dbf20189-d4a2-4765-9cb2-0cb6c9d1046f · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1284-413/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19138-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.1; 2.6.1.3.6; 2.6.28.1; 3.3.1.18.2 Kauno apygardos teismas S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 24 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), A K. ir RÅ«tos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“ apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-473-979/2020 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

P., trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, V. K. dėl iÅ¡laidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Jurisdictus“ teismui pateiktu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo A. P. 2630 Eur už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ ; nustatyti, kad iÅ¡ atsakovo A. P. priteista suma iÅ¡ieÅ¡koma solidariai su 2018 m. liepos 5 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3321-820/2018 iÅ¡ atsakovo V. K. priteista 2630,14 Eur suma; priteisti iÅ¡ atsakovo A. P. 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 19 d. reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėmimo–perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Sauda“ perleido reikalavimo teisę naujajam kreditoriui UAB „Jurisdictus“, kurios pagrindu ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti iÅ¡ transporto priemonės BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininko ir/ar valdytojo atlyginti iÅ¡laidas už automobilio priverstinį nuvežimÄ (pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. aktÄ ) bei saugojimÄ . Pagal sutartimi sulygtus įkainius už minėto automobilio priverstinį nuvežimÄ nuo 2014 m. rugpjūčio 13 d. iki 2017 m. rugpjūčio 13 d. (įsiskolinimas paskaičiuotas už 36 mėn.) susidarė 2630,14 Eur skola.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3321-820/2018, už minėtos transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ 2630 Eur suma buvo priteista iÅ¡ transporto priemonės valdytojo V. K.. Å iuo teismo sprendimu, be kita ko, buvo pripažinta negaliojančia ir 2014 m. rugpjūčio 14 d. transporto priemonės BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp A. P. (pardavėjo) ir V. K. (ppirkėjo). Minėtoje byloje konstatuotos aplinkybės, kad atsakovas A.

P. įsigijo transporto priemonę BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ S. Å ., tačiau jos neperdavė V. K., nagrinėjamai bylai yra prejudicinės, kurių ieÅ¡kovei įrodinėti iÅ¡ naujo nereikia. Vilniaus miesto apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė reikalavimo dėl skolos priteisimo iÅ¡ A. P., kaip transporto priemonės savininko, todėl nagrinėjamu atveju kreipiasi į teismÄ dėl solidariosios atsakovo atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKÄ®) 33 straipsnio pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovės UAB „Jurisdictus“ 5,22 Eur pašto išlaidų.

5. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (SEAKÄ®) 33 straipsnio 6 dalį (redakcija, galiojusi transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto suraÅ¡ymo metu), atitinkamai dabar galiojančiÄ SEAKÄ® 33 straipsnio 8 dalį, iÅ¡laidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telėje, Å«kio subjektui atlygina transporto priemonės savininkas ir valdytojas solidariai. Tačiau Å¡iuo reglamentavimu nepaneigiama saugotojo teisė tokio atlyginimo reikalauti iÅ¡ pasirinkto skolininko, t. y. iÅ¡ savininko ar teisėto valdytojo, atskirai. IeÅ¡kovės reikalavimo teisė dėl minėtų iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡ transporto priemonės valdytojo V. K. patvirtinta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3321-820/2018.

6. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad pagal VÄ® „Regitra“ duomenis transporto priemonės BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku įraÅ¡ytas A. P. nėra pakankama taikyti jam civilinę atsakomybę dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo, t. y. reikÅ¡ti solidarų reikalavimÄ atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidas. Atitinkamo daikto duomenų registravimas vieÅ¡ame registre nėra nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas (CK 4.254 straipsnio 1 punktas). Vertinant transporto priemonių registro duomenų reikÅ¡mę konstatuotina, kad vieÅ¡i registro duomenys atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ .

7. Teismas nustatė, kad 2014 m. rugpjūčio 14 d., 18:00 val. buvo sudaryta transporto priemonės BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis tarp S. Å . ir A. P., o tos pačios dienos (2014 m. rugpjūčio 14 d.) 19:00 val., Å¡ios transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis tarp A. P. ir V. K.. Pastaroji sutartis Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo pripažinta tariama ir negaliojančia nuo sudarymo momento, o 2014 m. rugpjūčio 14 d. 18:00 val. pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp S. Å . ir A. P., palikta nenuginčyta, sprendime konstatavus, kad S. Å . perleido automobilį BMW A. P. 2014 m. rugpjūčio 3 d., t. y. kai faktiÅ¡kai perdavė jÄ M. P. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3321-820/2018 66 punktas).

8. Teismas nurodė, kad į bylÄ nepateikta įrodymų apie transporto priemonės ar/ir jos dokumentų perdavimÄ atsakovui A. P.. Automobilio registracijos pažymėjimas po 2014 m. rugpjūčio 14 d. 18:00 val. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atsakovo A. P. vardu nebuvo iÅ¡duotas (2016 m. birželio 10 d. ieÅ¡kovo darbuotojo R. L. atlikta paieÅ¡ka, el. b. l. 19). Be to, laikinai įregistruota transporto priemonė buvo automatiÅ¡kai iÅ¡registruota 2014 m. rugpjūčio 24 d. Tai reiÅ¡kia, kad iki eismo įvykio ir transporto priemonės nuvežimo dienos – 2014 m. rugpjūčio 13 d. – atsakovas A. P. nebuvo perėmęs automobilio ir/ar dokumentų (registracijos pažymėjimo), nenaudojo ir nesiekė naudoti daikto (transporto priemonės) kaip savo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad 2014 m. rugpjūčio 14 d. 18:00 val. pirkimo– pardavimo sutartis buvo įvykdyta ir nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjo atsakovui A. P..

9. Pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovui A. P. 2016 m. rugpjūčio 11 d., 2016 m. rugsėjo 11 d. ir 2016 m. rugsėjo 19 d. buvo siųsti praneÅ¡imai dėl įsiskolinimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ , raginimas sumokėti nurodytas sumas ir pasiimti saugomÄ transporto priemonę bei informavimas apie reikalavimo teisės perleidimÄ (el. b. l. 22-23, 33-35). Duomenų apie tai, kad atsakovas į siųstus praneÅ¡imus reagavo ir aiÅ¡kinosi susiklosčiusiÄ situacijÄ , nepateikta. Tačiau Å¡ios aplinkybės savaime nėra pakankamos konstatuoti, kad atsakovas, kaip galimas turto savininkas, galėjo elgtis nepakankamai rÅ«pestingai ir atidžiai, o ieÅ¡kovė – sÄ Å¾iningai.

10. Ä®statymas numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir ieÅ¡kovei atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Todėl nenustatęs visų atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo neturi pagrindo reikalauti solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidas SEAKÄ® 33 straipsnio 8 dalies (atitinkamai pagal ankstesnę redakcijÄ â€“ 33 straipsnio 6 dalies) pagrindu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai 11. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „Jurisdictus“ (toliau – apeliantė) praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktÄ ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pateiktÄ raÅ¡tÄ ginčo automobilį pažeidimo metu vairavo trečiasis asmuo V. K.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 5 d. sprendimu pripažino, jog automobilio savininkas yra A. P.. Be to, pagal automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytÄ datÄ ir laikÄ (2014 m. rugpjūčio 14 d. 19:00 val.) matyti, kad transporto priemonė buvo parduota tuo metu, kai buvo jau uždaryta ir saugoma priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo aikÅ¡telėje (nuvežta 2014 m. rugpjūčio 13 d., neva parduota – 2014 m. rugpjūčio 14 d.). 11.2.

Teismas ginčo teisiniams santykiams taikė žalos atlyginimÄ reglamentuojančias teisės normas bei nustatinėjo civilinės atsakomybės sÄ lygas, tačiau nagrinėjamu atveju taikytinos ne žalos atlyginimÄ reglamentuojančios teisės normos, o pasaugÄ reglamentuojančios nuostatos, kas lemia visiÅ¡kai skirtingų aplinkybių aiÅ¡kinimÄ si ir skirtingus atsakomybės taikymo principus. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad santykiams, kylantiems priverstinai nuvežus ir perdavus saugoti transporto priemonę, yra taikomos nuostatos, reglamentuojančios pasaugÄ (CK 6.830 straipsnis;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013). 11.3. Todėl akivaizdu, kad teismas padarė aiÅ¡kiÄ teisinių santykių kvalifikavimo klaidÄ . Apeliantės vertinimu, tai lėmė ir neteisingo sprendimo priėmimÄ , kadangi teismas nenustatęs priežastinio ryÅ¡io sÄ lygos (kurios nereikėjo nustatinėti), darė iÅ¡vadÄ , kad kitos ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos nagrinėjamai bylai. 11.4.

Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3321-820/2018 turi prejudicinę galiÄ nagrinėjamai bylai. Tačiau, nepaisant sprendimu nustatytų aplinkybių, teismas padarė prieÅ¡ingas iÅ¡vadas. IeÅ¡kovė byloje nesiekė įrodyti, kas yra transporto priemonės savininkas, nes tokios aplinkybės jau buvo nustatytos Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu. IeÅ¡kovė reikalavo priteisti automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidas iÅ¡ A.

P. kaip transporto priemonės savininko ir pripažinti skolÄ solidaria. 11.5. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , kadangi pareiga paneigti vieÅ¡us duomenis tenka ne ieÅ¡kovei UAB „Jurisdictus“, o atsakovui A. P.. Be to, atsakovas turėjo pateikti įrodymus ne tik dėl vieÅ¡o registro duomenų, bet ir dėl 2014 m. rugpjūčio 14 d. 18:00 val. sudarytos transporto priemonės BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties ginčijimo. FaktÄ , jog atsakovas nėra automobilio savininkas privalo įrodyti bÅ«tent atsakovas (CPK 12, 178 str.). 11.6.

Vilniaus miesto apylinkės teismui konstatavus, jog automobilis buvo parduotas A. P. ir netenkinus reikalavimo priteisti įsiskolinimÄ iÅ¡ S. Å ., o Alytaus apylinkės teismui atmetus ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo iÅ¡ solidaraus skolininko, liko neįgyvendinta ieÅ¡kovės įstatymu įtvirtinta teisė gauti reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ solidarių skolininkų.

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas A. P. praÅ¡o jį atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 12.1. Atsakovas 2014 m. rugpjūčio 14 d. pagal skelbimÄ atvyko pirkti automobilio BMW 525, kurį pardavinėję asmenys teigė, kad jis tuoj bus atvarytas. Kaina buvo labai nedidelė, todėl sutiko pasiraÅ¡yti sutartį dar net jo nematęs. Kaip paaiÅ¡kėjo vėliau, Å¡is automobilis negalėjo bÅ«ti atvarytas, nes 2014 m. rugpjūčio 13 d. buvo V.

K. sudaužytas ir stovėjo mokamoje aikštelėje. Sutartį su S. Š. atsakovas sudarė 2014 m. rugpjūčio 14 d., 18 val., tačiau jokių pinigų jam nemokėjo. Paaiškėjus, kad automobilio jam taip ir neteks pamatyti, nes jį sudaužė V. K., po valandos automobilio pirkimo–pardavimo sutartį perrašė jo (V. K.) vardu. Tuo metu atsakovas negalėjo pagalvoti ar tikėtis, kad tai sukels jam kažkokias neigiamas teisines pasekmes. Aukščiau minėtų asmenų atsakovas nepažinojo. 12.2.

Nagrinėjant civilinę bylÄ Vilniaus miesto apylinkės teisme, jis apklaustas nebuvo, teismo iÅ¡vados pagrįstos melagingais S. Å . (pradinio automobilio savininko) parodymais. Atsakovas 2014 m. rugpjūčio 3 d. niekur nevažinėjo ir neapžiÅ«rinėjo jokio automobilio, nes buvo pas savo uoÅ¡vius ir Å¡ventė dukros gimtadienį. Apie parduodamÄ automobilį pirmÄ kartÄ sužinojo tik 2014 m. rugpjūčio 14 d. Atkreipia dėmesį, kad automobilio BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), niekada nėra matęs, o M.

P. nėra atsakovo sÅ«nėnas. 12.3. Remiantis CK 6.270 straipsniu, didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas už padarytÄ Å¾alÄ neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus Å¡altinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Å iuo atveju už padarytÄ Å¾alÄ atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus Å¡altinį. Tokiu bÅ«du asmens atsakomybė visada yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su Å¡io asmens kalte, tačiau Å¡iuo atveju atsakovas niekaip negalėjo įtakoti dar iki sutarties pasiraÅ¡ymo vykusių įvykių, nes V.

K. iki 2014 m. rugpjūčio 14 d. net nepažinojo. Todėl visa 2630,14 Eur suma iÅ¡ V. K. yra priteista pagrįstai, nes bÅ«tent jis yra atsakingas už Å¡iÄ susidariusiÄ skolÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

14. Apeliacijos objektas – asmenų solidariosios atsakomybės nustatymas už priverstinį transporto priemonės nuvežimÄ ir saugojimÄ .

15. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3321-820/2018 turi prejudicinę galiÄ ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesdamas, padarė prieÅ¡ingas iÅ¡vadas. Kitaip tariant, Vilniaus miesto apylinkės teismui sprendime konstatavus, kad atsakovas A. P. buvo transporto priemonės BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė vadovaudamasis ne turto pasaugÄ reglamentuojančiomis teisės normomis, kuriomis buvo grindžiamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, bet asmens civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis normomis, konstatavęs, kad ieÅ¡kovė neįrodė vienos iÅ¡ privalomų civilinės atsakomybės sÄ lygų – priežastinio ryÅ¡io dėl ieÅ¡kovei padarytos žalos ir atsakovo veiksmų (neveikimo).

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiajam asmeniui V. K., vairavusiam transporto priemonę BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (transporto priemonės valdytojui), 2014 m. rugpjūčio 13 d. už padarytus administracinius teisės pažeidimus surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, o ginčo automobilis perduotas nugabenti ir saugoti į UAB „Sauda“ saugojimo aikštelę vadovaujantis UAB „Sauda“ ir Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato 2001m. gegužės 4 d. pasirašyta sutartimi bei papildomu susitarimu. 17. 2016 m. rugsėjo 19 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi (cesija) Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėmimo–perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), pradinis kreditorius UAB „Sauda“ savo reikalavimo teises dėl ginčo automobilio saugojimo išlaidų atlyginimo perleido naujajam kreditoriui – ieškovei UAB „Jurisdictus“.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė įgijo reikalavimo teisę reikalauti iÅ¡ ginčo transporto priemonės savininko ir/ar valdytojo atlyginti iÅ¡laidas už automobilio priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ , kurios siekia 2630,14 Eur, ir dėl to ginčo byloje nėra.

18. IeÅ¡kovė UAB „Jurisdictus“ kreipėsi ieÅ¡kiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama:

1) pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2014 m. rugpjūčio 14 d. 18:00 val. transporto priemonės BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp S. Å . ir A. P.;

2) pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2014 m. rugpjūčio 14 d. 19:00 val. transporto priemonės BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp A. P. ir V. K.;

3) priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų S. Å . ir V. K. 2630,14 Eur už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ .

19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3321-820/2018, ieškinį tenkino iš dalies:

1) pripažino apsimestine, niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. rugpjūčio 03 d. 15:00 val. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp atsakovo S. Å . ir atsakovo M. P.;

2) pripažino tariama ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. rugpjūčio 14 d. 19:00 valandos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp A. P. ir V. K.. Sprendimo 66 punkte teismas konstatavo, kad <...> atsakovas S. Å . Sutartimi 2 perleido automobilį BMW atsakovui A. P. 2014 m. rugpjūčio 03 d., kai faktiÅ¡kai perdavė jÄ M. P., <...>. Anot apeliantės, Å¡iuo teismo sprendimu buvo nustatytas prejudicinis faktas, kad transporto priemonės savininku prieÅ¡ perduodant jÄ transporto priemonės valdytojui, sukėlusiam eismo įvykį, buvo atsakovas A. P.. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalimi, prašė teismo sprendimu iÅ¡ V. K. priteistÄ 2630,14 Eur sumÄ priteisti solidariai ir iÅ¡ atsakovo A. P., kaip ginčo transporto priemonės savininko.

20. Byloje nustatyta, kad automobilio BMW paėmimo metu, jo valdytojas buvo V. K.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. sprendime konstatuota, kad S. Å . nuosavybės teisės į automobilį BMW buvo įregistruotos 2014 m. birželio 25 d. S. Å . 2014 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi tÄ patį automobilį perleido M. P.. Sprendimo 51 punkte konstatuota, kad V. K. automobilį BMW valdė teisėtai. Sprendimo 58 punkte teismas nurodė, jog atsakovo A. P. teigimu, jis buvo apgautas kitų asmenų, nes pasirašė sutartis, nors nebuvo automobilio savininku.

21. Tačiau į bylÄ nepateikta jokių duomenų, kad atsakovas A. P. bÅ«tų siekęs nuginčyti apgaule sudarytÄ sandorį, nors apie iÅ¡ sandorių kilusias pasekmes – įsiskolinimÄ ieÅ¡kovei, atsakovas buvo informuotas 2016 m. rugsėjo 19 d. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo A. P. nurodomas aplinkybes, jog pasiraÅ¡ydamas dvi 2014 m. rugpjūčio 14 d. 18.00 val. ir 2014 m. rugpjūčio 14 d. 19.00 val. automobilio pirkimo – pardavimo sutartis jis buvo suklaidintas.

Minėto teismo sprendimo 61 punkte teismas nurodė tokias byloje nustatytas faktines aplinkybes ir iÅ¡vadas: pirma, atsakovas S. Å . siekė parduoti BMW ir patalpino skelbimÄ daug anksčiau, nei jis buvo priverstinai nuvežtas, t. y. atsakovas S. Å . negalėjo numatyti priverstinio nuvežimo ir dėl to dėti skelbimÄ Ä¯ vieÅ¡Ä portalÄ apie BMW pardavimÄ . Antra, byloje nėra duomenų, jog atsakovas S. Å . pažįsta atsakovÄ V. K. ar bent buvo jį sutikęs. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ Sutarties 3 (pastaba – 2014 m. rugpjūčio 14 d. 19.00 val. sutartis) matyti, jog su V.

K. bendravo, jÄ pasirašė, t. y. jį buvo sutikęs ir perduoti BMW arba leisti jį perduoti galėjo atsakovas A. P.. Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog BMW jam buvo perduotas su atsakovo A. P. sutikimu. Trečia, liudytojai patvirtino, jog BMW buvo perduotas M. P., kuris priėmė BMW ir sumokėjo pinigus. Ketvirta, atsakovas A. P. neginčijo Sutarties 2 (2014 m. rugpjūčio 14 d. 18.00 val. sutarties) ir Sutarties 3 (2014 m. rugpjūčio 14 d. 19.00 val. sutarties), net ir matydamas jų pagrindu jam reiÅ¡kiamus ieÅ¡kovo reikalavimus.

Penkta, M. P. BMW perleidimo metu buvo 16 metų amžiaus, todėl tokiam sandoriui sudaryti jam reikėjo tėvų sutikimo (CK 2.8 str.), todėl tikėtina, jog jis galėjo atvykti tartis su atsakovu A. P., kuris ir galėjo nurodyti, jog pirks BMW. Šešta, M. P. paėmus automobilį BMW ir sumokėjus už jį, atsakovas S. Š. buvo informuotas, jog pagrindinę sutartį pasirašys atsakovas A. P. ir 2014 m. rugpjūčio 14 d. 18.00 val. sutartis buvo pasirašyta atsakovo A. P.. Šia sutartimi buvo įformintas faktinis šalių (atsakovo S. Š. ir atsakovo A.

P.) susitarimas dėl BMW pirkimo–pardavimo. Septinta, 2014 m. rugpjūčio 14 d. 18.00 val. sutartį atsakovas A. P. pasirašė nematydamas automobilio BMW, kas leidžia daryti tikėtinai pagrįstÄ prielaidÄ , jog jam automobilio techninė bÅ«sena buvo žinoma, nes jis jau jį turėjo. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes ir vadovaudamasis didesnės tikimybės įrodinėjimo principu, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas S. Å . 2014 m. rugpjūčio 14 d. 18.00 val. sutartimi perleido BMW atsakovui A.

P., jį perduodamas 2014 m. rugpjūčio 3 d. per M. P.. Kaip jau minėta, teismo sprendimo 66 punkte konstatuota, kad pagal bylos duomenis atsakovas S. Š. 2014 m. rugpjūčio 14 d. 18.00 val. sutartimi perleido automobilį BMW atsakovui A. P. nuo 2014 m. rugpjūčio 03 d., kai faktiškai perdavė jį M. P.. A. P. nuosavybės teisės į ginčo transporto priemonę buvo įregistruotos 2014 m. rugpjūčio 19 d. Nuo 2014 m. rugpjūčio 13 d. BMW buvo paimtas saugoti. Sprendimo 67 punkte teismas konstatavo, kad pats atsakovas A.

P. nurodė, jog neperleido nuosavybės teisių į automobilį atsakovui V. K., todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog BMW perdavimas atsakovui V. K. yra susitarimo dėl nuosavybės teisių perleidimo iÅ¡dava. Vilniaus apylinkės teismas sprendė, kad 2014 m. rugpjūčio 14 d. 19.00 val. sutartis yra tariamas sandoris ir negalioja nuo jo sudarymo momento (CK 1. 86 str. 1 d.). Teismas sprendimo 70 punkte konstatavo, kad atsakovas S. Å . nėra automobilio savininkas, todėl iÅ¡ jo priteisti atlygio už BMW saugojimÄ nėra pagrindo.

Kitiems atsakovams šio reikalavimo ieškovė nepareiškė, todėl negalėdamas išeiti už ieškinio ribų, teismas šio klausimo nesprendė.

22. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, sutiktina su apeliantės skundo argumentais, jog ginčo transporto savininkas buvo nustatytas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. sprendimu, todėl iÅ¡ naujo nustatinėti Å¡iÄ aplinkybę pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo (CPK 182 straipsnis).

23. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija Å¡ios nutarties 21 punkte nurodė, jog kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, jog transporto priemonės paėmimo saugoti metu ginčo automobilio faktinis savininkas buvo atsakovas A. P.. Å ios aplinkybės atsakovas leistinais įrodymais nepaneigė ir Vilniaus apylinkės teismo sprendimo neskundė.

24. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ nurodyta, kad teisinė ginčo Å¡alių santykių kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas Å¡iems santykiams yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiÅ¡kai kvalifikuotų ginÄÄ . Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas.

Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio iÅ¡aiÅ¡kinimas ir Å¡alių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; Å¡alių pateiktas teisės aiÅ¡kinimas teismo, nagrinėjančio bylÄ , nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginÄÄ pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia Å¡alys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieÅ¡kinio pagrindo keitimas. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo Å¡alis, ir, atitinkamai pritaikius Å¡iuos santykius reglamentuojančias teisės normas, iÅ¡spręsti ginÄÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-313/2020).

25. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, taikydamas jiems žalos atlyginimÄ reglamentuojančias teisės normas ir nustatinėdamas civilinės atsakomybės sÄ lygas. Kaip teisingai nurodė apeliantė, kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad santykiams, kylantiems priverstinai nuvežus ir perdavus saugoti transporto priemonę, yra taikomos nuostatos, reglamentuojančios pasaugÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013).

26. Pažymėtina, kad priverstinis transporto priemonės nuvežimas į saugojimo aukštelę yra reglamentuotas specialiajame įstatyme – Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme. Šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisykles ar kitų teisės aktų reikalavimus.

Vadovaujantis SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalimi, išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.

27. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad minėtoje įstatymo normoje nustatyti du subjektai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kurie privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidas. SEAKÄ® 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad policijos pareigÅ«nai, priėmę sprendimÄ dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, praneÅ¡a transporto priemonės savininkui (valdytojui) apie priimtÄ sprendimÄ dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo. Taigi, pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ KET pažeidęs asmuo ar automobilio savininkas turi žinoti, kad automobilis yra priverstinai nuvežtas ir kur jis yra saugomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010).

28. Aplinkybė, kad atsakovui buvo žinoma apie jam reiÅ¡kiamas pretenzijas dėl transporto priemonės saugojimo iÅ¡laidų atlyginimo patvirtina 2016 m. rugpjūčio 11 d. antstolės B. P. praneÅ¡imas dėl įsiskolinimo (b. l. 22). Tuomet reikalavimÄ apmokėti skolÄ pateikė pradinis kreditorius UAB „Sauda“. Å is praneÅ¡imas atsakovui buvo įteiktas 2016 m. rugpjūčio 16 d. (b. l. 24). IeÅ¡kovei perėmus reikalavimo teises iÅ¡ pradinio kreditoriaus, atsakovas pakartotinai 2016 m. rugsėjo 19 d. buvo informuotas apie susidariusį įsiskolinimÄ (b. l. 32–35).

29. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6 straipsnio 1 dalis). Minėta, kad solidari transporto priemonės savininko ir valdytojo atsakomybė yra nustatyta specialiajame įstatyme – SEAKĮ. Nagrinėjamu atveju nepaneigus/nenuginčijus aplinkybės, kad atsakovas transporto priemonės paėmimo saugoti metu buvo automobilio savininkas, vadovaujantis SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalimi jam atsiranda solidari su transporto priemonės valdytoju atsakomybė.

30. Vadovaudamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas Å¡alių teisinius santykius ir vertindamas įrodymus, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas. Minėti pažeidimai sÄ lygojo neteisėto sprendimo priėmimÄ , todėl yra pagrindas teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

31. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 2630,14 Eur už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ bei saugojimÄ ir nustatyti, jog Å¡i atsakovo prievolė yra solidari su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3321-820/2018, kuriuo ieÅ¡kovei UAB „Jurisdictus“ praÅ¡oma priteisti suma jau yra priteista iÅ¡ V. K..

32. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad bÅ«tų apgintos jos turtinės teisės ir jos praÅ¡omas pritaikyti pažeistos teisės gynimo bÅ«das yra pripažinti teismo sprendimu priteistos prievolės solidarumÄ . Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad klausimas dėl prievolės pobÅ«džio (solidarioji, dalinė ar asmeninė) gali bÅ«ti atskiras nagrinėjimo dalykas ir teismas dėl tokio reikalavimo turi priimti sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, kreditorės pareikÅ¡tas reikalavimas ir jo pagrindas yra pakankamai aiÅ¡kÅ«s, kreditorė turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ , ji procesiniame dokumente yra nurodžiusi faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareikÅ¡tus reikalavimus, tačiau ne visiÅ¡kai tiksliai suformulavo reikalavimÄ , todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti prievolę atlyginti ieÅ¡kovei UAB „Jurisdictus“ 2630,14 Eur už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ bei 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, kurios dydis nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3321-820/2018, solidaria A.

P. ir V. K. prievole. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 34. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinti, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

35. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovės UAB „Jurisdictus“ pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos siekia 603,50 Eur, kurios susideda iÅ¡ 544,50 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidų už ieÅ¡kinio ir dubliko parengimÄ bei 59 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų (b. l. 54–56, DOK-6867). Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 27 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) maksimalių atlygintinų paslaugų dydžių.

36. Apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 59 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ ir 242 Eur iÅ¡laidos advokatui už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ , iÅ¡ viso – 301 Eur, kurias p[atvirtinantys dokumentai pateikti teismui (DOK-21382). Å ios iÅ¡laidos taip pat nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 27 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) maksimalių atlygintinų paslaugų dydžių.

37. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – iÅ¡ viso 904,50 Eur (603,50 Eur + 301 Eur) priteistinos iÅ¡ atsakovo A. P. (CPK 93 str.).

38. Pirmosios instancijos teismo turėtos iÅ¡laidos, susijusios su procesiniu dokumentų įteikimu, sudaro 5,22 Eur, todėl patenkinus ieÅ¡kinį, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovo (CPK 96 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Pripažinti prievolę atlyginti ieÅ¡kovei UAB „Jurisdictus“ (j. a. k. 301851658) 2630,14 Eur (dviejų tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų trisdeÅ¡imties eurų 14 ct) sumÄ už transporto priemonės priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ bei 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, kurios dydis nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3321-820/2018, solidaria A.

P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) prievole. Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Jurisdictus“ (j. a. k. 301851658) iÅ¡ atsakovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 904,50 Eur (devynis Å¡imtus keturis euru 50 ct) pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,22 Eur (penkis eurus 22 ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Gintautas Koriaginas Algimantas Kukalis Rūta Palubinskaitė