dbf3e4d3-4cb4-43c9-baed-6d6da5a689a6 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-511-613/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07383-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 18 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Erikos MisiÅ«nienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano BÅ«stas Baltija“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1696-793/2020 pagal ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano BÅ«stas Baltija“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Baltic Underwriting Agency“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, vieÅ¡oji įstaiga „Klaipėdos butai“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ (toliau – ERGO), kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano BÅ«stas Baltija“ priteisti 2 331,41 Eur nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, 6 proc. dydžio metinių procesinių palÅ«kanų bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškovas nurodė, kad jis su draudėja J. B. sudarė draudimo sutartį Nr. 710-301-14924 (toliau – Draudimo sutartis), kurios pagrindu buvo apdraustos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Draudimo sutarties pagrindu ieškovas kompensavo draudėjai 2 331,41 Eur dydžio nuostolius, kuriuos ji patyrė dėl 2017 m. lapkričio 13 d. įvykusio vandens pratekėjimo pro nesandarų lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdį. Daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo namas), administratorė – atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“, kuri atsakinga už įvykio metu kilusius nuostolius.

Draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ pereina teisė (regreso tvarka) reikalauti iÅ¡mokėtų sumų grÄ Å¾inimo iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens, Å¡iuo atveju – daugiabučio namo administratorės. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir, be kita ko, priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Mano BÅ«stas Baltija“ 2 331,41 Eur turtinės žalos atlyginimo, 6 procentus metinių procesinių palÅ«kanų ir 45,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo ERGO naudai.

4. Teismas nustatė, kad Butas nuosavybės teise priklauso J. B., kuri su ieÅ¡kove sudarė Draudimo sutartį. 2017 m. lapkričio 13 d. dėl įvykusio vandens pratekėjimo pro nesandarų lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdį, nukentėjo draudėjai priklausantis Butas. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovė draudėjai iÅ¡mokėjo 2 331,41 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (2 003,81 Eur už apgadintÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , 327,60 Eur už apgadintus baldus). Ginčo namo bendro naudojimo patalpų ir objektų administratore yra atsakovė UAB „Mano BÅ«stas Baltija“ (buvęs pavadinimas UAB „JÅ«ros bÅ«stas“).

5. Teismas konstatavo, kad byloje pateikti duomenys bei liudytojų parodymai patvirtina, kad žala Butui kilo dėl name esančio lietaus nuotekų kanalizacijos stovo, kuris pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnį ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalį priklauso visiems Ginčo namo bendrasavininkams, trūkumų.

6. Teismas taip pat nustatė, jog atsakovės pateiktame 2017 m. lapkričio 3 d. statinio apžiÅ«ros akte nurodyta, kad Ginčo namo lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdynas vietomis remontuotas, vamzdyno bÅ«klė patenkinama. Atsakovė 2017 m. lapkričio 23 d. bute Nr. 26 atlikusi apžiÅ«rÄ nustatė, kad bendro naudojimo lietaus nuotekų vamzdyno stovas buvo remontuotas, atlikti remonto darbai su defektais. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad iki 2017 m. lapkričio 23 d. vykusios lietaus nuotekų kanalizacijos stovo apžiÅ«ros, namo administratorė bÅ«tų nustačiusi atliktų stovo remonto darbų defektus, nors Å¡iÄ pareigÄ atsakovė turėjo.

Atsakovė teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių nuolatinę ir nepertraukiamÄ viso lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdyno, įskaitant ir ginčo stovo, priežiÅ«rÄ , ko pagrindu 2017 m. lapkričio 3 d. statinio apžiÅ«ros akto 6 dalis, kurioje nurodyta, kad lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdyno bÅ«klė yra patenkinama, vertintina, kaip prieÅ¡taringa ir nepatikima.

7. Teismas konstatavo, kad atsakovė turi pareigÄ tiesiogiai ir nepertraukiamai vykdyti administruojamo pastato bendrojo naudojimo patalpų ir objektų priežiÅ«rÄ , o vien tai, kad namo bendro naudojimo lietaus nuotekų kanalizacijos stovas yra namo bendrasavininkams nuosavybės teise priklausančiuose butuose, nepanaikina atsakovės pareigos tinkamai prižiÅ«rėti bendro naudojimo objektus. Atsakovė teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad lietaus nuotekų kanalizacijos stovo priežiÅ«ra buvo vykdyta tinkamai. Taip pat nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių atsakovės dėtas pastangas dar prieÅ¡ įvykį patekti į butÄ ir užtikrinti tinkamÄ objekto techninį stabilumÄ . Atsakovė namo bendrasavininkams teikia atlygintines Ginčo namo bendro naudojimo patalpų ir objektų priežiÅ«ros paslaugas, taigi, už lietaus nuotekų kanalizacijos stovo priežiÅ«rÄ namo bendrasavininkai atsakovei mokėjo pinigines lėšas.

8. Teismas pažymėjo, kad pagal 2001 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintas Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatas bei pagal įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-1067 patvirtintÄ Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimai“ (toliau – Reglamentas STR 1.12.05:2010) 5 punkto, 7 punkto, 8 punkto, 9 punkto nuostatas atsakovė turėjo pareigÄ vykdyti tinkamÄ daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų ir objektų priežiÅ«rÄ , Å¡iuo konkrečiu atveju, nepertraukiamai, nuolatos techniÅ¡kai prižiÅ«rėti namo lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdynÄ , siekiu užtikrinti inžinerinio objekto stabilumÄ , esant lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdyno nesandarumams, trÅ«kumams ar kitiems nustatytiems defektams, juos kuo skubiau paÅ¡alinant.

Ä®vykio metu privalomieji reikalavimai buvo nustatyti Reglamente STR 1.12.05:2010, pagal kurio priedo 1.1.1. punkto nuostatas namo bÅ«klės nuolatinis stebėjimas atliekamas periodiÅ¡kai (ne rečiau kaip kartÄ per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, - ne rečiau kaip kartÄ per du mėnesius) ir pagal poreikį, vizualiai apžiÅ«rint namo pagrindines konstrukcijas, fiksuojant (įskaitant fotografavimÄ ) pastebėtus defektus, numatant priemones jiems Å¡alinti, tikrinant gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių bÅ«klę, bendrojo naudojimo patalpų fizinę ir sanitarinę bÅ«klę, fiksuojant ir vertinant gyventojų praneÅ¡imus apie pastebėtus konstrukcijų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus, kas priskiriama daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiÅ«ros pagrindiniams darbams.

Apdraustas Butas buvo užlietas dėl lietaus nuotekų kanalizacijos stovo, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, nestabilumo. Vien aplinkybė, jog atsakovė galbÅ«t neturėjo galimybės įprastai patekti į Ginčo namo bendrasavininkams nuosavybės teise priklausančias patalpas, kuriose ir yra bendro naudojimo lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdynas, nepanaikina jos pareigos vykdyti nepertraukiamÄ minėto objekto techninę priežiÅ«rÄ . Å iuo pagrindu atsakovė savo neveikimu (pasyviu objekto priežiÅ«ros vykdymu) sÄ lygojo ieÅ¡kovei atsiradusiÄ Å¾alÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Atsakovė UAB „Mano BÅ«stas Baltija“ apeliaciniame skunde praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1. Teismas skundžiamame sprendime pasisakydamas dėl bendro naudojimo patalpų ir objektų administratoriaus pareigų iÅ¡ esmės rėmėsi ginčo įvykio metu nebegaliojusiu Reglamentu STR 1.12.05:2010, dėl ko teismas galėjo padaryti nepagrįstas iÅ¡vadas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-971 pagrindu Reglamentui STR 1.12.05:2010 netekus galios, bendrojo naudojimo objektų administratorius nebeturėjo teisinio ir faktinio pagrindo priimti sprendimų dėl esminių statinio reikalavimų neatitinkančių, tačiau grėsmės nekeliančių bendrojo naudojimo objektų, įskaitant, lietaus nuotekų vamzdynų, remonto, juolab panaikinus ReglamentÄ STR 1.12.05:2010 iÅ¡ esmės nebeliko privalomųjų statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimų teisinio reglamentavimo. 9.2.

Atsakovės vertinimu, nesant jos neteisėtų veiksmų neegzistuoja ir priežastinis ryÅ¡ys, tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių. Žala Å¡iuo atveju buvo nulemta nenustatytų asmenų (galbÅ«t buto Nr. 26 savininko ar jo pasitelktų asmenų) bute Nr. 26 netinkamai atliktų vamzdynų guminės jungties keitimo darbų ir neįprastai daug per trumpÄ laikÄ iÅ¡kritusių kritulių sÄ veikos. Tai, kad atsakovė, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorė, bei paskirtas pastato techninis prižiÅ«rėtojas iki ginčo įvykio nepastebėjo bute Nr. 26 neteisėtai ir netinkamai atliktų vamzdynų keitimo darbų, kurie faktiÅ¡kai buvo uždengti stacionaria danga, yra akivaizdžiai teisiÅ¡kai pernelyg nutolę nuo iÅ¡siliejimo padarinių. 9.3.

Žala yra bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga, tačiau ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė nei vieno dokumento, kuris patvirtintų, jog ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo žalos sumÄ nukentėjusio buto savininkui.

10. IeÅ¡kovas Ergo atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad teismas nustatė visas keturias civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, kaltę žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad pastaroji neįgyvendino jai teisės aktų nustatytų pareigų – tinkamai neprižiÅ«rėjo daugiabučio namo bendro naudojimo lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdyno, dėl Å¡ių atsakovės pareigų nevykdymo, ieÅ¡kovė patyrė 2 331,41 Eur žalÄ .

Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų – neveikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, nes, bÅ«tent, dėl atsakovės neveikimo įvyko draudiminis įvykis ir atsirado žala. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis 13. Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų ir objektų administratoriui (ne)taikytinos civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens butui padarytos žalos. Faktinės bylos aplinkybės 14. Pagal ieÅ¡kovo ERGO ir draudėjos J. B. 2017 m. rugpjūčio 19 d. sudarytÄ Draudimo sutartį 6 000 Eur sumai buvo apdraustas J. B. priklausantis Butas nuo Å¡ių draudžiamųjų įvykių: ugnies, stiklo dužimo, vandens, elektros įtampos svyravimų bei trečiųjų asmenų tyčinės veikos (I t., e. b. l. 4). 2017 m. lapkričio 13 d.

Defektinis aktas, 2017 m. lapkričio 14 d. Statinio apžiūros aktas, 2017 m. lapkričio 21 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas su fotonuotraukomis (I t., e. b. l. 6; II t. e. b. l. 3-6) patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 13 d. buvo aplietas Butas. Žalos atsiradimo priežastis – nesandarus lietaus nuotekų vamzdynas. Ginčo namo bendro naudojimo patalpų ir objektų administratore yra atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“ (buvęs pavadinimas UAB „Jūros būstas“).

15. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė nei vieno dokumento, kuris patvirtintų, jog ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo žalos sumÄ nukentėjusio buto savininkui. Tačiau ieÅ¡kovas ERGO, vykdydamas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartį, į bylÄ pateikė 2017 m. gruodžio 13 d. bankinių pavedimų iÅ¡raÅ¡us, kurie patvirtina, kad ieÅ¡kovas ERGO J. BrasiÅ«nienei už aplietÄ ButÄ iÅ¡ viso iÅ¡mokėjo 2 331,41 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (2 003,81 Eur už apgadintÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , 327,60 Eur už apgadintus baldus).

Dėl ginčo esmės 16. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimas draudikui. Å io straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris iÅ¡moka draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius.

Taigi, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (iÅ¡mokėjus jam draudimo iÅ¡mokÄ ) ir reiÅ¡kiant reikalavimÄ atlyginti žalÄ jÄ padariusiam asmeniui, tarp jo ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų (CK 6.263, 6.246-6.249 straipsniai).

17. Bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktÄ , neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016).

18. Jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trÅ«kumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam Å«kinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali bÅ«ti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012).

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė yra Ginčo namo, kuriame įvyko draudiminis įvykis, administratorė. CK 4.84 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

20. Pagal Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. gruodžio 1 d.), reglamentavimÄ pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiÅ«rÄ pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrÄ ja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (3 punktas).

Vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimÄ ir priežiÅ«rÄ , žemės sklypų priežiÅ«rÄ , organizuoja namo techninę priežiÅ«rÄ , bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiÅ«rÄ (4.3 punktas). Administratorius, be kitų pareigų, privalo nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sÄ Å¾iningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas), jeigu bendrojo naudojimo objektų bÅ«klė kelia grėsmę jų iÅ¡likimui, žmonėms ar aplinkai, privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos ir paÅ¡alinta grėsmė (7.7 punktas).

21. Nors atsakovė apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės, kaip Ginčo namo administratorės, civilinės atsakomybės klausimÄ , vadovavosi Reglamentu STR 1.12.05:2010, kuris neteko galios nuo 2017 m. sausio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymui Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas STR 1.07.03:2017), t. y. pirmosios instancijos teismas vadovavosi Reglamentu STR 1.12.05:2010, kuris nebegaliojo draudžiamojo įvykio metu.

Tačiau prieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, įsigaliojus Reglamentui STR 1.07.03:2017, jos, kaip Ginčo namo administratorės, pareiga tinkamai prižiÅ«rėti Ginčo namÄ neiÅ¡nyko. Tiek Reglamente STR 1.12.05:2010, tiek draudžiamojo įvykio metu galiojusiame Reglamente STR 1.07.03:2017 nurodyta privalomųjų reikalavimų gyvenamųjų namų administratoriui visuma yra identiÅ¡ka – iÅ¡laikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus, gyvenamÄ jį namÄ ir jo aplinkÄ naudoti, prižiÅ«rėti ir tvarkyti, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį, užtikrinti, kad nebÅ«tų pažeisti esminiai architektÅ«ros, aplinkos, kraÅ¡tovaizdžio, nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai, nebÅ«tų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sÄ lygos.

Gyvenamojo namo bÅ«klė turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumÄ per visÄ ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ gyvenamojo namo naudojimo trukmę (Reglamento STR 1.12.05:2010 5, 6 punktai; Reglamento STR 1.07.03:2017 84, 85 punktai). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas, be kitų veiksmų atlikimo, užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos bÅ«klės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiÅ«ra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais (Reglamento STR 1.12.05:2010 7 punktas;

Reglamento STR 1.07.03:2017 86 punktas). Gyvenamojo namo techninę priežiÅ«rÄ organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas (daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus), paskirdamas gyvenamojo namo techninį prižiÅ«rėtojÄ (Reglamento STR 1.12.05:2010 19 punktas; Reglamento STR 1.07.03:2017 98 punktas). Reglamento STR 1.12.05:2010 priede bei Reglamento STR 1.07.03:2017 6 priede nurodytas daugiabučių namų techninės priežiÅ«ros pagrindinių darbų sÄ raÅ¡as, kurio 1.1.8 punkte nurodyta, kad vienas iÅ¡ bendro pobÅ«džio organizacinių ir tvarkomųjų darbų yra stogo ir lietaus nuotekų sistemos priežiÅ«ra (stogo dangos pratekėjimų lokalizavimas, plokščių stogų prijungimų prie vertikalių pavirÅ¡ių sandarinimas, įlajų, latakų, lietvamzdžių ir kitų lietaus nuotekų sistemos dalių pralaidumo ir sandarumo tikrinimas ir profilaktinis valymas, ant stogo susikaupusių Å¡iukÅ¡lių, vandens, sniego ir varveklių Å¡alinimas).

Be to, minėtame priede numatyta, kad namo bÅ«klės nuolatinis stebėjimas turi bÅ«ti atliekamas periodiÅ¡kai (ne rečiau kaip kartÄ per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, – ne rečiau kaip kartÄ per du mėnesius), o sezoninės apžiÅ«ros organizuojamos pasibaigus Å¡ildymo sezonui bei rudenį.

22. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė yra Ginčo namo administratorė, o Butas buvo aplietas dėl nesandaraus lietaus nuotekų vamzdyno. Atsižvelgiant į tai, kad už lietaus nuotekų sistemos priežiÅ«rÄ atsakinga atsakovė, vadovaujantis nutarties 19-21 punktais, atsakovė turėjo pareigÄ vykdyti minėto bendrojo naudojimų objekto priežiÅ«rÄ , užtikrinti jų sandarumÄ . Nors atsakovės pateiktame 2017 m. lapkričio 3 d. statinio apžiÅ«ros akto 6 punkte nurodyta, kad Ginčo namo lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdynas vietomis remontuotas, vamzdyno bÅ«klė patenkinama, tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog Å¡is statinio apžiÅ«ros aktas yra prieÅ¡taringas ir nepatikimas, nes atsakovės atstovai tik 2017 m. lapkričio 23 d. bute Nr. 26 atlikę apžiÅ«rÄ nustatė, kad bendro naudojimo lietaus nuotekų vamzdyno stovas buvo remontuotas, atlikti remonto darbai su defektais, t. y.

Å¡ios aplinkybės leidžia spręsti, kad bÅ«tent lietaus nuotekų sistemos, einančios per Ginčo namo butus, priežiÅ«ra iÅ¡ tikrųjų nebuvo vykdoma arba buvo vykdoma netinkamai. Nors atsakovė apeliaciniame skunde bando Buto užliejimo kaltę perkelti buto Nr. 26 savininkams dėl netinkamai atliktų vamzdynų guminės jungties keitimo darbų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i aplinkybė nepaÅ¡alina atsakovės pareigos tinkamai organizuoti namo techninę priežiÅ«rÄ . Atsakovė byloje nėra pateikusi jokių kitų duomenų, kurie galėtų pagrįsti, kad ji tinkamai atliko savo pareigas prižiÅ«rėti ir rÅ«pintis bendrojo naudojimo objektais, įskaitant ginčo lietaus nuotekų vamzdį.

23. Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė netinkamai vykdė savo kaip administratorės pareigÄ organizuoti namo techninę priežiÅ«rÄ , todėl esant visų minėtų aplinkybių visumai darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai.

24. Nustatytos faktinės aplinkybės apie tai, kad Buto užliejimas įvyko dėl lietaus nuotekų sistemos defektų, atsakovė nevykdė pareigos užtikrinti tinkamÄ bendrojo naudojimo objekto – lietaus nuotekų sistemos – priežiÅ«rÄ , kad nekiltų žalÄ galintis padaryti įvykis, elgėsi nerÅ«pestingai, todėl yra pagrindas konstatuoti egzistuojant priežastiniam ryÅ¡iui tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Dėl bylos procesinės baigties 25. Esant visų nustatytų aplinkybių visumai, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir klaidingai vadovavosi draudžiamojo įvykio metu jau nebegaliojančiu Reglamentu STR 1.12.05:2010, tačiau iÅ¡ esmės tinkamai įvertino visus pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, teisingai taikė žalos atlyginimÄ reglamentuojančias teisės normas, nustatė visas bÅ«tinas civilinei atsakomybei kilti sÄ lygas (CK 6.263, 6.246-6.249 straipsniai), priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant nagrinėjamÄ ginÄÄ .

27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Erika MisiÅ«nienė Almantas Padvelskis Giedrė Seselskytė