2019-09-11 Nr. AB-17069-3-61-3-02396-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-964-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02396-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija: 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. S. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) vado 2017 m. birželio 12 d. įsakymą Nr. 47TE-275 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos pulkininkui S. S.“ (toliau – Įsakymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. vasario 8 d. Tarnybos Štabo viršininkas vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas D. S. Tarnybos vadą informavo, kad Tarnybos Jungtinių operacijų centre (toliau – JOC) veikos organizavime nustatyta organizacinių trūkumų ir nuo 2017 m. kovo 1 d. Štabo viršininkas pasiūlė JOC budėtojų tarnybą formuoti tik pamaininio darbo organizavimo pagrindais. Be to, Štabo viršininkas Tarnybos vadui pasiūlė pertvarkyti Vilniaus dalinio tarnybą, o Vilniaus dalinio budėtojo funkcijas vykdančius pareigūnus perkelti į Štabo Veiklos ir operacijų organizavimo skyriaus (toliau – ir VOOS) sudėtį ir pavesti jiems vykdyti JOC budėtojo funkcijas. Tarnybos vadas pritarė Štabo viršininko siūlymams bei pavedė jam parengti įsakymą dėl etatų pertvarkymo ir pareiginių instrukcijų parengimo. 2017 m. vasario 14 d. Tarnybos vado įsakymu Nr. 47V-135 „Dėl JOC etatų patvirtinimo“ patvirtinti JOC pareigybių aprašymai. 2017 m. vasario 14 d. Tarnybos vado įsakymu Nr. 47V-135 „Dėl JOC etatų patvirtinimo“ patvirtinus JOC pareigybių aprašymus, šioms pareigybėms užtikrinti buvo paimti pareigūnai iš Vilniaus dalinio Tarnybos organizavimo poskyrio.

3. Pareiškėjas su 2017 m. vasario 21 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 47TP 591 kreipėsi į Tarnybos vadą nurodydamas, kad nuo 2017 m. kovo 1 d. bus panaikintos 5-os Vilniaus dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės, kurios buvo sukurtos siekiant užtikrinti Vilniaus dalinio tarnybų vykdymo ir organizavimo kontrolės bei teritorijos, esančios adresu: M. K. Paco g. 4, Vilnius, apsaugą. Šiuo adresu įsikūrusi ir Tarnyba, tačiau jos teritorijos apsaugą užtikrina Vilniaus dalinio pareigūnai.

4. Kadangi iš Vilniaus dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus buvo perkeltos pareigūnų pareigybės vykdyti JOC budėtojo funkcijas, o vietoj perkeltų pareigūnų nei Tarnybos vadas, nei Tarnybos Štabo viršininkas nenumatė kitų pareigūnų esamoms funkcijoms užtikrinti, minėtu tarnybiniu pranešimu pareiškėjas Tarnybos vado prašė: nuo 2017 m. kovo 1 d. leisti pasitelkti Tarnybos Vilniaus dalinio struktūrinių padalinių aukštesniosios ir viduriniosios grandžių pareigūnus tarnybų vykdymo ir organizavimo kontrolei bei teritorijos, esančios adresu: M. K. Paco g. 4, Vilnius, apsaugai užtikrinti, taip pat prašė svarstyti klausimą dėl 5-ų Vilniaus dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus specialistų pareigybių įsteigimo. Šių pareigybių aprašymuose turėtų būti nustatytos tarnybų vykdymo ir organizavimo kontrolės bei teritorijos, esančios M. K. Paco g. 4, Vilnius, apsaugos funkcijos, o minėtų pareigybių darbo laikas vykdomas pamainomis.

5. Tarnybos vado 2017 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 47 TE -97 penki pareigūnai, einantys Vilniaus dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus vyresniųjų specialistų pareigas, buvo perkelti į Tarnybos Štabo Veiklos ir operacijų organizavimo skyrių eiti vyresniųjų specialistų pareigas.

6. Pareiškėjas, iš anksto numatydamas galimus nesklandumus, t. y. kad nebus kam vykdyti Vilniaus dalinio budėtojui pavestų funkcijų, kreipėsi į Tarnybos vadą, tačiau Tarnyba jokių veiksmų neatliko. Tiek Tarnybos vadas, tiek Tarnybos Štabo viršininkas žinojo, kad Vilniaus dalinio vadas, t. y. pareiškėjas, pagal galimybes skiria žmones minėtoms funkcijoms užtikrinti, bet jokių priekaištų neišreiškė.

7. Tarnybos Štabo pareigūnai tik nuo 2017 m. balandžio 4 d., kai buvo atsisakyta kompensuoti pareigūnams viršvalandžius išeiginėmis dienomis, ėmė teikti pasiūlymus dėl tarnybos Vilniaus dalinio budėtojų funkcijų užtikrinimo organizavimo.

8. Pareiškėjas skyrė pareigūnus Vilniaus dalinio budėtojo vykdomoms funkcijoms atlikti, esant tarnybiniam būtinumui, tam, kad būtų užtikrinta tiek Vilniaus dalinio, tiek Tarnybos objektų apsauga. Pareiškėjo vertinimu, šiuose veiksmuose nėra kaltės, nes jis siekė vykdyti tiesiogines savo pareigas, t. y. užtikrinti objektų apsaugą.

9. Atsakovas Viešojo saugumo tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas paaiškino, kad Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas – vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, Tarnybos Vilniaus dalinio vadovas. Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas planuoja, organizuoja ir kontroliuoja dalinio veiklą, užtikrina daliniui nustatytų veiklos tikslų įgyvendinimą ir funkcijų vykdymą. Pareiškėjas, tarnaudamas vidaus tarnybos sistemoje, privalėjo besąlygiškai paklusti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) reikalavimams. Jis žinojo ir suvokė, kad jo priimami sprendimai yra neteisėti, privalėjo numatyti, kad dėl jo veikimo gali atsirasti žalingų padarinių, todėl privalėjo nutraukti neteisėtus veiksmus, tačiau jų nenutraukė, o atliko pakartotinai, todėl tarnybinį nusižengimą padarė tyčia.

11. Tarnybos vadas priėmė sprendimą tikslingai ir racionaliai pertvarkyti darbo organizavimą, tačiau pareiškėjas, vykdydamas Tarnybos vado sprendimą, pagal kompetenciją neatliko veiksmų, o viršydamas savo įgaliojimus bei pažeisdamas įstatymų teisės aktų reikalavimus priėmė nepragrįstus bei neteisėtus sprendimus.

12. Nors pareiškėjas 2017 m. vasario 21 d. pateikė Tarnybos vadui prašymą, tačiau, Tarnybos vadui nurodžius pateikti naujų pasiūlymų aktualiu klausimu, jų nepateikė ir neatliko kitokių aktyvių veiksmų, spręsdamas iškilusius darbo organizavimo pertvarkos dalinyje klausimus. Be to, vykdydami Tarnybos vado nurodymą, 2017 m. vasario 22 d. pareiškėjas ir Vilniaus dalinio TOS viršininkas V. M. elektroninėje dokumentų valdymo sistemoje tik pažymėjo užduotį kaip įvykdytą, tačiau pasiūlymų nepateikė, reikalingų veiksmų neatliko.

13. Pareiškėjas turėjo galimybę elgtis teisėtai, nes tuo metu, kaip nurodyta Tarnybos Štabo Veiklos ir operacijų organizavimo skyriaus viršininko S. S. 2017 m. gegužės 17 d. tarnybiniame pranešime, jam buvo pavaldūs 12 viduriniosios ir aukštesniosios grandžių pareigūnų, kuriuos galėjo skirti vykdyti dalinio budėtojo tarnybą.

14. Pareiškėjas, neturėdamas suteiktų įgaliojimų, įsakymais „Dėl tarnybos organizavimo“ skyrė Vilniaus dalinio budėtojo funkcijas vykdyti pareigūnams, kurie dirbo įprastu darbo režimu (penkių darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis) ir kuriems netaikoma suminė darbo laiko apskaita bei jų darbas nebuvo organizuojamas pamainomis, nurodydamas jiems dirbti viršvalandžius, naktimis, taip pat poilsio ir švenčių dienomis. Dėl tokių veiksmų kilo neigiamų padarinių – pareiškėjo pavaldiniai privalėjo vykdyti jo neteisėtus nurodymus ir buvo priversti be teisinio pagrindo dirbti 182,05 val. viršvalandžių, 144 val. naktimis, taip pat 120,30 val. dirbti poilsio ir švenčių dienomis.

15. Pareiškėjo tarnybinis nusižengimas turi pakartotinumo bei tęstinumo požymių, nes buvo kartojamas ir turėjo žalingų padarinių.

16. Nors pareiškėjas skunde teigė, kad veikė tarnybinio būtinumo sąlygomis, tačiau šių sąlygų neįvardijo, nepagrindė jo, kaip atliekamo darbo organizavimo neišvengiamo įvykdomumo ir privalomumo ypatumų.

17. Vidaus tarnybos statutas nustato aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusui būdinga ypatinga drausmė, vidaus tarnybos sistemos pareigūnas turi visose gyvenimo situacijose formuoti šios tarnybos prestižą, kelti jos autoritetą, stiprinti teigiamą įvaizdį, taip pat saugoti profesinę garbę.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas S. S. 2017 m. vasario 21 d. Tarnybos vadui pateikė prašymą dėl tarnybos darbo organizavimo, kuriame nurodė, kad nuo 2017 m. kovo 1 d. bus panaikintos 5 Tarnybos Vilniaus dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės. Šių pareigybių aprašymuose nustatytos tarnybų vykdymo ir organizavimo kontrolės bei teritorijos, esančios M. K. Paco g. 4, Vilniuje, apsaugos funkcijos.

20. Pareiškėjas, kadangi naikinamos 5 pareigybės jo vadovaujamame Vilniaus dalinyje, paprašė nuo 2017 m. kovo 1 d. leisti pasitelkti Tarnybos Vilniaus dalinio struktūrinių padalinių aukštesniosios ir viduriniosios grandžių pareigūnus tarnybų vykdymo ir organizavimo kontrolei bei teritorijos apsaugai užtikrinti. Pareiškėjas taip pat prašė svarstyti klausimą dėl 5 Tarnybos Vilniaus dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus specialistų pareigybių įsteigimo. Tarnybos vadas 2017 m. vasario 21 d. rezoliucija pavedė Tarnybos Štabo viršininkui perrašyti pareigybių aprašymus ir Tarnybos Vilniaus dalinio vadui pateikti pasiūlymus dėl teritorijos apsaugos organizavimo.

21. Tarnybos vadas R. P. 2017 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 47TE-97 „Dėl perkėlimo“, atsižvelgdamas į pareigūnų sutikimus, nuo 2017 m. kovo 1 d. perkėlė M. Š., R. G., A. G., A. J. ir E. N. iš Tarnybos Vilniaus dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus vyresniųjų specialistų pareigų į Tarnybos Štabo veiklos ir operacijų organizavimo skyriaus vyresniųjų specialistų pareigas.

22. Tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus vyriausiasis specialistas vidaus tarnybos majoras A. V. Tarnybos 2017 m. balandžio 13 d. vadui pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad 2017 m. balandžio 12 d. buvo gautas Tarnybos vado pavaduotojo v. t. plk. J. Z. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad Tarnybos Vilniaus dalinio vadas v. t. plk. S. S. neturėdamas įgaliojimų skyrė pareigūnus dirbti viršvalandinį darbą ar dirbti poilsio ar švenčių dienomis, todėl, remiantis gauta informacija, tikslinga pradėti S. S. tarnybinį patikrinimą.

23. Tarnybos vado 2017 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 47V-389 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“, atsižvelgiant į 2017 m. balandžio 12 d. Tarnybos vado pavaduotojo v. t. plk. J. Z. tarnybinį pranešimą ir Tarnybos Vidaus tyrimo ir korupcijos prevencijos skyriaus vyriausiojo specialisto v. t. mjr. A. V. 2017 m. balandžio 13 d. tarnybinį pranešimą, įsakyta v. t. mjr. A. V. atlikti patikrinimą dėl Tarnybos Vilniaus dalinio vado vidaus tarnybos pulkininko S. S. veiksmų.

24. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 20 d. paaiškinime „Dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo“ nurodė, kad, perkėlus etatus iš Vilniaus dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus į Tarnybos Štabo Veiklos ir operacijų organizavimo skyrių, nebuvo numatytas nei Vilniaus dalinio budėtojo pareigybės naikinimas, nei kas toliau turėtų atlikti šią funkciją. 2017 m. vasario 20 d. prašymu jis kreipėsi į Tarnybos vadą dėl papildomų pareigybių įsteigimo bei leidimo laikinai pasitelkti aukštesniosios ir viduriniosios grandžių pareigūnus tarnybai užtikrinti, tačiau sprendimas nebuvo priimtas. Siekdamas, kad laiku ir kokybiškai būtų užtikrinta Tarnybos Vilniaus dalinio teritorijoje esančių saugomų objektų apsauga ir tinkamai vykdoma Vilniaus dalinio tarnybų ir sargybų kontrolė bei kad būtų tinkamai užtikrintas efektyvus objektų apsaugos ir kitų specialiųjų užduočių vykdymas, paskyrė Vilniaus dalinio viduriniosios ir aukštesniosios grandies pareigūnus, kurie pasirašytinai sutiko laikinai vykdyti Vilniaus dalinio budėtojo funkcijas 2017 m. kovo–balandžio mėn. Dėl didelio tarnybos krūvio pareigūnai viršijo kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmę, bet nusiskundimų dėl skyrimo neturėjo.

25. Iš v. t. mjr. V. Ž. 2017 m. gegužės 16 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. vasario 21 d. – 2017 m. vasario 24 d. jis buvo paskirtas atlikti Tarnybos štabo viršininko funkcijas. 2017 m. vasario 21 d. gavo Tarnybos vado pavedimą teikti pasiūlymus Tarnybos Vilniaus dalinio vadui dėl teritorijos apsaugos organizavimo. Nurodė, kad jokių siūlymų neteikė, nes Štabo viršininko funkcijas vykdė tik 4 dienas, šią užduotį pavedė vykdyti tuo metu VOOS viršininko funkcijas atliekančiam v. t. mjr. D. K..

26. V. t. mjr. D. K. 2017 m. gegužės 17 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad nuo 2017 m. pradžios buvo sprendžiama, kaip geriausiai organizuoti JOC veiklą, praktiškai išbandomi pateikti pasiūlymai, kol galiausiai nuspręsta, kad JOC budėtojo pareigas turi vykdyti atskiri, tik šiai funkcijai vykdyti paskirti pamainomis dirbantys Tarnybos pareigūnai, kuriems nustatytas pamaininis darbo režimas, taikoma suminė jų darbo laiko apskaita. Šis pasiūlymas buvo perduotas Tarnybos Vilniaus dalinio vadovybei tiek bendrų pasitarimų metu, tiek bendraujant ir diskutuojant asmeniškai. Sukonkretintą pasiūlymą pateikė v. t. plk. ltn. D. S., v. t. mjr. V. Ž., Tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos skyriaus viršininkui ir 2017 m. vasario 27 d. užduotų DVS sistemoje pažymėjo kaip įvykdytą.

27. Tarnybos Štabo VOOS viršininkas v. t. plk. ltn. S. S. 2017 m. gegužės 17 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2017 m. vasario 20–24 d. atostogavo. Pažymėjo, kad 2017 m. balandžio mėn. Vilniaus dalinio budėtojų (KPP) tarnyba buvo organizuojama taip: nuo 2017 m. balandžio mėn. Vilniaus dalinio viduriniosios ir aukštesniosios grandies pareigūnai buvo skiriami vykdyti Vilniaus dalinio budėtojų (KPP) funkcijas pagal Tarnybos vado įsakymu patvirtintą darbo grafiką, nuo 2017 m. gegužės mėn. šią tarnybą vykdė tik Vilniaus dalinio pamaininio darbo pobūdžio pareigūnai. Taip pat pažymėjo, kad jo pavedimu v. t. kpt. V. S. išanalizavo Vilniaus dalinio teritorijos apsaugos problematiką ir, suderinęs tiek su Štabo viršininku, tiek su juo, Tarnybos vadui 2017 m. balandžio 3 d. pateikė tarnybinį pranešimą, kurio pagrindu Štabo VOOS parengė naujos redakcijos Tarnybos vidaus teritorijų apsaugos organizavimo tvarką (Tarnybos vado 2017 m. gegužės 17 d. įsakymas Nr. 47V-509).

28. Pažymėta, kad susidarius nestandartinei veiklos organizavimo situacijai, kai atsirado poreikis Vilniaus dalinio budėtojo funkcijas vykdyti pareigūnams, kuriems netaikoma suminė darbo laiko apskaita, dirbti viršvalandžius ir poilsio bei švenčių dienomis, Vilniaus dalinio vadas turėjo galimybę kreiptis į Tarnybos vadą, kuris savo įsakymu ar nurodymu turėjo teisę skirti pareigūnus vykdyti minėtas funkcijas, bet pareigūnus skyrė savo įsakymu, neturėdamas tam teisės.

29. Tarnybos vadas R. P. 2017 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 47TE-275, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 32 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo 2017 m. gegužės 19 d. išvadą (toliau – ir tarnybinio patikrinimo išvada, Išvada), paskyrė Tarnybos Vilniaus dalinio vadui vidaus tarnybos pulkininkui S. S. tarnybinę nuobaudą – pastabą.

30. Teismas išanalizavo Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalį, 10 dalį, 38 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Darbo kodekso nuostatas, Tarnyboje tvarkos aprašo 11 punktą, Tarnybos standartinių veiklos procedūrų 6.10, 6.11, 40.2.1 ir 40.2.3 papunkčius. Atsižvelgęs į teisinį reguliavimą teismas sutiko su Išvada, kad pareiškėjas savarankiškai priimdamas sprendimus ir patvirtindamas darbo grafikus, pagal kuriuos pareigūnams teko dirbti viršvalandžius ir poilsio dienomis, nevykdė įstatymo ir viršijo savo kompetenciją. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad perkėlus 5 pareigūnus iš jo padalinio į kitą ir palikus Vilniaus padaliniui vykdyti buvusias pareigūnams priskirtas funkcijas jis niekaip kitaip negalėjo užtikrinti daliniui pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymo.

31. Teismas nurodė, kad iš teisinio reguliavimo matyti, kad pareiškėjo kompetencija yra pakankamai aiškiai apibrėžta, tarnybinė atsakomybė yra individuali, o Tarnybos vadas turi diskrecijos teisę spręsti jo atsakomybės klausimą.

32. Teismas, įvertinęs Tarnyboje susiklosčiusią situaciją reorganizacijos metu, nenustatė aplinkybių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjo valios ir dėl to jis negalėjo veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai, todėl veiksmai, viršijantys jo kompetenciją, negali būti pateisinami.

33. Teismas nurodė, kad tarnybinės nuobaudos pagrįstumui patikrinti svarbu nustatyti pareiškėjo padaryto pažeidimo pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių bei jo kaltę. Tarnyba Išvadoje pripažino, kad buvo susidariusi nestandartinė veiklos organizavimo situacija, todėl atsirado poreikis, kad Vilniaus dalinio pareigūnai vykdytų papildomas funkcijas. Iš tarnybinių pranešimų turinio ir kitos rašytinės medžiagos matyti, kad nurodymų dėl darbo organizavimo raštu pareiškėjas negavo, tačiau pagal einamas pareigas privalėjo tinkamai organizuoti Vilniaus dalinio darbą, bet susiklosčiusi situacija nebuvo tokia ekstremali ir ypatinga, kad jis negalėtų kreiptis į Tarnybos vadą ir pateisinti savo veiksmus, t. y. imperatyvių teisės aktų nevykdymą.

34. Teismo vertinimu, pareiškėjas savo veiksmais sumenkino Tarnybos dalykinę reputaciją, t. y. kilo neigiamų pasekmių.

35. Įvertinęs neteisėtos veikos aplinkybių visumą, teismas konstatavo nedidelio laipsnio nerūpestingumą, kai asmuo veikdamas nenumatė pasekmių, nors pagal savo asmenines savybes ir veikos aplinkybes galėjo ir turėjo jas numatyti. Atsižvelgdamas į padarytą pažeidimą, jo padarymo priežastis, nedidelį kaltės laipsnį, neigiamas pasekmes, pareiškėjo charakteristiką, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui pagrįstai pritaikyta nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda, todėl jo skundą atmetė.

III. 36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

37. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikos (nutartis administracinėje byloje Nr. A143-956/2010, nutartis administracinėje byloje A146-1459/2010), kadangi savarankiškai pareiškėjui pareiškė naujus kaltinimus (nedidelio laipsnio nerūpestingumą, neigiamų pasekmių sukėlimą bei Tarnybos dalykinės reputacijos sumenkinimą). Tokie kaltinimai nebuvo formuluojami ir Tarnybos tarnybinio patikrinimo 2017 m. gegužės 19 d. išvadoje.

38. Tarnyba, skyrusi pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, Išvadoje neįrodė esamo pagrindo pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą, o tarnybinį patikrinimą atliko neišsamiai, objektyviai neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių. Be to, Tarnyba neįrodė, o teismas to visiškai nevertino savo sprendime, kad nėra pareiškėjo kaltės jo veiksmuose, t. y. pareiškėjas skyrė pareigūnus dirbti viršvalandinį darbą dėl to, kad Tarnybą netinkamai organizavo pareigūnų perkėlimą iš Vilniaus dalinio budėtojo pareigų į Tarnybos Jungtinį operacijų centrą.

39. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi visiškai nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybių, iš kurių aiškiai matyti, kad Tarnyba tarnybinį patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu atliko šališkai ir tendencingai, nesiekdama ištirti esminių aplinkybių. Tai patvirtina Tarnybos Vidaus tyrimų iš korupcijos prevencijos skyriaus vyriausiojo specialisto vidaus tarnybos majoro A. V. 2017 m. gegužės 11 d. tarnybinis pranešimas. Pareiškėjo teigimu, kitų pareigūnų kaltė, nevykdžius savo tiesioginių funkcijų, kai pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą prašymu, turėjo tiesioginės įtakos ir aplinkybių pareiškėjo tiesioginiam vertinimui. Vėliau paaiškėjo, kad A. V. tarnybiniame pranešime pateikta informacija nebuvo įtraukta į Tarnybinio patikrinimo išvadą, taip pat nebuvo pateikta teismui.

40. Iš Tarnybos pateikto patikslinto ir papildyto atsiliepimo pirmosios instancijos teismui matyti, kad atsakovas pareiškė naujus kaltinimus pareiškėjui, kad dėl jo veiksmų atsirado žalingi padariniai, žinojo ir suvokė savo priimamų sprendimų neteisėtą pobūdį ir priešingumą teisei, nenutraukė neteisėtų veiksmų, o atliko juos pakartotinai.

41. Tarnybinio patikrinimo išvada nėra tinkamai motyvuota, o ja remiantis buvo priimtas skundžiamas Įsakymas.

42. Svarbi aplinkybė yra tai, kad pirmosios instancijos teismui išėjus priimti sprendimą, atsakovas kreipėsi į teismą, prašydamas nepriimti sprendimo, kol nebus ištirtos byloje nustatytos liudytojo V. M. bei tarnybinius pranešimus teikusių pareigūnų vienos kitai prieštaraujančios aplinkybės. Tai įrodo, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas netinkamai, pažeidžiant teisės aktus, tarnybinio patikrinimo išvada surašyta šališkai.

43. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

44. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia abstraktaus pobūdžio subjektyviomis prielaidomis, iškraipydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus ir išvadas, nepateikia jokių pagrįstų argumentų ir motyvų, naujų objektyvių faktinių duomenų, pagrindžiančių skundo reikalavimą.

45. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas tarnybiniame pranešime 47TP-1042 pripažino, kad žinojo, jog jo priimtų neteisėtų ir nepagrįstų sprendimų pasėkoje jo pasirinktiems pavaldiems pareigūnams bus išmokėtos papildomos piniginės išmokos už darbą naktimis bei poilsio dienomis ir viršvalandžius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 46. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos vado 2017 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 47TE-275 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos pulkininkui S. S.“ pagrįstumo ir teisėtumo.

47. Ginčijama tarnybinė nuobauda (pastaba) pareiškėjui buvo paskirta vadovaujantis Statuto 32 straipsnio 1 dalimi ir 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei atsižvelgiant į Tarnybos 2017 m. gegužės 19 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 47D-253 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio vado vidaus tarnybos pulkininko S. S. veiksmų“ (I t., b. l. 9–19).

48. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą konstatavęs, jog pareiškėjas, savarankiškai priimdamas sprendimus ir patvirtindamas darbo grafikus, pagal kuriuos pareigūnams teko dirbti viršvalandžius ir poilsio dienomis, nevykdė įstatymo ir viršijo savo kompetenciją.

49. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino jį sumenkinus Tarnybos dalykinę reputaciją bei taip sukėlus neigiamas pasekmes, nors Tarnyba tokio kaltinimo jo atžvilgiu nebuvo suformulavusi; taip pat teismas nepagrįstai nustatė jo kaltę – nedidelio laipsnio nerūpestingumą, nors pareiškėjo kaltės klausimu tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo pasisakyta; atsakovas neįrodė jo veikoje buvus tarnybinio nusižengimo požymių; teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nepasisakė dėl to, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas šališkai ir tendencingai, atsakovas tik savo papildytame ir patikslintame atsiliepime į skundą nurodė, jog dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų kilo žala, kad pareiškėjas suvokė savo neteisėtus veiksmus, jų nenutraukė ir juos kartojo; teismas neatsižvelgė į liudytojo V. M. parodymus apie tai, kad Tarnyba nesiėmė jokių veiksmų susidariusiai situacijai spręsti – panaikino pareigūnų etatus, tačiau pareiga vykdyti paskirtas funkcijas liko.

50. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

51. Vidaus tarnybos pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Statutas. Ginčo teisiniams santykiams taikytina teisės akto redakcija galiojo nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 29 d.

52. Pareigūnai, kurie atlikdami jiems patikėtas pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn (Statuto 32 str. 1 d.). Už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos (Statuto 33 str. 1 d.). Tarnybinis nusižengimas – tai šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės (Statuto 2 str. 7 d.).

53. Aiškindamas tarnybinio nusižengimo sampratą, LVAT ne kartą konstatavo, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės (žr., pvz., LVAT 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2766-438/2017 ir kt.).

54. LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys – tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose konkrečią veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr., pvz., LVAT 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2766-438/2017 ir kt.).

55. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes šiam ginčui išnagrinėti.

56. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

57. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo priimtas ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

58. Pasisakant dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su jo atžvilgiu taikyta tarnybine atsakomybe, atkreiptinas dėmesys į tai, jog LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-463-662/2016; 2018 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-504-520/2018; 2018 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-689-552/2018).

59. Taigi būtent tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada privalo būti grindžiama tyrimo metu surinktais įrodymais, patvirtinančiais ar paneigiančiais tiriamo pareigūno nusižengimo faktą, jo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes.

60. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi tarnybinio patikrinimo išvadą, kuri yra motyvuojamoji ginčijamo Įsakymo dalis, konstatuoja, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo įvertinti ir nustatyti visi nagrinėjamu atveju būtini tarnybinio nusižengimo sudėties elementai.

61. Tarnybinio patikrinimo išvadoje aiškiai nurodytas pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas – pareiškėjas, neturėdamas teisės aktais suteiktų įgaliojimų (tokie įgaliojimai suteikti tik Tarnybos vadui), 2017 m. kovo mėn. skyrė pavaldžius pareigūnus, kurių pareigybėms netaikoma suminė darbo laiko apskaita, dirbti viršvalandžius, poilsio ir švenčių dienomis, t. y. veikė viršydamas jam suteiktą kompetenciją. Tarnybinio patikrinimo išvadoje aiškiai nurodytos teisės aktų nuostatos (teisinis pagrindas), kurias pažeidė pareiškėjas (I t., b. l. 17–18). Pažymėtina, kad dėl prieš tai nurodytų aplinkybių nagrinėjamoje byloje tarp šalių iš esmės ginčas nekyla.

62. Pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl tam, kad būtų galima konstatuoti šio nusižengimo padarymą, nėra būtina nustatyti dėl padaryto nusižengimo kilusias pasekmes bei, atitinkamai, priežastinį ryšį tarp padaryto nusižengimo ir kilusių pasekmių. Tarnybinio patikrinimo išvadoje jokios dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo kilusios pasekmės nenurodytos, todėl sutiktina su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu dėl to, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai pripažino, jog „pareiškėjas savo veiksmais sumenkino Tarnybos dalykinę reputaciją, t. y. kilo neigiamų pasekmių“ (II t., b. l. 181). Dėl šios priežasties nurodytas pirmosios instancijos teismo argumentas iš sprendimo motyvų šalintinas.

63. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė dėl nedidelio laipsnio nerūpestingumo. Tokia pareiškėjo kaltės forma tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nustatyta, todėl nurodytas pirmosios instancijos teismo argumentas iš sprendimo motyvų taip pat šalintinas. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo vertinimu, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje iš viso nėra pasisakyta dėl jo kaltės padarant tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas „turėjo galimybę kreiptis į Tarnybos vadą, kuris savo įsakymu ar nurodymu turėjo teisę skirti pareigūnus vykdyti minėtas funkcijas, bet pareigūnus skyrė savo įsakymu, neturėdamas tam teisės“. Taigi pareiškėjas veikė tyčine kaltės forma.

64. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad prieš tai nurodytų aplinkybių (apibūdinančių jo kaltės formą) pareiškėjas iš esmės neginčija, tačiau pažymi, jog pavaldiems pareigūnams nurodė dirbti viršvalandžius, poilsio ir švenčių dienomis dėl susidariusios neeilinės situacijos – buvo sumažintas pareigūnų skaičius, todėl priskirtoms funkcijoms vykdyti teko pasitelkti pareigūnus, kurių pareigybėms netaikoma suminė darbo laiko apskaita, ir nurodyti jiems dirbti viršvalandžius, švenčių bei poilsio dienomis. Pareiškėjas nurodo, kad 2017 m. vasario 20 d. kreipėsi į Tarnybos vadą su prašymu padėti išspęsti susidariusią situaciją (I t., b. l. 69), tačiau reikiamos pagalbos nesulaukė.

65. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą nagrinėjamu aspektu, pažymi, kad prieš tai nurodyti pareiškėjo teiginiai nepaneigia, jog jis veikė pažeisdamas teisės aktais jam suteiktą kompetenciją, t. y. tyčia padarė tarnybinį nusižengimą. Nors pareiškėjas kreipėsi į Tarnybos vadą su prašymu padėti išspręsti susidariusią situaciją, tačiau pats pareiškėjas 2017 m. vasario 22 d. Tarnybos dokumentų valdymo sistemoje uždėjo žymą „Įvykdyta“ (I t., b. l. 70), kas leidžia daryti išvadą, jog jo prašyme nurodytų klausimų sprendimas jam tapo nebeaktualus. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai (to neteigia ir pats pareiškėjas), kad jis kreipėsi į Tarnybos vadą su prašymu (ar kitu atitinkamo turinio dokumentu) savo įsakymu ar nurodymu pavesti pareigūnams, kurių pareigybėms netaikoma suminė darbo laiko apskaita, dirbti viršvalandžius, švenčių bei poilsio dienomis, ir Tarnybos vadas tai padaryti atsisakė.

66. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai neturi jokios įtakos šios administracinės bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.

67. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčijamo Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas (išskyrus pašalintus motyvus dėl tarnybiniu nusižengimu sukeltų pasekmių ir nedidelio laipsnio nerūpestingumo kaltės formos), o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan