2017-11-21 Nr. AB-21379-3-64-3-01532-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-983-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01532-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) Šiaulių apygardos administraciniam teismui padavė skundą, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių apskr. VPK), panaikinti pareiškėjui skirtas baudas; 2) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskr. VPK, priteisti 516 Eur turtinės žalos ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad gavo informaciją iš Raseinių policijos komisariato apie jam 2007–2008 m. skirtas baudas už vairavimą, neturint tokios teisės, atsisakymą tikrintis blaivumą ir kitus pažeidimus. Pareiškėjas nurodė, kad baudos pareiškėjui buvo skirtos nepagrįstai, nes policijos pareigūnai jį sumaišė su kitu asmeniu arba buvo pasinaudota pareiškėjo asmens dokumentais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl to patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl žalos priteisimo priėmė nagrinėti, o pareiškėjo skundą dėl baudų panaikinimo atsisakė priimti.

Teismas, įvertinęs skundo turinį, darė išvadą, kad pareiškėjo skundas dėl baudų panaikinimo nepriskirtinas administraciniam teismui, todėl jį atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams.

Teismas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 661 straipsnio 1 dalį turi teisę kreiptis su prašymu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių.

III. Pareiškėjas E. K. prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjas pacituoja pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį ir nurodo, kad nesutinka su visais argumentais, kuriuos atmetė pirmosios instancijos teismas.

Šiaulių apskr. VPK Raseinių rajono policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjui 2007 m. gruodžio 18 d. buvo skirta 4 000 Lt (1 158 Eur) bauda už 2007 m. gruodžio 4 d. transporto priemonės vairavimą neblaiviam ir neturint teisės vairuoti, vengimą pasitikrinti blaivumą bei transporto priemonės draudimo ir registracijos liudijimo neturėjimą, o 2008 m. birželio 26 d. pareiškėjui buvo skirta 120 Lt (35 Eur) bauda už 2008 m. vasario 19 d. transporto priemonės neapdraustos civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu vairavimą. Šiaulių apskr. VPK Raseinių rajono policijos komisariato nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė tinkamą ir motyvuotą nutartį, todėl jos naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl žalos priteisimo priėmė nagrinėti, o pareiškėjo skundą dėl baudų panaikinimo atsisakė priimti, kaip nepriskirtiną administraciniam teismui.

ABTĮ 151 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirojo skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą patikrina neperžengdamas pareiškėjo atskirojo skundo ribų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų procesinių sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti procesinį sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui. Atsižvelgiant į ABTĮ 151 straipsnį, šių reikalavimų būtina laikytis į apeliacinės instancijos teismą kreipiantis ir su atskiraisiais skundais. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (skundo juridinis pagrindas). Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka atskirajame skunde abstrakčiai nurodyti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu (šiuo atveju – nutartimi), tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

Analizuojamu atveju pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriame nėra išdėstyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvai. Pareiškėjo nurodytas bendro pobūdžio argumentas, kad pareiškėjas nesutinka su visais argumentais, kuriuos atmetė pirmosios instancijos teismas, negali būti laikomas atskirojo skundo pagrindu. Pareiškėjas nepateikė argumentų, kurie paneigtų teismo padarytas išvadas.

Kaip minėta, pareiškėjas nesutinka su baudomis už administracinius nusižengimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams (ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis). Administracinių nusižengimų bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkių teismai (ANK 575 straipsnio 1 dalis). Taigi, pareiškėjo skundas dėl baudų panaikinimo nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu (byla nepriskirtina tam teismui). Šiuo teisiniu pagrindu atsisakoma priimti skundą, paduotą pažeidžiant teritorinio teismingumo taisykles. Vis dėlto, teisėjų kolegija sprendžia, kad šis pirmosios instancijos teismo nutarties trūkumas nėra esminis ir nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisingą nutartį.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pareiškėjo atskirąjį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė