2018-03-13 Nr. BB-1840-1-07-1-00526-2007-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji

byla Nr. 2K-7-8-788/2018 (S)

LIETUVOS

AUKŠČIAUSIOJO TEISMO

BAUDŽIAMŲJŲ

BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJAI

ARTŪRAS

PAŽARSKIS IR ARTŪRAS RIDIKAS

ATSKIROJI

NUOMONĖ

DĖL

LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIAUS IŠPLĖSTINĖS SEPTYNIŲ

TEISĖJŲ KOLEGIJOS 2018 M. KOVO 13 D.

NUTARTIES

2018 m.

kovo 13 d.

Vadovaudamiesi

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK)

384 straipsnio 10 dalimi, pateikiame atskirąją nuomonę dėl Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų

kolegijos (toliau – ir išplėstinė teisėjų kolegija) 2018 m. kovo 13 d.

nutarties šioje byloje. Su šia nutartimi iš dalies nesutinkame dėl bausmių

subendrinimo ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimo taikymo

nuteistiesiems L. K., S. R. ir V. P., remdamiesi toliau nurodytais

argumentais.

1. Pirmosios instancijos – Vilniaus

apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu L. K. nuteistas pagal

BK 225 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį,

294 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 3 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, 227

straipsnio 2 dalį (iš viso už 13 nusikalstamų veikų) laisvės atėmimo bausmėmis,

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2

punktais ir 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir

apėmimo būdu ir L. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas

septyneriems metams, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.

2. Tuo pačiu nuosprendžiu S. R. nuteistas pagal BK 225

straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 3 dalį (iš viso už 7 nusikalstamas

veikas) laisvės atėmimo bausmėmis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,

4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir

S. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems

metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

3. Taip pat tuo pačiu nuosprendžiu V. P. nuteistas pagal

BK 225 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 294 straipsnio 2 dalį,

225 straipsnio 3 dalį (iš viso už 7 nusikalstamas veikas) laisvės atėmimo

bausmėmis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu,

paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bei apėmimo būdu ir V.

P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams,

ją atliekant pataisos namuose.

4. Apeliacinės instancijos – Lietuvos apeliacinio teismo

Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 9 d.

nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendis

pakeistas:

4.1.

panaikinta nuosprendžio dalis dėl L. K. nuteisimo pagal BK 181 straipsnio

1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 2 dalį ir L. K.

išteisintas, nes nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo

nusižengimo požymių; L. K. inkriminuota veika pagal BK 228 straipsnio

2 dalį, 294 straipsnio 2 dalį (dėl savavaldžiavimo dėl J. P.)

perkvalifikuota į BK 228 straipsnio 2 dalį ir paskirta dvejų metų ir šešių

mėnesių laisvės atėmimo bausmė; L. K. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (dėl kyšio

reikalavimo, susitarimo ir priėmimo iš K. B.) paskirta ketverių metų laisvės

atėmimo bausmė sumažinta iki trejų metų ir trijų mėnesių, pagal

BK 225 straipsnio 3 dalį (dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš

R. Ž. bei M. K.) paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė

sumažinta iki trejų metų ir devynių mėnesių, pagal BK 225 straipsnio 3 dalį

(dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš P. V. P.) paskirta penkerių metų ir trijų

mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki trejų metų ir dešimties mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šios

bausmės ir kitos bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio

27 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies

2 punktu, subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu ir L. K.

paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Pritaikius

BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktą, L. K. paskirtos

laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant

įpareigojimą ir baudžiamojo poveikio priemones;

4.2.

panaikinta nuosprendžio dalis dėl S. R. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 2

dalį (dėl kyšio priėmimo iš L. K.) ir jis išteisintas, nes nepadarė veikos,

turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; S. R. pagal BK 225

straipsnio 3 dalį (dėl kyšio reikalavimo, susitarimo ir priėmimo iš K. B.)

paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki trejų metų ir trijų

mėnesių, pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo

iš R. Ž. bei M. K.) paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė

sumažinta iki trejų metų, pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (dėl kyšio

reikalavimo ir priėmimo iš P. V. P.) paskirta penkerių metų laisvės atėmimo

bausmė sumažinta iki trejų metų ir dešimties mėnesių. Vadovaujantis BK

63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės ir kitos bausmės, paskirtos

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu, subendrintos

dalinio sudėjimo būdu ir S. R. paskirta subendrinta laisvės atėmimo ketveriems

metams bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, S.

R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams,

paskiriant įpareigojimą ir baudžiamojo poveikio priemonę;

4.3.

panaikinta nuosprendžio dalis dėl V. P. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio

2 dalį (dėl kyšio priėmimo iš L. K.) ir jis išteisintas, nes nepadarė veikos,

turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; nuteistajam V. P.

inkriminuota veika pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 294 straipsnio 2

dalį (dėl savavaldžiavimo dėl J. P.) perkvalifikuota į BK 228 straipsnio 2 dalį

ir paskirta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 225

straipsnio 3 dalį (dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš R. Ž. ir M. K.)

paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki trejų metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė ir kitos bausmės,

paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 27 d. nuosprendžiu,

subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. P. paskirta subendrinta bausmė –

laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2

dalies 8 punktu, V. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas

atidėtas trejiems metams, paskiriant įpareigojimą ir baudžiamojo poveikio

priemonę.

5. Sutinkame su apeliacinės instancijos teismo

nuosprendžiu nuteistiesiems L. K., S. R. ir V. P. paskirtų bausmių

dydžiais už padarytus sunkius nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 3 dalyje,

atsižvelgiant į per ilgą bylos tyrimo ir nagrinėjimo trukmę, tačiau manome, kad

šiems nuteistiesiems bausmės subendrintos netinkamai, nesilaikant baudžiamojo

įstatymo nuostatų dėl bausmių bendrinimo.

6. Išplėstinė teisėjų kolegija pripažino, kad apeliacinės instancijos

teismas nuteistiesiems bausmes bendrino „gana palankiai, o galutinės bausmės

dydis, matyt, buvo parinktas atsižvelgiant į ketinimus taikyti bausmės vykdymo

atidėjimą“, tačiau padarė išvadą, kad bausmių bendrinimas, galutinių bausmių

nustatymas ir bausmių vykdymo atidėjimo taikymas atitiko BK 63 straipsnio

4 dalies ir 75 straipsnio 1 dalies (atitinkamų redakcijų) nuostatas. Tokios išvados kelia pagrįstų abejonių

jų teisingumu.

7. Nepaisant to, kad baudžiamojoje byloje L. K. yra nuteistas už devynių

nusikalstamų veikų padarymą (tris sunkius ir šešis apysunkius nusikaltimus), S.

R. nuteistas už šešių nusikalstamų veikų padarymą (tris sunkius ir tris

apysunkius nusikaltimus), o V. P. – už penkių (du sunkius ir tris apysunkius

nusikaltimus), visiems nuteistiesiems paskirtos vienodo dydžio galutinės

subendrintos bausmės. Pavyzdžiui, nuteistajam L. K. prie griežčiausios – trejų

metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kitų bausmių (įskaitant ir už

du sunkius nusikaltimus) pridėta bendrai du mėnesiai laisvės atėmimo ir

paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams.

Panaši situacija ir su nuteistaisiais S. R. ir V. P. Todėl manome, kad

nuteistiesiems šioje byloje iš esmės paskirta laisvės atėmimo bausmė realiai

tik už vieną sunkų nusikaltimą, nes už kitus nusikaltimus pridėtų bausmių

dydžiai yra simboliniai (kelios ar keliolika dienų).

8. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas

nuteistiesiems L. K., S. R. ir V. P. paskyrė vienodas galutines laisvės atėmimo bausmes

(kiekvienam po ketverius metus laisvės atėmimo), nors kiekvienas iš jų yra

nuteisti už skirtingą skaičių nusikaltimų, dalis veikų yra padarytos

bendrininkaujant, o pagal teismų nustatytas aplinkybes bendrininkų dalyvavimo

darant nusikalstamą veiką vaidmuo ir pobūdis skyrėsi. Taigi, galutinės bausmės

nėra ir teisingai individualizuotos. Todėl vienodų galutinių bausmių paskyrimas

visiems trims nuteistiesiems neatitinka BK 54 straipsnio 2 dalies ir 58 straipsnio nuostatų.

9. Nors BK 63 straipsnio redakcija, kuri taikyta bendrinant bausmes, nenustatė, kokio

dydžio minimali bausmė turi būti pridedama, tačiau bendrinant kelias tuo pačiu

nuosprendžiu paskirtas bausmes, kai jos yra iš dalies sudedamos, turi būti

paisoma BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų,

paskirta galutinė subendrinta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnyje

numatytą bausmės paskirtį, taip ir tinkamai individualizuota. Šiuo atveju,

nagrinėtoje byloje paskirtos galutinės subendrintos bausmės neatitinka bausmės

paskirties, o atsižvelgus į tai, kad nuteistieji padarė ir yra nuteisti už

sunkius ir apysunkius nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems

interesams, formalus bausmių subendrinimas neužtikrina lygybės prieš įstatymą

ir teisingumo principų įgyvendinimo. Be to, nuteistiesiems

paskyrus ketverių metų laisvės atėmimo bausmes, buvo nepagrįstai sukurta BK 75

straipsnyje numatyta sąlyga, leidusi asmenims, nuteistiems už kelis sunkius

nusikaltimus, taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Taigi,

apeliacinės instancijos teismas teisingumą įvykdė tik formaliai.

10. Lietuvos

Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija)

įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo

teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme,

bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo

samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę

teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus

baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą

konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio

Teismo) jurisprudencijoje, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas

teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (pvz., Konstitucinio

Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

11. Atsižvelgdami į nurodytus argumentus, manome, kad prokuroro

kasacinis skundas turėjo būti tenkintas iš dalies, o apeliacinės instancijos

teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo nuteistiesiems L. K., S. R. ir

V. P. pakeista, paskiriant griežtesnes subendrintas bausmes, ir laisvės atėmimo

bausmių vykdymo atidėjimas panaikintas.

Teisėjai Artūras

Pažarskis

Artūras

Ridikas