dbf8fc2c-40cc-476a-9b5d-5201427cd23b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-2164-1013/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05997-2019-5 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 7 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, Valentinai Solovejienei, dalyvaujant prokurorei Agnei Šneiderienei, Kristinai Rekertienei, kaltinamajam A. B., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. F., jos atstovui advokato padėjėjui D.

R., vertėjaujant Olgai Macijauskienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, oficialiai nedirbantis, vidurinio iÅ¡silavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2013-07-02 Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1992 straipsnio 1 dalį, paskiriant 38 MGL dydžio baudÄ ; 2) 2019-06-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę 29 parų areÅ¡to bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones – draudimÄ naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metams ir 1 493,10 eurų automobilio vertės sumos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (bausmę atlikęs), kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė :

A. B. pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: jis, 2019 m. vasario 12 d. laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 16.00 val., bÅ«damas Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, 2-ame vaikų ligoninės skyriuje, palatoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iÅ¡ palatos koridoriuje ant pakabos kabančios striukės kiÅ¡enėje gulėjusios piniginės, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , pagrobė M. F. priklausančius 575 eurus. A. B. kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiÅ¡kė, kad prisipažįsta kaltu, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami.

Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, todėl baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Bylos duomenys Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. B. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, dėl nusikalstamos veikos padarymo gailėjosi. Parodė, kad įvykio dienÄ dirbo ir buvo netoli poliklinikos ir jam paskambino M. F., kad jis pažiÅ«rėtų vaikÄ .

Neprisimena kelintÄ valandÄ jis ten buvo, bet ji atvažiavo trečiÄ ar ketvirtÄ valandÄ . Jie gėrė kavÄ , tada ji (M. F.) nuėjo padaryti dar kavos. Kai ji išėjo, jis paėmė jos piniginę. Tada jam paskambino, kad reikia atvykti į darbÄ ir jis iÅ¡važiavo. PaaiÅ¡kino, kad viskas vyko 2019 m. vasario 12 d., Antakalnio ligoninės vaikų skyriuje 2 aukÅ¡te. Piniginę jis rado M. F. striukėje, padėtoje prie palatos koridoriuje. Kadangi turėjo skolų, todėl nusprendė paimti piniginę, kurioje buvo apie 580 Eur.

NukentėjusiÄ jÄ jis pažįsta, civilinį ieÅ¡kinį pripažįsta ir bandys kuo greičiau atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Å iuo metu dirba neoficialiai pas pažįstamÄ asmenį, vykdo apdailos darbus. Oficialaus darbo neturi, turėjo pasiÅ«lymų, bet tokiems darbams reikėdavo turėti kvalifikacijÄ , o jis jos neturėdavo. ŽalÄ galės grÄ Å¾inti dalimis, nes pabaigė darbus ir kai gaus atlyginimÄ jis atlygins žalÄ . Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. B. visiÅ¡kai pripažino kaltę.

Nurodė, kad 2019 m. vasario 12 d. jam paskambino pažįstama M. F. ir paprašė jo atvažiuoti į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę pažiÅ«rėti jos mažamečio vaiko, jis sutiko. Kai atvažiavo, M. F. pasakė, kad jai reikia iÅ¡važiuoti į bankÄ nusiimti pinigų, o jis tuo laiku turėjo pabÅ«ti su jos vaiku. Apie 12.00 val. ji iÅ¡važiavo ir grįžo po pusantros valandos, grįžusi palatos koridoriuje pasikabino savo striukę, o pati nuėjo iki virtuvės pasidaryti kavos. Tuo laiku, kol ji buvo išėjusi, jis iÅ¡ jos striukės kiÅ¡enės paėmė piniginę ir iÅ¡ jos iÅ¡traukė 575 eurus.

Kai ėmė pinigus, jo niekas nematė, vaikas tuo metu miegojo. M. F. grįžus į palatÄ jis išėjo, paimtus pinigus iÅ¡leido savo reikmėms. Labai gailisi dėl to, kÄ padarė, pasižada artimiausiu laiku grÄ Å¾inti pinigus (b. l. 27-28). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. F. parodė, kad nuo 2019 m. vasario 7 d. su savo dukra A. F., dėl ligos paguldyta į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę, 2-Ä jį vaikų ligoninės skyrių. 2019 m. vasario 12 d. dienos metu ji norėjo nuvažiuoti į bankÄ pasiimti pinigų, po to nuvažiuoti į parduotuvę.

Kadangi su jos vyru A. Z. vyksta skyrybos, ji neturėjo su kuo ligoninėje palikti savo vaiko. Tuomet ji nusprendė paskambinti savo vyro draugui, kuris gyvena kažkur Nemenčinėje, daugiau jo duomenų neturi. Vyro draugas apie 12.22 val. atvažiavo į minėtÄ ligoninę prižiÅ«rėti jos vaiko. Ji jam pasakė, kad važiuoja į bankÄ . Apie 12.30 val. ji nuvažiavo į „Šiaulių bankÄ â€œ, adreso nežino. Banke pasiėmė 593 Eur. IÅ¡ banko ji nuvažiavo į parduotuvę „MAXIMA“, esančiÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje, adreso parduotuvės nežino.

Parduotuvėje iÅ¡leido apie 20 Eur. Pas jÄ piniginėje liko 575 Eur grynųjų pinigų. Apie 13.30 val., ji grįžo į ligoninę, jos vyro draugas buvo ligoninėje su jos vaiku. Ligoninėje palatos Nr. (duomenys neskelbtini) ji pakabino savo striukę, kurios iÅ¡orinėje kiÅ¡enėje gulėjo jos piniginė, piniginėje buvo minėti grynėji pinigai. Apie 14.00 val. ji paskutinį kartÄ ligoninėje matė savo pinigus. Jos vyro draugas dar buvo kartu su jais palatoje. Apie 15.00 val. ji iÅ¡eidinėjo iÅ¡ palatos padaryti kavos, tuo metu minėtas vyras buvo likęs palatoje su jos vaiku.

Grįžus į palatÄ vyras pasakė, kad eina parÅ«kyti. Jis nuėjo į palatos koridorių, kur kabėjo jo ir jos striukės. Vyras prie striukių ilgai krapÅ¡tėsi, kÄ tikslai jis ten darė ji nematė, pamanė, kad jis ieÅ¡ko kažko savo striukėje. Po to vyras užsidėjo savo striukę ir pakvietė jÄ kartu į laukÄ . Jos dukra užmigo, todėl ji nusprendė nueiti kartu su juo. Vyras lauke parÅ«kė ir pasakė jai eiti į palatÄ , o jis turi greitai kažkur iÅ¡važiuoti. Jis iÅ¡važiavo, o ji grįžo į palatÄ .

Apie 16.00 val., ji nusprendė patikrinti savo pinigus. Paėmusi iÅ¡ striukės savo piniginę, pamatė, kad jos piniginė yra atidaryta. Atidariusi piniginę ji pamatė, kad iÅ¡ piniginės dingo jos 575 Eur, buvo dvi kupiÅ«ros po 100 Eur, viena kupiÅ«ra 20 Eur, ir viena kupiÅ«ra 5 Eur, visos kitos kupiÅ«ros buvo po 50 Eur. IÅ¡vertė visÄ piniginę ir pinigų nerado, piniginę padėjo į palatos stalčių. Tuomet pinigų pradėjo ieÅ¡koti striukėje, tačiau ten jų taip pat nerado. Laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 16.00 val., į palatÄ daugiau niekas nebuvo užėjęs, iÅ¡skyrus jos vyro draugÄ .

Per tÄ laikotarpį iÅ¡ palatos ji buvo išėjusi tik pasidaryti kavos ir kartu su jos vyro draugu į laukÄ , lauke užtruko apie 20 minučių, bet į laukÄ iÅ¡eidinėjo su savo striuke, kurioje tuo metu gulėjo piniginė, tačiau iÅ¡einant į laukÄ ji nežiÅ«rėjo, ar tuo metu buvo pinigai. Pastebėjusi, kad jos pinigai pavogti, ji paskambino savo vyro draugui, ir paklausė, ar jis nepaėmė jos pinigų. Vyras teigė, kad neėmė jos pinigų, sakė, kad atvažiuos į palatÄ pasiaiÅ¡kinti.

Tačiau vyras taip ir neatvažiavo. Vėliau ji jam vėl paskambino ir pasakė, kad iÅ¡kvietė policijÄ . Tuomet jis pasakė, kad tuoj atvažiuos, tačiau jau po paskutinio skambučio bandant jam skambinti, jo telefonas buvo iÅ¡jungtas. Ä®taria, kad vagystę įvykdė jos vyro draugas, kadangi daugiau be jo palatoje nieko nebuvo, o visÄ kitÄ laikÄ striukė buvo jos akivaizdoje. Pamesti pinigų negalėjo, nes buvo saugiai padėjusi juos į piniginę. Skambino savo vyrui, klausė, ar jis žino savo draugo duomenis, tačiau jos vyras daugiau duomenų nežinojo, sakė bandys nustatyti duomenis per kitus draugus.

Palatoje su vaiku ji yra viena, daugiau į jų palatÄ niekas nėra paguldytas. Dėl Å¡io įvykio jai padaryta turtinė 575 Eur žala (b. l. 4-6). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. Z. parodė, kad M. F. yra jo žmona, tačiau Å¡iuo metu vyksta skyrybos, todėl kartu jau negyvena, bendrų vaikų su ja neturi. Pamena, kad 2019 m. vasario 13 d. jai paskambino pasveikinti su jų vestuvių metinėmis ir tada sužinojo, kad jÄ apvogė A. – pavogė daugiau kaip 500 eurų. Šį vyrÄ jis pažįsta tik iÅ¡ matymo, nei pavardės, nei kur jis gyvena tikslaus adreso nežino, žino kad gyvena su I., žmona jÄ pažįsta.

Taip pat žino, kad tas A. važinėja su oranžinės spalvos arba baltos spalvos autobusiuku. Ant jo veido kairės pusės yra didelis guzas ties kaklu. Kažkada yra su juo dirbęs nelegaliai miÅ¡ke, kirto medžius (b. l. 21). Pagal BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenis nustatyta, jog pranešėja pastebėjo, kad dingo iÅ¡ piniginės 575 Eur, pas pranešėjÄ buvo atėjęs tik jos draugas, vardas A., pavardės ir adreso nežino, įtaria, kad kol ji trumpam buvo išėjusi iÅ¡ palatos, draugas pasisavino pinigus (b. l. 3).

PareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų protokole užfiksuota, kad buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini), Vaikų Antrojo skyriaus palatos koridorius (b. l. 4-9). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. G. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad bendraujant su nukentėjusiÄ ja buvo gauta informacija, kad A., kuris galimai pavogė iÅ¡ jos pinigus, galimai gyvena (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Nuvykus minėtu adresu, duris atidarė senolė, kuri paaiÅ¡kino, kad A. neseniai iÅ¡vyko. Pakalbėjus su senole M., nustatyta, kad tikrai kalbėjo apie tÄ patį asmenį, tik jo vardas pagal pasÄ yra A. B.. Moteris vardu M., sakė, jog tai yra jos anÅ«kas ir davė jo telefono numerį. Telefono numeris sutapo su galimo įtariamojo, kaip nurodė ir pati nukentėjusioji M. F.. 2019 m. vasario 19 d. 12.30 val. paskambinus telefono numeriu buvo bendrauta su vyru, kuris sakė, kad žino dėl ko jam skambina policija, buvo sutarta, kad jis atvyks į policijos komisariatÄ . 2019 m. vasario 19 d. 15.00 val. paskambino M.

F. ir pasakė, kad su ja susisiekė A. B., kuris sakė, kad su juo buvo susisiekę iÅ¡ policijos, jis prašė jos palaukti ir pasakė, kad tikrai per Å¡iÄ savaitę grÄ Å¾ins pinigus (b. l. 33). IÅ¡ byloje esančio AB „Šiaulių bankas“ grynųjų pinigų išėmimo banko skyriuje iÅ¡raÅ¡o matyti, kad M. F. 2019 m. vasario 12 d. iÅ¡sigrynino 593 Eur grynųjų pinigų (b. l. 10). Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo BK 178 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas pagrobė svetimÄ turtÄ , baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės pagal 178 straipsnio 1, 3 arba 4 dalį, reikÅ¡minga yra pagrobto turto vertė. Turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , ir nedidelės vertės – kai jo vertė virÅ¡ija 3 MGL, bet nevirÅ¡ija 5 MGL dydžio sumos (BK 190 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos iÅ¡mokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimÄ bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimÄ ir apskaičiavimÄ , vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Teismas pripažįsta, kad ankščiau nurodyti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti duomenys, tarp jų – tarp jų kaltinamojo A.

B. parodymai teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiosios M. F. ir liudytojo A. Z. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, policijos pareigÅ«no A. G. tarnybinio praneÅ¡imo informacija, BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenys – pripažintini įrodymais. Å ių įrodymų visuma sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog byloje įrodyta, kad A. B. pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: jis 2019 m. vasario 12 d. laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 16.00 val., bÅ«damas Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, 2-ame vaikų ligoninės skyriuje, palatoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iÅ¡ palatos koridoriuje ant pakabos kabančios striukės kiÅ¡enėje gulėjusios piniginės, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , pagrobė M.

F. priklausančius 575 eurus. Pagrobto turto vertė atitinka BK 178 straipsnio 1 dalį. Taigi Å¡i kaltinamojo A. B. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. A. B. kaltė, padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , įrodyta visiÅ¡kai. Dėl bausmės skyrimo Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytÄ BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra iÅ¡dėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį.

BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobÅ«dis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Kaip minėta, baudžiamasis įstatymas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ numato 5 alternatyvias bausmes – vieÅ¡uosius darbus, baudÄ , areÅ¡tÄ , laisvės apribojimÄ arba laisvės atėmimÄ iki trejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. B., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį (padarytas nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formÄ (įvykdytas baigtas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kurio metu buvo pagrobti grynieji pinigai – 575 Eur, pagrobtas turtas iki Å¡iol negrÄ Å¾intas turto savininkei, t. y. padaryta žala neatlyginta), Å¡io nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – jis visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, teistas (b. l. 38-39), oficialiai nedirbantis, baustas administracine tvarka (b. l. 40-43), duomenų apie gydymÄ si nuo psichikos ar priklausomybės ligų negauta.

Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam A. B. už padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje, skirtina BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės apribojimas, nustatant kiek mažesnę nei Å¡ios bausmės vidurkis laisvės apribojimo trukmę, t. y. už padarytÄ nusikaltimÄ skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį visÄ bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, bei atlyginti nukentėjusiajai M.

F. padarytÄ turtinę žalÄ (BK 48 str. 4 d., 6 d. 1, 2 p.). Atsižvelgiant į tai, kad byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu, kaltinamajam A. B. paskiriant galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visÄ bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, bei atlyginti nukentėjusiajai M. F. padarytÄ turtinę žalÄ .

Dėl civilinio ieÅ¡kinio Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

SprendimÄ tenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Nagrinėjamoje byloje M. F. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ A. B. 575 Eur turtinės žalos, susijusios su pagrobtais grynaisiais pinigais, atlyginimÄ (b. l. 18-19).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis civilinio ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažino ir sutiko atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ . Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, į tai, kad kaltinamasis pilnai pripažino pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, taip pat įvertinęs tai, kad tarp civilinės ieÅ¡kovės patirtos žalos ir kaltinamojo veiksmų yra priežastinis ryÅ¡ys, sprendžia, kad M. F. civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas. Dėl to priteistina nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei M. F. iÅ¡ kaltinamojo A.

B. 575 Eur turtinės žalos atlyginimo. Dėl kitų klausimų Teisiamojo posėdžio metu buvo pareikÅ¡tas praÅ¡ymas dėl M. F. turėtų atstovavimo iÅ¡laidų – 150 Eur – atlyginimo. Tokiam reikalavimui pagrįsti buvo pateikta 2019 m. rugpjūčio 13 d. sÄ skaita faktÅ«ra serija SPES Nr. 19-171 bei pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 744145, iÅ¡ kurių matyti, kad M. F. už atstovavimÄ baudžiamojo byloje sumokėjo 150 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Vadovaujantis minėta įstatymo nuostata teismas sprendžia, kad iš kaltinamojo A. B. priteistina nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. F. 150 Eur išlaidų, turėtų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti, atlyginimo. A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 30), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina. Byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Pripažinti A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtÄ bausmę sumažinti trečdaliu ir A.

B. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktais, įpareigoti A. B.:

1) visÄ bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi;

2) per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai M. F. padarytÄ 575 Eur (penkių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt penkių eurų) turtinę žalÄ . Priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei M. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 575 Eur (penkis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis eurus) turtinės žalos atlyginimo. Priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei M. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) iÅ¡laidų, turėtų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti, atlyginimo. A. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti. IÅ¡aiÅ¡kinti A. B., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jÄ nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Jurgita Šėlienė