dbfde3c4-741a-4445-b577-4cc9f87c71f2 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. eI-3423-342/2019 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00060-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 28.5; 53.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 9 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, 2019 m. balandžio 18 d. raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos T. Ž. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, aplinkybių konstatavimo, žalos ir palÅ«kanų priteisimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja T. Ž. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) praÅ¡o:

1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2019-01-07 raÅ¡tÄ Nr.(2.3) NO-2-96 „Dėl praÅ¡ymų suteikti antrinę teisinę pagalbÄ â€ (toliau – ir ginčijamas raÅ¡tas);

2) įpareigoti TarnybÄ nedelsiant priimti sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Klaipėdos apylinkės teismo 2018-12-31 civilinėje byloje Nr.e2-93-512/2018;

3) konstatuoti, jog Tarnyba tyčia pažeidė terminÄ , nepagrįstai užvilkino klausimÄ dėl 2019-01-02 praÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimo dėl advokato paskyrimo apeliacinės instancijos teismo civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018 ir tyčia pakenkė pareiÅ¡kėjos interesams;

4) priteisti iÅ¡ Tarnybos ir iÅ¡ Valstybės 127 000 Eur dydžio turtinę žalÄ ;

5) priteisti iÅ¡ Tarnybos ir Valstybės 100 000 Eur dydžio padarytÄ neturtinės (moralinės) žalos kompensacijÄ ;

6) priteisti iš Tarnybos ir Valstybės 5 proc. procesinių metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ( CK 6.210 str.1 d., 6.258 str., 6.37 str.2 d.);

7) priteisti visas Å¡ioje byloje turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pateiktų dokumentų pagrindų; taip pat 5 proc. procesinių metinių palÅ«kanų ( CK 6.210 str.1 d., 6.258 str., 6.37 str.2 d.). PareiÅ¡kėja nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teisme 2018-12-31 iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. e2-93-512/2018 ir paskelbtas sprendimas. Nesutinka su anksčiau minėtu Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu. Pažymi, kad apeliacinį skundÄ bÅ«tinai turi parengti ir pasiraÅ¡yti advokatas (CPK 306 str. 3 d. ); už apeliacinio skundo padavimÄ reikia sumokėti valstybei 3 proc. dydžio žyminį mokestį nuo ieÅ¡kinio sumos (126 000 Eur), kas sudaro 3 780 Eur (CPK 80 str. 4 d.) be visų kitų reikalavimų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Dėl nurodytų aplinkybių 2019-01-02 tinkamai ir laiku su nustatytos formos praÅ¡ymu kreipėsi į TarnybÄ dėl antrinės teisinės pagalbos skubaus suteikimo apeliacinės instancijos teisme minėtoje civilinėje byloje Nr.e2-93-512/2018, skundžiant 2018-12-31 sprendimÄ bei praÅ¡ant paskirti Å¡ioje byloje advokatę G. S. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPÄ®) 18 str. 2 d. sprendimas priimamas iÅ¡ karto arba ne vėliau kaip per 5 d.

Argumentuoja, kad Tarnyba 2019-01-07 įteikė ne sprendimÄ , kurį galėtų iÅ¡ karto apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau - ir ABTÄ®) numatyta tvarka, o 2019-01-07 nepagrįstÄ ir neteisėtÄ ginčijamÄ raÅ¡tÄ . Pabrėžia, kad nurodytas raÅ¡tas absoliučiai yra perteklinis ir tyčinis klausimo iÅ¡sprendimo vilkinimas. Daro iÅ¡vadÄ , kad minėtas sprendimas yra tyčinis atsisakymas skirti advokatÄ tada, kada tai bÅ«tinai reikalinga ir taip pat tyčia padaryti kuo didesnę turtinę ir neturtinę žalÄ .

Akcentuoja, kad buvo teikusi Tarnybai Gyventojų metinę pajamų ir turto deklaracijas bei nurodė, kad dėl sunkios materialinės padėties neturi galimybės padengti iÅ¡laidų už anksčiau nesuteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ kitose bylose. Pažymi, jog Tarnyba ne kartÄ raÅ¡tais „Dėl informacijos suteikimo” kreipėsi į Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir VMI) su praÅ¡ymais suteikti informacijÄ , ar yra vykdomas priverstinis įsiskolinimo už anksčiau suteiktÄ (faktiÅ¡kai nesuteiktÄ ) antrinę teisinę pagalbÄ iÅ¡ieÅ¡kojimas.

Akcentuoja, jog nurodytos sumos priteistos už realiai nesuteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ kitose bylose nuo 2010-2013 metų. Nurodo, kad 2019-01-18 pateikė Tarnybai kitÄ skubios formos praÅ¡ymÄ . Akcentuoja, kad nuo 2013 metų iki Å¡iol yra užregistruota Užimtumo tarnyboje kaip bedarbė, labai sunkiai serga, yra 60 metų amžiaus, turi nedarbingumo pažymėjimus, iki Å¡iol gydosi reabilitacijoje, forminamas invalidumas, 10 metų yra socialiai remiamas asmuo, ne dėl savo kaltės tapo visiÅ¡kai nemoki, gauna socialinę paÅ¡alpÄ iÅ¡ rÅ«pybos skyriaus, neturi turto (visas yra neteisėtai areÅ¡tuotas ir juo nedisponuojama), nei pajamų ir Lietuvoje gyvena faktiÅ¡kai skurdo ir bado lygyje, todėl negali pasisamdyti privataus advokato ir neiÅ¡gali sumokėti valstybei 3 proc.

žyminio mokesčio. Teigia, kad neturi kompetencijos vesti civilinę bylÄ teisme; gintis pati negali. Mano, kad tokiu Tarnybos elgesiu yra ignoruojamos Konstitucijos nuostatos. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018-12-19 iÅ¡nagrinėta administracine byla Nr. A-3189-556/2018. Nurodo, kad Tarnyba pažadėjo iÅ¡duoti sprendimÄ per 5 darbo dienas ir privalėjo tai atlikti iki 2019-01-25 (imtinai), tačiau nieko neatliko tyčia ir 2019-01-25 dienÄ nieko neįteikė, tyčia vilkina šį klausimÄ , nors apeliacinio skundo padavimo paskutinė diena yra 2019-01-30 ir Tarnybai tai yra puikiai žinoma.

Teigia, kad 2019-01-28 telefonu iÅ¡ Tarnybos vyr. specialistės G. Ž. sužinojo, kad dėl nežinomų priežasčių joks sprendimas Tarnyboje nėra paruoÅ¡tas, tuo akivaizdžiai vilkinamas pažeistų teisių gynimas ir tuo yra daroma žala ne tik turtui, bei ir žala sveikatai ir skausminga neturtinė (moralė) žala. Atsakovė ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nesutinka su pareiÅ¡kėjos skundu ir jame keliamais reikalavimais bei praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ visa apimtimi.

Nurodo, Tarnybos ir teismų sprendimus, kuriais iÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteistos (arba pareiÅ¡kėja įpareigota sumokėti) valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . PAžymi, kad 2019-01-07 raÅ¡tu Nr. (2.3)NO-2-96 kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ , o 2019-01-07 raÅ¡tu Nr. (2.3)NO-2-98 kreipėsi į VMI. Nurodo, kad 2019-01-18 gautas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas. Pažymi, kad nėra 2019-01-28 gautas VMI raÅ¡tas, o 2019-01-28 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-6-1562 atsisakė pareiÅ¡kėjai suteikti antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, o 2019-01-28 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-7-1563 atsisakė pareiÅ¡kėjai suteikti antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje dėl 2018-12-31 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018 apskundimo.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėja pateikdama 2019-01-02 praÅ¡ymus suteikti antrinę teisinę pagalbÄ nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su sprendimais įpareigotomis apmokėti ar teismų sprendimais priteistomis valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidomis. Atkreipia dėmesį, kad nevykdo antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo funkcijos. Teigia, kad 2019-01-07 raÅ¡te nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiÅ¡kėjai privalomų elgesio taisyklių, teisių ir pareigų, Å¡iuo raÅ¡tu pareiÅ¡kėjos atžvilgiu nėra taikytos jokios neigiamo poveikio priemonės. PrieÅ¡ingai, raÅ¡tu praÅ¡oma pareiÅ¡kėjos pateikti informacijÄ apie sumokėtas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas ir tik tuo atveju, jei praÅ¡omi dokumentai nebus pateikti, pareiÅ¡kėjos atžvilgiu bus priimtas neigiamo pobÅ«džio sprendimas - atsisakyti teikti teisinę pagalbÄ .

Daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡is raÅ¡tas, kuriame nėra priimtas joks neigiamas sprendimas, pareiÅ¡kėjai teisinių pasekmių nesukelia. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjai teisines pasekmes sukelia 2019-01-28 sprendimas bei 2019-01-28 sprendimas, kuriais buvo atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbÄ . Taip pat pažymi, kad 2019-01-29 buvo gautas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas, reg. Nr. (2.3)NTP-9-468, įvertinti pareiÅ¡kėjos individualiÄ situacijÄ papildomai ir suteikti pareiÅ¡kėjai antrinę teisinę pagalbÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018-12-31 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018 apskundimo. 2019-02-05 raÅ¡tu Nr. (2.5)NO-2-818 kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ su praÅ¡ymu pateikti papildomus dokumentus, tam, kad galėtų papildomai įvertinti pareiÅ¡kėjos individualiÄ situacijÄ ir spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos pareiÅ¡kėjai suteikimo.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėja papildomų dokumentų nėra pateikusi, todėl galutinis sprendimas nėra priimtas. Mano, kad nurodytos aplinkybės taip pat sudaro pagrindÄ atmesti skundo dalį dėl įpareigojimo suteikti jai antrinę teisinę pagalbÄ dėl 2018-12-31 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018 apskundimo, kadangi pareiÅ¡kėjai pateikus praÅ¡omus dokumentus, Tarnyba įvertins individualiÄ PareiÅ¡kėjos situacijÄ pakartotinai.

Nesutinka su reikalavimu priteisti turtinę ir neturinę žalÄ . Akcentuoja, kad pareiÅ¡kėja teismui nepateikė argumentų bei įrodymų patvirtinančių, jog egzistuoja civilinės atsakomybės sÄ lygos. Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Vadovaujantis ABTÄ® 78 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama proceso Å¡alims nedalyvaujant raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje kilęs ginčas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (minėta, toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2019-01-07 raÅ¡to Nr.(2.3) NO-2-96 „Dėl praÅ¡ymų suteikti antrinę teisinę pagalbÄ â€ (minėta, toliau – ir ginčijamas raÅ¡tas) teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus ginčijamÄ raÅ¡tÄ , pareiÅ¡kėja praÅ¡o įpareigoti atsakovę iÅ¡ naujo spręsti antrinės teisinės pagalbos suteikimo klausimÄ ; konstatuoti, jog Tarnyba tyčia pažeidė terminÄ , nepagrįstai užvilkino klausimÄ dėl 2019-01-02 praÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimo ir pakenkė pareiÅ¡kėjos interesams; priteisti turtinę žalÄ ir neturtinę žalÄ , bei 5 procentų metines palÅ«kanas nuo teismo priteistos sumos ir bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Dėl reikalavimo panaikinti ginčijamÄ raÅ¡tÄ PareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti Tarnybos raÅ¡tÄ , kuriuo jos buvo praÅ¡oma per 30 dienų pateikti patvirtinimÄ apie apmokėtas valstybės patirtas iÅ¡laidas už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ . Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Tarnybos Klaipėdos skyriuje 2019-01-02 gauti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymai suteikti antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018. PareiÅ¡kėja praÅ¡ymais suteikti antrinę teisinę pagalbÄ prašė skirti advokatÄ Klaipėdos apygardos teisme apeliacinio skundo paruoÅ¡imui dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018-12-31 sprendimo panaikinimo.

Ginčijamu raÅ¡tu Tarnybos Klaipėdos skyrius, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymus, pažymėjo, kad Klaipėdos skyrius iki Å¡iol nėra gavęs duomenų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėja yra sumokėjusi visas ginčijamame raÅ¡te nurodytas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas. Tarnybos Klaipėdos skyrius ginčijamu raÅ¡tu, vadovaudamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktais, prašė pareiÅ¡kėjos per 30 dienų nuo Å¡io raÅ¡to iÅ¡siuntimo dienos atsiųsti patvirtinimÄ , kad pareiÅ¡kėja yra apmokėjusi visas valstybės patirtas iÅ¡laidas už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ .

Tarnybos Klaipėdos skyrius 2019-01-07 raÅ¡tu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekcijÄ , jog ji pateiktų, ar pareiÅ¡kėja yra įvykdžiusi teismų sprendimus, kuriais jai buvo priteistos valstybės patirtos iÅ¡laidos už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ . PareiÅ¡kėja 2019-01-18 pateikė praÅ¡ymÄ Tarnybai, kuriuo prašė tuoj pat priimti sprendimÄ dėl advokato suteikimo (nesuteikimo), rengiant apeliacinį skundÄ civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018 bei nurodė Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (minėta, toliau – ir LVAT) praktikÄ dėl to, jog antrinė teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į skolÄ Tarnybai. 2019-01-28 Tarnyboje gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidų skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ pareiÅ¡kėjos nėra baigtas.

Nustatyta, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius 2019-01-28 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-6-1562 atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjai. Å io sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų administracinėje byloje Nr. eI-3462-609/2019. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1dalis, 13 straipsnis) (žr., pvz., LVAT 2012-04-20 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012, 2018-01-04 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-575/2018, ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ konstatuotas iÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučiÄ teisę į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , kuris iÅ¡spręstų ginÄÄ . Asmens teisė kreiptis į teismÄ suponuoja ir jo teisę į tinkamÄ teisinį procesÄ , ji yra bÅ«tina teisingumo įgyvendinimo sÄ lyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti dirbtinai suvaržoma, negali bÅ«ti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (žr.

Konstitucinio Teismo 2004-12-29 nutarimÄ ). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumÄ ir teisinio saugumo principo įgyvendinimÄ . Å iuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ buvo akcentuota, kad minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismÄ priklauso nuo procesinio pobÅ«džio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismÄ buvimo prielaidų (žr., pvz., LVAT 2015-04-22 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015, 2018-01-04 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-575/2018 ir kt.).

Viena iÅ¡ ABTÄ® numatytų teisės kreiptis į teismÄ buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTÄ® 33 str. 2 d. 1 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali bÅ«ti tik toks vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., LVAT 2017-07-26 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017, 2017-09-28 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-820-492/2017, 2018-01-04 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-575/2018 ir kt.).

Atitinkamai vieÅ¡ojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobÅ«džio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali bÅ«ti tikrinimas administraciniuose teismuose. LVAT ne kartÄ yra konstatavęs, kad ABTÄ® nuostatų, reglamentuojančių kreipimÄ si į administracinį teismÄ , sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismÄ asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų vieÅ¡ojo administravimo srityje.

Tuo tarpu, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010-04-06 nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010-10-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2016-11-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3060-575/2016, 2017-09-28 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-820-492/2017, 2018-01-04 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-575/2018 ir kt.).

Viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina administracinių teismų ir turi būti nutraukiama (žr., pvz., 2010-03-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-483/2010; 2010-03-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-511/2010; 2010-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-323/2010; 2013-09-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1206/2013 ir kt.).

Ginčo teisinius santykius, susijusius su antrinės teisinės pagalbos skyrimu reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (minėta, toliau – ir VGTPÄ®). VGTPÄ® 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ asmenims, kad Å¡ie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Pažymėtina, jog teisė gauti antrinę teisinę pagalbÄ nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama.

JÄ suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiÅ«ra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi Å¡iÄ teisę garantuoti (žr., pvz., LVAT 2013-05-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-1268-13). VGTPÄ® 18 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbÄ asmuo pateikia tarnybai praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , jo reikalavimÄ pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ Ä¯rodančius dokumentus ir Å¡io įstatymo 17straipsnio 5dalyje nurodytÄ sutikimÄ , jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbÄ teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į Å¡io įstatymo 17straipsnio 2 dalyje nurodytus sÄ raÅ¡us.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iÅ¡ karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti iÅ¡ karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Å¡io straipsnio 1dalyje nurodytų dokumentų ir Å¡io įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato iÅ¡vados arba Å¡io straipsnio 14dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. VGTPÄ® 4 straipsnyje įtvirtintos pareiÅ¡kėjų pareigos.

PareiÅ¡kėjas, be kita ko, privalo: bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ (VGTPÄ® 4 straipsnio 1 punktas); teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingÄ iÅ¡samiÄ ir teisingÄ informacijÄ pagalbÄ (VGTPÄ® 4 straipsnio 2 punktas). LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokio pobÅ«džio Tarnybos raÅ¡tai, kuriuose vadovaujantis VGTPÄ® 4 straipsnio 1 ir 2 dalies punktais, praÅ¡oma pateikti papildomus dokumentus, yra administracinės procedÅ«ros tarpiniai dokumentai, patys savaime nesukeliantys pareiÅ¡kėjui materialinių teisinių pasekmių, todėl negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, nes tik sprendimas atsisakyti vienokiu ar kitokiu pagrindu teikti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ turėtų realų poveikį pareiÅ¡kėjo teisėms ir teisėtiems interesams.

Tik dėl tokio vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto akto, įvertinus jo teisėtumo bei pagrįstumo aspektus, galėtų bÅ«ti administracinėje byloje priimtas teismo sprendimas, kuriuo realiai bÅ«tų apginamos asmens teisės, nagrinėjamu atveju – teisė gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ (žr., pvz., LVAT 2017-09-28 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-820-492/2017, 2018-01-04 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-575/2018 ir kt.). Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos turi bÅ«ti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismÄ tvarkos.

Asmens procesinė teisė kreiptis į teismÄ priklauso nuo procesinio pobÅ«džio aplinkybių – teisės kreiptis į teismÄ buvimo prielaidų. Teismo vertinimu, aptartų motyvų pagrindu nagrinėjama byla dalyje dėl Tarnybos 2019-01-07 raÅ¡to Nr.(2.3) NO-2-96 „Dėl praÅ¡ymų suteikti antrinę teisinę pagalbÄ â€ panaikinimo, nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, todėl Å¡ioje dalyje nutrauktina, vadovaujantis ABTÄ® 103 straipsnio 1 punktu. Dėl reikalavimų įpareigoti TarnybÄ atlikti veiksmus, konstatuoti aplinkybes PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o įpareigoti TarnybÄ nedelsiant priimti sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Klaipėdos apylinkės teismo 2018-12-31 civilinėje byloje Nr.e2-93-512/2018 bei konstatuoti, jog Tarnyba tyčia pažeidė terminÄ , nepagrįstai užvilkino klausimÄ dėl 2019-01-02 praÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimo dėl advokato paskyrimo apeliacinės instancijos teismo civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018 ir tyčia pakenkė pareiÅ¡kėjos interesams.

SavarankiÅ¡kas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus reiÅ¡kiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetencijÄ , vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., LVAT 2006-10-19 nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas praÅ¡ymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama iÅ¡spręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikÅ¡tų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali bÅ«ti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., LVAT 2007-03-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A14-261/2007).

LVAT taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime nesukeltų pareiÅ¡kėjui jokių teisinių pasekmių, jis gali bÅ«ti tik motyvas, argumentas teismui priimant sprendimÄ . Toks praÅ¡ymas teisme kaip savarankiÅ¡kas reikalavimas pagal ABTÄ® nuostatas negali bÅ«ti nagrinėjamas, nes neatitinka ABTÄ® 24 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi bÅ«ti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų tam tikras teisines pasekmes kitai bylos Å¡aliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. paÅ¡alinti padarytÄ teisės ar teisėtų interesų pažeidimÄ , įpareigoti atsakovÄ Ä¯vykdyti konkrečius veiksmus, ir pan. (žr., pvz., 2011-07-01 nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-359/2011; 2012-11-26 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-480/2012; 2014-12-10 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-939/2014; ir kt.).

Ginčijamu raÅ¡tu, skirtingai, nei skunde nurodo pareiÅ¡kėja, nėra atsisakyta jai suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , bet, vadovaujantis VGTPÄ® 4 straipsnio 1 ir 2 dalies punktais, pareiÅ¡kėjos praÅ¡oma per 30 dienų pateikti papildomus dokumentus, įrodančius, kad ji yra apmokėjusi valstybės patirtas iÅ¡laidas už anksčiau jai teiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Minėtose VGTPÄ® nuostatose yra įtvirtinta asmenų pareiga bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo bei teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingÄ ir iÅ¡samiÄ informacijÄ .

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų bendradarbiavusi su Tarnyba, teikusi praÅ¡omÄ informacijÄ ; prieÅ¡ingai pareiÅ¡kėja 2019-01-18 praÅ¡ymu prašė nedelsiant priimti sprendimÄ dėl advokato suteikimo (nesuteikimo). Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019-01-28 sprendimu atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjai civilinėje byloje Nr.e2-93-512/2018. Minėtas tarnybos sprendimas apskųstas Regionų apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eI-3462-609/2019).

Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019-01-28 sprendimo priėmimo aplinkybės (procedÅ«ros, terminai, teisėtumas bei pagrįstumas ir pan.) yra administracinės bylos Nr. eI-3462-609/2019 nagrinėjimo dalykas, todėl nevertintinas Å¡ioje byloje. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjai ginčijamu raÅ¡tu nustatyti įpareigojimai neturi bÅ«ti tapatinami su sprendimu, kuriuo atsisakoma suteikti praÅ¡omÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , arba tokio sprendimo priėmimo vilkinimu. Nagrinėjamoje byloje nenustačius aplinkybių, jog Tarnyba neatliko savo veiksmų pagal kompetencijÄ , vilkino ar atsisakė juos atlikti, pareiÅ¡kėjos reikalavimai dėl įpareigojimo TarnybÄ nedelsiant priimti sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir konstatavimo, jog Tarnyba tyčia pažeidė terminÄ , nepagrįstai užvilkino klausimÄ dėl 2019-01-02 praÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimo dėl advokato paskyrimo apeliacinės instancijos teismo civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018 ir tyčia pakenkė pareiÅ¡kėjos interesams, atmestini kaip nepagrįsti (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl reikalavimų priteisti turtinės neturtinės žalos atlyginimÄ ir 5 procentus metinių palÅ«kanų PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti iÅ¡ Tarnybos ir Valstybės 127 000 Eur dydžio turtinę žalÄ bei 100 000 Eur dydžio padarytÄ neturtinės (moralinės) žalos kompensacijÄ , 5 proc. procesinių metinių palÅ«kanų nuo teismo priteistos sumos nuo Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos ( CK 6.210 str.1 d., 6.258 str., 6.37 str.2 d.). Pagal ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

PareiÅ¡kėjos skundas pareikÅ¡tas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (minėta, toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu, t. y. padarytÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėja kildina iÅ¡ Tarnybos, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjekto, neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Prievolės atlyginti patirtÄ turtinę žalÄ kilimui yra bÅ«tina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sÄ lygas ir nenustačius bent vienos iÅ¡ pirmiau minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ .

Toks reguliavimas atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas).

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs (žr., pvz., LVAT 2012-01-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-69/2012 ir kt.), jog atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės vieÅ¡osios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sÄ lyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, Å¡ios sÄ lygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatinėjamas pirmiausia.

Å ios sÄ lygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų (žalos ir priežastinio ryÅ¡io) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalÄ . Analizuojant, ar yra vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – bÅ«tina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiÅ¡kėjo nurodytus veiksmus (neveikimÄ ), iÅ¡ kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Sprendžiant institucijos veikos neteisėtumo klausimÄ , kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti Å¡ios veikos neteisėtumÄ (žr., pvz., LVAT 2010-03-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-321/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, jog siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais bÅ«tina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobÅ«džio pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6. 246 str. 1 d.) (žr., pvz., LVAT 2007-05-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-499/2007 ir kt.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad tokio pobÅ«džio žala nepreziumuojama, o jos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jÄ patyrė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2012 ir kt.). Turtine žala pripažintinos tik realiai patirtos, pagrįstos, objektyviai bÅ«tinos iÅ¡laidos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011 ir kt.).

Tokiu atveju, pareiÅ¡kėjas, siekdamas prisiteisti turtinę žalÄ , privalo įrodyti, kad patyrė nuostolių dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų. PareiÅ¡kėja nurodo, kad turtinę ir neturtinę žalÄ patyrė dėl to, kad jai nėra suteiktas advokatas civilinėje byloje e2-93-512/2018 apeliaciniam skundui paduoti. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėja tik abstrakčiai nurodo, kad dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ , tačiau iÅ¡ esmės nekonkretizuoja veiksmų, kuriuos ji laiko neteisėtais ir kurie jai sukėlė nurodomÄ Å¾alÄ .

PareiÅ¡kėja neteikia aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Tarnybos darbuotojai neveikė pagal įstatymus ir netinkamai vykdė jiems teisės aktais priskirtas funkcijas. PareiÅ¡kėja į bylÄ nepateikė įrodymų dėl turtinių praradimų, dėl kurių nukentėtų jos turtinė padėtis, nepaaiÅ¡kino ir negrindė, kodėl praÅ¡o priteisti bÅ«tent skunde nurodomÄ sumÄ . Atitinkamai, vien tik pareiÅ¡kėjos subjektyvus įsitikinimas, kad ji dėl Tarnybos veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ , pareiÅ¡kėjai neįrodžius konkrečių neteisėtų atsakovų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io ir žalos atsiradimo fakto, nesant visų bÅ«tinųjų deliktinės atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo pareiÅ¡kėjai priteisti neturtinės ir turtinės žalos atlyginimÄ .

Atsižvelgus į tai kas iÅ¡dėstyta ir konstatavus, kad nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės kilimo sÄ lygų, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas, todėl atmestinas. Netenkinus skundo dalyje dėl Å¡io reikalavimo, atmestinas reikalavimas priteisti 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimÄ byloje Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997-12-19 sprendimÄ byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ (ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis). Administracinę bylÄ dalyje nutraukus, o dalyje pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetus, bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (ABTÄ® 40 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: Administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos T.

Ž. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dalyje dėl sprendimo panaikinimo nutraukti. PareiÅ¡kėjos T. Ž. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dalyje dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, aplinkybių konstatavimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei palÅ«kanų priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ .

SprendimÄ per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė