Legislator Case Law & Legislation
dbe9482d-f02b-48d7-a99f-804bbbea2d4f AI generated

Court dismisses first-instance dismissal of claim for insurance payout, ruling it was improperly rejected at filing stage.

Case Number dbe9482d-f02b-48d7-a99f-804bbbea2d4f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court annulled the first-instance court's decision dismissing the plaintiff's lawsuit and remanded the case for a new review of the claim's admissibility. The plaintiff argued that the lower court incorrectly refused to accept the claim because it did not specify the exact damage amount, noting that the primary request was merely to recognize the accident as an insurable event. The appellate court held that the request to determine the damage amount is an incidental claim dependent on the main request and cannot be evaluated for admissibility at the filing stage.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas: A request to determine the amount of damages is an incidental claim dependent on the main request and cannot be evaluated for admissibility at the filing stage.

Keywords

AI generated
incidental claim admissibility insurance payout recognition damage amount specification filing stage review remand for new trial

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2S-1051-577/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12699-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.3.2.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės G. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G.

G. ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė G. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ ir prašė pripažinti eismo įvykį, kurio metu apgadinta transporto priemonė, draudiminiu ir įpareigoti atsakovÄ nustatyti žalos dydį bei jį atlyginti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi ieÅ¡kovei nustatė terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti – nurodyti, kokios konkrečios subjektinės teisės ir kokiais veiksmais pažeidžiamos, pateikti įrodymus (nurodyti faktines aplinkybes), suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , pareikÅ¡ti reikalavimus dėl konkretaus dydžio draudimo iÅ¡mokos priteisimo bei įpareigoti ieÅ¡kovus apmokėti ieÅ¡kinį žyminiu mokesčiu, kaip turtinį reikalavimÄ priklausomai nuo ieÅ¡kinio kainos.

IeÅ¡kovė pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo iÅ¡ esmės pareiÅ¡kė tokį patį reikalavimÄ atsakovei. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos G. G. ieÅ¡kinį ir grÄ Å¾ino jį pareiÅ¡kėjai. Teismas nurodė, kad asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ siekdamas civilinių teisių gynybos, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pažymėjo, kad per teismo nustatytÄ terminÄ pareiÅ¡kėja pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, tačiau nustatyti žalos dydį pavedė teismui, o tai, teismo nuomone, reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinyje nesuformuluotas ieÅ¡kinio dalykas. Taip pat nurodė, kad bylose dėl žalos atlyginimo žalos dydį, priežastinį ryšį, neteisėtus veiksmus įrodinėja ieÅ¡kovas, kaltės nebuvimÄ â€“ atsakovas; asmuo patyręs žalÄ privalo žinoti žalos dydį, jeigu kreipiasi į teismÄ dėl žalos atlyginimo.

III. Atskirojo skundo argumentai 3. IeÅ¡kovė G. G. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti 2019 m. gegužės 20 d. nutartį ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ spręsti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 3.1. Teismas netinkamai taikė procesines teisės normas ir nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kinį, neteisingai suprato pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, jo dalykÄ ir pagrindÄ . Teismo reikalavimas ieÅ¡kinyje nurodyti patirtos žalos dydį bei sumokėti papildomÄ Å¾yminį mokestį yra nepagrįstas.

Byloje keliamas ne patirtos žalos dydžio klausimas. Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, jog Turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas. Teismas klaidingai nurodė, jog ieškovė privalo pareikšti reikalavimus dėl konkretaus žalos dydžio atlyginimo. Šiuo atveju, ieškovė įrodinėja, jog tai yra draudiminis įvykis, o draudiminio įvykio žalos dydžio nustatymas nepriskirtinas nukentėjusiam trečiajam asmeniui.

IeÅ¡kovei nekyla pareiga įrodinėti žalos dydžio tuo atveju, kai atsakovas neigia draudiminio įvykio buvimÄ . 3.2. Teismui nusprendus ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ bÅ«tų pažeisti civilinio proceso operatyvumo, koncentuotumo ir ekonomiÅ¡kumo principai, kadangi ieÅ¡kovė turėtų atlikti atsakovui įstatymuose nustatytas pareigas. Be to, pareikÅ¡to ieÅ¡kinio prigimtis nėra tokia, kuri nesukeltų atsakovui prievolės, nes prievolė atsakovui atlyginti žalÄ ieÅ¡kovei atsiranda iÅ¡ atsakovui įstatymu nustatytos pareigos tokiÄ Å¾alÄ objektyviai nustatyti ir tinkamai atlyginti.

Ä®statymo 15 straipsnio 3 dalis nustato, jog jeigu atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotas asmuo neatvyko per Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatytÄ terminÄ , nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pasamdyti turto vertintojÄ , kad jis nustatytų turtui padarytos žalos dydį. Atsakovas jau yra apžiÅ«rėjęs sugadintÄ automobilį ir nusprendęs, jog tai ne draudiminis įvykis, todėl ginčo dėl atlygintinos žalos dydžio nėra, kadangi tam trÅ«ksta esminės prielaidos - įvykio pripažinimo draudiminiu.

Todėl galimai palankaus ieÅ¡kovui sprendimo atveju atsakovas patirtų nepagrįstas papildomas iÅ¡laidas, susijusias su žalos nustatymo kaÅ¡tais, kas neatitiktų jo intereso. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių skundžiamo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

5. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį.

6. Nustatyta, kad ieÅ¡kovė G. G. teismui pateiktu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti eismo įvykį pripažinti draudiminiu, o ieÅ¡kovę – nukentėjusiu asmeniu, įpareigoti atsakovę AB „Lietuvos draudimas“ nustatyti žalos dydį bei jį atlyginti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi ieÅ¡kovei nustatė terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti - suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , pareikÅ¡ti reikalavimus dėl konkretaus dydžio draudimo iÅ¡mokos priteisimo bei apmokėti ieÅ¡kinį žyminiu mokesčiu, kaip turtinį reikalavimÄ priklausomai nuo ieÅ¡kinio kainos.

IeÅ¡kovė pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame suformuluotų reikalavimų nepakeitė. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, 135 straipsniu, atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, kadangi ieÅ¡kovė nesuformulavo ieÅ¡kinio dalyko bei nesumokėjo žyminio mokesčio. IeÅ¡kovė pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriame teigia, kad byloje nėra keliamas patirtos žalos dydžio klausimas. Pasak apeliantės, ji įrodinėja, kad įvykis yra draudiminis, o žalos dydžio nustatymas yra atsakovo pareiga; ieÅ¡kovei nekyla pareiga įrodinėti žalos dydį, kuomet atsakovė neigia draudiminio įvykio faktÄ .

7. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumentų, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje nutartyje nėra aiÅ¡kiai nurodytas atsisakymo priimti ieÅ¡kinį pagrindas. Kaip minėta, teismas ieÅ¡kovei nustatė terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, o atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį vadovavosi CPK 115 straipsnio 3 dalies bei 135 straipsnio nuostatomis (reglamentuojančiomis reikalavimus ieÅ¡kinio formai ir turiniui bei procesinio dokumento trÅ«kumų nepaÅ¡alinimo teisines pasekmes). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 2019 m. gegužės 20 d. nutartyje, kuria nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, bei skundžiamoje nutartyje iÅ¡dėstytus motyvus ir cituojamÄ teismų praktikÄ , sprendžia, jog teismas kliÅ«timi priimti ieÅ¡kinį laikė tai, kad ieÅ¡kovė nesuformulavo reikalavimo dėl konkretaus dydžio žalos (draudimo iÅ¡mokos) priteisimo.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . CPK 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas imasi bylÄ nagrinėti pagal asmens, kuris kreipėsi, kad bÅ«tų apginta jo materialioji subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiÅ¡kimÄ .

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra pasisakęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiÅ¡kia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , nustato teisminio nagrinėjimo objektÄ ir ribas. IeÅ¡kinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieÅ¡kinyje, nes jie individualizuoja kiekvienÄ konkretų civilinį ginÄÄ .

Tinkamas ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sÄ lygas prieÅ¡ingai ginčo Å¡aliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimÄ ), taip užtikrinant ginčo Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ . PareiÅ¡kiantis ieÅ¡kinį asmuo privalo tinkamai suraÅ¡yti ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ , aiÅ¡kiai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vienÄ iÅ¡ savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp Å¡alių (CPK 2 straipsnis).

IeÅ¡kinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimÄ , t. y. ieÅ¡kinio dalykÄ (lot. causa actiones; causa petendi). <...> Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieÅ¡kinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieÅ¡kovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo bÅ«das. IeÅ¡kovas turi teisę ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. suformuluoti jį taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , nes bÅ«tent tinkamas ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019).

11. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybÄ pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Todėl materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

Asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ civilinių teisių gynybos, inter alia (be kita ko) ieÅ¡kinyje turi aiÅ¡kiai ir konkrečiai apibrėžti kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti įvardintas jo teisės ar kurio nors intereso pažeidimas, kurį bÅ«tų galima paÅ¡alinti bÅ«tent ieÅ¡kinyje pasirinktu vienu iÅ¡ CK 1.138 straipsnyje ar kitame įstatyme numatytų bÅ«dų. Jeigu ieÅ¡kovas to nepadaro, o teismas iÅ¡ procesiniuose dokumentuose suformuotos pozicijos negali identifikuoti konkretaus to asmens teisės pažeidimo, kurį paÅ¡alintų byloje priimamas teismo sprendimas, teismas arba CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisako priimti tokį ieÅ¡kinį kaip teisme civilinio proceso tvarka nenagrinėtinÄ , arba, jeigu tokia aplinkybė paaiÅ¡kėja tik po ieÅ¡kinio priėmimo ir bylos iÅ¡kėlimo, bylÄ pagal CPK 293 straipsnio 1 punktÄ nutraukia.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė nesuformulavo ieÅ¡kinio dalyko ar suformuluotas reikalavimas nesukurs jai teisinių pasekmių. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodyta, jog ieÅ¡kovė nustatyti žalos dydį pavedė teismui ir kad ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl žalos atlyginimo. Kaip minėta, ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti eismo įvykį draudiminiu ir įpareigoti atsakovÄ nustatyti žalos dydį bei jį atlyginti.

13. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje vadovaujasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, kurio 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad draudžiamasis eismo įvykis (toliau – draudžiamasis įvykis) – tai eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymÄ turi bÅ«ti iÅ¡mokama iÅ¡moka. Pagal Å¡io įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, iÅ¡moka Å¡io įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalÄ atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – Å¡io įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktÄ ir dydį (TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 3 dalis).

14. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovė yra apžiÅ«rėjusi sugadintÄ automobilį ir nusprendusi, jog tai ne draudiminis įvykis; teigia, jog ginčo dėl atlygintinos žalos dydžio nėra, kadangi tam trÅ«ksta esminės prielaidos – įvykio pripažinimo draudiminiu. IeÅ¡kovė kvestionuoja draudiko nuostatÄ dėl atsakingo už eismo įvykį asmens – praÅ¡o pripažinti ieÅ¡kovę nukentėjusia, siekia įrodyti, kad draudiko nurodyta kliÅ«tis apskaičiuoti bei iÅ¡mokėti jai draudimo iÅ¡mokÄ neegzistuoja, t. y. pripažinti jos teisę į draudimo iÅ¡mokÄ .

Toks reikalavimas laikytinas sukeliančiu teisines pasekmes, todėl gali bÅ«ti nagrinėjamas teisme. IeÅ¡kovės reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (nustatyti draudimo iÅ¡mokÄ ) yra iÅ¡vestinis iÅ¡ pirmojo reikalavimo, o aplinkybės, sprendžiant jo pagrįstumo klausimÄ negali bÅ«ti įvertintos ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje. Pažymėtina, kad teismas pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadijoje turi galimybę iÅ¡siaiÅ¡kinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti Å¡alių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikÅ¡tus reikalavimus turinį.

15. Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovė nesuformulavo ieÅ¡kinio dalyko, ir kad egzistuoja pagrindas atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, todėl ieÅ¡kovės atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, ir klausimas dėl ieÅ¡kinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja Jadvyga Mardosevič