Court dismisses first-instance dismissal of claim for insurance payout, ruling it was improperly rejected at filing stage.
Legislator summary
AI generatedThe court annulled the first-instance court's decision dismissing the plaintiff's lawsuit and remanded the case for a new review of the claim's admissibility. The plaintiff argued that the lower court incorrectly refused to accept the claim because it did not specify the exact damage amount, noting that the primary request was merely to recognize the accident as an insurable event. The appellate court held that the request to determine the damage amount is an incidental claim dependent on the main request and cannot be evaluated for admissibility at the filing stage.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas: A request to determine the amount of damages is an incidental claim dependent on the main request and cannot be evaluated for admissibility at the filing stage.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
?CivilinÄ byla Nr. e2S-1051-577/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12699-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.3.2.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja Jadvyga MardoseviÄ, teismo posÄdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovÄs G. G. atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. gegužÄs 20 d. nutarties civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs G.
G. ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei âLietuvos draudimasâ dÄl įvykio pripažinimo draudžiamuoju. Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs civilinÄ bylÄ , n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ G. G. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei AB âLietuvos draudimasâ ir praÅ¡Ä pripažinti eismo įvykį, kurio metu apgadinta transporto priemonÄ, draudiminiu ir įpareigoti atsakovÄ nustatyti žalos dydį bei jį atlyginti. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2019 m. gegužÄs 2 d. nutartimi ieÅ¡kovei nustatÄ terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti â nurodyti, kokios konkreÄios subjektinÄs teisÄs ir kokiais veiksmais pažeidžiamos, pateikti įrodymus (nurodyti faktines aplinkybes), suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , pareikÅ¡ti reikalavimus dÄl konkretaus dydžio draudimo iÅ¡mokos priteisimo bei įpareigoti ieÅ¡kovus apmokÄti ieÅ¡kinį žyminiu mokesÄiu, kaip turtinį reikalavimÄ priklausomai nuo ieÅ¡kinio kainos.
IeÅ¡kovÄ pateikÄ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo iÅ¡ esmÄs pareiÅ¡kÄ tokį patį reikalavimÄ atsakovei. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ 2. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2019 m. gegužÄs 20 d. nutartimi atsisakÄ priimti pareiÅ¡kÄjos G. G. ieÅ¡kinį ir grÄ Å¾ino jį pareiÅ¡kÄjai. Teismas nurodÄ, kad asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ siekdamas civilinių teisių gynybos, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
PažymÄjo, kad per teismo nustatytÄ terminÄ pareiÅ¡kÄja pateikÄ patikslintÄ ieÅ¡kinį, taÄiau nustatyti žalos dydį pavedÄ teismui, o tai, teismo nuomone, reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinyje nesuformuluotas ieÅ¡kinio dalykas. Taip pat nurodÄ, kad bylose dÄl žalos atlyginimo žalos dydį, priežastinį ryšį, neteisÄtus veiksmus įrodinÄja ieÅ¡kovas, kaltÄs nebuvimÄ â atsakovas; asmuo patyrÄs žalÄ privalo žinoti žalos dydį, jeigu kreipiasi į teismÄ dÄl žalos atlyginimo.
III. Atskirojo skundo argumentai 3. IeÅ¡kovÄ G. G. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti 2019 m. gegužÄs 20 d. nutartį ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kinio priÄmimo klausimÄ sprÄsti Vilniaus miesto apylinkÄs teismui. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 3.1. Teismas netinkamai taikÄ procesines teisÄs normas ir nepagrįstai atsisakÄ priimti ieÅ¡kinį, neteisingai suprato pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, jo dalykÄ ir pagrindÄ . Teismo reikalavimas ieÅ¡kinyje nurodyti patirtos žalos dydį bei sumokÄti papildomÄ Å¾yminį mokestį yra nepagrįstas.
Byloje keliamas ne patirtos žalos dydžio klausimas. Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinÄs atsakomybÄs draudimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, jog Turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas. Teismas klaidingai nurodÄ, jog ieÅ¡kovÄ privalo pareikÅ¡ti reikalavimus dÄl konkretaus žalos dydžio atlyginimo. Å iuo atveju, ieÅ¡kovÄ Ä¯rodinÄja, jog tai yra draudiminis įvykis, o draudiminio įvykio žalos dydžio nustatymas nepriskirtinas nukentÄjusiam treÄiajam asmeniui.
IeÅ¡kovei nekyla pareiga įrodinÄti žalos dydžio tuo atveju, kai atsakovas neigia draudiminio įvykio buvimÄ . 3.2. Teismui nusprendus ieÅ¡kinį palikti nenagrinÄtÄ bÅ«tų pažeisti civilinio proceso operatyvumo, koncentuotumo ir ekonomiÅ¡kumo principai, kadangi ieÅ¡kovÄ turÄtų atlikti atsakovui įstatymuose nustatytas pareigas. Be to, pareikÅ¡to ieÅ¡kinio prigimtis nÄra tokia, kuri nesukeltų atsakovui prievolÄs, nes prievolÄ atsakovui atlyginti žalÄ ieÅ¡kovei atsiranda iÅ¡ atsakovui įstatymu nustatytos pareigos tokiÄ Å¾alÄ objektyviai nustatyti ir tinkamai atlyginti.
Ä®statymo 15 straipsnio 3 dalis nustato, jog jeigu atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotas asmuo neatvyko per Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatytÄ terminÄ , nukentÄjÄs treÄiasis asmuo turi teisÄ pasamdyti turto vertintojÄ , kad jis nustatytų turtui padarytos žalos dydį. Atsakovas jau yra apžiÅ«rÄjÄs sugadintÄ automobilį ir nusprendÄs, jog tai ne draudiminis įvykis, todÄl ginÄo dÄl atlygintinos žalos dydžio nÄra, kadangi tam trÅ«ksta esminÄs prielaidos - įvykio pripažinimo draudiminiu.
TodÄl galimai palankaus ieÅ¡kovui sprendimo atveju atsakovas patirtų nepagrįstas papildomas iÅ¡laidas, susijusias su žalos nustatymo kaÅ¡tais, kas neatitiktų jo intereso. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 4. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuÄių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
AbsoliuÄių skundžiamo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ.
5. NagrinÄjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį.
6. Nustatyta, kad ieÅ¡kovÄ G. G. teismui pateiktu ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä pripažinti eismo įvykį pripažinti draudiminiu, o ieÅ¡kovÄ â nukentÄjusiu asmeniu, įpareigoti atsakovÄ AB âLietuvos draudimasâ nustatyti žalos dydį bei jį atlyginti. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2019 m. gegužÄs 2 d. nutartimi ieÅ¡kovei nustatÄ terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti - suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , pareikÅ¡ti reikalavimus dÄl konkretaus dydžio draudimo iÅ¡mokos priteisimo bei apmokÄti ieÅ¡kinį žyminiu mokesÄiu, kaip turtinį reikalavimÄ priklausomai nuo ieÅ¡kinio kainos.
IeÅ¡kovÄ pateikÄ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame suformuluotų reikalavimų nepakeitÄ. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, 135 straipsniu, atsisakÄ priimti ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį, kadangi ieÅ¡kovÄ nesuformulavo ieÅ¡kinio dalyko bei nesumokÄjo žyminio mokesÄio. IeÅ¡kovÄ pateikÄ atskirÄ jį skundÄ , kuriame teigia, kad byloje nÄra keliamas patirtos žalos dydžio klausimas. Pasak apeliantÄs, ji įrodinÄja, kad įvykis yra draudiminis, o žalos dydžio nustatymas yra atsakovo pareiga; ieÅ¡kovei nekyla pareiga įrodinÄti žalos dydį, kuomet atsakovÄ neigia draudiminio įvykio faktÄ .
7. ApeliacinÄs instancijos teismas, pasisakydamas dÄl atskirojo skundo argumentų, visų pirma, atkreipia dÄmesį, kad skundžiamoje nutartyje nÄra aiÅ¡kiai nurodytas atsisakymo priimti ieÅ¡kinį pagrindas. Kaip minÄta, teismas ieÅ¡kovei nustatÄ terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, o atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį vadovavosi CPK 115 straipsnio 3 dalies bei 135 straipsnio nuostatomis (reglamentuojanÄiomis reikalavimus ieÅ¡kinio formai ir turiniui bei procesinio dokumento trÅ«kumų nepaÅ¡alinimo teisines pasekmes). ApeliacinÄs instancijos teismas, įvertinÄs 2019 m. gegužÄs 20 d. nutartyje, kuria nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, bei skundžiamoje nutartyje iÅ¡dÄstytus motyvus ir cituojamÄ teismų praktikÄ , sprendžia, jog teismas kliÅ«timi priimti ieÅ¡kinį laikÄ tai, kad ieÅ¡kovÄ nesuformulavo reikalavimo dÄl konkretaus dydžio žalos (draudimo iÅ¡mokos) priteisimo.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio konstitucinÄs teisÄs ar laisvÄs pažeidžiamos, turi teisÄ kreiptis į teismÄ . CPK 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas imasi bylÄ nagrinÄti pagal asmens, kuris kreipÄsi, kad bÅ«tų apginta jo materialioji subjektinÄ teisÄ arba įstatymų saugomas interesas, pareiÅ¡kimÄ .
9. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, formuodamas teisÄs aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra pasisakÄs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiÅ¡kia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisÄs pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisÄ ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , nustato teisminio nagrinÄjimo objektÄ ir ribas. IeÅ¡kinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieÅ¡kinyje, nes jie individualizuoja kiekvienÄ konkretų civilinį ginÄÄ .
Tinkamas ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrÄžti bylos teisminio nagrinÄjimo ribas, bet ir sudaro sÄ lygas prieÅ¡ingai ginÄo Å¡aliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimÄ ), taip užtikrinant ginÄo Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ . PareiÅ¡kiantis ieÅ¡kinį asmuo privalo tinkamai suraÅ¡yti ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ , aiÅ¡kiai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais (CPK 7 straipsnis), galÄtų tinkamai atlikti vienÄ iÅ¡ savo tikslų â kuo greiÄiau atkurti teisinÄ taikÄ tarp Å¡alių (CPK 2 straipsnis).
IeÅ¡kinio pagrindas â tai faktinÄs aplinkybÄs (lot. causa petendi), kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimÄ , t. y. ieÅ¡kinio dalykÄ (lot. causa actiones; causa petendi). <...> Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-37/2014).
10. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra nurodÄs, kad ieÅ¡kinio dalykas â tai materialinis teisinis reikalavimas, ieÅ¡kovo pasirinktas pažeistų ar ginÄijamų teisių gynimo bÅ«das. IeÅ¡kovas turi teisÄ ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. suformuluoti jį taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , nes bÅ«tent tinkamas ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisÄs kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrÄžti bylos teisminio nagrinÄjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du apginti pažeistas teises (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019).
11. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įgyvendinus teisÄ Ä¯ teisminÄ gynybÄ pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeiÄiamos) suinteresuoto asmens subjektinÄs teisÄs ar pareigos. TodÄl materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas bylos nagrinÄjimo dalykas, nes jo nagrinÄjimas ir patenkinimas nÄra teisÄs į teisminÄ gynybÄ Ä¯gyvendinimas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsÄjo 25 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
Asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ civilinių teisių gynybos, inter alia (be kita ko) ieÅ¡kinyje turi aiÅ¡kiai ir konkreÄiai apibrÄžti kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti įvardintas jo teisÄs ar kurio nors intereso pažeidimas, kurį bÅ«tų galima paÅ¡alinti bÅ«tent ieÅ¡kinyje pasirinktu vienu iÅ¡ CK 1.138 straipsnyje ar kitame įstatyme numatytų bÅ«dų. Jeigu ieÅ¡kovas to nepadaro, o teismas iÅ¡ procesiniuose dokumentuose suformuotos pozicijos negali identifikuoti konkretaus to asmens teisÄs pažeidimo, kurį paÅ¡alintų byloje priimamas teismo sprendimas, teismas arba CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisako priimti tokį ieÅ¡kinį kaip teisme civilinio proceso tvarka nenagrinÄtinÄ , arba, jeigu tokia aplinkybÄ paaiÅ¡kÄja tik po ieÅ¡kinio priÄmimo ir bylos iÅ¡kÄlimo, bylÄ pagal CPK 293 straipsnio 1 punktÄ nutraukia.
12. NagrinÄjamu atveju apeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovÄ nesuformulavo ieÅ¡kinio dalyko ar suformuluotas reikalavimas nesukurs jai teisinių pasekmių. Atkreiptinas dÄmesys, kad skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodyta, jog ieÅ¡kovÄ nustatyti žalos dydį pavedÄ teismui ir kad ieÅ¡kovÄ kreipÄsi į teismÄ dÄl žalos atlyginimo. Kaip minÄta, ieÅ¡kovÄ praÅ¡o pripažinti eismo įvykį draudiminiu ir įpareigoti atsakovÄ nustatyti žalos dydį bei jį atlyginti.
13. IeÅ¡kovÄ ieÅ¡kinyje vadovaujasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymu, kurio 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad draudžiamasis eismo įvykis (toliau â draudžiamasis įvykis) â tai eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymÄ turi bÅ«ti iÅ¡mokama iÅ¡moka. Pagal Å¡io įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, iÅ¡moka Å¡io įstatymo nustatyta tvarka mokama dÄl nukentÄjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalÄ atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonÄ atsiranda civilinÄ atsakomybÄ. Turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba â Å¡io įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais â Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodanÄiais padarytos žalos aplinkybes, faktÄ ir dydį (TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 3 dalis).
14. IeÅ¡kovÄ ieÅ¡kinyje nurodÄ, kad atsakovÄ yra apžiÅ«rÄjusi sugadintÄ automobilį ir nusprendusi, jog tai ne draudiminis įvykis; teigia, jog ginÄo dÄl atlygintinos žalos dydžio nÄra, kadangi tam trÅ«ksta esminÄs prielaidos â įvykio pripažinimo draudiminiu. IeÅ¡kovÄ kvestionuoja draudiko nuostatÄ dÄl atsakingo už eismo įvykį asmens â praÅ¡o pripažinti ieÅ¡kovÄ nukentÄjusia, siekia įrodyti, kad draudiko nurodyta kliÅ«tis apskaiÄiuoti bei iÅ¡mokÄti jai draudimo iÅ¡mokÄ neegzistuoja, t. y. pripažinti jos teisÄ Ä¯ draudimo iÅ¡mokÄ .
Toks reikalavimas laikytinas sukelianÄiu teisines pasekmes, todÄl gali bÅ«ti nagrinÄjamas teisme. IeÅ¡kovÄs reikalavimas dÄl įpareigojimo atlikti veiksmus (nustatyti draudimo iÅ¡mokÄ ) yra iÅ¡vestinis iÅ¡ pirmojo reikalavimo, o aplinkybÄs, sprendžiant jo pagrįstumo klausimÄ negali bÅ«ti įvertintos ieÅ¡kinio priÄmimo stadijoje. PažymÄtina, kad teismas pasirengimo civilinÄs bylos nagrinÄjimui stadijoje turi galimybÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti ginÄo esmÄ, galutinai suformuluoti Å¡alių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikÅ¡tus reikalavimus turinį.
15. Apibendrinus iÅ¡dÄstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovÄ nesuformulavo ieÅ¡kinio dalyko, ir kad egzistuoja pagrindas atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, todÄl ieÅ¡kovÄs atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, ir klausimas dÄl ieÅ¡kinio priÄmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Remdamasis tuo, kas iÅ¡dÄstyta bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2019 m. gegužÄs 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieÅ¡kinio priÄmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo. TeisÄja Jadvyga MardoseviÄ