo įrašų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vietoje A. K. pastoviai tvirtino, kad matė kaip nukentėjusįjį A. P. peiliu sužalojo S. N. ir parodė, kaip S. N. dÅ«rė peiliu A. P. Ä®vykio vietoje A. N. nurodė, kad pas jÄ atėjęs A. K. pasakė, jog jos sÅ«nus S. N. sužeidė žmogų. Tai patvirtino ir A. K. nurodęs, kad A.

N. pasakė, kad jos sÅ«nus dÅ«rė žmogui (t. 1, b. l. 131-133). Liudytoja V. G. teisiamajame posėdyje taip pat parodė, kad įvykio vietoje apžiÅ«rėjus liudytojo rankas, kojas, rÅ«bus, jie buvo Å¡varÅ«s, o apžiÅ«rėjus nuteistÄ jį S. N., ant jo rankų buvo rasta kraujo pėdsakų (t. 2, b. l. 154-155). Tai užfiksuota ir asmens apžiÅ«ros protokole, kad įvykio vietoje ant S. N. deÅ¡iniosios rankos pirÅ¡tų iÅ¡orinės dalies buvo kraujo pėdsakai. Atvertus deÅ¡iniosios rankos plaÅ¡takos delnÄ , buvo kruvinas S. N. delnas.

Ant kairės rankos nykščio priekinės dalies matėsi nežymus kraujo pėdsakas (t. 2, b. l. 46-52). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad ant peilio, paimto 2020 m. lapkričio 19 d. apžiÅ«rint įvykio vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), rankenos rastų dviejų vyrų susimaiÅ¡iusių biologinių pėdsakų, iÅ¡ jų žmogaus kraujo miÅ¡raus DNR profilio alelių rinkinys sutampa su sudėtiniu A. P. ir S. N. genotipus sudarančių alelių rinkiniu, tačiau negalima atsakyti, kurio asmens yra žmogaus kraujas.

Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipai sudarytų sudėtinį alelių rinkinį, gautÄ iÅ¡ susimaiÅ¡iusių biologinių pėdsakų, rastų ant peilio rankenos, yra ne didesnė kaip 2×10-24. Ant peilio geležtės rasto vyro kraujo genotipas sutampa su A. P. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiÅ¡kas iÅ¡tirtų A. P. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 8×10-21 (t. 1, b. l. 161-163). Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju, neginčytinai nustatyta, kad nuteistasis S. N. peiliu sunkiai sužalojo nukentėjusįjį A.

P.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusiojo A. P. policijos pareigūnams pateiktuose drabužiuose, kuriuos jis vilkėjo įvykio metu, nugaros srityje nėra mechaninių (pjautinių) audinio pažeidimų.

13. Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2021 m. vasario 4 d. A. P. pateikė drabužius (žalios spalvos striukę, mėlynos spalvos marškinius ilgomis rankovėmis, mėlynos spalvos liemenę), kuriuos vilkėjo 2020 m. lapkričio 19 d. įvykio metu (t. 1, b. l. 82-83). Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad ant nukentėjusiojo A. P. pateiktų drabužių – striukės, liemenės ir marškinių nugaros srityje pažeidimų nėra (t. 1, b. l. 86-97).

Liudytoja V. G., policijos pareigÅ«nė, parodė, kad atvykus į įvykio vietÄ , nukentėjusysis buvo su rÅ«bais (vilkėjo striukę ir kitus drabužius), juos pakėlus, pamatė sužalojimus. Nukentėjusysis įvykio vietoje buvo nurengtas, jo drabužiai buvo padėti ant žemės. Nukentėjusysis buvo perrengtas kitais drabužiais, kuriuos rado įvykio vietoje kitame kambaryje – marÅ¡kinėliais (t. 1, b. l. 177-178; t. 2, b. l. 154-155). IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad valgomajame kambaryje prie sienos ant grindų gulėjo drabužiai: striukė, liemenė, marÅ¡kiniai, marÅ¡kinėliai, t. y. tie patys drabužiai, kuriuos įvykio metu vilkėjo nukentėjusysis A.

P. ir kuriuos įvykio vietoje nurengė medikai ir policininkai, tačiau Å¡ie daiktai (drabužiai) iÅ¡ įvykio vietos paimti nebuvo (t. 1, b. l. 38-40, 48-49). Byloje nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusysis A. P. buvo apsirengęs, jam padarytos pakankamai didelės trys kiauryminės durtinės-pjautinės krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės žaizdos nugaros srityje (specialisto iÅ¡vados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad žaizdos buvo 3 cm, 3 cm ir 1 cm (t. 1, b. l. 107-108)), nukentėjusysis A.

P. pakankamai intensyviai kraujavo, tačiau ant jo pateiktų drabužių, praėjus 2,5 mėnesio nuo įvykio, nerasta jokių mechaninių (pjautinių) audinio pažeidimų nugaros srityje, taip pat panaÅ¡ių į kraujÄ dėmių. IÅ¡ įvykio vietos vaizdo įrašų (policijos pareigÅ«nų tarnybinių „Body“ kamerų vaizdo įrašų) matyti, kad nukentėjusysis A. P. įvykio metu vilkėjo raÅ¡tuotus (nevienspalvius) marÅ¡kinius (pilkai dryžuotus ‑ languotus), o iÅ¡ apžiÅ«ros protokolo matyti, kad nukentėjusysis pateikė vienspalvius mėlynos spalvos marÅ¡kinius (t. 1, b. l. 95-97).

Todėl darytina išvada, kad nukentėjusysis A. P. policijos pareigūnams pateikė ne tuos marškinius, kuriuos jis vilkėjo jo sužalojimo metu.

14. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra nepaÅ¡alintų abejonių ar prieÅ¡taravimų, kurie turėtų bÅ«ti vertinami nuteistojo naudai. Apskųstame nuosprendyje atlikta pakankamai iÅ¡sami įrodymų analizė, vertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas tikėtinais, keliančiais abejonių ar prieÅ¡taringais duomenimis. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į visumÄ , tyrė bei analizavo nuteistÄ jį teisinančius ir kaltinančius įrodymus.

Teismas laikėsi BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotus parodymus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. N. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo S. N. ir jo gynėjo advokato Mariaus Venckaus apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjai Evaldas Gražys Justas Namavičius Linas Šiukšta