dbe6183e-034b-4ea1-a3d1-2ff616dec6a6 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                          Civilinė byla Nr. 2-145/2013Procesinio sprendimo kategorijos 21.4.2.6.; 21.6. (S)                                                    LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Rasos GudžiÅ«nienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo akcinės bendrovės banko SNORAS atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1170-611/2012 pagal ieÅ¡kovės V. M. M. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos bankui ir bankrutuojančiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia 2011-06-29 su AB banku SNORAS sudarytÄ indėlio sertifikato sutartį, priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai ieÅ¡kovei padarytÄ 2 000 Lt neturtinę žalÄ , 7 250 Lt nuostolių bei priteisti iÅ¡ atsakovų visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2011-06-29 su AB banku SNORAS sudarė indėlio sertifikato sutartį 7 239 Lt sumai. Sutarties 3 ir 3.6 punktuose buvo nurodyta, jog banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“, o neprofesionaliųjų klientų kategorijai priskirtiems klientams taikomas aukščiausias investuotojų interesų apsaugos lygis.

AB bankui SNORAS iÅ¡kėlus bankroto bylÄ paaiÅ¡kėjo, kad lėšos pagal indėlio sertifikatÄ nėra apdraustos. Tokiu bÅ«du buvo pažeistos ieÅ¡kovės teisės ir teisėti interesai, ji buvo suklaidinta, AB bankas SNORAS nesilaikė teisės aktų reikalavimų, pažeidė Lietuvos Respublikos CK nuostatas, veikė nesÄ Å¾iningai ir nesilaikė pareigos suteikti klientui visÄ reikiamÄ ir teisingÄ informacijÄ apie indėlius sertifikatus. Nurodė, kad, jeigu AB bankas SNORAS bÅ«tų atskleidęs visÄ teisingÄ informacijÄ , ieÅ¡kovė nebÅ«tų sudariusi indėlio sertifikato sutarties.

Banko darbuotojas privalėjo klientui akcentuoti investicinio produkto esmę ir rizikÄ bei kitas sÄ lygas. IeÅ¡kovė neteko savo santaupų, negali naudotis savo nuosavybe, dėl ko patyrė didelius nuostolius ir moralinę žalÄ . Be to, ieÅ¡kovė pažymi, kad Lietuvos Bankas nevykdė savo funkcijų ir nekontroliavo AB banko SNORAS, delsė imtis efektyvių poveikio priemonių, neužkirto kelio neatsakingai AB banko SNORAS veiklai, slėpė informacijÄ nuo visuomenės, netinkamai atliko įstatymuose nustatytas pareigas.

Jeigu nuo 2009 m. Lietuvos Bankas bÅ«tų tinkamai vykdęs AB banko SNORAS finansinės veiklos priežiÅ«rÄ , kontroliavęs finansinės bÅ«klės likvidumo bei kapitalo pakankamumÄ nebÅ«tų iÅ¡davęs leidimo AB bankui SNORAS sertifikatų platinimui arba 2011 m. liepos mėnesį bÅ«tų visuomenei pateikęs teisingÄ informacijÄ , ieÅ¡kovė bÅ«tų nutraukusi indėlio sertifikato sutartį, nebÅ«tų praradusi santaupų ir patyrusi nuostolių bei žalos.Atsakovas Lietuvos Bankas atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kovės reikalavimÄ atlyginti nuostolius ir neturtinę žalÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad ieÅ¡kovė, be abstraktaus kaltinimo, kad Lietuvos bankas neva nekontroliavo AB banko SNORAS veiklos ir nesiėmė reikiamų veiksmų, nenurodo jokių konkrečių neteisėtų Lietuvos Banko veiksmų, padariusių jai žalÄ , konkrečių veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, bet neatliko, nepateikia įrodymų, kad yra priežastinis ryÅ¡ys tarp Lietuvos banko veiklos ir ieÅ¡kinyje nurodytos žalos, be to, nepateikia jokių duomenų, įrodančių Lietuvos banko ar jo tarnautojų kaltę, dėl kurios bÅ«tų kilusi žala.

Aplinkybė, jog viena iÅ¡ Lietuvos banko funkcijų yra vykdyti kredito įstaigų priežiÅ«rÄ , nereiÅ¡kia, kad Lietuvos bankas privalo atsakyti už kredito įstaigų padarytus nuostolius dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar užtikrinti kredito įstaigų įsipareigojimų vykdymÄ . Faktas, kad AB bankui SNORAS iÅ¡kelta bankroto byla, neįrodo, kad Lietuvos bankas tinkamai nevykdė Å¡io banko priežiÅ«ros.Atsakovas bankrutuojantis AB bankas SNORAS atsiliepimu prašė sustabdyti bylÄ jo atžvilgiu toje dalyje, kiek tai liečia 7 239 Lt vertės indėlio sertifikato bei priskaičiuotų palÅ«kanų grÄ Å¾inimÄ iki įsiteisės teismo nutartis dėl analogiÅ¡ko ieÅ¡kovės reikalavimo bankrutuojančio AB banko SNORAS bankroto byloje Nr. B2-2361- 611/2012, ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti 2 000 Lt neturtinės žalos atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 7 239 Lt indėlio sertifikato bei priskaičiuotų palÅ«kanų grÄ Å¾inimo nagrinėjamas BAB banko SNORAS bankroto byloje, todėl teismas turi sustabdyti bylÄ AB banko SNORAS atžvilgiu, kiek tai liečia minėtÄ sumÄ . Be to, pažymi, kad ieÅ¡kovės su AB banku SNORAS sudarytoje neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje buvo nurodyta, kad įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, ir tai nereiÅ¡kia, kad absoliučiai visi AB banko SNORAS įsipareigojimai neprofesionaliam klientui yra apdrausti.

Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 3 str. 4 d. numato, kad draudimo objektu negali bÅ«ti draudėjo iÅ¡leisti skolos vertybiniai popieriai (indėlio sertifikatai). Indėlio sertifikato sutartyje buvo nurodyta, kad pasiraÅ¡ydamas sutartį indėlio sertifikato savininkas patvirtina, kad visos sutarties sÄ lygos aptartos ir paaiÅ¡kintos, jis su jomis sutinka ir jos iÅ¡reiÅ¡kia jo valiÄ bei yra susipažinęs su indėlių sertifikatų iÅ¡leidimo bendrųjų sÄ lygų apraÅ¡u Nr. 96 (toliau-apraÅ¡as) ir visiÅ¡kai sutinka su jo sÄ lygomis.

Å iame apraÅ¡e buvo aiÅ¡kiai nurodyta, kad indėlio sertifikatas nėra indėlių draudimo objektas, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovė žinojo apie indėlių draudimo netaikymÄ indėlio sertifikatams, tačiau sÄ moningai sutiko prisiimti su tuo susijusiÄ rizikÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 2 d. nutartimi ieÅ¡kovės V. M. M. ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir pripažino negaliojančia ieÅ¡kovės V. M. M. ir atsakovo bankrutuojančio AB banko SNORAS 2011 m. birželio 29 d. sudarytÄ indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. S 008858 dėl 7 239 Lt vertės indėlio sertifikato įsigijimo.

Taikė tarp Å¡alių restitucijÄ ir pripažino ieÅ¡kovės sumokėtÄ 7 239 Lt sumÄ ieÅ¡kovės lėšomis jos mokėjimo sÄ skaitoje BAB banke SNORAS.Priteisė ieÅ¡kovei V. M. M. iÅ¡ atsakovo BAB banko SNORAS 300 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡mokant jas iÅ¡ atsakovo administravimui skirtų lėšų. GrÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 60 Lt žyminio mokesčio. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas, kaip kredito įstaiga, kuriai taikomi didesni atidumo ir rÅ«pestingumo standartai, be to, kaip patyręs vertybinių popierių rinkos dalyvis, teikiantis investavimo paslaugas, turi pareigÄ veikti ypatingai rÅ«pestingai geriausiais kliento interesais, minimizuoti nepamatuotÄ neprofesionalaus kliento rizikÄ , įspėti apie galimas ypatingai nepalankias pasekmes.

Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 str. 3 d. atsakovÄ , veikiantį kaip savo leidžiamų vertybinių popierių platintojÄ ir finansų maklerį, įpareigoja aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visÄ reikalingÄ informacijÄ , kurios pagrindu jie galėtų suprasti siÅ«lomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms bÅ«dingÄ rizikÄ ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, o minėto straipsnio 5 d. įpareigoja prieÅ¡ pradedant teikti investicines paslaugas surinkti informacijÄ apie kliento ar potencialaus kliento žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis, finansinę padėtį, tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis.

Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas pažeidė minėto įstatymo 22 str. 5 d. nustatytas pareigas, nes nesurinko įrodymų apie ieÅ¡kovės finansinę padėtį, jos tikslus, sudarant indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, jos patirtį investavimo srityje. Tai paneigiančių įrodymų į bylÄ atsakovas nepateikė. IeÅ¡kovė yra senyvo amžiaus asmuo, pagal bylos įrodymus neturinti patirties ir bÅ«tinų žinių investavimo srityje.Nors indėlio sertifikato įsigijimo sutartyje yra nuoroda apie tai, kad ieÅ¡kovė buvo supažindinta su apraÅ¡u, tačiau toks įraÅ¡as nagrinėjamu atveju nėra pakankamas įrodymas, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ tikrųjų buvo supažindinta su visomis indėlio sertifikato įsigijimu susijusiomis rizikomis bei kad indėlio sertifikatas nėra apdraustas IÄ®IDÄ® nustatyta tvarka, nes tai yra standartinė sutarties sÄ lyga, nepaÅ¡alinanti atsakovo darbuotojų netinkamo pareigų atlikimo galimybės ir visų rizikų neatskleidimo.

ApraÅ¡o kopija ieÅ¡kovei nebuvo įteikta, ieÅ¡kovė neturėjo galimybės apsvarstyti atsakovo pasiÅ«lymÄ dėl indėlio sertifikato įgijimo, atsakovas vykdė agresyviÄ rinkodarÄ jos atžvilgiu. Tokiu bÅ«du atsakovas pažeidė finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 str. 3 d. reikalavimus.IeÅ¡kovė nurodė, kad už indėlio sertifikatÄ sumokėtos lėšos yra jos viso gyvenimo santaupos. IeÅ¡kovė, sudarydama ginčijamÄ sutartį, tikėjosi, jog indėlio sertifikatas yra apdraustas, ir bÅ«tent tai sÄ lygojo jos valiÄ sudaryti tokiÄ sutartį.

PrieÅ¡ingu atveju ji indėlio sertifikato įsigijimo sutarties nebÅ«tų sudariusi. Tokį ieÅ¡kovės suklydimÄ teismas pripažino esminiu ir 2011-06-29 indėlio sertifikato įsigijimo sutartį pripažino negaliojančia (CK 1.90 str.). Pripažinus sutartį negaliojančia taikytina restitucija (CK 1.90 str. 3 d., 1.80 str. 2 d., 6.145 str.), tačiau, kadangi atsakovui Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla, todėl restitucijos bÅ«dÄ teismas pakeitė (CK 6.145 str. 2 d.), nes atsakovas negali bÅ«ti įpareigojamas grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei lėšas, iÅ¡vengiant įmonių bankroto įstatymo nustatytos atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos.

Taikant restitucijÄ laikė, kad ieÅ¡kovės už indėlio sertifikatÄ sumokėtos lėšos (7 239 Lt) grÄ Å¾inamos į jos sÄ skaitÄ atsakovo banke ir jos yra lėšos banko sÄ skaitoje pagal banko sÄ skaitos sutartį.Teismas nustatė, kad pagal byloje esančius duomenis atsakovas Lietuvos bankas tiek, kiek jį įgalino teisės aktai, tinkamai kontroliavo atsakovo BAB banko SNORAS veiklÄ , o tai paneigiančių įrodymų ieÅ¡kovė nepateikė. Vien faktas, kad BAB bankas SNORAS tapo nemokus, nereiÅ¡kia, jog Lietuvos bankas netinkamai vykdė teisės aktų pavestas funkcijas.

PrieÅ¡ingai, atsakovas Lietuvos bankas pateikė į bylÄ Ä¯rodymus, jog reguliariai tikrino BAB bankÄ SNORAS, o nustačius veiklos pažeidimus, taikė jam poveikio priemones. Pripažinus, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovo Lietuvos banko neteisėtų veiksmų bei kaltės dėl ieÅ¡kovės patirtos žalos ir kad Å¡is atsakovas negali bÅ«ti atsakingas ir dėl ieÅ¡kovės patirtos neturtinės žalos, šį reikalavimÄ Lietuvos banko atžvilgiu teismas atmetė.IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad dėl sudarytos ginčijamos sutarties prarado galimybę vykdyti prievoles prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir tai galėjo sÄ lygoti dvasinius iÅ¡gyvenimus, todėl ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos priteisimo teismas taip pat atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas bankrutuojantis AB bankas SNORAS pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarties. Apeliantas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012-07-02 nutartį toje dalyje, kuria teismas pripažino negaliojančia tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo 2011-06-29 sudarytÄ indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. S 008858, nutarė taikyti tarp Å¡alių restitucijÄ ir pripažinti ieÅ¡kovės sumokėtÄ 7 239 Lt sumÄ ieÅ¡kovės lėšomis jos mokėjimo sÄ skaitoje BAB banke SNORAS, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 300 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡mokant jas iÅ¡ atsakovo administravimui skirtų lėšų, ir perduoti klausimÄ Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 1. Atsakovas nesutinka su teismo teiginiu, kad teikdamas investicines paslaugas pagal 2011-06-29 neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, taip pat sudarydamas 2011-06-29 indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. S 008858, atsakovas pažeidė finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau - FPRÄ®) 22 str. 3 bei 5 d. reikalavimus. Teismas rėmėsi prielaidomis, kad ieÅ¡kovė nesusipažino su indėlių sertifikatų bendrųjų sÄ lygų apraÅ¡u Nr. 96, kad atsakovas suklaidino ieÅ¡kovę ir kad ieÅ¡kovei susidarė klaidingas įspÅ«dis apie tai, jog jos įsigyjamas indėlio sertifikatas yra apdraustas, ir bÅ«tent tai sÄ lygojo jos valiÄ sudaryti tokiÄ sutartį, o prieÅ¡ingu atveju ji indėlio sertifikato įsigijimo sutarties nebÅ«tų sudariusi, jog atsakovas vykdė agresyviÄ rinkodarÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu, o ne faktiniais bylos duomenims, netinkamai aiÅ¡kino FPRÄ® bei susijusių teisės aktų nuostatas, nepagrįstai iÅ¡plėtė atsakovo atsakomybės ribas.

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007-05-31 nutarimu Nr. 1K-22 patvirtintų „Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimo priėmimo ir vykdymo taisyklių“ 22 p. nustato, kad finansų maklerio įmonė, prieÅ¡ pradėdama teikti neprofesionaliajam klientui ar potencialiam neprofesionaliajam klientui investicines ar papildomas paslaugas, privalo iÅ¡ anksto jam pateikti Å¡ių Taisyklių 30-45 punktuose nustatytÄ informacijÄ (kartu ir informacijÄ apie finansines priemones ir joms bÅ«dingÄ rizikÄ ).

Å ių taisyklių 24 p. nustato, kad 21-23 punktuose nurodyta informacija turi bÅ«ti pateikiama patvariojoje laikmenoje arba darant nuorodÄ Ä¯ tinklalapį internete (kai tai nėra laikoma patvariÄ ja laikmena) su sÄ lyga, kad yra laikomasi Å¡ių Taisyklių 6 punkte nustatytų reikalavimų. Å ių Taisyklių 7 p. nustato, kad 5-6 punktuose nustatytos informacijos pateikimas elektroninėmis ryÅ¡ių priemonėmis yra laikomas tinkamu, jei ji pateikiama atsižvelgiant į finansų maklerio įmonės ir kliento esamų arba bÅ«simų santykių pobÅ«dį bei finansų maklerio įmonės ir kliento vykdomÄ arba planuojamÄ vykdyti veiklÄ ir jei yra įrodymų, kad klientas turi galimybę nuolatos naudotis interneto ryÅ¡iu.

IeÅ¡kovė kliento aptarnavimo sutartyje nurodė, kad turi galimybę naudotis internetiniu ryÅ¡iu.2. Teismas nutartyje nurodė, kad atsakovas nesurinko įrodymų apie ieÅ¡kovės finansinę padėtį, jos patirtį investavimo srityje, tačiau Å¡ie įrodymai buvo surinkti laikantis atitinkamų reikalavimų. Remdamasis Lietuvos Respublikos CPK 314 str., prašė priimti ir tirti papildomai pateikiamus įrodymus - sudarytÄ su ieÅ¡kove 2011-06-29 neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. L9941985 (specialiÄ jÄ ir bendrÄ jÄ dalį) su priedu Nr. 1-F „Duomenys apie klientÄ (fizinį asmenį)“, taip pat AB banko SNORAS apibendrintÄ â€žFinansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymÄ â€œ.

Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties bendroji ir specialioji dalis, pirmiau minėtas priedas „Duomenys apie klientÄ (fizinį asmenį)“, taip pat iÅ¡vardinti kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies 2 punkte papildomi dokumentai (kartu ir „Finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymas“), kurių pateikimas neprofesionaliam klientui yra privalomas pagal FPRÄ® reikalavimus, sudaro vientisÄ kliento ir banko susitarimÄ dėl paslaugų teikimo. Å ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, nes pirmosios instancijos teismas konstatavo tariamÄ FPRÄ® 22 str. 5 d. (7 d.) pažeidimÄ (t. y.

įrodymų apie ieÅ¡kovės finansinę padėtį, jos tikslus sudarant indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, jos patirtį investavimo srityje nebuvimÄ ) savo iniciatyva. IeÅ¡kovė neginčijo neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties pasiraÅ¡ymo fakto bei turinio, nesirėmė FPRÄ® pažeidimu ir nekaltino atsakovo pirmiau minėtų duomenų nesurinkimu, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ apie tariamÄ FPRÄ® pažeidimÄ . IeÅ¡kovė savo paraÅ¡u duomenų anketoje patvirtino, kad atsisako suteikti nurodytÄ Ä¯statymo informacijÄ .

Savo ieÅ¡kinyje ji neigė tik indėlių sertifikatų iÅ¡leidimo bendrųjų sÄ lygų apraÅ¡o Nr. 96 gavimÄ .3. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad laikytina įrodyta, jog ieÅ¡kovė buvo suklaidinta atsakovo, sudarant indėlio sertifikato įgijimo sutartį ir sudarant ieÅ¡kovei įspÅ«dį, jog jos įsigyjamas indėlio sertifikatas yra apdraustas nustatyta tvarka. Mano, kad įstatymo pareiga suteikti klientui reikalingÄ informacijÄ reiÅ¡kia informacijos, kurios pakaktų vidutiniam neprofesionaliajam investuotojui priimti pagrįstÄ investicinį sprendimÄ , suteikimÄ , tačiau negali bÅ«ti iÅ¡plečiama tiek, kad suponuotų banko pareigÄ Ä¯sitikinti, kaip konkretus klientas su ja susipažino ir jÄ supranta.

Toks banko pareigos aiÅ¡kinimas bÅ«tų nepagrįstas ir objektyviai neįgyvendinamas. Tokio tikslo nėra nei Europos SÄ jungos teisės aktuose, nei juos įgyvendinančiuose Lietuvos įstatymuose. Pažymėtina, kad indėlio sertifikatas - tai suprantamas bet kuriam vidutiniam neprofesionaliam investuotojui paprastas investicinis produktas, pagal kurį buvo grÄ Å¾inamos visos investuotos lėšos ir mokamos fiksuotos palÅ«kanos. IeÅ¡kovė pripažino, kad sutartį pasirašė visos sutarties teksto neperskaičiusi, todėl toks jos elgesys neatitinka rÅ«pestingumo ir apdairumo kriterijų, kurie itin reikÅ¡mingi prisiimant tam tikrus finansinius įsipareigojimus.

IeÅ¡kovės gautame apraÅ¡yme buvo nurodyta, kad egzistuoja indėlio sertifikato bankroto rizika. ApraÅ¡e buvo aiÅ¡kiai nurodyta, kad indėlio sertifikatas nėra indėlių draudimo objektas.4. Indėlio sertifikatų reklaminėse skrajutėse taip pat buvo nurodyta, kad indėlio sertifikatas nėra apdraustas indėlių draudimu. Atsakovas prašė prijungti tokiÄ skrajutę prie bylos medžiagos, tačiau teismas atmetė šį atsakovo praÅ¡ymÄ , motyvuodamas tuo, kad skrajutė, kaip ir apraÅ¡as Nr. 96, nėra pasiraÅ¡yta ieÅ¡kovės, todėl negalės papildomai pagrįsti jokių atsakovo atsikirtimų.

Pirmosios instancijos teismas motyvavo savo sprendimÄ pripažinti negaliojančia indėlio sertifikato įsigijimo sutartį netinkamu FPRÄ® 22 str. 3 p. reikalavimų vykdymu bei su tuo susijusiu ieÅ¡kovės suklaidinimu. Dėl to pagal Lietuvos Respublikos CPK 314 str. apeliantas praÅ¡o teismo priimti ir tirti papildomai pateikiamÄ Ä¯rodymÄ - banko indėlio sertifikato skrajutę, kuri buvo platinama nuo 2011-10-31, iÅ¡likusios popierinės skrajutės kopijÄ . Skrajutės buvo nuolat atnaujinamos (keitėsi palÅ«kanų norma bei galiojimo terminas), tačiau nuostata dėl indėlių draudimo indėlio sertifikatui nesikeitė.

TÄ patvirtina iÅ¡likęs indėlių sertifikatų emisijos Nr. 96 skrajutės maketas.5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovę galėjo suklaidinti neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies 3 punktas, kuris numato, kad siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grÄ Å¾inimÄ , banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® ,,Indėlių ir investicijų draudimas“, tačiau bet kuriam vidutiniam neprofesionaliajam investuotojui turi bÅ«ti visiÅ¡kai akivaizdu, kad Å¡i sutarties sÄ lyga iÅ¡ esmės yra tik nuoroda į vieÅ¡ai skelbiamÄ teisės aktÄ , bet ne teiginys, kad bet kokios formos ir bet kokios apimties kliento investicijos yra draudžiamos valstybės, ir ieÅ¡kovei tai turėjo bÅ«ti neabejotinai suprantama.

6. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokioms pačiomis aplinkybėmis. Vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009).

Pažymėtina, kad teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo.7. Teismas nutarė pakeisti restitucijos bÅ«dÄ ir laikyti, kad ieÅ¡kovės už indėlio sertifikatÄ Â sumokėtos lėšos (7 239 Lt) grÄ Å¾inamos į jos sÄ skaitÄ atsakovo banke ir jos yra lėšos banko sÄ skaitoje pagal banko sÄ skaitos sutartį. Taip pat teismas nurodė, kad nutarčiai įsiteisėjus, atsakovo bankroto administratorius turi įvertinti, ar ieÅ¡kovės banko sÄ skaitoje turėtos lėšos buvo apdraustos IÄ®IDÄ® nustatyta tvarka, jeigu taip, praneÅ¡ti apie tai VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“, atitinkamai po draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo pakeičiant kreditorių bankroto byloje.Pažymėtina, kad IÄ®IDÄ® 10 str. 3 d. nustato, kad draudimo iÅ¡mokÄ apskaičiuojÄ ir moka draudimo įmonė remdamasi draudėjo draudžiamojo įvykio dienos duomenimis apie indėlininkus ar investuotojus, jų indėlius ar įsipareigojimus investuotojams ir apie papildomai apdraustų indėlių ar įsipareigojimų investuotojams sumas.

Vykdydamas savo įstatyminę pareigÄ , atsakovas jau pranešė VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ apie ieÅ¡kovės apdrausto indėlio sumÄ draudžiamojo įvykio dienos (2011-11-24) duomenimis, t. y. apie 7 338,67 Lt (7 000 Lt - terminuotasis indėlis; 77,61 Lt - palÅ«kanos už indėlį už laikotarpį iki 2011-11-24; 261,06 Lt - likutis mokėjimo sÄ skaitoje). Remdamiesi CPK 314 str., praÅ¡o priimti ir tirti ieÅ¡kovei priklausančios draudimo iÅ¡mokos dydį patvirtinantį įrodymÄ - ieÅ¡kovės indėliu draudimo fondo iÅ¡mokos sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡Ä , nes jo pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, kai pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovo administratorių praneÅ¡ti VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ apie papildomas lėšas, apdraustas IÄ®IDÄ® nustatyta tvarka.8.

SprendimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos mokėjimo ieÅ¡kovei galės priimti tik VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“, nes tai yra iÅ¡imtinė draudiko teisė pagal IÄ®IDÄ® 10 str. 3 d., o atsakovas galės tik informuoti draudikÄ apie įsiteisėjusiÄ teismo nutartį. Pažymėtina, kad bendra ieÅ¡kovės indėlio suma nevirÅ¡ys maksimalios 345 280 Lt draudimo sumos, numatytos IÄ®IDÄ® 5 straipsnyje (7 338,67 Lt - ankščiau apskaičiuota draudimo iÅ¡moka, 7 239 Lt - galima papildoma draudimo iÅ¡moka); taip pat atsakovui nėra žinomos jokios IÄ®IDÄ® 12 str. numatytos aplinkybės, kurios galėtų sÄ lygoti draudimo iÅ¡mokos ieÅ¡kovei nemokėjimÄ .

Todėl konstatuotina, kad ginčijamai nutarčiai įsiteisėjus, ji nustatytų materialiÄ jÄ pareigÄ neįtrauktam dalyvauti byloje asmeniui - VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“, kas yra laikytina absoliučiu nutarties negaliojimo pagrindu (CPK 329 str.).9. Atsižvelgdamas į patenkintÄ ieÅ¡kinio dalį, teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 300 Lt advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų ir nurodė, kad Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡mokėtinos iÅ¡ atsakovo administravimui skirtų lėšų.

Su bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimu iÅ¡ atsakovo administravimui skirtų lėšų nesutinkame. IeÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidos neatitinka bankroto administravimui skiriamų iÅ¡laidų esmės ir paskirties, todėl negali patekti į tokioms iÅ¡laidoms galimų numatyti bankrutuojančios įmonės lėšų sudėtį ir negali bÅ«ti priskiriamos prie atsakovo administravimo iÅ¡laidų.IeÅ¡kovė V. M. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apelianto atskirÄ jį skundÄ . Atsiliepimu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ sutinka su teismo nutartyje iÅ¡sakytais argumentais. Nurodo, kad Å¡iuo konkrečiu atveju, banko konsultantas privalėjo jai akcentuoti investicinio produkto esmę, galimÄ rizikÄ ir kitas sÄ lygas, t. y. turėjo pateikti visÄ informacijÄ apie indėlius sertifikatus, supažindinti su indėlių sertifikatų iÅ¡leidimo bendrųjų sÄ lygų apraÅ¡u, atsakyti teisingai į ieÅ¡kovės pagrindinį klausimÄ â€“ ar indėlis bus apdraustas. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai Apeliacinis skundas netenkintinas.Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė V.

M. M. ginčija tarp jos ir atsakovo BAB banko SNORAS 2011 m. birželio 29 d. sudarytÄ indėlio sertifikato įgijimo sutartį, kaip sudarytÄ iÅ¡ esmės suklydus. Savo reikalavimÄ grindžia tuo, kad sudarydama šį sandorį nežinojo, kad indėlio sertifikatas nėra indėlių ir įsipareigojimų investuojamas draudimo objektas.Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iÅ¡ esmės suklydus sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios Å¡alies ieÅ¡kinį. Å iame straipsnyje įtvirtinto pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu taikymo sÄ lygos yra tokios: pirma, turi bÅ«ti konstatuotas suklydimo faktas, antra, suklydimas turi bÅ«ti kvalifikuotas kaip esminis, trečia suklydimo faktÄ galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad suklydimas - tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai iÅ¡reiÅ¡kiama valia sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008).

Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trÅ«kumų; jÄ nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios iÅ¡raiÅ¡ka. Vertinant, ar suklydimas gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip esminis, bÅ«tina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio Å¡alies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sÄ lygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2000).Pažymėtina, kad 2009 m.

AB banke ,,Snoras“ sparčiai augant blogųjų paskolų atidėjimams atsirado banko mokumo problemos, sumažėjo kapitalo nepakankamumo rodiklis iki 7,19 proc., tuo tarpu kitų bankų Å¡is rodiklis siekė 13,5 proc. Kad pagerinti banko finansinės veiklos stabilumÄ , nedidinant akcinio kapitalo, AB bankas ,,Snoras“ platino indėlius - sertifikatus, kuriuos klientams, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei, pristatinėjo kaip priemones lygiavertes terminuotiems indėliams. BÅ«tent indėlių sertifikatų pristatymas kaip lygiaverčių AB banko SNORAS indėliams priemonių, sutartyje numatant įsipareigojimÄ , kad indėlis yra draudžiamas ir neprofesionaliems klientams taikoma aukščiausia lygio apsauga, tai suklaidino ieÅ¡kovę, kas paskatino pasiraÅ¡yti sutartį, susijusia su didele rizika, apie kuriÄ ieÅ¡kovė, pasitikėdama AB banku SNORAS, neįtarė.Kaip minėta, 2011 m. birželio 29 d.

Å¡alys sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. L 9941985. TÄ pačiÄ dienÄ ginčo Å¡alys sudarė indėlio sertifikavimo įgijimo sutartį, pagal kuriÄ V. M. M. įsigijo 7 239 Lt vertės indėlio sertifikatÄ su 2,6 proc. fiksuota metine palÅ«kanų norma iÅ¡ banko indėlių sertifikatų emisijos Nr. 96/LTL, o bankas įsipareigojo indėlio sertifikato iÅ¡pirkimo datÄ â€“ 2012 m. liepos 5 d., iÅ¡pirkti indėlio sertifikatÄ ir sumokėti sukauptas palÅ«kanas.Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis pagal savo turinį yra atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, kuriai taikytinos Å¡ių paslaugų teikimÄ reglamentuojančios CK XXXV skyriaus pirmojo skirsnio bendrosios nuostatos.Ginčijama indėlio sertifikato įsigijimo sutartis buvo sudaryta aptarnavimo sutarties pagrindu.

Vadovaujantis CK 6.719 straipsnio 1 dalimi, prieÅ¡ sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui iÅ¡samiÄ informacijÄ , susijusiÄ su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sÄ lygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokiÄ informacijÄ , turinčiÄ Ä¯takos kliento apsisprendimui. Be to, aptarnavimo sutarties pagrindu bankas, kaip finansų maklerio įmonė, teikianti klientui investicines paslaugas, suteikė ieÅ¡kovei neprofesionalaus kliento kategorijÄ tuo pačiu prisiimdamas prievolę jos atžvilgiu laikytis Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 ir 24 straipsniuose bei25 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų investuotojų apsaugos priemonių (aptarnavimo sutarties 3.6,3.9 punktai), o taip pat aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti visÄ reikiamÄ informacijÄ , kurios pagrinduklientas galėtų suprasti siÅ«lomų finansinių priemonių esmę ir joms bÅ«dingÄ rizikÄ ir galėtų priimtipagrįstus investicinius sprendimus (FPRÄ® 22 str. 3 d.), o bÅ«tent - pateikti informacijÄ apie finansinespriemones, įskaitant konsultacijas ir įspėjimÄ apie rizikÄ , kuri bÅ«dinga investicijoms į tam tikrasfinansines priemones (FPRÄ® 22 str. 4 d. 2 p.).IeÅ¡kovei neigiant, jog bankas tinkamai atliko kliento informavimo pareigÄ , atsakovas, siekdamas paneigti teismo iÅ¡vadÄ dėl banko prievolių Å¡ioje srityje kliento atžvilgiu pažeidimo, atskirajame skunde nurodo, jog kliento tinkamÄ informavimÄ apie indėlio sertifikatui bÅ«dingÄ rizikÄ patvirtina aptarnavimo sutarties sudarymo metu bei indėlių sertifikato įsigijimo sutarties sudarymo metu klientui pateikta informacija.Apelianto įsitikinimu, ieÅ¡kovė informacijÄ apie galimas rizikas, susijusias su indėlių sertifikatu, gavo aptarnavimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu kartu su jai pateiktais dokumentais - „Finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymu“ bei „Veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientams priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumÄ , apraÅ¡ymo santrauka“.

Apeliantas nurodė, kad Å¡ie dokumentai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas neįrodė nei vienos iÅ¡ CPK 314 straipsnyje įtvirtintų sÄ lygų egzistavimo, ir, įvertinus tai, jog bÅ«tent jam teko pareiga įrodyti aplinkybes, susijusias su kliento tinkamu informavimu apie indėlio sertifikatui bÅ«dingÄ rizikÄ , nėra pagrindo pripažinti, jog Å¡ių dokumentų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Tačiau Å¡ie dokumentai vertintini atsižvelgiant, kad reiÅ¡kiami turtiniai reikalavimai yra susiję su vieÅ¡ojo intereso gynimu. Pažymėtina, jog apraÅ¡ymo ir apraÅ¡ymo santraukos turinys nesudaro pagrindo spręsti, jog bankas tinkamai informavo klientÄ apie indėlio sertifikatui bÅ«dingÄ rizikÄ . Banko apraÅ¡yme pateikiamas finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingų rizikų apraÅ¡ymas, skirtas ir neprofesionaliam, ir profesionaliam klientui (apraÅ¡ymo 1-2 p.). Remiantis apraÅ¡ymo 9 punktu, indėlio sertifikatai yra priskirti pinigų rinkos priemonėms.

Å io apraÅ¡ymo 10 punkte, aptariant galimas investavimo į pinigų rinkos priemones rizikas, nurodyta, jog „valstybių iÅ¡leistos pinigų rinkos priemonės (iždo vekseliai) yra nerizikingos, kadangi praktiÅ¡kai neegzistuoja rizika, kad jos bus neiÅ¡pirktos. Kitais atvejais bÅ«tina įvertinti ir galimÄ emitento bankroto rizikÄ â€œ. Todėl pinigų rinkos priemonėms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡yme bankas neatskleidė indėlio sertifikatų, kaip savarankiÅ¡kos finansinės priemonės, rizikos. Pažymėtina, kad toks rizikos apraÅ¡ymas pažeidžia teisės aktų reikalavimus, nes jame pateikta informacija neatitinka jai keliamų aiÅ¡kumo, suprantamumo ir iÅ¡samumo reikalavimų (FPRÄ® 22 str. 2 d.).

JÄ gavęs klientas nėra tiesiogiai, aiÅ¡kiai informuojamas, jog indėlių sertifikatai, kaip pinigų rinkos priemonė, nėra apdrausta indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimu ir kad banko bankroto atveju jis neįgytų teisės į pinigų sumÄ , kuri numatyta Lietuvos Respublikos Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme.Lietuvos Respublikos CK 1.5 str., 6.158 str. nuostatos reikalauja, kad šalys elgtųsi sÄ Å¾iningai ne tik vykdant įsipareigojimus pagal sudarytÄ sutartį, bet taip pat ir prieÅ¡ sudarant sutartį, t. y. atskleistų viena kitai joms žinomÄ informacijÄ , turinčiÄ esminės reikÅ¡mės sutarčiai sudaryti.

Todėl patvirtindamas indėlius sertifikatus AB bankas ,,Snoras“ privalėjo klientui ne tik pateikti visÄ turimÄ informacijÄ , bet ir surinkti bei įvertinti informacijÄ apie kliento investavimo patirtį ir gebėjimus suprasti rizikÄ ir priimti sprendimÄ , t. y. įvertinti ar Å¡i investavimo priemonė yra tinkama klientui.Kliento, kuriam suteikta neprofesionalaus kliento kategorija, informavimas apie galimas finansinės priemonės rizikas tokiu bÅ«du, kad jam paliekama pačiam savarankiÅ¡kai įvertinti galimas rizikas banko bankroto atveju, nėra tinkamas tokio kliento informavimas, atsižvelgiant į jo turimÄ Å¾inių, įgÅ«džių ir patirties lygį ir galimybę savarankiÅ¡kai atlikti tinkamÄ su investavimu susijusių rizikų įvertinimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2098/2012).Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad indėlių sertifikato įgijimo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovė nebuvo supažindinta su indėlių sertifikatų iÅ¡leidimo bendrųjų sÄ lygų apraÅ¡u Nr. 96 (LTL) bei jame esančia sÄ lyga, patvirtinančia, jog indėlio sertifikatas nėra indėlių draudimo objektas.

Be to, Å¡i sÄ lyga nėra individualizuota atskiru indėlio sertifikato savininko raÅ¡tiÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡tu patvirtinimu. IeÅ¡kovei neigiant minėto apraÅ¡o jai pateikimÄ , atsakovas turėjo pareigÄ pateikti įrodymus apie tinkamÄ pareigų, susijusių su informacijos ieÅ¡kovei apie indėlio sertifikatui bÅ«dingÄ rizikÄ suteikimu, atlikimÄ . Pažymėtina, kad atsakovas bÅ«damas subjektas, kuriam tenka pareiga įrodyti aplinkybes, susijusias su jam tenkančių pareigų tinkamu įvykdymu, turi prisiimti ir Å¡ių aplinkybių įrodinėjimo rizikÄ , tiek įrodinėjimo priemonių, tiek įrodymų turinio prasme.

Å ioje byloje, iÅ¡skyrus minėtÄ 2011 m. birželio 29 d. indėlio sertifikato įsigijimo sutarties standartinę sÄ lygÄ , kuria iÅ¡reikÅ¡tas indėlio sertifikato savininko patvirtinimas, jog jis yra susipažinęs su apraÅ¡u ir visiÅ¡kai sutinka su jo sÄ lygomis, atsakovas nepateikė jokių kitų Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Apeliantas nurodo, kad informacija, jog indėlio sertifikatas nėra apdraustas indėlių draudimu buvo iÅ¡siuntinėtas klientams reklaminėse skrajutėse.

Teisėju kolegija pažymi, kad indėlių sertifikatų reklaminės skrajutės savo paskirtimi nėra oficialus dokumentas, kurį klientas privalo skaityti. Tai yra bendro pobÅ«džio reklaminė informacija, kuriÄ gauna kiekvienas interneto vartotojas. Atsakovas ir nepateikė duomenų, kad ieÅ¡kovė tokiÄ informacijÄ gavo.Vadovaujantis CK 6.185 straipsnio 1 dalimi, standartinėmis laikomos sÄ lygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iÅ¡ anksto parengia viena Å¡alis nederindama jų su kita Å¡alimi ir kurios be derybų su kita Å¡alimi taikomos sudaromose sutartyse.

Sutarties standartinės sÄ lygos privalomos kitai Å¡aliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sÄ lygomis susipažinti (CK 6.185 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant standartinių sutarčių privalomumÄ sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusiai Å¡aliai, yra konstatuota, jog standartinės sutarties sÄ lygos yra privalomos kitai Å¡aliai tik tuo atveju, jeigu standartines sutarties sÄ lygas parengusi Å¡alis tinkamai jas atskleidė. Aplinkybę, kad kita Å¡alis buvo tinkamai supažindinta su standartinėmis sutarties sÄ lygomis, privalo įrodyti standartines sÄ lygas parengusi Å¡alis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006).Nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar ieÅ¡kovė buvo supažindinta su apraÅ¡u, atsakovas turėjo įrodyti bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų egzistavimÄ , t. y. teisinę reikÅ¡mę turinčios apraÅ¡o sÄ lygos, jog indėlio sertifikatas nėra indėlių draudimo objektas, įtraukimÄ Ä¯ raÅ¡ytinį indėlio sertifikato įsigijimo sutarties tekstÄ ; apraÅ¡o pateikimÄ ieÅ¡kovei kaip indėlio sertifikato įsigijimo sutarties priedÄ atskiru dokumentu; apraÅ¡o atsiuntimÄ ieÅ¡kovei iki indėlio sertifikato įsigijimo sutarties pasiraÅ¡ymo; apraÅ¡o pateikimÄ susipažinti ieÅ¡kovei indėlio sertifikato įsigijimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu.

Atsižvelgiant į tai, jog indėlio sertifikato įsigijimo sutartyje esanti standartinė sÄ lyga, iÅ¡reiÅ¡kianti indėlio sertifikato savininko patvirtinimÄ dėl jo susipažinimo su apraÅ¡u, yra vienintelis atsakovo pateiktas ieÅ¡kovės susipažinimÄ su apraÅ¡u patvirtinantis įrodymas, ieÅ¡kovei ginčijant minėtos sutarties sÄ lygos atitikimÄ tikrovei, jis negali bÅ«ti laikomas pakankamu, siekiant įrodyti ieÅ¡kovės supažindinimo su apraÅ¡u aplinkybę.Nesant ieÅ¡kovės supažindinimo su apraÅ¡u patvirtinančių įrodymų, ar kitų įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovei buvo iÅ¡aiÅ¡kinta su indėlio sertifikato įsigijimu susijusi rizika, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovė 2011 m. birželio 29 d. indėlio sertifikato įsigijimo sutartį sudarė neturėdama atsakovo jai suteiktos informacijos, jog indėlio sertifikatas nėra indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo objektas.Kad indėlis-sertifikatas yra neapdraustas, o sutartyje 3.6 p. banko įsipareigojimas neteisėtas, ieÅ¡kovei tapo žinoma tik po keturių mėnesių, t. y. 2011 metų lapkričio mėn. 18 d. valstybei nacionalizavus bankÄ ir kreipiantis į AB bankÄ â€žSnoras“ dėl santaupų gavimo.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieÅ¡kovės suklydimÄ , neteisingai suvokiant su indėlio sertifikato įsigijimo sutarties sudarymu susijusiÄ rizikÄ .

Å is suklydimas laikytinas esminiu, nes buvo suklysta dėl su sandorio dalyku susijusių aplinkybių, buvusių sandorio sudarymo metu.Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 str.), t. y. Å¡alies teigiančios, kad ji suklydo, elgesį bÅ«tina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis, t. y. ar kitas normaliai atidus ir protingas žmogus, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje bÅ«tų sudaręs tokį pat sandorį.

Be to, vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies, teigiančios, jog ji suklydo, amžių, iÅ¡simokslinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2000).Pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo ieÅ¡kovės asmenį ir nustatė jos patirties investavimo srityje, susijusios su indėlio sertifikatu, nebuvimÄ .

Å iuo atveju yra pagrindas iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovės elgesiui, sudarant indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, pritaikius apdairaus, atidaus ir protingo žmogaus elgesio standartÄ , kitas žmogus, bÅ«damas panaÅ¡ioje situacijoje, bÅ«tų taip pat sudaręs tokį pat sandorį.Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pasisakė dėl į bylÄ neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, t. y. dėl VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ teisių ir pareigų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo teisiniai santykiai susiklostė iÅ¡skirtinai tik tarp ieÅ¡kovės ir apelianto, todėl atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimas sukelia teises ir pareigas tik jiems. Taigi darytina iÅ¡vada, kad minėtas apelianto teiginys yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartimi priimto procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ ir priteisdamas ieÅ¡kovės turėtų 300 Lt iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡ atsakovo, nepagrįstai nurodė, jog jos turi bÅ«ti apmokėtos iÅ¡ atsakovo administravimui skirtų lėšų.

Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2097/2012, iÅ¡aiÅ¡kino, jog įmonės, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla, piniginė prievolė, atsiradusi iÅ¡sprendus procesinį bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , priskirtina prie Å¡ios bankrutavusios įmonės administravimo iÅ¡laidų, dėl ko kreditorių reikalavimai dėl tokių lėšų grÄ Å¾inimo tenkintini IBÄ® 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kartu su kitomis administravimo iÅ¡laidomis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai:                                                                 Rasa GudžiÅ«nienė                                                                  Vytas Milius                                                                  Marytė MitkuvienėÂ