2019-05-15 Nr. AB-11255-3-61-3-02624-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1609-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02624-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (teisių ir pareigų perėmėjas – Vilniaus pataisos namai) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 7 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad mirus motinai, jis buvo etapuotas tik į šarvojimo salę, tačiau nebuvo etapuotas į kapines, į šarvojimo salę buvo įvestas su antrankiais, tai jam sukėlė didelius psichologinius nepatogumus, sukėlė neigiamų emocijų giminaičiams. Po motinos mirties pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl įgaliojimų patvirtinimo, siekdamas tinkamai įforminti paveldėjimo teises, tačiau jo prašymo neregistravo, vėliau vilkino įgaliojimo išdavimą, kuris užtruko beveik tris mėnesius, tai jam sukėlė netikrumą dėl ateities. Pareiškėjas kreipėsi su į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių (toliau – ir Seimo kontrolierius), kurio pažymoje nustatytomis aplinkybėmis ir grindžia savo skundą. Pareiškėjas tvirtino, kad pagal teisės aktų reikalavimus išvykai galėjo būti suteikiama iki 5 parų, tačiau jam Lukiškių TI-K suteikė tik 2 valandas. Pareiškėjas teigė, kad dėl įvairių konfliktinių situacijų į (duomenys neskelbtini) tarnybą kreipėsi daugiau kaip 70 kartų.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Lukiškių TI-K nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodomi galbūt atsiradę dvasiniai išgyvenimai kilo dėl konvojavimo sąlygų panaudojant antrankius, rankas laikant už nugaros ar kitų pareigūnų veiksmų, teigia, o pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais. 2017 m. sausio 16 d. pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu patvirtinti jo įgaliojimą seseriai R. Č. jo vardu disponuoti banke esančiomis piniginėmis lėšomis bei jo vardu tvarkyti palikimą po motinos mirties. Pareiškėjas 2017 m. sausio 20 d. išvežtas iš Lukiškių TI-K į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), todėl įgaliojimą jam galėjo patvirtinti Pravieniškių PN-AK administracija. Lukiškių TI-K 2017 m. vasario 9 d. raštu Nr. 96-494 informavo pareiškėją, kad jo prašymai negali būti tenkinami, nes įgaliojimas turi būti patvirtintas įgaliotojo parašu, o, pareiškėjui išvykus iš Lukiškių TI-K atlikti paskirtos bausmės į Pravieniškių PN-AK, įgaliojimo įregistruoti be jo parašo nėra galimybės. Pareiškėjui buvo išaiškinta, jog dėl įgaliojimų patvirtinimo jis gali kreiptis į Pravieniškių PN-AK administraciją.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo R. P. skundą patenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 700 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjo motina B. P. mirė (duomenys neskelbtini) Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. gruodžio 28 d. gautas pareiškėjo sesers R. Č. prašymas leisti pareiškėjui dalyvauti motinos laidotuvėse. Lukiškių TI-K 2016 m. gruodžio 28 d. gautas pareiškėjo sesers R. Č. prašymas leisti pareiškėjui dalyvauti motinos laidotuvėse, nurodyta, kad šarvojimas vyks 2016 m. gruodžio 28 d. 16 val., laidotuvės vyks 2016 m. gruodžio 29 d. 14 val. 45 min. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. 1A-307-518/2016 Lukiškių TI-K buvo pranešta, kad teismas, kurio žinioje yra pareiškėjo byla, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas, SVĮ) 30 straipsnio 2 dalimi, neprieštarauja, kad pareiškėjui būtų duotas leidimas išvykti už tardymo izoliatoriaus ribų dalyvauti motinos laidotuvėse. Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 29 d. kreipėsi į įstaigos administraciją su prašymu Nr. 7.40(13)-443 nuo 12 iki 14 val. konvojuoti jį į motinos šarvojimo vietą.

7. Lukiškių TI-K 2016 m. gruodžio 29 d. išvadoje Nr. 24-9524 „Dėl suimtojo trumpalaikės išvykos už Lukiškių tardymo-izoliatoriaus kalėjimo ribų“ nurodoma, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikomas nuo 2012 m. spalio 12 d., yra nevedęs, nedirba, nė karto neskatintas, yra baustas, duomenų, kad vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas, nėra. Išvadoje siūloma leisti pareiškėjui išvykti į motinos šarvojimo vietą 2016 m. gruodžio 29 d. nuo 12 iki 14 val., skiriant ginkluotą palydą ir asmeniui uždedant antrankius. Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. N-224 „Dėl leidimo suimtajam R. P. išvykti į trumpalaikę išvyką už Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimų ribų“ leista pareiškėjui 2016 m. gruodžio 29 d. nuo 12 iki 14 val. išvykti į trumpalaikę išvyką į koplyčią, kur buvo pašarvota pareiškėjo motina, skiriant ginkluotą palydą ir asmeniui uždedant antrankius. Lukiškių TI-K 2016 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. 9-17886 informavo Vilniaus apygardos prokuratūrą, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką, kad pareiškėjui 2016 m. gruodžio 29 d. suteikta trumpalaikė išvyka nuo 12 iki 14 val. į šarvojimo salę, adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2017 m. sausio 12 d. pateikė 2017 m. sausio 11 d. skundą Lukiškių TI-K administracijai, kuriame nurodė, kad 2016 m. gruodžio 29 d. buvo konvojuotas į šarvojimo salę, kurioje buvo pašarvotas miręs artimas žmogus, socialinio darbuotojo buvo informuotas, kad galės būti išvykęs iki dviejų valandų, todėl nedalyvavo laidotuvėse ir jaučiasi apgautas.

8. Teismas nurodė, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalį suimtiesiems gali būti leidžiama išvykti už tardymo izoliatoriaus ribų Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip penkioms paroms dėl sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirties ar sunkios ligos, gresiančios gyvybei, dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę turtinę žalą suimtajam ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams. Leidimą išvykti, gavęs suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinį sutikimą, duoda tardymo izoliatoriaus direktorius, atsižvelgdamas į suimtojo asmenybę ir jo elgesį buvimo tardymo izoliatoriuje laiku. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 30 straipsnio 3 dalį pilnamečiai suimtieji ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu nurodymu vyksta su apsauga. Apsaugą atlieka tardymo izoliatorių pareigūnai. Pilnamečiai suimtieji, kuriems apsauga nebuvo paskirta, taip pat nepilnamečiai suimtieji vyksta su tardymo izoliatoriaus pareigūno ar kelių pareigūnų palyda. Pilnamečiams suimtiesiems išvykos metu gali būti uždedami antrankiai.

9. Teismas nustatė, kad teismas, kurio žinioje yra byla, kurioje tiriama pareiškėjo galbūt padaryta nusikalstama veika, 2016 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. 1A-307-518/2016 informavo Lukiškių TI-K, kad neprieštarauja, jog pareiškėjui būtų duotas leidimas išvykti už Lukiškių TI-K ribų dalyvauti motinos laidotuvėse.

10. Pareiškėjas skunde nurodė, kad socialinis darbuotojas informavo, kad jis iš Lukiškių TI-K gali išvykti į ne ilgiau kaip dviem valandoms. Lukiškių TI-K administracijai nuo 2016 m. gruodžio 28 d. buvo teikti trys raštai: iš Lietuvos apeliacinio teismo, iš pareiškėjo sesers ir iš pareiškėjo. Pareiškėjo sesuo rašte nurodė aplinkybes dėl pareiškėjo motinos šarvojimo, laidotuvių grafiką. Taigi Lukiškių TI-K turėjo informaciją apie pareiškėjo motinos mirtį ir jos laidojimo laiką. Pareiškėjas raštu taip pat pareiškė pageidavimą dalyvauti motinos šermenyse 2016 m. gruodžio 28 d. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad pareiškėjas laikomas laisvės atėmimo įstaigoje, darė išvadą, kad jis galėjo nežinoti visų aplinkybių, susijusių su motinos laidotuvių organizavimu bei jo teisėmis prašyti išleisti į šermenis ir laidotuves. Atsižvelgęs į pareiškėjo ir jo sesers teiktus prašymus Lukiškių TI-K administracijai, teismas darė išvadą, kad buvo išreikšta pareiškėjo valia dalyvauti ne tik motinos šermenyse, bet ir laidotuvėse. Teismas pažymėjo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 13 straipsnio 3 dalį tardymo izoliatorių darbuotojai, lankydami suimtuosius kamerose, taip pat jų asmeninio priėmimo metu prireikus išaiškina suimtiesiems jų laikymo šiose įstaigose tvarką ir sąlygas, teises, pareigas ir jiems taikomus draudimus. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo skunde dėstomas aplinkybes ir bylos duomenis, sprendė, kad pareiškėjui galbūt nebuvo suteikta išsami informacija apie jo teisę į trumpalaikę išvyką už Lukiškių TI-K ribų iki penkių parų, kaip nustatyta Suėmimo vykdymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje.

11. Teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K administracija, spręsdama leidimo pareiškėjui išvykti į motinos laidotuves klausimą, neįvertino jai pateiktų duomenų, t. y., kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 28 d. rašte nurodė, jog neprieštarauja pareiškėjo išvykimui už tardymo izoliatoriaus ribų dalyvauti motinos laidotuvėse, taip pat neatsižvelgė į pareiškėjo sesers nurodytas aplinkybes dėl motinos šermenų ir laidotuvių laiko bei jos prašymo leisti pareiškėjui dalyvauti motinos laidotuvėse. Teismas pažymėjo, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis suteikia teisę suimtajam išvykti už tardymo izoliatoriaus ribų iki penkių parų, nors pareiškėjui į motinos šarvojimo vietą leista išvykti tik dviem valandoms. Teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K nepagrįstai apribojo pareiškėjo trumpalaikės išvykos trukmę iki dviejų valandų ir nesudarė galimybės jam dalyvauti motinos laidotuvėse.

12. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (redakcija nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) (toliau – ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės) 117 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus direktorius, prieš priimdamas sprendimą leisti suimtajam išvykti už tardymo izoliatoriaus ribų, privalo įvertinti suimtojo asmenybę ir aplinkybes: kaip suimtasis elgėsi per visą suėmimo taikymo ir bausmės atlikimo laiką, kokių nusikalstamų veikų padarymu įtariamas, kaltinamas arba už kokias nusikalstamas veikas nuteistas, ar buvo anksčiau teistas ir už kokias nusikalstamas veikas. Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. įsakyme Nr. N-224 „Dėl leidimo suimtajam R. P. išvykti į trumpalaikę išvyką už Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimų ribų“ nurodyta išvykos metu pareiškėjui uždėti antrankius. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad galutinį sprendimą dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo priima laisvės atėmimo įstaigos direktorius, t. y. pataisos įstaigos direktorius turi diskrecijos teisę suteikti trumpalaikę išvyką į namus. Diskrecijos teisė neturi būti aiškinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas. Dėl to pataisos įstaigos direktorius, priimdamas sprendimus dėl trumpalaikės išvykos suteikimo, privalo vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais bei minėtais principais, įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir motyvuoti sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2112-520/2015).

13. Teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. įsakyme Nr. N-224 ir 2016 m. gruodžio 29 d. išvadoje Nr. 24-9524, kuria remiantis buvo priimtas 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. N-224, nėra nurodyta, dėl kokių priežasčių trumpalaikės išvykos metu pareiškėjui turėtų būti uždėti antrankiai. Lukiškių TI-K administraciniuose aktuose nebuvo išdėstyti motyvai apie galimą pareiškėjo pavojingumą ar kitas aplinkybes, kurioms esant yra pagrindas taikyti specialiąsias priemones. Teismas darė išvadą, kad Lukiškių TI-K nepakankamai motyvavo būtinybę išvykos metu naudoti specialiąsias priemones – antrankius, todėl yra pagrindas konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus.

14. Pareiškėjas skunde neturtinę žalą kildino ir iš galbūt neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, t. y. dėl to, kad, mirus jo motinai, Lukiškių TI-K administracija nepatvirtino įgaliojimo jo seseriai R. Č. tvarkyti su paveldėjimu susijusius klausimus. Pareiškėjas Lukiškių TI-K pateikė 2017 m. sausio 16 d. prašymą išduoti įgaliojimą seseriai R. Č. atlikti veiksmus, susijusius su paveldėtu turtu po motinos mirties. Lukiškių TI-K 2017 m. vasario 9 d. raštu Nr. 96–494 atsakė į pareiškėjo prašymą dėl įgaliojimo išdavimo, kuriame nurodė, kad 2017 m. vasario 9 d. persiuntė jo prašymą dėl įgaliojimų Pravieniškių PN-AK, nes pareiškėjas 2017 m. sausio 20 d. išvyko į Pravieniškių PN-AK.

15. Teismas nustatė, kad 2017 m. sausio 17 d. pareiškėjo sąskaitoje buvo rezervuota 3,48 Eur suma įgaliojimui patvirtinti, tačiau 2017 m. sausio 20 d. pareiškėjas planiniu konvojumi išvyko į Pravieniškių PN-AK atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Lukiškių TI-K 2017 m. vasario 9 d. rašte Nr. 96–494 pareiškėjui nurodė, kad pinigai, rezervuoti įgaliojimui patvirtinti, buvo persiųsti į jo asmeninę sąskaitą Pravieniškių PN-AK. Lukiškių TI-K atsiliepime nenurodė, ar įgaliojimų išdavimo tvarka reglamentuota Lukiškių TI-K patvirtinta tvarka, todėl yra pagrindas nagrinėjamoje byloje taikyti teisės aktus, reglamentuojančius panašius teisinius santykius. Lietuvos Respublikos notariato įstatyme nustatyti notarinių veiksmų atlikimo terminai. Pagal Notariato įstatymo 29 straipsnį notariniai veiksmai atliekami iš karto, kai pateikiami reikiami dokumentai ir paimamas nustatyto dydžio atlyginimas. Jeigu reikalinga papildoma informacija ar dokumentai, notarinių veiksmų atlikimas gali būti atidėtas dvidešimt kalendorinių dienų arba iki reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo.

16. Teismas nurodė, kad 2017 m. sausio 17 pareiškėjo sąskaitoje buvo rezervuota 3,48 Eur suma įgaliojimui patvirtinti, todėl nuo šios dienos laikoma, kad nebuvo kliūčių patvirtinti pareiškėjo pateiktą įgaliojimą. Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtintas konkretus terminas, per kurį įgaliojimas turi būti sudarytas nuo reikiamų dokumentų gavimo dienos. Kadangi Lukiškių TI-K yra laisvės atėmimo vykdymą užtikrinanti institucija, kurios pagrindinės funkcijos yra užtikrinti suėmimo (kalinimo) vykdymą ir suimtųjų asmenų (kalinamų asmenų) apsaugą, Notariato įstatymo 29 straipsnyje nustatytas reikalavimas notarinius veiksmus atlikti iš karto neturi būti aiškinamas kaip reikalavimas notarinius veiksmus atlikti tą pačią dieną. Prašymas patvirtinti įgaliojimą pateiktas 2017 m. sausio 16 d., o 2017 m. sausio 17 d. pareiškėjo sąskaitoje buvo rezervuota 3,48 Eur suma įgaliojimui patvirtinti. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad veiksmai, susiję su įgaliojimo patvirtinimu, buvo atliekami operatyviai. Aplinkybės, dėl kurių įgaliojimas nebuvo patvirtintas, nuo Lukiškių TI-K nepriklausė, t. y. pareiškėjas buvo išvežtas į Pravieniškių PN-AK. Teismas pažymėjo, kad įgaliojimas buvo sudarytas 2017 m. kovo 8 d., pareiškėjas skunde nepaaiškino, kokią konkrečią žalą galėjo padaryti įgaliojimo sudarymas vėliau, t. y. 2017 m. kovo 8 d. Todėl teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo aspektu nenustatyti.

17. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatavo, kad pareiškėjui priteistina 700 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašomos 7 500 Eur sumos nelaikė adekvačia dėl atsiradusioms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.

III. 18. Pareiškėjas R. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti.

19. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ginčo aplinkybes ir nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika administracinėje byloje Nr. A-2122-520/2015, kurioje buvo kalbama apie įstaigos direktoriui suteikiamą diskrecijos teisę spręsti dėl išvykos, nes pareiškėjas nebuvo nuteistas ir diskrecijos teisės nebuvo pagrindo svarstyti, nes tai iš esmės nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas, suteikdamas leidimą vykti į laidotuves skiriant apsaugą ar palydą.

20. Teismas nepagrįstai nepripažino neteisėtais Lukiškių TI-K veiksmų įgaliojimo tvirtinimo metu, nes Notariato įstatymo 29 straipsnis nustato reikalavimą atlikti veiksmus iš karto, t. y. operatyviai ir nedelsiant. Pareiškėjo manymu, 4 dienų tokiems veiksmams pakako. Pareiškėjo teigimu, jis turėjo daug psichologinių išgyvenimų, nes beveik 2 mėnesius turėjo laukti ir kreiptis į notarą, Seimo kontrolierių, Pravieniškių PN-AK, patyrė baimę, kad gali netekti paveldėjimo teisės, nes terminas baigėsi 2017 m. kovo 25 d., vos spėjo paduoti pareiškimą. Lukiškių TI-K darbuotojai nepersiuntė Pravieniškių PN-AK pareiškėjo prašymo įgaliojimui išduoti, o grąžino jį pareiškėjui, vengdami dirbti.

21. Pareiškėjas nesutinka su jam priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, nes teismas nevertino, kad dėl pareigūnų aplaidumo, nenoro vykdyti savo pareigas, jis neteko teisės tinkamai dalyvauti laidotuvėse ir matyti, kur palaidota motina, beveik 3 mėnesius bandė įforminti įgaliojimą palikimui priimti, buvo apgautas ir suteiktos tik 2 valandos išvykai. Tokie pareigūnų veiksmai vertintini kaip sąmoninga tyčia, todėl neturtinė žala priteistina didesnė.

22. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Lukiškių TI-K nurodo, kad tam tikri apribojimai neatsiejamai susiję su kalinimo pasekmėmis, taigi pareiškėjo patirti nepatogumai yra įtakoti jo paties elgesio, dėl ko jis pateko į laisvės atėmimo vietą. Byloje nenustatyta valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visuma – neteisėti veiksmai ir žala, pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos dydžio, todėl jo skundas atmestinas.

24. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2018 m. kovo 7 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo R. P. skundą atmesti.

25. Lukiškių TI-K nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog egzistuoja pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad Lukiškių TI-K 2016 m. gruodžio 29 d. išvadoje Nr. 29-9524, Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. įsakyme nemotyvuojama, dėl kokių priežasčių trumpalaikės išvykos metu pareiškėjui turi būti uždėti antrankiai. Teismas sprendime nenurodė argumentų, kaip pasireiškia galbūt padaryta žala pareiškėjui, ir kodėl pažeistai teisei apginti nepakanka pažeidimo pripažinimo. Nustatyta neturtinės žalos atlyginimo suma nepagrįsta jokiais objektyviais kriterijais.

26. Lukiškių TI-K nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog Lukiškių TI-K galbūt nesuteikė pareiškėjui išsamios informacijos apie jo teisę į trumpalaikę išvyką iki 5 parų. Taigi teismas vadovavosi prielaida, kad pareiškėjo teisės ir teisėti interesai galbūt buvo pažeisti, nors konkrečių faktų šiuo aspektu nebuvo nustatyta, todėl teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 str. 1 d.).

27. Pirmosios instancijos teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui, todėl pirmosios instancijos teismo pozicija vertintina kaip neargumentuota. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta piniginė suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

28. Pareiškėjas R. P. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo: panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, patenkinti jo skundą, pripažinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio recidyvą, atsižvelgiant į nuolatinį šio straipsnio pažeidimą kitose administracinėse bylose pareiškėjui kalint Lukiškių TI-K ir Konstitucijos 21 straipsnio pažeidimą.

29. Pareiškėjas iš esmės atkartoja aplinkybes ir argumentus, išdėstytus jo apeliaciniame skunde, nurodo kad jo atveju buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jam padarytos neturtinės žalos dydį. Atsakovas nepateikė jokių argumentų, dėl kurių negalėjo tinkamai užtikrinti jam trumpalaikės išvykos, o pareigūnai nuolat piktnaudžiauja padėtimi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmais (neveikimu), kuriais neužtikrinta tinkama trumpalaikė išvyka į motinos laidotuves (vietoje 5 parų, buvo išleistas tik 2 valandoms, be pagrindo ir nemotyvuotai į laidotuves buvo lydimas su antrankiais) bei beveik 3 mėnesius buvo vilkinama jo įgaliojimo priimti palikimą patvirtinimo procedūra, atlyginimo.

31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą, konstatavęs, kad: Lukiškių TI-K nepagrįstai apribojo pareiškėjo trumpalaikės išvykos trukmę iki dviejų valandų ir nesudarė galimybės jam dalyvauti motinos laidotuvėse; pareiškėjui galbūt nebuvo suteikta išsami informacija apie jo teisę į trumpalaikę išvyką už Lukiškių TI-K ribų iki penkių parų, kaip nustatyta Suėmimo vykdymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje; sprendimas uždėti išvykos metu pareiškėjui antrankius buvo nemotyvuotas; pareiškėjo prašymas patvirtinti įgaliojimą buvo pateiktas 2017 m. sausio 16 d., 2017 m. sausio 17 d. pareiškėjo sąskaitoje buvo rezervuota 3,48 Eur suma įgaliojimui patvirtinti, todėl veiksmai, susiję su įgaliojimo patvirtinimu, Lukiškių TI-K buvo atlikti operatyviai, o aplinkybės, dėl kurių įgaliojimas nebuvo patvirtintas, nuo Lukiškių TI-K nepriklausė, nes pareiškėjas buvo išvežtas į Pravieniškių PN-AK; įgaliojimas buvo patvirtintas 2017 m. kovo 8 d., pareiškėjas nepaaiškino, kokią konkrečią žalą galėjo padaryti įgaliojimo patvirtinimas vėliau.

32. Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė abi ginčo šalys: pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, nepagrįstai nenustatė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų vilkinant įgaliojimo priimti palikimą pagal jo prašymą tvirtinimą ir jam priteistas per mažas neturtinės žalos atlyginimas; atsakovo Lietuvos valstybės atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad: nėra nustatyta visų valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, t. y. neteisėti veiksmų ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos; pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė argumentų, kaip pasireiškia galbūt padaryta žala pareiškėjui ir kodėl pažeistai teisei apginti nepakanka pažeidimo pripažinimo; teismo argumentai dėl tinkamos informacijos nesuteikimo apie išvykų į artimo asmens laidotuves tvarką pagrįsti prielaidomis.

33. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2019 m. gegužės 6 d. prašymą, kuriame prašo prijungti prie bylos papildomus įrodymus apie jo patirtus pergyvenimus ir apsilankymus pas (duomenys neskelbtini), t. y., duomenis, jo nuomone, įrodančius jo patirtą neturtinę žalą, ir teigia, kad jam pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas per mažas neturtinės žalos atlyginimas. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė, kodėl jo teikiamų įrodymų nepateikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl pareiškėjo prašymas netenkinamas ir jo pateikti dokumentai prie bylos nepriimami.

34. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

35. Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su pareiškėjo skundo ir prašymo nagrinėjimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).

36. Suėmimo vykdymo įstatymo 30 straipsnis, reglamentuojantis suimtųjų teisę į trumpalaikę išvyką už tardymo izoliatoriaus ribų, be kita ko, numato, kad: suimtiesiems gali būti leidžiama išvykti už tardymo izoliatoriaus ribų Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip penkioms paroms dėl sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirties ar sunkios ligos, gresiančios gyvybei, dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę turtinę žalą suimtajam ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams (SVĮ 30 str. 1 d.); leidimą išvykti, gavęs suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinį sutikimą, duoda tardymo izoliatoriaus direktorius, atsižvelgdamas į suimtojo asmenybę ir jo elgesį buvimo tardymo izoliatoriuje laiku (SVĮ 30 str. 2 d.); pilnamečiai suimtieji ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu nurodymu vyksta su apsauga. Apsaugą atlieka tardymo izoliatorių pareigūnai. Pilnamečiai suimtieji, kuriems apsauga nebuvo paskirta, taip pat nepilnamečiai suimtieji vyksta su tardymo izoliatoriaus pareigūno ar kelių pareigūnų palyda (SVĮ 30 str. 3 d.); pilnamečiams suimtiesiems išvykos metu gali būti uždedami antrankiai. Tvarka, kuria suimtiesiems leidžiama išvykti už tardymo izoliatoriaus ribų, nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse (SVĮ 30 str. 4 d.).

37. Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles, tardymo izoliatoriaus direktorius, prieš priimdamas sprendimą leisti suimtajam išvykti už tardymo izoliatoriaus teritorijos ribų, privalo įvertinti suimtojo asmenybę ir šias aplinkybes: ar valstybės ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos išvadoje (pažymoje) dėl suimtojo sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio sunkios ligos yra pažymėta, kad ši liga yra sunki ir gresia ligonio gyvybei (117.1 p.); ar sutuoktinis ar sugyventinis arba artimieji giminaičiai, kuriems gaivalinė nelaimė padarė didelės materialinės žalos, palaiko socialinius ryšius su suimtuoju (117.2 p.); kaip suimtasis elgėsi per visą suėmimo taikymo ir bausmės atlikimo laiką (117.3 p.); kokių nusikalstamų veikų padarymu įtariamas, kaltinamas arba už kokias nusikalstamas veikas nuteistas, ar buvo anksčiau teistas ir už kokias nusikalstamas veikas (117.4 p.). Priimdamas sprendimą leisti suimtajam (nuteistajam) išvykti už tardymo izoliatoriaus teritorijos ribų, tardymo izoliatoriaus direktorius, atsižvelgdamas į ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, nurodymą dėl apsaugos, skiria apsaugą ar palydą. Apsauga (konvojus) skiriama vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl Konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) (118 p.).

38. Pagal Konvojavimo taisyklių 223.2 punktą Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų konvojuotojai antrankius arba surišimo priemones naudoja konvojuodami konvojuojamuosius, kurie yra linkę pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis, taip pat įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už labai sunkių nusikaltimų padarymą.

39. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas, kurio žinioje buvo pareiškėjo byla, 2016 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. 1A-307-518/2016 neprieštaravo, kad pareiškėjui būtų duotas leidimas su apsauga arba palyda išvykti už tardymo izoliatoriaus ribų dalyvauti jo motinos laidotuvėse, kurios įvyks 2016 m. gruodžio 29 d. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 9). Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 29 d. prašymu prašė jį etapuoti į motinos šarvojimo vietą, nurodė, kad buvo informuotas, jog gali vykti dviems valandoms, todėl norėtų nuo 12 val. iki 14 val. pabūti šarvojimo salėje 2016 m. gruodžio 29 d. (II t., b. l. 34). Lukiškių TI-K direktorius 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. N-224 leido pareiškėjui 2016 m. gruodžio 29 d. nuo 12 val. iki 14 val. išvykti į trumpalaikę išvyką iš Lukiškių TI-K į koplyčią (duomenys neskelbtini), kur bus šarvojama pareiškėjo motina, skiriant ginkluotą palydą bei uždedant antrankius, paskyrė konvojų (II t., b. l. 7). Minėtas įsakymas buvo priimtas remiantis Lukiškių TI-K 2016 m. gruodžio 29 d. išvada Nr. 24-9524 (II t., b. l. 8).

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi proceso šalių apeliacinių skundų argumentus dėl Lukiškių TI-K veiksmų, susijusių su pareiškėjo išvyka į motinos laidotuves, į aptartą teisinį reglamentavimą, nustatytas faktines aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Lukiškių TI-K, priimdamas sprendimą dėl pareiškėjo išvykos į motinos laidotuves, tinkamai neinformavo pareiškėjo apie galimą trumpalaikės išvykos už tardymo izoliatoriaus ribų trukmę, dėl ko pareiškėjo trumpalaikės išvykos trukmė buvo apribota iki dviejų valandų, taip pat tinkamai nemotyvavo 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. N-224 dalies dėl apsaugos skyrimo ir antrankių panaudojimo. Tačiau, atsižvelgdama į pareiškėjo byloje prašomą taikyti jo pažeistų teisių gynimo būdą (atlyginti neturtinę žalą), teisėjų kolegija kartu sutinka, kad Lukiškių TI-K direktorius 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. N-224 galėjo skirti apsaugą bei nurodyti panaudoti antrankius: Lietuvos apeliacinis teismas neprieštaravo dėl pareiškėjo trumpalaikės išvykos su apsauga ar palyda, todėl Lukiškių TI-K direktorius, turintis diskrecijos teisę suteikti leidimą trumpalaikei išvykai, vadovaudamasis Suėmimo vykdymo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 118 punkto, Konvojavimo taisyklių 223.2 punkto nuostatomis, privalėjo atsižvelgti į nusikaltimų, kurių padarymu buvo kaltinamas pareiškėjas pobūdį (sunkus ir labai sunkus), jam taikytą kardomąją priemonę (suėmimą) ir jos parinkimo pagrindus, aplinkybę, kad pareiškėjas jau ne pirmą kartą teisiamas, ir šia teise pasinaudojo iš esmės tinkamai. Kiek tai susiję su trumpalaikės išvykos trukme, pažymėtina, kad nors, kaip minėta, išvykos trukmė, dėl netinkamo informacijos pateikimo, buvo apribota, pareiškėjo svarstymai apie galimą jos trukmę nėra pagrįsti: pareiškėjas, kaip matyti tiek iš jo prašymuose Lukiškių TI-K, tiek vėlesniuose skunduose ir pan. nurodytų aplinkybių, teisę pasinaudoti išvyka siejo su motinos laidotuvėmis, vykusiomis 2016 m. gruodžio 29 d., Lietuvos apeliacinis teismas davė sutikimą dėl pareiškėjo dalyvavimo šiose laidotuvėse, todėl pagrindo manyti, kad pareiškėjui galėjo / turėjo būti skirta ilgesnės trukmės (ne tik 2016 m. gruodžio 29 d.) išvyka už tardymo izoliatoriaus teritorijos ribų, nėra.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįstai nenustatytų Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų dėl jo įgaliojimų nepatvirtinimo, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl šių pareiškėjo skundo argumentų. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pateikė 2017 m. sausio 16 d. prašymus patvirtinti įgaliojimus, minėti prašymai buvo pradėti vykdyti ir 2017 m. sausio 17 d. iš pareiškėjo sąskaitos buvo nurašytos atitinkamos pinigų sumos (II t., b. l. 58–60), tačiau pareiškėjas 2017 m. sausio 20 d. išvyko atlikti paskirtos bausmės į Pravieniškių PN-AK. Lukiškių TI-K 2017 m. vasario 9 d. raštu nurodė, kad jo prašymų įvykdyti negali, nes pareiškėjas išvyko, o įgaliojimo pavirtinti be jo parašo neįmanoma ir jo prašymus su informacija, kad išskaičiuoti pinigai grąžinti į sąskaitą ir jis gali dėl įgaliojimų patvirtinimo kreiptis į Pravieniškių PN-AK, persiuntė pareiškėjui į Pravieniškių PN-AK. Nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjas ir teigia, kad patyrė išgyvenimų dėl užtrukusio įgaliojimų patvirtinimo, pripažįsta, kad įgaliojimai dėl palikimo priėmimo po motinos mirties buvo išduoti nepraleidus įstatymo nustatyto termino pareikšti apie palikimo priėmimą. Byloje esantys duomenys apie pareiškėjo sveikatą patvirtina jo lankymąsi pas (duomenys neskelbtini) iki jo skunde nurodytų Lukiškių TI-K veiksmų atlikimo (I t., b. l. 59–125). Todėl spręstina, kad pareiškėjas iš esmės jokių neigiamų pasekmių dėl jo teigimu, neteisėtų veiksmų nepatvirtinus jo įgaliojimų, t. y. tokio pobūdžio išgyvenimų, kuriuos reikėtų vertinti kaip neturtinę žalą, nepatyrė.

42. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl tinkamos informacijos nesuteikimo apie išvykų į artimo asmens laidotuves tvarką pagrįsti prielaidomis: byloje pateiktame Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus pareigūnės paaiškinime nurodoma (II t., b. l. 33), kad pareiškėjui informacija apie trumpalaikių išvykų suteikimo tvarką buvo paaiškinta žodžiu ir kad pokalbio metu pareiškėjas buvo užsiminęs, kad norės pabūti šarvojimo salėje apie dvi valandas. Jam buvo paaiškinta, kad jis turi apsispręsti ir parašyti prašymą direktoriui. Pareigūnė plačiau detalizuoti pokalbio negalėjo, nes nuo jo praėjo daug laiko. Tuo tarpu pareiškėjas prašyme suteikti trumpalaikę išvyką nurodė, kad jis buvo informuotas, jog į laidotuves gali vykti tik dviem valandoms. Taigi konstatuotina, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl šios pareiškėjo skundo dalies yra pagrįstos.

43. Nagrinėjant tiek pareiškėjo, tiek atsakovo apeliacinių skundų argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė neturtinės žalos dydį, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

44. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

45. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

46. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė, kad jam turėtų būti priteistas didesnis neturtinės žalos atlyginimas, o atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista 700 Eur suma yra neproporcinga ir neadekvati kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

47. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai aiškinęs ir taikęs procesinės ir materialiosios teisės normas, priėmė procesinį sprendimą, kurio keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, todėl šalių apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. P. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (teisių ir pareigų perėmėjas – Vilniaus pataisos namai), apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė