dbfcedc2-4c44-4a97-9be8-43eb7515a27a · Kauno apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-92-288/2022 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01847-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.1; 16.9.4; 21.10.3; 21.10.4 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. sausio 24 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Liuba Kymantienė, sekretoriaujant Editai Ugianskienei, nedalyvaujant nubaustam asmeniui A. P., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal A.

P. skundÄ dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės N. G. 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini). Teismas n u s t a t ė: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė N. G. (toliau – Institucijos) 2021 m. lapkričio 17 d. priėmė nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) A.

P. atžvilgiu, kuriame nurodyta, kad jis (duomenys neskelbtini) Magistraliniu keliu (duomenys neskelbtini) 72 km 2021 m. liepos 13 d. 20.00 val. vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas antroje eismo juostoje kelyje (duomenys neskelbtini) kryptimi link (duomenys neskelbtini) 72 km (kai nurodytoje vietoje leistinas važiavimo greitis 120 km/h be jokios priežasties staigiai stabdė ir sustojo (nors kelyje jokios kliÅ«ties nebuvo) ir taip sukėlė pavojingÄ situacijÄ ta pačia kryptimi antrÄ ja eismo juosta paskui jį važiavusiam kitam automobiliui, dėl ko jis buvo priverstas staigiai keisti judėjimo greitį ir net visiÅ¡kai sustoti judriame kelyje, kad iÅ¡vengti eismo įvykio ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje.

Paskirta nuobauda – 170 eurų bauda ir teisės vairuoti atėmimas 3 mėnesiams. Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2021 m. gruodžio 17 d. gautas A. P. skundas dėl 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimo skirti jam nuobaudÄ , skundas 2021 m. gruodžio 27 d. gautas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«muose. A. P. skundu praÅ¡o Institucijos 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje panaikinti ir administracinio nusižengimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių, arba veikÄ perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti specialiosios teisės atėmimo – teisės vairuoti transporto priemones.

Skunde nurodo, jog protokole ir nutarime pareiÅ¡kėjui KET 135.3 p pažeidimas inkriminuotas nepagrįstai, kadangi byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad pareiÅ¡kėjas sÄ moningai ir tyčia važiavo pernelyg lėtai, taip trukdydamas eismui, t. y. byloje nėra jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo greitį, kad bÅ«tų konstatuota, jog pareiÅ¡kėjas važiavo per lėtai bei duomenų, kad bÅ«tų trukdoma eismui. PareiÅ¡kėjas važiavo saugiu, leistinu greičiu bei kitiems eismo dalyviams netrukdė.

Tuo labiau, kad eismas minėtame kelyje viena kryptimi turi dvi eismo juostas, o pareiÅ¡kėjÄ lenkiančių automobilių nebuvo. Todėl iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjas „važiavo pernelyg lėtai ir taip trukdė eismo saugumui“ bei tuo pačiu iÅ¡vadai, kad buvo padarytas KET 135.3 p pažeidimas, pareiÅ¡kėjui buvo inkriminuotas neteisėtai ir nepagrįstai. Taip pat, kad protokole ir nutarime nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas yra nubaudžiamas dėl to, kad važiuodamas antra eismo juosta be jokios priežasties staigiai stabdė ir sustojo (nors kelyje jokios kliÅ«ties nebuvo ir taip sukėlė pavojingÄ situacijÄ tÄ pačia kryptimi antrÄ jÄ eismo juosta paskui jį važiavusiam kitam automobiliui.

Tokiais savo veiksmais PareiÅ¡kėjas neva tai pažeidė KET 174.2 p; 135.4 p; 9 p. Susipažinus su nutarimo turiniu ir jame nurodytais argumentais akivaizdu, kad administracinę nuobaudÄ skyrusi institucija visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai neatskleidė administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių, nenustatinėjo ar yra administracinio nusižengimo sudėtis, t.y. neteisėtas veikimas, kaltė, subjektas. Institucija dėl pareiÅ¡kėjo kaltės turinio, nurodė, kad „Kaltės klausimas Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje neginčytinas, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus“.

Institucija priėmusi nutarimÄ , administracinio nusižengimo net netyrė, kadangi nors pareiÅ¡kėjas ir dalyvavo administracinės bylos nagrinėjime, matyti, kad pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai net nebuvo vertinami, o skundžiamame nutarime net nedetalizuoti, kokiais įrodymais remiantis konstatuoti tariami pareiÅ¡kėjo pavojingi neteisėti veiksmai ir kaltė, kokia konkrečia kaltės forma pasireiÅ¡kė pareiÅ¡kėjo veiksmai. Nutarime kaip jau buvo nurodyta, vien deklaratyviai konstatuota, kad pareiÅ¡kėjo kaltė neginčytina, įvertinus byloje surinktus įrodymus, tačiau kokiais konkrečiais įrodymais remtasi net tik nenurodyta, bet ir motyvų nepateikta.

KET 127 p. numatyta, kad „Vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtu sustabdyti transporto priemone iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, lis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusiu aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“.

KET 128 p. nurodyta, kad ,,Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“. Teismų praktikoje nuosekliai formuojama praktika, kad „Būtinybe stabdyti gali įtakoti įvairios aplinkybės, tame tarpe ir kliūtis kelyje, kas įvyko ir nagrinėjamu atveju. KET 128 punktas reglamentuoja, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. <...> Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kelyje yra galimos įvairios situacijos, kai kliūtis kelyje atsiranda netikėtai, pavyzdžiui, išbėga laukinis gyvūnas, iškrenta blogai pritvirtintas vežamas daiktas ir panašiai.

Tai gali sÄ lygoti ir bÅ«tinybę intensyviai stabdyti iki visiÅ¡ko sustojimo iki kliÅ«ties, taip siekiant iÅ¡vengti susidÅ«rimo su ja, ir tokie veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip prieÅ¡ingi KET reikalavimams“. Vilniaus apygardos teismas nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-539-843/2019). Pažymėtina tai, kad tiek KET, tiek teismų praktikoje aiÅ¡kiai nurodyta, kad bÅ«tinybę stabdyti gali įtakoti ne tik kliÅ«tis, bet ir grėsmės iÅ¡kilimas eismo saugumui, t.y. kitos įvairios aplinkybės (tiek tam tikros aplinkybės iÅ¡kylančios transporto priemonei, tiek vairuotojo sveikata ir kt.), kurių laiku neužkardžius eismo saugumui gali iÅ¡kilti grėsmė.

Protokolai ir nutarimas suraÅ¡yti vien dėl to, kad pareiÅ¡kėjui pradėjus stabdyti automobilį, važiuojamojoje dalyje, kai kliÅ«ties nėra matyti, tačiau nei pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai, nei kitos aplinkybės, t. y. grėsmės iÅ¡kilimas eismo saugumui, nebuvo vertinami. IÅ¡ ko galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ne tik įstatymas, bet ir įrodymai byloje buvo vertinami tik formaliai, o ne iÅ¡samiai. Atitinkamai, to pasėkoje buvo nenustatyti pareiÅ¡kėjo konkretÅ«s neteisėti ir pavojingi veiksmai, kurie neva tai sukėlė pavojingÄ situacijÄ .

Mano, kad Institucija priėmusi skundžiamÄ nutarimÄ , tiesiog deklaratyviai nurodė, kad byloje esantys įrodymai „neginčytinai“ patvirtinta pareiÅ¡kėjo kaltę. Tačiau nutarime nėra motyvų nei kokiais konkrečiais įrodymais remiantis buvo konstatuota pareiÅ¡kėjo kaltė, nei kokia kaltės forma pareiÅ¡kėjas atliko neva neteisėtus veiksmus, kurie pareiÅ¡kėjo atžvilgiu užtraukė atsakomybę, numatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Atitinkamai, pareiÅ¡kėjas yra pagrįstai įsitikinęs, kad nenustačius nei, kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė pareiÅ¡kėjo kaltė, nei kokia kaltės forma atliko neva tai neteisėtus veiksmus, administracinė atsakomybė pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, nesant visų objektyvių ir subjektyviųjų požymių visumos, negalėjo bÅ«ti taikoma ir administracinė teisena pareiÅ¡kėjo atžvilgiu turėjo bÅ«ti nutraukta.

Nutarime nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas neva savo neteisėtais veiksmais sukėlė pavojingÄ situacijÄ ta pačia kryptimi paskui jį važiavusiam kitam automobiliui, dėl ko jis buvo priverstas staigiai keisti judėjimo greitį ir net visiÅ¡kai sustoti, kad iÅ¡vengti eismo įvykio. Nutarime taip pat nurodyta, kad „<...> padarytas pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių“, t. y. joks eismo įvykis neįvyko nei vienas iÅ¡ vairuotojų ar kitų eismo dalyvių nebuvo sužeistas ar kitaip sužalotas, jokia žala jokiam turtui nepadaryta, abu vairuotojai laiku sustabdė transporto priemonės. Tačiau bÅ«tina akcentuoti tai, kad KET 126 p. aiÅ¡kiai nurodo, kad „Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktu i priekyje važiuojančiÄ transporto priemone, iei.au ji bÅ«tu stabdoma, taip pat palikti toki tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tu saugus.

Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės bÅ«tų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sÄ lygos nereikalauja kitaip Nagrinėjamoje situacijoje buvo vertinami tik pareiÅ¡kėjo veiksmai, visiÅ¡kai nevertinant iÅ¡ paskos važiavusio automobilio vairuotojo elgesio, t. y. ar vairuotojas laikėsi saugaus atstumo, koks buvo atstumas tarp pareiÅ¡kėjo automobilio ir iÅ¡ paskos važiuojančios transporto priemonės, ar vairuotojas savo veiksmais nesukėlė kliūčių pareiÅ¡kėjui (ar nebuvo privažiavęs per arti pareiÅ¡kėjo automobilio, ar neakino pareiÅ¡kėjo Å¡viesomis, ar be reikalo nenaudojo signalinių priemonių).

PareiÅ¡kėjas pažymi, kad jei iÅ¡ paskos važiavęs vairuotojas nebÅ«tų padaręs KET 126 punkto pažeidimo, tai jam nebÅ«tų buvę bÅ«tinybės ir poreikio staigiai stabdyti ir keisti važiavimo krypties, todėl akivaizdu, kai jei atsirado pasekmės nurodytos skundžiamame nutarime, tai jos atsirado ne dėl pareiÅ¡kėjo veiksmų, o bÅ«tent iÅ¡ paskos važiavusio automobilio, kurio vairuotojas akivaizdžiai nesilaikė KET reikalavimų, t.y. 9,126 ir kitų. Ä®vertinus visumÄ Å¡ių duomenų spręstina, kad nagrinėjamoje byloje buvo neanalizuota ir neatsižvelgta į pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus, dėl kokių priežasčių pareiÅ¡kėjas pradėjo stabdyti transporto priemonę.

Kadangi pareiÅ¡kėjas nubaustas vien dėl to, kad kelyje nesimato kliÅ«ties, visiÅ¡kai ignoruojant nuostatas, kad KET numato, jog transporto priemonė privalo bÅ«ti sustabdoma ir tada, jeigu iÅ¡kyla grėsmė eismo saugumui. Nutarime nepateikti absoliučiai jokie motyvai, kokiais konkrečiais įrodymais remiantis buvo konstatuota pareiÅ¡kėjo kaltė, tyčia ir neatsargumas; nevertintas ir tos aplinkybės, ar vairuotojas, važiuojantis iÅ¡ pareiÅ¡kėjo transporto priemonės galo, neatliko neteisėtų veiksmų, bei kokia įtakÄ turėjo jo padaryti KET reikalavimų pažeidimai, t. y. ar neakino pareiÅ¡kėjo, ar be reikalo nesignalizavo ir neįvertinta, ar paskui areiÅ¡kėjo transporto priemonę važiavęs vairuotojas, matydamas prieÅ¡ais jį, ta pačia antra eismo juosta, važiuojantį automobilį bei žinodamas, kad yra galimas jo stabdymas, pasirinko važiuoti didesniu atstumu nuo prieÅ¡ais važiuojančio automobilio.

Ypač atsižvelgiant į tai, kad abi transporto priemonės važiavo magistraliniame kelyje, kurioje galimas didesnis greitis, kad su juo nesusidurtų, jeigu kelyje iÅ¡kiltų nenumatytos kliÅ«tys ar grėsmė eismo saugumui. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad yra pagrįstai įsitikinęs, kad jo veiksmuose nėra nei neteisėtų veiksmų, nei kaltės, todėl nesant objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos, administracinė atsakomybė, pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, pareiÅ¡kėjui buvo inkriminuota nepagrįstai, todėl praÅ¡o panaikinti nutarimÄ bei administracinę teisenÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nutraukti.

Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodo dėl ANK 417 straipsnio 7 dalies taikymo, kad pareiÅ¡kėjas yra pagrįstai įsitikinęs, kad jo veiksmuose nėra jokių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymius visumos, numatytos ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Tačiau teismui manant, kad pareiÅ¡kėjas padarė KET pažeidimÄ â€“ sustojo draudžiamoje vietoje, pareiÅ¡kėjo veika perkvalifikuotina į ANK 417 straipsnio 2 dalį. Nutarime nurodyta, jog net institucija priėmusi nutarimÄ juos konstatavo, kad „padarytas pažeidimas nesukėlė jokių sunkių pasekmių“, nagrinėjamoje situacijoje niekas nenukentėjo, žala nei valstybei, nei pareiÅ¡kėjui, nei už pareiÅ¡kėjo važiavusios transporto priemonės valdytojui nebuvo sukelta.

PareiÅ¡kėjo veiksmuose nenustatyti nei pavojingi neteisėti veiksmai, nei kaltė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodyta, teismui visgi manant, kad pareiÅ¡kėjo veiksmuose yra administracinio nusižengimo požymių, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti nutarimÄ bei pareiÅ¡kėjo veikÄ perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 2 dalį, neskiriant specialios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemonės. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jei teismas byloje nesutiktų su pareiÅ¡kėjo pateiktu faktiniu aplinkybių ir įrodymų įvertinimu, bei nustatytų, kad pareiÅ¡kėjo veiksmuose yra ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis, remiantis ANK 34 straipsniu praÅ¡o neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones.

IÅ¡ nutarimo medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas neturi jokių galiojančių pažeidimų. Jam vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas, kadangi pareiÅ¡kėjas yra neįgalus, turinti nedarbingumÄ , tuo tarpu gyvena Vydmantuose, Kretingos rajone, todėl tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kėjui bus atimta teisė vairuoti transporto priemones, pareiÅ¡kėjui bus itin apsunkintos galimybės nuvykti į gydymo įstaigÄ . VieÅ¡asis transportas į didesnius miestus kursuoja retai, o dėl turimų sveikatos sutrikimų, jis juo naudotis neturi galimybės ir dėl didelės rizikos užsikrėsti Covid-19.

PareiÅ¡kėjas nuoÅ¡irdžiai nurodo, kad nesiekė sukelti jokių pavojingų situacijų, automobilį vairuoja atsakingai, tyčia KET pažeidimų nedarė ir nedaro, yra atsakingas ir rÅ«pestingas vairuotojas, todėl praÅ¡o panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-14638-2021, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. liepos 13 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 20-ANR-P-31193-2021 ir 2021 m. rugpjūčio 27 d. administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 20-ANR_P-36876-2021 bei administracinio nusižengimo teisenÄ A.

P. atžvilgiu nutraukti, jeigu teismas A. P. veiksmuose nustatys KET reikalavimų pažeidimÄ , veikÄ perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417straipsnio 2 dalį, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį sumažinti paskirtÄ administracinę baudÄ ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo. PraÅ¡o Å¡iÄ administracinę bylÄ nagrinėti pareiÅ¡kėjui nedalyvaujant, vadovaujantis skundu ir jame nurodytais motyvais.

Institucijos atstovė savo atsiliepime į skundÄ nurodė, kad su pateikto skundo argumentais nesutinka. TeismÄ informuojama, kad skunde nurodytas administracinio nusižengimo protokolo Nr. 20-ANR_P-31193 yra panaikintas, nes suraÅ¡ant protokolÄ veika neteisingai kvalifikuota ir protokolas buvo perraÅ¡ytas. Galiojantis administracinio nusižengimo protokolas Nr. 20-ANR_P-368756-2021, kad vertinant apelianto versijos pagrįstumÄ , tuo pačiu ir jo parodymų patikimumÄ ir objektyvumÄ , institucija laikosi pozicijos, kuri plačiai iÅ¡plėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiÅ¡kinimais nėra tikslinga, kadangi natÅ«ralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančiÄ administracinę atsakomybę bei siekdamas jos iÅ¡vengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių.

Sakyti tiesÄ jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi bÅ«ti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Pažymi, kad pagal saugaus eismo automobilių keliais įstatymÄ , eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. IÅ¡ Å¡ios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui ar pavojingos situacijos sudarymo konstatavimui nėra bÅ«tinas asmens, kuris dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų turėjo staigiai keisti judėjimo kryptį ar greitį, ar imtis kitų veiksmų saugiam eismui užtikrinti, praneÅ¡imas.

Šių faktų konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. Pavojingos situacijos sukėlimas sukelia pavojų ne tik transporto priemonę vairuojančiam asmeniui, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui. Juo labiau apelianto sustojimas judriausiame kelyje Lietuvoje, antroje eismo juostoje, sukėlė tikrai realu pavoju ne tik už jo važiavusiam vairuotojui, bet ir sekantiems paskui važiuojantiems vairuotojams, kurių greitis dažnu atveju, tokiu metų laiku siekia 130 km/val.

Pažymi, kad paskui važiavusiam asmeniui, t. y. M. Z. yra suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK: (duomenys neskelbtini) už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ ir paskirta administracinė nuobauda numatyta ANK 417 straipsnio 3 dalyje. IÅ¡analizavus ir įvertinus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, institucija pagrįstai padarė iÅ¡vada, kad apeliantas savo veiksmais pažeidė skundžiamame institucijos nutarime nuodytus Kelių eismo taisyklių punktus, jo kaltė padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ administracinį nusižengimÄ ir yra įrodyta ir Å¡is jo padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai.

Institucijos nuomone nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui skirta minimali bauda ir administracinio poveikio priemonė, kurios terminas minimalus, yra per griežtos. Å ios nuobaudos yra tinkamos realizuoti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Apeliantas per pastaruosius 5 metus baustas net 12 kartų už nustatyto leistino greičio virÅ¡ijimÄ . Toks pažeidimų skaičius rodo nebrandų ir neatsakingÄ asmens požiÅ«rį į KET laikymÄ si, akivaizdu, kad anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė, t. y. jo nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų pažeidimų darymo, nes jis ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių.

Apelianto elgesys rodo jo neatsakingÄ požiÅ«rį į pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims. Kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas ar neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ , privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Pažymi, kad byloje nėra jokių reikÅ¡mingų duomenų dėl kokių priežasčių ir kas pastÅ«mėjo pareiÅ¡kėjÄ neatsakingai ir pavojingai elgtis kelyje. Mano, kad padarytas nusižengimas yra vienas iÅ¡ pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl nutarimo panaikinimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Ä®vertinus visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti skiriant nuobaudÄ , norime konstatuoti, jog Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ nėra pagrindo.

PareiÅ¡kėjui skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumÄ , asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Kaip matyti iÅ¡ byloje surinktų įrodymų, apelianto kaltė pilnai įrodyta. Institucijos nuomonę perkvalifikuoti nusižengimÄ iÅ¡ ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 2 dalį nėra teisinio pagrindo, nes tokie veiksmai kuriais ir įvertinta apelianto veika turi bÅ«ti vertinami pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Perkvalifikavus veikÄ , įstatymo leidėjo numatyta administracinė atsakomybė numatyta dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies numatytų nusižengimų prarastų teisinę prasmę. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, Institucijos nuomone, negali bÅ«ti taikyta, kadangi, nagrinėjimu atveju apeliantas turėjo įvertinti ir numatyti savo prieÅ¡ingo teisei veikimo pasekmes dar prieÅ¡ darant nusižengimÄ , todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. IÅ¡analizavus ir įvertinus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas savo veiksmais pažeidė skundžiamame institucijos nutarime nuodytus Kelių eismo taisyklių punktus, jo kaltė padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ administracinį nusižengimÄ , yra įrodyta ir Å¡is jo padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai.

Institucijos nuomone nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantui skirta minimali bauda ir administracinio poveikio priemonė, kurios terminas minimalus, yra per griežtos. Å ios nuobaudos yra tinkamos realizuoti ANK 22 straipsnio įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Pažeidėjo padarytas nusižengimas yra vienas iÅ¡ pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie Å¡iurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytas taisykles administracinė nuobauda gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės naudai.

Tai gali bÅ«ti veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumas ar nedidelis jos pavojingumas, iÅ¡skirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas, todėl teismo praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamÄ nutarimÄ nepakeistÄ . PraÅ¡o Å¡iÄ administracinę bylÄ nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, vadovaujantis surinka medžiaga ir atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais palikti Kauno apskrities VPK KPV pareigÅ«nės nutarimÄ nepakeistÄ .

Nutarimas skirti administracinę nuobaudÄ paliktinas nepakeistas ir pareiÅ¡kėjo skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas). ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundÄ dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas). Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas. Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

Å ioje administracinio nusižengimo byloje A. P. ANK 420 straipsnio 1 dalies pagrindu administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) Magistraliniu keliu (duomenys neskelbtini) 72 km 2021 m. liepos 13 d. 20.00 val. vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas antroje eismo juostoje kelyje (duomenys neskelbtini) kryptimi link (duomenys neskelbtini) 72 km (kai nurodytoje vietoje leistinas važiavimo greitis 120 km/h be jokios priežasties staigiai stabdė ir sustojo (nors kelyje jokios kliÅ«ties nebuvo) ir taip sukėlė pavojingÄ situacijÄ ta pačia kryptimi antrÄ ja eismo juosta paskui jį važiavusiam kitam automobiliui, dėl ko jis buvo priverstas staigiai keisti judėjimo greitį ir net visiÅ¡kai sustoti judriame kelyje, kad iÅ¡vengti eismo įvykio ir padarė administracinį nusižengimÄ numatytÄ ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

Paskirta nuobauda – 170 eurų bauda ir teisės vairuoti atėmimas 3 mėnesiams. ANK 420 straipsnio 1 dalis nustato, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingÄ situacijÄ sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokiÄ pat pavojingÄ situacijÄ sukėlęs įvažiavimas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo vieno Å¡imto septyniasdeÅ¡imt iki dviejų Å¡imtų trisdeÅ¡imt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt iki Å¡eÅ¡ių Å¡imtų eurų.

Pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį už Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas Å¡iuo atveju yra numatytas ne kaip alternatyvi, o kaip privaloma skirti administracinio poveikio priemonė. PareiÅ¡kėjo A. P. skundas motyvuojamas tuo, kad byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad jis sÄ moningai ir tyčia važiavo pernelyg lėtai, taip trukdydamas eismui, t. y. byloje nėra jokių duomenų apie greitį, kad bÅ«tų konstatuota, jog jis važiavo per lėtai bei duomenų, kad bÅ«tų trukdoma eismui.

Nurodė, kad jis važiavo saugiu, leistinu greičiu bei kitiems eismo dalyviams netrukdė. Tuo labiau, kad eismas minėtame kelyje viena kryptimi turi dvi eismo juostas, o lenkiančių automobilių nebuvo. Todėl išvadai, kad važiavo pernelyg lėtai ir taip trukdė eismo saugumui bei, kad buvo padarytas KET 135.3 p pažeidimas buvo inkriminuotas neteisėtai ir nepagrįstai. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad jo veiksmuose nėra jokių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymius visumos, numatytos ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

Tačiau teismui manant, kad pareiÅ¡kėjas padarė KET pažeidimÄ â€“ sustojo draudžiamoje vietoje, pareiÅ¡kėjo veika perkvalifikuotina į ANK 417 straipsnio 2 dalį, jog net padarytas pažeidimas nesukėlė jokių sunkių pasekmių, nagrinėjamoje situacijoje niekas nenukentėjo, žala nei valstybei, nei pareiÅ¡kėjui, nei už pareiÅ¡kėjo važiavusios transporto priemonės valdytojui nebuvo sukelta. Taip pat nurodo, kad jo veiksmuose nenustatyti nei pavojingi neteisėti veiksmai, nei kaltė ir teismui manant, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo požymių, praÅ¡o panaikinti nutarimÄ bei pareiÅ¡kėjo veikÄ perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 2 dalį, neskiriant specialios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemonės, jeigu teismas byloje nesutiktų su pareiÅ¡kėjo pateiktu faktiniu aplinkybių ir įrodymų įvertinimu, bei nustatytų, kad pareiÅ¡kėjo veiksmuose yra ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis, remiantis ANK 34 straipsniu praÅ¡o neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones, nes neturi jokių galiojančių pažeidimų ir vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas, kadangi pareiÅ¡kėjas yra neįgalus, turinti nedarbingumÄ , tuo tarpu gyvena (duomenys neskelbtini), todėl tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kėjui bus atimta teisė vairuoti transporto priemones, pareiÅ¡kėjui bus itin apsunkintos galimybės nuvykti į gydymo įstaigÄ , todėl praÅ¡o taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį sumažinti paskirtÄ administracinę baudÄ ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo.

Tačiau teismas taip pat sutinka su Institucijos nuomone, kad visos Å¡ios aplinkybės pareiÅ¡kėjui buvo žinomos ir iki pažeidimo padarymo, todėl jis turėjo bÅ«ti ypač atidus ir rÅ«pestingas. Teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. veiksmuose pagrįstai konstatuota nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, o nuobauda paskirta nepažeidžiant jos skyrimo taisyklių. Byloje, be administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateikto skundo (b. l. 1-8), Institucijos nutarimo (administracinio nusižengimo b. l. 1-3), iÅ¡nagrinėti administracinio nusižengimo byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai: nutarimas administracinio nusižengimo byloje administracinio nusižengimo protokolu (administracinio nusižengimo b. l. 7-9), tarnybinio praneÅ¡imo (administracinio nusižengimo b. l. 11-12), M.

Z. paaiÅ¡kinimo (administracinio nusižengimo b. l. 13), praneÅ¡imų (administracinio nusižengimo b. l. 14, 15-16), pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimo (administracinio nusižengimo b. l. 24-26, 29-33), invalidumo pažymėjimo (administracinio nusižengimo b. l. 34-35), kompaktiniame diske, esančio vaizdo įraÅ¡o (administracinio nusižengimo b. l. 36), administracinių nusižengimų iÅ¡raÅ¡o (administracinio nusižengimo b. l. 42-45), vaizdo įraÅ¡o (administracinio nusižengimo b. l. 55). IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad pareiÅ¡kėjas kelyje (duomenys neskelbtini) Magistraliniu keliu vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas antroje eismo juostoje kelyje (duomenys neskelbtini) kryptimi link (duomenys neskelbtini), kai nurodytoje vietoje leistinas važiavimo greitis 120 km/h be jokios priežasties staigiai stabdė, sustojo ir atsisukęs į ta pačia kryptimi bei toje pačioje eismo juostoje važiavusio vairuotojo pusę linktelėjo galvÄ , taip sukėlė pavojingÄ situacijÄ ta pačia kryptimi antrÄ ja eismo juosta paskui jį važiavusiam kitam automobiliui.

Taip pat peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä matyti, kad pareiÅ¡kėjas važiuoja lėtesniu greičiu nei lestinas greitis antroje juostoje, kadangi važiavę automobiliai paskui pareiÅ¡kėjo automobilį dėl lėtesnio važiavo turėjo keisti važiavimo krypti persirikiuojant į pirmÄ jÄ eismo juostÄ (administracinio nusižengimo b. l. 36). IÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina faktÄ , jog A. P. pažeisdamas Kelių eismo taisykles, padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

PeržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä , teismui nekyla abejonių, kad A. P. veiksmai vairuojant transporto priemonę buvo tyčiniai. 2020 m. lapkričio 19 d. bei pakoreguotame 2021 m. vasario 17 d. administracinio nusižengimo protokoluose A. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai ir pažeidimo esmė buvo atskleisti aiÅ¡kiai, todėl nebuvo jokių kliūčių nagrinėti bylÄ ir įvertinus joje esančių duomenų visumÄ , priimti tinkamÄ ir teisėtÄ sprendimÄ .

Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. P. 2021 m. balandžio 13 d. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 420 straipsnio 1 dalyje, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas konstatuoja, kad susipažinus su pateikta medžiaga bei jÄ iÅ¡tyrus teismo posėdyje, nenustatyta jokių proceso normų pažeidimo, kurios esmingai bÅ«tų suvaržę ar pažeidę traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises, o visos pareiÅ¡kėjo nurodytos Å¡eiminės ir kitos aplinkybės jam buvo žinomos iki pažeidimo padarymo, todėl naikinti priimto nutarimo ir Å¡iuo aspektu nėra jokio teisinio pagrindo.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus specialistė N. G., iÅ¡samiai iÅ¡tyrusi bylos medžiagÄ , priimdama 2021 m. balandžio 13 d. nutarimÄ , atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, į tai, kad A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis, paskyrė sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ â€“ minimaliÄ baudÄ ir minimaliam terminui trims mėnesiams paskyrė specialiosios teisės atėmimÄ , nepažeisdama įstatymo reikalavimų.

Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimÄ padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimÄ â€“ tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra.

Galimybę paskirti mažesnę baudÄ , negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 5 dalis. Å is sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

Skunde teigiama, kad teisė vairuoti transporto priemones A. P. reikalinga, kadangi pareiÅ¡kėjas yra neįgalus, turinti nedarbingumÄ , gyvena (duomenys neskelbtini) ir bus itin apsunkintos galimybės nuvykti į gydymo įstaigÄ . VieÅ¡asis transportas į didesnius miestus kursuoja retai, o dėl turimų sveikatos sutrikimų, jis juo naudotis neturi galimybės ir dėl didelės rizikos užsikrėsti Covid-19. Sutiktina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apsunkins pareiÅ¡kėjo galimybes vykti į gydymo įstaigas, tačiau asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali bÅ«ti iÅ¡keliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pažymėtina, jog A. P. ir iki nusižengimo padarymo žinojo ir suprato, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga vykti esant reikalui į gydymo įstaigÄ , tačiau akivaizdu, jog Å¡ios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo darymo. Teismo vertinimu, asmuo, norėdamas tinkamai pasirÅ«pinti savimi ir kitais, turi pats bÅ«ti itin atidus, nes tokios gyvenimiÅ¡kai įprastos aplinkybės, kaip lankymasis gydymo įstaigoje ar vykimas į gydymo įstaigÄ vieÅ¡uoju transportu, negali bÅ«ti laikomos iÅ¡skirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti Å¡velnesnes nuobaudas nei už analogiÅ¡kus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau nei bÅ«tina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti.

Akcentuotina, jog A. P. padarytas administracinis nusižengimas yra vienas pavojingiausių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai ir, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. PareiÅ¡kėjas, padarydamas šį administracinį nusižengimÄ , itin grubiai pažeidė KET taisykles, tai darė sÄ moningai, tyčia, demonstratyviai, esant intensyviam eismui, matant daugeliui eismo dalyvių, demonstruodama savo iÅ¡skirtinumÄ , ypatingÄ nepagarbÄ nustatytai kelių eismo saugumo tvarkai ir kitiems eismo dalyviams, sukeldamas pavojingÄ situacijÄ kitiems eismo dalyviams.

A. P., važiuodamas magistraliniame kelyje antroje juostoje be jokios priežasties staigiai stabdė, sustojo, atsisuko į už jo važiuojančio automobilio pusę ir taip sukėlė pavojingÄ situacijÄ ta pačia kryptimi antrÄ ja eismo juosta paskui jį važiavusiam kitam automobiliui, tokie veiksmai buvo atlikti tyčia ir pažymėtina, kad tokie veiksmai atlikti judriame kelyje, prieÅ¡ingai, nei teigiama skunde, kad pareiÅ¡kėjas atsakingas, kai administracinių nusižengimų iÅ¡raÅ¡e matyti, kad pareiÅ¡kėjas eilę kartų baustas administracine tvarka (administracinio nusižengimo b. l. 42-54) ir neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl Å¡io administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus.

Juo labiau, kad įstatymų leidėjas už ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarytÄ nusižengimÄ numatė privalomÄ teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo 3 mėnesių iki 6 mėnesių. Teismo vertinimu, nėra pagrindo Å¡velninti A. P. padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatÄ , kadangi nepaskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, kadangi iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ , įvertinus skundo argumentus, konstatuojama, kad administracinį nusižengimÄ tinkamai įvertino administracinio nusižengimo medžiagoje esančias aplinkybes ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti A.

P. paskyrus administracinio poveikio priemonę būtent tokiam terminui – 3 mėnesiams. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Minėto straipsnio taikymas laikomas iÅ¡imtimi iÅ¡ bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016), tačiau tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, todėl atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, vadovaujantis suformuota teismų praktika, byloje esantys duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip svarbios administracinės nuobaudos dalies, tikslai negali bÅ«ti pasiekti jos nepaskyrus.

Ä®vertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimÄ , teismas priėjo iÅ¡vados, jog A. P. administracinė nuobauda už 2021 m. lapkričio 17 d. įvykdytÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 420 straipsnio 1 dalyje individualizuota tinkamai ir laikantis bendrųjų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių, skundžiamas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 1 dalį, 22 straipsniu, 569 straipsnio 1 dalį, 569 straipsniu 641, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : A. P. skundo netenkinti. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės N. G. 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) dėl A. P. paskirtos nuobaudos, palikti nepakeistÄ .

Administracinio nusižengimo bylÄ , nutarčiai įsiteisėjus, grÄ Å¾inti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Nutartis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo nutarties kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Liuba Kymantienė