dbfaf005-9d2c-4e9e-824c-0b365cc352dc · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1366-929/2019 Proceso Nr. 1-01-1-10286-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6.; 2.12.1.3. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 4 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, iÅ¡nagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Viktorijos Baradinskaitės pareiÅ¡kimÄ dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagÄ , kurioje:

A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), netekėjusi, įgijusi vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje (2015-06-25 įstatymo XII-1871 redakcija). Teismas n u s t a t ė: A. L., 2019 m. kovo 12 d.,16.54 val., Vilniuje, Kauno g., ties Naugarduko g. 76 pastatu, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi 100, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 2,18 promilės etilo alkoholio), tokiais savo veiksmais ji padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015-06-25 įstatymo XII-1871 redakcija). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji A. L. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad 2019 m. kovo 12 d., apie 14 val., su kaimyne iÅ¡gėrė 0,75 l talpos butelį vyno, taip pat buvo vartojusi alkoholinius gėrimus 2019 m. kovo 11 d. vakare. 2019 m. kovo 12 d., apie 16.30 val., sėdo vairuoti jos pažįstamam priklausantį automobilį Audi 100, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ir juo važiavo link Å eÅ¡kinės mikrorajono. Važiuodama antra eismo juosta Kauno g., link Žemaitės g., ties Å¡viesoforu reguliuojama sankryža su Smolensko g., nepasirinko tinkamo greičio ir atsitrenkė į priekyje stovintį baltos spalvos automobilį, kurio modelio neatsimena. Po eismo įvykio su apgadinto automobilio vairuotoju, apžiÅ«rėjus automobilių sugadinimus, atsisėdo į jos vairuotÄ automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pildė deklaracijas.

Pildant deklaracijas jis pasiteiravo jos vairuotojo pažymėjimo, ji atsakė, kad neturi. Tuomet jis iÅ¡kvietė policijÄ . Kol laukė policijos pareigÅ«nų, ji nieko negėrė ir nevalgė. Atvykę policijos pareigÅ«nai, pakvietė jÄ Ä¯ tarnybinį automobilį ir davė pÅ«sti į alkotesterį. Juo buvo nustatytas 2,43 promilių girtumas. Netrukus atvyko kitas policijos ekipažas, kuris nuvežė jÄ Ä¯ "narkologinį", kuriame buvo paimtas jos kraujo mėginys, o iÅ¡ ten pristatė į Kelių policijÄ .

Automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas M. S. buvo davęs savo automobilį naudotis jai, kol jo nebuvo Lietuvoje (b. l. 45-46, 52-53, 54-56). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. V. parodė, kad 2019 m. kovo 12 d., apie 16.30 val., vairuodamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį Dacia Dokker, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo nuo stoties, Kauno g., link Žemaitės gatvės. Oro sÄ lygos buvo geros, važiuojamoji kelio dalis buvo sausa. Privažiavus Kauno ir Smolensko gatvių sankryÅ¾Ä degė raudonas Å¡viesoforo signalas, todėl sustojo.

PrieÅ¡ jį stovėjo gal 3-4 automobiliai. Stovėjo antroje eismo juostoje. Besiartinančio iÅ¡ galo automobilio nematė, stabdymo garso negirdėjo. Staiga pajuto stiprų smÅ«gį į galinę automobilio dalį. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio pamatė, kad į automobilio Dacia Dokker, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį atsitrenkė automobilis Audi pilkos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojo vietoje sėdėjo mergina, kuri automobilyje buvo viena. Jis iÅ¡ karto pasiÅ«lė pildyti eismo įvykio deklaracijÄ .

JÄ pildant kilo klausimas dėl vairuotojo pažymėjimo. Ji pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi. Todėl nežinodamas, kaip tokiu atveju pildyti eismo įvykio deklaracijÄ , paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Jokių merginos girtumo požymių nepastebėjo. Kol laukė atvykstant policijos pareigÅ«nų, sėdėdamas automobilyje Audi pilkos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivio vietoje, pildė eismo įvykio deklaracijÄ . Tuo metu automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja sėdėjo Å¡alia, vairuotojo vietoje, daug rÅ«kė, nieko negėrė.

Tuomet jis pajuto nuo jos sklindantį alkoholio kvapÄ . Paklausė merginos, ar ji dabar yra vartojusi alkoholį, tačiau ji atsakė, kad tikrai ne ir nerizikuotų vairuoti iÅ¡gėrusi. Atvykus policijos pareigÅ«nams, jis iÅ¡sakė įtarimÄ dėl automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos blaivumo. Tuomet policijos pareigÅ«nai pasikvietė automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojÄ Ä¯ tarnybinį automobilį. Atvykęs kitas policijos ekipažas automobilio Audi, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojÄ iÅ¡vežė (b. l. 34-36). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Tomas Klionauskas parodė, kad 2019 m. kovo 12 d., apie 16.54 val., patruliuojant kartu su vyriausiÄ ja patrule Karina Antipova, iÅ¡ Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo praneÅ¡imÄ , kad Kauno g. 36, automobilis Audi 100 atsitrenkė į kitÄ automobilį. Automobilio vairuotoja neturi su savimi vairuotojo pažymėjimo. Atvykus į įvykio vietÄ , pamatė, kad automobilis Audi 100, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja A. L., yra atsitrenkęs į priekyje stovintį automobilį Dacia Dokker, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas S. V.. Nustatyta, kad automobilio Audi 100 vairuotojai atimta teisė vairuoti automobilį. Automobilio Dacia Dokker vairuotojas iÅ¡reiÅ¡kė abejonę dėl jos blaivumo. Todėl automobilio Audi 100 vairuotoja buvo patikrinta alkotesteriu ir nustatytas 2,43 promilių girtumas. Jokių A. L.neblaivumo požymių nesimatė. Po girtumo nustatymo A. L. perdavė ekipažui V1731, nes skubiai turėjo vykti į kitÄ Ä¯vykį. (b. l. 38-39).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 3-ojo bÅ«rio vyriausiosios patrulės Ingos Gajevskienės 2019 m. kovo 12 d. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, kad 2019 m. kovo 12 d., apie 17.20 val., patruliavimo metu pareigÅ«nai gavo praneÅ¡imÄ , kad Kauno g. 36, Vilniuje, reikia pakeisti auto patrulį, kuris dabar eismo įvykyje, nes jiems reikia važiuoti į kitÄ iÅ¡kvietimÄ . Atvykus vyriausiasis patrulis T. Klionauskas informavo, kad automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja A.

L. įvažiavo į automobilį Dacia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. L. galimai neblaivi, į alkotesterį 17.18 val. įpÅ«tė 2,43 prom. PareigÅ«nai A. L. pristatė 18.00 val. į Respublikinį priklausomybės ligų centrÄ priduoti kraujo tyrimams (b. l. 8). Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 7510 Nr. ARJK0152 rodmenyse užfiksuota, kad 2019 m. kovo 12, 17.14 val., A. L. alkotesteriu buvo nustatytas 2,43 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 71). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-A 2343/2019(01) konstatuota, jog A.

L. kraujyje, paimtame 2019 m. kovo 12 d., 18.05 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,18 promilės etilo alkoholio (b. l. 70). Išraše iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nurodyta, kad automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra M. S. (b. l. 29). VšĮ Emprekis pateiktuose duomenyse nurodyta, kad automobilio Audi 100, sedano kėbulo tipo, 2461 variklio darbinio tūrio, 88 KW variklio galios, varomo dyzelinu, 1990 metų gamybos, vidutinė kaina su PVM 2019 m. kovo mėnesį Lietuvoje buvo 800 Eur su PVM (b. l. 30).

BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015-06-25 įstatymo XII-1871 redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. KET 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , konstatuoja, jog kaltinamosios A. L. kaltė padarius jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015-06-25 įstatymo XII-1871 redakcija), yra visiÅ¡kai įrodyta.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningÄ visumÄ . Pirmiausia pažymėtina, jog kaltinamoji A. L. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad alkoholį buvo vartojusi dienÄ prieÅ¡ įvykį, o taip pat įvykio dienÄ , apie 14 val., su kaimyne iÅ¡gėrė 0,75 l talpos butelį vyno, po ko, apie 16.30 val., sėdo vairuoti jos pažįstamam priklausantį automobilį Audi 100, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuodama sukėlė eismo įvykį, po ko atvykę policijos pareigÅ«nai jai alkotesteriu nustatė 2,43 promilių girtumas, o kitas policijos ekipažas jÄ Ä¯ medicinos įstaigÄ , kur buvo paimtas jos kraujo mėginys. Tokie A. L. parodymai atitinka kitų įrodymų turinį. IÅ¡ liudytojo S. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad įvykio metu į jo vairuojamÄ automobilį atsitrenkė automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis iÅ¡kvietė policijÄ , nes vairuotoja neturėjo vairuotojo pažymėjimo.

Pildant deklaracijÄ su vairuotoja, jis pajuto nuo jos sklindantį alkoholio kvapÄ ir atvykusiems policijos pareigÅ«nams iÅ¡sakė įtarimÄ dėl vairuotojos neblaivumo. Liudytojo policijos pareigÅ«no Tomo Klionausko parodymuose nurodyta, kad jam atvykus pagal iÅ¡kvietimÄ dėl automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukelto eismo įvykio, kurio vairuotoja A. L. neturėjo vairuotojo pažymėjimo, kito automobilio vairuotojas S. V. iÅ¡reiÅ¡kė abejonę dėl vairuotojos blaivumo, todėl vairuotoja buvo patikrinta alkotesteriu ir jai nustatytas 2,43 prom. girtumas.

Kaltinamosios A. L. neblaivums užfiksuotas byloje esančiose alkotesterio rodmenyse, iÅ¡ kurių matyti, kad 2019 m. kovo 12, 17.14 val., A. L. alkotesteriu buvo nustatytas 2,43 promilės neblaivumo laipsnis. Alkoholio koncentracijÄ kraujyje rodo specialisto iÅ¡vada, iÅ¡ kurios matyti, jog A. L. kraujyje, paimtame 18.05 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,18 promilės etilo alkoholio. Pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamoji A.

L., 2019 m. kovo 12 d.,16.54 val., vairavo automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (jos kraujyje rasta 2,18 promilės etilo alkoholio). Atsižvelgiant į tai, kaltinamosios A. L. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2015-06-25 įstatymo XII-1871 redakcija, galiojusi veikos padarymo metu). Prokurorė siÅ«lo baudžiamÄ jÄ bylÄ užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamoji neprieÅ¡taravo, sutiko su prokuroro siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡imi ir dydžiu ir su siÅ«lomomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, tačiau prašė leisti jai paskirtÄ baudÄ sumokėti dalimis per 12 mėnesių (b. l. 78-80). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ â€“ padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas įvertina ir byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamÄ jį A. L. – neteista, administracine tvarka bausta, taip pat ir už transporto priemonės vairavimÄ neblaiviai, kai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, tačiau nusikaltimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, dirbanti.

Ä®vertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ ir prokurorės siÅ«lomÄ bausmės rūšį – baudÄ . Teismo vertinimu, prokurorės siÅ«lomas Å¡ios bausmės dydis yra proporcingas kaltinamosios padarytam nusikaltimui ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji A. L. prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ , todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl kaltinamosios praÅ¡ymo leisti jam paskirtÄ baudÄ sumokėti dalimis per dvylika mėnesių pažymėtina, kad teismas gali, atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį, nustatyti ilgesnį, nei BVK 22 straipsnio 2 dalyje numatytÄ dviejų mėnesių savanoriÅ¡ko baudos sumokėjimo terminÄ . Tačiau kaltinamoji savo praÅ¡yme nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių jai turėtų bÅ«ti nustatytas ilgesnis paskirtos baudos sumokėjimo terminas. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teismui įvertinti kaltinamosios turtinę padėtį ir padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad baudos sumokėjimas per įstatyme numatytÄ terminÄ kaltinamajai bÅ«tų didelė finansinė naÅ¡ta.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , kaltinamosios A. L. praÅ¡ymas nustatyti jai ilgesnį savanoriÅ¡ko baudos sumokėjimo terminÄ netenkintinas. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . IÅ¡ byloje esančio administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2016 m. kovo 23 d. nutarimu A. L. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesiams, iÅ¡rašė pažymėta, kad duomenų apie vairuotojo pažymėjimo grÄ Å¾inimÄ nėra.

Darytina iÅ¡vada, kad pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones terminui, A. L. neįvykdė ANK nustatytų vairuotojo pažymėjimo grÄ Å¾inimo sÄ lygų, todėl neatgavo vairuotojo pažymėjimo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, kad kaltinamoji A. L. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, tačiau pagal teismų praktikÄ Å¡is faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimÄ dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, kadangi aptariamoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankiÅ¡kÄ teisinę reikÅ¡mę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti grÄ Å¾inama pažeidėjui tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir iÅ¡laiko kvalifikacinius egzaminus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016).

Nagrinėjamu atveju, svarstant klausimÄ dėl Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgtina į tai, kad A. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimÄ , t. y. vairavo transporto priemonę bÅ«dama neblaivi, kai jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (kraujyje nustatyta 2,18 prom. alkoholio). A. L. padarė itin pavojingÄ ir Å¡iurkÅ¡tų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimÄ . Be to, A. L. 2016 m. kovo 23 d. nutarimu buvo bausta administracine tvarka už tai, kad ji vairavo automobilį, kai jai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, taigi ji panaÅ¡aus pobÅ«džio veikÄ padaro nebe pirmÄ kartÄ .

Esant tokioms aplinkybėms A. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018).

IÅ¡ nutarimo skirti kardomÄ jÄ priemonę – dokumentų paėmimÄ , ir pažymos apie Å¡ios kardomosios priemonės paskyrimÄ matyti, kad A. L. iÅ¡duotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paimtas 2019 m. kovo 15 d. (b. l. 63-65), tačiau, kaip jau minėta, A. L. teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl administracinio nusižengimo padarymo ir aptariamos nusikalstamos veikos padarymo metu ji Å¡ios teisės nebuvo susigrÄ Å¾inusi. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad kardomÄ ja priemone – dokumentų paėmimu paimtas A.

L. vairuotojo pažymėjimas A. L. teisės vairuoti nesuteikė, todėl negalima teigti, kad paskyrus Å¡iÄ kardomÄ jÄ priemonę iÅ¡ A. L. buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę. Teisės vairuoti veikos padarymo metu A. L. neturėjo dėl už administracinio nusižengimo padarymÄ jai paskirtos administracinio poveikio priemonės. Å ioje baudžiamojoje byloje už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ A. L. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones – turi savarankiÅ¡kÄ teisinę reikÅ¡mę ir negali bÅ«ti tapatinama su administracinėje teisenoje jai paskirtomis administracinio poveikio priemonėmis, bei yra vykdoma atskirai.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , A. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo Å¡io teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Pagal BK 72 straipsnį turi bÅ«ti konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. A. L. nusikalstamÄ veikÄ padarė vairuodama automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajai, o kitam asmeniui – M.

S.. Teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų galima konfiskuoti šį kitam asmeniui priklausantį turtÄ . Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas imperatyvas iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , be kita ko, ir tokiais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims. Kaltinamosios A. L. padarytas KET pažeidimas laikomas itin Å¡iurkščiu, keliančiu pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, bei visuomenės saugumui.

Esant tokioms aplinkybėms, BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytas turto vertės konfiskavimas yra proporcingas, atitinka kaltinamosios padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , todėl Å¡i baudžiamojo priemonė jai skirtina. VÅ¡Ä® „Emprekis“ pateiktuose duomenyse nurodyta, kad automobilio Audi 100 vidutinė kaina su PVM Lietuvoje nusikaltimo padarymo metu buvo 800 Eur. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, Å¡i suma iÅ¡ kaltinamosios konfiskuotina valstybės naudai. Kaltinamajai A. L. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimas – panaikintinos Å¡iam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Paimtas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas su bylos medžiaga, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas saugoti VÄ® „Regitra“. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : A. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2015-06-25 įstatymo XII-1871 redakcija) ir skirti jai bausmę – 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudÄ ;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, skirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. L. skirti galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. L. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ A.

L. konfiskuoti automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 800 eurų. Kaltinamajai A. L. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti bei dokumentų paėmimÄ â€“ panaikinti Å¡iam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paimtÄ dokumentÄ â€“ vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), saugomÄ su bylos medžiaga, perduoti saugoti VÄ® „Regitra“.

IÅ¡aiÅ¡kinti A. L., kad: Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriÅ¡kai įvykdoma per 2 (dviejų) mėnesių terminÄ po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant jÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB „Šiaulių bankas“; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas ir kt.), nurodant įmokos kodÄ 6801.

Sumokėjęs baudÄ nuteistasis teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ priėmusio teismo raÅ¡tinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, Å¡i bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio iÅ¡ieÅ¡koma suma gali bÅ«ti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų iÅ¡laidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudÄ gali pakeisti areÅ¡tu. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.

Padavus praÅ¡ymÄ reikalaujant surengti bylos nagrinėjimÄ teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautÄ praÅ¡ymÄ teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėja Rasa Paužaitė