dbf48b88-a4ef-4bf8-be5e-bb3ad51fde21 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamosios bylos Nr. 1-207-369/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16960-2019-7 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.26.2 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 15 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, sekretoriaujant Ritai Dainelienei, Vilmai Žičkienei, dalyvaujant prokurorei Rūtai Pečkaitytei, kaltinamajam D. V., jo gynėjai advokatei Eugenijai Liutvinskienei, nukentėjusiajam E. B., vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovui T.

C., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, nedirbantis, teistas: 2019 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, (dvi nusikalstamos veikos), 641 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Bausmė atlikta. 2020 m. sausio 17 d. iÅ¡registruotas iÅ¡ probuojamųjų asmenų duomenų registro, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, padarymu. Teismas n u s t a t ė : D. V. 2019 m. balandžio 24 d., apie 19.20 val., vieÅ¡oje vietoje – Sapiegų rÅ«mų parke, esančiame Vilniuje, Antakalnio g. 17, žodinio konflikto metu priėjęs prie E. B. kumščiu sudavė jam vienÄ smÅ«gį į veidÄ , pargriovė jį ant žemės ir E. B. sukėlė fizinį skausmÄ .

Tokiais įžūliais veiksmais D. V. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ ir padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. Apklaustas teisme kaltinamasis D. V. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies. Jis nurodė, kad 2019 m. balandžio 24 d., apie 19.00 val. kartu su draugu N. A. motoroleriu atvažiavo į Sapiegų rÅ«mų parkÄ . Jis sustabdė motorolerį netoli įrengtos vaikų žaidimo aikÅ¡telės ir su draugu nuo jo nulipo.

Tuo metu prie jo priėjo nukentėjusysis E. B. ir rankoje laikydamas telefonÄ pradėjo jį fotografuoti. Jis (D. V.) dėl to pareiÅ¡kė pretenzijas E. B., jį stumtelėjo ir nukentėjusiajam iÅ¡ rankų iÅ¡krito telefonas. Tada E. B. priėjo prie jo motorolerio ir iÅ¡ variklio užvedimo spynelės iÅ¡traukė užvedimo raktelius ir juos pasiėmė. Norėdamas iÅ¡ E. B. atimti raktelius su juo susigrÅ«mė. Grumtynių metu E. B. nukrito ant žalios vejos. Tuo metu prie jų priėjo paÅ¡alinis asmuo ir pasakė, kad kviečia policijos pareigÅ«nus.

N. A. prašė nekviesti ir siÅ«lė už tai pinigų. D. V. pripažino, kad konflikto su nukentėjusiojo metu vartojo necenzÅ«rinius žodžius ir savo veiksmais galėjo pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , tačiau tvirtino, kad E. B. nemušė, į jo veidÄ ir kÅ«nÄ nesmÅ«giavo, tik grumtynių metu jį pargriovė ant žemės. Nukentėjusiojo pateiktÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos pritesimo prašė atmesti. Apklausiamas teisme nukentėjusysis E. B. parodė, kad 2018 m. balandžio 24 d. vakare, kartu su sutuoktine – G.

B. vaikÅ¡tinėjo Sapiegų rÅ«mų parke. Vienu metu pro juos taku, kuriuo vaikÅ¡to pėstieji, pravažiavo motoroleris, už kurio vairo sėdėjo kaltinamasis. Kartu su juo buvo dar vienas jaunuolis. Prasilenkdamas motorolerio vairuotojas tyčia padidino variklio apsukas sukeldamas didesnį variklio garsÄ . Vaikinai su motoroleriu nuvažiavo prie vaikų žaidimo aikÅ¡telės ir ten sustabdę motorolerį atsisėdo ant suoliuko. Priėjęs prie vaikinų pareiÅ¡kė jiems pastabÄ , kad Sapiegų parke negalima važinėti motoroleriu.

Ä® jo pastabÄ buvo atsakyta lavina keiksmažodžių. Nusprendęs reaguoti į motorolerio vairuotojo – kaltinamojo D. V. netinkamÄ elgesį, iÅ¡sitraukė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ir nufotografavo motorolerį ir kaltinamÄ jį bei su juo buvusį asmenį. Tai pamatęs D. V. prie jo priÅ¡oko ir sudavė ranka smÅ«gį per jo veidÄ . IÅ¡ prakirstos lÅ«pos jam ėmė bėgti kraujas. Siekdamas, kad smurtÄ jo atžvilgiu panaudojęs asmuo iÅ¡ įvykio vietos nepabėgtų priėjo prie motorolerio ir iÅ¡traukė užvedimo raktelius.

Tai pamatęs kaltinamasis dar labiau įsiaudrino ir jį puolęs pargriovė ant žemės. Krisdamas savo rankÄ su motorolerio užvedimo rakteliu laikė kiÅ¡enėje ir nespėjęs jos iÅ¡traukti deÅ¡iniu pečiu atsitrenkė į žemę. Prie jų priėjo nepažįstamas vyriÅ¡kis ir pasakė, kad iÅ¡kvietė policijÄ . Laukiant atvykusių policijos pareigÅ«nų kaltinamasis D. V. ėmė jam siÅ«lyti pinigų, sakydamas, kad „duosiu tau 50 eurų“. Dėl sužalotos lÅ«pos ir pirÅ¡to į medikus nesikreipė, tačiau po įvykio vis labiau pradėjo mausti (skaudėti) petį, kuriuo krisdamas atsitrenkė į žemę.

Tuo metu buvo vasaros laikotarpis, atostogos, todėl buvo sunku patekti pas norimÄ specialistÄ ir gauti tinkamÄ gydymÄ . Tik po kurio laiko, į vasaros pabaigÄ buvo atliktas peties rezonansinis tyrimas. Buvo nustatyti neties sÄ nario sausgyslės plyÅ¡imas, kurio gydymui reikalinga chirurginė intervencija. Jis buvo nukreiptas į Lazdynų universitetinę ligoninę, kur jam pasakė, kad operacijos reikės laukti 9 mėnesius. Atsižvelgiant į ilgÄ laukimo laikotarpį bei į tai, kad peties skausmai ne mažėjo, o didėjo, jam buvo pasiÅ«lyta petį operuoti UAB (duomenys neskelbtini) primokant skirtumÄ nuo bazinių Ligonių kasų įkainių taikomų tokioms operacijoms.

Minėtoje klinikoje peties operacija buvo atlikta 2019 m. lapkričio 7 d. ir už jos atlikimÄ jis sumokėjo 612.00 eurų. Jis turėjo ir kitų iÅ¡laidų, todėl reiÅ¡kia 1000 eurų civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Dėl kaltinamojo D. V. jis patyrė ir moralines nuoskaudas, todėl ir jų atlyginimui reiÅ¡kia 2000 eurų civilinį ieÅ¡kinį. Apklausta teisme liudytoja G. B. parodė, kad su E. B. vaikÅ¡tant Sapiegų parke, jos sutuoktinis pareiÅ¡kė pastabÄ motorolerį vairavusiam kaltinamajam D.

V. ir iÅ¡ pastarojo sulaukė keiksmažodžių. Sutuoktiniui nusprendus telefonu nufotografuoti agresyvų D. V., Å¡is nieko nelaukęs trenkė jam į veidÄ . Nuo gauto smÅ«gio jos vyras nugriuvo ant žemės. Jam nuo veido nukrito akiniai, buvo sužalota jo lÅ«pa ir pirÅ¡tas. Atsikėlęs sutuoktinis priėjo prie motorolerio ir iÅ¡traukė užvedimo raktelius. Tada kaltinamasis D. V., norėdamas iÅ¡ jos sutuoktinio atimti raktelius vėl jį puolė ir apglėbė. Konflikto metu D. V. vartojo necenzÅ«rinius žodžius, grasino jai ir jos sutuoktiniui, kad jei juos kur nors sutiks, tai jiems bus blogai.

Po įvykio vyrui pradėjo vis labiau skaudėti petį ant kurio jis nukrito, todėl teko kreiptis į gydymo įstaigas, o vėliau atlikti peties operacijÄ . Apklaustas teisme liudytojas R. Å . parodė, kad jam bÅ«nant Sapiegų parke prie vaikų žaidimo aikÅ¡telės iÅ¡girdo ten įvykusio konflikto sukeltÄ garsÄ ir pastebėjo ant žemės gulintį vyrÄ . Å alia jo gulėjo mobilaus ryÅ¡io telefonas ir stovėjo jaunuolis. Eidamas link minėtų asmenų pamatė kaip jaunuolis norėjo nuvažiuoti motoroleriu, tačiau vyras jį aplenkė ir iÅ¡traukė užvedimo raktelius.

Tada jaunuolis puolė tai padariusį vyrÄ , kumščiu smogė jam į veidÄ ir prakirto jam lÅ«pÄ . Apklaustas teisme liudytojas N. A. paaiÅ¡kino, kad yra D. V. draugas. Ä®vykio dienÄ D. V. vairuojamu motoroleriu jie atvyko į Antakalnio mikrorajone esantį Sapiegų parkÄ pavalgyti ir pasėdėti. Jiems sustojus ir nulipus nuo motorolerio prie jų priėjo nukentėjusysis – E. B. ir rankoje laikydamas telefonÄ pradėjo juos fotografuoti ir iÅ¡traukė motorolerio variklio užvedimo raktelius. D. V. liepė gražinti raktelius tačiau E. B. nepaklusus jie susistumdė.

Tuo metu D. V. netyčia užkabino (sudavė) E. B. per veidÄ . Å iuo metu neatsimena, ar po susistumdymo nukentėjusysis buvo nukritęs ant žemės ar ant jo veido matėsi kraujas. Nagrinėjant bylÄ teisme buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo N. A. parodymai. Å ios apklausos metu liudytojas parodė, kad galbÅ«t 2019 m. balandžio 25 diena, apie 19.00-20.00 val. su draugu atvažiavo motoroleriu į Antakalnyje esantį Sapiegos parkÄ . D. vairavo, o jis sėdėjo gale. Ä®važiuojant į parkÄ nesimatė, tikrai nebuvo kelio ženklų, jog tai ten esantis takas skirtas tik pėstiesiems ar draudžiama bÅ«tų važinėti transporto priemonėmis. Jie pasistatė motorolerį Å¡alia suoliuko.

Tada atėjo vyriÅ¡kis su žmona ir pradėjo juos fotografuoti. Bandė nufotografuoti ir motorolerio numerius. D. paklausė, „kodėl fotografuoja?“ VyriÅ¡kis atsakė, kad nusiųs nuotraukas į policijÄ . Jie pradėjo ginčytis. Jis su draugu teigė, kad nieko blogo nepadarė, kad čia galima važiuoti transporto priemonėms. Prie jų priėjęs vyras kalbėjo prieÅ¡ingai ir priėjęs prie motorolerio iÅ¡ spynelės paėmė ten buvusius raktelius. D. susinervino ir priėjęs prie vyro bandė atimti raktÄ .

Subėgo visi žmonės. Kiti žmonės iÅ¡kvietė policijÄ , kad jaunimas neva tai sumušė kažkokį žmogų. Atvyko policijos pareigÅ«nai ir iÅ¡sivežė D., o motorolerį gražino jam (N.). Nebuvo jokių smÅ«gių. VyriÅ¡kis su D. susigrÅ«mė. VyriÅ¡kis muistėsi nenorėdamas atiduoti raktų. Matė, kad vyriÅ¡kio veidas buvo kruvinas, tačiau D. tikrai jam netrenkė. D. ir tas vyriÅ¡kis keikėsi. Jis buvo Å¡alia, tačiau į konfliktÄ nesikiÅ¡o. D. yra geras žmogus, tikrai jokių konfliktų nekeliantis.

VyriÅ¡kis savo elgesiu iÅ¡provokavo jo draugÄ . Jis taip pat nenorėtų, jog jį, ar jo daiktus fotografuotų, o tuo labiau savavaliÅ¡kai paimtų (t. 1 b. l. 50). Nagrinėjant bylÄ teisme nukentėjusysis E. B. pateikė medicininius dokumentus (b. l. 142-144), iÅ¡ kurių matyti, kad 2019 m. lapkričio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam buvo taikyta chirurginė intervencija-operacija ((duomenys neskelbtini)). Operacijos metu rasti peties sÄ nario kremzlės potrauminiai artroziniai pakitimai. Apklausiamas teisme nukentėjusysis E. B. parodė, kad įvykio metu kaltinamasis D.

V. jį pagriovė ant vejos. Krisdamas jis deÅ¡iniu petimi atsitrenkė į žemę ir pajuto fizinį skausmÄ . Ä® gydymo įstaigas ir teismo medicinos ekspertus iÅ¡ karto po įvykio nesikreipė. Vis stiprėjant deÅ¡inio peties skausmui, 2019 metų vasaros pabaigoje jis kreipėsi į VšĮ „(duomenys neskelbtini) poliklinika“. Atlikus deÅ¡inio peties magnetinį rezonansÄ nustatyta, kad jam yra trÅ«kusi deÅ¡inio peties sausgyslė. 2019 m. lapkričio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam atlikta deÅ¡inio peties operacija.

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė pateikė praÅ¡ymÄ byloje skirti teismo medicinos ekspertizę, siekiant nustatyti, ar nukentėjusiojo E. B. deÅ¡inio peties sužalojimas priežastiniu ryÅ¡iu gali bÅ«ti susijęs su kaltinamojo D. V. veiksmais, kuriuos jis galimai atliko E. B. atžvilgiu 2019 m. balandžio 24 d., apie 19.20 val., Sapiegų rÅ«mų parke, esančiame Antakalnio g. 17, Vilniuje, siekiant nustatyti nukentėjusiojo E. B. sveikatos sutrikdymo laipsnį. Teismas patenkino prokurorės praÅ¡ymÄ . 2020 m. sausio 13 d. nutartimi byloje paskyrė teismo medicinos ekspertizę, suformulavo ekspertams klausimus ir pavedė jÄ atlikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertams (t. 1 b.l. 177-178). 2020 m. balandžio 9 d. teismo buvo pateiktas ekspertizės aktas Nr. EKG 27/2020901).

Atsakydami į teismo suformuluotus klausimus ekspertai konstatavo, kad E. B. po nagrinėjamo įvykio 2019 m. balandžio 24 d. iÅ¡orinių sužalojimų žymių nekonstatuota. Dar prieÅ¡ nagrinėjamÄ Ä¯vykį buvusi deÅ¡inės rankos ir peties trauma bei deÅ¡inio peties lėtiniai degeneraciniai pakitimai neleidžia teigti, kad 2019 m. balandžio 24 d. įvyko deÅ¡inio peties sÄ nario vidinių struktÅ«rų trauma. Nesant patvirtintų objektyvių sužalojimų, bÅ«tent po 2019 m. balandžio 24 d.

įvykio, nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo mÄ sto vertinimui (remiantis Sveikatos sutrikdymo mÄ sto nustatymo taisyklių 13 p. bei Å¡io punkto komentarų „d“ papunkčiu). Minėto ekspertizės akto tiriamosios dalies apibendrinime ekspertai pažymėjo, kad dviejų mėnesių laikotarpyje po Å¡io įvykio nėra medicininių įrašų apie E. B. deÅ¡inio peties sÄ nario skausmus bei niekur neminima 2019 m. balandžio 24 d. paties trauma. Apskritai E. B. deÅ¡inio peties skausmai fiksuojami nuo 2003 m. pažymėtina, kad E. B. medicininiuose dokumentuose yra paminėta vienintelė trauma – 2018 m. trauma krentant nuo dviračio, kurios metu buvo sumuÅ¡ta deÅ¡inė ranka ir skaudėjo peties ir alkÅ«nės sÄ nariai, todėl negalima teigti, kad E. B. deÅ¡inio peties traumÄ patyrė bÅ«tent 2019 m. balandžio 24 d.

įvykusio įvykio metu. Baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal BK 284 straipsnį kyla asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Kvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 284 straipsnį svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti bÅ«tent vieÅ¡oje vietoje. VieÅ¡oji vieta yra vieÅ¡a erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-229/2011). Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnyje nurodytais alternatyviais veiksmais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais.

Bet kuris Å¡ių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veikÄ kaip vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymÄ . Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnyje nurodytais bÅ«dais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Pažymėtina, kad teismų praktikoje tam tikras elgesys, kuriuo demonstruojamas niekinantis požiÅ«ris į kitus asmenis, siekiama prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams vieÅ¡oje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-469/2010).

Nors Å¡is BK straipsnis saugo tokiÄ vertybę kaip vieÅ¡oji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant vieÅ¡ojoje vietoje kitiems asmenims gali bÅ«ti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iÅ¡ visų galimų sveikatos sutrikdymų Å¡is BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Kilus Å¡iems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 284 straipsnį neturi reikÅ¡mės veikos padarymo motyvai. Jie gali bÅ«ti ir chuliganiÅ¡ki, bet gali bÅ«ti ir asmeniniai. Byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai leidžia teismui padaryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis D. V. vieÅ¡oje vietoje – Sapiegų rÅ«mų parke, esančiame Antakalnio g. Vilniuje tyčia iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų sukėlė konfliktÄ , dėl jam pastabÄ pareiÅ¡kusio E. B. ir pastarojo veiksmų, kurių metu nukentėjusysis norėjo užfiksuoti jo nuomone neleistinai Sapiegų parke motoroleriu važinėjusį D.

V., bei siekdamas užkirsti keliÄ D. V. iÅ¡vykimui iÅ¡ parko, kol atvyks policijos pareigÅ«nai paėmė kaltinamojo motorolerio raktelius. Å io konflikto metu kilus susistumdymui D. V. sudavė E. B. smÅ«gį ranka į jo veidÄ bei pargriovė ant žemės, taip E. B. sukeldamas fizinį skausmÄ . D. V. faktiÅ¡kai nepripažino, kad tyčia vartojo fizinį smurtÄ E. B. atžvilgiu tvirtindamas, kad į veidÄ jam nesmogė, o tik pargriovė ant žemės, tačiau tokius kaltinamojo parodymus paneigia ne tik E. B. ir jo sutuoktinės G.

B., tačiau ir konfliktÄ mačiusio paÅ¡alinio asmens R. Å . ir net kaltinamojo draugo, liudytojo N. A. parodymai. Minėti liudytojai patvirtino, kad matė, kaip kaltinamasis D. V. sudavė smÅ«gį E. B. į veidÄ , nors liudytojas N. A. stengdamasis padėti D. V. tvirtino, kad jo draugas taip pasielgė netyčia. Akivaizdu, kad patyręs smÅ«gį į veidÄ ir pargriautas ant žemės E. B. patyrė fizinį skausmÄ ir jam skaudėjo. Teismo medicininės ekspertizės akto iÅ¡vada dėl E. B. nustatytų kÅ«no sužalojimų nekeičia kaltinamojo D.

V. nusikalstamų veiksmų kvalifikacijos ir neduoda pagrindo E. B. sveikatos sutrikdymo masto vertinimui. Tačiau teismas iÅ¡ D. V. kaltinimo Å¡alina jam inkriminuota faktinę aplinkybę, kad sudavė E. B. ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį jam į kÅ«nÄ , nes byloje surinkti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai Å¡ios aplinkybės nepatvirtina. Vienas iÅ¡ BK 284 straipsnio bÅ«tinų sudėties požymių, kaip jau ir minėta, yra padariniai, t. y. visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas. BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia, kitaip tariant, kai kaltininkas suvokia pavojingÄ savo veikos pobÅ«dį ir nori taip veikti.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. V. atliko nevienkartinius, gana ilgÄ laikÄ besitęsusius veiksmus – bÅ«damas vieÅ¡oje vietoje, Sapiegų rÅ«mų parke, kuriame be kaltinamojo, jo draugo, nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės buvo ir daugiau parko lankytojų, sukėlė konfliktÄ , garsiai vartojo necenzÅ«rinius žodžius ir panaudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu. Atlikdamas tokius veiksmus D. V. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , pažeisdamas kitų asmenų interesus – atsipalaiduoti ir praleisti laikÄ vieÅ¡oje erdvėje.

Dėl tokių kaltinamojo veiksmų, (naudojamų necenzÅ«rinių žodžių bei fizinio smurto naudojimo) Sapiegų rÅ«mų parke buvę asmenys akivaizdžiai turėjo jausti diskomfortÄ , matydami, kaip žmonių pasilinksminimo ir atsipalaidavimo vietoje įvyksta konfliktas, pasibaigęs muÅ¡tynėmis. Kaip minėta, vieÅ¡oji tvarka gali bÅ«ti pažeidžiama BK 284 straipsnyje nurodytais alternatyviais veiksmais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandaliÅ¡kais veiksmais, taigi, veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį pakanka bent vieno iÅ¡ minėtų alternatyvių veiksmų.

Teismų praktikoje analizuojant minėtus alternatyvius požymius laikomasi pozicijos, jog įžūlÅ«s veiksmai gali bÅ«ti suprasti kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiÅ«riu nepriimtinas, aplinkinius Å¡okiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ pasisakė, kad įžūlÅ«s veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2008, 2K-412/2009, 2K-587/2007, 2K-563/2009).

Grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais. Viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti tokiais bauginimo būdais, kurie žmonėms pirmiausia kelia smurto, turto sunaikinimo ar sugadinimo, ar kitų panašių agresyvių veiksmų baimę. Grasinama gali būti tiek konkrečiam nukentėjusiajam, tiek ir grupei žmonių ar neapibrėžtam jų ratui. Vandališki veiksmai – tai svetimo turto daužymas, padegimas, apipylimas dažais ar kitoks niokojimas. Vertinant byloje nustatytas aplinkybes D.

V. veiksmai, kuomet jis girdint kitiems asmenis vartojo necenzÅ«rinius žodžius, o nukentėjusiojo atžvilgiu net fizinį smurtÄ , laikytini akivaizdžiu demonstratyviu agresyvumu. VieÅ¡ojoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali bÅ«ti vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbÄ aplinkiniams (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-652/2007, 2K-136/2010). Todėl D. V. veika (vertinant jo veiksmus ir veiksmų sukeltas pasekmes) teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Skirdamas D. V. bausmę teismas atsižvelgia į BK 91 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumus. Kaltinamasis padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. Nusikalstama veika susijusi su vieÅ¡osios tvarkos pažeidimu, padaryta tiesiogine tyčia, yra baigta. D. V. nusikaltimÄ padarė bÅ«damas nepilnamečiu, neatlikęs 2019 m. kovo 26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės (t.1 b. l. 91). Kaltinamasis baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (t. 1 b. l.105).

Visa tai rodo D. V. polinkį nesilaikyti visuotinai priimtų elgesio normų bei įstatymų. Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas įvertina ir 2019 m. liepos 24 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijos pateiktÄ D. V. charakteristikÄ (t.1b.l. 86), kad kaltinamasis dar yra moksleivis ir mokosi gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje. Remdamasis iÅ¡dėstytu teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymÄ paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas BK 48 straipsnyje numatytos Å¡ios bausmės vidurkiui.

Å iuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis D. V. nebendrinama su 2019 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, nes iÅ¡ 2020 m. birželio 2 d. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro archyvo duomenų sÄ raÅ¡o matyti, kad kaltinamasis D. V. Å¡iÄ bausmę pilnai atliko ir 2020 m. sausio 17 d. iÅ¡registruotas iÅ¡ probuojamųjų asmenų duomenų sÄ raÅ¡o. Nukentėjusiojo E. B. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl 1000 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ kaltinamojo D.

V. atmestinas. Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktų dokumentų didžiÄ jÄ dalį Å¡io ieÅ¡kinio - 612 eurų sudaro D. V. atliktos peties operacijos iÅ¡laidos, kurios buvo sumokėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau teismo medicinos ekspertizės aktas patvirtino, kad nukentėjusiojo E. B. peties trauma ir jos gydymas (operacija) nėra susijusi su 2019 m. balandžio 24 d. įvykiu ir kaltinamojo D. V. veiksmais. Nagrinėjant bylÄ teisme E. B., atsakydamas į teismo klausimus nurodė, kad likusi ieÅ¡kinio dalis -388 eurai yra iÅ¡laidos vaistams, transportui, tačiau jis neturi jų patvirtinimÄ Ä¯rodančių dokumentų.

Ä®vertinus, kad 1000 eurų ieÅ¡kinyje dėl turtinės žalos atlyginimo nurodyta suma 612 eurų nenusijusi su D. V. patektu kaltinimu, o 388 eurų sumai E. B. nepateikė Å¡iÄ Å¾alÄ patvirtinančių įrodymų, todėl nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl 1000 eurų turtinės žalos atlyginimo yra atmestinas. Å iuo aspektu pažymėtina, kad sprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) taisyklėmis ir joms neprieÅ¡taraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieÅ¡kinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai iÅ¡reikÅ¡ti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma.

Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi bÅ«ti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais.

Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės bÅ«tų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu bÅ«tina teisėtam ir visuotinai reikÅ¡mingam, konstituciÅ¡kai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise. Nagrinėjamu atveju teismas E. B. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkina iÅ¡ dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų jautė fizinį skausmÄ , diskomfortÄ ir atitinkamus nepatogumus.

Kaltinamasis sukėlė E. B. ne tik fizinį skausmÄ , tačiau ir moralinius iÅ¡gyvenimus. Kita vertus neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali bÅ«ti praturtėjimo Å¡altiniu ir turi bÅ«ti pagrįstas sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. ReikÅ¡mingas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, ne tik žalÄ padariusio asmens kaltė, bet ir jo turtinė ir socialinė padėtis.

E. B. reikalavimas iÅ¡ D. V. jam priteisti piniginę iÅ¡mokÄ neturtinei žalai atlyginti teismui yra suprantamas ir pateisinamas, tačiau jo reikalaujama 2000 Eur suma akivaizdžiai neadekvati padarytam nusikaltimui ir atsiradusioms pasekmėms, todėl teismas jÄ mažina iki 300 Eur dydžio ir Å¡iÄ sumÄ priteisia iÅ¡ D. V.. Sumažindamas civilinį ieÅ¡kinį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kilusias pasekmes, taip pat kaltinamojo asmenybę - D. V. nusikalto bÅ«damas nepilnamečiu, nedirba yra moksleivis ir savarankiÅ¡kų pajamų neturintis asmuo.

Teismas neturi duomenų, kad dėl patirto fizinio smurto nukentėjusiajam buvo sukeltos tam tikros ilgai iÅ¡liekančios pasekmes ar pablogino jo sveikatos bÅ«klę. Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas vadovaujasi protingumo ir teisingumo principais bei teismų praktika tokios kategorijos baudžiamosiose bylose. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305, 307-308, 310 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam skirti 10 (deÅ¡imties ) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, į paskirtos bausmės laikÄ D. V. įskaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2019 m. balandžio 24 d. 19.45 val. iki 2019 m. balandžio 25 d. 15.12 val. (vienÄ parÄ ), vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Ä®pareigoti D. V. bausmės vykdymo laikotarpiu 1) bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymuisi ar gydymusi.

2) tęsti mokslÄ arba pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. D. V. paskirtos bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti D. V. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. E. B. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. IÅ¡ D. V. priteisti 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo E. B. naudai. Likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. IÅ¡aiÅ¡kinti D. V., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Ovidijus Ramanauskas