2023-08-10 Nr. BB-5340-1-01-1-42164-2021-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3658/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42164-2021-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo E. S. kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 11 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis E. S. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 11 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas tik formaliai atsakė į apeliacinio skundo argumentus, nurodoma, jog teismo nutartis motyvuota deklaratyviais teiginiais. Kasatorius teigia nusikalstamą veiką prieš E. T. padaręs būdamas didelio susijaudinimo būsenos, jo psichikos būsena nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo būti išsamiai ištirta, apeliacinės instancijos teismui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 324 straipsnio 6 dalimi, skiriant stacionarią teismo psichologijos-teismo psichiatrijos ekspertizę.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Baudžiamojo proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Pripažįstama, kad buvo padaryti esminiai BPK nuostatų pažeidimai tais atvejais, kai dėl jų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo, jų patikimumo bei pakankamumo kaltei pagrįsti nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008 ir paskesnės kasacinės nutartys, pavyzdžiui, baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-75-511/2022). Kasacinės instancijos teismas bylas nagrinėja teisės taikymo aspektu, kai yra bent vienas iš BPK 369 straipsnyje nustatytų kasacijos pagrindų, ir nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas teisės taikymo aspektu patikrina bylą pagal žemesnių instancijų teismų nustatytas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas E. S., kaip įtariamojo, parodymus, lygindamas juos su parodymais, duotais teisme, paneigė riboto pakaltinamumo galimybę, nustatė, kad E. S., suduodamas E. T. daugybinius smūgius kumščiais bei įspirdamas į pavojingą gyvybei vietą – galvą, suvokė, kad tokiais veiksmais gali sukelti nukentėjusiojo mirtį, tačiau nors jos nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jai kilti, todėl E. T. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia. Kitaip, nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo E. S. apeliacinio skundo argumentus, analizavo įrodymus, pagrindžiančius jo gebėjimą įvykio metu suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, tikrino jo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su kaltės nustatymu. Apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl subjektyviųjų BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos požymių kasatorius skunde neginčija, dėl šių apeliacinės instancijos teismo išvadų teisinių argumentų neišdėsto. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl to, kad nuteistasis neveikė būdamas fiziologinio afekto būsenos, yra išdėstytos nutarties 7, 9, 13, 15 punktuose, tačiau teisės taikymo aspektu šios išvados neskundžiamos. Nesant kasaciniame skunde teisinių argumentų, pagrindžiančių BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo E. S. kasacinį skundą ir jį grąžinti padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Tomas Šeškauskas