dbf0db89-7397-47f2-a8ba-aacf399dc3f4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-4014-595/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02110-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 41, 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Malijauskienės, Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos (duomenys neskelbtini) skundÄ atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) kreipėsi su skundu į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau - ir Departamentas) 2021-05-11 sprendimÄ Nr. AS-110 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalyje, kurioje patvirtintas 23 313 Eur mokestis didesniu tarifu arba jį pakeisti, sumažinant patvirtintÄ mokesčio sumÄ iki 2331 Eur (toliau – ir Sprendimas). Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai tvirtina, jog 20 906 m3 požeminio vandens buvo iÅ¡gauta be leidimo.

Pareiškėja valdo dvi vandenvietes, kuriose yra 4 požeminio vandens gręžiniai, po du (duomenys neskelbtini) kaimo vandenvietėje ir (duomenys neskelbtini) kaimo vandenvietėje: (duomenys neskelbtini) vandenvietėje Nr. 1, leidimas išgauti požeminį vandenį yra TIPK pagrindu nuo 2007 metų (tuo metu fiksuoti gręžiniai Nr. 5724 ir Nr. 13270); (duomenys neskelbtini) vandenvietėje Nr. 2, leidimas išgauti požeminį vandenį yra TIPK pagrindu nuo 2007 metų (tuo metu fiksuotas gręžinys Nr. 6372) ir papildomai nuo 2019-05-23 leidžiama išgauti požeminį vandenį visoje vandenvietėje Geologijos tarnybos leidimu.

Pareiškėja išgauna požeminį vandenį ir jį apskaito pagal 2 įrengtus vandens apskaitos prietaisus - skaitliukus kiekvienoje vandenvietėje. Kitų vandens skaitliukų pareiškėjos įmonėje nėra. Vienas vandens skaitliukas yra (duomenys neskelbtini) kaimo vandenvietėje Nr. 1, per kurį apskaitomas išgaunamas požeminis vanduo iš šioje vandenvietėje esančių gręžinių. Kitas skaitliukas yra (duomenys neskelbtini) vandenvietėje Nr. 2, per kurį apskaitomas išgaunamas vanduo iš (duomenys neskelbtini) vandenvietėje esančių gręžinių.

Taigi, iÅ¡gaunamas ir apskaitomas požeminis vanduo (duomenys neskelbtini) vandenvietėje Nr. 2 per (duomenys neskelbtini) vandenvietėje esantį įrengtÄ vandens apskaitos prietaisÄ yra iÅ¡ (duomenys neskelbtini) vandenvietės Nr. 2, kurios eksploatacijai ir požeminio vandens iÅ¡gavimui leidimÄ pareiÅ¡kėja turėjo. Tai, kad Patikrinimo akte nurodytas gręžinio numeris 6389, kuris nebuvo fiksuotas TIPKe, nepaneigia fakto, kad Å¡iuo vandens apskaitos prietaisu buvo matuojamas ir fiksuojamas iÅ¡gaunamas visas požeminio vandens kiekis iÅ¡ tos pačios vienos vandenvietės gręžinių, kurios eksploatacijai pareiÅ¡kėja turėjo TIPK leidimÄ ir kurio iÅ¡gaunamo vandens kiekiai nevirÅ¡ijo leidime nustatytų maksimalių normų.

Leidimas iÅ¡gauti žemės gelmių iÅ¡teklius - požeminį vandenį iÅ¡ turimų abiejų vandenviečių buvo įteisintas TIPKu nuo 2007 metų, su 2010 redakcija. Pats atsakovas Patikrinimo akte pripažįsta TIPKÄ kaip leidimÄ iÅ¡gauti požeminio vandens iÅ¡teklius. Kad leidimai yra iÅ¡duodami eksploatuoti ne gręžinius, o vandens telkinius - vandenvietes, įrodo ir tai, kad vėliau iÅ¡duotame Geologijos tarnybos leidime ir sutartyje nėra fiksuotas leidimas naudoti konkretų gręžinį, o yra leidimas naudoti ir iÅ¡gauti požeminį vandenį iÅ¡ konkrečios vandenvietės. (duomenys neskelbtini) TIPK leidimas Nr. 2/28 tuo pačiu ir leidimas iÅ¡gauti pažeminio vandens iÅ¡teklius, iÅ¡duotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme nustatytomis nuostatomis. (duomenys neskelbtini) 2017 - 2019 pastoviai vedė iÅ¡gaunamo vandens apskaitÄ , nuolat atlikdavo iÅ¡gaunamo vandens skaitiklių metrologines patikras bei pagal skaitiklių parodymus Valstybinei mokesčių inspekcijai teikė Mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijas ir mokėjo mokesčius už iÅ¡gautÄ požeminį vandenį.

Patikrinimo akte fiksavus skaitliukų parodymus, kai per tÄ patį skaitliukÄ technologiÅ¡kai apskaitomas požeminis vanduo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) vandenvietėje Nr. 2 esančių gręžinių, nepagrįstai konstatavo, kad pagal skaitliuko parodymus iÅ¡gautas požeminis vanduo, viso 20 906 m3 yra be leidimo. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (toliau – ir Ä®statymas, ŽGÄ®) (patikrinimo dienomis galiojanti redakcija nuo 2020-07-01) 16 straipsnis nustato, kam reikia turėti LeidimÄ naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ar žemės gelmių ertmes.

Å is dokumentas (duomenys neskelbtini) vykdomai Å«kinei veiklai nėra aktualus. (duomenys neskelbtini) apskaitoje, VMI pateiktose deklaracijose, Patikrinimo akte pateikti skaičiai mažesni nei 100 m3 gėlo požeminio vandens per parÄ . Laikotarpyje 2017-2019 didžiausias požeminio vandens sunaudojimas buvo 2019 metais, nes (duomenys neskelbtini) tvartuose padidėjo kiaulių ir galvijų bandos. 2019 metais vidutiniÅ¡kai Pauliukų vandenvietėje iÅ¡gauta 71,3 m3 gėlo požeminio vandens per parÄ . (duomenys neskelbtini) vandenvietėje 55,19 m3 gėlo požeminio vandens per parÄ .

Patikrinimo akte paraÅ¡yta, kad patikrinimo metu taikyta Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (suvestinė redakcija 2016-­08-01 - 2020-06-30). Patikrinimo dienai taikyta Žemės gelmių įstatymo suvestinė redakcija negaliojanti. Lietuvos Respublikos Konstitucija nenumato įstatymo taikymo atgaline data. (duomenys neskelbtini) pažymi, kad bendrovė nevykdo žemės Å«kio produktų perdirbimo ir iÅ¡ jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimo. Bendrovėje auginamos kiaulės, kurios gyvos iÅ¡vežamos į skerdyklas.

Primelžtas karvių pienas atiduodamas į pieno perdirbimo įmones. Teigia, kad nesutinka su iÅ¡vada ir Sprendimo motyvais, kad (duomenys neskelbtini) nedeklaravo iÅ¡gauto vandens kiekio - 6100 m3. Nedeklaruojama yra tada, kai vandens suvartojimas nedeklaruojamas iÅ¡ viso, t. y. nepateikiama deklaracija, nuslepiami duomenys. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja apskaitė ir deklaravo visÄ iÅ¡gautÄ vandens kiekį iÅ¡ abiejų vandenviečių (t. y. nurašė abiejų turimų vandens apskaitos skaitliukų duomenis), deklaruodama iÅ¡gauto vandens kiekio dalį kaip vandens tiekėjo tiekiamos namų Å«kio reikmėms ir patalpų Å¡ildymui ir kitÄ dalį kaip kitÄ požeminį vandenį.

PaaiÅ¡kina, kad (duomenys neskelbtini) turi dvi vandenvietes: (duomenys neskelbtini) kaime Nr. 1 ir (duomenys neskelbtini) kaime Nr. 2. (duomenys neskelbtini) turi TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimÄ , iÅ¡duotÄ 2007­-10-31. 2010-12-30 atnaujintame TIPK leidime Nr. 2/28 įteisinta, kad (duomenys neskelbtini) požeminio vandens iÅ¡teklius gali iÅ¡gauti (duomenys neskelbtini) vandenvietėse. (duomenys neskelbtini) kaime esančios vandenvietės Nr. 1 iÅ¡gaunamu vandeniu yra aptarnaujamas pareiÅ¡kėjos gamybinis padalinys - kiaulių ferma.

Kiaulių ferma Å¡ildoma. (duomenys neskelbtini) kaime esančios (duomenys neskelbtini) vandenvietės Nr. 2 iÅ¡gaunamu vandeniu yra aptarnaujamas pareiÅ¡kėjos gamybinis padalinys - karvių ferma ir gamybinės techninės bazės teritorija. Karvidės yra Å¡ildomos, pareiÅ¡kėjos techninė bazė ir administracinis pastatas yra Å¡ildomas. TIPK leidime yra nurodyta, kad dalis vandens naudojami buitinėms reikmėms. (duomenys neskelbtini) pastoviai dirba virÅ¡ 100 darbuotojų. (duomenys neskelbtini) veiklÄ sudaro tiek laukininkystės sritis (sėjamos grÅ«dinė ir kitos kultÅ«ros), tiek gyvulininkystės sritis (auginami gyvuliai mėsai - (kiaulių kompleksas), pienui (auginamos ir melžiamos karvės).

Darbo sÄ lygos pakankamai sunkios ir nesterilios: dulkėtumas, kvapai, mėšlas ir srutos. Atskirtose darbo vietose žemės Å«kio produkcijos gamyboje yra reikalingos ir bÅ«tinos ypatingai sterilios aplinkos (ypatingai kiaulių kompleksuose, prevencinei apsaugai nuo ligų įneÅ¡imo į kompleksÄ ), todėl (duomenys neskelbtini) TIPK leidime Nr. 2/28 darbuotojų higienos ir buities reikmėms užtikrinti (nusiprausti, iÅ¡simaudyti, iÅ¡siskalbti, patalpas Å¡ildyti) yra leidžiamas požeminio vandens naudojimas buičiai.

Ä®monė privalo užtikrinti darbuotojų saugias darbo sÄ lygas, priemones darbo funkcijoms vykdyti ir higienos normas. Todėl dalį aukščiau nurodytam tikslui suvartoto vandens (duomenys neskelbtini) deklaravo ir sumokėjo mokesčius pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo (galiojanti redakcija iki 2020-07-01) 2 priedo Mokesčio už vandenį ir gruntÄ tarifų lentelės 1a punktÄ . Kadangi vanduo buvo naudojamas bendrovės darbuotojų buitiniams poreikiams, patalpų Å¡ildymui, tačiau neatsiejamai ir bÅ«tinai susijusiems su tiesioginio darbo atlikimo funkcijomis, toks panaudojimas atitinka Ä®statymo (galiojanti redakcija nuo 2020-07-01) 2 priedo Mokesčio už vandenį ir gruntÄ tarifų lentelės 1a punktÄ - vandens tiekėjo tiekiamas namų Å«kio reikmėms ir patalpų Å¡ildymui.

Atkreiptinas dėmesys, kad 17-ojoje įstatymo redakcijoje yra iÅ¡skirtas požeminis vanduo į dar vienÄ papildomÄ grupę d - fizinių ir juridinių asmenų naudojamas žemės Å«kio veiklai, iÅ¡skyrus požeminį vandenį, naudojamÄ Å¾emės Å«kio produktams perdirbti ir iÅ¡ jų pagamintiems maisto ar ne maisto produktams realizuoti, kurio mokesčio tarifas yra toks pats, kaip ir a grupės - 0,03. Taigi, iÅ¡ įstatymo leidėjo valios akivaizdu, kad vanduo, kurį suvartojo (duomenys neskelbtini) patenkinant darbuotojų bÅ«tinuosius poreikius, susijusius su tiesioginėmis darbo funkcijomis, patalpų Å¡ildymo poreikius, ir kur tokio vandens suvartojimo bÅ«tinybė buvo konstatuota TIPKe, buvo teisingai apskaitytas, deklaruotas ir sumokėti mokesčiai pagal tarifÄ 0,03, nes net pasikeitus įstatymo redakcijai, tokiam suvartotam vandeniui taikomas vienodas 0,03 mokesčio tarifas.

Atsižvelgiant į tai, (duomenys neskelbtini) mano, kad nepažeidė mokestinės prievolės apskaičiavimo ir deklaravimo tvarkos, ir tinkamo mokesčio tarifo parinkimo. Nurodo, kad dėl Å¡io įstatymo dviprasmiÅ¡kumo ir neaiÅ¡kumo, mokesčių mokėtojui yra sunku teisingai deklaruoti suvartojamo vandens rūšį. Nes pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotame TIPKe aiÅ¡kiai yra suteiktas leidimas iÅ¡gauti vandenį buities reikmėms. Ä®monė privalo laikytis TIPKe nurodytų sÄ lygų. FaktiÅ¡kai panaudotas vandens kiekis ir buvo panaudotas ne tiesioginėje žemės Å«kio gamyboje, bet užtikrinant darbuotojų saugias darbo sÄ lygas, suteikiant jiems privalomas priemones atlikti darbo funkcijas, pastatų Å¡ildymui.

Kas yra vandens tiekėjas - Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatyme neapibrėžta. PareiÅ¡kėja tiekia vandenį pati, iÅ¡ savo gręžinių. Bet iÅ¡ įstatymų leidėjo valios iÅ¡skirti papildomÄ vandens rūšį į fizinių ir juridinių asmenų naudojamas žemės Å«kio veiklai, iÅ¡skyrus požeminį vandenį, naudojamÄ Å¾emės Å«kio produktams perdirbti ir iÅ¡ jų pagamintiems maisto ar ne maisto produktams realizuoti, kurio mokesčio tarifas yra toks pats, kaip ir a grupės - 0,03, patvirtina, kad įstatymų leidėjas tokiu bÅ«du iÅ¡taisė teisės aktų neapibrėžtumÄ ir spragas.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad tuo atveju, jeigu teismas spręstų, jog nėra pagrindo panaikinti skundžiamÄ sprendimo dalį, kuria buvo patvirtintas 23 313 Eur mokestis didesniu tarifu už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, sprendimas Å¡ioje dalyje turi bÅ«ti pakeistas, sumažinant patvirtintÄ mokesčio už iÅ¡gautus gamtos iÅ¡teklius (požeminį vandenį) dydį nuo 23 313 Eur iki 2331 Eur. Pažymi, jog sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjai taikytinos mokesčio sumos, svarbu atsižvelgti į pažeidimo pobÅ«dį ir jį lėmusias aplinkybes.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečiÄ sankcijÄ pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Konstitucinis Teismas 2001-10-02 nutarime konstatavo, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti. Konstitucinio Teismo 2000-12-06 nutarime nurodyta, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiÅ¡kia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už Å¡iuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcija).

Å ie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Taigi, teismui yra suteikta teisė sumažinti nagrinėjamoje byloje paskirtÄ sankcijÄ vadovaujantis, teisingumo, proporcingumo principais. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundÄ nurodo, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimai nepagrįsti, praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, kad Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius nuo 2020-11-24 iki 2021-03-17 atliko (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės planinį mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius ir mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ iÅ¡ stacionarių tarÅ¡os Å¡altinių apskaičiavimo bei deklaravimo teisingumo patikrinimÄ už 2017 - 2019 mokestinius laikotarpius.

Patikrinimo metu (2021-03-17 patikrinimo aktas Nr. (7.2)-PA-725) buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės ūkinei veiklai leidžiama išgauti požeminio vandens išteklius: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2007-10-31 išduotu (atnaujintas 2010-12-30) Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimu Nr.2/28 (TIPK leidimas) iš (duomenys neskelbtini) kaime esančios vandenvietės Nr. 1 gręžinių Nr. 5724 ir Nr. 13270, iš (duomenys neskelbtini) kaime esančios vandenvietės Nr. 2 gręžinio Nr. 6372; nuo 2019-05-23 Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduotu leidimu Nr. PV-18-19 naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenius) ir ertmes iš (duomenys neskelbtini) komplekso vandenvietės, kodas - 4871.

Bendrovė, vykdydama savo veiklÄ , kiaulių ir karvių auginimui bei buities reikmėms 2017­-2019 metų laikotarpiu naudojo požeminio vandens iÅ¡teklius iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaime esančios vandenvietės gręžinio Nr. 13270 ir (duomenys neskelbtini) kaime esančios vandenvietės gręžinio Nr. 6389. Å ios aplinkybės buvo nustatytos įmonės pateiktų dokumentų pagrindu: 2017 - 2019 metų Vandens apskaitos žurnalu ir 2019 metų Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos pateikta Požeminio vandens gavybos metine ataskaita 1-PV.

PaaiÅ¡kina, kad atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-05-23 iÅ¡ (duomenys neskelbtini) komplekso vandenvietės, kodas - 4871, gręžinio Nr. 6389, pareiÅ¡kėja be leidimo iÅ¡gavo 20 906 m3 požeminio vandens iÅ¡teklių. Tuo ji pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas. PareiÅ¡kėja teisę naudoti gėlo požeminio vandens iÅ¡teklius iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaime esančio komplekso vandenvietės (kodas 4871) įgijo tik 2019-05-23, gavusi Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos iÅ¡duotÄ leidimÄ Nr. PV-18-19, nors gręžinio Nr. 6389 požeminio vandens iÅ¡teklius iÅ¡gavo ir naudojo nuo 2017-01-01.

Bendrovė klaidingai interpretuoja TIPK leidimu suteiktÄ teisę naudoti požeminio vandens iÅ¡teklius iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaime esančios vandenvietės Nr.

2. gręžinio Nr. 6389. TIPK leidimu aiÅ¡kiai įtvirtintas leidimas (duomenys neskelbtini) kaime naudoti gręžinio Nr. 6372 iÅ¡teklius ir nenumatytas leidimas naudoti požeminio vandens iÅ¡teklius iÅ¡ gręžinio Nr. 6389. Tas faktas, kad pareiÅ¡kėja 2019-04-24 Geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos pateikė praÅ¡ymÄ dėl leidimo naudoti požeminio vandens iÅ¡teklius iÅ¡ minėto gręžinio, tik patvirtina aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovei buvo žinoma, jog gręžinį Nr. 6389 ji eksploatuoja be leidimo.

Tai, jog Bendrovė vedė iÅ¡gaunamo vandens apskaitÄ , deklaravo iÅ¡gauto vandens kiekius ir mokėjo mokesčius, nepaneigia fakto, jog ji naudojo požeminio vandens iÅ¡teklius, neturėdama tam leidimo. Todėl Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi bei 6 straipsnio 2 dalimi, teisėtai ir pagrįstai paskaičiavo mokestį didesniu tarifu už laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-05-23 iÅ¡ (duomenys neskelbtini) komplekso vandenvietės, kodas - 4871, gręžinio Nr. 6389 be leidimo iÅ¡gautÄ 20 906 m3 požeminio vandens kiekį.

Nurodo ir tai, kad (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovė 2017 - 2019 metų mokestinių laikotarpių mokesčio deklaracijose taikydama indeksuotÄ Å¡io įstatymo 2 priede nustatytÄ tarifÄ , privalėjo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už visÄ per tÄ mokestinį laikotarpį iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2006-12-27 įsakymu Nr. D1- 614/VA-99 patvirtintų Mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių 27, 29 ir 30 punktų nuostatas, pareiÅ¡kėja deklaracijoje privalėjo nurodyti per mokestinį laikotarpį iÅ¡gautÄ kito požeminio vandens kiekį, nustatytÄ pagal iÅ¡teklių naudotojo privalomÄ vykdyti iÅ¡gaunamų valstybinių gamtos iÅ¡teklių apskaitÄ , taip pat nurodyti tinkamÄ iÅ¡gauto gamtos iÅ¡teklių rÅ«Å¡ies kodÄ ir pritaikyti tinkamÄ mokesčio tarifÄ . 2021-03-17 patikrinimo aktu Nr. (7.2)-PA-725 nustatyta, kad Bendrovė 2017 - 2019 metų mokestiniais laikotarpiais iÅ¡gavo 74 936 m3 kito požeminio vandens. (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovė Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo 68 836 m3 kito požeminio vandens ir 6550 m3 vandens tiekėjo tiekiamo namų Å«kio reikmėms ir patalpų Å¡ildymui.

Taigi, pareiÅ¡kėja apskaitė, tačiau nedeklaravo 6100 m3 kito požeminio vandens, dėl ko Valstybinei mokesčių inspekcijai už iÅ¡gautus požeminio vandens iÅ¡teklius sumokėjo mažesnį mokestį. Tuo ji pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 1, 2, 4 dalių, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2006-12-27 įsakymu Nr. D1-614/VA-99 patvirtintų Mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių 27, 29 ir 30 punktų reikalavimus.

Pažymi, jog Bendrovė klaidingai interpretuoja savo veiklos pobūdį išgauto požeminio vandens naudojimo srityje, nurodydama, kad dalį išgauto požeminio vandens naudoja kaip vandens tiekėjas, tiekiantis požeminį vandenį namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2007-10-31 išduotu (2010-12-30 atnaujintu) Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimu Nr. 2/28 (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei suteikta teisė naudoti požeminį vandenį gamybos bei buities reikmėms.

Kadangi pareiÅ¡kėja nėra vandens tiekėja, tiekianti požeminį vandenį namų Å«kio reikmėms ir patalpų Å¡ildymui, todėl neturėjo teisės taikyti mažesnio mokesčio tarifo už iÅ¡gautÄ požeminio vandens kiekį. Dėl to, kad Bendrovė sumokėjo mažesnį mokestį, nurodydama netinkamÄ iÅ¡gauto požeminio vandens rūšį, buvo padaryta žala valstybės biudžetui. Pažymi, kad pagal naujai įsigaliojusiÄ Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo redakcijÄ , jeigu pareiÅ¡kėja atitinka 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas sÄ lygas, minimo leidimo neprivalo turėti tik nuo 2020 m. liepos 1 d.

Tuo tarpu pareiÅ¡kėja laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-05-23 nebuvo gavusi Leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ar žemės gelmių ertmes, kai jai pagal pažeidimo padarymo metu galiojusiÄ Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo redakcijÄ toks leidimas buvo privalomas. PareiÅ¡kėja, apskaitydama ir deklaruodama 2017 - 2019 metų mokestiniais laikotarpiais iÅ¡gautÄ požeminio vandens kiekį, privalėjo vadovautis tuo metu galiojusiomis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo nuostatomis, t. y.

įstatymo redakcija, galiojusia nuo 2016-01-01 iki 2020-06-30, bei gamybos ir buities reikmėms naudotÄ požeminį vandenį deklaruoti kaip kitÄ (a ir b punktuose nenurodytÄ ) požeminį vandenį. Dėl mokesčio sumažinimo atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėja yra juridinis asmuo, vykdantis ilgametę veiklÄ , taip pat susijusiÄ ir su gamtos iÅ¡teklių naudojimu. Jai, kaip juridiniam asmeniui yra keliami didesni rÅ«pestingumo ir atsakingumo reikalavimai, o pareiÅ¡kėjos nurodomos pasiteisinimo aplinkybės, kad ji neturėjo jokios tyčios nuslėpti, nedeklaruoti ir nemokėti mokesčių, teisės aktų formuluotės buvo neaiÅ¡kios ir dviprasmiÅ¡kos, yra subjektyvaus pobÅ«džio ir neturėtų bÅ«ti laikomos aplinkybėmis, kurios leistų sumažinti priskaičiuotÄ padidintÄ mokestį.

Atsižvelgtina ir į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų suvokimas neatleidžia nuo atsakomybės. PareiÅ¡kėja nevykdė imperatyvių Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo reikalavimų, t. y. naudojo požeminio vandens iÅ¡teklius, neturėdama tam leidimo. Be to, ji taip pat nevykdė Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo reikalavimų, t. y. teikė neteisingus deklaracijų duomenis, dėl ko buvo sumokėtas mažesnis mokestis už valstybinius gamtos iÅ¡teklius.

Netinkamo iÅ¡gauto iÅ¡tekliaus klasifikacijos kodo nurodymas reiÅ¡kė netinkamo mokesčio tarifo taikymÄ (vietoje 0,10 Eur tarifo buvo pritaikytas 0,03 Eur tarifas), kas lėmė mažesnio mokėtino mokesčio apskaičiavimÄ ir jo sumokėjimÄ , dėl ko buvo padaryta žala valstybės biudžetui. Departamentui tvirtinant patikrinimo rezultatus įstatymu nėra suteikta teisė taikyti kitokius mokesčių tarifus nei tuos, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečiÄ sankcijÄ pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sankcijų mažinimui ar netaikymui bÅ«tina nustatyti iÅ¡skirtines, itin svarbias aplinkybes. PareiÅ¡kėja savo skunde teismui nenurodė jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų galima sumažinti priskaičiuotÄ padidintÄ mokestį. Departamento nuomone, Bendrovei pritaikytas didesnis mokesčio tarifas nėra pernelyg griežta ir neproporcinga ekonominė sankcija, adekvati padarytam pažeidimui.

Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Ginčas byloje kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021-05-11 sprendimo Nr. AS-110 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo patvirtinta mokėtina 23 313 Eur suma, teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius nuo 2020-11-24 iki 2021-03-17 atliko (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės planinį mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius ir mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ iÅ¡ stacionarių tarÅ¡os Å¡altinių apskaičiavimo bei deklaravimo teisingumo patikrinimÄ už 2017 - 2019 mokestinius laikotarpius, 2021-03-17 surašė patikrinimo aktÄ Nr. (7.2)-PA-725).

Patikrinimo akte nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės ūkinei veiklai leidžiama išgauti požeminio vandens išteklius: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2007-10-31 išduotu (atnaujintas 2010-12-30) Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimu Nr.2/28 iš (duomenys neskelbtini) kaime esančios vandenvietės Nr. 1 gręžinių Nr. 5724 ir Nr. 13270, iš (duomenys neskelbtini) kaime esančios vandenvietės Nr. 2 gręžinio Nr. 6372; nuo 2019-05-23 Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduotu leidimu Nr. PV-18-19 naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenius) ir ertmes iš (duomenys neskelbtini) komplekso vandenvietės, kodas - 4871.

Bendrovė, vykdydama savo veiklÄ , 2017-­2019 metų laikotarpiu naudojo požeminio vandens iÅ¡teklius iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaime esančios vandenvietės gręžinio Nr. 13270 ir (duomenys neskelbtini) kaime esančios vandenvietės gręžinio Nr. 6389. Atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-05-23 iÅ¡ (duomenys neskelbtini) komplekso vandenvietės, kodas - 4871, gręžinio Nr. 6389, pareiÅ¡kėja be leidimo iÅ¡gavo 20 906 m3 požeminio vandens iÅ¡teklių.

Tuo ji pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas. Taip pat 2021-03-17 patikrinimo akte Nr. (7.2)-PA-725 nustatyta, kad Bendrovė 2017 - 2019 metų mokestiniais laikotarpiais išgavo 74 936 m3 kito požeminio vandens. Valstybinei mokesčių inspekcijai pareiškėja deklaravo 68 836 m3 kito požeminio vandens ir 6550 m3 vandens tiekėjo tiekiamo namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui. Pareiškėja apskaitė, tačiau nedeklaravo 6100 m3 kito požeminio vandens, dėl ko sumokėjo mažesnį mokestį.

Tuo ji pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 1, 2, 4 dalių, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-614/VA-99 patvirtintų Mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių 27, 29 ir 30 punktų reikalavimus.

Esant nustatytiems pažeidimams, remiantis Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo (toliau – ir MUVGIÄ®) 6 straipsnio 2 dalimi Patikrinimo aktu pareiÅ¡kėjai buvo apskaičiuotas mokesčio dydis, taikant 10 kartų didesnį mokesčio tarifÄ už be leidimo iÅ¡gautus ir nedeklaruotus valstybinius gamtos iÅ¡teklius (kitÄ požeminį vandenį), kuris sudaro 23 313 Eur. PareiÅ¡kėja 2021-04-15 pateikė Departamentui raÅ¡ytines pastabas dėl Patikrinimo akto. Ginčijamu 2021-05-11 Sprendimu Departamentas patvirtino 2020-03-17 Patikrinimo aktÄ Nr. (7.2)-PA-725 bei patvirtino 26 366 Eur mokėtinÄ mokesčio sumÄ (23 313 Eur mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, 3053 Eur mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ iÅ¡ stacionarių tarÅ¡os Å¡altinių), įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ sumokėti šį mokestį.

PareiÅ¡kėja skundu praÅ¡o panaikinti Departamento 2021-05-11 sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. AS-110 dalyje, kurioje patvirtintas 23 313 Eur mokestis didesniu tarifu už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, arba jį pakeisti, sumažinant patvirtintÄ mokesčio už iÅ¡gautus gamtos iÅ¡teklius (požeminį vandenį) dydį nuo 23 313 Eur iki 2331 Eur, nurodydama, kad leidimas iÅ¡gauti požeminį vandenį iÅ¡ turimų abiejų vandenviečių buvo įteisintas TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimu, leidimai yra iÅ¡duodami eksploatuoti ne gręžinius, o vandenvietes, Pauliukų žemės Å«kio bendrovė 2017 - 2019 metais pastoviai vedė iÅ¡gaunamo vandens apskaitÄ , atlikdavo vandens skaitiklių metrologines patikras, teikė deklaracijas ir mokėjo mokesčius už iÅ¡gautÄ požeminį vandenį.

Taip pat nurodo, kad apskaitė ir deklaravo visÄ iÅ¡ abiejų vandenviečių iÅ¡gautÄ vandens kiekį, deklaruodama iÅ¡gauto vandens kiekio dalį kaip vandens tiekėjo tiekiamo namų Å«kio reikmėms ir patalpų Å¡ildymui, o kitÄ dalį - kaip kitÄ požeminį vandenį. PareiÅ¡kėjos nuomone, kadangi vanduo buvo naudojamas bendrovės darbuotojų buitiniams poreikiams, patalpų Å¡ildymui, t. y. naudojamas atliekant tiesiogines darbo funkcijas, toks panaudojimas atitiktų vandens tiekėjo tiekiamo namų Å«kio reikmėms ir patalpų Å¡ildymui požeminio vandens rūšį.

Byloje ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėja turi leidimÄ (duomenys neskelbtini) vandenvietėje Nr. 1 iÅ¡gauti požeminį vandenį TIPK pagrindu nuo 2007 metų (gręžiniai Nr. 5724 ir Nr. 13270); (duomenys neskelbtini) vandenvietėje Nr. 2 leidimÄ iÅ¡gauti požeminį vandenį turi TIPK pagrindu nuo 2007 metų (gręžinys Nr. 6372) ir tik nuo 2019-05-23 gavo Geologijos tarnybos leidimÄ iÅ¡gauti požeminį vandenį visoje vandenvietėje Nr. 2 ((duomenys neskelbtini) komplekso vandenvietės, kodas – 4871, ir gręžinyje 6389) nėra.

Taip pat pareiÅ¡kėja neneigia, jog vykdydama savo veiklÄ , kiaulių ir karvių auginimui bei buities reikmėms 2017­-2019 metų laikotarpiu (tikrinamuoju laikotarpiu) naudojo požeminio vandens iÅ¡teklius iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaime esančios vandenvietės gręžinio Nr. 13270 ir (duomenys neskelbtini) kaime esančios vandenvietės gręžinio Nr. 6389. Ginčo teisiniams santykiams aktualios Aplinkos apsaugos įstatymo, Žemės gelmių įstatymo (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2016-08-01 iki 2020-06-30), Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo nuostatos, Leidimų naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius (iÅ¡skyrus angliavandenilius) ir ertmes iÅ¡davimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-11 nutarimu Nr. 198 „Dėl Leidimų naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius (iÅ¡skyrus angliavandenilius) ir ertmes iÅ¡davimo taisyklių patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo“ (aktuali redakcija nuo 2012-04-27 iki 2020-07-01), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2006-12-27 įsakymu Nr. D1-614/VA-99 patvirtintų Mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių nuostatos.

Aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad gamtos iÅ¡teklių naudotojai privalo racionaliai ir taupiai naudoti gamtos iÅ¡teklius, nepažeisti aplinkos apsaugos reikalavimų. MUVGIÄ® mokesčio mokėtojui nustato pareigÄ bÅ«ti atidžiam, rÅ«pintis ir užtikrinti, kad gamtos iÅ¡tekliai bÅ«tų iÅ¡gaunami teisėtai, tinkamai ir laiku deklaruojamas iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekis bei sumokami mokesčiai. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės gelmių iÅ¡tekliai ir ertmės gali bÅ«ti naudojami tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

To paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes, iÅ¡skyrus žemės gelmių Å¡iluminę energijÄ , tradicinius ir iÅ¡sklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir Å¡ių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos iÅ¡duotÄ leidimÄ ir sudarę su ja iÅ¡teklių ar ertmių naudojimo sutartį. ŽGÄ® 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Leidimas naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytÄ laikotarpį iÅ¡teklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sÄ lygomis naudoti nurodytų rÅ«Å¡ių žemės gelmių iÅ¡teklius ar ertmes.

Leidimų naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius iÅ¡davimo tvarkÄ reglamentavo Leidimų naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius (iÅ¡skyrus angliavandenilius) ir ertmes iÅ¡davimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-11 nutarimu Nr. 198 „Dėl Leidimų naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius (iÅ¡skyrus angliavandenilius) ir ertmes iÅ¡davimo taisyklių patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo“ (aktuali redakcija nuo 2012-04-27 iki 2020-07-01). Taisyklių 4.1 punkte apibrėžta leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius (iÅ¡skyrus angliavandenilius) ir ertmes sÄ voka.

Leidimas – fiziniam ar juridiniam asmeniui ar Å¡ių asmenų grupei, veikiančiai pagal jungtinės veiklos sutartį, iÅ¡duodamas dokumentas, kuriuo suteikiama teisė konkrečiame objekte pagal sutartyje nustatytas sÄ lygas (žemės gelmių Å¡iluminės energijos naudojimo sutartis nesudaroma) naudoti nurodytų rÅ«Å¡ių žemės gelmių iÅ¡teklius ar ertmes. MUVGIÄ® 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, iÅ¡skyrus mokestį už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, iÅ¡gaunantys Å¡iuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos iÅ¡teklius, kuriems iÅ¡gauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡duotas leidimas.

MUVGIÄ® 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, iÅ¡skyrus mokestį už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotÄ Å¡io įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytÄ tarifÄ , apskaičiuoja ir moka mokestį už visÄ per tÄ mokestinį laikotarpį iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį. To paties įstatymo 4 dalis nustato, kad mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo bÅ«ti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos.

Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas Å¡io Ä®statymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iÅ¡ koeficiento – 10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad MUVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalis numato, kad nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas.

Jis apskaičiuojamas šio Įstatymo 1, 2 ir 3 punktuose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Ir tai yra imperatyvas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis Nr. A-821-602/2016). Taigi, kaip nustatyta, pareiškėja laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-05-23 iš (duomenys neskelbtini) komplekso vandenvietės, kodas - 4871, gręžinio Nr. 6389 be leidimo išgavo 20 906 m3 požeminio vandens išteklių. Nuo 2017-01-01 iki 2019-05-23 Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos leidimo naudoti gamybinio požeminio vandens išteklius neturėjo.

Todėl Departamentas pagrįstai vertino, jog nuo 2017-01-01 iki 2019-05-23 (iki leidimo iÅ¡davimo dienos) pareiÅ¡kėja gėlo požeminio vandens gavybÄ iÅ¡ gręžinio 6389 vykdė neturėdama leidimo. Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėja pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas. Minimu 2007 metų TIPK leidimu pareiÅ¡kėjai buvo duotas leidimas (duomenys neskelbtini) kaime naudoti gręžinio Nr. 6372 iÅ¡teklius ir nenumatytas leidimas naudoti požeminio vandens iÅ¡teklius iÅ¡ gręžinio Nr. 6389.

Kaip nustatyta, iÅ¡ visos vandenvietės Nr. 2 naudoti požeminį vandenį pareiÅ¡kėjai duotas tik nuo 2019-05-23. Todėl pareiÅ¡kėjos argumentai, kad ji turėjo teisę 2007 metų TIPK leidimu naudoti požeminio vandens iÅ¡teklius ir iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaime esančios vandenvietės Nr. 2 gręžinio Nr. 6389 visiÅ¡kai nepagrįsti, be to prieÅ¡taringi, kadangi pareiÅ¡kėja 2019-04-24 Geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos pateikė praÅ¡ymÄ dėl leidimo naudoti požeminio vandens iÅ¡teklius iÅ¡ aptariamo gręžinio 6389, kas patvirtina aplinkybę, jog jai buvo žinoma apie reikalingumÄ turėti šį leidimÄ ir kad gręžinį Nr. 6389 ji eksploatuoja be leidimo.

Teismas sutinka su Departamento argumentais, kad tai, jog Bendrovė vedė iÅ¡gaunamo vandens apskaitÄ , deklaravo iÅ¡gauto vandens kiekius ir mokėjo mokesčius, nepaneigia fakto, jog ji naudojo požeminio vandens iÅ¡teklius, neturėdama tam įstatyme įtvirtinto imperatyvaus leidimo. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėja apskaitė, tačiau nedeklaravo 6100 m3 kito požeminio vandens. Tokiu bÅ«du pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 1, 2, 4 dalių, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2006 m. gruodžio 27 d.

įsakymu Nr. D1-614/VA-99 patvirtintų Mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių 27, 29 ir 30 punktų reikalavimus. PareiÅ¡kėja deklaracijoje privalėjo nurodyti per mokestinį laikotarpį iÅ¡gautÄ kito požeminio vandens kiekį, nustatytÄ pagal iÅ¡teklių naudotojo privalomÄ vykdyti iÅ¡gaunamų valstybinių gamtos iÅ¡teklių apskaitÄ , taip pat nurodyti tinkamÄ iÅ¡gauto gamtos iÅ¡teklių rÅ«Å¡ies kodÄ ir pritaikyti tinkamÄ mokesčio tarifÄ .

Kaip nustatyta, 2021-03-17 patikrinimo aktu Nr. (7.2)-PA-725 Bendrovė 2017 - 2019 metų mokestiniais laikotarpiais išgavo 74 936 m3 kito požeminio vandens. Valstybinei mokesčių (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo 68 836 m3 kito požeminio vandens ir 6550 m3 vandens tiekėjo tiekiamo namų ūkio reikmėms ir patalpų šildymui. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2007-10-31 išduotu (2010-12-30 atnaujintu) Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimu Nr. 2/28 (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei suteikta teisė naudoti požeminį vandenį gamybos bei buities reikmėms.

Kadangi pareiÅ¡kėja nėra vandens tiekėja, tiekianti požeminį vandenį namų Å«kio reikmėms ir patalpų Å¡ildymui, todėl neturėjo teisės taikyti mažesnio mokesčio tarifo už iÅ¡gautÄ požeminio vandens kiekį. Taigi, pareiÅ¡kėjos nurodyti argumentai, kad dalį iÅ¡gauto požeminio vandens ji naudoja kaip vandens tiekėjas, tiekiantis požeminį vandenį namų Å«kio reikmėms ir patalpų Å¡ildymui yra vertintini kiritiÅ¡kai, atmestini kaip nepagrįsti. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (redakcija nuo 2020-07-01) 16 straipsnis nustato, kad leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ar žemės gelmių ertmes nereikia norint naudoti gėlÄ požeminį vandenį, jeigu žemės Å«kio veiklÄ , iÅ¡skyrus žemės Å«kio produktų perdirbimÄ ir iÅ¡ jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimÄ , vykdantis asmuo iÅ¡gauna iÅ¡ požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 100 m3 gėlo požeminio vandens per parÄ , skaičiuojant metinį vidurkį.

PareiÅ¡kėja yra nurodžiusi, kad (duomenys neskelbtini) ŽŪB apskaitoje, VMI pateiktose deklaracijose, Patikrinimo akte pateikti skaičiai tikrinamuoju 2017-2019 laikotarpiu mažesni nei 100 m3 gėlo požeminio vandens per parÄ . Patikrinimo dienai taikyta Žemės gelmių įstatymo suvestinė redakcija negaliojanti. Lietuvos Respublikos Konstitucija nenumato įstatymo taikymo atgaline data. (duomenys neskelbtini) ŽŪB pažymi, kad bendrovė nevykdo žemės Å«kio produktų perdirbimo ir iÅ¡ jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimo.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčo atveju taikytina įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020-07-01. Šiame kontekste atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad požeminio vandens gavybos nustatyti pažeidimai bei pritaikyta sankcija už juos yra vadovaujantis tikrinamuoju laikotarpiu (2017-2019 m.) galiojusiu teisiniu reglamentavimu. Tai, kad nuo 2020-07-01 pasikeitė teisinis reguliavimas šioje srityje, neįtakoja Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit (iš lot. k. - įstatymas atgal negalioja) grindžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalimi.

Vadovaujantis Å¡iuo tesės principu, teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas. Tai - norminiams teisės aktams keliamas reikalavimas, reiÅ¡kiantis, kad juose įtvirtintos teisės normos negali bÅ«ti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki Å¡io akto įsigaliojimo (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d. nutarimÄ , 2003 m. rugsėjo 30 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1960/2012, 2016 m. rugsėjo 15 d. nutart į administracinėje byloje Nr. A-1764-662/2016).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-12-15 administracinėje byloje Nr. eI-17-261/2017 nurodė, kad teisės aktų negaliojimo į praeitį (lex retro non agit) principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje, pagal kuriÄ galioja tik paskelbti įstatymai. Å i nuostata aiÅ¡kintina, kaip apimanti ne tik įstatymo galiÄ turinčius, bet ir kitus teisės aktus (Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį, savo aktuose yra konstatavęs, kad įstatymai negalioja ir negali bÅ«ti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d., 2001 m. sausio 11 d. nutarimai).

Lex retro non agit principas reiÅ¡kia, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama, nebent teisės aktu bÅ«tų suÅ¡velninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebÅ«tų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit); negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius; iÅ¡ konstitucinių teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principų kyla draudimas nustatyti ankstesnę teisės akto įsigaliojimo datÄ , nei tas teisės aktas paskelbiamas (Konstitucinio Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimas).

Taigi, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymas įsigaliojo nuo 2020-07-01, todėl Departamentas pagrįstai Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktÄ už pažeidimus nustatytus laikotarpiu 2017-2019 m. Pagal Å¡iuo metu nuo 2020-07-01 galiojantį teisinį reglamentavimÄ , jeigu pareiÅ¡kėja nuo 2020-07-01 nevykdo žemės Å«kio produktų perdirbimo ir iÅ¡ jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimo bei iÅ¡gauna mažiau kaip 100 m3 gėlo požeminio vandens per parÄ , skaičiuojant metinį vidurkį, tai ji neprivalo turėti Leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ar žemės gelmių ertmes.

Tuo tarpu pareiÅ¡kėja laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-05-23 nebuvo gavusi Leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ar žemės gelmių ertmes, kai jai pagal pažeidimo padarymo metu galiojusiÄ Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo redakcijÄ toks leidimas buvo privalomas. Atkreiptinas dėmesys, jog pažeidimo padarymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo redakcijos (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2016-01-01 iki 2020-06-30) 2-ame priede buvo iÅ¡skirtos trys požeminio vandens rÅ«Å¡ys: a punkte - vandens tiekėjo tiekiamas namų Å«kio reikmėms ir patalpų Å¡ildymui (apmokestinamas 0,03 Eur mokesčio tarifu), b - juridinių asmenų naudojamas komerciniams tikslams, supilstytas į tarÄ (4,29 Eur), c - kitas (a ir b punktuose nenurodytas) požeminis vanduo (0,10 Eur).

PareiÅ¡kėja, apskaitydama ir deklaruodama 2017 - 2019 metų mokestiniais laikotarpiais iÅ¡gautÄ požeminio vandens kiekį, privalėjo vadovautis tuo metu galiojusiomis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo nuostatomis, t. y. įstatymo redakcija, galiojusia nuo 2016-01-01 iki 2020-06-30, bei gamybos ir buities reikmėms naudotÄ požeminį vandenį deklaruoti kaip kitÄ (a ir b punktuose nenurodytÄ ) požeminį vandenį. Netinkamo iÅ¡gauto iÅ¡tekliaus klasifikacijos kodo nurodymas reiÅ¡kia netinkamo mokesčio tarifo taikymÄ (vietoje 0,10 Eur tarifo buvo pritaikytas 0,03 Eur tarifas), kas lėmė mažesnio mokėtino mokesčio apskaičiavimÄ ir jo sumokėjimÄ , dėl ko buvo padaryta žala valstybės biudžetui.

Nagrinėjamu atveju remiantis pateiktu ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, pareiÅ¡kėja yra laikoma mokesčio už iÅ¡gaunamus valstybinius gamtos iÅ¡teklius mokėtoja ir įstatymo nustatyta tvarka privalėjo turėti leidimÄ , nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti kito požeminio vandens kiekį, nustatytÄ pagal iÅ¡teklių naudotojo privalomÄ vykdyti iÅ¡gaunamų valstybinių gamtos iÅ¡teklių apskaitÄ , taip pat nurodyti tinkamÄ iÅ¡gauto gamtos iÅ¡teklių rÅ«Å¡ies kodÄ ir pritaikyti tinkamÄ mokesčio tarifÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitÄ organizacijÄ , taip pat jų padalinį), prieÅ¡ pradėdamas eksploatuoti Å«kinės veiklos objektÄ ir vykdyti Å«kinę veiklÄ , privalo Å¡io ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti tarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimÄ , tarÅ¡os leidimÄ ar kitÄ leidimÄ (toliau – leidimas) arba įrenginį įregistruoti.

Taigi, pareiÅ¡kėja, pradėdama Å«kinę veiklÄ , prieÅ¡ pradėdama eksploatuoti Å«kinės veiklos objektÄ ir vykdyti Å«kinę veiklÄ privalėjo gauti LeidimÄ , suteikiantį teisę iÅ¡gauti valstybinius gamtos iÅ¡teklius, juos teisingai ir laiku registruoti, deklaruoti, sumokėti mokesčius. Taigi, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , pareiÅ¡kėjos nurodyti skundo argumentai yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir neįtakojantys priimto Departamento Sprendimo pagrįstumo.

Kaip minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu iÅ¡gauti požeminį vandenį leidimo pagal ŽGÄ® 12 straipsnio 1 dalį neturėjo. Leidimas nėra formalus dokumentas, jo privalomumas yra imperatyviai reglamentuotas įstatymo. Ūkio subjektas, vykdydamas veiklÄ , privalo žinoti teisinį reglamentavimÄ , tiesiogiai susijusį su veiklos vykdymu. Juridinis asmuo turi pareigÄ domėtis teisės aktų reikalavimais, jų pakeitimais ir vykdyti Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, atitinkamai numatyti bei prisiimti rizikas, jei įstatymų nesilaikys.

Ä®statymas mokesčio mokėtojui nustato pareigÄ bÅ«ti atidžiam, rÅ«pintis ir užtikrinti tinkamÄ mokesčio apskaičiavimÄ , sumokėjimÄ ir deklaracijų teikimÄ . Pagal MUVGIÄ® 8 straipsnio 2 dalį Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos iÅ¡teklius. Pagal to paties straipsnio 3 dalį Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetencijÄ mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, o mokesčio mokėtojas privalo gamtos iÅ¡tekius iÅ¡gauti teisėtai, taip pat teisingai ir laiku registruoti iÅ¡gaunamus gamtos iÅ¡teklius, juos deklaruoti ir mokėti nustatytus mokesčius.

Taigi, nustatyta, kad iÅ¡ viso (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovei už laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-05-23 iÅ¡ (duomenys neskelbtini) komplekso vandenvietės, kodas - 4871, gręžinio Nr. 6389 be leidimo iÅ¡gautÄ 20 906 m3 požeminio vandens kiekį (tame tarpe Bendrovės iÅ¡gautÄ nedeklaruotÄ 5200 m3 kito požeminio vandens kiekį) bei 2019 m. III ir IV ketvirčių mokestiniais laikotarpiais iÅ¡gautÄ nedeklaruotÄ 900 m3 kito požeminio vandens kiekį buvo apskaičiuotas 23 313 Eur mokestis didesniu tarifu.

Teismas pažymi, jog įstatymas nenumato galimybės atsakovui, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektui, mokesčių mokėtojÄ atleisti nuo paskirtos sankcijos ar jÄ sumažinti. Ä®statymas taip pat neįtvirtina lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, vadovaujantis kuriomis mokesčio tarifas galėtų bÅ«ti keičiamas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ vien fakto, kad pareiÅ¡kėja be leidimo iÅ¡gavo tam tikrÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį neatsižvelgiant į tai, ar teisingai deklaravo visus sunaudotus vandens iÅ¡teklius ir tinkamai sumokėjo mokėtinus mokesčius, ir ar tai buvo tyčinis veiksmas ar ne (ar tai buvo susijęs su teisės aktų nežinojimu), pakanka, kad bÅ«tų – taikomas didesnis mokesčio tarifas dauginant iÅ¡ koeficiento 10.

Teismas sutinka su atsakovo vertinimu, kad pareiÅ¡kėja nebuvo atsakinga, dėl ko laiku bei tinkamai neįgyvendino savo pareigų, ir tai sÄ lygojo pažeidimo padarymÄ . Departamentui tvirtinant patikrinimo rezultatus įstatymu nėra suteikta teisė taikyti kitokius mokesčių tarifus nei tuos, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečiÄ sankcijÄ pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos skunde nurodomi argumentai, t. y. kad ji nesiekė slėpti mokesčių, teisingai deklaravo realų vandens kiekį nagrinėjamu atveju neįtakoja Sprendimo pagrįstumo. Todėl teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes bei nurodytus argumentus, konstatuoja, kad Departamentas, priimdamas skundžiamÄ SprendimÄ , rėmėsi ginčo teisinius santykius reguliuojančiu reglamentavimu, kuris yra imperatyvus, t. y. konstatavus pažeidimÄ , taikoma konkreti nustatyta sankcija – apskaičiuotÄ mokėtinÄ mokestį dauginant iÅ¡ koeficiento 10 (MUVGIÄ® 2 priedas).

Taigi, teismo vertinimu, atsakovas, priimdamas ginčijamÄ SprendimÄ , nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nevirÅ¡ijo savo kompetencijos. MUVGIÄ® įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje aiÅ¡kiai reglamentuojama, kada imperatyviai taikomas padidintas mokesčio tarifas, t. y. už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar)be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį. Nagrinėjamu atveju yra nustatyti abu pareiÅ¡kėjos padaryti pažeidimai. Tvirtinant patikrinimo rezultatus, Å¡iuo atveju atsakovui nesuteikta teisė taikyti kitokius mokesčių tarifus nei tuos, kurie nustatyti MUVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalyje.

Departamentas priimdamas sprendimÄ privalo imperatyviai taikyti teisės aktų normas ir negali atsižvelgti į raÅ¡ytinėse pastabose nurodytas lengvinančias aplinkybes, netaikyti ar taikyti mažesnės (kitokios) sankcijos nei ji numatyta MUVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamas Sprendimas atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatyme numatytus administraciniams aktams keliamus reikalavimus, gero vieÅ¡o administravimo principÄ . Todėl teisinio pagrindo jį naikinti nėra. PareiÅ¡kėja praÅ¡o teismo sumažinti apskaičiuotÄ mokesčio sumÄ 23 313 Eur iki 2331 Eur sumos, atsižvelgiant į tai, kad ji nesiekė nuslėpti mokesčių, nesielgė tyčia.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečia sankcijÄ < ... > pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas, jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija < ... > asmeniui neturi bÅ«ti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21 nutarimas, 2008-09-17 nutarimas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., 2016-04-12 nutartį administracinėje byloje Nr.eA-2166-575/2016). LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad 100 proc. didesnio mokesčio nustatymas reiÅ¡kia, kad atitinkama mokesčio suma turi bÅ«ti didinama bÅ«tent Å¡io mokesčio dydžiu (žr.

LVAT 2016-12-20 nutartį administracinėje byloje Nr. 3-63-3-02318-2015-7). Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad yra yra teisinis pagrindas sumažinti apskaičiuotÄ mokesčio sumÄ , kadangi nenustatyta, jog pareiÅ¡kėja pažeidimus bÅ«tų padariusi tyčia ar turėtų tikslÄ nuslėpti iÅ¡gautÄ vandens kiekį ir pan. Kaip nurodė pareiÅ¡kėja, ji sÄ Å¾iningai apskaitė, deklaravo visÄ iÅ¡gautÄ požeminį vandenį iÅ¡ abiejų vandenviečių, nenuslėpė iÅ¡gauto vandens kiekio ir jokios tyčios nuslėpti, nedeklaruoti, nemokėti mokesčių neturėjo ir neturi.

RaÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose pareiÅ¡kėja iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę ir pageidavimÄ dėl deklaracijų patikslinimo ir mokesčių perskaičiavimo, jei tokių klaidų rasta. Tačiau tokia galimybė pareiÅ¡kėjai nebuvo suteikta. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tai pirmasis pareiÅ¡kėjos tokio pobÅ«džio pažeidimas, o byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų sistemingai pažeidinėjusi įstatymus ir kad jai anksčiau bÅ«tų taikytos ekonominės sankcijos už analogiÅ¡kus pažeidimus.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju MUVGIÄ® numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti yra neproporcingos pareiÅ¡kėjos padarytam pažeidimui, todėl, vadovaudamasis LVAT praktika, suformuota analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas spręsti dėl apskaičiuoto mokesčio sumos sumažinimo (LVAT 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018, 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166- 575/2016). Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes dėl mokesčio sumažinimo ir pateiktus įrodymus, taip pat atsižvelgdamas į teismų praktikÄ ginčo klausimu analogiÅ¡kose bylose, daro iÅ¡vadÄ , kad MUVGIÄ® nustatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakanka 100 proc. didesnio mokesčio už be leidimo iÅ¡gautÄ požeminį vandenį ir nedeklaruotÄ požeminį vandenį nustatymo.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pakeičiant ginčijamÄ Departamento Sprendimo dalį ir sumažinant apskaičiuotÄ mokestį – 23 313 Eur mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius iki 2331 Eur sumos. Likusi pareiÅ¡kėjos skundo dalis (t. y. dėl Sprendimo panaikinimo), kaip minėta, atmestina, kaip nepagrįsta. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjos (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021-05-11 sprendimÄ Nr. AS-110 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalyje, t. y. apskaičiuotÄ 23 313 Eur mokestį sumažinti iki 2331 Eur. LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Jolanta Malijauskienė Jolita Rasiukevičienė Vita Valeckaitė