dbf0727d-94fe-4c5e-8cd8-60184cd30be0 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-464-221/2019 Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01183-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 26 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės A.

S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo E. S. ieÅ¡kinį atsakovei A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų iÅ¡sprendimo, atsakovės A. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui E. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų iÅ¡sprendimo, iÅ¡vadÄ duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas, patikslinęs ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė teismo nutraukti (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotÄ Å¡alių santuokÄ (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę; nustatyti Å¡alių nepilnamečių vaikų L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu; priteisti iÅ¡ atsakovės nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis piniginėmis iÅ¡mokomis po 150 Eur kiekvienam vaikui, iki vaikai sulauks pilnametystės, nurodytÄ sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , priteistas lėšas ir kitÄ vaikų turtÄ uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieÅ¡kovui; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad santuoka su atsakove sudaryta (duomenys neskelbtini). Å alims (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus L. S., (duomenys neskelbtini) – dukra G. S. IÅ¡ pradžių Å¡alių santykiai klostėsi gerai, tačiau ilgainiui Å¡eimyniniai ryÅ¡iai pradėjo silpti, iÅ¡ryÅ¡kėjo esminiai Å¡alių interesų, požiÅ«rio į gyvenimÄ , problemų sprendimo bÅ«dus skirtumai. Pagrindinė santuokos iÅ¡irimo priežastis – atsakovės piktnaudžiavimas alkoholiu. IeÅ¡kovas iÅ¡ pradžių bandė kalbėtis su atsakove, siÅ«lė kartu ieÅ¡koti sprendimo bÅ«dų, tačiau problemos nepavyko iÅ¡spręsti. Santuoka yra galutinai iÅ¡irusi dėl atsakovės kaltės ir jos iÅ¡saugoti neįmanoma. Atsakovė daro vaikams neigiamÄ Ä¯takÄ , kuri ateityje gali dar labiau stiprėti. IeÅ¡kovas nurodė nesieksiantis riboti atsakovės bendravimo su vaikais. Vaikų iÅ¡laikymui per mėnesį vidutiniÅ¡kai reikia skirti apie 300 Eur kiekvienam vaikui.

3. Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kiniu, patikslinusi prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė nutraukti (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotÄ Å¡alių santuokÄ (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnamečių vaikų L. S. ir G. S. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakove; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis piniginėmis iÅ¡mokomis po 150 Eur kiekvienam vaikui, iki vaikai sulauks pilnametystės, nurodytÄ sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , priteistas lėšas ir kitÄ vaikų turtÄ uzufrukto teise pavedant tvarkyti atsakovei; nustatyti nepilnamečių Å¡alių vaikų L. S. ir G. S. bendravimo su ieÅ¡kovu tvarkÄ :

1) pirmÄ kiekvieno mėnesio savaitę, t. y. nuo sekmadienio 18 val. pasiimant ir iki sekančio sekmadienio 18 val. parvežant vaikus į atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ arba kitÄ su atsakove suderintÄ vietÄ ;

2) ieÅ¡kovo pasirinktÄ ir bent prieÅ¡ 3 dienas su atsakove suderintÄ savaitgalį, t. y. nuo penktadienio 18 val., pasiimant vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios ar su atsakove suderintos vietos, iki sekmadienio 18 val., parvežant į jų gyvenamÄ jÄ ar su atsakove suderintÄ vietÄ ;

3) vasaros atostogų metu nepertraukiamai abi savaites, suderinant atostogų laikÄ su atsakove ne vėliau kaip likus keturioms savaitėms iki atostogų pradžios; teismui netenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dėl gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove, nustatyti, kad Å¡alių vaikai su atsakove bendrauja tokia tvarka:

1) trečiÄ ir ketvirtÄ kiekvieno mėnesio savaitę, t. y. nuo sekmadienio 18 val. pasiimant ir iki sekančio sekmadienio 18 val. parvežant vaikus į ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ arba kitÄ su ieÅ¡kovu suderintÄ vietÄ ; priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Atsakovė nurodė, kad vykdė sutuoktinės pareigas, tuo tarpu ieÅ¡kovas nevykdė savo, kaip sutuoktinio, pareigų, negerbė atsakovės, jos nerėmė moraliai, darė psichologinį spaudimÄ , smurtavo fiziÅ¡kai. Atsakovės liga – priklausomybė alkoholiui, kuriÄ ji sėkmingai gydosi, yra ieÅ¡kovo elgesio su atsakove pasekmė – atsakovės psichologinių problemų, kilusių dėl nesutarimų su ieÅ¡kovu, jo nuolatinės psichologinės ir fizinės prievartos rezultatas. Atsakovė nėra surinkusi įrodymų dėl sutuoktinio smurto.

Atsakovė savarankiÅ¡kai kreipėsi psichologinės pagalbos, deda pastangas atsikratyti priklausomybės alkoholiui. G. S. teismo psichologijos ekspertizės akte nustatyta, kad atsakovės bendravimas su dukra tik kas antrÄ savaitgalį yra per retas, gali susilpninti motinos ir dukros ryšį. Abiem vaikams yra nustatyti raidos sutrikimai. Atsakovė yra įgijusi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , dėl to ji Å¡eimoje užsiimdavo vaikų ugdymu, lavinimu. IeÅ¡kovas tėra įgijęs vidurinį iÅ¡silavinimÄ , Å¡eimoje nesirÅ«pino vaikų kasdieniais poreikiais, auklėjimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimu patenkino ieÅ¡kinį, atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinį: nutraukė (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotÄ Å¡alių santuokÄ (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovės kaltės, nusprendė po santuokos nutraukimo nekeisti pavardžių; nustatė nepilnamečių Å¡alių vaikų L. S. ir G. S. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu; nustatė tokiÄ vaikų L.

S. ir G. S. bendravimo su atsakove tvarkÄ :

1) kiekvienÄ kalendorinių metų nelyginę savaitę, nuo antradienio 18.00 val. iki ketvirtadienio 18.00 val.;

2) kiekvienÄ kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgalį, t. y. nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val.;

3) vasaros atostogų metu nepertraukiamai keturias savaites, suderinant atostogų laikÄ su ieÅ¡kovu ne vėliau kaip likus vienai savaitei iki atostogų pradžios;

4) sutapus Å¡alių numatomų atostogų laikui, prioritetas teikiamas tam iÅ¡ tėvų, kuris anksčiau raÅ¡tu (registruotu laiÅ¡ku, el. paÅ¡tu arba SMS trumpÄ ja žinute) informavo kitÄ apie savo atostogas;

5) nelyginiais metais atsakovė bendrauja su vaikais nuo gruodžio 24 d. 18.00 val. iki gruodžio 25 d. 18.00 val., lyginiais metais gruodžio 26 d. nuo 10.00 val. iki 18.00 val.;

6) lyginiais metais atsakovė bendrauja su vaikais per Å¡v. Velykas, pasiimant vaikus iÅ¡ vakaro prieÅ¡ pirmÄ Å¡v. Velykų dienÄ 18.00 val. ir grÄ Å¾inant pirmÄ Å¡v. Velykų dienÄ 18.00 val., nelyginiais metais – antrÄ Å¡v. Velykų dienÄ nuo 10.00 val. iki 18.00 val.;

7) motinos dienos savaitgalį atsakovė bendrauja su vaikais nesilaikant eiliÅ¡kumo pagal lyginių savaičių savaitgalių tvarkÄ ;

8) atsakovė vaikus pasiima ir grÄ Å¾ina ieÅ¡kovo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), arba kitoje su ieÅ¡kovu sutartoje vietoje bendravimo su vaikais tvarkoje nustatytu laiku;

9) atsakovė, negalėdama vaikų paimti Å¡ioje bendravimo su vaikais tvarkoje nustatytu laiku, turi apie tai praneÅ¡ti ieÅ¡kovui skambučiu arba SMS trumpÄ ja žinute, arba el. paÅ¡tu;

10) jeigu vaikų susirgimo atvejai, iÅ¡ anksto suplanuoti renginiai, įvairÅ«s pasirodymai mokykloje ar bÅ«reliuose, iÅ¡ anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su atsakovės bendravimo su vaikais dienomis, atsakovės bendravimas su vaikais perkeliamas į artimiausiÄ savaitgalį arba kitÄ dienÄ po to, kai iÅ¡nyks Å¡iame punkte nurodytos aplinkybės. Apie aplinkybes, trukdančias atsakovei bendrauti su vaikais, ieÅ¡kovas turi nedelsdamas informuoti atsakovę telefonu, trumpÄ ja SMS žinute arba el. paÅ¡tu ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki nustatyto bendravimo pradžios;

11) nuo Å¡ios bendravimo tvarkos gali bÅ«ti nukrypta, jeigu dėl to sutaria ieÅ¡kovas bei atsakovė ir tai nekenkia vaikų interesams; priteisė iÅ¡ atsakovės nepilnamečiams vaikams L. S. ir G. S. iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis piniginėmis iÅ¡mokomis nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos po 150 Eur kiekvienam vaikui iki vaikai sulauks pilnametystės, nurodytÄ sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , priteistas lėšas ir kitÄ vaikų turtÄ uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieÅ¡kovui; priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 1 041 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, valstybei – 173,84 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

6. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo, akcentavo, jog pagrindinė santuokos iÅ¡irimo priežastis – atsakovės piktnaudžiavimas alkoholiu. Aplinkybę, kad turėjo priklausomybę nuo alkoholio, pripažino ir pati atsakovė. TÄ patvirtina atsakovės lankyta „Minesotos“ programa, liudytojos D. D. parodymai apie atsakovės užsikodavimÄ nuo alkoholio, pažyma apie atsakovės gydymÄ si Vilniaus priklausomybės ligų centre. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, iÅ¡ dalies pripažindama savo kaltę, dėl santuokos iÅ¡irimo kaltina ir ieÅ¡kovÄ .

Ä®vertinęs Å¡alių nurodytas aplinkybes dėl kaltės santuokos iÅ¡irimo byloje ir jas pagrindžiančius įrodymus, teismas laikė neįrodytomis aplinkybes apie ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybę, naudotÄ fizinį ir psichologinį smurtÄ atsakovės atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Teismas nurodė, kad smurto Å¡alių Å¡eimoje faktÄ galėtų pagrįsti policijos pažymos, nuotraukos, vaizdo įraÅ¡ai, registruoti praneÅ¡imai policijoje, medicininiai dokumentai apie patirtus sužalojimus ir pan.

Atsakovė minėtų duomenų ar kitų jos teigiamas aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė ir nurodė, kad jų neturi. Kaltinimai ieškovui neištikimybe ir smurtu iš esmės buvo grindžiami byloje esančiais liudytojų parodymais, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad liudytojos D. D., A. B. ir I. S. yra susijusios artimais ir (arba) artimesniais ryšiais su atsakove negu su ieškovu, t. y. jos laikytinos atsakovės pusės liudytojomis. Be to, minėtų liudytojų, kaip ir R.

B., teigiamos aplinkybės apie ieÅ¡kovo smurtÄ paremtos tuo, kad jos tiesiogiai nematė ieÅ¡kovo naudojamo smurto, o apie jį iÅ¡girdo iÅ¡ atsakovės. Teismas atsakovės sesers A. B. parodymus laikė tendencingais, kadangi teismo posėdžio metu ji parodė, kad atsakovei nėra problemų dėl alkoholio vartojimo. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo galima neiÅ¡tikimybė pagrindžiama tuo, jog jis buvo pastebėtas automobiliu vežantis kitÄ moterį, moteriÅ¡kos lyties atstovė (-ės) galimai jam padėjo namų ruoÅ¡oje.

Teismo vertinimu, netgi ir pasitvirtinus Å¡ioms aplinkybėms, tai nėra pakankami įrodymai neiÅ¡tikimybės faktui nustatyti (CPK 178 straipsnis). Byloje nenustatyta kitų duomenų apie ieÅ¡kovo, kaip sutuoktinio, santuokinių pareigų pažeidimÄ atsakovės atžvilgiu. Dėl iÅ¡vardintų priežasčių, esant prieÅ¡taringiems liudytojų parodymams, teismas atmetė atsakovės ir jos atstovės teiginius apie ieÅ¡kovo kaltę dėl santuokos nutraukimo. IÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus, Å¡alių, jų atstovų paaiÅ¡kinimus, teismas santuokos iÅ¡irimo priežastimi laikė atsakovės kaltę, nesaikingai vartojant alkoholinius gėrimus, dėl ko Å¡alys liovėsi gerbti viena kitÄ ir tai jų bendrÄ gyvenimÄ padarė negalimu.

Teismas paminėjo, kad, bylÄ nagrinėjant teisme, atsakovė 2017 metų rugsėjo mėnesį buvo sulaikyta neblaivi vairuojanti automobilį, jai atimta teisė vairuoti transporto priemones vieneriems metams.

7. Teismas nustatė, kad iÅ¡vadÄ teikianti institucija vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ siÅ«lė nustatyti su ieÅ¡kovu. IÅ¡vadoje nurodyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos ieÅ¡kovo gyvenamojoje vietoje, jam nuosavybės teise priklausančiame name, yra geros, sudarytos sÄ lygos vaikų poilsiui, žaidimams ir laisvalaikio praleidimui. IÅ¡vadÄ teikianti institucija 2017 m. lapkričio 21 d. buities ir gyvenimo sÄ lygų patikrinimo akte įvertino, kad atsakovė gyvena su tėvais, namai tvarkingi, juose Å¡ilta ir Å¡varu, buities sÄ lygos geros.

Teismo posėdžio metu institucijos atstovė D. D. pateikė pakartotinę iÅ¡vadÄ , vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ siÅ«lydama nustatyti su ieÅ¡kovu. Ji nurodė, kad Å¡iuo metu nėra žinoma ir aiÅ¡ku, ar atsakovė vis dar vartoja alkoholį, ieÅ¡kovas yra baigęs kursus, susijusius su tėvyste, per laikotarpį nuo iÅ¡vados pateikimo buities sÄ lygos vaikams yra pagerėjusios, ieÅ¡kovo namuose tvarkinga ir Å¡varu, atsakovė neigia vaikų pažangÄ , kas prieÅ¡tarauja esamiems faktams, yra irzli, ieÅ¡kovas yra atsakingas, rÅ«pinasi vaikais, tinkamai juos prižiÅ«ri.

Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡alių vaikų psichologinę bÅ«senÄ ir jų norus dėl gyvenamosios vietos nustatymo, prisiriÅ¡imÄ prie kiekvieno iÅ¡ tėvų, buvo paskirta psichologinė ekspertizė, kurios aktuose buvo nurodyta, jog Å¡alių vaikai Å¡iuo metu negali iÅ¡reikÅ¡ti savo savarankiÅ¡kos nuomonės nei dėl gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iÅ¡ tėvų, nei dėl bendravimo tvarkos. Teismas pažymėjo, kad atsakovė teismui nepateikė pakankamai įrodymų ir teismui nėra žinoma, jog atsakovės priklausomybė nuo alkoholio Å¡iuo metu yra iÅ¡nykusi.

Teismas sprendė, kad nepilnamečių vaikų poreikius geriau užtikrins ieÅ¡kovas, todėl Å¡alių nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su ieÅ¡kovu.

8. Teismas vertino, kad 2017 m. spalio 27 d. teismo nutartimi nustatyta atsakovės ir nepilnamečių vaikų laikina bendravimo tvarka turėtų bÅ«ti iÅ¡plėsta, nustatant atsakovės ir vaikų papildomÄ bendravimÄ kiekvienÄ kalendorinių metų nelyginę savaitę. Atsižvelgęs į tai, kad iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos ir psichologinės ekspertizės iÅ¡vadose nurodyta, jog nustatant bendravimo tvarkÄ neturėtų bÅ«ti per dažnai keičiama nakvynės vieta, tačiau bendravimas su vaikais kas antrÄ savaitgalį yra per retas, teismas sprendė, kad papildomÄ atsakovės bendravimÄ su nakvyne bÅ«tina nustatyti tik kas antrÄ savaitę.

Dėl to teismas iÅ¡plėtė laikinÄ atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkÄ , paliekant galioti tas pačias laikinosios bendravimo tvarkos nuostatas, papildomai nustatant, kad atsakovė su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvienÄ kalendorinių metų nelyginę savaitę, nuo antradienio 18 valandos iki ketvirtadienio 18 valandos. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡itaip bus užtikrinti nepilnamečių vaikų interesai, nebus pažeista jų stabili gyvenamoji aplinka.

9. Byloje nesant ginčo dėl Å¡alių nepilnamečiams vaikams reikalingo iÅ¡laikymo dydžio, teismas iÅ¡ atsakovės kiekvienam vaikui priteisė 150 Eur periodinį iÅ¡laikymÄ , mokamÄ kiekvienÄ mėnesį iki kiekvieno vaiko pilnametystės.

10. Patenkinęs ieÅ¡kinį ir atmetęs patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, teismas priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 1 000 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidas ir 41 Eur žyminį mokestį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir atmesti ieÅ¡kinį, patenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį, prijungti prie civilinės bylos medžiagos papildomus įrodymus, priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Nenustatyta aplinkybių, kurioms esant preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, todėl atsakovės kaltė turėjo bÅ«ti įrodyta. Teismas nevertino, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , kaip kiekviena iÅ¡ Å¡alių vykdė sutuoktinių pareigas, nevertino kiekvienos iÅ¡ Å¡alių pastangų santuokai iÅ¡saugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, nesiaiÅ¡kino, kada faktiÅ¡kai iÅ¡iro santuoka, todėl nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

Atsakovei įrodinėjant ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybę (atsakovė Å¡iÄ aplinkybę įrodinėjo liudytojų parodymais), ieÅ¡kovas neneigė Å¡ios aplinkybės, pats patvirtino, kad atsakovei iÅ¡vykus gydytis, jam namų ruoÅ¡oje padėjo bendradarbės, o G. S. psichologinės ekspertizės metu nurodė, kad pas tėtį gerai, „kad ateina mergaitė“. Atsakovės pusės liudytoja I. S. patvirtino, kad atsakovė prieÅ¡ 3–4 metus „turėjo įtarimų“ dėl ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės, tvirtino, kad atsakovÄ â€žmatydavom važinėjant su kita moterimi“.

D. D. nurodė, kad iÅ¡ Å¡alių žinojo, jog „santykių kaip tarp vyro ir žmonos nėra daugiau kaip 2 metus“. Atsakovės sesuo tvirtino ne kartÄ ieÅ¡kovÄ â€žmačiusi važinėjant su kita moterimi“, iÅ¡ vaikų girdėjusi, kad, atsakovei iÅ¡vykus į Vilniaus priklausomybės ligų centrÄ , į namus pradėjo eiti „mergaitės“, „tetutės“, su kuriomis važiuoja į keliones, kavines, pramogauja. Atsakovo kviesta liudytoja kaimynė R. B. taip pat paliudijo, kad ieÅ¡kovė jai skundėsi dėl atsakovo neiÅ¡tikimybės. Teismas turėjo vertinti Å¡ių duomenų visumÄ , o ne atmesti liudytojų parodymus vien dėl to, kad liudytojai yra labiau susiję su atsakove nei su ieÅ¡kovu.

Teismas vadovavosi ieÅ¡kovo pateiktais 13 vaizdo įrašų ir 8 nuotraukomis, užfiksuotais Å¡alių namuose Å¡alims gyvenant kartu 2015–2017 metais, tačiau nevertino Å¡ios medžiagos fiksavimo aplinkybių, tokios medžiagos įrodomosios galios, ieÅ¡kovo elgesio atsakovės atžvilgiu. IeÅ¡kovo pateiktoje vaizdo medžiagoje nėra matyti gerianti atsakovė, nematyti agresijos ieÅ¡kovo atžvilgiu, iÅ¡skyrus kelis mėginimus patraukti kamerÄ , todėl nėra aiÅ¡ku, kÄ Ä¯rodo pateikta filmuota vaizdo medžiaga.

IeÅ¡kovo. iÅ¡sakyti teiginiai nėra patvirtinami vaizdo, be to, teismas netyrė Å¡ių teiginių pagrįstumo, nevertino jų visų byloje surinktų duomenų kontekste. Teismas, nevertindamas ieÅ¡kovo elgesio (sutuoktinės nuolatinio filmavimo ir fotografavimo Å¡eimos namuose, vengimo spręsti Å¡eimos problemas, ieÅ¡kovo neigiamų atsiliepimų apie atsakovę vaikų akivaizdoje, kliudymo atsakovei patekti į antrÄ Å¡eimos namo aukÅ¡tÄ ), nukrypo nuo teismų praktikos, kuomet sprendžiant dėl kaltės, sutuoktinio elgesys, pavyzdžiui, kitam sutuoktiniui darant įvairias kliÅ«tis namuose pakliÅ«ti į patalpas Å¡eimos namuose, laikytinas aplinkybe lemiančia Å¡alies kaltę, sprendžiant dėl abipusės kaltės santuokos nutraukimo bylose.

Dėl ieÅ¡kovo smurto atsakovės atžvilgiu liudytojų parodymai taip pat buvo nuoseklÅ«s. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė yra priklausoma nuo alkoholio ir (arba) dažnai juo piktnaudžiauja. Taip pat nėra pateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovas bandė spręsti atsakovės alkoholio vartojimo problemÄ (jei tokia buvo) ir kokiais bÅ«dais, visi liudytojai teigė, kad apie atsakovės alkoholio problemÄ sužinojo iÅ¡ ieÅ¡kovo, patys nebuvo pastebėję, kad atsakovė piktnaudžiautų alkoholiu.

Teismas nepagrįstai vertino aplinkybę, kad atsakovei 2017 metų rugsėjo mėnesį buvo atimta teisė vairuoti, kadangi Å¡is įvykis įvyko gerokai po ieÅ¡kinio teismui pateikimo, todėl neturėtų bÅ«ti laikomas pagrindu konstatuoti atsakovės kaltę. IÅ¡ liudytojų parodymų matyti, kad atsakovė siekė iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , o, prasidėjus teismo procesui, iÅ¡gerdavo nusiraminimui ir užsimirÅ¡imui. Teismas neteisingai vertino atsakovės dalyvavimÄ â€žMinesotos“ programoje, atsakovės užsikodavimÄ nuo alkoholio kaip aplinkybes, įrodančias atsakovės priklausomybę nuo alkoholio ir jos kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, o ne prieÅ¡ingai – kaip atsakovės pastangas iÅ¡vengti problemų su alkoholiu ir pakeisti situacijÄ .

Atsakovei praradus teisę vairuoti, ji kreipėsi į Vilniaus priklausomybės ligų centrÄ , kuriame praėjo „Minesotos“ programÄ , kuriÄ Ä—jo kaip prevencinę priemonę, ieÅ¡kodama pagalbos. IeÅ¡kovas nepateikė duomenų, kad „Minesotos“ programa buvo nesėkminga, neveiksminga ir (arba) duomenų apie atsakovės alkoholio vartojimÄ po „Minesotos“ programos. Teismas neatsižvelgė, kad abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iÅ¡ esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi Å¡eima, kitas įstatyme nustatytas pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26–3.30 straipsniai) ir dėl to santuokos iÅ¡irimÄ lėmė ne iÅ¡imtinai atsakovės, o abiejų sutuoktinių kaltė. 1.2.

Nustatant vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , nesiaiÅ¡kinti vaikų poreikiai, netirta, kokias sÄ lygas gali sudaryti atsakovė, nevertinti duomenys apie Å¡alių, kaip tėvų, pareigų vykdymÄ , todėl nukrypta nuo geriausių vaikų interesų principo. Teismas nevertino Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) 2017 m. gegužės 12 d. pirminės iÅ¡vados tinkamumo ir objektyvumo laiko atžvilgiu. Vaiko teisių apsaugos institucijos iÅ¡vadoje esančios informacijos įrodomoji reikÅ¡mė teismo turi bÅ«ti įvertinama, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumÄ , ko teismas nepadarė, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ .

Teismas aiÅ¡kinosi iÅ¡skirtinai ieÅ¡kovo, o ne abiejų tėvų galimybę užtikrinti vaikų poreikius, atsižvelgiant į vaikų amžių, įprastÄ gyvenimo bÅ«dÄ , tėvų gyvenimo sÄ lygas, užimtumÄ ir t. t. VTAS 2017 m. gegužės 12 d. iÅ¡vada į bylÄ buvo pateikta įvertinus vaikų gyvenimo sÄ lygas Å¡eimos namuose. Tuo metu Å¡alys gyveno kartu, tačiau iÅ¡vadoje pateikiami iÅ¡skirtinai tik ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, nes prieÅ¡ pateikiant iÅ¡vadÄ VTAS specialistai nesusisiekė su atsakove, nors VTAS buvo žinomi duomenys apie atsakovės darbovietę, gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Dėl to iÅ¡vada buvo neiÅ¡sami ir tendencinga. VTAS iÅ¡vada pateikta seniai (17 mėnesių iki priimant sprendimÄ ), todėl teismui iÅ¡skirtinai remiantis VTAS iÅ¡vada nebuvo atsižvelgta į pasikeitusias Å¡alių gyvenimo sÄ lygas ir vaikų poreikius. Teismas nesiaiÅ¡kino faktinės situacijos iki ieÅ¡kinio pateikimo ir (arba) iki atsakovės iÅ¡vykimo į Vilniaus priklausomybės ligų centrÄ , iÅ¡ kurio grįžusi atsakovė iÅ¡sikraustė gyventi pas savo tėvus. Byloje buvo duomenų, kad atsakovė rÅ«pinosi vaikų ugdymu, o ieÅ¡kovas – pramogomis, ieÅ¡kovas neužsiiminėja su vaikais, nesirÅ«pina ugdymu.

Teismas nevertino aplinkybių, kad ieÅ¡kovas daug dirba, nebÅ«na namuose, su Å¡eima neatostogauja, grįžta namo vėlai, o iki 2017 metų rugsėjo mėnesio su vaikais iÅ¡skirtinai bÅ«davo atsakovė, kuri tenkindavo vaikų poreikius, rÅ«pinosi buitimi, vaikų lavinimu ir ugdymu, su vaikais vykdavo atostogų, užtikrindavo vaikų bendravimÄ su Å¡eimos nariais. IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu pripažino, kad vienas nesugeba pasirÅ«pinti buitimi ir vaikų ugdymu, todėl jam tenka kreiptis pagalbos į kitus asmenis, bendradarbes.

Atsakovei iÅ¡sikrausčius ir vaikams likus su ieÅ¡kovu, vaikų kontaktas su atsakove staiga ir labai stipriai sumažėjo, vaikai neteko pastovumo. Teismas nevertino Å¡alių į bylÄ pateiktų duomenų apie gyvenimo ir buities sÄ lygas, neatsižvelgė, kad ieÅ¡kovo gyvenamasis namas įrengtas tik iÅ¡ dalies, vaikams miegoti ir žaisti skirtoje patalpoje nėra langų, nėra galimybės patalpos iÅ¡vėdinti, į antrÄ aukÅ¡tÄ reikia lipti pavojingais laiptais. Nebuvo vertinamas vaikų aplinkos saugumas, Å¡iems esant su ieÅ¡kovu: greta ieÅ¡kovo namo ieÅ¡kovo brolis yra įsirengęs pirtį, neatsižvelgta, kad ieÅ¡kovo brolis yra teistas, liudytojų parodymus, kad jis girtauja ir smurtauja.

Pasikeitus atsakovės gyvenamajai vietai, turėjo bÅ«ti atsižvelgta į tai, kokias sÄ lygas vaikams gali užtikrinti atsakovė, kaip vaikai jaučiasi toje aplinkoje. Vaikai buvo pratę lankytis pas senelius, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovė atsakovės gyvenimo ir buities sÄ lygas įvertino gerai, į bylÄ buvo pateikta duomenų (foto nuotraukos), kuriomis atsakovė įrodinėjo, kad buities sÄ lygos, kurias ji gali užtikrinti vaikams, yra gerokai geresnės nei ieÅ¡kovo, tačiau teismas jų nevertino.

Atsakovės gyvenamoji vieta yra mieste, arti ugdymo įstaigų, netoli gyvena vaikų draugai, pusseserė. Vaikams sergant arba atsakovei dirbant ir negalint pačiai pasirūpinti vaikais, vaikai gali būti su močiute, kaip yra pratę. Senelis dirba (duomenys neskelbtini), retai būna namuose, todėl bute yra daugiau vietos. Teismas, spręsdamas dėl gyvenamosios vietos nustatymo, turėtų vertinti ir ieškovo elgesį – ieškovas draudžia vaikams bendrauti su atsakovės šeima, seneliai negali matytis su vaikais be VTAS įsikišimo, ieškovas trukdo vaikams bendrauti su atsakove telefonu, atsakovei neteikia informacijos apie vaikus.

Teismas pernelyg didelę reikÅ¡mę suteikė iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos specialistės teismo posėdžio metu iÅ¡sakytai nuomonei, kad yra pagerėjusios ieÅ¡kovo buities sÄ lygos, tačiau ji nepateikė jokių duomenų, netikrino, kaip pasikeitusios atsakovės gyvenimo ir buities sÄ lygos. Teismas skyrė ypatingai didelę reikÅ¡mę aplinkybei, kad ieÅ¡kovas pabaigė kursus, susijusius su tėvyste, specialistės teiginiams, kad atsakovė nepripažįsta vaikų pažangos, nors nebuvo pateikta tokį teiginį pagrindžiančių duomenų.

IÅ¡vadÄ teikianti specialistė nebuvo informuota, kad atsakovė yra užsiregistravusi į pozityvios tėvystės kursus. Nei teismas, nei iÅ¡vadÄ teikianti specialistė nesistengė iÅ¡siaiÅ¡kinti vaikų nuomonės dėl noro gyventi su vienu iÅ¡ tėvų (nuo teismo psichologijos ekspertizės iki bylos iÅ¡nagrinėjimo praėjo penki mėnesiai). Nebuvo sprendžiamas klausimas, ar nustačius G. S. gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu bus patenkintas mergaitės motiniÅ¡kos globos, artumo su motina poreikis.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė kada nors yra turėjusi problemų dėl alkoholio vartojimo (iÅ¡skyrus 2017 metų rugsėjo mėnesio incidentÄ ), todėl teismo reikalavimas atsakovei įrodyti neigiamas aplinkybes pažeidžia įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles. Nustačius vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu ir nepasikeitus ieÅ¡kovo elgesiui, atsakovei bÅ«tų ribojama jos teisė įgyvendinti jos, kaip motinos, teises ir pareigas vaikų atžvilgiu, dalyvauti jų ugdyme ir auklėjime, taip pažeidžiant vaikų interesus.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė siektų atskirti vaikus nuo ieÅ¡kovo ar kitaip norėtų apriboti jo teisę dalyvauti vaikų ugdyme ir auklėjime, todėl nustačius vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina bÅ«tų sudarytos visos prielaidos abiem tėvams tinkamai įgyvendinti savo teises ir pareigas vaikų atžvilgiu. 1.3. Nustatant atsakovės bendravimo su vaikais tvarkÄ , tinkamai nesiremta ekspertų rekomendacijomis, nevertinta faktinė situacija ir aplinkybės, kurios lėmė vaikų susilpnėjusį ryšį su atsakove ekspertizės atlikimo metu, neįvertinta bylos nagrinėjimo trukmė, vaikų bendravimas ir ryÅ¡ys su atsakove iki bylos iÅ¡kėlimo teisme ir bylos nagrinėjimo metu iki atsakovei iÅ¡sikraustant iÅ¡ Å¡eimos gyvenamojo namo 2017 metų rugsėjo mėnesio, neigiama laikinosios bendravimo tvarkos įtaka vaikų ir atsakovės ryÅ¡iui.

Teismas suteikė neproporcingai didelę reikÅ¡mę VTAS 2017 m. gegužės 14 d. iÅ¡vadai, kuri buvo suraÅ¡yta prieÅ¡ daugiau nei metus ir keturis mėnesius iki bylos iÅ¡nagrinėjimo, neatsižvelgė į faktinę situacijÄ , vaikų ryšį su motina iki santuokos nutraukimo proceso pradžios, jo eigoje, priežastis, dėl ko silpo vaikų ir atsakovės ryÅ¡ys – dėl nustatytos nepalankios laikinos bendravimo tvarkos, ieÅ¡kovo ribojimo vaikams bendrauti su atsakove ir artimais giminaičiais iÅ¡ atsakovės pusės, nevertino vaikų prisiriÅ¡imo prie atsakovės, motiniÅ¡kos globos poreikio.

Nebuvo atsižvelgta į tai, kas prižiÅ«ri vaikus ligos atveju nustačius vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu ar kitu iÅ¡ tėvų, koks vaikų ryÅ¡ys su tais asmenimis, į vaikų norÄ bendrauti ir bÅ«ti su atsakove. IeÅ¡kovas neskatina vaikų santykių su atsakove, elgiasi savininkiÅ¡kai, todėl nustačius atsakovės bendravimo su vaikais tvarkÄ kas antrÄ savaitgalį ir kas antrÄ savaitę nuo antradienio 18.00 val. iki ketvirtadienio 18.00 val. ribojama atsakovės galimybė dalyvauti vaikų ugdymo procese, be to, tokia tvarka prieÅ¡tarauja ekspertų rekomendacijoms didinti bendravimÄ , bet vengti dažnos nakvynės vietos kaitos.

Vaikams reikalinga rutina, pastovumas ir aiÅ¡kumas, todėl prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka atitiktų vaikų interesus – abu tėvai turėtų galimybę tenkinti vaikų kasdienius poreikius, leisti savaitgalius, vaikų rutina nebÅ«tų keičiama kelis kartus per savaitę, iÅ¡liktų pastovi ilgesnį laikotarpį, vaikai jaustųsi saugiai, bÅ«tų aiÅ¡kumas, nebÅ«tų kaitaliojama nakvynės vieta savaitės viduryje, abu tėvai turėtų galimybes pilnavertiÅ¡kai dalyvauti vaikų ugdyme, padėti mokantis, formuoti vaikų įgÅ«džius, įpročius, nepertraukiamai praleisti su vaikais ilgesnį laikÄ .

Atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu siÅ«loma bendravimo tvarka, be kita ko, užtikrintų vaikų teisę bendrauti su atsakovės giminaičiais. Nustatyta, kad atsakovė gali užtikrinti geras gyvenimo ir buities sÄ lygas, vaikai yra pratę leisti laikÄ aplinkoje, kurioje gyvena atsakovė, iki 2017 metų rugsėjo mėnesio vaikai gyveno kartu su atsakove, nuo to laiko nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių vaikų kontaktas su atsakove turėtų bÅ«ti ribojimas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė negali užtikrinti vaikų interesų ar tenkinti jų poreikių, prieÅ¡ingai, nustatyta, kad vaikų kontaktas su atsakove yra per retas.

Nustačius vaikų bendravimÄ su vienu iÅ¡ tėvų konkrečiomis darbo dienomis (popietėmis), ribojama vaikų laisvė laisvai pasirinkti popamokinę veiklÄ â€“ vaikai turės rinktis, ar bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu (motina), ar eiti į bÅ«relį. 1.4. Neatsižvelgta į Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su ta dalimi reikalavimų, kurie byloje Å¡alių iÅ¡spręsti taikos sutartimi, į tai, kad, sprendimu nustačius Å¡alių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkÄ su skyriumi gyvenančia motina, buvo iÅ¡ dalies tenkintas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis.

IeÅ¡kovas iÅ¡ viso patyrė 1 000 Eur iÅ¡laidas teisinei pagalbai, kurios nėra iÅ¡samiai detalizuotos. Atsakovė iÅ¡ viso patyrė 6 180,58 Eur dydžio iÅ¡laidas teisinei pagalbai, kurios iÅ¡samiai detalizuotos atliktų darbų ataskaitose. Teismas sprendime nurodė, kad ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės visas ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė nustatyti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo, tačiau neprašė nustatyti Å¡alių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su atsakove.

Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu, be kita ko, prašė, jei bÅ«tų netenkintas reikalavimas nustatyti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove, nustatyti vaikų bendravimo tvarkÄ su skyriumi gyvenančia atsakove. Teismas skundžiamu sprendimu nustatydamas mažesnės apimties atsakovės bendravimo tvarkÄ su vaikais nei buvo praÅ¡oma prieÅ¡ieÅ¡kiniu, iÅ¡ dalies tenkino atsakovės reikalavimÄ . IeÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, proporcingai turėjo bÅ«ti paskirstytos tarp Å¡alių jų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Be to, šalys turtinius klausimus išsprendė sudarydamos taikos sutartį, kuri teismo buvo patvirtinta 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi. Sudarydamos taikos sutartį, šalys nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su turtiniais klausimais, išspręstais taikos sutartimi, turėjo būti šalims nepaskirstytos. Nemaža bylinėjimosi išlaidų dalis buvo susijusi su turtinių klausimų sprendimu, todėl teismas turėjo analizuoti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai (tokių išlaidų paskirtį) ir atitinkamai, sutinkamai su CPK 94 straipsnio 2 dalimi, šias išlaidas paskirstyti, neatlyginant ieškovui jo patirtų išlaidų teisinei pagalbai, susijusiai su klausimais, išspręstais taikos sutartimi.

12. IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. Pagrindinė santuokos iÅ¡irimo priežastis – atsakovės piktnaudžiavimas alkoholiu. IeÅ¡kovas bandė kalbėtis su atsakove, siÅ«lė kartu ieÅ¡koti sprendimo bÅ«dų, vėliau kreipėsi į atsakovės tėvus, praÅ¡ydamas padėti spręsti kilusiÄ problemÄ . Atsakovė nenorėjo pripažinti, kad turi problemų dėl alkoholio, jai bÅ«tina gydytis.

IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, kadangi ji nesutiko nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Atsakovė nepateikė teismui ieÅ¡kovo kaltės įrodymų. IeÅ¡kovas nėra nė karto pakėlęs rankos ar sudavęs atsakovei. Dėl to, kad Å¡alių vaikams padėjo kiti žmonės, nelogiÅ¡ka ieÅ¡kovÄ kaltinti neiÅ¡tikimybe, kadangi atsakovė nepateikė kitų duomenų, galinčių įrodyti ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybę. Atsakovė savo veiksmais parodė (dalyvavimas „Minesotos“ programoje, kodavimasis nuo alkoholio), kad turi priklausomybę nuo alkoholio, nors to bylos nagrinėjimo metu nepripažino.

Toks atsakovės elgesys patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovė nepripažino turinti problemų. Ieškovas pateikė pakankamai įrodymų apie atsakovės priklausomybę nuo alkoholio. Tuo tarpu atsakovė nepateikė duomenų, kad „Minesotos“ programa buvo veiksminga. Ieškovas nesiekė pažeminti atsakovės, priešingai, siekė spręsti kilusiais problemas. Teiginys, kad prasidėjus teismo procesui atsakovė išgerdavo nusiraminimui ir užsimiršimui, nepagrįstas ir neįrodytas. 2.2.

Teismas sprendime rėmėsi ne tik atsakovės nurodyta vaiko teisių specialistės išvada, bet ir ekspertų pateiktomis išvadomis, kurių didesnė dalis yra nepalanki atsakovei. Teismo psichologijos ekspertizės aktuose nurodyta, kad nei L. S., nei G. S. šiuo metu negali išreikšti savarankiškos nuomonės nei dėl gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų, nei dėl bendravimo tvarkos. Kaip matyti iš prie apeliacinio skundo pridėto Kėdainių pagalbos šeimai centro rašto, jis surašytas 2018 m. gruodžio 14 d., t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams po teismo posėdžio ir beveik mėnesiui po teismo sprendimo priėmimo, todėl vaiko teisių specialistė teismo posėdžio metu negalėjo ir neprivalėjo žinoti, kad atsakovė yra užsiregistravusi į pozityvios tėvystės kursus.

Ieškovas neneigė faktinių aplinkybių, kad gyvenant santuokoje jis daug dirbo, vaikų ugdymu daugiau užsiėmė atsakovė. Pasikeitus gyvenimo aplinkybėms ir prasidėjus santuokos nutraukimo procesui, ieškovas tinkamai užsiėmė vaikų ugdymu ir auklėjimu. Jeigu ko nežinojo, siekė sužinoti – lankė kursus, tinkamai rūpinosi vaikais, kreipėsi į psichologus dėl pagalbos, kilus problemoms, nevengė jų, bet siekė jas spręsti. Teismo psichologinė ekspertizė buvo baigta 2018 m. liepos 20 d., taigi nuo ekspertizės iki teismo posėdžio 2018 m. spalio 24 d. praėjo ne penki, kaip apeliaciniame skunde nurodo atsakovė, o trys mėnesiai.

Per tokį laikÄ niekas negalėjo pasikeisti. Be to, atsakovė neprašė teismo apklausti vaikus, neprašė, kad VTAS pateiktų naujÄ iÅ¡vadÄ . Teismo posėdžio metu vaiko teisių specialistė pateikė pakartotinę iÅ¡vadÄ , kuri buvo iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka ankstesnei, vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ siÅ«lydama nustatyti su ieÅ¡kovu. 2.3. Teismas 2017 m. spalio 27 d. nutartimi iÅ¡ dalies tenkino atsakovės praÅ¡ymÄ dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nustatydamas laikinÄ atsakovės bendravimo su vaikais tvarkÄ .

Nuo 2017 metų rudens ieÅ¡kovas sÄ Å¾iningai vykdė Å¡iÄ teismo nutartį, netrukdydamas atsakovei bendrauti su nepilnamečiais vaikais nutartyje nustatyta tvarka. 2017 m. spalio 27 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo numatyta, kad atsakovė su nepilnamečiais vaikais bendrauja vasaros atostogų metu nepertraukiamai keturias savaites, suderinant atostogų laikÄ su ieÅ¡kovu ne vėliau kaip likus vienai savaitei iki atostogų pradžios. Atsakovė, turėdama galimybę su vaikais bÅ«ti visÄ mėnesį, to nepadarė.

Atsakovė retai leidžia laikÄ su vaikais jai priklausančiais savaitgaliais, nes vaikus dažniausiai paima ir sekmadienį atveža atsakovės motina, grįžę pas ieÅ¡kovÄ vaikai pasakoja, kad laikÄ leido su močiute, teta (atsakovės seserimi), bet ne su pačia atsakove. Vaikai nuo gimimo gyvena toje pačioje vietoje (duomenys neskelbtini). Gyvenvietė labai netoli miesto, iki mokyklos ir darželio, kuriuos lanko vaikai, yra 3 km. Vieta tyli, rami, aplinka saugi vaikams. Teismas, atsižvelgdamas į ekspertų iÅ¡vadas, skyrė dvigubai daugiau laiko bendravimui, nei buvo nustatyta nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 2.4.

Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškinį patenkinus, o priešieškinį atmetus, ieškovui iš atsakovės turi būti priteista 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 41 Eur žyminis mokestis. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dėl Å¡alių santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, vaikų gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų priėmimo 15. Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė Kėdainių pagalbos Å¡eimai 2018 m. gruodžio 14 d. raÅ¡tÄ , L. S. dienyno ir pratybų sÄ siuvinio iÅ¡traukas su mokytojų pastabomis, praÅ¡ydama juos priimti.

16. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau Å¡is draudimas nėra absoliutus. Atsižvelgiant į tai, kad pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra kilęs iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių, o tokio pobÅ«džio bylose teismas turi pareigÄ bÅ«ti aktyvus (CPK 376 straipsnis), teisėjų kolegija priima naujai pateiktus įrodymus.

IeÅ¡kovas apie Å¡ių įrodymų pateikimÄ buvo informuotas jam pateikiant apeliacinio skundo nuoraÅ¡Ä , todėl turėjo galimybę dėl jų pareikÅ¡ti savo nuomonę raÅ¡tu. Dėl faktinių bylos aplinkybių 17. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Å¡alys sudarė santuokÄ . Santuokoje gimė du vaikai: (duomenys neskelbtini) – sÅ«nus L. ir (duomenys neskelbtini) – dukra G. 18. 2017 m. balandžio 27 d. E. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kovu, iÅ¡laikymo vaikams priteisimo, turto padalijimo. 2017 m. spalio 24 d. atsakovė teismui pateiktame prieÅ¡ieÅ¡kinyje prašė santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakove, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti vaikams iÅ¡laikymÄ , nustatyti bendravimo su vaikais tvarkÄ , padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ .

19. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Su sprendimu nesutinka atsakovė. Ji ginčija sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo, dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės 20. Pirmosios instancijos teismas Å¡alių santuokÄ nutraukė dėl atsakovės kaltės, kuri pasireiÅ¡kė piktnaudžiavimu alkoholiu. Apeliantė su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka, teigia, kad problemų dėl alkoholio neturėjo, pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡nagrinėjo byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija su apeliante nesutinka.

21. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.).

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu.

Moralinė ir turtinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina.

22. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai iÅ¡saugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.).

23. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas atsakovės kaltę grindė atsakovės piktnaudžiavimu alkoholiu, atsakovė teigė, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Jos teigimu, ieÅ¡kovas buvo neiÅ¡tikimas, naudojo smurtÄ prieÅ¡ atsakovę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ įrodymų visumos padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių santuoka galutinai iÅ¡irusi ir to pagrindinė priežastis – atsakovės piktnaudžiavimas alkoholiu. Tokios iÅ¡vados padarytos ne tik iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų (paaiÅ¡kinimo, nuotraukų, vaizdo įrašų), tačiau jas patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai (iÅ¡raÅ¡ai apie atsakovės lankytÄ â€žMinesotos“ programÄ , pažyma apie atsakovės gydymÄ si Vilniaus priklausomybės ligų centre), pačios atsakovės paaiÅ¡kinimas.

24. Atmestini apeliantės argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Jos teigimu, ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybė įrodyta liudytojų parodymais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, vertinusiu kritiÅ¡kai atsakovės liudytojų, kaip artimiau susijusių su atsakove, parodymus. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kai kurie liudytojai aplinkybes apie ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybę teigė sužinoję iÅ¡ pačios atsakovės. Jokių kitų įrodymų nei apie ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybę, nei apie panaudotÄ smurtÄ nebuvo pateikta.

25. Apeliantės teigimu, nevertintos Å¡alių pastangos iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , įvykis 2017 m. rugsėjo mėnesį, kuomet iÅ¡ jos buvo atimta teisė vairuoti automobilį, negali bÅ«ti jos kaltės įrodymu. IÅ¡ bylos medžiagos (pačios atsakovės teiktų procesinių dokumentų, paaiÅ¡kinimų) spręstina, kad kaip tik ji pati nesiekė iÅ¡saugoti Å¡eimos. O bÅ«tent, ji aiÅ¡kino, kad prasidėjęs skyrybų procesas turėjo įtakos alkoholio vartojimui (iÅ¡gerdavo nusiraminimui, užsimirÅ¡imui). AnalogiÅ¡kai vertintina apeliantės nurodyta aplinkybė dėl vairavimo teisės praradimo.

26. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, todėl plačiau dėl atsakovės kaltės nepasisako. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo 27. Pirmosios instancijos teismas Å¡alių nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su tėvu, Apeliantė su Å¡ia sprendimo dalimi nesutinka. Jos teigimu, pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino vaikų poreikių, netyrė, kokias sÄ lygas gali sudaryti atsakovė, nevertino duomenųapie Å¡alių, kaip tėvų, pareigų vykdymÄ , todėl nukrypo nuo geriausių vaikų interesų principo. Teismas nevertino Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. gegužės 12 d. pirminės iÅ¡vados tinkamumo ir objektyvumo laiko atžvilgiu.

28. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jų visų nekartoja, atkreipia dėmesį į kai kuriuos apeliantės argumentus.

29. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad spręsdamas ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , taip pat panaudojant valstybės teikiamÄ paramÄ ; kiekvieno tėvo Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, t. y. tas sÄ lygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų; vaiko norus ir pažiÅ«ras.

AiÅ¡kindamasis Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, teismas turi nustatyti vaiko prisiriÅ¡imo laipsnį prie kiekvieno iÅ¡ tėvų, artimųjų giminaičių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiÅ«rį į vaiko auklėjimÄ , augimÄ ir tobulėjimÄ , tėvų dalyvavimÄ vaikÄ auklėjant, iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iÅ¡ tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sÄ lygas (įvertinant tėvų darbo pobÅ«dį, darbo režimÄ , turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes) ir kitas turinčias reikÅ¡mę aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; kt.).

30. Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norÄ , iÅ¡skyrus, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Taikant Å¡ias nuostatas bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiÅ¡kia, kad teismas, spręsdamas Å¡io pobÅ«džio ginÄÄ , turi nustatyti, su kuriuo iÅ¡ tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Vaiko interesus kiekvienoje byloje bÅ«tina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).

31. Nesutiktina su apeliante, kad nebuvo tirti vaikų poreikiai. Pažymėtina, kad vaiko kompetencija priimti sprendimÄ dėl gyvenimo su vienu iÅ¡ tėvų paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sÄ moningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiÅ¡kiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Nagrinėjamu atveju Teismo psichologijos ekspertizės aktuose nurodyta, kad nei L. S., nei G. S. Å¡iuo metu negali iÅ¡reikÅ¡ti savarankiÅ¡kos nuomonės nei dėl gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iÅ¡ tėvų, nei dėl bendravimo tvarkos.

32. Atmestini apeliantės argumentai dėl netinkamų vaikams sÄ lygų ieÅ¡kovo namuose. Visų pirma, pastebėtina, kad, iki atsakovei iÅ¡einant iÅ¡ namų gyventi pas savo tėvus, Å¡alys gyveno bÅ«tent tuose namuose, kuriuose ir liko gyventi vaikai. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad tiek vienos, tiek kitos Å¡alies namuose vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sÄ lygos.

33. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad tikslinga nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su tėvu. Nesutiktina su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas vertino tik pirminę Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę. Teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė pateikė pakartotinę iÅ¡vadÄ , kuri buvo iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka pirmesniajai iÅ¡vadai – Å¡alių nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ siÅ«lė nustatyti su ieÅ¡kovu.

34. IÅ¡ priimto sprendimo, jo motyvų spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino atsakovės elgesį, ieÅ¡kovo elgesį su vaikais, jo rÅ«pinimÄ si vaikų gerove, psichologine bÅ«sena, atsižvelgė į ekspertų iÅ¡vadas, todėl, nustatydamas Å¡alių nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu, teismas užtikrino vaikams saugiÄ ir stabiliÄ aplinkÄ , priėmė pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ . Dėl bendravimo tvarkos nustatymo 35. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, praÅ¡o tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį.

PrieÅ¡ieÅ¡kinyje ji prašė nustatyti vienÄ bendravimo tvarkÄ , jei vaikų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ja, ir kitÄ â€“ jei vaikų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su tėvu. Å iuo atveju ji prašė nustatyti su ja tokiÄ bendravimo tvarkÄ â€“ trečiÄ ir ketvirtÄ kiekvieno mėnesio savaitę, t. y. nuo sekmadienio 18 val. pasiimant ir iki kito sekmadienio 18 val. parvežant vaikus į ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ arba kitÄ su ieÅ¡kovu suderintÄ vietÄ . Pirmosios instancijos teismas prieÅ¡ieÅ¡kinio netenkino, nustatė kitÄ bendravimo tvarkÄ , kuri nurodyta nutarties 5 punkte.

36. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iÅ¡ tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaikÄ auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimÄ su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobÅ«džio tėvų teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų nekliudo Å¡iam bendravimui (CK 3.170 straipsnio 3 dalis), o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymÄ . Å i tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

37. Bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rÅ«pinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). BÅ«tent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir bÅ«tų realiai vykdoma.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo klausimÄ , tinkamai nustatė bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į ekspertų pateiktas iÅ¡vadas (bendravimas su motina tik kas antrÄ savaitgalį tokio mažo amžiaus vaikams yra per retas ir gali susilpninti jos ryšį su vaikais), priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliantės praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka po dvi savaites, nelaikytina tinkama. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam.

39. Pažymėtina, kad šalių ir jų vaikų santykiai priklauso nuo pačių šalių. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo vaikų ateitį, abu privalo juos auklėti ir jais rūpintis abipusiu sutarimu.

40. Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime bÅ«dui ar sÄ lygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytÄ skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ .

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 41. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su ta dalimi reikalavimų, kurie byloje Å¡alių iÅ¡spręsti taikos sutartimi, bei į tai, kad, sprendimu nustačius Å¡alių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkÄ su skyriumi gyvenančia motina, buvo iÅ¡ dalies tenkintas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis.

42. Apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje laikytini nepagrįstais.

43. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Å alims, kurios sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi iÅ¡laidų proceso Å¡alims nepaskirsto (CPK 94 straipsnio 2 dalis).

44. Ieškovas pirmosios instancijos teisme iš viso turėjo 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovė iš viso patyrė 6 180,58 Eur dydžio išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.

45. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai, patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinis atmetamas, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės visas ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teisinei pagalbai – 1 000 Eur bei sumokėtÄ 41 Eur žyminį mokestį. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada sutinka. IÅ¡ sprendimo matyti, kad buvo patenkinti visi ieÅ¡kinio reikalavimai, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka nebuvo nustatyta.

46. Pažymėtina ir tai, jog kasacinis teismas 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, visi kiti šį klausimÄ lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra iÅ¡plaukiantys iÅ¡ pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję, nors ir apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka. Atsiradus juridiÅ¡kai reikÅ¡mingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio praÅ¡ymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimÄ dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu.

Akivaizdu, kad nekalto dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktinio turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra susijusios su santuokos nutraukimu. Santuokos nutraukimas konstatavus vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, reiÅ¡kia bylos iÅ¡nagrinėjimÄ taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktinio naudai. Å io teismo priimto sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų iÅ¡sprendimo modifikacijos (iÅ¡laikymo vaikams ar sutuoktiniui dydis, bendro turto padalijimo variantai ir pan.).

Taigi ir bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ teismas turi iÅ¡spręsti vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir bylos baigties 47. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako ir jų nevertina, nes jie neturi teisinės reikÅ¡mės priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011; kt.).

48. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 49. Apeliacinį skundÄ atmetus, netenkintinas apeliantės (atsakovės) praÅ¡ymas dėl jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme, tenkintinas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

50. IeÅ¡kovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 300 Eur iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . Å ios iÅ¡laidos pagrįstos įrodymais, nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse pagrįsta suma bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 8.11 punkte nurodytos maksimalios sumos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ apeliantės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos AuÅ¡ra Baubienė Virginija Gudynienė Virginija Lozoraitytė