2025-02-12 Nr. AB-2735-3-61-3-06386-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. K. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl rezoliucijos panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2025-02-12 Nr. AB-2735-3-61-3-06386-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja E. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. kovo 2 d. rezoliuciją (toliau – ir Rezoliucija), kuria buvo patvirtintas atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) Smurto ir priekabiavimo atvejų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. vasario 24 d. protokolinis sprendimas Nr. 5-P1-102 (toliau – ir Protokolinis sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo tirti psichologinio smurto atvejį pareiškėjos atžvilgiu.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-155-552/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06386-2024-4
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. vasario 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. K. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl rezoliucijos panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėja E. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. kovo 2 d. rezoliuciją (toliau – ir Rezoliucija), kuria buvo patvirtintas atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) Smurto ir priekabiavimo atvejų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. vasario 24 d. protokolinis sprendimas Nr. 5-P1-102 (toliau – ir Protokolinis sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo tirti psichologinio smurto atvejį pareiškėjos atžvilgiu.
Pareiškėja nurodė, kad apie Protokolinį sprendimą buvo informuota 2023 m. kovo 2 d., jį apskundė Regionų administraciniam teismui, kuris 2024 m. spalio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-1422-473/2024 nutarė administracinę bylą nutraukti dėl to, kad ne Protokolinis sprendimas, o Rezoliucija turi būti skundžiama teismui.
Pareiškėja pažymėjo, kad su Rezoliucija susipažino tik 2024 m. spalio 9 d., kai atsakovas administracinėje byloje Nr. eI3-1422-473/2024 pridėjo Rezoliuciją, todėl vieno mėnesio terminas nėra praleistas.
Pareiškėja teigė, kad tuo atveju, jei teismas spręstų, kad terminas paduoti skundą yra praleistas, pareiškėja prašė atsižvelgti į šias aplinkybes: 1) skundas dėl Protokolinio sprendimo panaikinimo buvo priimtas, o administracinė byla Nr. eI3-1422-473/2024 nutraukta tik Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 25 d. nutartimi; 2) vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2022 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 5-V-1229 patvirtinto Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos ir jos įgyvendinimo policijos įstaigose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 25 punktu, būtent Protokolinis sprendimas pagal Aprašo 25 punktą yra skundžiamas sprendimas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka. Pareiškėja akcentavo, kad Apraše nustatyta tokia Komisijos sprendimų apskundimų tvarką, kuri ir buvo nurodyta atsakovo 2023 m. kovo 2 d. rašte, todėl pareiškėja administracinėje byloje Nr. eI3-1422-473/2024 skundė ne Rezoliuciją, o Protokolinį sprendimą ir iki 2024 m. spalio 25 d. manė, kad tinkamai naudojosi savo teise kreiptis į teismą.
Pareiškėja prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, jei teismas nustatytų, jog kad vieno mėnesio terminas buvo praleistas.
II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir pareiškėjos skundą atsisakė priimti.
Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (29 str. 1 d., 30 str. 1 d.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir įvertinęs bylos faktines aplinkybes, nustatė, kad pareiškėja apie Rezoliuciją ir Protokolinį sprendimą sužinojo 2023 m. kovo 2 d. raštu ir 2023 m. balandžio 3 d. kreipėsi su skundu į teismą, ginčydama Protokolinį sprendimą.
Teismas sprendė, kad Protokolinis sprendimas yra sudėtinė Rezoliucijos dalis, pareiškėja pasirinko ginčyti tik protokolinį sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-1422-473/2024, kurioje yra priimtas procesinis sprendimas, tačiau jis neįsiteisėjęs, nes 2024 m. spalio 30 d. su atskiruoju skundu išsiųstas į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, spręsdama ginčą minėtoje byloje turėjo teisę tikslinti reikalavimus, tačiau tokių veiksmų neatliko, nors jai atstovauja Lietuvos policijos profesinė sąjunga. Pareiškėja šioje byloje kreipėsi į teismą 2024 m. lapkričio 11 d., praleidus įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti bei neužbaigusi ginčo administracinėje byloje Nr. eI3-1422-473/2024.
Teismas konstatavo, kad Rezoliucijai ginčyti akivaizdžiai yra praleistas nustatytas terminas, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad terminą ginčyti Rezoliuciją praleido dėl svarbių priežasčių. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo ginčijo teisme daugiau negu metus sudėtinę Rezoliucijos dalį – Protokolinį sprendimą, o tai paneigia nurodytą aplinkybę, jog apie Rezoliuciją pareiškėja sužinojo tik 2024 m. spalio 9 d.
Teismas pažymėjo, kad pasirinkimas ginti savo teises kitais būdais negali būti teisiniu pagrindu atnaujinti terminą skundui paduoti, nes įstatyme aiškiai nurodyta apskundimo tvarka. Teismas sprendė, kad tai, jog pareiškėja netinkamai naudojosi savo teise kreiptis į teismą, nelaikytina svarbia priežastimi terminui atnaujinti, nepriklausiusi nuo pareiškėjos valios.
Teismas konstatavo, kad termino skundui paduoti praleidimą nulėmė ne objektyvios, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusios priežastys ar atsitiktinės aplinkybės, o pačios pareiškėjos pasirinktas atitinkamo elgesio modelis, todėl praleisto termino teismas neatnaujino ir skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
III. Pareiškėja E. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja teigia, kad atsakovo 2023 m. kovo 2 d. rašte nėra nurodoma, kad Protokolinis sprendimas yra patvirtintas Rezoliucija, nei Rezoliucija, nei Protokolinis sprendimas prie šio rašto nebuvo pridėti, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes dėl pareiškėjos supažindinimo su Rezoliucija.
Pareiškėja pažymi, kad kreipimasis į teismą dėl Protokolinio sprendimo negali būti traktuojamas kaip pasirinkimas ginti savo teises kitais būdais. Pats atsakovas informavo pareiškėją, kad ji gali Protokolinį sprendimą skųsti teismui, o teismas skundą priėmė nagrinėti.
Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė loginę klaidą vertindamas, jog Protokolinio sprendimo apskundimas reiškia, kad pareiškėja žinojo apie Rezoliuciją, nors prie skundo buvo pateikta ekranvaizdžio kopija, įrodanti, kad Rezoliucija buvo į administracinę bylą įkelta tik 2024 m. spalio 9 d. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti skundą, nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, faktų ar įrodymų, kuriais remiantis būtų nustatęs, kad su Rezoliucija pareiškėja susipažino anksčiau nei 2024 m. spalio 9 d.
Pareiškėja laikosi pozicijos, kad ji buvo sąžininga, elgėsi rūpestingai, t. y. pateikė skundą teismui dėl Protokolinio sprendimo, nes atsakovas 2023 m. kovo 2 d. raštu nurodė, kad būtent toks sprendimas yra skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, o teismas skundą priėmė, todėl pareiškėja iki 2024 m. spalio 25 d. turėjo pagrindą manyti, kad tinkamai naudojosi savo teise kreiptis į teismą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjos skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti, pripažinęs, kad pareiškėja praleido terminą kreiptis į teismą, ir nenustatęs pagrindo atnaujinti praleistą terminą.
Pareiškėja atskirajame skunde akcentuoja tai, kad apie Rezoliuciją sužinojo bei su ja susipažino 2024 m spalio 9 d., atsakovo 2023 m. vasario 28 d. Protokolinį sprendimą apskundė laiku, todėl teismas nepagrįstai neatnaujino termino kreiptis teismą.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
ABTĮ straipsnio 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015 ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., LVAT 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., LVAT 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos ginčas su atsakovu dėl galimo psichologinio smurto jos atžvilgiu buvo nagrinėjamas Policijos departamento Smurto ir priekabiavimo atvejų nagrinėjimo komisijos 2023 m. vasario 24 d posėdyje, kuriame buvo priimtas protokolinis sprendimas nepripažinti pareiškėjos nurodomų veiksmų psichologiniu smurtu. Vėliau, Policijos departamento generalinio komisaro 2023 m. vasario 28 d. rezoliucija minėta Protokolinis sprendimas buvo patvirtintas. Pareiškėjai buvo išsiųstas 2023 m. kovo 2 d. raštas Nr.5-S-4658, kuriuo pareiškėja buvo informuota apie jos skundo nagrinėjimo rezultatus. Pareiškėja 2023 m. balandžio 3 d. kreipėsi į administracinį teismą, skųsdama Komisijos Protokolinį sprendimą. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. spalio 25 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė, pripažinę, jog Komisijos Protokolinis sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas, o Policijos departamento generalinio komisaro 2023 m. vasario 28 d. rezoliucijos pareiškėja neskundė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartimi Nr. eAS-80-463/2025 pirmosios instancijos teismo nutartis buvo panaikinta ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-80-463/2025 be kita ko pažymėta, jog pirmosios instancijos teismas užbaigęs bylą nepriimdamas sprendimo, pažeidė proceso teisės normas, neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių.
Be to, nustatyta, jog Policijos departamento 2023 m. kovo 2 d. rašte Nr.5-S-4658 nėra informuojama apie Policijos departamento generalinio komisaro 2023 m. vasario 28 d. priimtą rezoliuciją. Byloje nėra kitų duomenų, kurie liudytų, kad pareiškėja būtų tinkamai informuota apie 2023 m. vasario 28 d. rezoliuciją iki 2024 m. spalio 9 d., t.y. iki to momento, kai šis dokumentas buvo pateiktas susipažinti administracinėje byloje Nr. eI3-1422-473/2024. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino pareiškėją praleidusią skundo padavimo terminą, procesinio termino eigos pradžią susiejęs su 2023 m. kovo 2 d. rašto Nr.5-S-4658 pateikimo pareiškėjai data.
Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsižvelgus į tai, kad Regionų administraciniam teismui perduota iš naujo nagrinėti administracinė byla, kurioje pareiškėja ginčija Protokolinį sprendimą, pareiškėja turi teisę spręsti skundo minėtoje byloje patikslinimo klausimą, reikšdama papildomą reikalavimą panaikinti Rezoliuciją arba pirmosios instancijos teismas, priėmęs pareiškėjos skundą dėl Rezoliucijos, turėtų apsvarstyti abiejų administracinių bylų sujungimo klausimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos E. K. atskirąjį skundą patenkinti.
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti E. K. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo..
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius