2013-05-16 Nr. AB-1802-3-62-3-00783-2012-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A492-632/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00783-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 24 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. Š. su skundu (b. l. 9) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2012 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-12-N-2016-2853 (toliau – ir Sprendimas).

Nurodė, kad kreipėsi į Tarnybą prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo iš UAB „Jonavos paslaugos“. Teigė, kad Sprendimo, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisine pagalbą, argumentai mažai susiję su jo prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo esme.

Atsakovas Tarnyba atsiliepimu (b. l. 14–15) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog pareiškėjas prašė skirti antrinę teisinę pagalbą byloje dėl žalos, kurią kildino iš UAB „Jonavos paslaugos“ reikalavimų mokėti už komunalinių atliekų išvežimą ir kaupiamųjų lėšų rinkimą šalto vandens vamzdynų keitimui. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas kaip buto savininkas turėjo mokėti mokesčius už komunalinių atliekų išvežimą, teisės aktai nenustatė galimybės buto savininką atleisti nuo mokesčių už komunalinių atliekų išvežimą ir tai buvo konstatuota Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2802-722/2011. Teigė, jog atsižvelgęs į Kauno apygardos prokuratūros Jonavos rajono apylinkės prokuratūros 2012 m. gegužės 28 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą bei į tai, kad susirinkime dėl sprendimo lėšoms šalto vandens vamzdynų keitimui rinkti dalyvavo septyni iš devynių butų savininkų, nutarė, jog UAB „Jonavos paslaugos“ pagrįstai nusprendė kaupti lėšas šalto vandens vamzdynų keitimui. Atsakovas padarė išvadą, kad UAB „Jonavos paslaugos“ nepadarė neteisėtų veiksmų, todėl nusprendė laikyti pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje nepagrįstu, o atstovavimą neperspektyviu.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir Sprendimą panaikino.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą siekdamas prisiteisti žalą iš UAB „Jonavos paslaugos“, kurią kildino iš UAB „Jonavos paslaugos“ reikalavimų mokėti už komunalinių atliekų išvežimą ir kaupiamųjų lėšų rinkimą šalto vandens vamzdynų keitimui. Iš pareiškėjo paaiškinimų teismas nustatė, kad jis nesudarė komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sutarties su UAB „Jonavos paslaugos“, o jo parašas 2009 m. gegužės 22 d. sutartyje yra suklastotas. Jo parašas taip pat suklastotas ir UAB „Jonavos paslaugos“ organizuotame 2011 m. rugsėjo 21 d. daugiabučio gyvenamojo namo Ateities g. (duomenys neskelbtini), Čičinai, susirinkimo protokole. Todėl nepagrįstai turėjo sumokėti kaupiamąsias įmokas ir tuo buvo padaryta žala. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl klastojimo faktų patvirtino Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2802-722/2011 ir Jonavos rajono apylinkės prokuratūros 2012 m. gegužės 28 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Teismas konstatavo, jog šioje teisinėje situacijoje pareiškėjas siekė pasinaudoti konstitucine teise į teisminę gynybą, siekiant prisiteisti žalą, susijusią su UAB „Jonavos paslaugos“ veikla. Teismas sprendė, kad Tarnyba, vertindama antrinės teisinės pagalbos suteikimo klausimą žalos atlyginimo reikalavimo pagrįstumo ir perspektyvumo aspektu, peržengė kompetencijos ribas spręsdama, ar UAB „Jonavos paslaugos“ veiksmuose buvo visi būtini elementai civilinei atsakomybei atsirasti ir pasisakydama dėl 2011 m. rugsėjo 21 d. daugiabučio gyvenamojo namo Ateities g. (duomenys neskelbtini), Čičinai, susirinkimo teisėtumo. Teismas nurodė, jog civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (ar nebuvimo) nustatymas, įrodymų pakankamumo klausimas yra teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, prerogatyva, minėtos aplinkybės nustatomos, nagrinėjant bylą teisme.

III. Atsakovas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba padavė apeliacinį skundą (b. l. 58–59), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir Įstatymas) numato tam tikrus apribojimus. Todėl vertinti, ar nėra Įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nustatytų sąlygų, yra ne tik Tarnybos teisė, bet ir įstatymų nustatyta pareiga. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-830-2007 bei 2007 m. liepos 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A17-714/2007. Teigia, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad visais atvejais civilinės atsakomybės sąlygų buvimo įrodymų pakankamumo klausimas gali būti vertinamas tik teismo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-12-N-2016-2853, kuriuo Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1–2 punktuose numatytais pagrindais atsisakyta pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą kreipiantis į teismą su ieškiniu reikalaujant atlyginti žalą iš UAB „Jonavos paslaugos“ teisėtumas bei pagrįstumas.

Nustatyta, kad Tarnyba 2012 m. birželio 13 d. gavo pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos iš UAB „Jonavos paslaugos“ atlyginimo (b. l. 17–19). Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktais, 18 straipsnio 2–4 dalimis, 2012 m. liepos 18 d. priėmė sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-12-N-2016-2853, kuriuo atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagal jo 2012 m. birželio 13 d. prašymą (b. l. 10–11). Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, padarė išvadą, kad Tarnybos Sprendimas, kuriuo atsisakyta pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą yra neteisėtas bei nepagrįstas, nes Tarnyba peržengė kompetencijos ribas spręsdama, ar UAB „Jonavos paslaugos“ veiksmuose buvo visi būtini elementai civilinei atsakomybei atsirasti, bei pasisakydama dėl 2011 m. rugsėjo 21 d. daugiabučio gyvenamojo namo Ateities g. (duomenys neskelbtini), Čičinai, susirinkimo teisėtumo, nes šie klausimai priskirti teismo kompetencijai. Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, ginčui taikytinų teisės aktų nuostatas bei aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis sutinka.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (2012 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. XI-2082 redakcija). Įstatymo 11 ir 12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir Įstatymas 11 straipsnio 6 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010).

Sprendžiant byloje kilusį ginčą aktualios Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatos, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti (1 p.) bei atstovavimas byloje yra neperspektyvus (2 p.).

Atsisakydama pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą nurodytais pagrindais, Tarnyba nagrinėjo, ar pagal pareiškėjo pateiktą prašymą realiai egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, ir padarė išvadą, kad UAB „Jonavos paslaugos“ nepadarė neteisėtų veiksmų, todėl nusprendė neteikti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos rengiant ieškinį dėl žalos atlyginimo iš nurodytos bendrovės. Apeliaciniame skunde Tarnyba teigia, jog turėjo teisę spręsti civilinės atsakomybės sąlygų buvimo bei įrodymų pakankamumo klausimus. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.

Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktų taikymas siejamas su atitinkamų specialių teisės normų (nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės taikymą) aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimui, t. y. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba savo kompetencijos ribose turi atlikti vertinimą tuo aspektu, ar pareiškėjo pateikta informacija ir dokumentai, kita medžiaga leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį teismui teiktiną dokumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010). Spręsti, ar pareiškėjo reikalavimas apginti materialiąją teisę yra pagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis bylą. Taip pat pažymėtina, kad atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012).

Atsižvelgusi į tai, bei įvertinusi pareiškėjo Tarnybai teikto prašymo turinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad Tarnyba šiuo atveju turėjo nagrinėti, ar pagal pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus pakako duomenų įstatymų reikalavimus atitinkančiam teismui teiktinam ieškiniui dėl žalos priteisimo parengti.

Iš pirminio pareiškėjo prašymo (b. l. 17–19) bei papildomo paaiškinimo (b. l. 28) turinio matyti, kad pareiškėjas nurodė neteisėtus veiksmus iš kurių kildina patirtą žalą (sutarties bei susirinkimo protokolo suklastojimą), taip pat įvardijo, ką laiko žala (UAB „Jonavos paslaugos“ reikalaujamas sumokėti sumas), nurodė asmenį, iš kurio siekia prisiteisti žalą (UAB „Jonavos paslaugos“), taip pat pateikė dokumentus, kuriais grindžia savo reikalavimus (Komunalinių (buitinių ir joms prilygintinų) atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo sutartį, Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą, Kauno apygardos prokuratūros Jonavos rajono apylinkės prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, susirinkimo protokolą, sąskaitas ir kt.). Įvertinusi pareiškėjo Tarnybai pateiktą informaciją bei dokumentus, taip pat civilinės atsakomybės klausimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie duomenys yra pakankami ieškiniui dėl žalos atlyginimo paruošti. Spręsti, ar pagal nurodytus duomenis parengtas ieškinys bus patenkintas, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra bylą pagal tokį ieškinį nagrinėjančio teismo, o ne Tarnybos diskrecija. Nagrinėjamu atveju vertindama pareiškėjo reikalavimų ginti materialiąją teisę pagrįstumą, Tarnyba ėmėsi spręsti klausimus, kurie yra tik teismo konstitucinė funkcija ir taip viršijo savo kompetenciją, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Tarnyba nepagrįstai atsisakė pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą pagal jo 2012 m. birželio 13 d. prašymą, o tai suponuoja Tarnybos pareigą šį prašymą nagrinėti iš naujo.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti Tarnybos apeliaciniame skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė