dbfe69bf-beee-4bc5-bda8-a9c71a6e619a · Kauno apygardos administracinis teismas

                                                                                                Administracinė byla Nr.I-1332-414/2012                                                                                            Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00759-2012-0                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 74 (S)                                       KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS                                      SPRENDIMAS                                    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                             2012 m. spalio mėn. 29 d.                                                               Kaunas              Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiškėjui A.

Ž., dalyvaujant Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų atstovei Daivai Miglinaitei-Levickei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Ž. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų dėl neturtinės žalos atlyginimo,              nustatė: A. Ž. prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų 15000lt. neturtinę žalÄ . Skunde nurodė, kad baudos izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2011-12-13 iki 2011-12-23, nuo 2012-04-03 iki 2012-04-06, nuo 2012-06-06 iki 2012-06-11, nuo 2012-07-16 iki 2012-07-21. Patalpos buvo nevėdinamos, nesilaikyta plotų normų, todėl svaigdavo galva, bÅ«davo sunku kvėpuoti, dėl to buvo susierzinęs, kildavo konfliktai.

Pažymėta, kad kamerose buvo labai silpnas apÅ¡vietimas, todėl pablogėjo regėjimas. Atsakovo atstovas prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atstovas paaiÅ¡kino, kad nuo 2011-12-13 iki 2011-12-23 paskirtÄ nuobaudÄ pareiÅ¡kėjas atlikinėjo kameroje Nr.

4. Kameros plotas yra 15,02 kv. m. nuobaudas atlikinėjo dar trys nuteistieji, vienam asmeniui teko 3,7 kv. m. Nuo 2012-04-03 iki 2012-06-06 paskirtÄ nuobaudÄ pareiÅ¡kėjas atlikinėjo kameroje Nr.

1. Kameros plotas yra 18,38 kv. m. nuobaudas atlikinėjo dar du nuteistieji, vienam asmeniui teko 6,1 kv. m. Pareiškėjas kameroje Nr.

6. kurios plotas yra 18,42 kv. m. atliko nuobaudas laikotarpiais nuo 2012-06-06 iki 2012-06-11. Kartu su pareiškėju nuobaudas atlikinėjo dar du nuteistieji, todėl vienam asmeniui teko 6,14 kv. m. Nuo 2012-07-16 iki 2012-07-21 kartu su pareiškėju nuobaudas atlikinėjo dar keturi nuteistieji, todėl vienam asmeniui teko 3,68 kv. m. Pažymėjo, kad vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, ll1 2 punkte nurodoma, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009 - 2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Taigi iÅ¡ nuteistųjų uždarymo į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį apskaitos žurnalo matyti, kad patalpų plotas nebuvo mažesnis kaip 3,6 kv. m. vienam asmeniui, o tai nepažeidžia Vidaus tvarkos taisyklių. Pabrėžė, kad Marijampolės visuomenės sveikatos centras 2012 m. liepos 2 d. atlikęs operatyviÄ jÄ valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolę nustatė, kad 6 kameros oro judėjimo greitis neatitiko HN 76:2010 VI sk. 26 p. reikalavimų, natÅ«ralios apÅ¡vietos koeficientas neatitiko HN 76:2010 VI sk. 22 p. reikalavimų, dirbtinė Å¡viesa neatitiko HN 76:2010 VI sk. 22 p. reikalavimų, o neatlikus pagal poreikį paprastojo remonto nustatytas HN 76:2010 X sk. 62 p. pažeidimas.

Tačiau atstovė nurodė, jog HN 76:2010 buvo taikyta nepagrįstai. Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjas savo skunde teigia, kad bÅ«damas baudos izoliatoriuje visiÅ¡kai susigadino regėjimÄ , tačiau nėra duomenų, kad jis Kybartų pataisos namuose jis kreipėsi į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dėl pablogėjusio regėjimo.Skundas netenkintinas. CK 6.271 straipsnis, kaip specialioji norma bendrųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų atžvilgiu, reglamentuoja atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Pagal CK 6.271 straipsnio 2 dalį terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ , taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis (CK 6.271 str. 2 d.). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6. 249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Vienas iÅ¡ tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Vadinasi, vieÅ¡oji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2004;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A442-330/2008).CK 6.246 straipsnis įtvirtina bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos – neteisėtų veiksmų – sampratÄ : civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Veiksmų neteisėtumas siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismų nuosprendžius, sprendimus bei nutartis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sampratÄ , yra pažymėjęs, kad neteisėtumas galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant administracinės teisės subjekto veiklos neteisėtumo klausimÄ , kiekvienu konkrečiu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, t. y. neigiamos tam tikros veikos pasekmės savaime negali bÅ«ti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti Å¡ios veikos neteisėtumÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1642/2005).Teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovo neteisėtus veiksmus pareiÅ¡kėjas sieja su jo buvimu baudos izoliatoriuje, kur nebuvo laikomasi vienam asmeniui tenkančių minimalaus gyvenamųjų patalpų plotų, trÅ«kdavo oro ir pablogėjusiu regėjimu dėl netinkamo apÅ¡vietimo.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad baudos izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2011-12-13 iki 2011-12-23, nuo 2012-04-03 iki 2012-04-06, nuo 2012-06-06 iki 2012-06-11, nuo 2012-07-16 iki 2012-07-21. Nuo 2011-12-13 iki 2011-12-23 paskirtÄ nuobaudÄ pareiÅ¡kėjas atlikinėjo kameroje Nr. 4, kurios plotas yra 15,56 kv. m. Nuo 2012-04-03 iki 2012-04-06 paskirtÄ nuobaudÄ pareiÅ¡kėjas atlikinėjo kameroje Nr. 1, kurios plotas yra 18,75 kv. m. PareiÅ¡kėjas kameroje Nr.

6. kurios plotas yra 18,33 kv. m. atliko nuobaudas laikotarpiais nuo 2012-06-06 iki 2012-06-11 ir nuo 2012-07-16 iki 2012-07-21 (bl. 28, 41). Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, ll1 2 punkte nurodoma, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009 - 2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Taigi, toks reikalavimas nuo jo įsigaliojimo buvo privalomas vykdyti Kybartų pataisos namų baudos izoliatoriuje kalinčių asmenų atžvilgiu.Ä® bylÄ pateiktas Nuteistųjų uždarymo į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį apskaitos žurnalo Nr. 1.6-15 duomenų iÅ¡raÅ¡as ir teismo posėdžio metu apžiÅ«rėtas žurnalas Nr. 1.6-15 patvirtina, kad kartu su pareiÅ¡kėju į baudos (drausmės) izoliatorių uždaryti asmenys keitėsi, tačiau jų skaičius niekada nebuvo toks, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas bÅ«tų mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Tačiau į duomenų iÅ¡raÅ¡Ä 2012 m. liepos 18, 19, 20, 21 dienomis nebuvo įtrauktas V. P., kuris į 6 kamerÄ buvo patalpintas kartu su A. Ž. (bl. 23, 42-43). Taigi, 2012 m. liepos 18, 19, 20, 21 dienomis, esant pareiÅ¡kėjui 6 kameroje, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas buvo mažesnis kaip 3,6 kv. m. Todėl darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjÄ uždarius į baudos izoliatorių, nebuvo visÄ laikÄ tinkamai užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio kameroje.

Kaip matyti iÅ¡ prie bylos pridėtų dokumentų, Kybartų pataisos namai buvo rekonstruoti iÅ¡ Kybartų atvirosios kolonijos ir 2006-06-14 pripažinimo tinkamais naudoti aktu Nr. AS4-52 jie buvo pripažinti, kad tenkina nustatytus reikalavimus ir tinka naudoti (bl. 45-47). Tačiau Marijampolės visuomenės sveikatos centras 2012 m. liepos 2 d. atlikęs operatyviÄ jÄ valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolę nustatė, kad 6 kameros oro judėjimo greitis neatitiko HN 76:2010 VI sk. 26 p. reikalavimų, natÅ«ralios apÅ¡vietos koeficientas neatitiko HN 76:2010 VI sk. 22 p. reikalavimų, dirbtinė Å¡viesa neatitiko HN 76:2010 VI sk. 22 p. reikalavimų, o neatlikus pagal poreikį paprastojo remonto nustatytas HN 76:2010 X sk. 62 p. pažeidimas (bl. 49-51).

Tokiu bÅ«du, patikrinimas buvo atliktas vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurios 2 punkte nurodyta, jog Å¡i higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Teismas sprendžia, jog natÅ«ralios ir dirbtinės apÅ¡vietos ir oro judėjimo greičio pagerinimas Kybartų pataisos namų baudos izoliatoriuje susijęs su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, tokiÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina ir Kybartų pataisos namų pozicija (bl. 48), tačiau 2012-07-05 Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

Be to, net ir pripažinus tai, kad 6 kameros apÅ¡vietimas ir oro judėjimo greitis nebuvo pakankamas, nėra pagrindo pripažinti, kad dėl to pareiÅ¡kėjo regėjimas pablogėjo, skaudėjo galvÄ , nes nuo 2011-11-17 iki 2012-08-20 dėl regėjimo sutrikimų, galvos skausmų į medikus nesikreipė (bl. 40), Å¡ios aplinkybės nepatvirtina ir duomenys iÅ¡ Laisvės atėmimo vietų ligoninės (bl. 72-73), o teismo posėdžio metu liudytoja apklausta Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos virÅ¡ininkė A.

B. tvirtino, jog regėjimo pablogėjimas – natÅ«ralus žmogaus organizmo procesas. Vertintina tai, jog byloje nebuvo surinkta jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjÄ uždarius į baudos izliatorių, jis buvo laikomas nežmoniÅ¡komis, žiauriomis ir antisanitarinėmis sÄ lygomis, nes tenkantis plotas buvo nedaug mažesnis už numatytÄ teisės aktuose, o buvimas 6 kameroje laiko prasme, nebuvo ilgas. Teismas konstatuoja, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

ABTÄ® 88 str. 4 p. numato, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.), bet CK 1.138 str. 8 p. taip pat numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas (pvz. 2000-10-10 EŽTT sprendimas (pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98), 2006-10-10 sprendimas (pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, konstatavo, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Iš to seka, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas (ABTĮ 13 str., 20 str.). Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Teismas, įvertinęs visas Å¡ios administracinės bylos aplinkybes (pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas 6 kameroje labai nedaug skyrėsi nuo minimalaus, jokių sveikatos stovio pablogėjimų nebuvo nustatyta, be to, patalpinimÄ Ä¯ baudos izoliatorių sÄ lygojo sÄ moningi paties pareiÅ¡kėjo veiksmai) (bl. 14-16), bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užkirstas kelias ginti savo teises teisme, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti tik jo teisės į valstybės garantuotÄ minimalų plotÄ , pakankamÄ apÅ¡vietimÄ ir oro judėjimo greitį Kybartų pataisos namų baudos izoliatoriuje pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Be to, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, akivaizdu, kad iki 1 kv.m. ploto trÅ«kumas, higienos normų reikalavimų pasikeitimai (bl. 52-66) negali bÅ«ti vertinami, kaip pareiÅ¡kėjo laikymas nežmogiÅ¡komis, žiauriomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis arba prilyginamas asmens kankinimui. To pasėkoje konstatuojama, kad reikalavimas dėl 15000lt. neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 str., 88 str. 1d. 1 p., nusprendė:

             SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.             Teisėjas                                                                                                                 Rimantas Giedraitis