Legislator Case Law & Legislation
dbfcb2ef-3e69-4014-a769-6827218aefc5 AI generated

dbfcb2ef-3e69-4014-a769-6827218aefc5 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number dbfcb2ef-3e69-4014-a769-6827218aefc5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja UAB „Fasadena“ skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti BUAB „Arkstata“ 2019 m. kovo 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimÄ trečiuoju darbotvarkės klausimu. Nurodė, kad skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nutarta patvirtinti bankroto administratorės pateiktÄ taikos sutarties projektÄ , pagal kurį Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3940-619/2017 pagal ieÅ¡kovės UAB „Pilaitės terasos“ ieÅ¡kinį atsakovei BUAB „Arkstata“ dėl vienaÅ¡alių darbų priėmimo–perdavimo aktų panaikinimo bÅ«tų sudaroma taikos sutartis. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos skundÄ .

Legislator headnote

AI generated

dbfcb2ef-3e69-4014-a769-6827218aefc5 · Lietuvos apeliacinis teismas: Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo 8. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos 2018 m. birželio 14 d. nutartimi UAB „Arkstata“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Restrus“.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-835-241/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00515-2019-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU 2019 m. rugsėjo 19 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė GasiÅ«nienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Fasadena“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Fasadena“ skundÄ dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Arkstata“ kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu (civilinės bylos Nr. eB2-3064-910/2019).

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja UAB „Fasadena“ skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti BUAB „Arkstata“ 2019 m. kovo 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimÄ trečiuoju darbotvarkės klausimu.

2. Nurodė, kad skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nutarta patvirtinti bankroto administratorės pateiktÄ taikos sutarties projektÄ , pagal kurį Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3940-619/2017 pagal ieÅ¡kovės UAB „Pilaitės terasos“ ieÅ¡kinį atsakovei BUAB „Arkstata“ dėl vienaÅ¡alių darbų priėmimo–perdavimo aktų panaikinimo bÅ«tų sudaroma taikos sutartis. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos skundÄ .

4. Teismas nurodė, kad 2019 m. kovo 18 d. atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nutarta patvirtinti taikos sutarties projektÄ , pagal kurį bÅ«tų užbaigiama civilinė byla pagal atsakovei BUAB „Arkstata“ pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, nesusijęs su įstatyme numatytos kreditorių susirinkimo kompetencijos įgyvendinimu, todėl laikytinas esančiu rekomendacinio pobÅ«džio.

5. Teismas pažymėjo, kad gali bÅ«ti skundžiami tik tie kreditorių susirinkimo nutarimai, kurie priimti kreditorių susirinkimo kompetencijos ribose ir yra privalomo pobÅ«džio. Skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas Å¡ių kriterijų neatitinka, todėl nesukelia materialiųjų teisinių padarinių ir dėl to yra pagrindas atsisakyti skundÄ priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka. III. Atskirojo skundo argumentai 6. Atskirajame skunde pareiÅ¡kėja UAB „Fasadena“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Bankroto administratorius, reikÅ¡damas ieÅ¡kinius bankrutuojančios įmonės skolininkams, gina tiek Å¡ios įmonės kreditorių, tiek ir pačios įmonės interesus, nes nuo to didele dalimi priklauso galimybė kreditoriams sulaukti visiÅ¡ko ar dalinio savo finansinių reikalavimų patenkinimo. Tuo tarpu sudarant taikos sutartį civilinė byla yra užbaigiama ir kreditorinio reikalavimo teisę turinti bankrutuojanti bendrovė gauna tik tokiÄ dalį savo reikalavimo patenkinimo, kiek sutarta taikos sutartimi.

Taigi, galima teigti, jog taikos sutarties sudarymas turi įtakos visų bankrutuojančios įmonės kreditorių teisėms ir pareigoms. 6.2. Tuo atveju, jeigu teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , pripažintų ginčijamÄ nutarimÄ nepagrįstu ir neteisėtu, akivaizdu, kad administratorius neturėtų teisės tvirtinti žinomai neteisėto turinio taikos sutarties. PrieÅ¡ingu atveju toks paties bankroto administratoriaus elgesys bÅ«tų vertinamas kaip neteisėtas ir pažeidžiantis bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių teisėtus interesus, kas sudarytų prielaidas naujų teisminių procesų inicijavimui. 6.3.

Ä®monės bankroto administratorius yra tas asmuo, kuris sprendžia dėl bÅ«tinumo kreiptis į teismÄ , ginant kreditorių ar bankrutuojančios įmonės interesus, taip pat dėl bÅ«tinumo įgyvendinti kitas procesines teises, susijusias su tokios bylos nagrinėjimu, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju ginčijamas nutarimas dėl taikos sutarties sudarymo, prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra tik rekomendacinio pobÅ«džio, kuris nesuponuotų jokių pareigų administratoriui.

Bankroto administratorius privalo vykdyti teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus. Ginčijamo nutarimo pripažinimas negaliojančiu neabejotinai sukels materialiuosius teisinius padarinius – administratorius neturės teisės kitoje civilinėje byloje tvirtinti taikos sutarties sÄ lygų. Teismas k o n s t a t u o j a : III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo 8. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos 2018 m. birželio 14 d. nutartimi UAB „Arkstata“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Restrus“.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2019 m. kovo 18 d. įmonės kreditorių susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas patvirtinti administratorės pateiktÄ taikos sutarties projektÄ , pagal kurį bÅ«tų užbaigiama Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-749-1064/2019 pagal ieÅ¡kovės UAB „Pilaitės terasos“ pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atsakovei BUAB „Arkstata“.

9. PareiÅ¡kėja (kreditorė) UAB „Fasadena“ skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti BUAB „Arkstata“ 2019 m. kovo 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimÄ dėl taikos sutarties projekto patvirtinimo. Nurodė, kad taikos sutarties sudarymas, joje numatytomis sÄ lygomis, yra nenaudingas įmonės kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos skundÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme civilinio proceso tvarka. Teismas nurodė, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas nesusijęs su įstatyme numatytos kreditorių susirinkimo kompetencijos įgyvendinimu, todėl laikytinas esančiu rekomendacinio pobÅ«džio. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir nurodo, jog taikos sutarties sudarymas turi įtakos visų bankrutuojančios įmonės kreditorių teisėms ir pareigoms, todėl kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo pritarta taikos sutarties sudarymui, gali bÅ«ti skundžiamas teismui.

10. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 3 straipsnio nuostatas, bankrutuojančios įmonės kreditoriai – tai fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę reikalauti iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus šiems asmenims; kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kreditorių susirinkimas, įgyvendindamas ĮBĮ 23 straipsnyje numatytas funkcijas, sprendžia esminius klausimus, susijusius su bankrutuojančios įmonės veikla; kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška, o ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

11. Pagal Ä®BÄ® 11 straipsnio 1 dalį, bankroto administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. Bankroto administratorius, vykdydamas Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalyje numatytas funkcijas, gina bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus, atstovauja arba įgalioja kitÄ asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, be to, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymÄ gavimo dienos patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos, ir pareiÅ¡kia ieÅ¡kinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietÄ dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 8-9 punktai, 14 punktas).

Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas įgalioja kreditorių susirinkimo pirmininkÄ Ä¯monės vardu sudaryti pavedimo sutartį su teismo paskirtu administratoriumi.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bankroto administratorius visų pirma yra teismo paskirtas bankrutuojančios įmonės atstovas, veikiantis įmonės vardu ex officio, o pavedimo sutarties pagrindu susiklosto ne bankroto administratoriaus ir kreditorių (ar kreditorių susirinkimo), bet bankroto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2012). Taigi bankrutuojančiai (bankrutavusiai) įmonei, kaip civilinėje byloje dalyvaujančiam asmeniui, atstovauja pagal įstatymÄ (teismo nutartimi) paskirtas bankroto administratorius (arba jo įgaliotas asmuo), su kuriuo bankrutuojančios įmonės kreditoriai (jų susirinkimo pirmininkas) yra sudarę pavedimo sutartį (Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 9 punktas, CPK 54-56 straipsniai).

13. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties motyvais ir daryti prieÅ¡ingÄ , nei padarė pirmosios instancijos teismÄ , iÅ¡vadÄ dėl ginčo kreditorių susirinkimo nutarimo apskundimo civilinio proceso tvarka galimybės. Kaip minėta, bankrutuojančiai įmonei, kaip dalyvaujančiam civilinėje byloje asmeniui, civiliniame procese atstovauja pagal įstatymÄ (teismo nutartimi) paskirtas bankroto administratorius arba pagal pavedimo sutartį kitas jo įgaliotas asmuo (CPK 55 straipsnis).

Kiti asmenys – kreditoriai, kreditorių susirinkimas (komitetas) pagal įstatymÄ neturi įgaliojimų vesti civilinę bylÄ teisme bankrutuojančios įmonės vardu ir interesais, taigi nurodyti subjektai tokių įgaliojimų veikti kitose nagrinėjamose civilinėse bylose įmonės vardu neturi. Todėl kreditorių susirinkimas ar komitetas, įgyvendinantis kreditorių teises (Ä®BÄ® 21, 23 straipsniai), taip pat negali priimti teismo paskirtam bankroto administratoriui privalomų valdingų sprendimų, kurie ribotų administratoriui įstatymu priskirtų įgaliojimų vykdymÄ , tame tarpe teismine tvarka ginant įmonės bei pačių kreditorių teises bei teisėtus interesus, t. y. jie negali įpareigoti bendrovės bankroto administratorių atsisakyti ieÅ¡kinio, skundo ar sudaryti taikos sutartį kitose nagrinėjamose civilinėse bylose ir pan.

Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, kreditorių susirinkimo nutarimai tokio pobūdžio klausimais (taikos sutarties tvirtinimo) įmonės administratoriaus galėtų būti vertinami tik kaip rekomendaciniai, o ne įpareigojantys.

14. Pažymėtina, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams bei bankroto administratoriui, tačiau yra privalomai vykdytini tik tie kreditorių susirinkimo nutarimai, kurie yra priimami kreditorių susirinkimui įstatymu priskirtos kompetencijos ribose. Dėl ĮBĮ nuostatų, susijusių su kreditorių susirinkimo priimamų nutarimų privalomumu ir apskundimo teismui galimybe (ĮBĮ 24 straipsnio 4 ir 5 dalys), aiškinimo Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokiu atveju, kai kreditorių susirinkimas priima nutarimus ne jo kompetencijai priskirtais klausimais, kaip pavyzdžiui dėl taikos sutarčių civilinėse bylose pagal bankrutuojančios bendrovės ieškinius sudarymo, tokie nutarimai negali būti skundžiami teismui dėl jų rekomendacinio pobūdžio.

Gali būti skundžiami tik tie kreditorių susirinkimo nutarimai, kurie priimti kreditorių susirinkimo kompetencijos ribose ir yra privalomo pobūdžio. Tokiu atveju kreditorių susirinkimo nutarimus gali skųsti bankrutuojančios bendrovės kreditoriai bei bankroto administratorius (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1812-381/2017).

15. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kreditorės reikalavimas panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ bankroto proceso Å¡alims iÅ¡ esmės nesukelia jokių materialiųjų teisinių padarinių, kadangi dėl taikos sutarčių sudarymo įmonės vardu ir interesais sprendžia bankroto administratorius, o tokių sutarčių tvirtinimo ar atsisakymo tvirtinti klausimai priklauso civilinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijai (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktikÄ , materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas. Teisės į kreditorių susirinkimo rekomendacinio pobÅ«džio nutarimo apskundimÄ Ä¯gyvendinimas negali bÅ«ti savitikslis, jis turi sukurti materialiuosius teisinius padarinius (CPK 5 straipsnis) (žr. nutarties 14 punkte nurodytÄ Lietuvos apeliacinio teismo nutartį).

16. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismÄ su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo proceso stadijos arba turi atsisakyti priimti ieÅ¡kinį (skundÄ ), arba, jeigu civilinė byla jau yra iÅ¡kelta – jÄ nutraukti remdamasis atitinkamai CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 punktu arba 293 straipsnio 1 punktu. Tokie teismo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybÄ pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

17. Apeliantės skunde pateikiamas teisės normų interpretavimas nesuteikia pagrindo kitaip vertinti bylos faktinių aplinkybių ar nukrypti nuo nagrinėjamu klausimu formuojamos teismų praktikos. Dėl bylos procesinės baigties 18. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino bei taikė proceso teisės normas, laikėsi teismų formuojamos praktikos, todėl priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Danutė GasiÅ«nienė