2024-04-24 Nr. AB-6876-3-61-3-08340-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-853-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08340-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 22.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) individualių tarnybinių ginčų komisijos (toliau – ir Tarnybinių ginčų komisija) 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 7BE-3048 (toliau – ir 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimas); 2) panaikinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojos Ž. R. 2022 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją (toliau – ir Rezoliucija), kuria ji patvirtino Muitinės departamento pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Vertinimo komisijos) 2022 m. rugsėjo 16 d. išvadą Nr. 5BE-573 (toliau – ir 2022 m. rugsėjo 16 d. išvada); 3) įpareigoti atsakovą Muitinės departamentą teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pakartotinį pareiškėjo R. J. tarnybinės veiklos už 2021 metus vertinimą tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje.

2. Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

2.1. Pareiškėjas užima Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyriausiojo inspektoriaus pareigas, 2022 m. vasario 23 d. buvo atliktas jo 2021 m. tarnybinės veiklos vertinimas, tarnybinė veikla buvo įvertinta „gerai“ (toliau – ir 2022 m. vasario 23 d. vertinimo išvada). Pareiškėjas, nesutikdamas su pateikta 2022 m. vasario 23 d. vertinimo išvada ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 34 straipsnio 22 dalimi, kreipėsi į Vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti jo 2022 m. vasario 23 d. vertinimo išvadą, nurodė, kad joje nurodyta, jog visos užduotys yra atliktos, o kai kurie rodikliai net viršyti. Taip pat pareiškėjas paaiškino, jog tinkamumui einamoms pareigoms, „Fizinio pasirengimo“ kriterijuje buvo įvertintas 1 balu su komentaru „Fizinio pasirengimo testas neišlaikytas“. Toks įvertinimas neatitinka tikrovės, kadangi nuo 2019 metų, kuomet fizinio pasirengimo reikalavimai pradėjo būti taikomi muitinės sistemos pareigūnams, visą laikotarpį turėjo gydytojo išduotas pažymas dėl atleidimo nuo padidinto fizinio krūvio. Atleidimai nuo padidinto fizinio krūvio yra susiję su liga, kuria pareiškėjas sirgo. Vertinimo komisija turėjo detaliai išnagrinėti 2022 m. vasario 23 d. vertinimo išvadą, apsvarstyti ir įvertinti tarnybinės veiklos rezultatus.

2.2. Vertinimo komisija 2022 m. kovo 28 d. pateikė išvadą (toliau – ir 2022 m. kovo 28 d. išvada), kurioje pareiškėjo veiklą įvertino „gerai“, šiai išvadai pritarė Muitinės departamento vadovas. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, 2022 m. balandžio 20 d. kreipėsi į Tarnybinių ginčų komisiją, kuri 2022 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 7BE-1459 nusprendė pasiūlyti panaikinti 2022 m. kovo 28 d. tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sprendimą Nr. 5BE-190 bei atlikti pakartotinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2021 metus.

2.3. 2022 m. rugsėjo 13 d. įvyko Vertinimo komisijos posėdis, kurio metu buvo atliktas pakartotinis pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas ir nuspręsta pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2021 metus įvertinti paliekant tą patį galutinį įvertinimą – „gerai“ (2022 m. rugsėjo 16 d. išvada), Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Ž. R. 2022 m. rugsėjo 14 d. rezoliucija (Rezoliucija) pritarė Vertinimo komisijos siūlymui ir priėmė sprendimą vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą „gerai“, neatsižvelgė, kad skirtas 2021 m. užduotis pareiškėjas įvykdė, o pusę iš jų viršijo, taip pat, kad pasiekė gerų asmeninių tarnybinių funkcijų atlikimo rezultatų, neturėjo jokių pastabų dėl tarnybos vykdymo bei 2022 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos muitinės generalinio direktoriaus apdovanotas už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą.

2.4. 2022 m. spalio 13 d. pareiškėjas, nesutikdamas su Vertinimo komisijos 2022 m. rugsėjo 16 d. išvada, pakartotinai su prašymu kreipėsi į Tarnybinių ginčų komisiją dėl pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sprendimo peržiūrėjimo. 2022 m. lapkričio 4 d. buvo gautas Tarnybinių ginčų komisijos sprendimas Nr. 7BE-3048 (2022 m. lapkričio 4 d. sprendimas), kuriuo nuspręsta atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą, kadangi skunde nurodytas reikalavimas nepriskirtinas tarnybinių ginčų komisijos kompetencijai.

2.5. Tarnybinių ginčų komisija turėjo pareigą spręsti kilusi ginčą, o ne formaliais pagrindais atsisakyti nagrinėti prašymą, motyvuojant, jog prašymas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, bei turėjo pareigą nustatyti terminą trūkumams pašalinti, todėl sprendimas yra neteisėtas. Vertinimo komisija formaliai išnagrinėjo 2022 m. vasario 23 d. vertinimo išvadą, iš esmės nevertino 2021 m. pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas nesilaikant tarnybinės veiklos vertinimo visapusiškumo ir objektyvumo principų, vertinimas buvo atliktas netinkamai ir priimta nepagrįsta išvada, todėl išvada yra naikintina.

3. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

4.1. Pareiškėjo tiesioginis vadovas G. F. įvertinęs jo veiklą „gerai“, 2022 m. vasario 23 d. vertinimo išvadą suderino su savo tiesioginiu vadovu K. L., kuris pritarė pareiškėją įvertinti „gerai“. Pareiškėjas nesutiko su tiesioginio vadovo pateikta 2022 m. vasario 23 d. vertinimo išvada, todėl kreipėsi į Vertinimo komisiją su prašymu peržiūrėti ją, įvertinti tarnybinę veiklą „labai gerai“.

4.2. Vertinimo komisija narių balsų dauguma priėmė sprendimą vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą „gerai“. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad Vertinimo komisijos nariai būtų priešiškai ar kitaip neigiamai nusiteikę prieš pareiškėją, nariai motyvavo savo poziciją ir vertino pareiškėją individualiai.

4.3. Pareigūno tiesioginis vadovas pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją vertina pagal pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus. Vienas iš tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų yra fizinis pasirengimas. Fizinio pasirengimo kriterijus pareiškėjo tiesioginio vadovo įvertintas 1 balu, kadangi fizinio pasirengimo testas nebuvo išlaikytas.

4.4. Pareiškėjo skundo argumentas, kad jo pateiktos medicininės pažymos galiojo visus metus, nėra pagrįstas. Pareiškėjo pateikta 2020 m. spalio 15 d. viešosios įstaigos Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro pažyma galiojo iki 2021 m. balandžio 15 d., o 2021 m. birželio 4 d. pažyma galiojo iki 2022 m. birželio mėnesio. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2021 birželio 4 d. neturėjo galiojančios medicininės pažymos dėl fizinio krūvio ribojimo. 2021 m. gegužės 28 d. postų viršininkams buvo išsiųstas pranešimas su informacija, kad nuo 2021 m. birželio mėnesio kiekvieną ketvirtadienį nuo 10.00 val. iki 11.00 val. planuojamas atitikimo fiziniams reikalavimas tikrinimas. Pirmasis tikrinimas įvyko birželio 3 d., tuo metu R. J. neturėjo medicininės pažymos iš gydymo įstaigos dėl jo fizinio krūvio ribojimo.

4.5. Vertinimo komisija, atlikdama kasmetinį tarnybinės veiklos vertinimą, rėmėsi 2021 m. vasario 12 d. Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir CMEK) pažyma (CMEK pažyma), todėl fizinis pasirengimas buvo įvertintas 1 balu, nes nebuvo išlaikytas fizinio pasirengimo testas. R. J. CMEK išvada buvo žinoma, tačiau jis fizinio pasirengimo testo laikymui neužsiregistravo. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – ir Vertinimo tvarkos aprašas), nėra numatyta išimčių nevertinti tam tikrų pareigūno tarnybinės veiklos kriterijų, todėl vertinimo kriterijus – fizinis pasirengimas privalėjo būti įvertintas.

4.6. R. J., žinodamas CMEK 2021 m. vasario 12 d. pažymoje nurodytą išvadą dėl tinkamumo tolesnei tarnybai ir galimumo eiti pareigas, nesiregistravo ir net nebandė laikyti fizinio pasirengimo testo, jo vertinimo kriterijus „fizinis pasirengimas“ tiesioginio vadovo įvertintas „1“ yra teisėtas ir pagrįstas, nes fizinio pasirengimo testas neišlaikytas. R. J. 2022 m. vasario 23 d. vertinimo išvada, kuria pareiškėjo 2021 m. tarnybinę veiklą įvertinta „gerai“ yra pagrįsta ir teisėta, pagal bendrą pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos įvertinimų vidurkį.

4.7. Pareiškėjo prašymas objektyviai ir visapusiškai įvertinti 2021 metų tarnybinės veiklos pasiekimus bei įvertinti ją vertinimu „labai gerai“ nėra priskirtinas tarnybinių ginčų komisijos kompetencijai. Tarnybinių ginčų komisija 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimu, vadovaudamasi Individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus statuto įgyvendinimo“ (toliau – ir Ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašas), 25, 26, 27.5 punktais, atsisakė nagrinėti R. J. prašymą.

4.8. Tarnybinių ginčų komisija 2022 m. spalio 28 d. posėdžio metu nustatė, kad pareiškėjo prašymas galimai neatitinka Statuto 34 straipsnio 24 dalies, kurioje nurodyta, jog pareigūnai sprendimus dėl tarnybinės veiklos vertinimo per vieną mėnesį nuo supažindinimo su šiais sprendimais dienos gali skųsti Tarnybinių ginčų komisijai. Statuto 34 straipsnio 12 dalyje pažymėta, kad pareigūnas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, turi teisę kreiptis į vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos vertinimo išvadą ir dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje jį svarstant. Tarnybinių ginčų komisija atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas 2022 m. balandžio 20 d. teikdamas prašymą Tarnybinių ginčų komisijai skundė Vertinimo komisijos priimtą sprendimą. Šis R. J. prašymas atitiko Statuto 34 straipsnio 24 dalies nuostatas, todėl Tarnybinių ginčų komisija išnagrinėjo prašymą ir priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjo R. J. skundą patenkino: panaikino Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojos Ž. R. rezoliuciją 2022 m. rugsėjo 14 d., kuria ji patvirtino Vertinimo komisijos 2022 rugsėjo 16 d. išvadą, ir Muitinės departamento Tarnybinių ginčų komisijos 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 7BE-3048 „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo“ bei įpareigojo atsakovą pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2021 m. Vertinimo komisijoje įvertinti iš naujo.

6. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad:

6.1. 2022 m. vasario 23 d. buvo atliktas pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas už 2021 metus, buvo surašyta 2022 m. vasario 23 d. vertinimo išvada. Pareiškėjo tarnybinė veikla buvo įvertinta „gerai“. Pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas su šia išvada.

6.2. 2022 m. vasario 23 d. vertinimo išvadą pasirašė pareiškėjo tiesioginis vadovas G. F., kuris ją suderino su savo tiesioginiu vadovu K. L..

6.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2022 m. vasario 23 d. vertinimo išvadoje jo tarnybinės veiklos įvertinimu „gerai“, su prašymu kreipėsi į Vertinimo komisiją, prašydamas peržiūrėti 2022 m. vasario 23 d. vertinimo išvadą ir įvertinti jo tarnybinę veiklą „labai gerai“.

6.4. Vertinimo komisija 2022 m. kovo 28 d. surašė išvadą, kurioje pareiškėjo veiklą įvertino „gerai“, šiai išvadai pritarė Muitinės departamento vadovas.

6.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vertinimo komisijos išvada, 2022 m. balandžio 20 d. prašymu kreipėsi į Tarnybinių ginčų komisiją, prašydamas atlikti pakartotinį jo tarnybinės veiklos už 2021 metus vertinimą Vertinimo komisijoje, dėl individualaus tarnybinio ginčo.

6.6. Tarnybinių ginčų komisija 2022 m. birželio 15 d. priėmė sprendimą Nr. 7BE-1459, kuriuo nusprendė pasiūlyti panaikinti Vertinimo komisijos 2022 m. kovo 28 d. išvadą bei pasiūlė atlikti pakartotinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2021 metus.

6.7. 2022 m. rugsėjo 13 d. įvyko pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdis, kurio metu buvo atliktas pakartotinis pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas ir nuspręsta pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2021 metus įvertinti, paliekant tą patį galutinį įvertinimą – „gerai“, Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Ž. R. 2022 m. rugsėjo 14 d. rezoliucija pritarė Vertinimo komisijos siūlymui ir priėmė sprendimą vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą „gerai“.

6.8. 2022 m. spalio 13 d. pareiškėjas, nesutikdamas su Vertinimo komisijos 2022 m. rugsėjo 16 d išvada, pakartotinai su prašymu kreipėsi į Tarnybinių ginčų komisiją dėl pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sprendimo peržiūrėjimo.

6.9. Tarnybinių ginčų komisija 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimu nusprendė atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą, kadangi skunde nurodytas reikalavimas nepriskirtinas tarnybinių ginčų komisijos kompetencijai.

6.10. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtais sprendimais, t. y. Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojos Ž. R. 2022 m. rugsėjo 14 d. rezoliucija, kuria patvirtinta Vertinimo komisijos 2022 m. rugsėjo 16 d. išvadą, bei Tarnybinių ginčų komisijos 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimu, skundė juos teismui.

7. Teismas nustatė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Statuto 34 straipsnis bei jį detalizuojantis Vertinimo tvarkos aprašas, aptarė jo nuostatas.

8. Iš aptartų teisės normų analizės teismas nustatė, kad pareigūno (šiuo atveju pareiškėjo) tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas (šiuo atveju Ž. R.) tarnybinės veiklos vertinimo procedūroje dalyvauja prisiimdamas visą atsakomybę, susijusią su pareigūno vertinimu, jo parašas vertinimo išvadoje lemia tam tikras teisines pasekmes. Pavyzdžiui, pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginiam vadovui nesutikus su pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvada, – tai pareigūno tiesioginis vadovas privalo vertinimo išvadą teikti tarnybinės veiklos vertinimo komisijai, šiuo atveju vertinimo procedūra tęsiasi.

9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo tiesioginio vadovo tiesioginei vadovei (Ž. R.) sutikus su vertinimu „gerai“ (Vertinimo išvadoje pasirašius bei padarius įrašą „Sutinku su vertinimu gerai“), tai reiškia, kad ji valingai išreiškė savo poziciją dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo, t. y. pareiškėjo veiklą vertina gerai. Toks jos sprendimas sukelia atitinkamas teisines pasekmes.

10. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. spalio 15 d. buvo pateikęs viešosios įstaigos Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro pažymą, kurios išvada: iki 6 mėnesių atleisti R. J. nuo dalyvavimo fizinėse pratybose; viešosios įstaigos Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro 2021 m. birželio 4 d pažymą, kuri galiojo iki 2022 m. birželio mėnesio. 2021 m. vasario 12 d. buvo gauta CMEK pažyma, kurioje nurodyta, kad R. J. „Tinkamas tolesnei tarnybai pagal nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų II skiltį. Gali eiti pareigas tarnyboje pagal nurodytas profesinės rizikos sąlygas“.

11. Teismas pažymėjo, kad remiantis Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų fizinio pasirengimo reikalavimų ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. 1V-1172 redakcija) (toliau – ir Tikrinimo tvarkos aprašas) 28, 29 ir 41 punktais, pareigūno fizinio pasirengimo reikalavimai dėl nelaikymo tam, kad būtų įvertinti „1“ yra būtina pareigūno kaltė dėl nelaikytų fizinio pasirengimo patikrinimo normatyvų.

12. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas būtų tyčia vengęs fizinio pasirengimo normatyvų laikymo ar būtų kitos aplinkybės pareiškėjo kaltės konstatavimui. Teismas vertino, kad šiuo atveju pareigūnas negalėjo laikyti normatyvų dėl nuo jo nepriklausiusių aplinkybių, todėl pareiškėjo kaltės nebuvo.

13. Teismas priėjo prie išvados, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojos Ž. R. rezoliucija 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimas (rezoliucija) negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes jis buvo priimtas nesilaikant tarnybinės veiklos vertinimo visapusiškumo ir objektyvumo principų, neįvertintos aplinkybės, dėl kokių priežasčių nebuvo išlaikytas pareiškėjo fizinio pasirengimo testas. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų vertinęs pareiškėjo pateiktus medicininius pažymėjimus dėl fizinių pratybų ribojimo.

14. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į kitus pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros trūkumus, t. y. kad nebuvo įvertintos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo pasiektais gerais asmeninių tarnybinių funkcijų atlikimo rezultatais, kad jis neturėjo jokių pastabų dėl tarnybos vykdymo. Teismo vertinimu, šias aplinkybes patvirtina 2022 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos muitinės generalinio direktoriaus suteiktas apdovanojimas už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą. Teismas priėjo išvados, kad 2021 metų tarnybinės veiklos rezultatus pareiškėjas pasiekė ir net viršijo, tačiau jo veikla buvo įvertinta ne 4, bet tik 3 balais; ir tokį pareigūno atliktos užduoties vertinimą patvirtino Vertinimo komisija be aiškių motyvų.

15. Teismas pažymėjo, kad atsakovas tik nurodė, kad Vertinimo tvarkos apraše nėra numatyta išimčių nevertinti tam tikrų pareigūno tarnybinės veiklos kriterijų, todėl vertinimo kriterijus – fizinis pasirengimas privalėjo būti įvertintas. Teismas atkreipė dėmesį, kad kilus ginčui, teismui turėjo būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados.

16. Teismas priėjo prie išvados, kad Tarnybinių ginčų komisija, nagrinėdama pareiškėjo pakartotiną prašymą, neįvertino šioje byloje teismo nustatytų svarbių aplinkybių ir nepagrįstai prašymą atmetė, kaip nepriskirtiną ginčų komisijos kompetencijai.

17. Teismas taip pat pažymėjo, kad atlikdamas pareigūno vertinimą tiesioginis vadovas, nors ir pildydamas nustatytą formą, turi aiškiai ir pagrįstai apibrėžti, kokios užduotys buvo neįvykdytos, dėl kokių priežasčių, kokios įvykdytos nevisiškai ir kurie rodikliai viršyti. Teismo vertinimu, iš pareiškėjo Vertinimo išvadoje pateiktų užduočių įvykdymo rezultatų ir bendro vertinimo rezultato nėra galimybės nustatyti, ar pareiškėjo pasiekti rezultatai buvo įvertinti objektyviai ir teisingai.

18. Teismas pastebėjo, kad yra akivaizdūs prieštaravimai tarp Tarnybinės veiklos vertinimo anketoje ir Vertinimo išvadoje įrašyto vertinimo. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas pasiekė gerus asmeninių tarnybinių funkcijų atlikimo rezultatus, neturėjo jokių pastabų dėl tarnybos vykdymo. Šias aplinkybes patvirtina 2022 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos muitinės generalinio direktoriaus suteiktas apdovanojimas už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą. Teismas pakartotojo, kad darytina išvada, jog 2021 metų tarnybinės veiklos rezultatus pareiškėjas pasiekė ir net viršijo.

19. Teismas sprendė, kad pareiškėjas, turėjęs sveikatos priežiūros įstaigos gydytojo pažymą dėl fizinio krūvio ribojimo ir dėl to negalėjęs iki 2021 m. balandžio 15 d. dalyvauti tikrinant fizinį pasirengimą, iki birželio 3 d. nedalyvavęs atitikimo fiziniams reikalavimams patikrinime, 2021 m. birželio 4 d. esant vėl išduotai medikų išvadai dėl fizinio aktyvumo ribojimo iki 2022 m. birželio mėnesio, nepažeidė Tikrinimo tvarkos aprašo nuostatų, teisėtai negalėjo dalyvauti fizinio pasirengimo patikrinime, juo labiau, dėl to nebuvo jokio pagrindo į tai atsižvelgti vertinant jo tarnybinę veiklą už 2021 metus.

20. Apibendrindamas teismas priėjo prie išvados, kad iš visų nustatytų aplinkybių matyti, jog ginčijami sprendimai priimti formaliais pagrindais, neįsigilinus į pareiškėjo keltą klausimą dėl jo vertinimo rezultatų už 2021 metus, nepaisant jo teiktų medicininių pažymų, netiriant aplinkybių dėl pareiškėjo negalėjimo atlikti fizinio pasirengimo patikrinimus.

21. Teismas vertino, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojos Ž. R., 2022 m. rugsėjo 14 d. Rezoliucija, kuriuo buvo patvirtina Vertinimo komisijos 2022 m. rugsėjo 13 d. išvada, naikinamas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Teismas pažymėjo, kad kadangi Tarnybinių ginčų komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl Vertinimo komisijos 2022 m. rugsėjo 13 d. išvados, neįvertino šioje byloje teismo nustatytų svarbių aplinkybių, jos sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, ir turi būti panaikintas. Teismas taip pat konstatavo, kad patenkinus pareiškėjo reikalavimus dėl minėtų sprendimų panaikinimo, tenkinamas ir pareiškėjo išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą atlikti pakartotinį pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2021 metus vertinimą Vertinimo komisijoje.

III. 22. Atsakovas Muitinės departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

23. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

23.1. Pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir nevertino visų byloje surinktų įrodymų. Priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, atsakovas pagrindė, kodėl pareiškėjas tiesioginio vadovo buvo įvertintas „1 balu“ už fizinio pasirengimo testo neišlaikymą. R. J. 2020 m. spalio 15 d. buvo pateikęs viešosios įstaigos Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro pažymą, kurios išvada iki 6 mėnesių atleisti R. J. nuo dalyvavimo fizinėse pratybose. Darbdavys, gavęs ne pirmą pažymą dėl R. J. negalėjimo atlikti fizinio pasirengimo testo ir kilus abejonėms dėl jo galimumo eiti pareigas, išsiuntė sveikatą pasitikrinti į CMEK. 2021 m. vasario 12 d. buvo gauta CMEK pažyma, kurioje nurodyta, kad R. J. „Tinkamas tolesnei tarnybai pagal sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų II skiltį. Gali eiti pareigas tarnyboje pagal nurodytas profesinės rizikos sąlygas“. Ši pažyma, tai patvirtinantis dokumentas, kad R. J. buvo tinkamas tolesnei tarnybai. 2021 m. vasario 12 d. CMEK išvada prieštaravo R. J. 2020 m. spalio 15 d. pateiktai medicininei pažymai. Taip pat atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2021 birželio 4 d. pareiškėjas neturėjo galiojančios medicininės pažymos dėl fizinio krūvio ribojimo. 2021 m. gegužės 28 d. postų viršininkams buvo išsiųstas pranešimas su informacija, kad nuo 2021 m. birželio mėnesio kiekvieną ketvirtadienį nuo 10.00 val. iki 11.00 val. planuojamas atitikimo fiziniams reikalavimas tikrinimas (el. laiškas buvo pridėtas teismui). Pirmasis tikrinimas įvyko birželio 3 d., tuo metu R. J. neturėjo galiojančios medicininės pažymos iš gydymo įstaigos dėl jo fizinio krūvio ribojimo. R. J. šiuo laikotarpiu net nebandė užsiregistruoti į fizinio pasirengimo tikrinimą. CMEK pažyma buvo žinoma R. J., tačiau jis fizinio pasirengimo testo laikymui neužsiregistravo. Tiesioginis vadovas neturėjo galimybės vertinimo kriterijų „Fizinis pasirengimas“ nevertinti arba įvertinti „labai gerai“, kadangi fizinio pasirengimo testas nebuvo laikytas turint medicininės ekspertizės išvadą, jog R. J. yra tinkamas tolesnei tarnybai. CMEK pažyma suteikė galimybę R. J. laikyti fizinio pasirengimo testą ir pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 20 straipsnio 2 dalį atitikti keliamus fizinio pasirengimo reikalavimus.

23.2. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad tam, jog pareigūno fizinio pasirengimo reikalavimai dėl nelaikymo būtų įvertinti „1 balu“, yra būtina pareigūno kaltė, nepagrindė šių teiginių teisės aktų reikalavimais. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas aiškinant kaltės klausimą.

23.3. Pirmosios instancijos teismas CMEK pažymos nevertino, o atsižvelgė tik į pareiškėjo pateiktas gydytojų išduotas pažymas bei Vertinimo komisijos posėdžio protokolą, iškilo būtinybė susipažinti su posėdžio garso įrašu, išsiaiškinti, kokie dokumentai buvo įvertinti, tačiau teismas nereikalavo pridėti naujų įrodymų.

24. Pareiškėjas R. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą.

25. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

25.1. 2021 metų tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas netinkamai dėl vieno kriterijaus netinkamo įvertinimo – bendras įvertinimas yra neobjektyvus (neteisėtas), kadangi vertinant pareiškėjo tinkamumą einamoms pareigoms, „Fizinio pasirengimo“ kriterijus buvo įvertintas „1 balu“ su komentaru „Fizinio pasirengimo testas neišlaikytas“. Toks įvertinimas neatitinka tikrovės, kadangi nuo 2019 metų, kuomet fizinio pasirengimo reikalavimai pradėjo būti taikomi muitinės sistemos pareigūnams, visą laikotarpį pareiškėjas turėjo gydytojo išduotas pažymas dėl atleidimo nuo padidinto fizinio krūvio. Šie atleidimai buvo susiję su rimta liga, kuria pareiškėjas tuo metu sirgo. Gydytojams leidus ir nesant poreikio riboti pareiškėjo fizinio krūvio 2022 m. birželio 30 d. pareiškėjas atliko fizinio pasirengimo testą, kurio vertinimas buvo teigiamas. Teisingai įvertinus Fizinio pasirengimo kriterijų, tinkamumas einamoms pareigoms (II dalis) būtų įvertintas 18 balų, kas atitiktų įvertinimą „labai gerai“.

25.2. Pareiškėjo negalėjimą atlikti fizinio pasirengimo testą pagrindžia medicininiai išrašai (2020 m. spalio 15 d. ir 2021 m. birželio 4 d. medicininės pažymos).

25.3. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes savo sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas, turėjęs sveikatos priežiūros įstaigos gydytojo pažymą dėl fizinio krūvio ribojimo ir dėl to negalėjęs iki 2021 m. balandžio 15 d. dalyvauti tikrinant fizinį pasirengimą, iki birželio 3 d. nedalyvavęs atitikimo fiziniams reikalavimams patikrinime, 2021 m. birželio 4 d. esant vėl išduotai medikų išvadai dėl fizinio aktyvumo ribojimo iki 2022 m. birželio mėnesio, nepažeidė minėtą patikrinimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, teisėtai negalėjo dalyvauti fizinio pasirengimo patikrinime, dėl to nebuvo jokio pagrindo į tai atsižvelgti vertinant jo tarnybinę veiklą už 2021 metus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojos 2022 m. rugsėjo 14 d. rezoliucijos, kuria ji patvirtino Muitinės departamento pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2022 m. rugsėjo 16 d. išvadą Nr. 5BE-573, Muitinės departamento individualių tarnybinių ginčų komisijos 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. 7BE-3048 teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti atsakovą Muitinės departamentą atlikti pakartotinį pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2021 metus vertinimą tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje pagrįstumo.

27. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Tikrinimo tvarkos aprašo VII skyriaus nuostatas, pripažino, jog pareiškėjas, turėjęs sveikatos priežiūros įstaigos gydytojo pažymas dėl fizinio krūvio ribojimo, teisėtai negalėjo dalyvauti fizinio pasirengimo patikrinime ir nepažeidė minėtą patikrinimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatų; sprendė, jog ginčijami sprendimai priimti formaliais pagrindais, neįsigilinus į pareiškėjo keltą klausimą dėl jo vertinimo rezultatų už 2021 metus, nepaisant jo teiktų medicininių pažymų, netiriant aplinkybių dėl pareiškėjo negalėjimo atlikti fizinio pasirengimo patikrinimus. Pirmosios instancijos teismas panaikino Rezoliuciją, kuria buvo patvirtina Vertinimo komisijos 2022 m. rugsėjo 13 d. išvada (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat kaip neteisėtą ir nepagrįstą panaikino Tarnybinių ginčų komisijos sprendimą ir tenkino pareiškėjo išvestinį reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo atlikti pakartotinį pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2021 metus vertinimą Vertinimo komisijoje.

28. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir nevertino visų byloje surinktų įrodymų, t. y. nevertino CMEK pažymos, o atsižvelgė tik į pareiškėjo pateiktas gydytojų išduotas pažymas bei Vertinimo komisijos posėdžio protokolą. Atsakovas pažymi, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas aiškinant kaltės klausimą, nurodydamas, jog pareigūno fizinio pasirengimo reikalavimų dėl nelaikymo įvertinimui „1 balu“, yra būtina pareigūno kaltė, nepagrindė šių teiginių teisės aktų reikalavimais.

29. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus nurodyti savo sprendimų motyvus, tačiau šis straipsnis nėra aiškinamas, kaip įpareigojantis teismą pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 16034/90). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92). EŽTT 2021 m. lapkričio 23 d. sprendime Tarvydas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36098/19) nurodė, kad nėra būtina detaliai pasisakyti dėl kiekvieno pareikšto argumento, tačiau teismai privalo tinkamai išnagrinėti ir pasisakyti dėl esminių bylos šalių argumentų.

31. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją teismas gali sutikti su vienos iš ginčo šalių pozicija ir ja remtis, be to, teismas taip pat neprivalo atsakyti į visus skundo argumentus ir gali pasisakyti dėl skunde formuluojamų esminių prieštaravimų administravimo subjekto priimtam administraciniam aktui / sprendimui (žr. pvz., 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-435-525/2022).

32. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo tiek pareiškėjo reikalavimus, tiek ir atsakovo atsikirtimus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo aprašomojoje dalyje (Nutarties 10 punktas) nurodė, tiek pareiškėjo pateiktas viešosios įstaigos Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro 2020 m. spalio 15 d pažymą (iki 6 mėnesių atleisti R. J. nuo dalyvavimo fizinėse pratybose) ir 2021 m. birželio 4 d pažymą (galiojusią iki 2022 m. birželio mėn.), tiek 2021 m. vasario 12 d. gautą CMEK pažymą, kurioje nurodyta, kad R. J. „Tinkamas tolesnei tarnybai pagal nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų II skiltį. Gali eiti pareigas tarnyboje pagal nurodytas profesinės rizikos sąlygas“, todėl vien tai, jog teismas sprendimo motyvuose pasisakydamas dėl atsakovo priimtų sprendimų sprendė, kad jie buvo priimti nepaisant pareiškėjo teiktų medicininių pažymų, netiriant aplinkybių dėl pareiškėjo negalėjimo atlikti fizinio pasirengimo patikrinimus, nereiškia, jog atsakovo minima 2021 m. vasario 12 d. CMEK pažyma nebuvo įvertinta byloje pateiktų duomenų visumoje. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais atsakovo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

33. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais, taip pat ir vykdant teismo įpareigojimą pateikti su ginčijamų sprendimų priėmimu susijusią medžiagą, atsakovo pateiktais bei teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

34. Atsakovas apeliaciniame skunde (žr. Nutarties 23.1–23.3 p.) kvestionuoja teismo poziciją, jog remiantis Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų fizinio pasirengimo reikalavimų ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašo 28, 29 ir 41 punktais, pareigūno fizinio pasirengimo reikalavimų nelaikymo įvertinimui „1“ balu yra būtina pareigūno kaltė.

35. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų fizinio pasirengimo reikalavimų ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašo 28 punktas be kita ko numato, jog „pareigūnų <...> fizinis pasirengimas gali būti tikrinamas, jei buvo atliktas privalomas periodinis profilaktinis sveikatos patikrinimas ir jei šio patikrinimo išvadoje patvirtinama, kad šiame punkte nurodytas pareigūnas gali eiti atitinkamas pareigas vidaus tarnyboje (taip pat atsižvelgus į nurodytoje patikrinimo išvadoje pateiktas rekomendacijas). <...>“. Pagal aprašo 29 punktą „pareigūnai, esantys kasmetinėse ar kitose atostogose, turintys poilsio dieną arba nedarbingumo pažymėjimą, dalyvauti tikrinant fizinį pasirengimą negali. Pareigūnai, pateikę sveikatos priežiūros įstaigos gydytojo pažymą dėl fizinio krūvio ribojimo, dalyvauti tikrinant fizinį pasirengimą negali iki to laiko, kol baigsis šioje pažymoje nurodytas fizinio krūvio ribojimo laikotarpis.“ Aprašo 41 punktas nustato, jog „testuojamieji asmenys privalo dalyvauti paskirtu laiku tikrinant jų fizinio pasirengimo atitiktį fizinio pasirengimo reikalavimams. Jeigu testuojamasis asmuo dėl pateisinamų priežasčių (atostogų komandiruotės, nedarbingumo ar kitų objektyvių aplinkybių) negali paskirtu laiku dalyvauti tikrinant jo fizinio pasirengimo atitiktį fizinio pasirengimo reikalavimams, aprašo 4 punkte nurodytos komisijos per 15 darbo dienų nuo minėtų priežasčių išnykimo nustato kitą atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo laiką ir vietą. Pagal Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų I skyriaus nuostatas (Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo 1 priedas) fizinis pasirengimas vertinamas 1 balu, kai vertinamas asmuo „neatitinka vidaus reikalų ministro nustatytų fizinio pasirengimo reikalavimų ir (arba) centrinės įstaigos vadovo nustatytiems papildomiems reikalavimams arba ši atitiktis neįvertinta dėl pareigūno kaltės“.

36. Iš šių teisės normų analizės matyti, kad pareigūno fizinis pasirengimas gali būti tikrinamas, jei buvo atliktas privalomas periodinis sveikatos patikrinimas, kurio išvadoje patvirtinamas, kad pareigūnas gali eiti atitinkamas pareigas tarnyboje (be kita ko atsižvelgus į išvadoje nurodytas rekomendacijas); pateikę sveikatos priežiūros įstaigos gydytojo pažymą dėl fizinio krūvio ribojimo pareigūnai, dalyvauti tikrinant fizinį pasirengimą negali iki to laiko, kol baigsis šioje pažymoje nurodytas fizinio krūvio ribojimo laikotarpis; jei testuojamas pareigūnas dėl pateisinamų priežasčių (atostogų, komandiruotės, nedarbingumo ar kitų objektyvių aplinkybių) negali paskirtu laiku dalyvauti tikrinime komisijos po šių priežasčių išnykimo nustato kitą atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo laiką ir vietą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog 2021 m. vasario 12 d. CMEK pažymoje, nurodyta, jog pareiškėjas yra tinkamas tolesnei tarnybai pagal nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų II skiltį, taip pat tai, jog pareiškėjui rekomenduojamas šeimos gydytojo stebėjimas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas priežastis dėl kurių pareiškėjas negalėjo dalyvauti fizinio pasirengimo tikrinime, pagrįstai atsižvelgė į viešosios įstaigos Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro pažymose nustatytus fizinio krūvio ribojimus, jų trukmę (6 mėnesius nuo 2020 m. spalio 15 d. ir 12 mėnesių nuo 2021 m. birželio 4 d) ir pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas negalėjo laikyti patikrinimo dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių aplinkybių, o nesant pareiškėjo kaltės dėl atitikimo fizinio pasirengimo reikalavimams neįvertinimo „Fizinio pasirengimo“ įvertinimas 1 balu neatitinka minėtų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo 1 priedo nuostatų.

Nagrinėjamos bylos kontekste įvertinus Nutarties 35 ir 36 punktuose nustatytą reguliavimą ir nurodytas aplinkybes, taip pat pirmosios instancijos teismui nustačius, kitus pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros trūkumus (nebuvo įvertintos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo pasiektais gerais asmeninių tarnybinių funkcijų atlikimo rezultatais), konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog ginčijami atsakovo sprendimai priimti formaliais pagrindais, neįsigilinus į pareiškėjo keltą klausimą dėl jo vertinimo rezultatų už 2021 m., nepaisant teiktų medicininių pažymų, netiriant aplinkybių dėl pareiškėjo negalėjimo atlikti fizinio pasirengimo patikrinimus ir juos panaikino.

Todėl priešingi apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Beata Martišienė

Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis