dbf3aa78-b35e-4cf7-9134-8dc2d489f24d · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-911-527/2011;proceso Nr. 2-05-3-12754-2009-0;pirmosios instancijos teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė; (S) procesinių sprendimų kategorijos: 90.9.2; 121.15; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Elenai Skruodenienei, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. G.

R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje ieÅ¡kovės E. G. R. ieÅ¡kinį atsakovui M. R. dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo asmenine nuosavybe (tretieji asmenys: Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius ir Kauno AVMI) ir n u s t a t ė: ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 3-7) prašė pripažinti, kad butas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 7-20, pirktas už jos asmenines lėšas, gautas pardavus paveldėtÄ butÄ , yra ieÅ¡kovės asmeninė nuosavybė.

IeÅ¡kinyje nurodoma, kad ieÅ¡kovė 1998-09-04 sudarė santuokÄ su S. R., abu turėjo vaikus, kurie jau buvo dideli, bendrų vaikų neturėjo. IeÅ¡kovė iki santuokos sudarymo gyveno kartu su savo teta O. Å ., kuriai nuosavybės teise priklausė butas Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 15-5. Sutuoktinis iki santuokos sudarymo turėjo jam priklausantį įkeistÄ bendrabučio tipo kambarį Jonučiuose, (duomenys neskelbtini) g., kuriame gyveno, tačiau apie 1999 m. jį pardavė, pinigus panaudojo skolos grÄ Å¾inimui.

Gautų lėšų skoloms padengti nepakako, todėl, norėdamas gražinti likusiÄ skolÄ , apie 1999-2000 m. iÅ¡vyko į MaskvÄ dirbti statybose, tačiau, susitaupyti pinigų nepavykus, po metų grįžo į LietuvÄ . Sutuoktinis dirbo epizodiÅ¡kai, vartojo alkoholį, todėl neturėjo pinigų net savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Apie 2007 m. S. R. iÅ¡važiavo į AnglijÄ uždarbiauti, o 2008 m. balandžio mėnesį ji sužinojo, kad jis žuvo. 1999-11-04 mirė ieÅ¡kovės teta O. Å ., tik 2004-03-08 ieÅ¡kovė susitvarkė paveldėjimo teisės dokumentus į butÄ (duomenys neskelbtini)g. 15-5.

IeÅ¡kovė, žinodama, kad pardavus paveldėtÄ butÄ gaus pinigų, sudarė su JAV ne pelno korporacija „Baltic-Americian Enterprise Fund“ (kurios teises 2005-03-15 reikalavimo perleidimo sutartimi įgijo Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiantis per Lietuvos skyrių) kredito paskolos sutartį, pagal kuriÄ Ä¯sipareigojo minėtai organizacijai įkeisti nupirktÄ butÄ , planavo, kad pardavus paveldėtÄ butÄ , už gautas lėšas atsiskaitys pagal kito buto pirkimo–pardavimo sutartį, o paskolÄ panaudos nupirkto buto renovacijai.

Dėl to, jog buvo oficialiai susituokusi, bankas reikalavo, kad sutuoktinis taip pat pasiraÅ¡ytų paskolos sutartį kaip laiduotojas. 2004-03-15 ieÅ¡kovė sudarė avansinio mokėjimo sutartį, pagal kuriÄ už ginčo butÄ sumokėjo 2.500 Lt, butas buvo perkamas už 50.500 Lt. 2004-03-25 buvo sudaryta minėto buto pirkimo–pardavimo sutartis, kurios metu ieÅ¡kovė sumokėjo pardavėjams 10.114 Lt; 16.000 Lt atsiskaitymui gavo avansu pagal paveldėto buto 2004-02-26 preliminariÄ pardavimo sutartį; 2004-04-07 ieÅ¡kovė sudarė paveldėto buto Birželio 23-osios g. 15-5 pardavimo sutartį, butÄ pardavė už 45.000 Lt, kuriais galutinai atsiskaitė pagal ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį, o už gautas lėšas pagal kreditavimo sutartį su JAV ne pelno korporacija „Baltic-Americian Enterprise Fund“ darė nupirkto buto remontÄ .

IeÅ¡kovės teigimu, už perkamÄ butÄ ji sumokėjo tik savo asmeninėmis lėšomis, o sutuoktinis S. R. prie nupirkto buto visiÅ¡kai neprisidėjo, tik laidavo pagal su JAV ne pelno korporacija „Baltic-Americian Enterprise Fund“ sudarytÄ paskolos sutartį. Nekilnojamojo turto registre butas įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes dėl teisinio neiÅ¡prusimo galvojo, jog sutuoktinis, kuris pagal sutartį yra laiduotojas, taip pat turi bÅ«ti nurodytas ir buto pirkimo–pardavimo sutartyje, todėl ieÅ¡kovė Nekilnojamojo turto registre buto negalėjo registruoti kaip priklausančio tik jai.

Sutuoktinis nei karto nebuvo prisidėjęs prie paskolos grÄ Å¾inimo, visos įmokos atliktos iÅ¡ ieÅ¡kovės asmeninių lėšų, sutuoktinis visas uždirbtas lėšas naudodavo tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Kauno miesto apylinkės teismas 2010-11-16 sprendimu (t. 2, b. l. 135-138) ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei 92,95 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų.IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 11-21) praÅ¡o panaikinti Kauno m. apylinkės teismo 2010-11-16 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį patenkinti, t. y. pripažinti, kad ginčo butas, pirktas už ieÅ¡kovės asmenines lėšas, gautas pardavus paveldėtÄ butÄ , yra ieÅ¡kovės asmeninė nuosavybė, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Dėl klaidingai nustatytų faktinių bylos aplinkybiųTeismo nustatytas faktas, jog visa paskola kreditoriui iki Å¡iol negrÄ Å¾inta, nesudaro prielaidų daryti iÅ¡vadai, kad turtas įsigytas tik už banko suteiktus pinigus.

Tai tik patvirtinÄ faktÄ , kad paveldėtÄ turtÄ pardavus gauti pinigai nebuvo panaudoti banko paskolai grÄ Å¾inti, kaip buvo planuojama, bei faktÄ , kad buto pirkimui nebuvo panaudoti atsakovo tėvo pinigai, nes paskolos jis nemokėjo, nes pagal sutarimÄ jis nebuvo paskolos sutarties Å¡alis. Chronologinė įvykių seka bei byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad ieÅ¡kovė 2004-02-26 sudarė preliminariÄ paveldėto buto pardavimo sutartį, pagal kuriÄ avansu gavo 16.000 Lt. 2004-03-15 ieÅ¡kovė sudarė avansinio mokėjimo sutartį, pagal kuriÄ už ginčo butÄ sumokėjo 2.500 Lt. 2004-03-25 ieÅ¡kovė sudarė ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį, kurios metu ji sumokėjo pardavėjui 10.114 Lt.

Visus Å¡iuos pinigus atsiskaitymui ji gavo avansu pagal minėtÄ paveldėto buto 2004-02-26 preliminariÄ pardavimo sutartį. 2004-04-07 ieÅ¡kovė sudarė paveldėto buto (duomenys neskelbtini) g. 15-5, Kaune pardavimo sutartį, butas parduotas už 45.000 Lt. Todėl tik dalis pinigų už pirktÄ butÄ buvo gauti naudojant paskolos lėšas. Paskola yra nepadengta. Visas įmokas ieÅ¡kovė mokėjo viena, savo asmeninėmis lėšomis už parduotÄ butÄ . Todėl neteisingi teismo teiginiai, kad „raÅ¡ytiniai įrodymai paneigia ieÅ¡kovės tvirtinimÄ , jog ji už ginčo butÄ atsiskaitė pinigais, gautais už paveldėto buto pardavimÄ â€œ.

Tokios teismo iÅ¡vados yra sÄ lyginės ir nepagrįstos. Kadangi teismas rėmėsi klaidingai nustatytais faktais, tai sudaro pagrindÄ sprendimui panaikinti, nes buvo netinkamai atskleista bylos esmė (CPK 327 str.). Be to, remiantis klaidingai nustatytais faktais, vertinant byloje esančius įrodymus, buvo akivaizdžiai pažeistas įrodymų vertinimo tikimybių pusiausvyros principas, o kartu ir procesinės teisės normos, sÄ lygojusios klaidingo sprendimo priėmimÄ (CPK 329 str. 1 d.).Dėl klaidingo materialinės teisės normų aiÅ¡kinimoTeismas pažymėjo, kad „esant tokiai neginčijamai pirkimo–pardavimo sutarčiai, kurioje sutuoktiniai ieÅ¡kovė ir S. R. aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ perkamÄ butÄ Ä¯gyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis, aplinkybės, kad už perkamÄ butÄ ieÅ¡kovė atsiskaitė asmeninėmis lėšomis, t. y. gautais pinigais, pardavus jos paveldėtÄ turtÄ ir pinigais, gautais pagal paskolos sutartį, neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ â€œ.

Pagal CK 3.89 str. 1 d. 7 punktÄ asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas turtas, kurį jis įgijo už asmenines arba realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ gautas lėšas, jeigu jį įgyjant buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. Pagal Å¡ios normos loginę ir teismų praktikoje suformuluotÄ prasmę teiginys, kad turtas gali bÅ«ti priskiriamas vieno sutuoktinio asmeninei nuosavybei, bus teisingas tik tuo atveju, jeigu egzistuos abi normoje nurodytos sÄ lygos, t. y. turtas bus įgytas už asmenines lėšas arba už lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , ir taip pat, jei įgyjant turtÄ buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. Byloje yra įrodinėjamos abi minėtos sÄ lygos, todėl nenustačius, kad turto įgijimo metu nebuvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia dėl turto įgijimo, negalima daryti jokių prielaidų apie lėšas, už kurias įgytas turtas.

Todėl teismas negali daryti tokių iÅ¡vadų, neiÅ¡nagrinėjęs įrodymų dėl sutuoktinio valios sandorio sudarymo metu. Toks teismo vertinimas ir iÅ¡vadų darymas parodo teismo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ bei tai, kad byloje yra remiamasi ne nustatytais faktais, o prielaidomis ir sÄ lyginiais iÅ¡vedžiojimais. Abi minėtoje normoje nurodytos sÄ lygos yra visiÅ¡kai savarankiÅ¡kos. Kiekvienos jų tyrimas ir vertinimas privalo bÅ«ti atliekamas atsietai ir nepriklausomai viena nuo kitos, todėl vienos įrodymas ar paneigimas negali bÅ«ti pagrindu kitos sÄ lygos buvimo kvestionavimui.

Be to, abejones kelia tai, kad minėtas teiginys yra pažodžiui perkeltas iš 2009-03-03 sprendimo už akių, kuris yra panaikintas. Teiginys ištrauktas iš bendro konteksto. Minėtos aplinkybės verčia abejoti, ar teismas tinkamai aiškino materialines teisės normas. Teismo vartojama formuluotė: „esant tokiai neginčijamai pirkimo–pardavimo sutarčiai“ nėra šiame kontekste vienareikšmiškai aiški. Nėra suprantama, kas norima pasakyti šiuo teiginiu. Ar tai, kad „esant sutarčiai“, ar tai, kad „esant tokiai sutarčiai, kuri nenuginčyta, t. y. nepripažinta negaliojančia“.

Å i aplinkybė yra gana svarbi, nes vienu atveju gali bÅ«ti bandoma nurodyti, kad pačios sutarties galiojimo faktas savaime įrodo sutuoktinio valiÄ ir jÄ paneigti galima tik pripažinus sutartį negaliojančia. O kitu atveju, gali bÅ«ti norima pasakyti, kad pateikta sutartis yra vienas iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų, pagal kuriuos yra nustatoma sutuoktinio valia jos sudarymo metu. Tai yra labai svarbu, nes nuo to priklauso teismo pozicija dėl sutartyje iÅ¡reikÅ¡tos sutuoktinio valios paneigimo galimybės ir tvarkos, t. y., ar jÄ paneigti galima tik pripažinus pačiÄ sutartį negaliojančia, ar jÄ paneigti galima ir kitais raÅ¡ytiniais įrodymais, nereiÅ¡kiant reikalavimo pripažinti pačiÄ sutartį negaliojančia.

Dėl nurodytų priežasčių teismo sprendimas neatitinka jam keliamų procesinių reikalavimų, nes yra netinkamai motyvuotas bei nevienareikÅ¡mis (CPK 329 str. 2 d. 4 p., LR Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimas dėl teismo baigiamiesiems aktams keliamų turinio reikalavimų).Dėl motyvų sprendime nebuvimo (CPK 329 str. 2 d. 4 p.)Teismas cituoja LAT suformuotÄ praktikÄ dėl CK 3.89 str. 1 d. 7 p. aiÅ¡kinimo. IeÅ¡kovė visiÅ¡kai sutinka su teismo nurodytu teisės normų aiÅ¡kinimu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, pacitavus LAT praktikÄ sprendime visiÅ¡kai nėra analizuojamos faktinės bylos aplinkybės ir motyvuojamas sprendimas laikyti reikalavimÄ Ä¯rodytu ar neįrodytu.

Teismui eilę kartų buvo teikiamas argumentavimas ir aiÅ¡kinimas dėl minėtos LAT praktikos taikymo nagrinėjamoje byloje galimybės tenkinant ieÅ¡kinį, tačiau teismas byloje apsiribojo tik ieÅ¡kovės nurodytos praktikos perraÅ¡ymu visiÅ¡kai nemotyvuodamas teismo sprendimo. Nėra motyvuojama, kodėl esant raÅ¡ytiniams bylos duomenims teismas mano, kad byloje nėra paneigiama sutuoktinio sutartyje iÅ¡reikÅ¡ta valia. Bylos nagrinėjimo teisme metu teismui buvo cituojama LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006, kurioje konstatuota, kad notaro patvirtinta sutartis pripažįstama prima facie, t. y. didesnę galiÄ turinčiu, įrodymu.

Byloje dalyvaujantis asmuo, ginčijantis tam tikras aplinkybes, visų pirma turi paneigti Å¡ias aplinkybes patvirtinančius didesnės galios įrodymus. LAT Å¡ioje nutartyje neginčijamai nurodė, kad notarine forma patvirtintoje sutartyje iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia gali bÅ«ti nuginčyta, tačiau tik remiantis raÅ¡ytiniais įrodymais, o leidžiama taip pat remtis ir liudytojų parodymais tik, kai draudimas juos panaudoti prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams. Teismui buvo pateikta eilė raÅ¡ytinių įrodymų, iÅ¡vardintų sprendime, tačiau teismas visiÅ¡kai nemotyvavo, kodėl mano, kad Å¡ių duomenų nepakanka, notariÅ¡kai patvirtintoje sutartyje sutuoktinio iÅ¡reikÅ¡tai valiai paneigti, neanalizavo jų turinio, kai iÅ¡ jo aiÅ¡kiai matyti, kad sutuoktiniui buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta ieÅ¡kovės valia turtÄ Ä¯gyti asmeninėn nuosavybėn. Teismui taip pat buvo pacituota LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008, kurioje konstatavus, kad artimųjų giminaičių santykiai paprastai grindžiami tarpusavio pasitikėjimu ir jiems nebÅ«dingas formalizavimas, teisėjų kolegija vertino, kad faktinės bylos aplinkybės sudarė pagrindÄ teismams taikyti CK 3.89 str. 2 d. ir 1.93 str. 6 d. nustatytÄ Ä¯rodinėjimo taisyklės iÅ¡imtį ir leisti iÅ¡ieÅ¡kotojai remtis ir liudytojų parodymais.

Bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į minėtÄ nutartį, buvo praÅ¡oma teismo vadovautis ir ieÅ¡kovės nurodytais, raÅ¡ytiniais įrodymais negrindžiamais faktais sutuoktinio valiai paneigti. Tačiau teismas visiÅ¡kai neanalizavo procesiniuose dokumentuose nurodytų faktinių bylos aplinkybių ir nenurodė, kodėl nagrinėjamu atveju negalima vadovautis Å¡alių parodymais ginčijant sutuoktinio valiÄ sandorio metu. Taip pat teismo buvo praÅ¡oma motyvuotai atsakyti į visus procesiniuose dokumentuose keliamus teisės aiÅ¡kinimo klausimus, jei teismas atsisakytų priimti atsakovo atžvilgiu sprendimÄ už akių.

Dar 2010-09-21 praÅ¡yme ieÅ¡kovė prašė priimant galutinį teismo sprendimÄ be sutrumpintų motyvų iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti apeliaciniuose bei kasaciniame skunduose pateiktus argumentus, iÅ¡aiÅ¡kinimus ir teisinius vertinimus, kurių nenagrinėjo atitinkamas aukÅ¡tesnės instancijos teismas, suraÅ¡ant LR Konstitucinio Teismas 2006-01-16 nutarime bei LAT senato 1997-06-13 nutarime nustatytus reikalavimus atitinkantį galutinį teismo sprendimÄ , nes neiÅ¡nagrinėjus nurodytuose procesiniuose dokumentuose pateiktų argumentų, tai sudarytų absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

Tačiau sprendime nėra nagrinėjamas nei vienas argumentas nurodytas minėtuose procesiniuose dokumentuose.Dėl procesinių teisės normų pažeidimų, sÄ lygojusių neteisėto ir neteisingo sprendimo priėmimÄ Teismas nepagrįstai rėmėsi tik pirkimo–pardavimo sutartimi, kaip vieninteliu ir neginčytinu įrodymu, patvirtinančiu, jog ginčo buto įsigijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alies valia butÄ Ä¯gyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tuo pažeisdamas įrodymų leistinumo taisyklę (CPK 185 str. 2 d.) bei CPK 5 str. 1 d.

įtvirtintÄ teisės kreiptis į teismÄ principÄ , nes ieÅ¡kovė neginčija, jog Å¡iuo metu yra preziumuojama, kad turtas valdomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Ginčijamas yra Å¡ios sutarties sudarymo metu sukurtas turto teisinis rėžimas ir reiÅ¡kiamas reikalavimas ginčo turtÄ pripažinti ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe. IeÅ¡kiniu nėra ginčijama pirkimo–pardavimo sutartis, nėra siekiama sutartį ar jos dalį pripažinti negaliojančia, sutarties galiojimo faktas neįrodo tikrosios ieÅ¡kovės valios, be to, CK 3.89 str. 1 d. 7 p. neįpareigoja ieÅ¡kovės, reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį Å¡iuo pagrindu, kartu reikalauti pripažinti negaliojančia pačiÄ sutartį, kurios pagrindu turtas pripažįstamas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Byloje sprendžiamas ieÅ¡kovės tikrosios valios ir jos iÅ¡raiÅ¡kos klausimas sudarant sutartį, todėl aplinkybė, jog buvo klaidingai iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alies valia, sudaro ieÅ¡kinio faktinį ir teisinį pagrindÄ bei dalykÄ . Remiantis pirkimo–pardavimo sutartimi preziumuojama turtÄ esant bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau tokios prezumpcijos egzistavimas negali bÅ«ti pagrindas eliminuoti jos paneigimo galimybę, kaip ir sutarties galiojimas negali bÅ«ti pagrindu konstatuoti, jog prezumpcija yra nepaneigiama ir įrodo save pačiÄ .

Teismas tik formaliai įvertino pirkimo–pardavimo sutartį, remdamasis vien tik sutarties galiojimo pagrindu, nepasisakydamas ir nevertindamas, ar aiÅ¡kiai ir suvokiamai iÅ¡ anksto buvo iÅ¡reikÅ¡ta ieÅ¡kovės valia kitam sutuoktiniui, be to, byloje nėra pateikta duomenų, paneigiančių ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes. Atsakovas su ieÅ¡kinio faktiniu pagrindu sutiko. Teismas konstatavo, kad byloje esantis 2009-07-07 praÅ¡ymas, kuriame nurodoma, kad atsakovas su ieÅ¡kiniu sutinka, negali bÅ«ti pagrindiniu įrodymu byloje, leidžiančiu neabejotinai priimti palankų sprendimÄ ieÅ¡kovei, nes Å¡io praÅ¡ymo turinys nepatvirtintas teismo posėdyje atsakovo ar kitais raÅ¡ytiniais įrodymais.

CPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimo procesÄ , nenumato, kad procesiniuose dokumentuose iÅ¡reiÅ¡kiama Å¡alies valia privalėtų bÅ«ti pakartotinai iÅ¡reiÅ¡kiama teismo posėdžiuose ar kituose procesiniuose dokumentuose. Å alis, iÅ¡reiÅ¡kianti savo valiÄ dėl tolimesnės proceso eigos, neprivalo papildomai pateikinėti jokių Å¡iÄ valiÄ pagrindžiančių įrodymų ar nurodyti jos susiformavimo priežastis. CPK įtvirtinta, kad Å¡alys savo procesinėmis teisėmis disponuoja savo nuožiÅ«ra ir niekas neturi teisės reikalauti, kad asmuo jomis naudotųsi arba nesinaudotų.

Pateikto praÅ¡ymo turinys neturi bÅ«ti tvirtinamas teismo posėdyje atsakovo ar kitais raÅ¡ytiniais įrodymais. Teismas, darydamas tokias iÅ¡vadas, pažeidžia CPK įtvirtintÄ dispozityvumo ir rungimosi principÄ ir riboja atsakovui savo nuožiÅ«ra pasinaudoti jam suteikiamomis teisėmis ir pripažinti ieÅ¡kinį bei egzistuojančias faktines aplinkybes. Tuo labiau, kad Å¡i byla nėra priskiriama bylų kategorijai, kuriose teismui yra suteikiama aktyvaus veikimo teisė. CPK atskirai reglamentuoja atvejus, kuomet teismui kyla abejonių dėl byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų autentiÅ¡kumo, todėl teismas, nepasinaudojęs jam suteikiamais instrumentais, neturi teisės atsisakyti nagrinėti ir vertinti byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus bei atlikti Å¡alies praÅ¡omÄ veiksmÄ .

Teismas neturi teisės atsisakyti atlikti Å¡alies praÅ¡omÄ veiksmÄ , jei teismo diskrecijos teisė nenumato galimybės atsisakyti tokį praÅ¡ymÄ patenkinti (tik atskirais atvejais teismas gali atsisakyti priimti Å¡alies ieÅ¡kinio pripažinimÄ , tik ir tik jeigu toks atsisakymas sÄ lygotų kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių įtvirtintų imperatyviuose teisės normose pažeidimÄ ar prieÅ¡tarautų vieÅ¡ajai tvarkai, tačiau teismas tokiais atvejai privalo iÅ¡samiai motyvuoti tokį savo sprendimÄ (CPK 42, 140 str. 4 d.). 2010-05-05 praÅ¡yme teismui buvo nurodyta, kad atsakovo pateiktas teismui 2009-07-07 praÅ¡ymas laikytinas atsiliepimu į ieÅ¡kinį, kuriame nurodyta, kad su pateikto ieÅ¡kinio reikalavimais sutinkama pilnai ir praÅ¡oma priimti sprendimÄ už akių.

Pateiktas Å¡io teiginio teisinis argumentavimas remiasi LAT praktika. Todėl, akivaizdu, kad, vadovaujantis LAT teisėjų senato 2004-12-30 nutarimu Nr. 51 dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ taikymo teismų praktikoje, nereikia įrodinėti civilinio proceso metu Å¡alies pripažintų faktų, kuriais kita Å¡alis grindžia savo ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) reikalavimus ar atsikirtimus, o faktai gali bÅ«ti pripažinti žodžiu ir raÅ¡tu bet kurioje proceso stadijoje ir raÅ¡ytinis pripažinimas gali bÅ«ti iÅ¡dėstytas procesiniuose dokumentuose (ieÅ¡kinyje, prieÅ¡ieÅ¡kinyje, atsiliepime į ieÅ¡kinį, dublike, triplike, raÅ¡ytiniuose dalyvaujančio byloje asmens paaiÅ¡kinimuose).

Akivaizdu, kad atsakovo veiksmai, kuriais jis pripažino ieškinio reikalavimus, leidžia ieškinyje nurodytas aplinkybes laikyti nustatytomis. Vadinasi, tikrai egzistuoja visos nurodytos aplinkybės ieškiniui patenkinti, nes atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimais, pripažino faktus nustatytais ir pripažino ieškinio reikalavimus. Minėtos aplinkybės leidžia teigti, kad buvo pažeistos procesinės normos, todėl sprendimas turi būti panaikintas CPK 320 str.

1. d. IeÅ¡kovė mano, kad Å¡is teismo pažeidimas gali bÅ«ti paÅ¡alintas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, todėl praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - patvirtinti atsakovo ieÅ¡kinio pripažinimÄ ir ieÅ¡kinį patenkinti suraÅ¡ant sutrumpintus sprendimo motyvus. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas visiÅ¡kai nemotyvavo, kodėl minėtas praÅ¡ymas nelaikytinas procesiniu dokumentu, kuriuo Å¡alis pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje pripažįsta ieÅ¡kovo nurodytus faktus.

Teismas taip pat visiÅ¡kai nemotyvavo, kodėl Å¡is praÅ¡ymas nelaikytinas ieÅ¡kinio pripažinimu, todėl sprendimas ne tik priimtas pažeidžiant procesines teisės normas, bet ir visiÅ¡kai nemotyvuotas. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti turtÄ asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe neįrodytas CPK 178 str. tvarka, tačiau akivaizdu, kad ieÅ¡kovė pateikė eilę raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kuriuos pripažino ir atsakovas, todėl tokios iÅ¡vados daryti tiktai nėra galima.

Teismas, nagrinėdamas bylÄ , neatliko įstatymuose jam numatomo vaidmens ir formaliai vykdė teisingumÄ . LR Konstitucinis teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad vien tik formaliai vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį vykdyti teismus įpareigoja konstitucija. Nagrinėjamu atveju, byloje faktiÅ¡kai buvo susiklostę neformalÅ«s santykiai, kurių egzistavimas leidžia teismui nukrypti nuo kai kurių imperatyvų, visi byloje dalyvaujantys asmenys, tiek atsakovas, tiek tretysis asmuo sutiko su ieÅ¡kinio reikalavimais, tačiau nebuvo į tai atsižvelgta.

Byloje tarp Å¡alių nėra kilę jokio ginčo, tačiau teismas nemotyvuotai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai ir formaliai taikė teisės normas. Akivaizdu, kad teisingumo ir protingumo principai nagrinėjamu atveju įpareigoja patenkinti ieÅ¡kinį ir baigti nuo 2008 m. pavasario besitęsiantį procesÄ , kurio nepageidauja nei viena iÅ¡ bylos Å¡alių. Taip pat pastebėtina, kad teismas, vertindamas įrodymus, neteisingai taikė sprendime nurodytÄ teismų praktikÄ , kurioje pažymėta, kad įstatymų leidėjas net ir tuo atveju, kai turtas santuokoje įsigytas už vieno iÅ¡ sutuoktinių asmenines lėšas, nepanaikina bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos.

Tokiu atveju lemiamÄ reikÅ¡mę turi sutuoktinio, naudojančio savo asmenines lėšas turtui įgyti, valia įsigyti šį turtÄ asmeninėn nuosavybėn, ir ji turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai. Jeigu tokia valia neiÅ¡reiÅ¡kiama aiÅ¡kiai ir suvokiamai kitam sutuoktiniui, o kilus ginčui ir dalijant turtÄ sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtÄ , yra taikoma bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija, kol neįrodoma prieÅ¡ingai, įstatyme leistinomis įrodinėjimo priemonėmis - raÅ¡ytiniais įrodymais.

Tačiau teismas sprendime visiškai netyrė, ar ieškovės valia buvo išreikšta aiškiai ir suvokiamai kitam sutuoktiniui, ar dėl to yra kilęs ginčas. Nagrinėjamoje byloje tai yra labai svarbus faktas, nes, kaip pats teismas ir konstatavo, tik nustačius, kad sutuoktinio valia buvo išreikšta neaiškiai ir nesuvokiamai kitam sutuoktiniui ir tarp šalių buvo ar yra kilęs ginčas dėl turto ar jo statuso, yra taikoma bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija, kol neįrodoma priešingai įstatyme leistinomis įrodinėjimo priemonėmis - rašytiniais įrodymais.

Pirma, neištyrus nurodytų aplinkybių, nėra galima taikyti prezumpcijos, antra, neištyrus nurodytų aplinkybių negalima drausti jas įrodinėti ne tik rašytiniais įrodymais. Ieškinyje buvo nurodyta, kad buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovės valia aiškiai buvo suformuota iš anksto ir ji buvo žinoma kitam sutuoktiniui. Tačiau teismas visiškai netyrė minėtų aplinkybių, jų nesiaiškino, todėl negalėjo vien tik sutarties egzistavimo ir jos galiojimo pagrindu konstatuoti, kad sutuoktinio valia nebuvo išreikšta aiškiai ir suvokiamai kitam sutuoktiniui ir tarp šalių yra kilęs ginčas dėl turto ar jo statuso.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės valia buvo iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai bei suvokiamai kitam sutuoktiniui ir tarp sutuoktinių dėl to nebuvo kilęs joks ginčas, jis visÄ laikÄ tai žinojo, suvokė, jokių pretenzijų nereiÅ¡kė, įmokų ir mokesčių nemokėjo, tai yra žinoma ir atsakovui, kuris jokių pretenzijų dėl to nereiÅ¡kia. Todėl teismas pirmiausia turėjo nustatyti, ar apskritai yra galimas prezumpcijos taikymas, ir tik po to žiÅ«rėti, ar egzistuoja jos parvirtinimÄ ar paneigimÄ patvirtinantys įrodymai.

Tačiau tai padaryta nebuvo, teismas priimdamas sprendimÄ už akių apsiribojo tik sutarties vertinimu (nors neiÅ¡tyrus aukščiau nurodytų aplinkybių nėra galima drausti naudoti ir kitus, ne raÅ¡ytinius įrodymus), tuo buvo vėl pažeisti įrodymų vertinimo, tyrimo ir leistinumo taisyklės. Kaip jau minėta, tarp Å¡alių nėra ir nebuvo jokio ginčo dėl turto, atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti.

Prezumpcija yra taikoma tik turto teisiniam statusui nustatyti, tačiau netaikoma nustatinėjant Å¡alies valiÄ , todėl jÄ privaloma buvo nustatyti visų įrodymų kontekste. Teismas visiÅ¡kai nemotyvavo, kuo remiantis jis mano, kad tarp Å¡alių yra kilęs ginčas, ir kad jis turi teisę spręsti dėl prezumpcijos egzistavimo ar jos nepaneigimo, todėl konstatuotina, kad sprendimas yra visikai nemotyvuotas, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Svarbu yra tai, kad ieÅ¡kinio pagrindÄ sudaro ne buto pirkimo–pardavimo sutarties galiojimas ar negaliojimas, o CK 3.89 str. 1 d. 7 p. numatytos aplinkybės egzistavimas, tačiau teismas Å¡ių aplinkybių visiÅ¡kai netyrė ir nesiaiÅ¡kino, ar turto prigimtis, pobÅ«dis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (ieÅ¡kovės nurodomas ieÅ¡kinio teisinis pagrindas nėra teismÄ saistantis).

IeÅ¡kinyje buvo nurodyta, kad butÄ buvo planuota pirkti ilgÄ laikÄ už kito buto, kuris buvo asmeninė ieÅ¡kovės nuosavybė dar iki santuokos sudarymo (jos valdomas ir paveldėtas), bei vienintelė gyvenamoji patalpa, pardavimÄ gautas lėšas. Kas įrodo, kad ieÅ¡kovė, kaip ir bet kuris kitas vidutiniÅ¡kai protingas asmuo, turtÄ norėjo įsigyti asmeninėn nuosavybėn, t. y. mažai tikėtina, kad asmuo parduotų savo asmeninę ir vienintelę gyvenamÄ jÄ patalpÄ tam, kad pirktų kitÄ patalpÄ , kurios dalis jau priklausytų ir kitam asmeniui.

Turto prigimtis, jo atsiradimo aplinkybės įrodo, kad butÄ buvo siekiama iÅ¡laikyti asmenine nuosavybe, nes natÅ«ralu, kad kiekvienas asmuo siekia užsitikrinti savo gyvenimÄ iki gyvenimo pabaigos turint asmeninę gyvenamÄ jÄ patalpÄ .Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Nustatyta, jog 1998-09-04 tarp ieÅ¡kovės ir S. R. (kuris 2008-04-03 mirė, palikimÄ po jo mirties priėmė atsakovas) buvo sudaryta santuoka (t. 1, b. l. 8). Ginčo butÄ ieÅ¡kovė ir S. R. įgijo santuokos metu, 2004-03-25 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (t. 1, b. l. 16-20). Apie tai, kad ieÅ¡kovė ir S. R. butÄ Ä¯gyja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis, pažymėta pačios Sutarties 1 punkte (t. 1, b. l. 16). Sutartis 2004-03-28 įregistruota VÄ® Registrų centre, pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisų į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre nurodyta, jog butas įgytas abiejų Å¡alių nuosavybės teise bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu (t. 1, b. l. 12, 14).

Pirkimo–pardavimo sutarties ir įraÅ¡o VÄ® Registrų centro nekilnojamo turto registre ieÅ¡kovė neginčijo, todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai Å¡iÄ Sutartį vertino kaip raÅ¡ytinį įrodymÄ , patvirtinantį, jog ginčo buto įsigijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta ieÅ¡kovės ir S. R. valia butÄ Ä¯gyti bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, o ne ieÅ¡kovės asmeninės nuosavybės teise. Esant nenuginčytai pirkimo–pardavimo sutarčiai, kurioje sutuoktiniai aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ perkamÄ butÄ Ä¯gyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis, aplinkybės, kad už perkamÄ butÄ ieÅ¡kovė atsiskaitė asmeninėmis lėšomis, kolegijos nuomone, neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant Å¡ioje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ .

Turto įgijimas po santuokos sudarymo yra svarbiausias požymis, nustatant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės atsiradimÄ (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Vadovaujantis CK 3.89 str. 1 d. 7 p., asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas turtas, kurį jis įgijo už asmenines arba realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ gautas lėšas, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn.IeÅ¡kovė savo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį grindė Å¡iais raÅ¡ytiniais įrodymais:- preliminaria 2004-02-26 sutartimi (1 t., b. l. 25), pagal kuriÄ R.

V. už butÄ Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 15-5 ieÅ¡kovei sumokėjo 16.000 Lt ir įsipareigojo sumokėti likusiÄ 20.000 Lt sumÄ iki 2004 m. balandžio; - 2004-03-08 paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimu, pagal kurį ieÅ¡kovė paveldėjo O. Å . butÄ Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 15-5 (1 t., b. l. 26-27); - 2004-03-15 avansinio įmokėjimo sutartimi Nr. VK-040012 (1 t., b. l. 24), pagal kuriÄ ieÅ¡kovė sumokėjo 2.500 Lt avansÄ už ginčo butÄ ; - 2004-03-25 sutartimi, registro Nr. 1150 (1 t., b. l. 16), pagal kuriÄ ieÅ¡kovė ir S. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pirko iÅ¡ E. G R. ir A.

S. ginčo butÄ už 48.000 Lt, iÅ¡ kurių 10.114 Lt sumokėjo pasiraÅ¡ydami sutartį, o likusius 37.886 Lt įsipareigojo sumokėti gavę paskolÄ ;- 2004-04-05 pažyma apie jos sutuoktinio S. R. deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ginčo bute 2004-04-05, t. y. tuoj po buto įsigijimo (t. 1, b. l. 10) (kas tik paneigia ieÅ¡kovės teiginius apie jos ir sutuoktinio faktinį gyvenimÄ skyrium); - 2004-04-07 buto Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 15-5 pirkimo–pardavimo sutartimi, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė jai priklausantį 2004-03-08 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu butÄ pardavė už 45.000 Lt (t. 1, b. l. 21-23); - 2004-04-16 paskolos sutartimi Nr. 31V-0340 (1 t., b. l. 60-68), pagal kuriÄ JAV ne pelno korporacija „Baltic-Americian Enterprise Fund“ suteikė 11.000 eurų paskolÄ ieÅ¡kovei ir jos sutuoktiniui S. R., kaip paskolos gavėjams, pirkti nekilnojamam turtui (butui (duomenys neskelbtini) g. 7-20, Kaune), kuris įkeičiamas Sutarties įsipareigojimams garantuoti.

Tai, kad sutartį sudarė ir pasirašė ieÅ¡kovė ir S. R., patvirtina, jog sutuoktiniai buvo apsisprendę įgyti nekilnojamÄ turtÄ bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Paskolos sutarties 3.3 punkto nuoroda, kad paskola iÅ¡mokama pervedant pinigus į paskolos gavėjo nurodytÄ banko sÄ skaitÄ gavėjui A. S., paskirtis – ieÅ¡kovės ir S. R. mokėjimas už butÄ pagal sutartį 2004-03-25, registro Nr. 1150, kolegijos nuomone, paneigia ieÅ¡kovės teiginį, kad už ginčo butÄ buvo atsiskaityta ieÅ¡kovės asmeninėmis lėšomis. - ieÅ¡kovei priklausančios kortelės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us (1 t., b. l. 29-34) (kurie patvirtina tik tai, kad ieÅ¡kovė 2008 m. sausio-kovo mėn. gaudavo darbo užmokestį ir Sodros iÅ¡mokas (1.517,41 Lt, 755,76 Lt, 1.530,72 Lt), kuriuos iÅ¡leisdavo įvairioms reikmėms, tame tarpe ir nusiimdama bankomate grynais pinigais, tačiau kurie niekaip nepatvirtina ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės, kad tai buvo jos asmeninės lėšos, gautos už paveldėtÄ butÄ , ir tuo labiau, kad tos lėšos buvo panaudotos ginčo butui įsigyti); - įmokų mokėjimo kvitų ir kasos pajamų orderius ir mokėjimo nurodymus (1 t., b. l. 36-58), kurie patvirtina tik tai, kad pati ieÅ¡kovė savo vardu kas mėnesį mokėdavo JAV ne pelno korporacijai „Baltic-Americian Enterprise Fund“ pagal paskolos sutartį, tačiau niekaip nepatvirtina aplinkybės, kad tai buvo atliekama jos asmeninėmis lėšomis, t. y. pinigais, gautais pardavus jos paveldėtÄ turtÄ , o ne, pavyzdžiui, jos pajamomis, gaunamomis iÅ¡ darbinės veiklos, ar kitokiomis iÅ¡mokomis (pvz., Sodros), kas pagal CK 3.88 str. 1 d. 5 p. yra pripažįstama bendrÄ ja jungtine nuosavybe.Kolegija pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadai, jog visi Å¡ie raÅ¡ytiniai įrodymai paneigia ieÅ¡kinyje nurodytÄ aplinkybę, jog už ginčo butÄ ieÅ¡kovė atsiskaitė pinigais, gautais už parduotÄ paveldėtÄ butÄ .

IÅ¡ pateiktų įrodymų matyti, jog ieÅ¡kovei ir jos sutuoktiniui sudarant ginčo buto sutartį (1 t., b. l. 16), pagal kuriÄ jie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pirko iÅ¡ S. ginčo butÄ , 2004-03-25 S. buvo sumokėta tik 10.114 Lt (nors jokių tiesioginių raÅ¡ytinių įrodymų, kad tam buvo panaudoti bÅ«tent ieÅ¡kovės pagal 2004-02-26 preliminariÄ sutartį gauti pinigai, t. y. jos asmeninės lėšos, byloje nėra), o pagrindinę sumÄ (37.886 Lt) ginčo buto pardavėjui pervedė JAV ne pelno korporacija „Baltic-Americian Enterprise Fund“ 2004-04-16 paskolos sutarties 3.3 p. pagrindu (pagal kuriÄ , kaip minėta, pinigus skolinosi ir juos įsipareigojo grÄ Å¾inti ne tik ieÅ¡kovė, bet ir jos sutuoktinis, be to, įkeitę ir patį už tÄ paskolÄ Ä¯gytÄ ginčo butÄ ).IeÅ¡kovės teiginį, kad ji, 2004-04-07 pardavusi už 45.000 Lt paveldėtÄ butÄ (duomenys neskelbtini) g. 15-5, galutinai atsiskaitė pagal ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį, o už gautas lėšas pagal kreditavimo sutartį su JAV ne pelno korporacija „Baltic-Americian Enterprise Fund“ darė nupirkto buto remontÄ , paneigia pačios ieÅ¡kovės pateikti įrodymai, iÅ¡ kurių matyti, jog 11.000 eurų paskolos pinigais buvo atsiskaityta su buto pardavėjais (o ne panaudota buto remontui), o 45.000 Lt (arba 29.000 Lt, jeigu minusuotume pagal preliminariÄ 2004-02-26 sutartį (1 t., b. l.

25) ieÅ¡kovei sumokėtÄ 16.000 Lt avansÄ ) už parduotÄ paveldėtÄ butÄ gauti tik 2004-04-07 (Sutarties 2 p., 1 t., b. l. 93), todėl akivaizdu, jog sudarant ginčo buto pirkimo sutartį 2004-03-25, ieÅ¡kovei palankiausiu atveju, iÅ¡ jos asmeninių lėšų galėjo bÅ«ti sumokėta tik 10.114 Lt suma, nors, kaip minėta prieÅ¡ tai, be ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimo, daugiau jokių tai patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų byloje nėra.IÅ¡ byloje esančio trečiojo asmens raÅ¡to (1 t., b. l.102) matyti, jog paskolos likutis 2008-06-30 buvo 10.164,53 eurai.

Duomenų, kad Å¡iuo metu visa paskola bÅ«tų grÄ Å¾inta, byloje nėra, to neteigia ir ieÅ¡kovė. Todėl, kolegijos nuomone, netgi jeigu ir bÅ«tų nustatyta, jog dalį paskolos ieÅ¡kovė sumokėjo viena iÅ¡ jos asmeninių lėšų, vien Å¡i aplinkybė nebÅ«tų pagrindu ginčo butÄ pripažinti asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe. Teismų praktikoje pažymėta, kad įstatymų leidėjas net ir tuo atveju, kai turtas santuokoje įsigytas už vieno iÅ¡ sutuoktinių asmenines lėšas, nepanaikina bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos.

Tokiu atveju lemiamÄ reikÅ¡mę turi sutuoktinio, naudojančio savo asmenines lėšas turtui įgyti, valia įsigyti šį turtÄ asmeninėn nuosavybėn, ir ji turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai. Jeigu tokia valia neiÅ¡reiÅ¡kiama aiÅ¡kiai ir suvokiamai kitam sutuoktiniui, o kilus ginčui ir dalijant turtÄ sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtÄ , yra taikoma bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija, kol neįrodoma prieÅ¡ingai, įstatyme leistinomis įrodinėjimo priemonėmis - raÅ¡ytiniais įrodymais.

Kolegijos nuomone, byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog ginčo buto įgijimo metu, aiÅ¡kiai ir suvokiamai kitam sutuoktiniui buvo iÅ¡reikÅ¡ta ieÅ¡kovės valia įgyti butÄ kaip bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę (tiek abiems sutuoktiniams, kaip pirkėjams, sudarant ginčo buto pirkimo sutartį, tiek abiems sutuoktiniams sudarant paskolos ir įkeitimo sutartis, tiek deklaruojant sutuoktiniui gyvenamÄ jÄ vietÄ ginčo bute), o jokių duomenų apie tai, kad buvo prieÅ¡ingai (t. y., kad aiÅ¡kiai ir suvokiamai kitam sutuoktiniui buvo iÅ¡reikÅ¡ta ieÅ¡kovės valia įgyti butÄ kaip asmeninę nuosavybę) byloje nėra.

Vien ta aplinkybė, kad atsakovas po savo tėvo mirties priėmė palikimÄ , kurio pagal CK 5.60 str. 4 d. nebegalima atsisakyti, reiÅ¡kia, kad dėl to tarp Å¡alių kilo ginčas dėl turto ar jo statuso, ir kad yra taikoma bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija, kol neįrodoma prieÅ¡ingai įstatyme leistinomis įrodinėjimo priemonėmis - raÅ¡ytiniais įrodymais. Kolegijos nuomone, įstatyme leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (raÅ¡ytiniais įrodymais) ieÅ¡kovė įstatyme įtvirtintos prezumpcijos nepaneigė ir neįrodė, kad ginčo turtas yra jos asmeninė nuosavybė.

IeÅ¡kovės reikalavimas pripažinti turtÄ asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe neįrodytas CPK 178 str. tvarka, neatitinka CK 3.89 str. 1 d. 7 p. reikalavimų dėl aiÅ¡kios sutuoktinio valios iÅ¡raiÅ¡kos įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, jog byloje esantis 2008-07-07 praÅ¡ymas, adresuotas Kauno apygardos teismui ir jame gautas apeliacinio skundo nagrinėjimo metu 2009-07-08 (1 t., b. l. 187), kuriame nurodoma, kad atsakovas su ieÅ¡kiniu sutinka, negali bÅ«ti pagrindiniu įrodymu byloje, leidžiančiu neabejotinai priimti palankų sprendimÄ ieÅ¡kovei.

Nors kolegija ir sutinka su apeliante, jog CPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimo procesÄ , nenumato, kad procesiniuose dokumentuose iÅ¡reiÅ¡kiama Å¡alies valia privalėtų bÅ«ti pakartotinai iÅ¡reiÅ¡kiama teismo posėdžiuose ar kituose procesiniuose dokumentuose, tačiau pažymi, jog, vadovaujantis CPK 42 str. 2 dalimi, teismas nepriima atsakovo ieÅ¡kinio pripažinimo, jeigu tie veiksmai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui.Prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-11738-615/2008 esantis pažymėjimas (b. l.

21) ir Kauno m. 5-ojo notarų biuro atsakymas į paklausimÄ (2 t., b. l. 103) įrodo, jog palikimÄ 2008-06-16 priėmė mirusiojo sÅ«nus M. R. (atsakovas), įstatymo nustatyta tvarka kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo. Kauno miesto apylinkės teismas 2008-06-19 nutartimi pavedė antstoliui, pareiÅ¡kėjo M. R. pasirinkimu, sudaryti S. R., mirusio 2008-04-03, turėto turto apyraÅ¡Ä . Palikimo priėmimo faktas įregistruotas Testamentų registre 2008-07-08 ir nėra nuginčytas (CK 5.8 str.).

Vadovaujantis CK 5.60 str. 4 dalimi, neleidžiama atsisakyti palikimo, jeigu įpėdinis (...) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo. CK 5.60 str. 1 d. numato, jog neleidžiama atsisakyti palikimo su sÄ lygomis ir iÅ¡lygomis arba dalies palikimo. Kadangi Å¡iuo atveju, kaip nustatyta, atsakovas yra kreipęsis į teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo, vadinasi, Å¡ioje byloje atsakovas, pripažindamas pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl paveldėtino turto pripažinimo asmenine nuosavybe, faktiÅ¡kai tokiu bÅ«du atsisako nuo palikimo (jo dalies), kurį yra priėmęs. Kadangi tokio ieÅ¡kinio pripažinimas prieÅ¡tarauja imperatyviai įstatymo nuostatai, kolegijos nuomone, apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai tokio ieÅ¡kinio pripažinimo nepriėmė ir, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės pagal pateikus įrodymus, ieÅ¡kinį atmetė.

Dėl to, kad teismas, nepriėmęs atsakovo ieÅ¡kinio pripažinimo, dėl to nepriėmė motyvuotos nutarties kaip atskiro procesinio dokumento (CPK 140 str. 4 d.), kolegijos nuomone, byla nėra iÅ¡nagrinėta neteisingai ir nereiÅ¡kia, kad priimtas sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas pagal CPK 329 str. 1 d., kolegijai padarytÄ pažeidimÄ iÅ¡taisant pačiai ir motyvuojant atsakovo ieÅ¡kinio pripažinimo nepriėmimÄ .Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , priimtÄ teisingai pritaikius ir iÅ¡aiÅ¡kinus materialinės teisės normas, palieka nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmeta (CPK 326 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., n u t a r i a:              apeliacinį skundÄ atmesti.             Kauno miesto apylinkės teismo 2010-11-16 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                        Jolita Cirulienė Teisėjai                         Teisėjai:                                                    Birutė Bobrel             Gintautas Koriaginas                                                   Â