2K-511/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-511/2012 nuasmeninta

Teisminio proceso Nr. 1-97-1-00234-2007-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.3.2.; 2.1.7.4.; 2.6.7.1

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. S. (B. S.) kasacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutarties.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu B. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Į B. S. paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme nuo 2008 m. spalio 28 d. iki 2008 m. spalio 30 d. ir suėmime nuo 2008 m. spalio 30 d. iki 2008 m. lapkričio 24 d. būtas laikas. Iš B. S. priteista 7800 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 1000 Lt advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiajai A. K.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartimi nuteistojo B. S. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą,

nustatė:

B. S. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. balandžio 18 d., apie 1.00 val., (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, išėmęs A. K. gyvenamojo namo langą, kartu su dviem ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis įsibrovė į namo vidų, ten panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją A. K.: tuo metu, kai du ikiteisminio tyrimo nenustatyti asmenys laikė nukentėjusiosios rankas ir kojas, B. S. įkaitino namuose rastą lygintuvą ir juo degino nukentėjusiosios krūtinę bei abi kojas, sudavė jai nenustatytą skaičių smūgių į veido ir galvos sritį – taip padarė nukentėjusiajai odos nubrozdinimus ir kraujosruvas veide, kraujosruvas galvoje, odos nudegimus krūtinės ląstos dešinėje pusėje bei abiejose kojose, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą bei užvaldė A. K. turtą – 6800 Lt ir du auksinius bendros 1000 Lt vertės vestuvinius žiedus.

Kasaciniu skundu nuteistasis B. S. prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartį ir bylą nutraukti.

Nuteistasis B. S. skunde nurodo nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteistas, nepadaręs, įvykio dieną buvęs savo namuose – tai patvirtinę liudytojai N. S., S. M. ir F. S., VA VPK Šalčininkų rajono PK KP skyriaus tyrėjas Bronislavas Utovka savo 2010 m. kovo 3 d. tarnybiniame pranešime („2007 m. balandžio mėnesį B. S. viešai niekur nesirodė ir su niekuo nebendravo“). Anot kasatoriaus, už penkių kilometrų nuo įvykio vietos rasta pirštinė, ant kurios yra biologinių pėdsakų, sutampančių su jo genotipu, negali būti kaltę pagrindžiančiu įrodymu, nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatyta, iš kur atsirado ši pirštinė kelyje Gerviškės–Sližiūnai–Jašiūnai, o ant jos – kasatoriaus biologiniai pėdsakai. Nuteistasis B. S. nurodo, jog iš jo namuose besilankančių žmonių kas nors galėjo šią pirštinę, kuria jis naudojosi anksčiau, paimti. Kasatorius taip pat teigia, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras užduotis atlikti objektų tyrimą gavo per du kartus, t. y. 2007 m. balandžio 19 d. gavo paketus su tamsiai mėlynos spalvos trikotažinių kelnių dalimi, pora trikotažinių pirštinių, juodos spalvos sintetinės medžiagos pėdkelnių viršutine dalimi ir 2007 m. balandžio 25 d. penkias pirštines (viena iš jų pažymėta specialisto išvadoje ketvirtuoju numeriu, ant kurios buvo rasti B. S., o ant pirštinės, pažymėtos trečiuoju numeriu – nukentėjusiosios A. K. genotipai). Tyrėja A. Savičiūtė specialistams nurodydama, kad minėti daiktai rasti atliekant įvykio apžiūrą, anot kasatoriaus, sąmoningai klaidino specialistę, prokurorus ir teismą, kad šie daiktai buvo rasti įvykio vietoje, t. y. nukentėjusiosios A. K. namuose, nors visi daiktai buvo rasti už penkių kilometrų nuo A. K. namo. Taip pat liudytoja T. A. teisme nurodė, kad eidama iš darbo ne 2007 m. balandžio 18 d., o po kelių dienų rado kelyje Gerviškės–Sližiūnai–Jašiūnai labai sušlapusią medžiaginę kaukę, jokių pirštinių nebuvo. Ją tyrėja A. Savičiūtė apklausė maždaug po savaitės, davė pasirašyti apklausos ir įvykio vietos apžiūros protokoluose, kuriuose lietuvių kalbos nemokanti T. A. pasirašė neskaičiusi. Kaip buvo paimami ir pakuojami daiktai, ji nematė; neaišku, kada ir kaip kitas kaukes bei pirštines rado policijos darbuotojai V. B. ir A. U.

B. S. atkreipia dėmesį į tai, kad iš jo 2006 m. tyrėjo J. Vachmianino buvo paimti DNR pavyzdžiai byloje, kurioje jis buvo įtariamas arklio vagyste, tačiau byla buvo nutraukta, neįrodžius jo kaltės. Pavyzdžiai buvo imami nedalyvaujant gynėjui. Paimant iš B. S. DNR pavyzdžius nedalyvaujant gynėjui buvo pažeistos teisės į gynybą, nes neaišku, kaip buvo supakuoti ir saugomi DNR pavyzdžiai. Tikėtina, 2006 m. paimti B. S. DNR pavyzdžiai buvo panaudoti klastojant tyrimo duomenis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

2007 m. balandžio 18 d. surašyti du įvykio vietos apžiūros protokolai: pirmasis pradėtas 3.40 val. ir baigtas 4.30 val. A. K. namuose (duomenys neskelbtini). Ten buvo paimta tik viena nuorūka, jokių pirštinių ar kaukių nepaimta. Antra apžiūra vyko tą pačią dieną nuo 15.10 iki 16.00 val. kelyje Gerviškės-Sližiūnai-Jašiūnai, apie 5 km nuo tikrosios įvykio vietos. Kaip susijusios abi įvykio vietos, anot nuteistojo B. S., nenustatyta. Nėra nustatytas ir atstumas nuo A. K. namo iki tos vietos, kur rasti minėti daiktai. Tik po penkerių metų, t. y. 2009 m. gegužės 20 d., tyrėja A. Savičiūtė pamatavo atstumą nuo A. K. namo, tačiau ne iki tos vietos, kur buvo rasti daiktai, o iki Didžiųjų Sėlų kaimo ribos. Nei parodymas atpažinti, nei akistata tarp nukentėjusiosios ir B. S. nebuvo daroma.

Pasak kasatoriaus, Šalčininkų rajono apylinkės teismas šališkai, nepagrįstai ir neteisėtai pripažino jį kaltu dėl plėšimo. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, atmetė kasatoriaus ir jo gynėjo prašymą kviesti į teismo posėdį liudytojus T. A., pasirašiusią, anot kasatoriaus, suklastotą protokolą, Šalčininkų r. PK pareigūnus A. J., A. U., V. Bu., V. Bo., kurie įvykio vietos apžiūros metu nedalyvavo, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti kaip liudytojai, o pirmosios instancijos teisme davė parodymus, kad neva rado kaukes ir pirštines. Taip buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 323 straipsnio 3 dalies ir 324 straipsnio 2 dalies nuostatos. Taip pat tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, anot nuteistojo B. S., pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 4 dalies reikalavimus, nes tinkamai neįvertino byloje surinktų duomenų, neteisingai pripažino įrodymais netinkamai gautus duomenis.

Atsiliepimu į nuteistojo B. S. kasacinį skundą nukentėjusioji A. K. prašo jį atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai buvo tinkamai ir išsamiai įvertinti, bausmė B. S. paskirta teisinga, paneigti kaltinančius įrodymus byloje nėra jokio pagrindo.

Atsiliepimu į nuteistojo B. S. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Alinskas prašo skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių teismų procesiniai sprendimai turėtų būti naikinami. Bylą nagrinėję teismai tinkamai nustatė bylos aplinkybes, įrodymų tyrimo ir vertinimo klaidų nepadarė. Įvykio vietos apžiūros protokolais nustatyta, kad kaukės su pirštinėmis, ant kurių vėliau rasti tiek nukentėjusiosios, tiek nuteistojo DNR pėdsakai, buvo rastos apytiksliai už 5 km nuo A. K. namų. Iš byloje esančių užduočių atlikti objektų tyrimą matyti, jog specialistei tyrimui pateikti visi įvykio vietos apžiūrų metu rasti daiktai, neįvardijant įvykio vietos, iš kurios jie buvo paimti (nukentėjusiosios namų ar vietovės šalia Didžiųjų Sėlų kaimo). Iš pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad 2008 m. spalio 30 d. buvo paimti B. S. seilių pavyzdžiai, kurie 2008 m. lapkričio 5 d. pateikti specialisto tyrimui atlikti; ištyrus juos kartu su tyrimui perduotais daiktais, buvo pateikta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Anot prokuroro, abejoti specialisto išvadų teisingumu, DNR pavyzdžių paėmimo tinkamumu, kitų įrodymų patikimumu nėra jokio pagrindo. Tai, kad kasatorius ir teismas skirtingai vertino įrodymus, nereiškia, jog buvo kaip nors pažeistos BPK nuostatos. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas, atitinkančias faktines aplinkybes. B. S. pateiktų pasiūlymų nepripažinti įrodymais netoli įvykio vietos rastų pirštinių, ant kurių rasti jo DNR pėdsakai, atmetimas šioje byloje pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas; apkaltinamasis nuosprendis pakankamai motyvuotas, jame prieštaravimų nėra. Kasatorius, pateikdamas savo įrodymų vertinimo interpretaciją, iš esmės skundžia teismų sprendimų pagrįstumą, daugiausia pakartodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad šis atsakė į visus esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, motyvuotai paaiškino, kodėl jie atmetami, pateikė išvadas dėl ginčijamų įrodymų vertinimo.

Kasacinis skundas atmestinas.

Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Tai reiškia, kad iš naujo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų kasacinės instancijos teismas nevertina.

Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų procese nepadarė, visus įrodymus vertino tiek atskirai, sprendžiant dėl jų patikimumo, tiek kaip visumą.

BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse numatyti įrodymų teisėtumo ir leistinumo reikalavimai. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys; įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Kasaciniu skundu nuteistasis B. S. ginčija pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktą įrodymų vertinimą, įrodymų pakankamumą spręsti apie jo kaltumą padarius BK 25 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai ir aiškiai nurodytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, taip pat įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Kasatorius ginčija liudytojos T. A., kaip nemokančio lietuvių kalbos asmens, parodymų davimą ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau iš liudytojos apklausos protokolo matyti, kad apklausos metu dalyvavo vertėja, protokolas buvo išverstas į T. A. suprantamą rusų kalbą, ši protokolą pasirašė. Šiai liudytojai duodant parodymus įrodymų tyrimo pirmosios instancijos teisme metu taip pat dalyvavo vertėja.

Dėl parodymo atpažinti tikslingumo pažymėtina, kad parodymo atpažinti ikiteisminio tyrimo veiksmas atliekamas tik tada, kai realiai egzistuoja tam tikrų žymių ir ypatybių visuma, pagal kurią atpažįstantysis gali atpažinti asmenį (BPK 195 straipsnio 3, 4 dalys, 192 straipsnio 1, 7 dalys). Nukentėjusioji A. K., apklausta proceso metu, parodė, kad asmens, naudojusio prieš ją fizinį smurtą, iš balso neatpažintų, iš išorinių ypatybių taip pat: buvo tamsu, asmuo dėvėjo kaukę, pirštine apmauta ranka užspaudė jai burną. Taigi tokio veiksmo neatlikimas neturėjo įtakos bylos įrodymų visetui.

Nuteistojo B. S. kaltė įrodyta byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visuma: nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis, įvykio vietos apžiūros protokolais. Tai, kad du kartus buvo atliekamas ikiteisminio tyrimo veiksmas – įvykio vietos apžiūra – abejonių dėl baudžiamojo proceso teisingumo nekelia. Pradinė įvykio vietos apžiūra buvo daroma nukentėjusiosios A. K. gyvenamojo namo patalpoje 2007 m. balandžio 18 d., antroji – tą pačią dieną gavus duomenų apie su tiriama veika susijusių daiktų radimą kelyje Gerviškės–Sližiūnai–Jašiūnai. Pagal BPK nuostatas nereikalaujama, kad įvykio vietos apžiūra būtų atliekama tik vienintelį kartą. Vietos, kurioje buvo rasti, tikėtina, su veikos padarymu susiję daiktai (kaukės ir pirštinės), pavadinimas įvykio vieta neturi reikšmės nei tos vietos apžiūros, nei proceso kaip visumos tinkamumui. Tos vietos įvardijimas įvykio vieta taip pat neturi jokios įtakos specialistų išvadų kaip įrodymų (BPK 90 straipsnio 3 dalis) teisėtumui.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad kaip liudytojai apklausti B. S. giminaičiai patvirtino įvykio dieną jį buvus namuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamuose procesiniuose teismų sprendimuose šie parodymai aptarti ir motyvuotai atmesti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šiuos duomenis vertinti kitaip.

Kasatorius skunde ginčija DNR pavyzdžių paėmimą kitoje byloje, kurioje buvo tiriama arklių vagystė. Kasatorius skunde teigia, kad DNR pavyzdžiai buvo paimti nedalyvaujant gynėjui ir taip pažeidžiant jo, kaip įtariamojo, teises. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nėra jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie DNR pavyzdžių paėmimo arklių vagystės byloje aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad B. S. DNR pavyzdžiai buvo paimti ir nagrinėjamoje byloje 2008 m. spalio 30 d. paimant jo seilių mėginius. DNR pavyzdžių paėmimo šioje byloje teisėtumo kasatorius neginčija. Duomenų, kad šis veiksmas būtų atliktas neteisėtai, byloje nėra. Todėl nėra jokio pagrindo abejoti ir specialisto išvadomis, kurios buvo pateiktos ištyrus kelyje rastas kaukes ir pirštines. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) yra kategoriška, kad ant pirštinių, laboratorijoje pažymėtų Nr. 4, paimtų kelyje Gerviškės–Sližiūnai–Jašiūnai įvykio vietos apžiūros metu, gavus duomenų apie pastebėtus objektus praėjus apie dvylika valandų po įvykio, rasti žmogaus biologiniai pėdsakai tinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant pirštinės, laboratorijoje pažymėtos Nr. 4, esantis asmens genotipas sutampa su B. S. genotipu.

Kasatoriaus skunde nurodoma versija, kad pirštines iš jo namų galėjo paimti kitas žmogus, teismų paneigta. Nukentėjusioji ir kasaciniame skunde nurodomi liudytojai buvo apklausti pirmosios instancijos teisme, jų parodymai įvertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Naujų bylai reikšmingų aplinkybių, kurias būtų galėję nurodyti minėti asmenys bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nebuvo nustatyta, pakartotinai apklausti tuos asmenis nebuvo pagrindo. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad, atmetant nuteistojo B. S. ir jo gynėjo prašymą atlikti dalinį įrodymų tyrimą, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, buvo pažeistos BPK 324 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatos.

Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad keisti ar naikinti skundžiamų teismų procesinių sprendimų dėl nuteistojo B. S. kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo B. S. (B. S.) kasacinį skundą.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Jonas Prapiestis

Valerijus Čiučiulka