Legislator Case Law & Legislation
dbf7638e-eccb-480f-ae89-eb9bfed2850f AI generated

dbf7638e-eccb-480f-ae89-eb9bfed2850f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number dbf7638e-eccb-480f-ae89-eb9bfed2850f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas P Baudžiamoji byla Nr. 1-109-935/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23644-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.28.5.2., 1.1.8.2., 1.1.7.2.4.(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS REPSUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 28 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,sekretoriaujant Linai Žiupsnienei, Gretai Donielaitei,dalyvaujant prokurorams Neringai Pačėsaitei, Stanislav Barsul,kaltinamojo gynėjui advokatui Romualdui Juozui Lelertavičiui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M.

Legislator headnote

AI generated

dbf7638e-eccb-480f-ae89-eb9bfed2850f · Vilniaus miesto apylinkės teismas: M.. Kai nukrito ant žemės, taip pat buvo muÅ¡amas, jį mušė M. M.. S. P. matė, kaip buvo paimti pinigai. S. P. pareikalavo palikti piniginę su dokumentais. Piniginė galėjo iÅ¡kristi grumtynių metu. Vėliau jÄ atidavė S. P.. Pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis patvirtino, kad jie užfiksuoti teisingai. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. L. parodė, jog įvykio metu jis pirmas gavo smÅ«gį. Konflikte dalyvavo jis, M. S., A. P. ir M. M.. Liudytojas negalėjo nurodyti, už kÄ jam buvo suduotas smÅ«gis, jis pirmas nieko nepuolė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas P Baudžiamoji byla Nr. 1-109-935/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23644-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.28.5.2., 1.1.8.2., 1.1.7.2.4.(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS REPSUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 28 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,sekretoriaujant Linai Žiupsnienei, Gretai Donielaitei,dalyvaujant prokurorams Neringai Pačėsaitei, Stanislav Barsul,kaltinamojo gynėjui advokatui Romualdui Juozui Lelertavičiui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M.

S.,vertėjai Ritai DaÅ¡kevičienei,vieÅ¡ajame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nedirbantis, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 294 straipsnio 2 dalyje. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:              M.

M. 2015 m. balandžio 25 d., apie 15.30 val., Nemenčinės plente, Vilniuje, Varžuvos stotelėje, pareikalavęs nukentėjusiojo M. S. 40 Eur už parduotÄ kitam asmeniui, t. y. A. P., garso aparatÅ«rÄ , o pastarajam atsakius, kad pinigus grÄ Å¾ins, kai jam bus grÄ Å¾inta minėta aparatÅ«ra, kumščiu sudavė tiksliai nenustatytÄ skaičių smÅ«gių nukentėjusiajam M. S. į galvos sritį, jam nukritus, spardė kojomis į įvairias kÅ«no vietas, nukentėjusiajam praradus sÄ monę, toliau tęsdamas savo veikÄ iÅ¡ jo piniginės, kuri iÅ¡krito iÅ¡ nukentėjusiojo kelnių kiÅ¡enės ir gulėjo ant žemės, iÅ¡traukė 60 Eur, kaip atlygį už sugadintÄ aparatÅ«rÄ bei jo megztinį ir tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam M.

S. poodinę kraujosruvÄ pakauÅ¡io kairėje, odos nubrozdinimus kaktoje, poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės akies vokuose su muÅ¡tine žaizda virÅ¡utiniame voke ir kraujosruva deÅ¡inės akies obuolio junginėje, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, poodinę kraujosruvÄ nosies nugarėlėje su odos nubrozdinimais ir nosikaulių lūžiu, kraujosruvas su nubrozdinimais virÅ¡utinės ir apatinės lÅ«pų gleivinėse, poodines kraujosruvas krÅ«tinės lÄ stos kairėje, taip nesunkiai sutrikdydamas sveikatÄ , M.

M. panaudojęs fizinę prievartÄ realizavo A. P. teisę atgauti 40 Eur už parduotÄ neveikiančiÄ garso aparatÅ«rÄ , tokiu bÅ«du realizuodamas kito asmens, t. y. A. P. pripažįstamÄ , bet nerealizuotÄ teisę, padarė didelės žalos M. S. teisėms.Å iais savo veiksmais M. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje.Teisiamojo posėdžio metu M. M. parodė, jog su A. P. važiavo iÅ¡ Valakampių. A. P. pasakė, jog reikia nuvažiuoti pas vienÄ skolininkÄ , pasiimti skolos.

Skolininkas lyg prieš tai skambino A. P. ir pasakė, jog paduos pinigus. Atvažiavus į stotelę, atėjo trys asmenys, t. y. nukentėjusysis ir du jo draugai. Nukentėjusysis ir jo draugai buvo piktai nusiteikę. Kaltinamasis nurodė, jog taip išėjo, kad kilo muštynės. Jis susimušė su nukentėjusiuoju. Kai nukentėjusysis gulėjo ant žemės, šalia jo buvo iškritusi piniginė. Kaltinamasis teigė, jog jis paklausė A. P., kiek nukentėjusysis yra jam skolingas. A. P. pasakė, kad 40 Eur.

Tuomet iÅ¡ nukentėjusiojo piniginės paėmė 40 Eur ir dar 20 Eur, kadangi muÅ¡tynių metu nukentėjusysis sugadino jo megztinį. MuÅ¡tynės kilo tarp A. P. ir nukentėjusiojo, jie stumdėsi tarpusavyje. Kaltinamasis teigė, jog norėjo padėti A. P.. Viskas galėjo vykti 2015 m. balandžio 25 d., apie 15.30 val., stotelėje, esančioje Nemenčinės plente. Ä®vykio metu buvo reikalaujama atiduoti 40 Eur už garso aparatÅ«rÄ . AparatÅ«ros neatvežė, kadangi buvo sutarta, jog nukentėjusiojo draugas, kuris dirba pas A.

P., kitÄ dienÄ pasiims aparatÅ«rÄ . Nukentėjusiojo draugas garso aparatÅ«rÄ turėjo pasiimti dienÄ prieÅ¡, tačiau to nepadarė. Nukentėjusiojo draugas žinojo, kad garso aparatÅ«ra neveikia. Nukentėjusiajam buvo suduota porÄ smÅ«gių kumščiu ir porÄ smÅ«gių koja. SmÅ«gius su ranka galėjo suduoti į galvÄ . Ä® įvykio vietÄ važiavo pasiimti skolos. Konfliktas įvyko dėl skolos, norėjo padėti draugui, fizinio smurto naudoti neplanavo. Kaltinamasis tvirtino, jog nukentėjusysis buvo piktas, jis susistumdė su A.

P., todėl jis ir įsikiÅ¡o į kilusį konfliktÄ , gynė draugÄ . Ginant draugÄ neturėjo minčių, kad bus atgauta skola. Tikslo paimti pinigus nebuvo. Pinigus A. P. atidavė, kai įsėdo į automobilį. M. M. nurodė, jog jis su pareikÅ¡tais civiliniais ieÅ¡kiniais sutinka. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. S. parodė, jog jis turėjo garso aparatÅ«rÄ . V. L. pasiteiravo, ar jis sutiktų Å¡iÄ aparatÅ«rÄ parduoti. Jis sutiko ir garso aparatÅ«rÄ V. L. pardavė už 40 Eur.

Maždaug po penkių dienų V. L. paskambino ir pasakė, jog garso aparatÅ«ra neveikia, reikia grÄ Å¾inti pinigus. V. L. atsakė, jog pinigų negrÄ Å¾ins. Maždaug po mėnesio vėl paskambino V. L. ir klausė, kada bus grÄ Å¾inti pinigai. V. L. vėl buvo atsakyta, kad pinigai nebus grÄ Å¾inti. M. S. teigė, jog pas jį vakare atvažiavo M. M. ir A. P., jie grasino ir reikalavo atiduoti pinigus. Nukentėjusysis jiems atsakė, kad pagalvos, gal ir atiduos pinigus. Kiek jam yra žinoma, iÅ¡ V. L. aparatÅ«rÄ Ä¯gijo A.

P. ir M. M.. V. L. pasiÅ«lė susimesti po 20 Eur ir grÄ Å¾inti pinigus. M. M. ar A. P. paskambino ir pranešė, jog atvažiuos paimti pinigų. M. S. teigė, jog jis kartu su V. L. nuėjo į Varžuvos stotelę, kur jų automobilyje laukė A. P. ir M. M.. Su V. L. ėjo, kadangi bÅ«tent Å¡iam buvo paskambinta. A. P. pasakė duoti pinigus ir nurodė, jog garso aparatÅ«rÄ atveÅ¡ vėliau. Nukentėjusysis Å¡iam atsakė, jog kol neatgaus garso aparatÅ«ros, pinigų negrÄ Å¾ins. Pokalbyje dalyvavo ir M.

M., tačiau daugiau kalbėjo A. P.. M. M. taip pat reikalavo atiduoti pinigus. Su A. P. kalbėjo V. L.. Tuomet prasidėjo susistumdymas. M. S. teigė, jog jis ketino iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinti, tačiau M. M. jį pastÅ«mė. BÅ«tent M. M. pradėjo susistumdymÄ . Su A. P. susistumdymo nebuvo. M. M. jam sudavė smÅ«gį, nuo kurio jis nugriuvo, neteko sÄ monės. Nukentėjusysis teigė, jog gal kokį netinkamÄ Å¾odį prieÅ¡ susistumdant ir pasakė, susistumdymo metu galėjo suduoti vienÄ smÅ«gį M.

M.. Kai nukrito ant žemės, taip pat buvo muÅ¡amas, jį mušė M. M.. S. P. matė, kaip buvo paimti pinigai. S. P. pareikalavo palikti piniginę su dokumentais. Piniginė galėjo iÅ¡kristi grumtynių metu. Vėliau jÄ atidavė S. P.. Pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis patvirtino, kad jie užfiksuoti teisingai. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. L. parodė, jog įvykio metu jis pirmas gavo smÅ«gį. Konflikte dalyvavo jis, M. S., A. P. ir M. M.. Liudytojas negalėjo nurodyti, už kÄ jam buvo suduotas smÅ«gis, jis pirmas nieko nepuolė.

Jam smÅ«gį sudavė A. P.. Matė, kaip M. M. muÅ¡a M. S., daužo jį kumščiais, tačiau už kÄ buvo muÅ¡amas nukentėjusysis, negalėjo nurodyti. V. L. paaiÅ¡kino, jog M. S. pardavė garso aparatÅ«rÄ , kuri neveikė. A. P. buvo pasiÅ«lyta atvežti garso aparatÅ«rÄ , o jie grÄ Å¾ins pinigus. A. P. su M. M. garso aparatÅ«ros neatvežė, o pinigus paėmė. A. P. garso aparatÅ«rÄ Ä¯sigijo per V. L.. Liudytojas teigė, jog į įvykio vietÄ atėjo trise, jis pirmas gavo į nosį ir nieko nebematė.

Ä® įvykio vietÄ atėjo grÄ Å¾inti pinigus bei atsiimti garso aparatÅ«rÄ . V. L. nurodė, jog neatsimena, ar jis davė M. S. pinigų, tačiau vėliau nurodė, kad M. S. davė dalį pinigų už garso aparatÅ«rÄ , pats iÅ¡ nukentėjusiojo jokių pinigų nėra gavęs. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. P. parodė, jog įvykio dienÄ jis leido laikÄ kartu su M. S. ir V. L.. V. L. buvo kažkur trumpam išėjęs, o kai grįžo, pasakė, jog jam kažkas paskambino ir nurodė, kad reikia atiduoti pinigus už garso aparatÅ«rÄ .

V. L. ir M. S. nuėjo prie stotelės. Liudytojas aiÅ¡kino, jog jis Å¡iek tiek pasėdėjo ir nuėjo pažiÅ«rėti, kÄ veikia V. L. ir M. S.. Jis matė, kaip M. M. mušė M. S., t. y. M. S. gulėjo ant žemės, o M. M. užsilipęs ant jo smÅ«giavo kumščiais į galvÄ ir krÅ«tinę. Taip pat liudytojas teigė, jog automobilio vairuotojas buvo paėmęs strypÄ ir pasakė, ar ir jis nori gauti. S. P. teigė, jog M. S. piniginė buvo iÅ¡kritusi, jÄ paėmė M. M. ir iÅ¡ jos iÅ¡traukė pinigus, o piniginę numetė, sėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo.

Liudytojas su V. L. pakėlė M. S. ir nuvedė jį namo. Jis nematė, kad V. L. bÅ«tų kas nors padaryta. Kas pirmas pradėjo muÅ¡tynes, nematė. Kiek žino, muÅ¡tynės kilo dėl garso aparatÅ«ros. M. S. ir V. L. nebuvo agresyviai nusiteikę. Liudytojas teigė, jog jis nematė, ar V. L. gavo į nosį, apie smÅ«gio sudavimÄ jam V. L. pasakė vėliau. Teisiamojo posėdžio metu A. P. parodė, jog jo pažįstamas ieÅ¡kojo garso aparatÅ«ros, todėl paklausė V. L., ar jis žino, kas tokiÄ aparatÅ«rÄ gali parduoti.

V. L. tokį asmenį pažinojo ir kitÄ dienÄ atvežė garso aparatÅ«rÄ . Liudytojas teigė, jog jis aparatÅ«rÄ perdavė savo pažįstamam, o V. L. davė 40 Eur. Pažįstamas tÄ patį vakarÄ pasakė, kad aparatÅ«ra neveikia, ir atvežė jÄ atgal. V. L. pasakė, jog pinigus grÄ Å¾ins. Liudytojas paaiÅ¡kino, jog vėliau V. L. pas jį nebedirbo, todėl apie susidariusiÄ situacijÄ papasakojo V. L., kuris apie jÄ papasakojo M. S.. M. S. per porÄ mėnesių nepasiėmė garso aparatÅ«ros, pinigų negrÄ Å¾ino.

Pavasario pabaigoje paskambino V. L. ir pasakė, jog paėmė pinigus. A. P. nurodė, jog kitÄ dienÄ jis su M. M. atvyko netoli M. S. ir V. L. namų, prie stotelės. Paskambino V. L. ir laukė automobilyje. V. L. atėjus į stotelę, Å¡iam pasakė, jog atneÅ¡tų pinigus. Po kiek laiko V. L. atėjo kartu su M. S. ir dar vienu vyru. A. P. nurodė, jog jis su M. M. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. M. S. priėjo ir kalbėdamas spjaudė į veidÄ , teigė, jog pinigų neduos. Liudytojas nurodė, kad jis nustÅ«mė M.

S. nuo savęs, o Å¡is bandė pulti, todėl M. M. pradėjo ginti liudytojÄ , kilo muÅ¡tynės. M. M. grÅ«mėsi su nukentėjusiuoju. Liudytojas iÅ¡skyrė M. M. ir nukentėjusįjį, tuomet iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo. A. P. teigė, jog jis nematė, kaip M. M. paėmė piniginę. Automobilyje M. M. jam padavė 60 Eur ir pasakė, jog tai už garso aparatÅ«rÄ . PrieÅ¡ tai su M. M. kalbėjo, jog reikia paimti pinigus už aparatÅ«rÄ , tačiau neminėjo, kokiÄ sumÄ reikia paimti. M.

M. nereikalavo iÅ¡ nukentėjusiojo pinigų. Liudytojas teigė, jog jis su niekuo nesimušė, jokio pagalio rankose neturėjo, gynybai buvo paėmęs rankenÄ . AparatÅ«ros su savimi neturėjo, kadangi iÅ¡ anksto neplanavo važiuoti paimti pinigų. Pinigus galvojo paimti, kadangi bijojo, jog V. L. gali juos pragerti. Nukentėjusįjį matė tik vienÄ kartÄ , anksčiau dėl aparatÅ«ros nebuvo susitikę. V. L. ir S. P. įvykio metu elgėsi ramiai. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. S. parodė, jog įvykis galėjo vykti 2015 m. balandžio mėnesį.

Liudytojas teigė, jog jam paskambino M. S. ir paklausė, ar jis gali užeiti ir pagelbėti. Atėjęs pas M. S. pamatė, jog jis yra sumuštas, kruvinas. M. S. papasakojo, jog buvo atvažiavę du vaikinai su BMW X5 ir jį sumušė. Vaikinai reikalavo pinigų dėl garso aparatūros. M. S. buvo sumuštas prie stotelės, iš jo buvo ištraukta piniginė bei pasišalinta iš įvykio vietos. Nukentėjusiajam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir jis išvežtas į ligoninę. R. S. parodė, jog jis kitų įvykio liudytojų klausė, kas įvyko, o pokalbį įrašė.

Liudytojai pasakė, kad M. S. buvo sumuÅ¡tas, iÅ¡traukta jo piniginė, paimti pinigai, piniginė buvo numesta, o asmenys sumušę M. S. pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Nukentėjusysis minėjo, kad buvo atvažiavę du vyrai, jie buvo atvažiavę du kartus. Vyrams atvažiavus antra kartÄ , įvyko muÅ¡tynės. Nukentėjusysis bandė gintis. M. S. minėjo, kad arÅ¡iausias buvo jaunesnysis, taip pat minėjo, kad vyrai buvo iÅ¡sitraukę pagalį ar lazdÄ . IÅ¡traukus pinigus iÅ¡ piniginės, ji buvo numesta ant žemės. Liudytojas nurodė, jog jo žiniomis, konfliktas įvyko dėl garso aparatÅ«ros.

Kiek iÅ¡ piniginės buvo iÅ¡traukta pinigų, pasakyti negalėjo. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotus parodymus, jis nurodė, kad jie užfiksuoti teisingai. Perklausius byloje esantį garso įraÅ¡Ä , liudytojas nurodė, jog tai yra tas garso įraÅ¡as, kurį jis padarė bendraudamas su kitais įvykį mačiusiais asmenimis. Ikiteisminio tyrimo metu M. M. parodė, kad 2015 m. balandžio 25 d., apie 13.00 val., o gal apie 14.00 val., jis su draugu A. P. nuvažiavo pasibÅ«ti prie Å ilo ežero.

Važiuojant nuo ežero A. P. pasakė, kad reikia užvažiuoti pas V. L., nes Å¡is jam nori grÄ Å¾inti pinigus už garso kolonėlę ir stiprintuvÄ . A. P. V. L. pasiÅ«lė susitikti prie stotelės. Susitikimo metu V. L. buvo girtas. A. P. V. L. paprašė minėtų pinigų už garso stiprintuvÄ ir kolonėlę. V. L. nurodė, kad pinigai yra pas jo kaimynÄ . A. P. paprašė V. L. nueiti pas kaimynÄ ir paimti pinigus, o garso aparatÅ«rÄ pažadėjo atvežti vėliau. V. L. nuėjo pas kaimynÄ .

Atgal į susitikimo vietÄ V. L. grįžo jau su dviem asmenimis, t. y. kaimynu ir trečiu asmeniu. Minėtas kaimynas, nieko nepasakęs, ėmė Å¡okinėti ant jų, keiktis. KÄ konkrečiai kaimynas sakė, negali pasakyti, jį ir A. P. įžeidinėjo keiksmažodžiais. A. P. bandė su kaimynu gražiai susitarti, kad Å¡is grÄ Å¾intų pinigus, tačiau kaimynas toliau įžeidinėjo, Å¡oko su kumščiais ant A. P.. A. P. kaimynÄ pastÅ«mė. Tuomet prie A. P. pribėgo V. L. ir trečias asmuo, bandė aiÅ¡kintis, grasino.

Jis taip pat kažkÄ aiÅ¡kinosi. Galiausiai jam kaimynas smÅ«giavo į veidÄ , tiksliau trenkė kumščiu į lÅ«pÄ , lÅ«pa buvo prakirsta. M. M. teigė, kad jis tuomet kaimynui smÅ«giavo 3-4 smÅ«gius į veidÄ ir į kepenis. Kaimynas nukrito, tempė jį su savimi už megztinio, kurį suplėšė. M. M. tvirtino, jog bandė kaimyno rankÄ nuplėšti nuo savęs, tačiau kaimynas vis tiek jį laikė. A. P. iÅ¡skyrė jį ir kaimynÄ . M. M. nurodė, jog pamatė ant žemės Å¡alia jo gulinčiÄ piniginę, kuri greičiausiai kaimynui iÅ¡krito iÅ¡ kiÅ¡enės. IÅ¡ piniginės jis pasiėmė 60 Eur.

Kojomis kaimyno nespardė. Išėmęs pinigus, piniginę paliko įvykio vietoje. BÅ«tų pasiėmęs tik 40 Eur, bet, kadangi kaimynas jam suplėšė brangų megztinį/marÅ¡kinius, paėmė iÅ¡ piniginės 60 Eur. A. P. atidavė 40 Eur kaip skolÄ už aparatÅ«rÄ , o sau pasiliko 20 Eur už sugadintus rÅ«bus. Po visko jis su A. P. sėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo. (t. 1, b. l. 95-96, 102, 115)Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. S. parodė, kad 2015 m. vasario mėnesį, tiksliai datos nepamena, pas jį į namus atėjo kaimynas V.

L.. Jis pamatė pas jį stiprintuvÄ su žemų dažnių kolonėle ir paklausė, ar jis neparduotų minėtos įrangos. Jis sutiko ir kitÄ dienÄ stiprintuvÄ su kolonėle pardavė už 40 Eur. Po penkių dienų jam paskambino tas pats V. L. ir pasakė, kad stiprintuvas su garso kolonėle neveikia, todėl reikia grÄ Å¾inti pinigus. Jis atsakė, kad su aparatÅ«ra viskas gerai ir pinigų negrÄ Å¾ins. V. L. jam dar skambino kokius 5-6 kartus. Ä® jo namus 2015 m. balandžio 23 d., apie 20.00 val., atvažiavo juodos spalvos automobilis BMW X5, iÅ¡ kurio iÅ¡lipo du vyrai, kuriuos jis matė pirmÄ kartÄ .

Vyrai pareikalavo atiduoti 40 Eur už stiprintuvÄ ir garso kolonėlę, kuriuos jie pirko iÅ¡ V. L.. Vyras vairavęs maÅ¡inÄ pasakė, kad, jei pinigų nebus kitÄ dienÄ , M. S. bus blogai ir iÅ¡važiavo. Visa tai matė V. L., V. L. tėvas. Vėliau vakare BMW automobilio vairuotojas jam dar kartÄ skambino ir grasino, kad jei nebus kitÄ dienÄ pinigų, jam bus blogai. V. L. pasiÅ«lė pinigus vyrui atiduoti susidėjus per pusę, t. y. po 20 Eur. Penktadienio vakarÄ V. L. atvežė 20 Eur. V. L. minėtus asmenis, atvažiavusius su automobiliu BMW X5, pažinojo, nes pas juos dirbo autoservise.

V. L. paskambino minėtiems vyrams ir pasakė, kad pinigai pas jį, gali atvažiuoti jų pasiimti. Vyrai nurodė, kad kitÄ dienÄ atvažiuos pasiimti pinigų ir atveÅ¡ stiprintuvÄ su garso kolonėle. 2015 m. balandžio 25 d., apie 15.30 val., jis buvo kartu su V. L.. V. L. kažkas paskambino į telefonÄ . V. L. nurodė, kad minėti vyrai atvažiavo su BMW X5 ir laukia jo prie Varžuvos stotelės, Nemenčinės plente, Vilniuje. Jis, pasiėmęs pinigus, kartu su V. L. nuėjo į stotelę. Stotelėje stovėjo juodos spalvos BMW.

Jis automobiliu atvažiavusiems vyrams pasakė, kad turi 40 Eur, bet pareikalavo iÅ¡ pradžių atiduoti stiprintuvÄ su kolonėle. Tuomet jam M. M. atsakė, kad atveÅ¡ kitÄ kartÄ . M. S. atsakė, kad tuomet ir pinigus atiduos kitÄ kartÄ , kai vyrai atveÅ¡ stiprintuvÄ su kolonėle. Po pasakytų žodžių iÅ¡ karto M. M. rankos kumščiais jam sudavė smÅ«gius į galvÄ , kiek kartų buvo suduota, pasakyti negali. M. S. teigė, jog nuo smÅ«gių nukrito, jautė, kaip jį M. M. spardė kojomis, po to prarado sÄ monę.

A. P. jo nemušė, jam nieko nedarė, stovėjo Å¡alia. Atsipeikėjęs pamatė, kad A. P. ir M. M. nebėra. Å alia jo gulėjo atidaryta numesta piniginė, kurioje nebebuvo 60 Eur. Piniginę laikė galinėje kelnių kiÅ¡enėje. V. L. sakė, kad pinigus iÅ¡ kiÅ¡enės paėmė M. M.. Dėl įvykio patyrė 60 Eur turtinę žalÄ ir fizinę žalÄ . 2015 m. balandžio 26 d. 18.19 val. sulaukė skambučio iÅ¡ telefono numerio (duomenys neskelbtini). IÅ¡ balso suprato, kad jam skambina vyras, kuris vairavo automobilį BMX X5, t. y.

A. P.. Vyras pasakė, kad kitÄ dienÄ atveÅ¡ kolonėlę. Jis pasakė, kad jÄ gali vežti į policijos komisariatÄ , tuomet jis jam pagrasino, kad dabar jam bus blogai, iÅ¡vadino įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais. Nenorėdamas klausytis įžeidinėjimų, jis padėjo ragelį. (t. 1, b. l. 16-17, 19, 21-22)Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. L. parodė, kad jis yra M. S. kaimynas, V. L. tėvas. Jis 2015 m. balandžio 25 d. buvo pas M. S.. Visi jie gėrė, kepė Å¡aÅ¡lykus. Jis gėrė degtinę, buvo labai girtas.

Po kurio laiko jam į mobilųjį telefonÄ paskambino A. P., pas kurį jis dirbo garaže, ir vėl pareikalavo M. S., kad Å¡is grÄ Å¾intų 40 Eur už neva sugadintÄ garso aparatÅ«rÄ . V. L. nurodė, jog nežino, ar aparatÅ«ra veikė, ar ne. M. S. atsakė, kad kai bus aparatÅ«ra, bus grÄ Å¾inti ir pinigai. Tuomet jis, S. P. nutarė kartu su M. S. nueiti susitikti su A. P.. Jie visi nuėjo netoli jo namų esančios stotelės. Jiems atėjus stotelėje jau buvo atvažiavęs A. P.. Jis buvo su jaunu vaikinu, kurio nepažįsta.

Liudytojas gerai įvykių eigos negalėjo nurodyti, nes buvo labai girtas. Kilo konfliktas. Kas konfliktÄ pradėjo, liudytojas negalėjo nurodyti. Konflikto metu jis paslydo ir nukrito ant žemės, susitrenkė nosį, ėmė bėgti kraujas, kai atsipeikėjo, matė M. S. sėdintį ant žemės, jam bėgo kraujas iÅ¡ nosies. Vienu metu, matė, kaip jaunas vyras, buvęs su A. P., trenkė M. S. kumščiu į Å¡onÄ . Liudytojas negalėjo pasakyti, ar iÅ¡ M. S. buvo paimti kokie nors daiktai, nes nematė.

M. S. jam nieko nepasakojo apie įvykį. A. P. ir su juo buvęs jaunas vyriÅ¡kis iÅ¡važiavo. Jie su S. P. parvedė M. S. namo, apvalė kraujÄ . (b. l. 44)IÅ¡ akistatos protokolo tarp M. S. ir V. L. matyti, kad abu nurodė, jog 2015 m. lapkričio 25 d. Nemenčinės plente, Vilniuje, netoli Varžuvos stotelės, M. M. pirmas pradėjo konfliktÄ puldamas muÅ¡ti M. S.. (b. l. 47-48)Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. P. parodė, kad jis yra su M. S. kaimynas. Jis 2015 m. balandžio 25 d. po pietų kartu su V.

L. buvo pas M. S. namuose, gėrė alkoholinius gėrimus. Buvo iÅ¡gėręs apie 1 litrÄ alaus. Tada po kiek laiko kažkas paskambino V. L. į telefonÄ ir ėmė kalbėti apie kažkokiÄ garso aparatÅ«rÄ . Skambintojas reikalavo pinigų už garso aparatÅ«rÄ , o M. S. jam pasakė, kad kai bus aparatÅ«ra, bus ir pinigai. Po to M. S. ir V. L. išėjo susitikti su skambinusiu vyru prie stotelės, esančios netoli M. S. namų. Po kokių penkių minučių nuėjo ir jis. Jam atėjus jau buvo kilęs konfliktas.

Konfliktavo M. S. su stambaus Å«gio, vyresnio amžiaus, aukÅ¡tu vyru bei jaunu neaukÅ¡tu vaikinu. Kas pradėjo muÅ¡tynes, nematė. Kai jis atėjo, matė, kaip minėtas jaunas vaikinas sėdėjo ant M. S. ir kumščiais trankė jam per veidÄ . Kiek smÅ«gių buvo suduota, negali pasakyti. S. P. taip pat matė, kaip jaunas vaikinas mušė M. S. su kumščiais visur į kÅ«nÄ , kur papuola. Kiek pamena, jaunas vaikinas M. S. kojomis nespardė. Kai M. S. gulėjo, Å¡alia jo gulėjo iÅ¡kritusi piniginė.

Jaunas vaikinas paėmė piniginę, atidarė, ištraukė pinigus ir įsidėjo į kišenę. Kiek ištraukė pinigų, nematė. Minėtas stambus vyras nieko nemušė, tik stovėjo prie mašinos. Galiausiai abu vyrai išvažiavo. (b. l. 50-51)Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. S. parodė, kad yra M. S. kaimynas. Jam 2015 m. balandžio 25 d. paskambino M. S. ir pasakė, kad jį sumušė, paklausė, ar R. S. gali ateiti. M. S. balsas telefonu pasirodė sutrikęs, sunerimęs. M. S. pasakė, kad atvažiavo du vyrai ir jį sumušė.

R. S. teigė, jog nubėgo pas M. S. į namus. Atėjęs pamatė, kad M. S. yra sumuÅ¡tas, veidas iÅ¡tinęs, jam iÅ¡ nosies bėgo kraujas, kiek pamena, jam buvo prakirstas paakys. M. S. buvo su V. L. ir S. P.. M. S., V. L. ir S. P. pasirodė iÅ¡gėrę. M. S. jam paaiÅ¡kino, kad prie stotelės, esančios netoliese, atvažiavo du vyrai, kurių jis asmeniÅ¡kai nepažįsta, tik žinojo, kad jiems buvo parduota garso kolonėlė, ir Å¡ie vyrai iÅ¡ M. S. reikalavo, kad jis grÄ Å¾intų pinigus, nes neva ta garso kolonėlė neveikia.

M. S. pasakė jiems, kad kai bus kolonėlė atvežta, bus grÄ Å¾inti pinigai. Kiek pamena, M. S. pasakojo, kad vyrai buvo atsivežę lazdÄ ir ja grasino. Minėti vyrai M. S. ėmė muÅ¡ti, spardyti kojomis, daugiausia smÅ«gių, pasak M. S., sudavė jaunesnis vaikinas. Kaip suprato iÅ¡ M. S. pasakojimo, visÄ konfliktÄ sukėlė atvažiavę vyrai. M. S. po to prarado sÄ monę, o atsipeikėjęs pamatė, kad Å¡alia jo guli piniginė, kurioje nebebuvo 60 Eur. Minėti vyrai jau buvo pasiÅ¡alinę.

M. S. pasidarė labai bloga, todėl jį iÅ¡sivežė greitoji medicinos pagalba. R. S. teigė, jog jis nutarė, kad reikia įraÅ¡yti S. P. ir V. L. parodymus. Ä®raÅ¡ytÄ pokalbį jis nusiuntė tyrėjai elektroniniu paÅ¡tu. Garso įraÅ¡e girdisi, kaip S. P. ir V. L. pasakoja jam, kas nutiko. Jie jam taip pat paaiÅ¡kino, kad atvažiavę vyrai iÅ¡ M. S. iÅ¡traukė piniginę, pasiėmė pinigus, o piniginę numetė ant žemės. Nori pažymėti, kad V. L. paėmė iÅ¡ M. S. garso kolonėlę ir žadėjo jÄ parduoti.

Galiausiai kolonėlę pardavė M. S. sumuÅ¡usiems vyrams. V. L. dirba pas M. S. sumuÅ¡usius vyrus automobilių servise. (b. l. 53)Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. parodė, kad jam paskambino draugas ir paklausė, ar jis turi parduoti kolonėlę su stiprintuvu. Jo pažįstamas V. L., kuris dirba garaže, kuriame ir jis kartais dirba, jam pasakė, kad žino žmogų, kuris parduotų. V. L. jam pasakė, kad kolonėlė su stiprintuvu kainuos 40 Eur. TurbÅ«t tÄ patį vakarÄ jis V. L. padavė 40 Eur, o jis jam kitÄ dienÄ atvežė kolonėlę su stiprintuvu.

Jis tos pačios dienos vakare perdavė šį pirkinį draugui. KitÄ dienÄ paskambino draugas ir pasakė, kad stiprintuvas neveikia, kolonėlė yra bloga. Draugas atvežė tÄ kolonėlę su stiprintuvu. Jis V. L. pasakė, kad grÄ Å¾intų savininkui kolonėlę su stiprintuvu ir grÄ Å¾intų pinigus. Jam V. L. vis sakydavo, kad neturi pinigų. Taip tęsėsi apie du mėnesius. PirmÄ kartÄ asmenį, kuris turėjo grÄ Å¾inti pinigus už kolonėlę ir stiprintuvÄ , pamatė maždaug prieÅ¡ dvi savaites skaičiuojant nuo 2015 m. balandžio 25 d.

įvykio. Jam paskambino V. L. tėtis V. L. ir pasakė, kad atvažiuotų iÅ¡siaiÅ¡kinti problemÄ . Jis privažiavo netoli V. L. namų esančios stotelės. V. L. ir asmuo, kuris turėjo grÄ Å¾inti pinigus, ten jau laukė. Jie pasiÅ«lė važiuoti į landynę, kur gali bÅ«ti V. L., ir viskÄ ten iÅ¡siaiÅ¡kinti. Jiems pasakė, kad nevažiuos. Tada asmuo, kuris turėjo grÄ Å¾inti pinigus, pats pasakė, kad galėtų grÄ Å¾inti pinigus už garso kolonėlę ir stiprintuvÄ , pasakys V.

L., kada turės pinigus. Po kiek laiko jis paklausė V. L., ar minėtas asmuo turi pinigus. V. L. pasakė, kad pinigų neturi, bus kitÄ savaitę. Po kiek laiko jis susitiko su pažįstamu M. M.. Jie kartu važiavo link Å ilo ežero. Liudytojas pažįsta kitÄ V. L. sÅ«nų, todėl užsuko pas jį į svečius. Tuo momentu į kiemÄ atėjo ir V. L.. Jie pasiÅ¡nekėjo, jis paklausė, ar yra namuose asmuo, kuris turi grÄ Å¾inti pinigus už kolonėlę ir stiprintuvÄ . V. L. nurodė, kad yra.

Jie nuvažiavo pas minėtÄ asmenį į namus. Asmuo pažadėjo, kad pinigai bus penktadienį. Kartu su juo buvo V. L. ir M. M., minėtam asmeniui niekas negrasino. Penktadienį, į pavakarę, jam paskambino V. L. ir pasakė, kad paėmė iÅ¡ asmens, kuris turi grÄ Å¾inti pinigus, 40 Eur už stiprintuvÄ ir kolonėlę. A. P. nurodė, jog jis pinigus atsiims kitÄ dienÄ . Å eÅ¡tadienį, tai yra 2015 m. balandžio 25 d., jam paskambino V. L. ir pasakė, kad neatvyks į darbÄ , t. y. į garaÅ¾Ä , nes turi reikalų.

A. P. su V. L. susitarė susitikti prie stotelės. Atvažiavus į stotelę kartu su M. M., atėjo V. L. ir pasakė, kad tuos pinigus grÄ Å¾ino asmeniui, kuris turėjo pinigus sumokėti. Jis pasakė, kad Å¡iuo metu neturi kolonėlės bei stiprintuvo, liepė V. L. nueiti ir paimti pinigus, o kolonėlę pažadėjo atvežti kitÄ dienÄ . V. L. nuėjo pas minėtÄ asmenį, bet grįžo trise, t. y. V. L., pinigus turėjęs grÄ Å¾inti asmuo ir trečias asmuo. M. M. tuo metu stovėjo Å¡alia jo.

Asmuo paklausė, kur jo stiprintuvas su kolonėle. Jis pasakė, kad kolonėlę ir stiprintuvÄ grÄ Å¾ins kitÄ dienÄ . Jie visi trys atrodė stipriai iÅ¡gėrę. A. P. nurodė, kad asmuo, turėjęs grÄ Å¾inti pinigus, pradėjo jį įžeidinėti, keiktis necenzÅ«riniais žodžiais, priėjo prie jo, tuomet liudytojas jį abejomis rankomis nustÅ«mė nuo savęs. Å is asmuo nugriuvo, tačiau staigiai atsistojo ir ėmė judėti link jo. Tuo metu M. M. Å¡oko į priekį, kad apgintų liudytojÄ .

Galiausiai matė, kad M. M. ir asmuo, turėjęs grÄ Å¾inti pinigus, muÅ¡asi. Abu buvo pargriuvę ant žemės. Nežino, ar M. M. įspyrė minėtam asmeniui. Taip pat nematė, ar M. M. buvo smÅ«giuojama. Bandė M. M. ir minėtÄ asmenį iÅ¡skirti. Vėliau M. M. pamatė gulinčiÄ ant žemės piniginę, jÄ paėmė. M. M. atidarė piniginę, kas buvo daroma su Å¡ia pinigine toliau, nematė. M. M. piniginę grÄ Å¾ino. Jie iÅ¡važiavo. Bevažiuojant M. M. padėjo 70 Eur ir pasakė, kad čia už garso aparatÅ«rÄ .

Tuo viskas ir pasibaigė. Suprato, kad M. M. pinigus paėmė iÅ¡ to asmens, kuris turėjo grÄ Å¾inti pinigus, piniginės. (b. l. 89-90)IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, kad 2015 m. balandžio 25 d. 16.08 val. Bendrasis pagalbos centras gavo praneÅ¡imÄ , jog prieÅ¡ pusvalandį Varžuvos stotelėje du nepažįstami asmenys sumušė pranešėjo kaimynÄ M. S. ir atėmė pinigus. IÅ¡ papildomai gautos informacijos matyti, kad 2015 m. balandžio 25 d. 19.20 val. Lazdynų ligoninės slaugytoja informavo, jog į ligoninę greitoji medicinos pagalba pristatė M.

S., kuriam buvo diagnozuotas deÅ¡inės akies žaizda, nosies kaulo lūžimas, po suteiktos pagalbos paleistas namo. Pats M. S. paaiÅ¡kino, kad prie namų jį sumušė iÅ¡ matymo pažįstamas asmuo. (b. l. 2)IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, kad 2015 m. balandžio 25 d. 21.51 val. Bendrasis pagalbos centras gavo praneÅ¡imÄ , jog prie Varžuvos stotelės atvažiavo visureigis BMW X5, kurio valstybinio numerio skaičiai 666, iÅ¡ jo iÅ¡lipę vyrai sumušė M. S.. M. S. buvo paliktas bejėgiÅ¡kos bÅ«klės. Vyrai iÅ¡ jo piniginės iÅ¡traukė 60 Eur (3 kupiÅ«ras po 20 Eur) ir iÅ¡važiavo.

Konfliktas įvyko dėl parduoto automobilinio žemo dažnio garsiakalbio. Lazdynų ligoninėje M. S. buvo diagnozuoti daugybiniai veido ir kūno sumušimai bei nosies kaulo lūžis. (b. l. 3)Iš M. S. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2015 m. balandžio 25 d., apie 15.30 val., Varžuvos stotelėje, Nemenčinės plente, Vilniuje, vyras vardu M. jį sumušė ir iš piniginės paėmė 60 Eur. M. atvažiavo kartu su vyru vardu A. A. vairavo automobilį BMW XS, kurio valstybinio numerio skaičiai(duomenys neskelbtini).

Minėti vyrai reikalavo grÄ Å¾inti pinigus už neva kažkada parduotÄ neveikiančiÄ aparatÅ«rÄ , tačiau aparatÅ«ra jam nebuvo grÄ Å¾inta. VisÄ Ä¯vykį matė kartu su juo buvęs V. L., kuris vyrus ir pažinojo iÅ¡ matymo. M. S. dėl įvykio patyrė 60 Eur turtinę žalÄ ir fizinę žalÄ . (b. l. 1)IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta – Varžuvos stotelė, esanti Nemenčinės pl. 89, Vilniuje. ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad Varžuvos stotelė yra Nemenčinės plente važiuojant iÅ¡ miesto, prieÅ¡ pat kelio susiaurėjimÄ .

Už stotelės yra miÅ¡kas, už kelio yra sodo nameliai. Vaizdo filmavimo kamerų įvykio vietoje nėra. Ä®vykis įvyko 25 metrai nuo stotelės į miÅ¡kÄ . Ant tako matosi dėmės, panaÅ¡ios į kraujo pėdsakus. (b. l. 13-15)IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 1363/15(01) matyti, kad M. S. padaryta poodinė kraujosruva pakauÅ¡io kairėje, kraujosruva odoje kaktos deÅ¡inėje, odos nubrozdinimas kaktoje, poodinė kraujosruva deÅ¡inės akies vokuose su muÅ¡tine žaizda virÅ¡utiniame voke ir kraujosruva deÅ¡inės akies obuolio junginėje, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje su odos nubrozdinimais ir nosikaulių lūžiu, kraujosruvos su nubrozdinimais virÅ¡utinės ir apatinės lÅ«pų gleivinėse, poodinės kraujosruvos krÅ«tinės lÄ stos kairėje, kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015 m. balandžio 25 d.).

Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosikaulių lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Atskirai poodinė kraujosruva pakauÅ¡io kairėje, kraujosruva odoje kaktos deÅ¡inėje, odos nubrozdinimas kaktoje, poodinė kraujosruva deÅ¡inės akies vokuose su muÅ¡tine žaizda virÅ¡utiniame voke ir kraujosruva deÅ¡inės akies obuolio junginyje, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, kraujosruvos su nubrozdinimais virÅ¡utinės ir apatinės lÅ«pų gleivinėse, poodinės kraujosruvos krÅ«tinės lÄ stos kairėje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. mušant ir apiplėšiant. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi savęs žalojimui. (b. l. 32-33)Iš byloje esančio garso įrašo, kurį padarė liudytojas R. S., po įvykio bendraudamas su S. P. ir V. L., matyti, jog R. S. yra sakoma, kad pinigus paėmė M. M.. Pinigai buvo paimti iš piniginės, kuri buvo nukritusi ant žemės. Piniginė muštynių metu iškrito iš M.

S. sportinių kelnių kiÅ¡enės, kai Å¡is nukrito ant žemės. M. M. paėmė piniginę ir ėjo į maÅ¡inÄ , o kitas asmuo iÅ¡ automobilio bagažinės buvo paėmęs vamzdį. IÅ¡ piniginės buvo iÅ¡trauktos kortelės bei pasas. Vienas asmuo nurodė, kad M. S. praėjusiÄ dienÄ davė 20 Eur. M. S. įvykio dienÄ niekam pinigų neatidavė. Kai M. M. paėmė piniginę, kai buvo atitrauktas nuo M. S.. M. M. buvo pasakyta atiduoti dokumentus ir piniginę, tuomet Å¡is iÅ¡ piniginės išėmė pinigus ir įsidėjo juos į kiÅ¡enę.

Ä® klausimÄ , kodėl buvo skambinama M. S., buvo atsakyta, kad M. S. pardavė garso aparatÅ«rÄ , kuri buvo neveikianti. Taip pat pokalbio metu nurodoma, jog buvo susitarta, kad M. S. duos 20 Eur ir tiek pat duos kitas asmuo ir bendra suma bus grÄ Å¾inta aparatÅ«ros pirkėjui. M. S. vyrams nurodė, jog jis atiduos pinigus, o vyrai turi atiduoti garso aparatÅ«rÄ , tačiau vyrai pasakė, jog aparatÅ«rÄ jie atveÅ¡ tik pirmadienį. Tuomet ir prasidėjo muÅ¡tynės. Toks pats pokalbis vyko ir dienÄ prieÅ¡, t. y. buvo nurodyta, kad pinigai bus grÄ Å¾inti, kai bus atvežta garso aparatÅ«ra.

MuÅ¡tynės prasidėjo, kadangi M. S. paklausė, kodėl jaunesnis vaikinas rėkia, ir pasakė, kad kai grÄ Å¾ins daiktÄ , tuomet jis grÄ Å¾ins pinigus. Pokalbyje dalyvaujantis asmuo nurodo, kad jis gavo į nosį. Vienas iÅ¡ vyrų lėkė prie jų su vamzdžiu. (t. 1, b. l. 55)Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog M. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje.Pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas fizinį smurtÄ , savavaliÅ¡kai vykdė pripažįstamÄ , bet nerealizuotÄ kito asmens teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms.

Čia atkreiptinas dėmesys į tai, jog fizinės prievarta savivaldžiaujant naudojama kaip priemonė priversti nukentėjusįjį įvykdyti prievolę. Baudžiamojoje byloje yra įrodyta, kad M. M. kartu su A. P. į įvykio vietÄ , t. y. Varžuvos stotelę, esančiÄ Nemenčinės plente, Vilniuje, atvyko siekdami paimti pinigus už neveikiančiÄ garso aparatÅ«rÄ , kuri buvo parduota A. P.. Šį faktÄ patvirtina paties kaltinamojo, nukentėjusiojo, taip pat liudytojų V. L., S. P., A. P., iÅ¡ dalies R.

S. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio bei ikiteisminio tyrimo metu. IÅ¡ paties M. M., nukentėjusiojo M. S., liudytojų V. L. ir R. S. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog konfliktas įvyko, kadangi M. M. ir A. P. iÅ¡ nukentėjusiojo reikalavo grÄ Å¾inti pinigus už garso aparatÅ«rÄ , o M. S. atsisakė grÄ Å¾inti pinigus tol, kol jam nebus grÄ Å¾inta garso aparatÅ«ra. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl to, kad M. M. konflikto metu prieÅ¡ M.

S. panaudojo fizinį smurtÄ (sudavė smÅ«gius rankomis bei kojomis), dėl ko nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šį faktÄ patvirtina kaltinamojo, nukentėjusiojo, byloje apklaustų liudytojų parodymai, duoti teisiamojo posėdžio bei ikiteisminio tyrimo metu, taip pat specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1363/15(01) užfiksuoti duomenys. Byloje nekilo ginčo ir dėl to, kad iÅ¡ M. S. piniginės buvo paimti 60 Eur. Pinigų paėmimo iÅ¡ piniginės faktÄ patvirtina tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo, tiek byloje apklaustų liudytojų parodymai.

Byloje iÅ¡ esmės kilo ginčas tik dėl smurto panaudojimo nukentėjusiajam M. S. priežasčių. M. M. viso proceso metu teigė, jog prieÅ¡ nukentėjusįjį smurtavo, kadangi norėjo apginti A. P. nuo agresyvių nukentėjusiojo veiksmų. Taigi nagrinėjamu atveju M. M. neigė, jog fizinę prievartÄ prieÅ¡ M. S. panaudojo, siekdamas priversti jį įvykdyti prievolę A. P.. Vis tik teismas konstatuoja, jog byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad M. M. smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudojo, kadangi siekė, jog bÅ«tų realizuota A.

P. teisė atgauti pinigus už Å¡iam asmeniui perduotÄ garso aparatÅ«rÄ . Nukentėjusiojo M. S. parodymai patvirtina, jog jis susitikimo metu ketino grÄ Å¾inti A. P. 40 Eur už Å¡iam parduotÄ garso aparatÅ«rÄ , tuo pačiu nukentėjusysis norėjo ir to, kad jam bÅ«tų grÄ Å¾inta garso aparatÅ«ra. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog faktÄ , kad susitikimo metu buvo ketinama perduoti pinigus, iÅ¡ dalies patvirtina tai, jog nukentėjusysis su savimi buvo pasiėmęs piniginę, kurioje buvo netgi didesnė nei reikalinga grÄ Å¾inti pinigų suma.

Nukentėjusiojo nuoseklÅ«s parodymai patvirtina, jog atėjus į susitikimo vietÄ , kurioje turėjo bÅ«ti perduoti pinigai, iÅ¡ jo buvo reikalaujama pinigų. Tokius reikalavimus iÅ¡sakė tiek A. P., kuris buvo aktyvesnis pokalbio dalyvis, tiek M. M.. Taip pat nukentėjusiajam buvo nurodyta, jog garso aparatÅ«ra bus grÄ Å¾inta vėliau. Tokios pinigų grÄ Å¾inimo sÄ lygos nukentėjusiojo netenkino, todėl jis ketino iÅ¡ susitikimo vietos pasiÅ¡alinti. Tuomet bÅ«tent M. M. pirmas atliko smurtinius veiksmus, įvyko susistumdymas su nukentėjusiuoju, kuriame A.

P. nedalyvavo, vienu metu nukentėjusysis gavo smÅ«gį į galvÄ , nuo kurio nukrito ant žemės, buvo muÅ¡amas ir toliau, prarado sÄ monę. Nukentėjusiojo nurodoma įvykių versijÄ patvirtina liudytojo V. L., M. P. bei iÅ¡ dalies R. S. parodymai, byloje esantis garso įraÅ¡as. V. L. teisme teigė, jog įvykio vietoje jis dėl neaiÅ¡kių priežasčių gavo smÅ«gį nuo A. P., matė, kaip M. M. mušė M. S.. Ä® įvykio vietÄ liudytojas kartu su nukentėjusiuoju atėjo grÄ Å¾inti pinigų bei pasiimti garso aparatÅ«ros.

A. P. garso aparatÅ«ros nebuvo atvežęs. V. L. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad matė, kaip M. M. sudavė M. S. smÅ«gį. V. L. teiginiai patvirtina ir tai, jog jam M. S. jokių pinigų, kuriuos jis turėjo perduoti A. P., nebuvo davęs. Jis pats M. S. davė dalį pinigų (20 Eur), kurie turėjo bÅ«ti perduoti A. P. už garso aparatÅ«rÄ . Čia pažymėtina, kad iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų taip pat matyti, jog A. P. jis turėjo perduoti 40 Eur, iÅ¡ kurių 20 Eur buvo jo paties, o 20 Eur jam buvo davęs V.

L.. Be to, iÅ¡ byloje esančio garso įraÅ¡o, kuriame yra užfiksuotas R. S., V. L. ir S. P. pokalbis, vykęs tÄ pačiÄ dienÄ , po to kai buvo padaryta nusikalstama veika, matyti, jog vienas iÅ¡ asmenų nurodo, kad M. S. dienÄ prieÅ¡ įvykį buvo duoti 20 Eur. Liudytojo S. P. parodymai patvirtina tai, kad nukentėjusysis kartu su V. L. nuėjo grÄ Å¾inti pinigų už garso aparatÅ«rÄ . M. S. ir V. L. nebuvo nusiteikę agresyviai. Liudytojas matė, kaip M. M. mušė M. S.. Ä®vykio metu jam pačiam buvo pagrasinta fiziniu smurtu.

IÅ¡ R. S. parodymų matyti, jog jis iÅ¡ M. S., V. L. ir S. P. sužinojo, kad nukentėjusysis buvo sumuÅ¡tas dėl garso aparatÅ«ros, iÅ¡ jo buvo paimti pinigai. KonfliktÄ sukėlė į įvykio vietÄ automobiliu atvažiavę vyrai. Po įvykio buvo įraÅ¡ytas pokalbis su V. L. ir S. P.. IÅ¡ byloje esančio garso įraÅ¡o matyti, jog pinigus iÅ¡ ant žemės iÅ¡kritusios piniginės paėmė M. M., kitas asmuo buvo iÅ¡ automobilio paėmęs strypÄ , pagrasino. M. S. susitikimo metu vyrams nurodė, jog atiduos pinigus, o vyrai turi atiduoti garso aparatÅ«rÄ , tačiau vyrai pasakė, jog aparatÅ«rÄ jie atveÅ¡ tik pirmadienį.

Tuomet ir prasidėjo muÅ¡tynės. Toks pats pokalbis vyko ir dienÄ prieÅ¡, t. y. buvo nurodyta, kad pinigai bus grÄ Å¾inti, kai bus atvežta garso aparatÅ«ra. MuÅ¡tynės prasidėjo, kadangi M. S. paklausė, kodėl jaunesnis vaikinas rėkia, ir pasakė, kad kai grÄ Å¾ins daiktÄ , tuomet jis grÄ Å¾ins pinigus. Vienas iÅ¡ pokalbyje dalyvavusių asmenų nurodė, kad jis įvykio metu gavo į nosį. Aptarti liudytojų parodymai bei garso įraÅ¡o turinys sutampa su nuosekliais nukentėjusiojo parodymais.

Å ie duomenys, kuriuos teismas laiko įrodymais, patvirtina, jog M. M. iÅ¡ tikrųjų fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudojo, kadangi Å¡is atsisakė vykdyti reikalavimÄ grÄ Å¾inti A. P. pinigus už garso aparatÅ«rÄ , t. y. siekiant priversti nukentėjusįjį įvykdyti savÄ jÄ susitarimo dalį. M. M. veiksmų kryptingumÄ rodo ir tai, kad jis, nustojęs muÅ¡ti nukentėjusįjį, iÅ¡ karto paėmė ant žemės nukritusiÄ piniginę, iÅ¡ jos iÅ¡traukė pinigus, dalį jų perdavė A.

P., o dalį pasiliko sau kaip kompensacijÄ už sugadintÄ megztinį. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog smurtas prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo naudojamas siekiant apginti kitÄ asmenį nuo pavojingo kėsinimosi ar siekiant pagrobti nukentėjusiojo pinigus. Taigi M. M. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas fizinį smurtÄ , savavaliÅ¡kai vykdė pripažįstamÄ , bet nerealizuotÄ A. P. teisę. Teismui nekyla abejonių, jog M. S. nusikalstamais M. M. veiksmais buvo padaryta didelė žala, kadangi nukentėjusysis dienos metu, matant kitiems asmenims, buvo pakankamai intensyviai sumuÅ¡tas, jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirto fizinio smurto jis buvo netekęs sÄ monės, po konflikto iki namų jį turėjo palydėti pažįstami asmenys, nukentėjusysis turėjo kreiptis pagalbos į medikus, buvo vežamas į ligoninę, kurį laikÄ buvo nedarbingas.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog smurtas prieÅ¡ M. S. buvo panaudotas net ir žinant, kad nukentėjusysis sutiko grÄ Å¾inti A. P. pinigus, tačiau pageidavo, jog pinigų grÄ Å¾inimo metu jam bÅ«tų grÄ Å¾inta garso aparatÅ«ra, t. y. nukentėjusysis norėjo, jog ir kita Å¡alis vykdytų susitarimÄ . Taip pat pastebėtina tai, jog net ir paėmus iÅ¡ nukentėjusiojo pinigus, garso aparatÅ«ra jam iki Å¡iol nėra grÄ Å¾inta.Ä®vertinus visa, kas buvo aptarta, teismas konstatuoja, jog M.

M. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalį.Kaip jau buvo minėta, pats M. M. tvirtino, jog jis prieÅ¡ M. S. fizinį smurtÄ panaudojo, kadangi norėjo apginti A. P. nuo neva agresyvių nukentėjusiojo veiksmų. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ teiginį iÅ¡sakė ir liudytojas A. P., t. y. Å¡is liudytojas nurodė, jog M. S. jį puolė, o M. M. smurtinius veiksmus panaudojo, kadangi norėjo jį apginti. Vis tik tokie kaltinamojo ir liudytojo A. P. parodymai prieÅ¡tarauja anksčiau aptartiems nukentėjusiojo ir liudytojų parodymams, byloje esančio garso įraÅ¡o turiniui.

Tuo pačiu teismas konstatuoja, jog kaltinamojo ir A. P. nurodoma įvykių versija abejoti verčia tai, kad M. S. iÅ¡ esmės neturėjo jokio pagrindo pradėti smurtauti prieÅ¡ M. M. ar A. P.. Byloje yra įrodyta, jog nukentėjusysis buvo pasiruošęs įvykio dienÄ grÄ Å¾inti pinigus, sumokėtus už garso aparatÅ«rÄ , A. P., jis pinigus buvo atsinešęs į įvykio vietÄ . Vienintelė kliÅ«tis pinigų grÄ Å¾inimui buvo tai, jog A. P. neatvežė įsigytos garso aparatÅ«ros, t. y. nevykdė savo susitarimo dalies.

Akivaizdu, jog M. S. vykusio susitikimo metu negalėjo atgauti garso aparatÅ«ros ir jokie jo veiksmai tuo metu objektyviai susiklosčiusios padėties negalėjo pakeisti. Taigi vienintelę pretenzijÄ , kuriÄ nukentėjusysis galėjo reikÅ¡ti atvykusiems asmenims, buvo ta, kad nebuvo atvežta garso aparatÅ«ra. Vis tik, kaip jau minėta, tokios pretenzijos reiÅ¡kimas objektyvių aplinkybių susidariusioje situacijoje nebÅ«tų pakeitęs. Tuo pačiu teigtina, kad M. S. nebuvo jokio pagrindo veltis į konfliktÄ , nes pinigų už aparatÅ«rÄ jis dar nebuvo grÄ Å¾inęs, be to, jis iÅ¡ esmės buvo labiau suinteresuotas turėti pinigus o ne parduotÄ garso aparatÅ«rÄ (pinigų grÄ Å¾inimo iniciatorius buvo jÄ Ä¯sigijęs, o ne pardavęs asmuo).Teismo įsitikinimu, A.

P. parodymai nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti vertinami kaip patikimi, kadangi jį ir M. M. sieja draugiÅ¡ki santykiai, Å¡is liudytojas dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų įgyvendino savo tikslÄ , t. y. atgavo pinigus. Be to, A. P. parodymai nesutampa su teismo nustatytomis aplinkybėmis, kurių egzistavimas abejonių nekelia. A. P. teigė, kad pinigus jam turėjo perduoti V. L., kuris juos paėmė iÅ¡ garso aparatÅ«ros pardavėjo. Vis tik nukentėjusiojo, V. L. parodymai, byloje esantis garso įraÅ¡as leidžia konstatuoti, jog pinigus iÅ¡ tikrųjų turėjo perduoti M.

S., kuriam dalį pinigų perdavė V. L.. A. P. teisme teigė, jog jis pinigų nuvažiavo paimti kitÄ dienÄ po to, kai V. L. pranešė apie turimus pinigus, tuo pačiu jis tvirtino, kad aparatÅ«ros nukentėjusiajam neatvežė, kadangi iÅ¡ anksto neplanavo važiuoti pasiimti pinigų, nors taip pat aiÅ¡kino, kad pinigus nuvažiavo pasiimti, kadangi bijojo, jog V. L. juos iÅ¡leis alkoholiui, jis tvirtino, kad M. S. pirmÄ kartÄ pamatė įvykio dienÄ . Vis tik tokie A. P. parodymai prieÅ¡tarauja anksčiau aptartiems duomenims, taip pat jo paties parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, iÅ¡ kurių matyti, jog jis anksčiau ne vienÄ kartÄ buvo susitikęs su nukentėjusiuoju ir bendravo apie pinigų grÄ Å¾inimÄ už garso aparatÅ«rÄ , taip pat jis dienÄ prieÅ¡ įvykį V.

L. sakė, jog kitÄ dienÄ atvažiuos paimti pinigų. Teismo įsitikinimu, A. P. parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip patikimi, todėl teismas jais vadovaujasi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Teismas nenustatė M. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi – yra tik tada, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ , ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra vertintinas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tuomet, kai kaltininkas savo noru pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju M. M. teisme prisipažino panaudojęs fizinį smurtÄ nukentėjusiajam, tačiau neigė, kad smurtas buvo panaudotas siekiant priversti nukentėjusįjį grÄ Å¾inti A. P. pinigus. Taigi Å¡iuo atveju nėra pagrindo tvirtinti, jog kaltinamasis pripažino visas esmines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jis savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies.

NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tuomet, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bet kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti padarytos veikos padarinius (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015). NuoÅ¡irdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio bei vėliau ir pan.) (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2010, 2K-7-107/2013).

Nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, jog kaltinamasis nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl nusikaltimo padarymo, tokios iÅ¡vados neleidžia daryti nei teisme duoti jo parodymai, nei jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (duomenų, kurie leistų manyti, kad kaltinamasis iÅ¡ tikrųjų suvokė, jog pasielgė netinkamai, savo veiksmus vertina kritiÅ¡kai, iÅ¡gyveno dėl padarytos nusikalstamos veikos, stengėsi suÅ¡velninti veikos padarinius ir pan., nėra). Čia pastebėtina, jog nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, nukentėjusysis teisme netgi sumažino praÅ¡omos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydį, t. y. jis prašė priteisti 60 Eur (tokia pinigų suma buvo paimta iÅ¡ piniginės) turtinei žalai atlyginti ir 140 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau kaltinamasis per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį nesiėmė jokių veiksmų, kad bent dalis nusikaltimu padarytos turtinės žalos bÅ«tų atlyginta, jis neatliko jokių veiksmų, kurie rodytų jo kritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į savo neteisėtus veiksmus.

Skirdamas M. M. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vienÄ apysunkį smurtinio pobÅ«džio nusikaltimÄ valdymo tvarkai. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, jog M. M. anksčiau nėra teistas (jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, tačiau Å¡is tyrimas buvo nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalies 8 punktu ir Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktu), yra baustas administracine tvarka, niekur nedirba.

Teismas įvertina ir tai, kad M. M. turi sveikatos problemų, yra jauno amžiaus. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog M. M. skirti laisvės atėmimo bausmę net ir atidedant jos vykdymÄ , nėra jokio pagrindo. Čia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnyje yra nustatyta, jog asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimÄ .

Kaip jau minėta, teismas nagrinėjamu atveju neturi argumentų, kurie leistų kaltinamajam motyvuotai paskirti laisvės atėmimo bausmę, kaip to prašė prokurorė ir net kaltinamojo gynėjas. Ä®vertinus anksčiau aptartas aplinkybes, M. M. už jo padarytÄ nusikaltimÄ yra skirtina Å¡velniausia Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė, t. y. areÅ¡tas. AreÅ¡to bausmės dydis M. M. nustatytinas ženkliai mažesnis nei Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas Å¡ios bausmės (skiriamos už nusikaltimÄ ) vidurkis, t. y. dvideÅ¡imt penkioms paros.

BÅ«tent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.Atkreiptinas M. M. dėmesys į tai, jog Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai yra skiriamas areÅ¡tas iki keturiasdeÅ¡imt penkių parų, teismas turi teisę nustatyti areÅ¡to bausmę atlikti poilsio dienomis. Å iuo atveju teismas neturi pagrindo M. M. skiriamÄ areÅ¡tÄ nustatyti atlikti poilsio dienomis. Tuo pačiu teigtina, jog Å¡is klausimas iÅ¡kilus bÅ«tinybei gali bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 354 straipsnio bei 362 straipsnio nuostatomis.

Ä® M. M. skiriamos bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikas iÅ¡bÅ«tas sulaikyme.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti M. M. panaikinti pradėjus bausmės vykdymÄ .Vilniaus teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė 135,76 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiÅ¡kė 283,44 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas.

Padarytos ir prašomos priteisti žalos dydį patvirtina duomenys, užfiksuoti Gydymo paslaugų apskaitos išraše, todėl civilinis ieškinys yra tenkintinas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas M. S. elektroniniuose nedarbingumo pažymėjimuose, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimo nuoraše, pažymoje apie M. S. išmokėtas išmokas užfiksuotais duomenimis, todėl ir šis civilinis ieškinys yra tenkintinas.

Teismui nekyla abejonių, kad civiliniuose ieÅ¡kiniuose nurodyta žala atsirado dėl M. M. nusikalstamų veiksmų, todėl jis privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti. Pažymėtina, jog teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis su minėtais civiliniais ieÅ¡kiniais sutiko, juos pripažino, dėl Å¡ių civilinių ieÅ¡kinių dydžio ginčų nekilo. Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis M. S. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriame prašė priteisti 1000 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti bei 200 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, jog mažina civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytus reikalavimus ir iÅ¡ kaltinamojo praÅ¡o priteisti 60 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti ir 140 Eur neturtinei žalai atlyginti.M. M. pripažino, jog iÅ¡ M. S. piniginės paėmė 60 Eur. Taigi nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų be jokių abejonių patyrė 60 Eur turtinę žalÄ . Å iÄ Å¾alÄ privalo atlyginti M. M., iÅ¡ kurio ji ir yra priteistina nukentėjusiajam. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 6.250 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. IÅ¡gyvenimai dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl M. M. nusikalstamų smurtinių veiksmų patyrė neturtinę žalÄ . Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimÄ dėl M. S. priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydžio, atsižvelgia į tyčiniu nusikaltimu sukeltus padarinius, t. y. nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jis be jokių abejonių patyrė skausmÄ , buvo praradęs sÄ monę, kurį laikÄ buvo nedarbingas, patyrė pažeminimÄ , neteko turto (pinigų).

Teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuoja, jog M. S. praÅ¡oma priteisti pinigų suma neturtinei žalai atlyginti atitinka jo patirtus iÅ¡gyvenimus bei nepatogumus, todėl nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys yra tenkintinas visiÅ¡kai.Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam teisinę pagalbÄ teikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 2 dalimi, buvo bÅ«tinas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ kaltinamojo bÅ«tų nesuderinamas su jo teise į gynybÄ .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam areÅ¡tÄ dvideÅ¡imt penkioms paroms. Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2016 m. lapkričio 11 d. 10.00 val. iki 2016 m. lapkričio 11 d. 15.20 val. (viena diena).Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ M.

M. 135,76 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ M. M. 283,44 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.M. S. iÅ¡ M. M. priteisti 60 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 140 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti M. M. panaikinti pradėjus bausmės vykdymÄ .Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                            Ugnius Trumpulis