dbf470a7-7bf9-49bd-8aca-e28f2d9e019c · Vilniaus apygardos teismas

Adm Adm. byla Nr. ATP-467-648/2012                                                                         Teisminio proceso Nr.: 4-01-3-00008-2012-1                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4., 45.4.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2012 m. balandžio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Pažarskis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal V.

A. apeliacinį skundÄ ir jo patikslinimÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nutarimo, kuriuo V. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 4 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., V. A. paskiriant galutinę nuobaudÄ â€“ 4 000 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 metams,n u s t a t ė :V.

A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2011-12-02, apie 17.30 val., vairuodamas automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas Antakalnio g., Vilniuje, buvo neatsargus ir neatidus, kliudė pėsčiÄ jÄ A. B. bei jÄ sužalojo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl kairio kelio sumuÅ¡imo, po to pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos nepranešęs policijai ir medikams, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 36 ir 231.4 p. reikalavimus.V.

A. apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-01 nutarimu. Apeliacinio skundo patikslinime praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-01 nutarimÄ ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ , taip pat praÅ¡o priteisti visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimu. Nurodo, kad 2011-12-02, apie 17 val., nuo VileiÅ¡io namo Nr. 26, esančio Vilniuje, jis įsėdo į automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), kuris priklauso taksi bendrovei „T (duomenys pakeisti)“.

Kartu į transporto priemonę įsėdo S. V. ir V. K.. Važiuojant Antakalnio g., jis sustojo sankryžoje ties Å ilo tiltu. Užsidegus žaliam Å¡viesoforo signalui, pravažiavo sankryÅ¾Ä . Ties picerija „Čarli Pica“ degant raudonam Å¡viesoforo signalui (pėstiesiems), į pėsčiųjų perėjÄ išėjo pora pagyvenusių žmonių. Juos pamatęs V. A. pradėjo stabdyti automobilį. Transporto priemonę pavyko sustabdyti labai arti prie į gatvę išėjusios moters, kuri iÅ¡sigandusi suklupo.

Vyras viena ranka parodė, kad patrauktų automobilį atgal. Apeliantas patraukė ir išlipo iš transporto priemonės. Kartu išlipo ir V. K.. Apeliantas pradėjo aiškintis su vyru, kodėl jie ėjo į gatvę degant raudonam šviesoforo signalui. Vyras numojo ranka, o moteris tuo metu atsistojo. Pasak nubaustojo, jis klausė, ar reikalinga kokia nors pagalba, gal juos parvežti namo. Vyras pasakė, kad nieko baisaus neįvyko, gyvena netoli ir patys nueis namo. Kol jis bendravo su žmonių pora, prie V. K. pribėgo moteris ir jie garsiai ginčijosi.

Porai pasiÅ¡alinus iÅ¡ įvykio vietos, jie susėdo į automobilį ir nuvažiavo į parduotuvę. V. A. teigimu, vėliau jis sužinojo, kad draugo motina pakliuvo į avarijÄ , kurioje dalyvavo jis (V. A.), o moters dukra prašė iÅ¡ jo pinigų. Nurodo, kad nukentėjusiosios A. B. parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklÅ«s. Tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, kad nukentėjusioji teigė, jog jo (V. A.) vairuojamas automobilis užvažiavo jai ant deÅ¡inės kojos. Kita vertus, teismo posėdyje apklausiama ji nurodė, kad jai neva buvo užvažiuota ant abiejų kojų, ji negalėjusi pajudinti kojų, dėl ko nukrito atbula.

IÅ¡ A. B. raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo matyti, jog jo vairuojamas automobilis neva užvažiavo jai jau ant kairės kojos. Liudytojos J. B. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodyta, jog ji nematė, kad jo vairuojamas automobilis užvažiavo ant nukentėjusiosios kojos, tik girdėjo moters riksmÄ . Taigi, Å¡i liudytoja, nurodydama įvykio aplinkybes, vadovavosi tik nukentėjusiosios parodymais, kurie yra prieÅ¡taringi. A. B. nurodytos aplinkybės dėl sužalojimo pobÅ«džio neatitinka specialisto iÅ¡vados. Pasak apelianto, jeigu automobilis tikrai bÅ«tų užvažiavęs jai ant kojų, o pastaroji bÅ«tų nukritusi atbula, tai ji bÅ«tų patyrusi kitokio pobÅ«džio sužalojimus, kadangi automobilio masė yra didelė, kritimas atgal bÅ«tų sÄ lygojęs rimtus sveikatos sužalojimus.

Tuo tarpu teismas visiÅ¡kai ignoravo jo parodymus, kad jam važiuojant automobiliu, A. B. suklupo ant transporto priemonės. Be to, pagal byloje esantį transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktÄ , kuriuo nustatyti automobilio priekinio deÅ¡inio sparno nežymÅ«s apgadinimai virÅ¡ rato, akivaizdu, jog jeigu jis bÅ«tų užvažiavęs nukentėjusiajai ant kojų ir ji bÅ«tų nukritusi atbula, tokie apgadinimai nėra ir nebÅ«tų galimi bei įmanomi. Taigi, nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog jis, vairuodamas automobilį, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatÄ .

Tvirtina, kad jis tyčia nepasitraukė iÅ¡ eismo įvykio vietos. IÅ¡ A. B. ir kartu su ja buvusio sutuoktinio parodymų matyti, jog sustabdęs automobilį, jis priėjo prie nukentėjusiosios ir klausė dėl pagalbos suteikimo, tačiau jai atsisakius siÅ«lomos pagalbos ir jiems einant toliau, jis (V. A.) suprato, kad eismo įvykis neįvyko, todėl nuvažiavo. Be to, atvažiavus policijai, eismo įvykio vietoje nebuvo nei pėsčiųjų, nei J. B., todėl kaltinimas, kad jis tyčia pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio vietos, yra nesÄ Å¾iningas ir neprotingas.

Teigia, kad teismas neteisingai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai atmetė jo ir kartu važiavusių liudytojų parodymus. Nutarimas, grindžiamas prieÅ¡taringais ir abejonių keliančiais įrodymais, negali bÅ«ti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Be to, teismas nekvietė į posėdį specialisto ar eksperto, nors Å¡ioje byloje iÅ¡kilo specialių žinių taikymo poreikis.Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrius atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti.

Nurodo, kad teismas teisingai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog V. A. padarė inkriminuotus teisės pažeidimus. V. A. apeliacinis skundas ir jo patikslinimas netenkinami.Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog V. A. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Teismo posėdyje nukentėjusiÄ ja apklausta A. B. parodė, kad 2011-12-02, apie 17 val., užsidegus žaliam Å¡viesoforo signalui, ji kartu su B.

L. pereidinėjo perėjÄ , esančiÄ prie picerijos „Čarli Pica“, Antakalnio g., Vilniuje. Pradėjus eiti perėja, netrukus jai ant abiejų kojų užvažiavo taksi automobilis, ji negalėjo pajudinti ir iÅ¡traukti kojų, todėl nukrito atbula. Nukentėjusioji pradėjo verkti, mosikavo ranka, kad bÅ«tų patrauktas taksi automobilis nuo jos kojų. Å alia stovinti moteris užsirašė transporto priemonės valstybinį numerį. Taksi automobilis gana ilgai stovėjo ant jos kojų, po to nuvažiavo.

Ji nežino, ar taksi vairuotojas siÅ«lė pagalbÄ , kadangi jai tuo metu labai skaudėjo (b.l. 17). A. B. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė iÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes, tačiau pažymėjo, jog taksi automobilis užvažiavo jai ant kairės kojos ir sustojo ant jos (policijos surinktos medžiagos l. 21).Teismo posėdyje liudytoju apklaustas B. L. parodė, kad 2011-12-02 jis kartu su A. B. priėjo prie perėjos. Sankryžoje degė žalias Å¡viesoforo signalas, todėl jie pradėjo eiti per perėjÄ , kai taksi automobilis užvažiavo nukentėjusiajai ant abiejų kojų, dėl ko ji nukrito.

Jis neprisimena, ar buvo iÅ¡lipęs taksi vairuotojas, nekalbėjo su pastaruoju, tik pasakė, kad patrauktų automobilį buvusiai žmonai nuo kojų. Taksi automobilis kurį laikÄ pastovėjo, o po to nuvažiavo (b.l. 17-18).B. L. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė iÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes, tačiau pažymėjo, kad taksi automobilis užvažiavo A. B. ant kojos (policijos surinktos medžiagos l. 28).Teismo posėdyje liudytoja apklausta J. B. parodė, kad 2011-12-02, apie 17.30 val., ji priėjo prie perėjos ir laukė, kol užsidegs žalias Å¡viesoforo signalas.

Jam užsidegus, ji pradėjo eiti perėja. J. B. pamatė, kaip taksi automobilis lėtai pradėjo važiuoti ir užvažiavo moteriai ant kojos bei sustojo. Ji išgirdo, kad moteris pradėjo rėkti nuo skausmo, pargriuvo. Moters vyras pradėjo mojuoti, kad taksi automobilis nuvažiuotų jai nuo kojos. Moteris ir ji taip pat pradėjo mosikuoti. Taksi automobilis stovėjo gal 2-3 minutes, kol lėtai nuvažiavo. J. B. pradėjo sakyti, kad automobilyje esantys vyrai išliptų. Iš transporto priemonės išlipo du keleiviai, o vairuotojas nenorėjo išlipti.

Ji priėjo prie vairuotojo, atidarius automobilio dureles, pastarasis buvo toks girtas, kad vos neiÅ¡krito iÅ¡ transporto priemonės, todėl uždarė dureles. Ji pasakė, kad kviečia policijÄ , tačiau iÅ¡lipę keleiviai neleido to padaryti. Kadangi jie bandė atimti iÅ¡ jos telefonÄ , todėl nuėjo į picerijÄ , iÅ¡ kur paskambino policijai. Tuo metu J. B. pamatė, kad taksi automobilis nuvažiavo iÅ¡ įvykio vietos (b.l. 20). J. B. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė tas pačias aplinkybes (policijos surinktos medžiagos l. 29).IÅ¡ specialisto paaiÅ¡kinimo matyti, kad A.

B. buvo nustatytas kairio kelio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, sužalojimas kvalifikuotas nežymiu sveikatos sutrikdymu (policijos surinktos medžiagos l. 24). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių nukentėjusioji A. B., liudytojai B. L. ir J. B. būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti V. A., jų parodymai yra iš esmės nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo, todėl laikytini patikimais.

Anksčiau paminėti įrodymai vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytu laiku ir vietoje A. B. ėjo per pėsčiųjų perėjÄ degant žaliam Å¡viesoforo signalui, o V. A. vairuojamas taksi automobilis „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Å iuo atveju A. B. ir liudytojo A. L. parodymų neatitikimai jų raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodytoms aplinkybėms dėl to, ar transporto priemonė užvažiavo nukentėjusiajai ant vienos kojos, ar ant abiejų kojų, nėra esminiai ir neleidžiantys apskritai nesivadovauti jų parodymais.

Teismo posėdyje liudytoja J. B. patvirtino, jog betarpiÅ¡kai matė nagrinėjamo įvykio aplinkybes, t. y. kad taksi automobilis užvažiavo A. B. ant kojos. TÄ ji nurodė ir savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime. Nukentėjusiajai nustatytas kairio kelio sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs minkÅ¡tųjų audinių patinimu. Nėra duomenų, kad jai toks sužalojimas buvo padarytas kitu laiku ir kitoje vietoje. Nors A. B. nenustatyta jokių kitų sužalojimų, tačiau nėra abejonių, kad bÅ«tent dėl V. A. veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

To pakanka konstatuoti, jog apeliantas padarė Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. numatytÄ teisės pažeidimÄ . Å iuo atveju nebuvo pagrindo kviesti į teismo posėdį ekspertÄ , kadangi eismo įvykio mechanizmas yra aiÅ¡kus. Be to, iÅ¡ teismo posėdžio protokolo matyti, kad pats apeliantas nebuvo pateikęs tokio pobÅ«džio praÅ¡ymo (b.l. 15-21). Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal Å¡io pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N62-6187/2010, N63-1102/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-62-195/2011, ATP-511-195/2011).

Kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas bei pobÅ«dis, eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio, kitos aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N63-938/2010, N444-1500/2010, N444-1942/2010).Kelių eismo taisyklių 231.4. p. nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietÄ ir laukti, kol atvažiuos policija, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietÄ arba turi bÅ«ti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam.Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad V.

A. taksi automobiliu užvažiavus A. B. ant kojos, Å¡i pradėjo rėkti nuo skausmo, tiek nukentėjusioji, tiek liudytojai B. L. ir J. B. mojavo rankomis, kad apeliantas pavažiuotų transporto priemone atgal. Å iuo atveju nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantas nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį. V. A. teiginį, kad jis buvo priėjęs prie nukentėjusiosios ir klausė dėl pagalbos suteikimo, tačiau Å¡i atsisakė, paneigia liudytojos J. B. nuoseklÅ«s parodymai. Ji nurodė, kad taksi automobilio vairuotojas visÄ laikÄ sėdėjo transporto priemonėje.

Be to, Å¡i liudytoja parodė, kad apeliantas buvo visiÅ¡kai girtas, jis pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio vietos tuo metu, kai ji nuėjo į picerijÄ iÅ¡kviesti policijÄ . Tokie V. A. veiksmai rodo, jog jis tyčia pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio vietos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo eismo įvykio metu buvo galimai neblaivus, dėl ko jis turėjo motyvÄ pasitraukti iÅ¡ eismo įvykio vietos. Tai, kad policijai atvykus į eismo įvykio vietÄ , nebuvo nei nukentėjusiosios, nei liudytojų, nepaneigia apelianto kaltės dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo. Apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė tiek V.

A., tiek kartu su juo važiavusių liudytojų S. V. ir V. K. parodymais, kadangi jie prieštarauja administracinio teisės pažeidimo byloje surinktiems kitiems įrodymams ir jais nustatytoms aplinkybėms. Be to, įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog nubaustajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.V. A. padarė du šiurkščius administracinius teisės pažeidimus būdamas galimai neblaivus.

Nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, jog jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rÅ«Å¡ies teisės pažeidimÄ , už kurį jam jau buvo skirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Be to, V. A. ir praeityje baustas administracine tvarka, tarp jų ir už Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymÄ . Tai neigiamai apibÅ«dina nubaustojo asmenybę, kadangi jis yra linkęs pažeidinėti visuomenėje nustatytas taisykles, anksčiau jam taikytos nuobaudos nepadarė teigiamos įtakos.

Todėl V. A. administracinės nuobaudos paskirtos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos ATPK nuostatų. Remiantis tuo, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-01 nutarimÄ V. A. apeliaciniame skunde ir jo patikslinime nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,n u t a r ė :Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir V. A. apeliacinio skundo bei jo patikslinimo netenkinti. Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                    Artūras Pažarskis