2026-01-07 Nr. AB-395-3-61-3-06995-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-38-525/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06995-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovams P. A. ir J. A. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėjas, VASA) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovų P. A. ir J. A. (toliau kartu – ir atsakovai) solidariai 26 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. ir 1,40 Eur delspinigių.

2. Pareiškėjas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Atsakovai nuosavybės teise valdė nekilnojamojo turto objektą, esantį Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, todėl, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais, patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 (toliau – ir Nuostatai), turėjo pareigą mokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą. Atsakovams rinkliavos nesumokėjus, pareiškėjas pateikė priminimus apie pradelstą įsiskolinimą, tačiau įsiskolinimas nebuvo padengtas.

2.2. Bendra mokėtina rinkliavos suma sudaro 26 Eur. Atsakovams pradelsus rinkliavos mokėjimo terminus kyla pareiga mokėti delspinigius, kurie sudaro 1,40 Eur.

II

3. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.

4. Teismas nustatė, kad atsakovams ginčo laikotarpiu Vilniaus miesto savivaldybėje priklausė nekilnojamojo turto objektas – butas, sprendimo priėmimo dieną nėra duomenų, kad atsakovai būtų sumokėję susidariusią vietinės rinkliavos skolos sumą.

5. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, vadovavosi Nuostatų (6.6, 83–87 p.), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (6 str. 31 p.), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas; 25 str., 30 str. 9 d.), Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (2 str. 3 d., 3 str., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 1–2 p., 13 str. 1 d., 15 str. 4 d.) nuostatomis, taip pat jas aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

6. Teismas nurodė, kad atsakovams nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas Vilniaus mieste, t. y. pareiškėjo veiklos teritorijoje, todėl atsakovai laikytini vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojais. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų nustatyta, kad vietinės rinkliavos įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nurodytą nekilnojamojo turto objektą už ginčo laikotarpį yra 26 Eur, atsakovai skolos neginčijo. Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą ir išdėstytas faktines aplinkybes, teismas nenustato teisinio pagrindo netenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl vietinės rinkliavos iš atsakovų priteisimo. Teismas nurodė, kad delspinigiai paskaičiuoti atsižvelgus į skolos sumą, susidariusią per mokestinį laikotarpį, ją padauginus iš pradelsto apmokėti termino, kuris neviršija 180 dienų, ir padauginus iš 0,03 procento delspinigių dydžio, taikomo už pradelstą dieną. Delspinigiai paskaičiuoti pagrįstai ir tinkamai, todėl priteistini.

7. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Teismas sprendė, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo aspektu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad VASA su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2024 m. gruodžio 4 d., todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovų priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius, t. y. 2024 m., ir trejus arba penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2024 m. sausio 1 d. Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų (mokėjimo pranešimų), kad vietinės rinkliavos dydis už 2019 metus paskaičiuotas dar iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. galiojant ankstesnei MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, nustačiusiai, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, todėl šiuo atveju turi būti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas nuo kreipimosi į teismą dienos ir prašymas dėl vietinės rinkliavos skolos priteisimo už ginčo laikotarpį atmetamas, nes pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas.

III

8. Pareiškėjas VASA pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjo prašymą patenkinti.

9. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, bei apeliaciniame skunde remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. MAĮ 68 straipsnio 1 dalies formuluotė, įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos iki 2020 m. sausio 1 d. Analogiško aiškinimo ir taikymo praktikos laikomasi ir teismų praktikoje. Nagrinėjamu atveju 43,80 Eur vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. buvo apskaičiuota 2022 m. rugsėjo 27 d. Todėl nepriklausomai nuo to, kad pagal tuo metu galiojusią MAĮ 68 straipsnio 1 dalies formuluotę galiojo 5 metų senaties terminas, VASA vietinę rinkliavą apskaičiavo nepraleisdama apskaičiavimo senaties termino.

9.2. MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas senaties terminas taikomas tik mokestinės prievolės apskaičiavimui arba perskaičiavimui, bet ne jos priverstiniam išieškojimui. Teisė atlikti priverstinį išieškojimą atsiranda tik kai mokestinė prievolė yra apskaičiuota ir pasibaigia terminas, per kurį mokesčio mokėtojas turi įvykdyti prievolę.

9.3. Teismas supainiojo mokestinės prievolės apskaičiavimo arba perskaičiavimo senatį su mokesčių priverstinio išieškojimo senatimi, t. y. MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą mokestinės prievolės apskaičiavimo ar perskaičiavimo senatį sutapatino su priverstinio išieškojimo senatimi, kurį reglamentuoja MAĮ 107 straipsnio 1 dalis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Nagrinėjamos bylos dalykas – pareiškėjo VASA reikalavimo priteisti iš atsakovų solidariai 26 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. ir 1,40 Eur delspinigių, pagrįstumas ir teisėtumas.

11. Pirmosios instancijos teismas VASA prašymo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo netenkino, pažymėdamas, kad nagrinėjamu atveju vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui iš atsakovų priteistina vietinė rinkliava galėjo ir turėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2024 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2024 m. sausio 1 d. Teismo vertinimu, VASA nepateikė teismui jokių duomenų (mokėjimo pranešimų), iš kurių matytųsi, kad vietinės rinkliavos dydis už 2019 metus paskaičiuotas dar iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. galiojant ankstesnei MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcijai.

12. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir pažymi, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė MAĮ 68 straipsnio 1 dalį.

13. Nagrinėjant apeliaciniu skundu apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 40-1 straipsniu įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 4 straipsniu pakeista MAĮ 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, MAĮ 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d., o trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo teisės apskaičiuoti atsakovų mokėtiną vietinės rinkliavos dalį, tačiau keliamas klausimas dėl termino kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo išieškojimo.

15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, nesant Rinkliavų įstatyme ar kituose įstatymuose atitinkamų nuostatų, priteisiant vietinę rinkliavą, turi būti taikomas MAĮ nustatytas senaties terminas. Šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-20-415/2024; kt.). Šią senatį teismas privalo taikyti savo iniciatyva. MAĮ 68 straipsnio taikymo aspektu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-510-556/2023; kt.).

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo prašoma priteisti nesumokėta vietinė rinkliava, susidariusi už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., buvo apskaičiuota tik 2022 m. rugsėjo 27 d. (šios dienos mokėjimo pranešimas Nr. 12345182). Priešingų duomenų byloje nepateikta, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjas su prašymu priteisti iš atsakovų vietinę rinkliavą kreipėsi 2024 m. gruodžio 4 d., todėl pareiškėjui iš atsakovų priteistina nesumokėta vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2024 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2024 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovų sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už 2019 metus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėjo prie analogiškų išvadų ir kitose panašiose bylose pagal pareiškėjo apeliacinius skundus (žr., pvz., 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-220-442/2025; 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-137-822/2025).

17. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą mokestinės prievolės apskaičiavimo ar perskaičiavimo senatį su MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje nurodyta mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatimi. Kaip minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl senaties termino taikymo pareiškėjo reikalavimui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; kt.).

18. Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo argumentus dėl kitokios Pakeitimo įstatymo aiškinimo ir taikymo praktikos žemesnės instancijos teismuose, pažymi, kad, pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Šiuo atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde neįvardija Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinių sprendimų, kuriuose būtų suformuota kitokia praktika aiškinant ir taikant ginčui aktualias teisės normas.

19. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl pagrįstai pritaikė MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą ir atmetė pareiškėjo reikalavimus, susijusius su vietine rinkliava, susidariusia nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius