Court dismisses land use plan dispute, awarding partial costs to dissenting co-owner despite procedural flaws.
Legislator summary
AI generatedThe court dismissed the plaintiffs' request to establish a new land use plan for a shared property due to procedural irregularities and conflicting proposals. While the plaintiffs argued for a specific division based on long-standing usage, the court noted that the existing plan contained errors and that the dissenting co-owner failed to respond to the proposal. Consequently, the court rejected the current plan but awarded the dissenting co-owner's litigation costs from the plaintiff who initiated the dispute over specific land portions.
Legislator headnote
AI generatedCPK 260, 263, 270, 307 str. 1 d.; If a proposed land use plan for shared ownership is flawed and rejected by co-owners, the court must dismiss it, yet the dissenter may still recover costs from the plaintiff if the dispute was solely regarding specific portions they did not contest.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
?CivilinÄ byla Nr CivilinÄ byla Nr. e2-15755-986/2019 Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01022-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S) KAUNO APYLINKÄS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 1 d. KÄdainiai Kauno apylinkÄs teismo KÄdainių rÅ«mų teisÄjas Mindaugas NekraÅ¡as, sekretoriaujant teismo posÄdžių sekretorei Audronei Argustienei, dalyvaujant ieÅ¡kovams Ž. Z., J. B. ir A. B., ieÅ¡kovų atstovui advokato padÄjÄjui Mindaugui Krivickui, atsakovÄs J.
I. atstovui advokatui Raimundui Gargasui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovų Ž. Z., J. B. ir A. B. ieÅ¡kinį atsakovams V. S., A. S. ir J. I., dÄl naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos nustatymo. Teismas n u s t a t Ä: ieÅ¡kovai Ž. Z., J. B. ir A. B., pareiÅ¡kimu dÄl ieÅ¡kinio dalyko patikslinimo patikslinÄ ieÅ¡kinio reikalavimus praÅ¡o nustatyti ŽemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal UAB âMatininkasâ parengtÄ 2019 m. rugpjÅ«Äio 2 d.
žemÄs sklypo planÄ naudojimosi tvarkai nustatyti: 1.1. âAâ dalį, sudaranÄiÄ 1670 kv. m., visiems bendrasavininkiams nustatyti kaip bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ (bendrojo naudojimo teritorijÄ ), kurioje kiekvieno bendrasavininkio dalis yra lygi 334 kv. m.; 1.2. âB-1â dalį, sudaranÄiÄ 154 kv. m., priskirti atsakovei V. S.; 1.3. âB-2â dalį, sudaranÄiÄ 154 kv. m., priskirti atsakovui A. S.; 1.4. âCâ dalį, sudaranÄiÄ 447 kv. m., priskirti ieÅ¡kovams J. B. ir A. B.; 1.5.
âDâ dalį, sudaranÄiÄ 352 kv. m., ir âEâ dalį, sudaranÄiÄ 278 kv. m. priskirti atsakovei J. I.; 1.6. âFâ dalį, sudaranÄiÄ 85 kv. m., ir âGâ dalį, sudaranÄiÄ 570 kv. m, priskirti ieÅ¡kovei Ž. Z.. Taip pat praÅ¡o priteisti visas ieÅ¡kovų Ž. Z., J. B., ir A. B. patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovų V. S., A. S. ir J. I. IeÅ¡kinyje nurodÄ, kad Å¡alys yra žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai, kuriems nepavyksta susitarti dÄl naudojimosi žemÄs sklypu tvarkos.
Naudojimusi žemÄs sklypu tvarka nÄra nustatyta. 2018 m. kovo 12 d. buvo parengtas ŽemÄs sklypo planas naudojimosi tvarkai nustatyti, atsakovams iÅ¡siųsti informaciniai praneÅ¡imai su siÅ«lymu nustatyti žemÄs sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal parengtÄ planÄ . Atsakovas A. S. su juo nesutiko, kiti atsakovai į raÅ¡tÄ neatsakÄ. Teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovÄ Å½. Z. ieÅ¡kinio reikalavimus palaikÄ visiÅ¡kai, praÅ¡Ä ieÅ¡kinį tenkinti. NurodÄ, kad viskas vyksta labai seniai, nuo 1993 m., kai ji įsigijo butÄ .
Tuo metu žemÄs reikalai nebuvo sutvarkyti, ji jos nebuvo įsigijus. Jai buvo pasakyta, kuri yra jos žemÄs sklypo dalis, ten ir tvarkÄsi. Tuo metu I. jau ten negyveno, taÄiau atvykdavo aplankyti moÄiutÄs. Kurį laikÄ sklype augo žolÄ, todÄl iÅ¡ bendros tvarkos ji pradÄjo tvarkyti ne tik jai parodytÄ plotÄ , bet ir kitus sklypus. TarÄsi su kaimynais, diskutavo, buvo daug priekaiÅ¡tų, nerado susiklabÄjimo, dÄl ko teko kreiptis į teismÄ . 1995 m. planelio pasiraÅ¡ymo metu žemÄs sklypas nebuvo įregistruotas, jis neatitinka dabar esanÄių faktinių aplinkybių.
Tvarkomasi yra kitur, pasikeitÄ savininkai. Pripažįsta, kad paraÅ¡as, esantis planelyje, yra jos. Pagal planelį jai atiteko žemÄs sklypo dalies plotas, pažymÄtas Nr. 4, plotas Nr. 3 atiteko S., o Nr. 2 I. Ji jau apie 20 metų tvarkosi žemÄs sklypo dalyje, kuriame praÅ¡o jai nustatyti naudojimosi tvarkÄ . Ji prižiÅ«ri plotus, plane pažymÄtus raidÄmis âGâ ir âDâ, pastarajame tik nuÅ¡ienauja žolÄ. Sklype âGâ yra jos mini daržas, jame apie 10-15 metų augina gÄles.
Jokių pretenzijų dÄl sklypo jai niekas, iÅ¡skyrus J. I. nereiÅ¡kÄ. Tarp sklypų, pažymÄtų âDâ ir âGâ yra Å¡uliniai, prie jų reikia privažiuoti. Sklype yra malkinÄs, jomis nei B., nei I. nesinaudoja. Papildomai 2019 m. rugsÄjo 19 d. vykusio teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino kad ten ir Å¡iandien auga apie 1 kv. metrÄ avieÄių, jos ten pasodintos apie 10 metų, jas ji sodino pati. Gal prieÅ¡ 5 metus kaimynÄ S. pamaÄiusi, kad ten ji sodina ir ravi, ji girdÄjo kai ji skambino J.
I., sakÄ Å¾iÅ«rÄk kaimyne, tavo darže sodina avietes, atvažiuok, žiÅ«rÄk. Tada jai pasakÄ, kad I. liepÄ iÅ¡rauti avietes. Teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovas J. B. ieÅ¡kinio reikalavimus palaikÄ visiÅ¡kai, praÅ¡Ä ieÅ¡kinį tenkinti. NurodÄ, kad jam perkant butÄ , buvusi savininkÄ P. parodÄ stulpelį. Jis 2012 metais įsigijo žemÄ, susitvarkÄ, nusiÅ¡ienavo. VisÄ Å¾emÄs sklypÄ faktiÅ¡kai tvarko jis su Ž. Z., A. S. tik kartÄ per metus apÅ¡ienauja savo sklypo dalį âBâ, taip pat ir âEâ.
Jis prižiÅ«ri sklypo dalį, pažymÄtÄ plane raide âCâ nuo pat įsigijimo. Ž. Z. tvarko dalis âGâ ir âDâ. ŽemÄs sklypo, pažymÄto âAâ gale, yra didelis Å¡laitas. Butas virÅ¡ jo priklauso I., ji ten negyvena, o kita pusÄ, antrame aukÅ¡te, priklauso S. J. I. sakydavo, kad pieva nuÅ¡ienauta, Ž. tvarkosi, taÄiau I. liepÄ Å½. iÅ¡sirauti avietes, nes ten jos žemÄ. Padarius planus, J. I. jiems numetÄ 1995 m. planÄ . Papildomai 2019 m. rugsÄjo 19 d. vykusio teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino kad J.
I. liepÄ iÅ¡sirauti Ž. avietes pernai, nurodÄ, kad ten jos žemÄ. Jis pasakÄ J. I., kad turÄtų sÄ Å¾inÄs, nes Ž. Å¡ienauja, ji atsakÄ, kad jai nesvarbu. Be to ir jis ten Å¡ienauja Å¡laitÄ , taÄiau jis to jai nesakÄ. ParodÄ, kad avietÄs auga teritorijoje, kuri plane pažymÄta raide âGâ, avieÄių yra apie 1 kv. m. I. jam ir Å¡iemet sakÄ, kad Ž. Z. naudojasi jos žeme. Ž. Å¡iuo metu tvarkosi dviejuose sklypuose. Teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovÄ A. B. ieÅ¡kinio reikalavimus palaikÄ visiÅ¡kai, praÅ¡Ä ieÅ¡kinį tenkinti.
Patvirtino, kad jos sutuoktinio teismo posÄdžio metu nurodytos aplinkybÄs yra teisingos. NurodÄ, kad jiems atsikÄlus gyventi, viskÄ tvarkÄ, Å¡ienavo, gÄles sodino tik Ž. Z. S. savo plotÄ tik nusiÅ¡ienaudavo, Å¡iemet jį Å¡ienavo tik vienÄ kartÄ . I. iÅ¡ vis nieko nesitvarko. PrieÅ¡ pusmetį ar prieÅ¡ metus J. I. liepÄ Å½. Z. iÅ¡sirauti avietes iÅ¡ ploto, pažymÄto raide âGâ. PrieÅ¡ porÄ mÄnesių I. užsipuolÄ jÄ , lyg ji norÄtų statytų terasÄ , taÄiau jie į tÄ Å¾emÄ iÅ¡ vis pretenzijų neturi.
Tenori įsiforminti žemÄ, taip kaip faktiÅ¡kai naudojasi. Teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovų atstovas advokato padÄjÄjas Mindaugas Krivickas ieÅ¡kinio reikalavimus palaikÄ visiÅ¡kai, praÅ¡Ä ieÅ¡kinį tenkinti. NurodÄ, kad 1995 m. tarp tuometinių žemÄs sklypo bendrasavininkų buvo pasiraÅ¡ytas žemÄs sklypo pasiskirstymo planas. Jis niekada nebuvo iÅ¡vieÅ¡intas vieÅ¡ajame registre. Byloje yra 2010 m. rugpjÅ«Äio 11 d. žemÄs sklypo ribų paženklinimo parodymo aktas, kurį pasiraÅ¡Ä visi žemÄs sklypo savininkai.
Nuo Å¡io laikotarpio kadastriniai matavimai yra įregistruoti ir iÅ¡vieÅ¡inti VÄ® Registrų centre. Kitaip tariant tuo visi bendrasavininkai panaikino faktiÅ¡kai realybÄje niekada neegzistavusį 1995 m. susitarimÄ . Pagal 2010 m. parengtÄ planÄ 2014 m. visų bendrasavininkų buvo pasiraÅ¡yta servituto nustatymo žemÄs sklypui sutartis, kuria patvirtintas žemÄs sklypo topografinis planas, ir kuriame jokių suskirstymo nebuvo â buvo vientisas žemÄs sklypas. Yra 6 bendrasavininkai, A. S. pripažino ieÅ¡kinį, S. senyvas žmogus, jos sÅ«nus pripažįsta ieÅ¡kinį.
Negali susitarti tik dÄl J. I. Ji name negyvena apie 20 metų, niekuo nesinaudoja, jai nÄra aktualu, kuri žemÄs sklypo dalis bus priskirta, motyvai nežinomi. Taigi pagrindinis ginÄas tarp Ž. Z. ir J. I. Pažymi, kad J. I. butas yra visai kitoje nuo praÅ¡omo jai priskirti naudotis žemÄs ploto pusÄje. Tuo tarpu Ž. I. butas yra toje pusÄje, kur ir praÅ¡omi priskirti žemÄs plotai. Tokia faktinÄ naudojimosi tvarka egzistuoja daugiau nei 20 metų. PažymÄjo, kad atsakovÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio nereiÅ¡kÄ.
Teismo posÄdžio metu atsakovÄs atstovas advokatas Raimundas Gargasas su ieÅ¡kiniu nesutiko, praÅ¡Ä jį atmesti, nes J. I. su tokiu reikalavimu nesutinka, ji nori naudotis sklypo dalimi, kuri pažymÄta âGâ. NurodÄ, kad 1995 m. buvo sudarytas bendraturÄių susitarimas, ten jai buvo paskirtas naudotis plotas, kuris dabartiniame plane pažymÄtas raide âGâ. Tai yra tas pats sklypas, kuriuo pagal susitarimÄ naudojasi I. J. I. negyvena name, tai jai neatima galimybÄs naudotis jai priskirto sklypo dalimi, dÄl ko buvo geranoriÅ¡kai sutarta.
J. I. taip pat labai piktina, kad su ja niekas nebuvo derinama, jai primesta Å¡i tvarka, ji dÄl to labai įsižeidusi. Plotais, pažymÄtais âDâ ir âEâ ji niekada nesinaudojo, âDâ naudojosi ieÅ¡kovÄ. Liudytoja A. Z. parodÄ, kad ji yra Ž. Z. kaimynÄ, gyvena netoli nuo žemÄs sklypo dalies, pažymÄtos âGâ, gerai viskÄ mato iÅ¡ savo sklypo galo. Namo kaimynai dÄl žemÄs sklypo nesutaria, J. I. ten negyvena. Ž. Z. nori susitvarkyti žemÄs sklypÄ , kad žolÄ neaugtų.
Ž. Z. 15-20 metų tvarko sklypus, pažymÄtus plane raidÄmis âFâ ir âGâ, pjauna žolÄ, renka Å¡iukÅ¡les. S. padeda tvarkytis sÅ«nus. B. nuo pat jų atsikraustymo tvarkosi sklypo dalį âCâ. Teritorija pažymÄta raide âBâ yra apleista, ten buvo Å¡iltnamis. Apie raÅ¡ytinÄ naudojimosi tvarkÄ jai nieko nežinoma. Liudytojas S. B. parodÄ, kad jis yra ginÄo žemÄs sklypo kaimynas, ten gyvena nuo 1971 m. Jo namas yra už garažų. Jis pažįsta visus namo gyventojus.
S. naudojama dalis yra âBâ, Nežino, kuria dalimi naudojasi J. I.. Jam žinoma, kad ji ten seniai negyvena, butas yra tuÅ¡Äias. Ž. Z. tvarko sklypo âDâ ir âGâ dalis. IeÅ¡kinys atmestinas. Nustatyta, kad žemÄs sklypas, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,3710 ha bendro ploto (toliau ir ŽemÄs sklypas), nuosavybÄs teise priklauso Å¡alims. Atsakovams A. S. ir V. S., kiekvienam atskirai, priklauso po 244/1855 dalis (kas atitiktų po 488/3710 dalis) ŽemÄs sklypo, J.
I. priklauso 964/3710 dalys ŽemÄs sklypo. IeÅ¡kovams Ž. Z. priklauso 989/3710 dalys žemÄs sklypo, J. B. ir A. B. bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise priklauso 781/3710 dalys ŽemÄs sklypo. Ž. Z., V. S. ir J. I. priklauso po ¼ pastato â garažo, esanÄio ŽemÄs sklype. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as taip pat patvirtina, kad 2014 m. kovo 6 d. Servituto sutarties pagrindu 2014 m. kovo 14 d. iÅ¡vieÅ¡inta daiktinÄ teisÄ â servitutas, servituto turÄtojas AB LESTO. Kitos daiktinÄs teisÄs nÄra iÅ¡vieÅ¡intos (el. b. l. 6â11, 163â167).
IeÅ¡kovų atstovas taip pat pateikÄ gyvenamojo namo, esanÄio (duomenys neskelbtini), butų savininkų sÄ raÅ¡Ä ir jiems priklausanÄių butų plotus, iÅ¡ kurių matyti, kad J. B. ir A. B. bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise priklauso 62,76 kv. m. butas; Ž. Z. priklauso 124,96 kv. m. butas; V. S. ir A. S., kiekvienam po ½, priklauso 68,57 kv. m. butas; J. I. tai pat priklauso 68,57 kv. m. butas (el. b. l. 111). Ä® bylÄ , ieÅ¡kovams įrodinÄjant savo reikalavimų pagrįstumÄ pateiktas 2013 m. lapkriÄio mÄn. ŽemÄs sklypo topografinis planas, parengtas siekiant prijungti naujÄ vartotÄ prie elektros tinklų ŽemÄs sklype esanÄiame gyvenamajame name (el. b. l. 36).
Taip pat pateiktas 2010 m. rugpjÅ«Äio 11 d. žemÄs sklypo ribų paženklinimo â parodymų aktas, iÅ¡ kurio matyti, kad dalyvaujant Ž. Z., J. I., A. S. ir N. J. su gretimų žemÄs sklypų savininkais suderintos ŽemÄs sklypo ribos (b. l. 37â41). DÄl naudojimosi ŽemÄs sklypu tvarkos nustatymo. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pagrindinÄ bendrosios nuosavybÄs teisÄs įgyvendinimo taisyklÄ â bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teisÄs objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturÄių sutarimu.
CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendraturÄiai turi teisÄ tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi nekilnojamojo daikto dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimÄ bendrosios nuosavybÄs teise. Kai yra bendraturÄių nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iÅ¡ bendraturÄių ieÅ¡kinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Byloje tarp Å¡alių, konkreÄiai ieÅ¡kovÄs Ž. Z. ir atsakovÄs J. I. kilo ginÄas dÄl ŽemÄs sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.
IeÅ¡kovai, pateikÄ pareiÅ¡kimÄ dÄl ieÅ¡kinio dalyko patikslinimo, patikslinÄ ieÅ¡kinio reikalavimus praÅ¡o nustatyti ŽemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal UAB âMatininkasâ 2019 m. rugpjÅ«Äio 2 d. parengtÄ Å¾emÄs sklypo planÄ naudojimosi tvarkai nustatyti (el. b. l. 101â104, 117â118). Jis nuo su ieÅ¡kiniu pateikto plano (el. b. l. 16, popierinÄs b. l .
14) iÅ¡ esmÄs skiriasi tik dÄl V. S. ir A. S. praÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarka asmeniniam naudojimui (pradiniu planu praÅ¡yta asmeniniam naudojimui priskirti žemÄs sklypo dalį âBâ Å¡iems atsakovams bendrai, o patikslintu po ½ ). AtsakovÄ I. I. su praÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarka nesutinka. IeÅ¡kovai su ieÅ¡kiniu į bylÄ pateikÄ Å½emÄs sklypo (duomenys neskelbtini), pasiskirstymo planÄ , sudarytÄ 1995 m. birželio 7 d. (el. b. l. 17). GinÄo dÄl to, kad Å¡is planas egzistavo, buvo pasiraÅ¡ytas jam nurodytų asmenų, tarp jų ir Ž. Z., nekilo. Pagal šį planÄ bendro naudojimo kiemas (sklypas Nr.
1) lygiomis dalimis atiteko A. S., J. I., A. P. ir Ž. Z.; asmeniam naudojimui sklypas Nr. 2 priskirtas J. I., sklypas Nr. 3 A. S., sklypas Nr. 4 Ž. Z. Savo atsikirtimus atsakovÄ (jos atstovas) grindžia Å¡iuo, 1995 m. sudarytu žemÄs sklypo paskirstymo planu, iÅ¡ esmÄs nurodydamas, kad J. I. pagal jį buvo paskirtas naudotis plotas, kuris pagal naujÄ planÄ priskiriamas naudotis Ž. Z.; ji jai norima priskirti žemÄs sklypo dalimi niekada nesinaudojo, ja naudojosi ieÅ¡kovÄ. Kasacinis teismas formuoja nuosekliÄ praktikÄ , kad teismas, sprÄsdamas dÄl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, turi atsižvelgti į bendraturÄių turimas dalis bendrojoje nuosavybÄje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturÄiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybÄs valdymui (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. lapkriÄio 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-481/2011).
SprÄsdamas, ar praÅ¡oma nustatyti naudojimosi bendru žemÄs sklypu tvarka atitinka nuosavybÄs teisių įgyvendinimÄ ir žemÄs santykius reglamentuojanÄių teisÄs aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturÄio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosÄiusiais faktiniais bendraturÄių žemÄs naudojimo santykiais (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Be to bendraturÄio teisÄs nustatyti naudojimosi bendrosios dalinÄs nuosavybÄs objektu tvarkÄ Ä¯gyvendinimas yra, inter alia, neatskiriamas nuo kito bendraturÄio (jų daugeto) teisių ir teisÄtų interesų užtikrinimo.
Pagal kasacinio teismo praktikÄ CK 4.81 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisÄs norma reglamentuojama, kokiais pagrindais naujajam bendraturÄiui pereina teisÄs ir pareigos, kylanÄios iÅ¡ bendraturÄių buvusių susitarimų dÄl nekilnojamųjų daiktų, esanÄių bendrÄ ja daline nuosavybe, naudojimo. Toks susitarimas naujajam bendraturÄiui privalomas, jei jis sudarytas notarine forma ir yra iÅ¡vieÅ¡intas įstatymo nustatyta tvarka â įregistruotas vieÅ¡ame registre. TaÄiau susitarimo neiÅ¡vieÅ¡inimo faktas savaime nedaro jo negaliojanÄio, jo tam tikrais atvejais tik negalima panaudoti tik prieÅ¡ asmenis, nebuvusius susitarimo Å¡alimi.
Pvz. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-58/2008 yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kai asmuo, kuris vÄliau įgyja bendrosios dalinÄs nuosavybÄs dalį, laikosi iÅ¡ tokio susitarimo kylanÄių pareigų ir tinkamai įgyvendina savo teises, t. y. susitarimo sÄ lygas pripažįsta, naudojimo daiktu tvarka, nors ir neiÅ¡vieÅ¡inta įstatymo nustatytu bÅ«du, tokiu atveju yra privaloma ir naujajam savininkui. Taigi Å¡alių susitarimas, kuriam įstatymai nenumato privalomos notarinÄs formos, kuris nÄra nuginÄytas, nors ir neiÅ¡vieÅ¡intas, yra privalomas jį pasiraÅ¡iusiems asmenims.
Nustatyta, kad tiek J. I., tiek ir Ž. Z. 1995 m. birželio 7 d. pasiraÅ¡Ä Å¾emÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini), pasiskirstymo planÄ (el. b. l. 17). Jokio ginÄo dÄl to byloje nekilo, šį faktÄ Å¡alys pripažįsta. Pagal šį planÄ sklypas Nr. 4, kurio plotas 610 kv. m., atiteko Ž. Z.; Å¡io sklypo buvimo vieta iÅ¡ esmÄs atitinka 2019 m. rugpjÅ«Äio 2 d. ŽemÄs sklypo plane esanÄiÄ sklypo dalį, pažymÄtÄ raide âDâ, kurį dabar praÅ¡o priskirti naudotis J.
I.. Atitinkamai, 1995 m. birželio 7 d. pasiraÅ¡yto žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini), pasiskirstymo plane žemÄs sklypo dalis Nr. 2, kurio plotas 383 kv. m., atiteko J. I.; Å¡io žemÄs sklypo dalies buvimo vieta iÅ¡ esmÄs atitinka 2019 m. rugpjÅ«Äio 2 d. ŽemÄs sklypo plane plotÄ , pažymÄtÄ raide âGâ, kurį naudotis praÅ¡oma priskirti Ž. Z.. IeÅ¡kovÄ Å½. Z. 1995 m. susitarimÄ pripažįsta, neneigia, kad ji susitarimo pagrindu prižiÅ«rÄjo ir prižiÅ«ri ŽemÄs sklypo plotÄ , pažymÄtÄ âDâ, taÄiau taip pat nurodo, kad I. name negyvenant, dÄl bendros tvarkos ji pradÄjo tvarkyti ne tik šį, bet ir kitus plotus, įskaitant ir plotÄ , pažymÄtÄ âGâ.
Jį tvarko apie 20 metų, jame yra mini daržas, auga avietÄs, šį plotÄ ji praÅ¡o priskirti jos asmeniniam naudojimui. TaÄiau atsakovÄ J. I. su tuo nesutinka. Ž. Z. pripažįsta, kad J. I. į Å¡iÄ dalį reiÅ¡kia pretenzijas, liepÄ iÅ¡sirauti avietes. Kad dÄl Å¡ios ŽemÄs sklypo dalies naudojimosi tarp ieÅ¡kovÄs Ž. Z. ir J. I. kyla nesutarimai, patvirtina tiek J. B. paaiÅ¡kinimai (nurodÄ, kad jiems padarius planus, J. I. pametÄ 1995 m. planÄ ; J. I. pernai liepÄ iÅ¡sirauti Ž. avietes, nurodÄ, kad ten jos žemÄ; avietÄs auga teritorijoje, kuri plane pažymÄta raide âGâ.
I. jam ir Å¡iemet sakÄ, kad Ž. Z. naudojasi jos žeme), tiek ir A. B. paaiÅ¡kinimai (paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ pusmetį ar prieÅ¡ metus J. I. liepÄ Å½. Z. iÅ¡sirauti avietes iÅ¡ ploto, pažymÄto raide âGâ). Taigi iki bylos teisme iÅ¡kÄlimo tarp Å¡alių buvo nustatyta naudojimosi žemÄs sklypu tvarka, Å¡i tvarka nÄra nuginÄyta, vienos iÅ¡ Å¡alių pripažįstama, kas teismo vertinimu yra vienas iÅ¡ kriterijų, reikÅ¡mingų Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui. Atsižvelgus į tai, nors 1995 m.
Å¡alių susitarimas dÄl naudojimo žemÄs sklypu tvarkos ir nebuvo įregistruotas vieÅ¡ame registre, taÄiau vienai iÅ¡ susitarimo Å¡alių â atsakovei J. I., kuri turi teisÄ Ä¯ bendrosios nuosavybÄs dalį ŽemÄs sklype laikantis Å¡alių 1995 m. nusistatytos naudojimosi tvarkos, niekados nepripažinus, kad ieÅ¡kovÄ Å½. Z. turi teisÄ naudotis jai priskirta naudotis žemÄs sklypo dalimi, tÄ iÅ¡reiÅ¡kiant aktyviais veiksmais (nurodÄ, kad ten jos žemÄ, liepÄ iÅ¡sirauti avietes), todÄl ieÅ¡kovų pateiktas naudojimosi bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teisÄs objektu tvarkos projektas yra netinkamas, pažeidžiantis atsakovÄs J.
I. teises ir teisÄtus interesus ir negali bÅ«ti tvirtinamas. AplinkybÄ, kad 1995 m. planas nevisiÅ¡kai atitinka Å¡iuo metu esanÄiÄ faktinÄ situacijÄ (ŽemÄs sklypo ribos, atlikus kadastrinius matavimus, yra Å¡iek tiek pasikeitusios, taip pat skiriasi asmeniniam naudojimui priskiriami žemÄs plotų dydžiai), nÄra reikÅ¡minga Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui, nes ginÄo dÄl to, kad ieÅ¡kovÄ Å½. Z. naudojasi (augina avietes, Å¡ienauja žolÄ, turi mini darÅ¾Ä ) dalimi 1995 m. atsakovei J.
I. priskirto naudotis žemÄs ploto Nr. 2, nekilo. Teismas nesutinka su ieÅ¡kovų atstovo argumentus dÄl to, kad 1995 m. planui nesant iÅ¡vieÅ¡intam vieÅ¡ajame registre, vÄlesniais aktais (2010 m. rugpjÅ«Äio 11 d. žemÄs sklypo ribų paženklinimo parodymo aktas ir vÄlesnÄ servituto nustatymo sutartis) kuriuose nÄra jokių suskirstymų ir kurie yra iÅ¡vieÅ¡inti, visi bendrasavininkai panaikino faktiÅ¡kai realybÄje niekada neegzistavusį 1995 m. susitarimÄ . Visų pirma, byloje nÄra jokių įrodymų, kad Å¡alys savo veiksmais (žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais) bÅ«tų panaikinÄ jų 1995 m., pasiraÅ¡ytÄ susitarimÄ dÄl naudojimosi tvarkos.
Antra, 2010 m. rugpjÅ«Äio 11 d. UAB âŽemetraâ žemÄs sklypo ribų paženklinimo aktu (el. b. l. 37â41) buvo nustatytos Å¡alių ŽemÄs sklypo ribos su kaimyninių žemÄs sklypų savininkais; Å¡iuo aktu ŽemÄs sklypo savininkai nesprÄndÄ dÄl ŽemÄs sklypo naudojimosi tvarkos. TodÄl aplinkybÄ, kad akte nÄra nurodyta ŽemÄs sklypo naudojimosi tvarka nereiÅ¡kia, kad ji buvo Å¡alių panaikinta. TreÄia, paminÄta servituto nustatymo sutartis Å¡io ginÄo sprendimui iÅ¡ vis nÄra reikÅ¡minga, nes Å¡alys ja bendrai suteikÄ servituto turÄtojui (AB LESTO) teisÄ naudotis ŽemÄs sklypo dalimi (el. b. l. 31â36), o žemÄs sklypo topografinis planas sudarytas siekiant užtikrinti naujojo vartotojo prijungimÄ prie elektros tinklų ŽemÄs sklype esanÄiame gyvenamajame name; jokie naudojimosi ŽemÄs sklypu klausimai juo nebuvo sprendžiami.
Teismas pažymi, tuo atveju, jeigu faktinÄ naudojimosi žemÄs sklypu tvarka tarp bendraturÄių yra nusistovÄjusi ir ilgalaikÄ, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teisÄs objektu tarp bendraturÄių iki tol teisminių ginÄų nekilo, Å¡ios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkreÄių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktÅ«ros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, maÅ¡inų stovÄjimo vietų ir kt.) keitimÄ .
DÄl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, Å¡aliai, inicijuojanÄiai ginÄÄ teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektÄ , kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turÄtų įtakos tarp Å¡alių nusistovÄjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-326/2011). Atsakovas A. S. bylos nagrinÄjimo metu ieÅ¡kinį pripažino (el. b. l. 134), atsakovÄ V.
S., savo pozicijos nepareiÅ¡kÄ. Nors atsakovÄ V. S. savo pozicijos nepareiÅ¡kÄ, taÄiau teismas turi pareigÄ sprÄsti, ar pagal pateiktÄ projektÄ galima nustatyti praÅ¡omÄ naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ . Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad sprÄsdamas bylÄ dÄl naudojimosi žemÄs sklypu, kuriame yra ir žemÄs sklypo bendraturÄiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esanÄio žemÄs sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturÄiui proporcingai jo turimai statinio daliai.
Taip pat turi bÅ«ti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis bÅ«tina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir Å¡i dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemÄs sklypo bendraturÄiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustaÄius tokiu bÅ«du kiekvienam bendraturÄiui tenkanÄiÄ po statiniais esanÄiÄ , taip pat prie statinių esanÄiÄ jiems pagal paskirtį naudoti bÅ«tinÄ Å¾emÄs sklypo dalį, likÄs žemÄs sklypo plotas priskiriamas asmeniÅ¡kai naudoti tiems žemÄs sklypo bendraturÄiams, kurių turima bendrosios dalinÄs nuosavybÄs dalis, vertinant žemÄs sklype tenkanÄiu ploto dydžiu, yra didesnÄ už tÄ , kuriÄ užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį bÅ«tina žemÄs sklypo dalis (byla Nr. e3K-3-127-403/2019).
Å ioje paminÄtoje byloje nebuvo sprendžiama, kaip turÄtų bÅ«ti nustatomos bendrai naudotis žemÄs sklypo dalys, kai atskiri statiniai (butai) priklauso tiek asmeninÄs (J. I. ir Ž. Z.), tiek bendrosios dalinÄs (S.) ar bendrosios jungtinÄs (B.) nuosavybÄs teise. Ä®statymas numato, kad kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai privalo apmokÄti iÅ¡laidas turtui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti â CK 4.76 straipsnio 1 dalis. Tvarka, pagal kuriÄ bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkreÄiomis dalimis, nustatoma atsižvelgus į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise â CK 4.81 straipsnio 1 dalis.
Tai reiÅ¡kia, kad bendram naudojimui V. S. priskyrus tokiÄ paÄiÄ Å½emÄs sklypo dalį (jai kaip ir kitiems savininkams priskirta naudotis po 334 kv. m. bendrai naudojamo ploto), CK 4.76 straipsnyje, 4.81 straipsnio 1 dalyje numatytos proporcijos, atsižvelgus į jos nuosavybÄs teise valdomų pastatų plotÄ , aiÅ¡kiai nebÅ«tų iÅ¡laikyta. Nustatyta, kad ieÅ¡kovams J. B. ir A. B. bendrosios nuosavybÄs teise priklauso 62,76 kv. m. butas; ieÅ¡kovei Ž. Z. priklauso 124,96 kv. m. butas; V. S. ir A. S., kiekvienam po ½ dalį, priklauso 68,57 kv. m. buto;
J. I. priklauso 68,57 kv. m. butas (el. b. l. 111). IeÅ¡kovÄ Å½. Z. paaiÅ¡kindama dÄl didesnio nuosavybÄs teise turimo ploto nurodÄ, kad taip yra dÄl įregistruoto rÅ«sio ploto. Net jei laikyti, kad atsakovÄs buto plotas iÅ¡ esmÄs atitinka kitų butų dalių plotus, o kiekvienam buto savininkui priklauso po ¼ dalį garažo (Å¡iuo metu yra įregistruotos ¾ dalys nuosavybÄs teisių į garaÅ¾Ä , el. b. l. 163 â 167), tai reikÅ¡tų, kad kiekvienam iÅ¡ butų turÄtų bÅ«ti priskirta iÅ¡ esmÄs po panaÅ¡iÄ Å½emÄs sklypo dalį, skirtÄ bendram naudojimui.
Tuo tarpu naudojimosi ŽemÄs sklypu planÄ rengÄs matininkas 2019 m. liepos 24 d. raÅ¡tu pateikÄ paaiÅ¡kinimus, nurodydamas, kad âkadangi visų žemÄs bendraturÄių teisÄs naudotis aukÅ¡Äiau apraÅ¡yta teritorija yra lygios, <..>, todÄl teritorijos âAâ užimamas plotas visiems penkiems bendraturÄiams padalintas lygiomis dalimis, t. y. po 334 kv. m. (el. b. l. 114). TaÄiau kaip matyti iÅ¡ VÄ® Registrų centro pateiktų duomenų, buto, esanÄio (duomenys neskelbtini), savininkai, po ½ dalį, yra atsakovai Å¡ioje byloje V.
S. ir A. S. (el. b. l. 11), t. y. jiems kiekvienam tenkanti buto dalis yra 34,285 kv. m. Taigi nustaÄius, kad atsakovei V. S. priskiriama tokia pati dalis bendrai naudojamo ploto, nors nuosavybÄs dalis yra ženkliai mažesnÄ (lyginant su J. I., Juozu ir A. B., ar Ž. Z.), tai vertintina, kaip esminis nukrypimas nuo lygių dalių principo. Å is nukrypimas sÄ lygojo, kad atsakovei V. S. ir A. S. buvo priskirta asmeniÅ¡kai naudotis vos po 154 kv. m. žemÄs sklypo dalimi (A. S. su tuo sutiko), kai jiems bendrai tenkanti nuosavybÄs dalis, lyginant su J.
I. ar J. ir A. B., yra iÅ¡ esmÄs panaÅ¡ios (pastariesiems priskirta naudotis atitinkamai po 630 kv. m. ir 447 kv. m. Teismas pažymi, kad J. ir A. B. priskirta bendrai naudotis 334 kv. m. plotu, t. y. dvigubai mažesniu plotu nei S. kartu paÄmus (jiems skirta po 334 kv. m. plotas), nors Å¡ie asmenys, kaip ir S., taip pat yra bendrosios nuosavybÄs teisÄs (dÄl buto) subjektai. TodÄl vien tik Å¡is ieÅ¡kovų pateiktame ŽemÄs sklypo plane nustatytas esminis nukrypimas yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kinį atmesti.
IeÅ¡kovÄ atsiliepime į ieÅ¡kinį taip pat nurodÄ, kad ji teiks prieÅ¡ieÅ¡kinį, taÄiau jo neteikÄ, iÅ¡ esmÄs laikydama, kad naudojimosi tvarka yra tarp Å¡alių nustatyta 1995 m. Teismas pažymi, kad bylose dÄl naudojimosi bendrosios dalinÄs nuosavybÄs objektu tvarkos nustatymo galioja Å¡alių dispozityvumo principas â Å¡alių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkanÄius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovÄjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus.
Teismo pareiga yra sprÄsti, ar pagal bendraturÄių pateikus projektus galima nustatyti praÅ¡omÄ naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ . Teismas negali už bendraturÄius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumÄ konkreÄiose bylose ir nÄra tokius projektus rengianti institucija. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeisti Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). DÄl to, jeigu visi bendraturÄių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teisÄs objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisÄ juos atmesti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-13/2010).
Å is teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturÄiams iÅ¡ naujo kreiptis į teismÄ dÄl bendrosios nuosavybÄs teisÄs įgyvendinimo pateikiant kitÄ naudojimosi bendrosios dalinÄs nuosavybÄs objektu tvarkos nustatymo projektÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017). DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo. IeÅ¡kovai Å¡ioje byloje patyrÄ iÅ¡laidas, susijusias su žyminio mokesÄio sumokÄjimu (el. b. l. 21), žemÄs sklypo plano parengimu (el. b. l. 121), iÅ¡laidas susijusias su kreipimusi į VÄ® Registrų centras (el. b. l. 123, 165), kelionÄs (el. b. l. 162, 169, 170) ir atstovavimo iÅ¡laidas (el. b. l. 171â179).
IeÅ¡kinį atmetus, Å¡ios ieÅ¡kovų turÄtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. AtsakovÄ J. I. patyrÄ 200,00 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų (el. b. l. 168), kurios pagal bendrÄ principÄ turÄtų bÅ«ti priteistinos iÅ¡ atsakovų. TaÄiau J. I. turÄtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos yra susijusios tik su kilusiu ginÄu dÄl jai ir ieÅ¡kovei Ž. Z. tenkanÄiomis naudotis ŽemÄs sklypo dalimis. Nei viena iÅ¡ Å¡alių į ieÅ¡kovams J. B. ir A. B. praÅ¡omÄ priskirti naudotis ŽemÄs sklypo dalį, nepretendavo ir jokio ginÄo dÄl to byloje nekilo.
Atsižvelgus į tai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, įvertinus bylinÄjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežastis, atsakovÄs J. I. turÄtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos, 200 Eur suma, priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovÄs Ž. Z. IeÅ¡kinį atmetus valstybei, iÅ¡ ieÅ¡kovų, iÅ¡ kiekvieno atskirai, priteistina po 4,77 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti.
Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs Ž. Z. a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei J. I., a. k. (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur (du Å¡imtus eurų 00 ct) su bylos nagrinÄjimu susijusių iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų Ž. Z. a. k. (duomenys neskelbtini), J. B. a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. B. a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kiekvieno atskirai, po 4,77 Eur (keturis eurus 77 ct) bylinÄjimosi (procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų) iÅ¡laidų valstybei (Å¡ias iÅ¡laidas mokÄti pasirinktinai į vienÄ iÅ¡ ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonÄs kodas 188659752, įmokos kodas 5660, biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų).
Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priÄmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkÄs teismo KÄdainių rÅ«mus. TeisÄjas /pasiraÅ¡yta elektroniniu paraÅ¡u/ Mindaugas NekraÅ¡as