Legislator Case Law & Legislation
dbe7d440-213e-4a86-94cc-b2aaa512e001 AI generated

Court dismisses land use plan dispute, awarding partial costs to dissenting co-owner despite procedural flaws.

Case Number dbe7d440-213e-4a86-94cc-b2aaa512e001
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the plaintiffs' request to establish a new land use plan for a shared property due to procedural irregularities and conflicting proposals. While the plaintiffs argued for a specific division based on long-standing usage, the court noted that the existing plan contained errors and that the dissenting co-owner failed to respond to the proposal. Consequently, the court rejected the current plan but awarded the dissenting co-owner's litigation costs from the plaintiff who initiated the dispute over specific land portions.

Legislator headnote

AI generated

CPK 260, 263, 270, 307 str. 1 d.; If a proposed land use plan for shared ownership is flawed and rejected by co-owners, the court must dismiss it, yet the dissenter may still recover costs from the plaintiff if the dispute was solely regarding specific portions they did not contest.

Keywords

AI generated
shared ownership land use plan procedural irregularities dismissal litigation costs allocation co-owner dissent rights civil procedure code provisions

Cited Legislation

AI generated
CPK 260 str.
CPK 263 str.
CPK 270 str. 1 d.
CPK 307 str. 1 d.
CPK 93 str. 4 d.
CPK 88 str. 1 d. 3 p.
CPK 92 str.
CPK 96 str. 2 d.

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2-15755-986/2019 Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01022-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 1 d. Kėdainiai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Audronei Argustienei, dalyvaujant ieškovams Ž. Z., J. B. ir A. B., ieškovų atstovui advokato padėjėjui Mindaugui Krivickui, atsakovės J.

I. atstovui advokatui Raimundui Gargasui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų Ž. Z., J. B. ir A. B. ieÅ¡kinį atsakovams V. S., A. S. ir J. I., dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovai Ž. Z., J. B. ir A. B., pareiÅ¡kimu dėl ieÅ¡kinio dalyko patikslinimo patikslinę ieÅ¡kinio reikalavimus praÅ¡o nustatyti Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „Matininkas“ parengtÄ 2019 m. rugpjūčio 2 d.

žemės sklypo planÄ naudojimosi tvarkai nustatyti: 1.1. „A“ dalį, sudarančiÄ 1670 kv. m., visiems bendrasavininkiams nustatyti kaip bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (bendrojo naudojimo teritorijÄ ), kurioje kiekvieno bendrasavininkio dalis yra lygi 334 kv. m.; 1.2. „B-1“ dalį, sudarančiÄ 154 kv. m., priskirti atsakovei V. S.; 1.3. „B-2“ dalį, sudarančiÄ 154 kv. m., priskirti atsakovui A. S.; 1.4. „C“ dalį, sudarančiÄ 447 kv. m., priskirti ieÅ¡kovams J. B. ir A. B.; 1.5.

„D“ dalį, sudarančiÄ 352 kv. m., ir „E“ dalį, sudarančiÄ 278 kv. m. priskirti atsakovei J. I.; 1.6. „F“ dalį, sudarančiÄ 85 kv. m., ir „G“ dalį, sudarančiÄ 570 kv. m, priskirti ieÅ¡kovei Ž. Z.. Taip pat praÅ¡o priteisti visas ieÅ¡kovų Ž. Z., J. B., ir A. B. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovų V. S., A. S. ir J. I. IeÅ¡kinyje nurodė, kad Å¡alys yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai, kuriems nepavyksta susitarti dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos.

Naudojimusi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta. 2018 m. kovo 12 d. buvo parengtas Žemės sklypo planas naudojimosi tvarkai nustatyti, atsakovams iÅ¡siųsti informaciniai praneÅ¡imai su siÅ«lymu nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal parengtÄ planÄ . Atsakovas A. S. su juo nesutiko, kiti atsakovai į raÅ¡tÄ neatsakė. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė Ž. Z. ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė visiÅ¡kai, prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad viskas vyksta labai seniai, nuo 1993 m., kai ji įsigijo butÄ .

Tuo metu žemės reikalai nebuvo sutvarkyti, ji jos nebuvo įsigijus. Jai buvo pasakyta, kuri yra jos žemės sklypo dalis, ten ir tvarkėsi. Tuo metu I. jau ten negyveno, tačiau atvykdavo aplankyti močiutės. Kurį laikÄ sklype augo žolė, todėl iÅ¡ bendros tvarkos ji pradėjo tvarkyti ne tik jai parodytÄ plotÄ , bet ir kitus sklypus. Tarėsi su kaimynais, diskutavo, buvo daug priekaiÅ¡tų, nerado susiklabėjimo, dėl ko teko kreiptis į teismÄ . 1995 m. planelio pasiraÅ¡ymo metu žemės sklypas nebuvo įregistruotas, jis neatitinka dabar esančių faktinių aplinkybių.

Tvarkomasi yra kitur, pasikeitę savininkai. Pripažįsta, kad paraÅ¡as, esantis planelyje, yra jos. Pagal planelį jai atiteko žemės sklypo dalies plotas, pažymėtas Nr. 4, plotas Nr. 3 atiteko S., o Nr. 2 I. Ji jau apie 20 metų tvarkosi žemės sklypo dalyje, kuriame praÅ¡o jai nustatyti naudojimosi tvarkÄ . Ji prižiÅ«ri plotus, plane pažymėtus raidėmis „G“ ir „D“, pastarajame tik nuÅ¡ienauja žolę. Sklype „G“ yra jos mini daržas, jame apie 10-15 metų augina gėles.

Jokių pretenzijų dėl sklypo jai niekas, iÅ¡skyrus J. I. nereiÅ¡kė. Tarp sklypų, pažymėtų „D“ ir „G“ yra Å¡uliniai, prie jų reikia privažiuoti. Sklype yra malkinės, jomis nei B., nei I. nesinaudoja. Papildomai 2019 m. rugsėjo 19 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino kad ten ir Å¡iandien auga apie 1 kv. metrÄ aviečių, jos ten pasodintos apie 10 metų, jas ji sodino pati. Gal prieÅ¡ 5 metus kaimynė S. pamačiusi, kad ten ji sodina ir ravi, ji girdėjo kai ji skambino J.

I., sakė žiÅ«rėk kaimyne, tavo darže sodina avietes, atvažiuok, žiÅ«rėk. Tada jai pasakė, kad I. liepė iÅ¡rauti avietes. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas J. B. ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė visiÅ¡kai, prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad jam perkant butÄ , buvusi savininkė P. parodė stulpelį. Jis 2012 metais įsigijo žemę, susitvarkė, nusiÅ¡ienavo. VisÄ Å¾emės sklypÄ faktiÅ¡kai tvarko jis su Ž. Z., A. S. tik kartÄ per metus apÅ¡ienauja savo sklypo dalį „B“, taip pat ir „E“.

Jis prižiÅ«ri sklypo dalį, pažymėtÄ plane raide „C“ nuo pat įsigijimo. Ž. Z. tvarko dalis „G“ ir „D“. Žemės sklypo, pažymėto „A“ gale, yra didelis Å¡laitas. Butas virÅ¡ jo priklauso I., ji ten negyvena, o kita pusė, antrame aukÅ¡te, priklauso S. J. I. sakydavo, kad pieva nuÅ¡ienauta, Ž. tvarkosi, tačiau I. liepė Ž. iÅ¡sirauti avietes, nes ten jos žemė. Padarius planus, J. I. jiems numetė 1995 m. planÄ . Papildomai 2019 m. rugsėjo 19 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino kad J.

I. liepė iÅ¡sirauti Ž. avietes pernai, nurodė, kad ten jos žemė. Jis pasakė J. I., kad turėtų sÄ Å¾inės, nes Ž. Å¡ienauja, ji atsakė, kad jai nesvarbu. Be to ir jis ten Å¡ienauja Å¡laitÄ , tačiau jis to jai nesakė. Parodė, kad avietės auga teritorijoje, kuri plane pažymėta raide „G“, aviečių yra apie 1 kv. m. I. jam ir Å¡iemet sakė, kad Ž. Z. naudojasi jos žeme. Ž. Å¡iuo metu tvarkosi dviejuose sklypuose. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė A. B. ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė visiÅ¡kai, prašė ieÅ¡kinį tenkinti.

Patvirtino, kad jos sutuoktinio teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės yra teisingos. Nurodė, kad jiems atsikėlus gyventi, viskÄ tvarkė, Å¡ienavo, gėles sodino tik Ž. Z. S. savo plotÄ tik nusiÅ¡ienaudavo, Å¡iemet jį Å¡ienavo tik vienÄ kartÄ . I. iÅ¡ vis nieko nesitvarko. PrieÅ¡ pusmetį ar prieÅ¡ metus J. I. liepė Ž. Z. iÅ¡sirauti avietes iÅ¡ ploto, pažymėto raide „G“. PrieÅ¡ porÄ mėnesių I. užsipuolė jÄ , lyg ji norėtų statytų terasÄ , tačiau jie į tÄ Å¾emę iÅ¡ vis pretenzijų neturi.

Tenori įsiforminti žemę, taip kaip faktiškai naudojasi. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokato padėjėjas Mindaugas Krivickas ieškinio reikalavimus palaikė visiškai, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 1995 m. tarp tuometinių žemės sklypo bendrasavininkų buvo pasirašytas žemės sklypo pasiskirstymo planas. Jis niekada nebuvo išviešintas viešajame registre. Byloje yra 2010 m. rugpjūčio 11 d. žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktas, kurį pasirašė visi žemės sklypo savininkai.

Nuo Å¡io laikotarpio kadastriniai matavimai yra įregistruoti ir iÅ¡vieÅ¡inti VÄ® Registrų centre. Kitaip tariant tuo visi bendrasavininkai panaikino faktiÅ¡kai realybėje niekada neegzistavusį 1995 m. susitarimÄ . Pagal 2010 m. parengtÄ planÄ 2014 m. visų bendrasavininkų buvo pasiraÅ¡yta servituto nustatymo žemės sklypui sutartis, kuria patvirtintas žemės sklypo topografinis planas, ir kuriame jokių suskirstymo nebuvo – buvo vientisas žemės sklypas. Yra 6 bendrasavininkai, A. S. pripažino ieÅ¡kinį, S. senyvas žmogus, jos sÅ«nus pripažįsta ieÅ¡kinį.

Negali susitarti tik dėl J. I. Ji name negyvena apie 20 metų, niekuo nesinaudoja, jai nėra aktualu, kuri žemės sklypo dalis bus priskirta, motyvai nežinomi. Taigi pagrindinis ginčas tarp Ž. Z. ir J. I. Pažymi, kad J. I. butas yra visai kitoje nuo prašomo jai priskirti naudotis žemės ploto pusėje. Tuo tarpu Ž. I. butas yra toje pusėje, kur ir prašomi priskirti žemės plotai. Tokia faktinė naudojimosi tvarka egzistuoja daugiau nei 20 metų. Pažymėjo, kad atsakovė priešieškinio nereiškė.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Raimundas Gargasas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nes J. I. su tokiu reikalavimu nesutinka, ji nori naudotis sklypo dalimi, kuri pažymėta „G“. Nurodė, kad 1995 m. buvo sudarytas bendraturčių susitarimas, ten jai buvo paskirtas naudotis plotas, kuris dabartiniame plane pažymėtas raide „G“. Tai yra tas pats sklypas, kuriuo pagal susitarimÄ naudojasi I. J. I. negyvena name, tai jai neatima galimybės naudotis jai priskirto sklypo dalimi, dėl ko buvo geranoriÅ¡kai sutarta.

J. I. taip pat labai piktina, kad su ja niekas nebuvo derinama, jai primesta Å¡i tvarka, ji dėl to labai įsižeidusi. Plotais, pažymėtais „D“ ir “E“ ji niekada nesinaudojo, „D“ naudojosi ieÅ¡kovė. Liudytoja A. Z. parodė, kad ji yra Ž. Z. kaimynė, gyvena netoli nuo žemės sklypo dalies, pažymėtos „G“, gerai viskÄ mato iÅ¡ savo sklypo galo. Namo kaimynai dėl žemės sklypo nesutaria, J. I. ten negyvena. Ž. Z. nori susitvarkyti žemės sklypÄ , kad žolė neaugtų.

Ž. Z. 15-20 metų tvarko sklypus, pažymėtus plane raidėmis „F“ ir „G“, pjauna žolę, renka Å¡iukÅ¡les. S. padeda tvarkytis sÅ«nus. B. nuo pat jų atsikraustymo tvarkosi sklypo dalį „C“. Teritorija pažymėta raide „B“ yra apleista, ten buvo Å¡iltnamis. Apie raÅ¡ytinę naudojimosi tvarkÄ jai nieko nežinoma. Liudytojas S. B. parodė, kad jis yra ginčo žemės sklypo kaimynas, ten gyvena nuo 1971 m. Jo namas yra už garažų. Jis pažįsta visus namo gyventojus.

S. naudojama dalis yra „B“, Nežino, kuria dalimi naudojasi J. I.. Jam žinoma, kad ji ten seniai negyvena, butas yra tuščias. Ž. Z. tvarko sklypo „D“ ir „G“ dalis. Ieškinys atmestinas. Nustatyta, kad žemės sklypas, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,3710 ha bendro ploto (toliau ir Žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso šalims. Atsakovams A. S. ir V. S., kiekvienam atskirai, priklauso po 244/1855 dalis (kas atitiktų po 488/3710 dalis) Žemės sklypo, J.

I. priklauso 964/3710 dalys Žemės sklypo. Ieškovams Ž. Z. priklauso 989/3710 dalys žemės sklypo, J. B. ir A. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 781/3710 dalys Žemės sklypo. Ž. Z., V. S. ir J. I. priklauso po ¼ pastato – garažo, esančio Žemės sklype. Nekilnojamojo turto registro išrašas taip pat patvirtina, kad 2014 m. kovo 6 d. Servituto sutarties pagrindu 2014 m. kovo 14 d. išviešinta daiktinė teisė – servitutas, servituto turėtojas AB LESTO. Kitos daiktinės teisės nėra išviešintos (el. b. l. 6–11, 163–167).

IeÅ¡kovų atstovas taip pat pateikė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų sÄ raÅ¡Ä ir jiems priklausančių butų plotus, iÅ¡ kurių matyti, kad J. B. ir A. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 62,76 kv. m. butas; Ž. Z. priklauso 124,96 kv. m. butas; V. S. ir A. S., kiekvienam po ½, priklauso 68,57 kv. m. butas; J. I. tai pat priklauso 68,57 kv. m. butas (el. b. l. 111). Ä® bylÄ , ieÅ¡kovams įrodinėjant savo reikalavimų pagrįstumÄ pateiktas 2013 m. lapkričio mėn. Žemės sklypo topografinis planas, parengtas siekiant prijungti naujÄ vartotÄ prie elektros tinklų Žemės sklype esančiame gyvenamajame name (el. b. l. 36).

Taip pat pateiktas 2010 m. rugpjūčio 11 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymų aktas, iš kurio matyti, kad dalyvaujant Ž. Z., J. I., A. S. ir N. J. su gretimų žemės sklypų savininkais suderintos Žemės sklypo ribos (b. l. 37–41). Dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė – bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi nekilnojamojo daikto dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimÄ bendrosios nuosavybės teise. Kai yra bendraturčių nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Byloje tarp Å¡alių, konkrečiai ieÅ¡kovės Ž. Z. ir atsakovės J. I. kilo ginčas dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

IeÅ¡kovai, pateikę pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko patikslinimo, patikslinę ieÅ¡kinio reikalavimus praÅ¡o nustatyti Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „Matininkas“ 2019 m. rugpjūčio 2 d. parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ naudojimosi tvarkai nustatyti (el. b. l. 101–104, 117–118). Jis nuo su ieÅ¡kiniu pateikto plano (el. b. l. 16, popierinės b. l .

14) iÅ¡ esmės skiriasi tik dėl V. S. ir A. S. praÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarka asmeniniam naudojimui (pradiniu planu praÅ¡yta asmeniniam naudojimui priskirti žemės sklypo dalį „B“ Å¡iems atsakovams bendrai, o patikslintu po ½ ). Atsakovė I. I. su praÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarka nesutinka. IeÅ¡kovai su ieÅ¡kiniu į bylÄ pateikė Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pasiskirstymo planÄ , sudarytÄ 1995 m. birželio 7 d. (el. b. l. 17). Ginčo dėl to, kad Å¡is planas egzistavo, buvo pasiraÅ¡ytas jam nurodytų asmenų, tarp jų ir Ž. Z., nekilo. Pagal šį planÄ bendro naudojimo kiemas (sklypas Nr.

1) lygiomis dalimis atiteko A. S., J. I., A. P. ir Ž. Z.; asmeniam naudojimui sklypas Nr. 2 priskirtas J. I., sklypas Nr. 3 A. S., sklypas Nr. 4 Ž. Z. Savo atsikirtimus atsakovė (jos atstovas) grindžia Å¡iuo, 1995 m. sudarytu žemės sklypo paskirstymo planu, iÅ¡ esmės nurodydamas, kad J. I. pagal jį buvo paskirtas naudotis plotas, kuris pagal naujÄ planÄ priskiriamas naudotis Ž. Z.; ji jai norima priskirti žemės sklypo dalimi niekada nesinaudojo, ja naudojosi ieÅ¡kovė. Kasacinis teismas formuoja nuosekliÄ praktikÄ , kad teismas, spręsdamas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2011).

Spręsdamas, ar praÅ¡oma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimÄ ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Be to bendraturčio teisės nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkÄ Ä¯gyvendinimas yra, inter alia, neatskiriamas nuo kito bendraturčio (jų daugeto) teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ CK 4.81 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma reglamentuojama, kokiais pagrindais naujajam bendraturčiui pereina teisės ir pareigos, kylančios iÅ¡ bendraturčių buvusių susitarimų dėl nekilnojamųjų daiktų, esančių bendrÄ ja daline nuosavybe, naudojimo. Toks susitarimas naujajam bendraturčiui privalomas, jei jis sudarytas notarine forma ir yra iÅ¡vieÅ¡intas įstatymo nustatyta tvarka – įregistruotas vieÅ¡ame registre. Tačiau susitarimo neiÅ¡vieÅ¡inimo faktas savaime nedaro jo negaliojančio, jo tam tikrais atvejais tik negalima panaudoti tik prieÅ¡ asmenis, nebuvusius susitarimo Å¡alimi.

Pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008 yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kai asmuo, kuris vėliau įgyja bendrosios dalinės nuosavybės dalį, laikosi iÅ¡ tokio susitarimo kylančių pareigų ir tinkamai įgyvendina savo teises, t. y. susitarimo sÄ lygas pripažįsta, naudojimo daiktu tvarka, nors ir neiÅ¡vieÅ¡inta įstatymo nustatytu bÅ«du, tokiu atveju yra privaloma ir naujajam savininkui. Taigi Å¡alių susitarimas, kuriam įstatymai nenumato privalomos notarinės formos, kuris nėra nuginčytas, nors ir neiÅ¡vieÅ¡intas, yra privalomas jį pasiraÅ¡iusiems asmenims.

Nustatyta, kad tiek J. I., tiek ir Ž. Z. 1995 m. birželio 7 d. pasirašė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pasiskirstymo planÄ (el. b. l. 17). Jokio ginčo dėl to byloje nekilo, šį faktÄ Å¡alys pripažįsta. Pagal šį planÄ sklypas Nr. 4, kurio plotas 610 kv. m., atiteko Ž. Z.; Å¡io sklypo buvimo vieta iÅ¡ esmės atitinka 2019 m. rugpjūčio 2 d. Žemės sklypo plane esančiÄ sklypo dalį, pažymėtÄ raide „D”, kurį dabar praÅ¡o priskirti naudotis J.

I.. Atitinkamai, 1995 m. birželio 7 d. pasiraÅ¡yto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pasiskirstymo plane žemės sklypo dalis Nr. 2, kurio plotas 383 kv. m., atiteko J. I.; Å¡io žemės sklypo dalies buvimo vieta iÅ¡ esmės atitinka 2019 m. rugpjūčio 2 d. Žemės sklypo plane plotÄ , pažymėtÄ raide „G”, kurį naudotis praÅ¡oma priskirti Ž. Z.. IeÅ¡kovė Ž. Z. 1995 m. susitarimÄ pripažįsta, neneigia, kad ji susitarimo pagrindu prižiÅ«rėjo ir prižiÅ«ri Žemės sklypo plotÄ , pažymėtÄ â€žD“, tačiau taip pat nurodo, kad I. name negyvenant, dėl bendros tvarkos ji pradėjo tvarkyti ne tik šį, bet ir kitus plotus, įskaitant ir plotÄ , pažymėtÄ â€žG“.

Jį tvarko apie 20 metų, jame yra mini daržas, auga avietės, šį plotÄ ji praÅ¡o priskirti jos asmeniniam naudojimui. Tačiau atsakovė J. I. su tuo nesutinka. Ž. Z. pripažįsta, kad J. I. į Å¡iÄ dalį reiÅ¡kia pretenzijas, liepė iÅ¡sirauti avietes. Kad dėl Å¡ios Žemės sklypo dalies naudojimosi tarp ieÅ¡kovės Ž. Z. ir J. I. kyla nesutarimai, patvirtina tiek J. B. paaiÅ¡kinimai (nurodė, kad jiems padarius planus, J. I. pametė 1995 m. planÄ ; J. I. pernai liepė iÅ¡sirauti Ž. avietes, nurodė, kad ten jos žemė; avietės auga teritorijoje, kuri plane pažymėta raide „G“.

I. jam ir šiemet sakė, kad Ž. Z. naudojasi jos žeme), tiek ir A. B. paaiškinimai (paaiškino, kad prieš pusmetį ar prieš metus J. I. liepė Ž. Z. išsirauti avietes iš ploto, pažymėto raide „G“). Taigi iki bylos teisme iškėlimo tarp šalių buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, ši tvarka nėra nuginčyta, vienos iš šalių pripažįstama, kas teismo vertinimu yra vienas iš kriterijų, reikšmingų šios bylos išsprendimui. Atsižvelgus į tai, nors 1995 m.

Å¡alių susitarimas dėl naudojimo žemės sklypu tvarkos ir nebuvo įregistruotas vieÅ¡ame registre, tačiau vienai iÅ¡ susitarimo Å¡alių – atsakovei J. I., kuri turi teisę į bendrosios nuosavybės dalį Žemės sklype laikantis Å¡alių 1995 m. nusistatytos naudojimosi tvarkos, niekados nepripažinus, kad ieÅ¡kovė Ž. Z. turi teisę naudotis jai priskirta naudotis žemės sklypo dalimi, tÄ iÅ¡reiÅ¡kiant aktyviais veiksmais (nurodė, kad ten jos žemė, liepė iÅ¡sirauti avietes), todėl ieÅ¡kovų pateiktas naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektas yra netinkamas, pažeidžiantis atsakovės J.

I. teises ir teisėtus interesus ir negali bÅ«ti tvirtinamas. Aplinkybė, kad 1995 m. planas nevisiÅ¡kai atitinka Å¡iuo metu esančiÄ faktinę situacijÄ (Žemės sklypo ribos, atlikus kadastrinius matavimus, yra Å¡iek tiek pasikeitusios, taip pat skiriasi asmeniniam naudojimui priskiriami žemės plotų dydžiai), nėra reikÅ¡minga Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui, nes ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovė Ž. Z. naudojasi (augina avietes, Å¡ienauja žolę, turi mini darÅ¾Ä ) dalimi 1995 m. atsakovei J.

I. priskirto naudotis žemės ploto Nr. 2, nekilo. Teismas nesutinka su ieÅ¡kovų atstovo argumentus dėl to, kad 1995 m. planui nesant iÅ¡vieÅ¡intam vieÅ¡ajame registre, vėlesniais aktais (2010 m. rugpjūčio 11 d. žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktas ir vėlesnė servituto nustatymo sutartis) kuriuose nėra jokių suskirstymų ir kurie yra iÅ¡vieÅ¡inti, visi bendrasavininkai panaikino faktiÅ¡kai realybėje niekada neegzistavusį 1995 m. susitarimÄ . Visų pirma, byloje nėra jokių įrodymų, kad Å¡alys savo veiksmais (žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais) bÅ«tų panaikinę jų 1995 m., pasiraÅ¡ytÄ susitarimÄ dėl naudojimosi tvarkos.

Antra, 2010 m. rugpjūčio 11 d. UAB „Žemetra“ žemės sklypo ribų paženklinimo aktu (el. b. l. 37–41) buvo nustatytos Å¡alių Žemės sklypo ribos su kaimyninių žemės sklypų savininkais; Å¡iuo aktu Žemės sklypo savininkai nespręndė dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Todėl aplinkybė, kad akte nėra nurodyta Žemės sklypo naudojimosi tvarka nereiÅ¡kia, kad ji buvo Å¡alių panaikinta. Trečia, paminėta servituto nustatymo sutartis Å¡io ginčo sprendimui iÅ¡ vis nėra reikÅ¡minga, nes Å¡alys ja bendrai suteikė servituto turėtojui (AB LESTO) teisę naudotis Žemės sklypo dalimi (el. b. l. 31–36), o žemės sklypo topografinis planas sudarytas siekiant užtikrinti naujojo vartotojo prijungimÄ prie elektros tinklų Žemės sklype esančiame gyvenamajame name; jokie naudojimosi Žemės sklypu klausimai juo nebuvo sprendžiami.

Teismas pažymi, tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, Å¡ios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktÅ«ros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, maÅ¡inų stovėjimo vietų ir kt.) keitimÄ .

Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, Å¡aliai, inicijuojančiai ginÄÄ teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektÄ , kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp Å¡alių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011). Atsakovas A. S. bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kinį pripažino (el. b. l. 134), atsakovė V.

S., savo pozicijos nepareiÅ¡kė. Nors atsakovė V. S. savo pozicijos nepareiÅ¡kė, tačiau teismas turi pareigÄ spręsti, ar pagal pateiktÄ projektÄ galima nustatyti praÅ¡omÄ naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad spręsdamas bylÄ dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai.

Taip pat turi bÅ«ti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis bÅ«tina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir Å¡i dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu bÅ«du kiekvienam bendraturčiui tenkančiÄ po statiniais esančiÄ , taip pat prie statinių esančiÄ jiems pagal paskirtį naudoti bÅ«tinÄ Å¾emės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniÅ¡kai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant žemės sklype tenkančiu ploto dydžiu, yra didesnė už tÄ , kuriÄ užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį bÅ«tina žemės sklypo dalis (byla Nr. e3K-3-127-403/2019).

Å ioje paminėtoje byloje nebuvo sprendžiama, kaip turėtų bÅ«ti nustatomos bendrai naudotis žemės sklypo dalys, kai atskiri statiniai (butai) priklauso tiek asmeninės (J. I. ir Ž. Z.), tiek bendrosios dalinės (S.) ar bendrosios jungtinės (B.) nuosavybės teise. Ä®statymas numato, kad kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai privalo apmokėti iÅ¡laidas turtui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti – CK 4.76 straipsnio 1 dalis. Tvarka, pagal kuriÄ bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, nustatoma atsižvelgus į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise – CK 4.81 straipsnio 1 dalis.

Tai reiÅ¡kia, kad bendram naudojimui V. S. priskyrus tokiÄ pačiÄ Å½emės sklypo dalį (jai kaip ir kitiems savininkams priskirta naudotis po 334 kv. m. bendrai naudojamo ploto), CK 4.76 straipsnyje, 4.81 straipsnio 1 dalyje numatytos proporcijos, atsižvelgus į jos nuosavybės teise valdomų pastatų plotÄ , aiÅ¡kiai nebÅ«tų iÅ¡laikyta. Nustatyta, kad ieÅ¡kovams J. B. ir A. B. bendrosios nuosavybės teise priklauso 62,76 kv. m. butas; ieÅ¡kovei Ž. Z. priklauso 124,96 kv. m. butas; V. S. ir A. S., kiekvienam po ½ dalį, priklauso 68,57 kv. m. buto;

J. I. priklauso 68,57 kv. m. butas (el. b. l. 111). IeÅ¡kovė Ž. Z. paaiÅ¡kindama dėl didesnio nuosavybės teise turimo ploto nurodė, kad taip yra dėl įregistruoto rÅ«sio ploto. Net jei laikyti, kad atsakovės buto plotas iÅ¡ esmės atitinka kitų butų dalių plotus, o kiekvienam buto savininkui priklauso po ¼ dalį garažo (Å¡iuo metu yra įregistruotos ¾ dalys nuosavybės teisių į garaÅ¾Ä , el. b. l. 163 – 167), tai reikÅ¡tų, kad kiekvienam iÅ¡ butų turėtų bÅ«ti priskirta iÅ¡ esmės po panaÅ¡iÄ Å½emės sklypo dalį, skirtÄ bendram naudojimui.

Tuo tarpu naudojimosi Žemės sklypu planÄ rengęs matininkas 2019 m. liepos 24 d. raÅ¡tu pateikė paaiÅ¡kinimus, nurodydamas, kad „kadangi visų žemės bendraturčių teisės naudotis aukščiau apraÅ¡yta teritorija yra lygios, <..>, todėl teritorijos „A“ užimamas plotas visiems penkiems bendraturčiams padalintas lygiomis dalimis, t. y. po 334 kv. m. (el. b. l. 114). Tačiau kaip matyti iÅ¡ VÄ® Registrų centro pateiktų duomenų, buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, po ½ dalį, yra atsakovai Å¡ioje byloje V.

S. ir A. S. (el. b. l. 11), t. y. jiems kiekvienam tenkanti buto dalis yra 34,285 kv. m. Taigi nustačius, kad atsakovei V. S. priskiriama tokia pati dalis bendrai naudojamo ploto, nors nuosavybės dalis yra ženkliai mažesnė (lyginant su J. I., Juozu ir A. B., ar Ž. Z.), tai vertintina, kaip esminis nukrypimas nuo lygių dalių principo. Å is nukrypimas sÄ lygojo, kad atsakovei V. S. ir A. S. buvo priskirta asmeniÅ¡kai naudotis vos po 154 kv. m. žemės sklypo dalimi (A. S. su tuo sutiko), kai jiems bendrai tenkanti nuosavybės dalis, lyginant su J.

I. ar J. ir A. B., yra iš esmės panašios (pastariesiems priskirta naudotis atitinkamai po 630 kv. m. ir 447 kv. m. Teismas pažymi, kad J. ir A. B. priskirta bendrai naudotis 334 kv. m. plotu, t. y. dvigubai mažesniu plotu nei S. kartu paėmus (jiems skirta po 334 kv. m. plotas), nors šie asmenys, kaip ir S., taip pat yra bendrosios nuosavybės teisės (dėl buto) subjektai. Todėl vien tik šis ieškovų pateiktame Žemės sklypo plane nustatytas esminis nukrypimas yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.

Ieškovė atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, kad ji teiks priešieškinį, tačiau jo neteikė, iš esmės laikydama, kad naudojimosi tvarka yra tarp šalių nustatyta 1995 m. Teismas pažymi, kad bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus.

Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti praÅ¡omÄ naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ . Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumÄ konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeisti Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to, jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).

Å is teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iÅ¡ naujo kreiptis į teismÄ dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitÄ naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. IeÅ¡kovai Å¡ioje byloje patyrė iÅ¡laidas, susijusias su žyminio mokesčio sumokėjimu (el. b. l. 21), žemės sklypo plano parengimu (el. b. l. 121), iÅ¡laidas susijusias su kreipimusi į VÄ® Registrų centras (el. b. l. 123, 165), kelionės (el. b. l. 162, 169, 170) ir atstovavimo iÅ¡laidas (el. b. l. 171–179).

IeÅ¡kinį atmetus, Å¡ios ieÅ¡kovų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Atsakovė J. I. patyrė 200,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (el. b. l. 168), kurios pagal bendrÄ principÄ turėtų bÅ«ti priteistinos iÅ¡ atsakovų. Tačiau J. I. turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra susijusios tik su kilusiu ginču dėl jai ir ieÅ¡kovei Ž. Z. tenkančiomis naudotis Žemės sklypo dalimis. Nei viena iÅ¡ Å¡alių į ieÅ¡kovams J. B. ir A. B. praÅ¡omÄ priskirti naudotis Žemės sklypo dalį, nepretendavo ir jokio ginčo dėl to byloje nekilo.

Atsižvelgus į tai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, atsakovės J. I. turėtos bylinėjimosi išlaidos, 200 Eur suma, priteistinos iš ieškovės Ž. Z. Ieškinį atmetus valstybei, iš ieškovų, iš kiekvieno atskirai, priteistina po 4,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas, n u s p r e n d ž i a: ieškinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Ž. Z. a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei J. I., a. k. (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur (du Å¡imtus eurų 00 ct) su bylos nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų Ž. Z. a. k. (duomenys neskelbtini), J. B. a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. B. a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kiekvieno atskirai, po 4,77 Eur (keturis eurus 77 ct) bylinėjimosi (procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų) iÅ¡laidų valstybei (Å¡ias iÅ¡laidas mokėti pasirinktinai į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660, biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus. Teisėjas /pasirašyta elektroniniu parašu/ Mindaugas Nekrašas