dbe4486e-e433-4520-8a88-0848240f0a03 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-77-654/2020 Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00005-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.14.6.2.1; 1.2.18.8.1; 1.2.18.10; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.5.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Jolantos Čepukėnienės ir Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Simonui Minkevičiui, gynėjams advokatams Kęstučiui Ožiūnui, Raimondui Kivyliui, Mindaugui Martinaičiui, Vitalijui Vitkovskiui, Mindaugui Kepeniui, Aleksandrui Palamarčiuk, nuteistiesiems M.

N., M. K., A. V., K. A., R. S., A. V., UAB „P“ atstovui M. N., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros, nuteistųjų A. V., K. A., A. V., nuteistojo M. N. ir jo gynėjo advokato Raimondo Kivyliaus, nuteistojo M. K. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio, nuteistojo R. S. ir jo gynėjo advokato Vitalijaus Vitkovskio, nuteistojo juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės „P LT“ atstovo M. N. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. N. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 metams ir 2 mėnesiams; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 metams ir 3 mėnesiams; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB ,,G“) 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB ,,P“) 160 MGL (6 025,6 Eur) dydžio bauda; pagal BK 220 straipsnio 1 dalį 120 MGL (4 519,2 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė M.

N. paskirta laisvės atėmimas 5 metams ir 5 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 16 070 Eur UAB „Z“ priklausančio turto pasisavinimo) laisvės atėmimu 5 metams ir 2 mėnesiams; pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 55 870 Eur UAB „G“ priklausančio turto pasisavinimo) laisvės atėmimu 5 metams ir 4 mėnesiams; pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 10 200 Eur UAB „T“ priklausančio turto pasisavinimo) laisvės atėmimu 5 metams ir 3 mėnesiams; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB ,,S“) laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Z“) laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB ,,G“) laisvės atėmimu 1 metams ir 7 mėnesiams; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB ,,T“) laisvės atėmimu 1 metams ir 8 mėnesiams; pagal BK 220 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė M. K. paskirta laisvės atėmimas 5 metams ir 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 130 MGL (4 895,8 Eur) dydžio bauda. K. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda. R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Z“ priklausančio turto pasisavinimo) laisvės atėmimu 5 metams ir 2 mėnesiams; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „S“ apgaulingos apskaitos) laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Z“ apgaulingos apskaitos) laisvės atėmimu 2 metams ir 7 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė R. S. paskirta laisvės atėmimas 5 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda. Juridinis asmuo UAB ,,P“ pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį 400 MGL (22 596 Eur) dydžio bauda; pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį 300 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 450 MGL (16 947 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, konfiskuotos UAB „T“ piniginės lėšos – 85 881,47 USD, esančios AB DNB banko sÄ skaitoje (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ nuteistųjų konfiskuotos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos: iÅ¡ M. N. – 33 035 Eur suma, iÅ¡ M.

K. – 41 070 Eur suma, iÅ¡ R. S. – 8 035 Eur suma. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu M. N. ir M. K. pripažinti kaltais ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, pasisavino jų žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ , t. y. M. N., bÅ«damas UAB „G“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., faktiniu vadovu, veikdamas bendra tyčia su minėtos bendrovės direktoriumi M.

K., užimamų pareigų pagrindu turinčiu teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus, bÅ«damas materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „G“ pinigines lėšas, turėdamas iÅ¡ankstinį tikslÄ pasisavinti didelės vertės UAB „G“ turtÄ â€“ pinigus, 2016 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. nenustatytoje vietoje iÅ¡ anksto susitarė, kad M. N. nurodymu ir naudodamasis suteiktomis lėšomis M. K. organizuos UAB „G“ įsigijimÄ ir taps akcininku bei direktoriumi, po to M.

N. perduos minėtos bendrovės banko sÄ skaitų prisijungimo duomenis, slaptažodžius, slaptažodžių kodų generatorius bei mokėjimo instrumentus. Tęsdamas nusikalstamÄ sumanymÄ , 2016 m. rugsėjo–spalio mėn. nenustatytoje vietoje M. K. perdavė M. N. UAB „G“ banko sÄ skaitų prisijungimo duomenis, slaptažodžius, slaptažodžių kodų generatorius bei sÄ skaitų mokėjimo instrumentus, suteikiančius teisę disponuoti bendrovės sÄ skaitose turimomis lėšomis, po to 2016 m. rugsėjo–gruodžio mėn. organizavo ir kartu su M.

K. UAB „G“ vardu Kinijos bendrovėms iÅ¡ Klaipėdos jÅ«rų uosto eksportavo: 2016 rugsėjo 29 d. 4 konteineriuose 66 500 kg medienos už 30 246,29 Eur bendrovei „NRC“; 2016 m. spalio 13 d. 5 konteineriuose 95 910 kg medienos už 41 432,15 Eur bendrovei „TJT“; 2016 m. spalio 13 d. 7 konteineriuose 140 820 kg medienos už 61 984,36 Eur bendrovei „JMT“; 2016 m. gruodžio 8 d. 2 konteineriuose medienos už 17 772 Eur bendrovei „DGS“, už medienÄ laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. vasario 22 d.

UAB „G“ į AB DNB banko sÄ skaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) gavo iÅ¡ viso 154646,03 Eur piniginių lėšų (įplaukų) bankiniais pavedimais. 1.1. Tęsdamas nusikalstamÄ sumanymÄ , M. N., pasinaudodamas M. K. jam perduotais UAB „G“ elektroninių banko sÄ skaitų prisijungimo duomenimis, slaptažodžiais, slaptažodžių kodų generatoriais bei mokėjimo instrumentais, žinodamas, kad tarp UAB „G“ ir UAB „Z“, kurios direktoriumi taip pat buvo M.

K., faktiÅ¡kai Å«kinės finansinės operacijos nebus atliekamos, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2016 m. spalio 28 d. imituodamas iÅ¡ankstinius UAB „G“ mokėjimus UAB „Z“ atliko 4 elektroninius bankinius pavedimus iÅ¡ UAB „G“ AB DNB banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Z“ AB DNB banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ viso pervesdamas 22 000 Eur UAB „G“ priklausančių piniginių lėšų, po to M. N. nurodymu M. K., tęsdamas nusikalstamÄ sumanymÄ , laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2016 m. spalio 30 d. iÅ¡ UAB „Z“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ AB DNB bankui priklausančių bankomatų, esančių adresais: (duomenys neskelbtini), Plungės m., (duomenys neskelbtini), Kretingos m., (duomenys neskelbtini), Kauno m., per 27 kartus iÅ¡ viso išėmė 21 790 Eur, kurių į bendrovės kasÄ neįnešė, nepagrindė apskaitos dokumentais Å¡ių piniginių lėšų panaudojimo.

Taip M. N., veikdamas kartu su M. K., pasisavino didelės vertės UAB „G“ priklausantį turtÄ â€“ 22 000 Eur. 1.2. Tęsiant nusikalstamÄ sumanymÄ , M. K. žinant, kad į UAB „G“ banko sÄ skaitÄ pervestos piniginės lėšos už Kinijos bendrovėms 2016 m. rugsėjo–gruodžio mėn. eksportuotÄ medienÄ , ir laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2016 m. lapkričio 20 d. iÅ¡ UAB „G“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (AB DNB bankui priklausančio bankomato, esančio Žiedo g. 1, Ukmergės m.) per 13 kartų iÅ¡ viso išėmus 12 770 Eur, laikotarpiu nuo 2016 m rugsėjo 28 d. iki 2017 m. sausio 16 d. iÅ¡ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banko padaliniuose, esančiuose adresais Taikos pr. 61, Klaipėda, (duomenys neskelbtini), Kaunas, Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaunas, per 3 kartus iÅ¡ viso išėmus 21 100 Eur, neįneÅ¡us į bendrovės kasÄ , nepagrindus apskaitos dokumentais Å¡ių piniginių lėšų panaudojimo, M.

N., veikdamas kartu su M. K., pasisavino didelės vertės UAB „G“ priklausantį turtÄ â€“ 33 870 Eur. Tokiu bÅ«du M. N., realizavęs nusikalstamÄ sumanymÄ , veikdamas kartu su M. K., pasisavino didelės vertės – 55 870 Eur UAB „G“ priklausantį turtÄ .

2. Taip pat M. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį bei 183 straipsnio 2 dalį, o M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe pasisavino didelės vertės svetimÄ turtÄ , t. y. M. N. organizavus, M. K. bÅ«nant faktiniu UAB „T“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kauno m., vadovu, turėdami tikslÄ tyčia pasisavinti bendrovės pinigines lėšas, veikdami grupe su UAB „T“ direktoriumi A.

V., nesuvokusiu M. K. nusikalstamų ketinimų, pasisavino UAB „T“ pinigus, t. y. 2016 m. gruodžio mėn. Klaipėdos m., iÅ¡ anksto susitaręs su M. K., M. N. organizavo UAB „T“ įsigijimÄ , kurios akcininku bei direktoriumi įkalbėtas M. K. tapęs A. V. perdavė pastarajam (M. K.) minėtos bendrovės banko sÄ skaitų prisijungimo duomenis, slaptažodžius, slaptažodžių kodų generatorius, suteikiančiais teisę disponuoti bendrovės sÄ skaitose turimomis lėšomis. 2.1.

Tęsiant nusikalstamÄ sumanymÄ , M. N. kartu su M. K. UAB „T“ vardu laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. vasario 27 d. iÅ¡ Klaipėdos jÅ«rų uosto per 4 kartus eksportavus Kinijos bendrovei „SIT“ 1648,753 kub. m medienos už 295 668,28 Eur, už kuriÄ 2017 m. vasario 22 d. mokėjimo pavedimu į UAB „T“ AB DNB banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 58 892,12 Eur piniginių lėšų (įplaukų), M. N., žinodamas, kad faktiÅ¡kai Å«kinės finansinės operacijos tarp UAB „T“ ir UAB „G“ nebuvo vykdomos, pasinaudojęs M.

K. 2016 m. gruodžio mėn. (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje) jam perduotais UAB „T“ banko sÄ skaitų elektroniniais mokėjimo instrumentais, 2017 m. vasario 22 d. imitavo UAB „T“ mokėjimÄ UAB „G“, atlikdamas bankinį mokėjimo pavedimÄ iÅ¡ UAB „T“ AB DNB banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „G“ AB DNB banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), pervesdamas 52 000 Eur, po to, M. K., tęsiant nusikalstamÄ veikÄ , 2017 m. vasario 22 d. AB DNB banko padalinyje, esančiame Taikos pr. 61, Klaipėdos m., dalį Å¡ių piniginių lėšų – 10 200 Eur iÅ¡ UAB „G“ banko sÄ skaitos išėmus, į bendrovės kasÄ neįneÅ¡us, nepagrindus apskaitos dokumentais Å¡ių piniginių lėšų panaudojimo, M.

N., organizuodamas ir veikdamas kartu su M. K., pasisavino didelės vertės – 10 200 Eur UAB „T“ priklausantį turtÄ .

3. Be to, M. N. ir M. K. pripažinti kaltais ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , dėl to negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „G“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros: 3.1. M. N. laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. iki 2017 m. vasario 28 d., bÅ«damas UAB „G“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., faktiniu vadovu, veikdamas kartu su M.

K., minėtos bendrovės direktoriumi, kuris pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kuri numato, kad ,,už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io Ä®statymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“, buvo atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir vykdė pastarojo – M. N., kaip faktinio UAB „G“ vadovo, nurodymus, Klaipėdos m. apgaulingai tvarkė UAB „G“ buhalterinę apskaitÄ , t. y. pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574: 6 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kuri numato, kad „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kuri numato, kad „visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais“, apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitÄ neįtraukė, laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 28 d. iki 2017 m. vasario 22 d. nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais ir į apskaitÄ neįtraukė 17 atvejų iÅ¡ viso 44 070 Eur piniginių lėšų panaudojimo; laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais ir į apskaitÄ neįtraukė 1115,353 kub. m medienos kiekio įsigijimo, kuriÄ realizavo: 2016 m. rugsėjo 29 d. sÄ skaita (invoice) Nr. GR 125 – 154,916 kub. m „NRC“, 2017 m. sausio 25 d.

PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. GRN 002 – 301,53 kub. m UAB „T“, 2017 m. vasario 1 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. GRN 003 – 259,613 kub. m UAB „T“ ir 2017 m. vasario 8 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. GRN 004 – 399,294 kub. m UAB „T“; 19 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kuri numato, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ â€œ, 2 dalies nuostatÄ , kuri numato, kad „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, 1995 m. gruodžio 5 d.

Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 10 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kuri numato, kad „nevalstybinės institucijos privalo laikytis valstybinės archyvų sistemos įstaigų nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ ; 13 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kuri numato, kad „privalomi Å¡ie apskaitos dokumentų rekvizitai:

4) Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio turinys, 5) Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine iÅ¡raiÅ¡ka“, t. y.: Å«kinėms operacijoms pagrįsti panaudodamas tikrovės neatitinkančius dokumentus: 2016 m. lapkričio 17 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. KA 417 – 242,81 kub. m medienos už 68 599,40 Eur (be PVM), 2017 m. sausio 26 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. KA 432 – 193 kub. m medienos už 29 529,00 Eur (be PVM), 2017 m. vasario 22 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. KA 436 – 70 kub. m medienos už 8 610 Eur (be PVM) iÅ¡ UAB „A“ pirkimui pagrįsti, kuriuose Å«kinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, įtraukė Å«kines operacijas į apskaitos dokumentus, pagal kuriuos negalima nustatyti Å«kinės operacijos tapatumo; trimis atvejais pagrindė Å«kines operacijas – iÅ¡ viso 106 739 Eur piniginių lėšų panaudojimÄ UAB „A“, bankiniais pavedimais, kurių Å«kinės operacijos rezultatas pinigine iÅ¡raiÅ¡ka neatitinka tikrovės. 3.2.

Taip pat jie, nesilaikydami 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 punkto, kuriame nurodyta, kad „ūkinę operacijÄ ar Å«kinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sÄ skaitos faktÅ«ros, <...> ir kita) saugomi 10 metų“, nuostatų, neiÅ¡saugojo: laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. lapkričio 29 d. 2 atvejais sÄ skaitų (invoice), kuriomis pagrindė iÅ¡ viso 226,004 kub. m medienos pardavimÄ už 48 018,29 Eur (be PVM) 2 užsienio Å«kio subjektams; laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2017 m. vasario 22 d. 13 atvejų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, kurias panaudojo pagrįsti paslaugų ir prekių iÅ¡ viso už 123 159,34 Eur pirkimÄ iÅ¡ 4 Å«kio subjektų; laikotarpio nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d.

AB DNB banko sÄ skaitų Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (USD, EUR) iÅ¡rašų. Dėl padarytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „G“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

4. Taip pat M. N. pripažintas kaltu ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , dėl to negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „P“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros: 4.1. M. N., bÅ«damas UAB „P“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kuri numato, kad ,,už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io Ä®statymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“, bÅ«damas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. apgaulingai tvarkė UAB „P“ buhalterinę apskaitÄ , t. y. pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kuri numato, kad „privalomi Å¡ie apskaitos dokumentų rekvizitai:

4) Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio turinys, 5) Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine iÅ¡raiÅ¡ka“, veikdamas per buhalterinę apskaitÄ tvarkiusį K. L. paslaugų įmonės įgaliotÄ asmenį K. L., nesuvokusį jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2017 m. sausio 31 d. 603,46 kub. m medienos pardavimui UAB „A“ už 82 665,41 Eur (be PVM) pagrįsti panaudojo 5 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, pagal kurias negalima nustatyti minėtų Å«kinių operacijų tapatumo. Dėl padarytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „P“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

5. Be to, M. N. pripažintas kaltu ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad pateikė neteisingus duomenis apie įmonės pelnÄ valstybės įgaliotai institucijai, t. y. bÅ«damas UAB „P“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kuri numato, kad ,,už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io Ä®statymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“, bÅ«damas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ bei deklaracijų ir ataskaitų pateikimÄ , tyčia pažeisdamas 2004 m. balandžio 13 d.

Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio nuostatas, kurios numato, kad mokesčių mokėtojas privalo: „1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę <…>, 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, turėdamas tikslÄ iÅ¡vengti mokesčių, pažeisdamas 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kuri numato, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių Å¡altinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, ir 11 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kuri numato, kad „apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamÄ jį pelnÄ , jeigu Å¡is straipsnis nenustato ko kita, iÅ¡ pajamų:

2) atskaitomi leidžiami atskaitymai“, siekdamas iÅ¡vengti pelno mokesčio, veikdamas per UAB „P“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusį K. L. paslaugų įmonės įgaliotÄ asmenį K. L., nežinojusį apie faktiÅ¡kai UAB „P“ gautas pajamas ir turtÄ , nurodė užpildyti 2016 m. Pelno mokesčio deklaracijÄ (forma PLN204), įraÅ¡ant tik jam žinomus neteisingus duomenis, t. y. nedeklaravo 18 laukelyje ,,Ä® mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamų ir neapmokestinamų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma“ 35 751,66 Eur, 19 laukelyje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieÅ¡ apmokestinimÄ â€œ – 35 751,66 Eur, 40 laukelyje ,,Pelnas“ – 35 751,66 Eur, 55 laukelyje „Pelno mokesčio suma“ – 5 362,75 Eur; deklaracija 2017 m. birželio 15 d. elektroniniu bÅ«du buvo pateikta Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

6. Juridinis asmuo UAB „P“ pripažintas kaltu ir pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ Ä¯monės buhalterinę apskaitÄ , t. y. UAB „P“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., atstovaujama direktoriaus M. N., kuris vadovaudamas UAB „P“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti jos veiklÄ , veikdamas UAB „P“ naudai ir interesais, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. apgaulingai tvarkė UAB „P“ buhalterinę apskaitÄ , t. y. pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kuri numato, kad „privalomi Å¡ie apskaitos dokumentų rekvizitai:

4) Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio turinys, 5) Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine iÅ¡raiÅ¡ka“, veikdamas per buhalterinę apskaitÄ tvarkiusį K. L. paslaugų įmonės įgaliotÄ asmenį K. L., nesuvokusį jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2017 m. sausio 31 d. 603,46 kub. m medienos pardavimui UAB „A“ už 82 665,41 Eur (be PVM) pagrįsti panaudojo 5 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, pagal kurias negalima nustatyti minėtų Å«kinių operacijų tapatumo. Dėl padarytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „P“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

7. Be to, juridinis asmuo UAB „P“ pripažintas kaltu ir pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad pateikė neteisingus duomenis apie įmonės pelnÄ valstybės įgaliotai institucijai, t. y. UAB „P“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., atstovaujama direktoriaus M. N., kuris vadovaudamas UAB „P“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti jos veiklÄ , veikdamas UAB „P“ naudai ir interesais, pagal 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kuri numato, kad ,,už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io Ä®statymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“, buvo atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ bei deklaracijų ir ataskaitų pateikimÄ , tyčia pažeisdamas 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio nuostatas, kurios numato, kad „mokesčių mokėtojas privalo:

1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę <…> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, turėdamas tikslÄ iÅ¡vengti mokesčių, pažeisdamas 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kuri numato, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių Å¡altinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, ir 11 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kuri numato, kad „apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamÄ jį pelnÄ , jeigu Å¡is straipsnis nenustato ko kita, iÅ¡ pajamų:

2) atskaitomi leidžiami atskaitymai“, siekdamas iÅ¡vengti pelno mokesčio, veikdamas per UAB „P“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusį K. L. paslaugų įmonės įgaliotÄ asmenį K. L., nežinojusį apie faktiÅ¡kai UAB „P“ gautas pajamas ir turtÄ , nurodė užpildyti 2016 m. Pelno mokesčio deklaracijÄ (forma PLN204), įraÅ¡ant tik jam žinomus neteisingus duomenis, t. y. nedeklaravo: 18 laukelyje ,,Ä® mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamų ir neapmokestinamų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma“ 35 751,66 Eur, 19 laukelyje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieÅ¡ apmokestinimÄ â€œ – 35 751,66 Eur, 40 laukelyje ,,Pelnas“ – 35 751,66 Eur, 55 laukelyje „Pelno mokesčio suma“ – 5 362,75 Eur; deklaracija 2017 m. birželio 15 d. elektroniniu bÅ«du buvo pateikta Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

8. M. K. ir R. S. pripažinti kaltais ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, pasisavino didelės vertės svetimÄ turtÄ , t. y. M. K. esant UAB „Z“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu turint teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus, esant materialiai atsakingam už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „Z“ pinigines lėšas, veikiant bendra tyčia su faktiniu bendrovės vadovu R.

S., turint iÅ¡ankstinį tikslÄ pasisavinti didelės vertės UAB „Z“ turtÄ â€“ pinigus, 2016 m. gegužės–birželio mėn. nenustatytoje vietoje, iÅ¡ anksto susitarus, R. S. organizavo UAB „Z“ įsigijimÄ , jo nurodymu M. K. tapo UAB „Z“ direktoriumi, po to, vykdydami nusikalstamÄ sumanymÄ , M. K. kartu su R. S. 2016 m. liepos–rugpjūčio mėn. iÅ¡ Klaipėdos jÅ«rų uosto organizavo ir UAB „Z“ vardu Kinijos bendrovėms eksportavo: 2016 m. liepos 14 d. 6 konteineriuose 113 200 kg medienos už 44 050,60 Eur bendrovei „NOW“; 2016 m. liepos 21 d. 7 konteineriuose 144 000 kg medienos už 52 658,27 Eur bendrovei „NOW“; 2016 m. rugpjūčio 17 d. 2 konteineriuose 34 870 kg medienos už 15 867,66 Eur bendrovei „SIT“, už kurios eksportÄ laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. rugsėjo 7 d.

UAB „Z“ į AB DNB banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) gavo iÅ¡ viso 112 252,84 Eur piniginių lėšų (įplaukų) bankiniais pavedimais. 8.1. Tęsdamas nusikalstamÄ sumanymÄ , M. K., žinodamas, kad į UAB „Z“ banko sÄ skaitÄ pervestos piniginės lėšos už Kinijos bendrovėms 2016 m. liepos–rugpjūčio mėn. eksportuotÄ medienÄ , laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. iki 2016 m. rugsėjo 20 d. iÅ¡ UAB „Z“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (AB DNB bankui priklausančių bankomatų, esančių adresais: (duomenys neskelbtini), Kauno m., Karaliaus Mindaugo g. 49, Kauno m., (duomenys neskelbtini), Plungės m. per 21 kartÄ išėmė 16 070 Eur, kurių į bendrovės kasÄ neįnešė, nepagrindė apskaitos dokumentais Å¡ių piniginių lėšų panaudojimo, taip veikdamas kartu su R.

S. pasisavino didelės vertės – 16 070 Eur UAB „Z“ priklausantį turtÄ .

9. Taip pat M. K. ir R. S. pripažinti kaltais ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , dėl to negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „S“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, t. y. M. K. laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 22 d. iki 2016 m. birželio 10 d. bÅ«damas UAB „S“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kuri numato, kad ,,už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io Ä®statymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“, bÅ«damas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , veikdamas kartu su R. S. ir vykdydamas pastarojo, kaip faktinio UAB „S“ vadovo, nurodymus Klaipėdos m. apgaulingai tvarkė UAB „S“ buhalterinę apskaitÄ , t. y. pažeisdamas: 9.1. 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kuri numato, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ â€œ, 2 dalies nuostatÄ , kuri numato, kad „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, 1995 m. gruodžio 5 d.

Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. 1-1115 10 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kuri numato, kad „nevalstybinės institucijos privalo laikytis valstybinės archyvų sistemos įstaigų nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ ; nesilaikė 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 punkto, kuriame nurodyta, kad „ūkinę operacijÄ ar Å«kinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sÄ skaitos faktÅ«ros, <...> ir kita) saugomi 10 metų“, nuostatų, t. y. neiÅ¡saugojo: 2016 m. balandžio 21 d. sÄ skaitos (commercial invoice) Nr. SIT0421-1, kuria pagrindė iÅ¡ viso 287,057 kub. medienos pardavimÄ už 85 366,46 Eur (be PVM) Å«kio subjektui „HHH“; laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. 3 atvejais PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, kurias panaudojo pagrįsti paslaugų iÅ¡ viso už 60 577,24 Eur įsigijimui iÅ¡ 2 Å«kio subjektų ir 1 atveju prekių (medienos) įsigijimÄ iÅ¡ UAB „A“ pagal 2016 m. balandžio 30 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. KA 359 už 54 541,40 Eur (be PVM); laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. birželio 10 d. AB Å iaulių banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (Eur) iÅ¡raÅ¡o; 9.2. 13 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kuri numato, kad „privalomi Å¡ie apskaitos dokumentų rekvizitai:

4) Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio turinys, 5) Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine iÅ¡raiÅ¡ka“, t. y.: Å«kinėms operacijoms pagrįsti panaudodamas tikrovės neatitinkančius dokumentus: 2016 m. balandžio 30 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. KA 359 – 287,06 kub. m medienos už 54 541,40 Eur (be PVM) iÅ¡ UAB „A“ pirkimui pagrįsti, kurioje vienas iÅ¡ rekvizitų – Å«kinės operacijos turinys – neatitinka tikrovės, įtraukė Å«kines operacijas į apskaitos dokumentus, pagal kuriuos negalima nustatyti Å«kinės operacijos tapatumo, 2 atvejais bankiniais pavedimais pagrindė Å«kines operacijas – iÅ¡ viso 54 541 Eur piniginių lėšų panaudojimÄ UAB „A“, kurių Å«kinės operacijos rezultatas pinigine iÅ¡raiÅ¡ka neatitinka tikrovės; 9.3. 6 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kuri numato, kad „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kuri numato, kad „visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais“, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 19 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitÄ neįtraukė Å«kinių operacijų: priskaitymų-iÅ¡skaitymų žiniaraščiais nepagrindė iÅ¡ viso 2311,96 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio ir kasos iÅ¡laidų orderiais nepagrindė iÅ¡ viso 1757,09 Eur iÅ¡mokėto grynaisiais pinigais darbo užmokesčio.

Dėl padarytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. birželio 10 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „S“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2. Be to, M. K. ir R. S. pripažinti kaltais ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , dėl to negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „Z“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, t. y. M. K. laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 22 d. iki 2017 m. vasario 28 d. bÅ«damas UAB „Z“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos, Klaipėdos m., direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kuri numato, kad ,,už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io Ä®statymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“, bÅ«damas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , veikdamas kartu su R. S. ir vykdydamas pastarojo, kaip faktinio UAB „Z“ vadovo, nurodymus Klaipėdos m. apgaulingai tvarkė UAB „Z“ buhalterinę apskaitÄ , t. y. pažeisdamas: 10.1. 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 19 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kuri numato kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ â€œ, 2 dalies nuostatÄ , kuri numato kad „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, 1995 m. gruodžio 5 d.

Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 10 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kuri numato kad „nevalstybinės institucijos privalo laikytis valstybinės archyvų sistemos įstaigų nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ ; nesilaikė 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 punkto, kuriame nurodyta, kad „ūkinę operacijÄ ar Å«kinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sÄ skaitos faktÅ«ros, <...> ir kita) saugomi 10 metų“, nuostatų, t. y. neiÅ¡saugojo laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 14 d. iki 2016 m. rugpjūčio 17 d. 3 atvejais sÄ skaitų (commercial invoice), kuriomis pagrindė iÅ¡ viso 655,201 kub. m medienos pardavimÄ už 126 591,67 USD (112 576,53 Eur) (be PVM) 2 Å«kio subjektams; laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. 2 atvejais PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, kurias panaudojo pagrįsti paslaugų iÅ¡ viso už 1 350,28 Eur įsigijimÄ iÅ¡ 2 Å«kio subjektų; 10.2. 6 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kuri numato kad „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kuri numato kad „visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais“: laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. iki 2016 m. spalio 30 d. nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais ir į apskaitÄ neįtraukė 48 atvejais iÅ¡ viso 37 860 Eur piniginių lėšų panaudojimo; laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 27 d. iki 2017 m. vasario 28 d. apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitÄ neįtraukė iÅ¡ viso 655,201 kub. m medienos įsigijimo Å«kinių operacijų; laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 14 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitÄ neįtraukė Å«kinių operacijų: priskaitymų-iÅ¡skaitymų žiniaraščiais iÅ¡ viso 5 263,16 Eur priskaičiuoto darbo užmokesčio ir kasos iÅ¡laidų orderiais nepagrindė iÅ¡ viso 4 000 Eur iÅ¡mokėto grynaisiais pinigais darbo užmokesčio.

Dėl padarytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 27 d. iki 2017 m. vasario 28 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „Z“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

3. M. K. ir A. V. pripažinti kaltais ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, veikdami bendrininkų grupe, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , dėl to negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „T“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, t. y. M. K. laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. vasario 28 d. bÅ«damas UAB „T“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kauno m., faktiniu vadovu, veikdamas kartu su A.

V., minėtos bendrovės akcininku ir direktoriumi, kuris pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kuri numato, kad ,,už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io Ä®statymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“, buvo atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir vykdė pastarojo – M. K., kaip faktinio UAB „T“ vadovo, nurodymus, Klaipėdos m., apgaulingai tvarkė UAB „T“ buhalterinę apskaitÄ , t. y. pažeisdami 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574: 11.1. 6 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kuri numato, kad „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. vasario 28 d. nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais ir į apskaitÄ neįtraukė 336,945 kub. medienos įsigijimo, kuriÄ realizavo 2017 m. vasario 27 d. sÄ skaita (invoice) Nr. TRUM01-05 – 336,945 kub. m už 64 019,55 USD (60 033,34 Eur) „SIT“; 11.2. 19 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kuri numato, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ â€œ, ir 2 dalies nuostatÄ , kuri numato, kad „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, 1995 m. gruodžio 5 d.

Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. 1-1115 10 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kurioje nurodyta, kad „nevalstybinės institucijos privalo laikytis valstybinės archyvų sistemos įstaigų nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ . 11.3. Taip pat, nesilaikydami 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 punkto, kuriame nurodyta, kad „ūkinę operacijÄ ar Å«kinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sÄ skaitos faktÅ«ros,<...> ir kita) saugomi 10 metų“, nuostatų, neiÅ¡saugojo: laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 3 d. iki 2017 m. vasario 27 d. 2 sÄ skaitų (invoice) – dėl iÅ¡ viso 789,558 kub. m medienos pardavimo už 150 016,02 USD (140 675,19 Eur) (be PVM) Å«kio subjektui „SIT“; laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 25 d. iki 2017 m. vasario 28 d. 24 PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, kurias panaudojo pagrįsti paslaugų ir prekių iÅ¡ viso už 54 037,30 Eur pirkimÄ iÅ¡ 3 Å«kio subjektų, iÅ¡ jų: 16 atvejų iÅ¡ viso už 6 860 Eur iÅ¡ UAB „L“, 4 atvejais iÅ¡ viso už 47 027,30 Eur iÅ¡ UAB „BPA“, 4 atvejais iÅ¡ viso už 150 Eur iÅ¡ UAB „N“; laikotarpio nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. vasario 28 d.

AB DNB banko sÄ skaitų Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR, USD) iÅ¡rašų. Dėl padarytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. vasario 28 d. negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „T“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

4. Taip pat M. K. pripažintas kaltu ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad pateikė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelnÄ valstybės įgaliotai institucijai, t. y. jis, bÅ«damas UAB „G“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., direktoriumi ir akcininku, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kuri nustato, kad ,,už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io Ä®statymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“, bÅ«damas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ bei deklaracijų ir ataskaitų pateikimÄ , tyčia pažeisdamas 2004 m. balandžio 13 d.

Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio nuostatas, kurios numato, kad mokesčių mokėtojas privalo: „1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę <…> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, turėdamas tikslÄ iÅ¡vengti mokesčių, pažeisdamas 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kuri numato, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių Å¡altinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 5 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kuri numato, kad „vienetų (iÅ¡skyrus pelno nesiekiančių) kuriuose vidutinis sÄ raÅ¡uose esančių darbuotojų skaičius nevirÅ¡ija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos nevirÅ¡ija 300 000 eurų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifÄ â€œ, ir 11 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kuri numato, kad „apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamÄ jį pelnÄ , jeigu Å¡is straipsnis nenustato ko kita, iÅ¡ pajamų:

2) atskaitomi leidžiami atskaitymai“, veikdamas per UAB „G“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusį UAB „C“ įgaliotÄ asmenį G. Č., nežinojusiÄ apie faktiÅ¡kai UAB „G“ gautas pajamas ir turtÄ , nurodė užpildyti 2016 metų Pelno mokesčio deklaracijÄ (forma PLN204), įraÅ¡ant tik jam žinomus neteisingus duomenis, ir 2017 m. balandžio 26 d. elektroniniu bÅ«du pateikti Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruojant tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir turtÄ , t. y. nedeklaravo 19 eilutėje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieÅ¡ apmokestinimÄ â€œ – 151 435 Eur, 40 eilutėje „Pelnas“ – 151 435 Eur, 52 eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ – 151 435 Eur, 59 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetÄ â€œ – 7 572 Eur, 64 eilutėje „Mokėtina pelno mokesčio suma“ – 7 572 Eur.

5. K. A. pripažintas kaltu ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , dėl to negalima iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, t. y. bÅ«damas UAB „A“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kuri numato, kad ,,už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io Ä®statymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“, bÅ«damas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , veikdamas per buhalterinę apskaitÄ tvarkiusios UAB „MC“ įgaliotÄ asmenį, nesuvokusį jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. apgaulingai tvarkė UAB „A“ buhalterinę apskaitÄ , t. y. pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kuri numato, kad „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kuri numato, kad „visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais“; 13 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kuri numato, kad „privalomi Å¡ie apskaitos dokumentų rekvizitai:

4) Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio turinys, 5) Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine iÅ¡raiÅ¡ka“, laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais ir į apskaitÄ neįtraukė 16,309 kub. m medienos kiekio įsigijimo, kuriÄ realizavo 2016 m. balandžio 30 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. KA 359 UAB „S“, ir žinodamas, kad tarp UAB „A“ ir UAB „S“ bei UAB „G“ realiai neįvyko jokių Å«kinių operacijų ar Å«kinių įvykių, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 30 d. iki 2017 m. vasario 22 d. 4 PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis pagrindė aiÅ¡kiai neteisingus duomenis apie tariamai įvykusias Å«kines operacijas – 792,87 kub. m medienos pardavimÄ iÅ¡ viso už 161 279,80 Eur (be PVM) UAB „S“ bei UAB „G“, pagal kurias negalima nustatyti Å«kinės operacijos tapatumo (Å«kinės operacijos turinio, rezultato pinigine iÅ¡raiÅ¡ka), 5 atvejais į apskaitÄ Ä¯traukė Å«kines operacijas – iÅ¡ viso 161 280 Eur gavimÄ iÅ¡ UAB „S“ ir UAB „G“ bankiniais pavedimais, kuriuose Å«kinės operacijos rezultatas pinigine iÅ¡raiÅ¡ka neatitinka tikrovės. 13.1.

Be to, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , žinodamas, kad tarp UAB „A“ ir UAB „P“ bei UAB „K“ realiai neįvyko jokių Å«kinių operacijų ar Å«kinių įvykių, veikdamas per buhalterinę apskaitÄ tvarkiusios UAB „MC“ įgaliotÄ asmenį, nesuvokusį jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. Klaipėdos m. pastarajam, t. y. UAB „A“ buhalterinę apskaitÄ tvarkančiam įgaliotam asmeniui, pateikė į UAB „A“ buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukti M.

N. suraÅ¡ytus tikrovės neatitinkančius dokumentus: UAB „K“ 2017 m. vasario 7 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. KM 001 pagrįsti 70 kub. m medienos įsigijimÄ už 8 400 Eur (be PVM) ir laikotarpio nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2017 m. sausio 18 d. UAB „P“ 5 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras pagrįsti 603,46 kub. m medienos už 82 665,41 Eur (be PVM) įsigijimÄ , Å«kines operacijas įtraukiant į apskaitos dokumentus, pagal kuriuos negalima nustatyti minėtų Å«kinių operacijų tapatumo. Dėl padarytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „A“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

6. A. V. pripažintas kaltu ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , dėl to negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „K“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros: 14.1. A. V., bÅ«damas UAB „K“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kuri numato, kad ,,už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io Ä®statymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“, bÅ«damas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. apgaulingai tvarkė UAB „K“ buhalterinę apskaitÄ , t. y. pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kuri numato, kad „privalomi Å¡ie apskaitos dokumentų rekvizitai:

4) Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio turinys, 5) Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine iÅ¡raiÅ¡ka“, veikdamas per buhalterinę apskaitÄ tvarkiusį K. L. paslaugų įmonės įgaliotÄ asmenį K. L., nesuvokusį jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. 70 kub. m medienos pardavimÄ už 8 400 Eur (be PVM) UAB „A“ pagrindė 2017 m. vasario 7 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. KM 001, kurios privalomas rekvizitas – Å«kinės operacijos turinys, neatitinka tikrovės. Dėl padaryto pažeidimo laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „K“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

II. Apeliacinių skundų argumentai 7. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokurorė Dalia Mackevičienė apeliaciniame skunde praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį pakeisti ir vadovaujantis BK 72 straipsniu UAB „T“ pinigines lėšas – 44 943,83 Eur (ekvivalentinę sumÄ USD), esančias AB DnB banko sÄ skaitoje (duomenys neskelbtini), konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatÄ . Iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo taikyti laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ UAB ,,T“ piniginėms lėšoms.

Iki nuosprendžio įvykdymo palikti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartimi pratęstÄ laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ : M. K., M. N., R. S. turtui. Nuosprendžiui įsiteisėjus 2017 m. vasario 28 d. kratos metu M. K. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, paimtus daiktus ir dokumentus grÄ Å¾inti M. K., iÅ¡skyrus juodos spalvos segtuvÄ su UAB „Z“ dokumentais už 2016 m. (viso 348 lapai), įmautę su UAB „G“ dokumentais (viso 33 lapai), įmautę su UAB „T” dokumentais (viso 23 lapai), kuriuos palikti saugoti prie bylos; 2017 m. vasario 28 d. kratos metu iÅ¡ M.

K. naudoto automobilio „Audi A6 Avant“ paimtus daiktus ir dokumentus grÄ Å¾inti M. K., iÅ¡skyrus UAB „BPA“ 2016 m. gruodžio 19 d. kvitÄ serija LAE Nr.2017509, kurį palikti saugoti prie bylos; AB Swedbank banko kortelę Nr.(duomenys neskelbtini), AB Swedbank banko prisijungimo kodų kortelę Nr.(duomenys neskelbtini) bei AB Swedbank banko kodų generatorių Nr.(duomenys neskelbtini)grÄ Å¾inti AB Swedbank bankui, AB DnB Visa banko kortelę Nr.(duomenys neskelbtini)gražinti AB Luminor bank; 2017 m. vasario 28 d. kratos metu iÅ¡ M.

K. darbo vietos (duomenys neskelbtini), Ukmergės r., paimtus daiktus ir dokumentus grÄ Å¾inti M. K., iÅ¡skyrus sÄ siuvinį „Notebook“ (viso 46 lapai), kurį palikti saugoti prie bylos; 2017 m. vasario 28 d. kratos metu iÅ¡ K. A. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., paimtÄ sÄ siuvinį „Jungo“ (viso 53 lapai) grÄ Å¾inti K. A., kitus dokumentus palikti saugoti prie bylos; 2017 m. vasario 28 d. kratos metu iÅ¡ M. N. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Kretingoje, paimtus daiktus ir dokumentus palikti saugoti prie bylos, iÅ¡skyrus AB DnB banko kodų generatorius Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), AB DnB banko kortelę su UAB „T“ bankinių sÄ skaitų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atmintine, kuriuos grÄ Å¾inti AB Luminor bank; paimtÄ kompiuterį Fujitsu Siemnes Amilo, serija N.YSOB091449, su maitino Å¡altiniu ir mobilaus ryÅ¡io modemu K1510, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos priemonę; 2017 m. vasario 28 d. kratos metu iÅ¡ R.

S. naudoto automobilio „Audi A6 Avant“ paimtus dokumentus grÄ Å¾inti R. S.; 2017 m. vasario 28 d. kratos metu iÅ¡ L. M. paimtÄ USB grÄ Å¾inti L. M.; UAB „P“ dokumentus grÄ Å¾inti M. N.; UAB „A“ dokumentus grÄ Å¾inti K. A.; UAB ,,K“ dokumentus grÄ Å¾inti A. V.; UAB „G“ dokumentus grÄ Å¾inti M. K.. 8. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. K. gynėjas advokatas Mindaugas Martinaitis praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – bylÄ nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių arba pakeisti nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės ir M.

K. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 3 metų, jos vykdymÄ atidedant 1 metams. Taip pat praÅ¡o panaikinti nuosprendžiu M. K. ir UAB „T“ taikytÄ turto konfiskavimÄ . 16.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai nusprendė, kad M. K. padarė BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus. Skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje pateikti įrodymai ir jų analizė kelia abejonių dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytų teismo iÅ¡vadų dėl nusikalstamų veikų padarymo fakto ir BK specialiojoje dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėčių buvimo.

ApkaltinamÄ jį nuosprendį teismas grindė prieÅ¡taringais įrodymais, nepaÅ¡alino juose esančių esminių prieÅ¡taravimų, tinkamai neanalizavo kitų bylos įrodymų ir taip nesilaikė BPK 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų. 16.2. Nesutikdamas su M. K. nuteisimu dėl turto pasisavinimo gynėjas nurodė, kad M. K. veiksmuose nėra turto pasisavinimo, kaip Å¡i veika suprantama teismų praktikoje, požymių. IÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s M. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje patvirtina, kad vykdydamas Å«kinę - komercinę veiklÄ jis iÅ¡ UAB „G“, UAB „T“ ir UAB „M“ sÄ skaitų išėmė didesniÄ jÄ dalį pareikÅ¡tame kaltinime nurodytų pinigų ir Å¡ias lėšas panaudojo medienai įsigyti.

Byloje nustatyta, kad UAB „G“ ir UAB „T” eksportavo medienÄ Ä¯ KinijÄ . Medienai įsigyti reikalingos lėšos buvo gautos iÅ¡ UAB „G“, UAB „T“ ir UAB „M“ sÄ skaitose buvusių lėšų. Be to, ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtino, kad mediena turėjo bÅ«ti perkama be įsigijimo dokumentų iÅ¡ faktinių medienos tiekėjų. Teismui buvo pateikti faktiniai duomenys apie UAB „M“ realiai patirtas medienos džiovinimo paslaugų teikimo UAB „G“ bei UAB „T“ iÅ¡laidas, tačiau teismas Å¡ių dokumentų neprijungė prie bylos.

Byloje nebuvo nustatinėjama, ar UAB „G“, UAB „T“, UAB „M“ ir bendrovė „Z“ buvo padaryta reali žala, kas yra bÅ«tinasis BK 183 straipsnio 2 dalies požymis. Be to, nebuvo tikrinama ir tai, kam ir kokiems tikslams buvo nuimtos bei panaudotos UAB ,,M“ piniginės lėšos, jų pasidalinimÄ tarpusavyje tiek M. K., tiek M. N. kategoriÅ¡kai neigia. Gynėjo teigimu, byloje esantys duomenys nepatvirtina BK 183 straipsnio 2 dalies sudėties buvimo M. K. veiksmuose, o leidžia daryti iÅ¡vadas, kad M.

K., išėmęs lėšas iÅ¡ minėtų bendrovių sÄ skaitų, jas panaudojo Å«kinei-komercinei veiklai, tai darė pagristai ir veikdamas iÅ¡skirtinai įmonės(-ių) interesais, siekiant iÅ¡laikyti stabilias įmonių veiklas ir įsipareigojimų vykdymÄ užsienio partneriams, kas negali bÅ«ti vertinama kaip turto pasisavinimas. 16.3. M. K. davė iÅ¡samius parodymus ir dėl UAB „Z“ veiklos bei jai priklausančių lėšų dalinio nuėmimo bei panaudojimo. Viso proceso metu M. K. nuosekliai ir detaliai parodė, kad juo ir kitais asmenimis buvo pasinaudota siekiant nuslėpti realiÄ UAB „Z“ ir kitų bendrovių finansinę bÅ«kle, t. y. galimÄ nemokumÄ bei įmonės(-ių) kasoje apskaitytų lėšų pasisavinimo faktÄ .

IÅ¡ liudytojų M. Ž. bei T. P. parodymų bei raÅ¡ytinės bylos medžiagos matyti, kad iki M. K. Å¡ių įmonių direktoriaus pareigas ėjęs R. S. organizuodavo juridinių asmenų įsteigimÄ ir vadovavo jiems, t. y. pasinaudodamas UAB „S“, UAB „LR“ ir UAB „E“, o vėliau ir bendrove „Z“, atliko neteisėtas finansines operacijas su bendrovėms priklausančiomis lėšomis, kurias iÅ¡grynindavo per kitus asmenis. 16.4. Pripažinus M. K. ir M. N. kaltais dėl turto pasisavinimo veikus bendrininkų grupe, liko neaiÅ¡ku, kokie konkretÅ«s faktai patvirtina, kad jie susitarė daryti nusikalstamÄ veikÄ .

Taip pat nenustatyta, kokiomis pinigų sumomis jie pasidalino, nors Å¡ios aplinkybės nustatymas turi įtakos teisingam baudžiamojo įstatymo taikymui, kvalifikuojant M. K. ir M. N. veiksmus pagal atitinkamÄ BK 183 straipsnio dalį. Å ioje baudžiamojoje byloje nėra surinkta jokių duomenų apie tai, kiek paprastai, atsiremiant į Å¡ios bylos faktines aplinkybes, kainuoja konkrečios medienos nupirkimas, iÅ¡pjovimas, pakrovimas, džiovinimas bei atgabenimas paruoÅ¡tos produkcijos į uostÄ . Nei byloje esantys specialistų paaiÅ¡kinimai, nei kokie kiti duomenys negali paneigti paties M.

K. išsamių paaiškinimų apie tokio verslo plėtros niuansus. Tuo tarpu kaip liudytojas, kuriam gali būti žinomos reikšmės bylai išspręsti turinčios aplinkybės, iškviestas ir teismo iniciatyva apklaustas Š. B. buvo visapusiškai pasiruošęs iš anksto suplanuotai apklausai, todėl yra pagrindas manyti, kad galbūt net buvo susiderinta, kokios informacijos reikia valstybiniam kaltintojui. Gynėjo teigimu, tokia procesinė praktika yra ydinga bei prieštaraujanti BPK numatytai liudytojo bei liudytojo apklausos sampratos procesinei formai bei BPK 20 straipsnyje numatytai įrodymų leistinumo taisyklei.

Nenustačius BK 203 straipsnio sudėties požymių buvo imtasi įrodinėti aplinkybes, susijusias ne su sukčiavimo sudėties, o su BK 183 straipsnio 2 dalies elementais. Gynėjo teigimu, tokia praktika, kai ikiteisminiai tyrimai pradedami vadovaujantis prielaidomis bei spėjimais apie galimai asmenų padarytas nusikalstamas veikas, o ne pagrįstais ir patikrintais kriminalinės žvalgybos duomenimis, yra ydinga bei neteisinga. 16.5. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su M. K. nuteisimu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie įmonės pajamas ir pelnÄ pateikimo valstybės įgaliotai institucijai.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti tai, kad UAB ,,S“ ir bendrovė „Z“ buvo įsteigtos R. S., kuris joms faktiškai vadovavo, davė tiesioginius nurodymus M. K., kaip reikia elgtis su užsakovais, finansais bei medienos išvežimu. Šie duomenys pagrįsti kratos metu paimto ir apžiūrėto kompiuterio laikmena, VĮ „Registrų centras“ išrašais, rankraštinių įrašų duomenimis, liudytojų M. Ž., M. P., L. M. parodymais. Atsižvelgiant į tai, kad R.

S. veikė per M. K., kaip per tarpininkÄ , todėl pastarasis negali bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes nesuprato savo atliekamų veiksmų neteisėtumo bei galimų pasekmių. Gynėjo teigimu, M. K., bÅ«damas pradinio iÅ¡silavinimo, neturėdamas jokios specialybės, dirbęs lauko darbininku, neturėjo galimybių be R. S. pastangų tapti minėtų bendrovių direktoriumi bei naudotis Å¡ių bendrovių finansais. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir paimto didelio kiekio dokumentų M.

K. negalėjo savalaikiai išrašyti visų su medienos įgijimu, pjovimu bei apdorojimu susijusių dokumentų, įtraukti duomenų į registrus, tačiau tokie veiksmai yra susiję su galimai aplaidžiu buhalterijos vedimu, bet ne su apgaulingu buhalterijos tvarkymu. 16.6. Taip pat apeliaciniame skunde nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje tirtos ir vėliau kaltinime inkriminuotos veikos yra iš esmės skirtingos. Neliko kaltinimo dėl sunkaus nusikaltimo, dėl UAB „S“ piniginių lėšų pasisavinimo, o UAB „G“ pasisavintų lėšų suma bei inkriminuotos naujos veikos aplinkybės (laikas, vieta, būdas) yra iš esmės skirtingos.

Be to, buvo nutrauktas tyrimas pagal BK 203 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl nusikalstamai veikai paslėpti naudojamų juridinių asmenų UAB „S“, UAB „D“, UAB „M“, UAB „Z“, UAB „G“, UAB „T“. Tyrimo eigoje buvo nustatyta, jog minimos bendrovės nėra priedangos įmonės, o vykdo realiÄ Å«kinę - komercinę veiklÄ , iÅ¡ kurios gauna pajamas. Tačiau kaltinimas toliau grindžiamas specialistų iÅ¡vadomis, duotomis pagal tyrėjo užduotį, kur pateikiama fabula, jog galimai nusikalstamai veikai paslėpti buvo naudojamos UAB „S“, UAB „D“, UAB „M“, UAB „Z“, UAB „G“, UAB „T“, dokumentai iÅ¡raÅ¡omi neva realiai nevykdant Å«kinių operacijų, atitinkamai ir specialistams konstatuojant, jog neva Å«kinės operacijos tarp Å¡ių bendrovių realiai nevyko. Specialisto iÅ¡vados byloje buvo atliktos pagal pirminę ikiteisminio tyrimo versijÄ , tuo tarpu kaltinimai pareikÅ¡ti ir byla teisme nagrinėjama dėl visiÅ¡kai kitų veikų, skirtingų jų padarymo aplinkybių, vietos, laiko, bÅ«do, sandorių, o taip pat dėl jų visiÅ¡kai skirtingo kvalifikavimo. 16.7.

Specialistų iÅ¡vados yra pagristos kaltinamojo M. K. parodymais, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu, tačiau M. K. nebuvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , o teisme paaiÅ¡kino ir kitas aplinkybes, kurios nėra ir nebuvo įvertintos teikiant specialisto iÅ¡vadas, todėl teismas negalėjo remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais M. K. parodymais bei jais paremtomis specialistų iÅ¡vadomis. Apeliantas nesutinka su tuo, kad nuosprendyje nėra aptarta, kodėl M. K. atlikti veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip aplaidus apskaitos tvarkymas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog bendrovių „Z“, ,,S“, ,,M“, „D“ buhalterijÄ tvarkė finansininkė O. B., o UAB ,,T“ ir ,,G“ buhalterinę apskaitÄ tvarkė G. Č. per savo įsteigtas bendroves sutarčių pagrindu bei už atlygi, todėl M. K. nebuvo atsakingas už suvestinių dokumentų pildymÄ ir jų pateikimÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) ar kitoms įgaliotoms institucijoms. Be to, M. K., bÅ«damas pradinio iÅ¡silavinimo bei neturėdamas jokios specialybės ar specialių buhalterinių žinių, neturėjo supratimo apie griežtos atskaitomybės dokumentų pildymÄ bei jų apskaitÄ .

Apeliantas pažymi, kad tik nustačius tyčios kryptingumÄ apgaulingai ar aplaidžiai tvarkyti buhalterijÄ gali bÅ«ti sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimas. Jo teigimu, bylos duomenys rodo, kad M. K. neturėjo tyčios ar sumanymo suklaidinti VMI ar nuslėpti nuo jos turimÄ informacijÄ apie UAB ,,G“ pajamas ir pelnÄ . Jam nebuvo žinoma, kad G. Č. savivaliauja ir savaip supranta bei vykdo imperatyvias įstatymo normas, apie tai, kad galimai trÅ«ksta 2017 m. balandžio mėn. duomenų ar dokumentų, jis tokios informacijos negavo. 16.8.

Apeliaciniame skunde M. K. gynėjas nesutinka su teismo išvadomis dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų parodymų pagrįstumo ir išsamumo. Tvirtina, kad neteisingos ir įrodymų vertinimo taisykles pažeidžiančios teismo išvados, jog teisme M. K. pakeitė parodymus ir naujas aplinkybes išdėstė siekdamas padėti sau bei M. N. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika apeliantas nurodė, kad vertinant bendrininkų parodymus gali būti reikalaujama griežtesnio patikrinimo, nes jų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų, jie duoda parodymus neprisiekę, taigi jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas M. K. ir M. N. parodymus, turėjo skirti didesnį dėmesį jų patikimumo nustatymui, o ne formaliai ir deklaratyviai teikti pirmenybę tyrimo metu duotiems parodymams atmetant teisme duotus parodymus kaip gynybinę versijÄ . Pažymima, kad M. K. apie visas bylos iÅ¡tyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes buvo betarpiÅ¡kai apklaustas teisme, jam buvo užduodami klausimai, todėl Å¡iais parodymais nesivadovauti ir juos atmesti bei remtis ikiteisminio tyrimo duotais parodymais nėra ir jokio teisinio pagrindo.

Ikiteisminio tyrimo metu M. K. buvo apklausiamas pagal pareikÅ¡tÄ Ä¯tarimÄ dėl visiÅ¡kai kitų nusikalstamų veikų, todėl ir dėl Å¡ios aplinkybės pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis ikiteisminio tyrimo metu M. K. duotais parodymais ir jais grįsti nuosprendį. Be to, M. N. ir jo gynėjui nebuvo sudaryta galimybė užduoti klausimus M. K. apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu, o praÅ¡ymai dėl papildomų apklausų buvo atmesti. Å ios aplinkybės buvo iÅ¡dėstytos gynėjo baigiamojoje kalboje, tačiau nuosprendžio motyvuojamoje dalyje dėl jų teismas nepagrįstai nepasisakė. 16.9.

Nuteistojo M. K. gynėjas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dalyje dėl M. K. paskirtos bausmės. Mano, kad netinkamai buvo įvertintos BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės bei nepagrįstai netaikytos BK 75 straipsnio nuostatos. Gynėjo teigimu, skirdamas M. K. bausmes pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, teismas jų tinkamai neindividualizavo ir nepagrįstai paskyrė bausmes, didesnes nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, taip tinkamai nesivadovavo BK 54 straipsnio 2, 3 dalių ir BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Nors teismas pažymėjo, kad M. K. anksčiau teistas, tačiau neatsižvelgė į tai, jog jis nebuvo nusikaltimo iniciatorius, galimai nusikalto bÅ«damas pakankamai brandaus amžiaus, tiek darbovietėje, tiek gyvenamojoje aplinkoje charakterizuojamas tik teigiamai, iki nusikaltimo padarymo ir viso baudžiamojo proceso, kuris truko daugiau nei vienerius metus, dirbo tose pačiose bendrovėse, užima vadovaujančias pareigas, bendrovėse dirba samdomi darbuotojai, kurių socialinės garantijos bei galimybės tęsti darbinę veiklÄ tiesiogiai priklauso nuo M.

K.. Be to, M. K. yra iÅ¡siskyręs, tačiau teikia materialinį iÅ¡laikymÄ savo trims nepilnamečiams vaikams, su kuriais artimai ir nuolat bendrauja. Gynėjo tvirtinimu, realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas M. K. iÅ¡ esmės neigiamai atsilieps vaikų gerovei bei jų bÅ«tiniausių poreikių tenkinimui, bus prarastas ryÅ¡ys su tėvu, o visa finansinė naÅ¡ta iÅ¡laikyti vaikus atiteks buvusiai sutuoktinei. Be to, bÅ«damas laisvės atėmimo vietoje M. K. neturės galimybės įvykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų, todėl praras sumokėtas įmokas bei iÅ¡ dalies iÅ¡pirktÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Apelianto teigimu, šios aplinkybės rodo M. K. pozityvias nuostatas socialinės aplinkos atžvilgiu, o galimai padaryta veika vertintina ne kaip dėsningas, o kaip atsitiktinis reiškinys jo gyvenime, dėl ko M. K. labai išgyvena. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai M. K. pripažino nusikaltimo vykdytoju bei jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog veika padaryta veikiant bendrininkų grupe. Pasak gynėjo, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 54 straipsnio 3 dalimi neskiriant M.

K. realios laisvės atėmimo bausmės. Baigiamųjų kalbų metu valstybinį kaltinimÄ palaikanti prokurorė taip pat prašė skirti M. K. subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymÄ atidėti. 16.10. Nesutikdamas su nuteistajam M. K. nuosprendžiu taikytu turto konfiskavimu, gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad toks teismo sprendimas neatitinka nacionalinės teismų ir EŽTT praktikos. Byloje surinkti faktiniai duomenys neleidžia daryti iÅ¡vados, jog UAB ,,T“ sÄ skaitoje buvę 85 881, 74 eurų yra gauti iÅ¡ nusikalstamos veikos, kadangi bendrovės „T“, „G“, „M“ nebuvo fiktyvios ar priedangos įmonės neteisėtai veiklai vykdyti.

Todėl Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė UAB „T“ sÄ skaitoje buvusioms lėšoms taikyta neteisėtai bei nepagristai. Taip pat nesutinkama ir su M. K. taikytu 41 070 eurų konfiskavimu. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad M. K. inkriminuota turto pasisavinimo suma yra 10 000 eurų didelė, o likusi 31 070 eurų suma buvo panaudota bendrovių ,,G“, „T“, „M“ Å«kinei-komercinei veiklai vystyti bei atsiskaitymams už suteiktas paslaugas. Aplinkybių, jog Å¡ie pinigai gauti iÅ¡ nusikalstamos veikos, byloje nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai gynėjas teigia, kad M. K. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – piniginių lėšų konfiskavimas, negalėjo būti taikyta, todėl naikintina kaip nepagrįsta.

9. Nuteistasis M. N. ir jo gynėjas Raimondas Kivylius apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį, M. N. iÅ¡teisinti nustačius, jog nėra padarytos veikos, už kurias jis yra nuteistas. Apeliantų teigimu nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, susijusių su įrodymų vertinimu. 17.1. Nesutikdami su bylos įrodymų vertinimu apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino duomenų, susijusių su medienos pardavimo operacijomis, nesiaiÅ¡kino, kokias sÄ naudas patyrė bendrovės UAB ,,G“ bei UAB „T“, kad Å¡ios operacijos įvyktų: iÅ¡ kokių lėšų buvo apmokamas medienos įgijimas, transportavimo į KinijÄ iÅ¡laidos, pakrovimo, eksporto procedÅ«rų įforminimo/deklaravimo iÅ¡laidos.

Tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog gynybos versijos, kad už inkriminuojamų pasisavintų lėšų sumas buvo įgyjama mediena nepatvirtina buhalterinės apskaitos dokumentai, yra nepagrįsta ir neteisėta. Teismas sprendė, jog lėšos buvo pasisavintos tik dėl to, jog buhalterinėje apskaitoje nėra išlaidas patvirtinančių dokumentų, tačiau teismas nenustatė būtinųjų turto pasisavinimo požymių: padarytos žalos tikrumo, realumo, kaltinamųjų subjektyviosios pusės požymių buvimo.

Tuo tarpu nei UAB ,,G“, nei UAB „T“ jokios realios žalos nepatyrė, nes Å¡ios bendrovės medienÄ Ä¯gijo, realizavo, už jÄ buvo atsiskaityta. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje esantys procesiniai dokumentai: praÅ¡ymai pratęsti ikiteisminio tyrimo terminÄ , prokuroro nutarimai, teismo nutartys (t. 1, b. l. 16-17,129-132,174-176) patvirtina piniginių lėšų panaudojimÄ bÅ«tent medienai įsigyti ir atsiskaityti su faktiniais medienos tiekėjais. Tuo tarpu kaltinamajame akte aplinkybė apie lėšų panaudojimÄ nenurodoma, kaltinimai buvo pareikÅ¡ti teigiant kardinaliai prieÅ¡ingai, jog iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų nėra, todėl piniginės lėšos laikomos pasisavintomis.

Tokiu būdu neaišku, kur yra ikiteisminio tyrimo duomenys apie M. K. vykdytus medienos pirkimo sandorius iš fizinių ir juridinių asmenų be įsigijimo dokumentų. Aplinkybės, kad bendrovių piniginės lėšos buvo panaudotos būtent medienai įsigyti ir atsiskaityti su faktiniais medienos tiekėjais nepaneigia ir liudytoju byloje apklausto tyrėjo Š. B. parodymai. Tačiau skundžiamame nuosprendyje remiamasi ta liudytojo Š. B. parodymų dalimi, kur jis teigė, jog M. K. per ryšio tinklus nebendravo su medienos pardavėjais, nesitarė dėl kainos, pardavimo kiekių, todėl nenustatyti medienos pardavėjai. 17.2.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad byloje nustatyta, jog M. K., kaip UAB ,,G“ vadovas (ir savininkas) bei UAB ,,T“ savininkas, atliko pinigų iÅ¡gryninimo iÅ¡ banko sÄ skaitų operacijas ir jų nefiksavo buhalterinėje apskaitoje. Tačiau tai savaime nesuteikia pagrindo daryti iÅ¡vadÄ apie realios žalos padarymÄ bendrovėms ir kvalifikuoti veikÄ pagal BK 183 straipsnį. Aplinkybė, jog nėra dokumentų, patvirtinančių piniginių lėšų panaudojimÄ , sudaro pagrindÄ spręsti nebent dėl UAB „G“ ir UAB ,,T“ apgaulingo ar aplaidaus buhalterijos tvarkymo, Å«kinių operacijų (patirtų sÄ naudų) netinkamo ir/ar nepakankamo atvaizdavimo buhalterijoje.

Pagal teismų praktikÄ duomenys, rodantys, kad paimti pinigai nebuvo panaudoti įmonės reikmėms arba jų paėmimas turėjo kitokiÄ prasmę ir iÅ¡ tikrųjų žalos įmonei nepadarė, privalo bÅ«ti iÅ¡tirti ir įvertinti. Tokio pobÅ«džio pateiktų duomenų ignoravimas, kai juos įmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, gali bÅ«ti pripažintas esminiu BPK 20 straipsnyje numatytos įrodinėjimo tvarkos pažeidimu. 17.3. Nuteistojo M. N. ir jo gynėjo teigimu, nuosprendyje nebuvo nustatytas ir subjektyvusis turto pasisavinimo požymis, kad Å¡i nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia.

UAB „G“ ir UAB ,,T“ piniginės lėšos buvo naudojamos Å¡ių įmonių veikloje, nebuvo siekio paversti jų nuosavu turtu siekiant naudos bendrovių sÄ skaita. 17.4. Teigdami, kad nuosprendyje teismas turėjo remtis tik teisminio nagrinėjimo metu nustatytais duomenimis, apeliantai nesutinka su M. K. parodymų vertinimu nuosprendyje. M. K. buvo apklaustas teisme apie visas bylos iÅ¡tyrimui reikÅ¡mingas aplinkybės, jis teismui paaiÅ¡kino visas su kaltinimu susijusias aplinkybes, jam buvo užduodami klausimai, tačiau Å¡iais parodymais teismas be pagrindo nesivadovavo, negretino su kita bylos medžiaga, o rėmėsi tik jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Nuteistasis ir jo gynėja nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad M. K. teisme pakeitė parodymus M. N. naudai siekdamas padėti M. N. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Pagal teismų praktikÄ , įtariamojo parodymai pripažįstami įrodymais tuo atveju, kai jie gauti nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos ir yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tuo tarpu M. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neatitinka Å¡ių kriterijų, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo jais remtis grįsdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Be to, M. K. buvo apklausiamas apie jam pareikÅ¡tÄ Ä¯tarimÄ dėl visiÅ¡kai kitų nusikalstamų veikų, nei tos, pagal kurias jis buvo nuteistas Å¡ioje byloje. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad M. K. teisiamajame posėdyje parodė, jog apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas spaudimas, jis buvo apklaustas be gynėjo, o M. N. buvo trukdoma įgyvendini teisę dalyvauti apklausiant M. K. ir užduoti jam klausimus. Apeliantai teigia, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pats M. K. per savo gynėjÄ V.

Ančiukaitį prašė bÅ«ti papildomai apklaustu ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ikiteisminį tyrimÄ organizavusi ir kontroliavusi prokurorė 2018 m. rugpjūčio 2 d. raÅ¡tu šį praÅ¡ymÄ atmetė, nepriimdama dėl to procesinio sprendimo (nutarimo). 17.5. Nesutampa byloje atliktos elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir turto pasisavinimo bei kitų inkriminuotų veikų padarymo laikotarpiai. Užfiksuotų M. N. pokalbių su M. K., K. A. bei kitais asmenimis turinys nepatvirtina veikų, susijusių su turto pasisavinimu, nei viename protokole nėra užfiksuotas pokalbis apie pinigų pasidalijimÄ , iÅ¡gryninimÄ , ar kitokio planuojamo/vykdomo svetimo turto pasisavinimo požymius.

Pokalbiai vyksta tarp Å«kio subjektų vadovų, įmonių savininkų, kalbama apie medienos pirkimÄ , pardavimÄ , kiekius, apmokėjimÄ , gabenimÄ ir kitus verslo Å«kinius santykius. Apeliantų teigimu, skundžiamame nuosprendyje buvo perraÅ¡yta prokurorės pateikta pokalbių turinio vertinimo versija, pats teismas jokio Å¡ių duomenų vertinimo neatliko ir taip pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas tiek suraÅ¡ant kaltinamÄ jį aktÄ , tiek priimant skundžiamÄ nuosprendį. 17.6. Jei M.

K. bÅ«tų teisingai vedęs buhalterinę apskaitÄ , fiksavęs visas bendrovių patiriamas iÅ¡laidas, teikęs duomenis apie iÅ¡ banko sÄ skaitų iÅ¡grynintų piniginių lėšų panaudojimÄ , neabejotinai bÅ«tų galima nustatyti, kaip ir kur buvo panaudotos piniginės lėšos, ir bÅ«tent tos, kurios nagrinėjamoje byloje inkriminuotos kaip pasisavintos iÅ¡ UAB „G“ ir UAB ,,T“. Tuo tarpu M. N. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad M. K. aplaidžiai elgiasi su bendrovių dokumentais, jų neiÅ¡saugo, ar juo labiau, kad UAB ,,G“ ir UAB „T“, kurių apskaitÄ tvarko profesionalÅ«s asmenys, buhalterijoje nefiksuoja Å«kinių operacijų.

Aplinkybė, jog M. K. buvo sudarę sutartis su buhalterinę apskaitÄ tvarkančiais juridiniais asmeninis, bendravo su buhalteriais, mokėjo už teikiamas paslaugas, teikė dokumentus, sudarė pagrindÄ manyti, jog bendrovių apskaita vedama teisingai. 17.7. Nesutikdami su M. N. nuteisimu dėl UAB ,,T“ piniginių lėšų pasisavinimo organizavimo, apeliantai pažymi, kad teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje yra aiÅ¡kiai neteisingas ir klaidinantis dėl to, kad klaidingai nurodyta nusikaltimo padarymo vieta, neva pasisavintos lėšos iÅ¡ UAB „G“ banko sÄ skaitos buvo iÅ¡grynintos 2017 m. sausio 22 d. neegzistuojančiame DNB banko padalinyje, esančiame Taikos pr. 64, Klaipėdoje, kadangi Å¡ioje vietoje yra „Swedbank“ bankomatas.

Be to, byloje esantys UAB „M“ banko sÄ skaitos duomenys patvirtina, kad 2017 m. vasario 22 d. į Å¡ios įmonės sÄ skaitÄ M. K. įnešė analogiÅ¡kÄ sumÄ . 17.8. Nesutikdami su M. N., kaip faktinio vadovo, nuteisimu dėl UAB „P LT“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, apeliantai nurodė, kad Å¡i nusikalstama veika M. N. inkriminuojama remiantis tik 2018 m. sausio 9 d. specialisto iÅ¡vada dėl UAB ,,P LT“ Å«kinės - finansinės veiklos tyrimo. Tačiau užduotis atlikti objektų tyrimÄ buvo suraÅ¡yta ir specialistei pateikta tuo metu, kai byloje buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl galimai nusikalstamai veikai paslėpti naudojamų UAB „S“, UAB „D“, UAB „M“, UAB „Z“, UAB ,,G“, UAB „T“.

Užduotyje specialistui buvo nurodyta, kad Å¡ios bendrovės, su kuriomis UAB „P LT“ palaikė Å«kinius - komercinius santykius, yra priedangos įmonės, kurios nevykdo jokios realios veiklos. Tačiau ikiteisminio tyrimo pradžioje buvę įtarimai nepasitvirtino, o tyrimo eigoje nustatyta, jog Å¡ios bendrovės nėra priedangos įmonės, o vykdo realiÄ Å«kinę - komercinę veiklÄ , iÅ¡ Å¡ios veiklos gauna pajamas, todėl ir Å¡ių bendrovių sandoriai perkant/parduodant medienÄ yra realÅ«s ir tikri.

Tuo tarpu specialistams pateiktos užduotys atlikti objektų tyrimÄ nebuvo pakeistos/papildytos nustačius naujas aplinkybes byloje. Apeliantai nesutinka ir su M. N. pripažinimu faktiniu UAB „G“ vadovu, atsakingu už UAB „G“ apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ . Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti tokiÄ iÅ¡vadÄ . UAB ,,G“ tiriamu laikotarpiu turėjo realų vadovÄ - M. K., taip pat buvo samdomas buhalterinę apskaitÄ tvarkantis asmuo. Nuteistojo ir jo gynėjo teigimu specialistų iÅ¡vados dėl UAB „P LT“ ir UAB ,,G“ Å«kinės - finansinės veiklos tyrimo yra grindžiamos ikiteisminio tyrimo metu M.

K. duotais parodymais, tačiau M. K. nebuvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , o teisme paaiÅ¡kino iÅ¡ esmės kitas aplinkybes, kurios nebuvo įvertintos specialisto iÅ¡vadoje. Apklausiant specialistes teismo posėdyje bei analizuojant jų pateiktas iÅ¡vadas buvo atskleista dirbtinai sukurta situacija, kai kiekviena tos pačios medienos pardavimo operacija buvo apmokestinama pelno mokesčiu, kuris sumuojamas ir priskaičiuodamas visoms bendrovėms, kaip tariamai nesumokėtas ir nedeklaruotas. M. N. pareikÅ¡tas kaltinimas buvo tendencingas, kÄ patvirtina ir prokurorės praÅ¡ymas dėl kaltinimo M.

N. pakeitimo, kai bylos teisminio tyrimo pabaigoje buvo siekiama inkriminuoti savarankiÅ¡kÄ naujÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ padėjimÄ apgaulingai tvarkyti UAB „A“ buhalterinę apskaitÄ . 17.9. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su M. N. nuteisimu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už žinomai neteisingų duomenų apie UAB „P LT“ 2016 m. pelnÄ valstybinei mokesčių inspekcijai pateikimÄ . Å i nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Tuo tarpu M. N., 2017 m. birželio 15 d. elektroniniu bÅ«du teikdamas deklaracijÄ Klaipėdos valstybinei mokesčių inspekcijai apie UAB „P LT“ pelnÄ , objektyviai nežinojo ir negalėjo žinoti, jog ikiteisminiame tyrime, kuris jau atliekamas, bus gauta specialisto iÅ¡vada apie papildomai priskaičiuotÄ pelno mokestį, remiantis jam nežinomais M.

K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir darant prielaidas apie tariamai neįvykusias Å«kines operacijas. 17.10. Nesutikdami su M. N. taikytu turto konfiskavimu apeliantai nurodė, kad skundžiamame nuosprendyje nepateikta jokių motyvų, nepasisakyta dėl Å¡ios priemonės taikymo pagrindo, proporcingumo bei jos taikymu siekiamų tikslų. Nepagrįstai iÅ¡ M. N. konfiskuota 33 035 Eur suma laikyta nusikalstamos veikos rezultatu, nes tai nėra M. N. nusikalstamos veikos rezultatas. M. N. nei vienu atveju nėra gavęs nei iÅ¡ UAB „G“, nei iÅ¡ UAB ,,T“ inkriminuotų piniginių lėšų, jis neatliko nei vienos pinigų iÅ¡gryninimo iÅ¡ banko sÄ skaitos operacijos ir jokiu kitu bÅ«du minėtų bendrovių lėšų neįgijo.

Tuo tarpu pinigų iÅ¡gryninimo operacijas vykdęs M. K., duodamas parodymus teisme patvirtino, jog M. N. bendrovių pinigų nėra perdavęs, atitinkamai M. N. Å¡ių piniginių lėšų nėra gavęs ir įgijęs. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog M. K. iÅ¡ bendrovių sÄ skaitų gautas pinigines lėšas panaudojo bendrovių veikloje Å¡ių įmonių naudai ir interesams. Taip pat skunde nurodyta, kad iÅ¡ M. N. negalėjo bÅ«ti konfiskuota ir 10 000 eurų suma, kuri per keletÄ kartu buvo įneÅ¡ta į UAB „M“ banko sÄ skaitÄ , prieÅ¡ tai išėmus iÅ¡ M.

K. vadovaujamos UAB ,,G“ sÄ skaitos. Aplinkybių, jog pinigai gauti iÅ¡ nusikalstamos veikos, bÅ«tų buvę perduoti M. N., byloje nenustatyta, todėl M. N. taikytas pinigų konfiskavimas negalėjo bÅ«ti taikytas ir visa apimtimi naikintinas kaip nepagrįstas. Teismas nepagrįstai nusprendė konfiskuoti UAB „T“ banko sÄ skaitoje esančius 85 881,47 USD, kadangi laikinas nuosavybės teisių apribojimas disponuoti Å¡iomis lėšomis dar ikiteisminio tyrimo metu buvo panaikintas, o lėšos panaudotos mokesčių mokėjimui. 17.11.

Nėra jokio pagrindo manyti, kad M. N. bÅ«tų galėjęs ir siekęs pasisavinti svetimÄ turtÄ ar padaryti kitas jam inkriminuotas veikas. M. N. nevykdo jokių nusikalstamų veikų, turi Å¡eimÄ , augina mažamečius vaikus, anksčiau niekada nebuvo teistas, yra sukÅ«ręs ir vadovauja nuosavam verslui, dalyvauja ES finansuojamose paramos projektuose, vykdo gamybinę veiklÄ susijusiÄ su medienos apdirbimu, džiovinimu, pirkimu bei pardavimu.

10. Nuteistasis R. S. ir jo gynėjas advokatas Vitalijus Vitkovskis apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį, priimti dėl R. S. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir bylÄ dėl jo nutraukti. 18.1. Apeliantų teigimu, apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo teismų praktikos, buvo Å¡aliÅ¡kas ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

Jų vertinimu pirmosios instancijos teismas esmines bylos aplinkybes iÅ¡nagrinėjo neiÅ¡samiai, įrodymų tyrimÄ atliko nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl nuosprendis neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad R. S., veikdamas bendrininkų grupe su M. K., pasisavino 16 070 Eur UAB „Z“ turtÄ , veikdamas bendrininkų grupe apgaulingai tvarkė UAB ,,S“ ir UAB ,,Z“ buhalterinę apkaitÄ . 18.2.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas pagrindines įrodymų vertinimo taisykles, remdamasis tik vieno nuteisto asmens subjektyviais ir nepatikimais, nuolat kitusiais parodymais, subjektyviai ir deklaratyviai nustatė, kad M. K. ir R. S., veikdami bendrininkų grupe, pasisavino didelės vertės svetimÄ UAB ,,Z“ turtÄ . 18.3. NeaiÅ¡ku, kokiais faktiniais įrodymais remdamasis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad R. S. veikime ar neveikime yra BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis.

Nei pateiktame kaltinime, nei byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių R. S. kaltę dėl šių nusikalstamų veikų. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu R. S. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus, o baudžiamojoje byloje, be nepatikimų ir tendencingų nuteistojo M. K. parodymų, nėra surinkta jokių neabejotinų ir patikimų įrodymų dėl R. S. kaltės. Tiek iš šios bylos medžiagos, tiek iš kitos bylos medžiagos matyti, kad duodamas parodymus M.

K. buvo nenuoseklus, tikėjosi išvengti atsakomybės, kaltino R. S. bei M. N., nors teisiamajame posėdyje M. K. pats prisipažino teisme apkalbėjęs R. S. ir M. N.. 18.4. Apeliantų teigimu, bylos duomenys leidžia manyti, kad M. K. glaudžiai bendradarbiavo su FNTT pareigūnu Š. B., kuris galimai per M. K. rinko dominančius kriminalinės žvalgybos duomenis, padėjo M. K. surašyti pareiškimus bei prašymus, konsultavo M. K. jam rūpimais klausimais. Tuo tarpu pats FNTT vyriausiasis tyrėjas Š. B., atlikęs ikiteisminio tyrimo veiksmus šioje byloje, apklausiamas teisme parodė, kad nėra surinkta jokių dokumentų, elektroninės informacijos kontrolės metu gautų duomenų bei kitų duomenų įrodančių R.

S. prisidėjimÄ padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Liudytojų L. M., T. P. ir M. Ž. parodymai, kuriais taip pat remiamasi skundžiamame nuosprendyje, yra nesusiję su R. S. pateiktais kaltinimais ir nereikÅ¡mingi. Apeliantų vertinimu, tiek R. S. pareikÅ¡tas kaltinimas, tiek teismo apkaltinamasis nuosprendis yra tendencingas ir dirbtinis, neaiÅ¡ku, už kokius veiksmus jis yra nuteistas, kas apsunkina gynybÄ . 18.5. Teisiamojo posėdžio metu apklausti specialistai (auditoriai) O. B. ir G. Č., kurios vykdė UAB „S“, UAB „D“, UAB „M“, UAB „Z“, UAB ,,G“ ir UAB „T“ finansinę apskaitÄ , patvirtino, kad R.

S. niekada nematė, šioms įmonės vadovavo M. K.. Specialistės J. A. ir J. K. taip pat patvirtino, kad nėra mačiusios R. S.. Šių specialisčių išvados yra formalios ir neatspindi tikro šių įmonių finansinės ūkinės veiklos ištyrimo, neatitinkančios pareikšto kaltinimo, grindžiamos vien ikiteisminio tyrimo metu duotais M. K. prieštaringais, melagingais ir nepatikimais parodymais. Pirminės tirtos nusikalstamos veikos ir kaltinamajame akte inkriminuotos veikos iš dalies skiriasi, neliko kaltinimų dėl UAB „S“ ir UAB „Z“ pinigų pasisavinimo, nutrauktas tyrimas pagal BK 203 straipsnį. 18.6.

Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai ir neteisingai vertino elektroniniais tinklais perduodamos informacijos kontrolės duomenis, kad M. K. palaiko ryšį su kitais nuteistaisiais. Neginčijama, kad M. K. bendravo su R. S., kadangi R. S. buvo M. K. vadovas. Tačiau pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino 2017 m. sausio 25 d. pokalbį Nr. 90, kuris vyko tarp R. S. ir M. N., kadangi Å¡is pokalbis nepatvirtina, kad R. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ . M. N. ir R. S. palaikė tarpusavio ryÅ¡ius, vyko įprastas dviejų vienas kitÄ pažįstančių verslininkų, dirbančių medienos versle, bendravimas.

Be to, visi nuteistieji neneigė, kad jie vienas kitÄ pažįsta, anksčiau dirbo kartu ir bendravo, tačiau tai neįrodo jų kaltės dėl inkriminuojamų nusikaltimų. Visi užfiksuoti telefoniniai pokalbiai yra bendro darbinio pobÅ«džio, iÅ¡ jų nėra aiÅ¡ku, ar tai daromas nusikaltimas, ar tai tik verslo, gamybiniai pokalbiai. Tuo tarpu pats nuteistasis R. S. teisiamajame posėdyje neigė jam pareikÅ¡tus kaltinimus, parodė, kad neturi nieko bendro su UAB ,,Z“, o M. K. parodė, kad jis apie tai nieko nesupranta ir todėl su bendrovėmis UAB ,,G“ bei UAB ,,T“ jam padėjo M.

N.. 18.7. Pasak nuteistojo ir jo gynėjo, teismas klaidingai suprato ir neteisingai konstatavo, kad R. S. nusikalstamÄ veikÄ patvirtina ir 2017 m. kovo 22 d. apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys, kad į modemÄ , kuris iÅ¡ M. N. buvo paimtas kratos metu kartu su kompiuteriu, buvo dedamos SIM kortelės, kuriomis naudojosi R. S. ir M. N.. Teismas neįsigilino į Å¡ių duomenų turinį, juose nėra faktinių duomenų, įrodančių, kad SIM kortelėmis naudojosi iÅ¡skirtinai R. S.. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad R.

S. buvo pasinaudojęs kortelėmis ir prisijungęs prie UAB ,,S“ ir UAB „Z“ banko sÄ skaitų. Nėra ir duomenų, kad R. S. bÅ«tų nuėmęs grynuosius pinigus iÅ¡ Å¡ių įmonių sÄ skaitų, daręs pavedimus ar pasirašęs su minėtomis įmonėmis finansinės Å«kinės apskaitos dokumentus. Tuo tarpu asmens kaltė turi bÅ«ti pagrista abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir remiantis įstatymo reikalavimais įvertintų įrodymų visuma.

Apeliantų tvirtinimu, R. S. inkriminuoti nusikaltimai yra nepagrįsti ir remiasi tik kitos baudžiamosios bylos kontekstu, todėl teismo bylos duomenų vertinimas, paremtas tik teismo nuomone, yra neteisėtas. 18.8. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad remiantis bylos duomenimis, R. S. veikoje nėra kaltės (tiesioginės tyčios), kaip bÅ«tino nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymio. Be to, pirmosios instancijos teismas nenustatė ir kitų subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – motyvo ir tikslo, kurių nustatymas taip pat turi didelę reikÅ¡mę kvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ , atribojant vienÄ nusikalstamÄ veikÄ nuo kitos bei parenkant atitinkamÄ veikÄ padariusiam asmeniui bausmės rūšį, individualizuojant jos dydį.

Skundžiamu nuosprendžiu teismas, nenustatydamas ir nuosprendyje nepasisakydamas dėl subjektyviųjų ir objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, neteisingai kvalifikavo nusikalstamas veikas ir nepagrįstai pripažino R. S. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Apeliantų teigimu, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad R. S. veiksmuose nėra nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėčių požymių, todėl R. S. turėtų būti išteisintas, kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 18.9.

Apeliantai nesutinka su tuo, kad nuosprendyje akcentuoti kiti R. S. teistumai, susiję su apskaitos tvarkymo pažeidimais, kadangi ankstesni asmens teistumai negali būti vertinami kaip jo kaltės įrodymai padarius nuosprendyje aprašomas veikas. Be to, vienu iš ankstesnių nuosprendžiu R. S. nuteistas vien už tai, kad teismo proceso metu nebuvo sumokėjęs paskirtos baudos, tačiau šios aplinkybės negali itin neigiamai įtakoti asmens charakteristikos. Skundžiamame teismo nuosprendyje neatsižvelgiama į tai, kad R.

S. yra dviejų nepilnamečių vaikų tėvas, kuris rÅ«pinasi jų iÅ¡laikymu, jis yra teigiamai charakterizuojamas. 11. Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį ir priimti dėl jo naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes nepadaryta nusikalstama veika. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas bei neteisėtas, nes priimtas pažeidus įrodinėjimÄ baudžiamosiose bylose nustatančias BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalies normas, įrodymų tyrimas atliktas pavirÅ¡utiniÅ¡kai, neiÅ¡samiai, Å¡aliÅ¡kai, iÅ¡vados grindžiamos ne įrodymais, o spėjimais ir prielaidomis, neteisėtai, pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ gautais duomenimis, tokiu bÅ«du pažeidžiant nekaltumo prezumpcijÄ bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiantį in dubio pro reo principÄ , pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai aiÅ¡kintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai. 19.1.

Pasak A. V., byloje nenustatyta ir jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtinta, jog vienintelė jo iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita–faktÅ«ra, kuria įformintas 70 kub. m medienos pardavimas UAB „A“, neatitinka tikrovės. Nuteistojo tvirtinimu, jo vadovaujama UAB ,,K“ realiai atliko įgytos medienos pardavimo sandorį, pagal kurį mediena buvo parduota UAB ,,A“, už medienÄ UAB „A“ atsiskaitė pagal pateiktÄ sÄ skaitÄ , gautos pajamos apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje, deklaruotas nuo jų sumokėtas pelno mokestis valstybės biudžetui. 19.2.

Apelianto teigimu teismas jo kaltę grindžia prielaidomis, paremtomis UAB „K“ Å«kinės - finansinės veiklos patikrinimo iÅ¡vada ir specialistės J. A. paaiÅ¡kinimu teisme. Jis negali bÅ«ti atsakingas už tai, kad nėra galimybės nustatyti, kam kita bendrovė, pirkusi iÅ¡ UAB „K“ medienÄ , vėliau jÄ pardavė, o jis niekaip nėra susijęs su vėlesniais UAB ,,A“ veiksmais ir parduota mediena. Teismas privalėjo nurodyti duomenis, kurie gali bÅ«ti pripažinti įrodymais ir kurie objektyviai patvirtintų faktÄ , įvyko Å«kinė operacija, ar neįvyko.

Tuo tarpu byloje esanti specialisto iÅ¡vada negali bÅ«ti informacijos Å¡altiniu tvirtinant ar paneigiant buvusį medienos pardavimo faktÄ . Nuteistasis nesutinka su specialisto iÅ¡vados teiginiu, jog 2017 m. vasario 7 d. PVM sÄ skaita - faktÅ«ra Nr. KM 001, kurios privalomas rekvizitas – Å«kinės operacijos turinys, neatitinka tikrovės. Specialistė iÅ¡vadÄ pateikė pagal baudžiamosios bylos tyrėjo suformuotÄ užduotį, darant prielaidÄ , jog tariamai Å«kinės operacijos tarp Å«kio subjektų nevyko.

Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad UAB „K“ medienos nepardavė. 19.3. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip įrodymu rėmėsi liudytojo Å . B. teisiamajame posėdyje duotais parodymais apie tai, kam ir kokiu tikslu buvo perduota mediena. Tokiu bÅ«du buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 3 dalies reikalavimai, nes įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Teismo nuosprendyje nepagrįstai teigiama, kad iÅ¡ byloje esančių jo ir M. N. telefoninių pokalbių matyti, kad jis dalyvavo medienos eksporto veikloje, gavo pinigus už medienos krovimÄ . Å ie teismo argumentai nėra susiję su pareikÅ¡tu kaltinimu dėl apgaulingos UAB „K“ buhalterinės apskaitos tvarkymo ir su vienos jo iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros ir joje užfiksuotos medienos pardavimo operacijos realumu. Jis nebuvo kaltinamas jokia neteisėtai vykdyta veikla, medienos krovimu ar pan., jam nėra žinoma apie jokius pas M.

N. rastus užrašus ir jų turinį.

12. Nuteistasis K. A. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį ir priimti dėl jo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį nustačius, jog nėra padaryta veika, už kuriÄ jis nuteistas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas bei neteisėtas, kadangi grindžiamas ne įrodymais, o prielaidomis. 20.1. Apeliantas nurodė, kad medienos pardavimo sandoriai tarp UAB „A“ ir UAB ,,S“ bei UAB „G“ realiai įvyko, kÄ patvirtina gautos ir buhalterijoje apskaitytos piniginės lėšos.

Apmokėjimas už medienÄ buvo atliktas banko mokėjimo pavedimais, o gautos lėšos apskaitytos ir deklaruotos, sumokėtas pelno mokestis. Nuteistasis nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, kad jo kaltė įrodyta UAB ,,A“ atlikto Å«kinės - finansinės veiklos tyrimo iÅ¡vada, taip pat specialistės J. K. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiÅ¡kinimais. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad specialisto iÅ¡vadoje pateikiamas tik dokumentų tyrimas, atliktas pagal tyrėjo Å . B. pateiktÄ užduotį, joje nurodant, kad UAB „A“ medienos UAB „S“ bei UAB „G“ realiai nepardavė.

Apelianto teigimu, kad tokia versija yra nepagrįsta patvirtina tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl BK 203 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo t. y. dėl to, kad bendrovės UAB „S“ bei UAB „G“ galimai nevykdo realios Å«kinės veiklos, buvo nutrauktas. 20.2. Byloje yra surinkti duomenys, jog medienÄ , kuriÄ UAB „A“ pardavė UAB ,,S“ bei UAB „G“, pagal bylos duomenis bei specialistės iÅ¡vadÄ , buvo realiai eksportuota į KinijÄ , kas irgi patvirtina, jog medienos pardavimo sandoriai realiai įvyko.

Tuo tarpu, prieÅ¡ingai negu nurodoma nuosprendyje, tyrėjo Å . B. parodymai nėra jo kaltę patvirtinantys įrodymai, kadangi jis negali nei patvirtinti, nei paneigti Å«kinės operacijos realumo bei tikrumo. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad mediena realiai nebuvo parduota, kraunama į transporto priemones ir gabenama pirkėjui, neapklausti medienos gabenimÄ vykdę transporto priemonių vairuotojai. Pasak apelianto, nuosprendyje jo kaltė grindžiama tik tyrimÄ atlikusio pareigÅ«no parodymais teisme, specialistės paaiÅ¡kinimu bei keturių telefoninių verslo pokalbių su M.

N. interpretacijomis. Tuo tarpu telefoniniai pokalbiai ir jų turinys, kaip ir specialisto iÅ¡vada ar paaiÅ¡kinimai, neįrodo ir negali įrodyti sandorių realumo. Juo labiau, kad medienos pardavimo laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 30 d. iki 2017 m. vasario 22 d. tokių telefoninių pokalbių apskritai byloje nėra, todėl teismo atkliktÄ telefoninių pokalbių turinio vertinimÄ apeliantas vertina kaip tendencingÄ ir aiÅ¡kiai nepagrįstÄ , todėl telefoniniai pokalbiai negali bÅ«ti pripažinti įrodymais BPK 20 straipsnio nuostatų prasme.

Taip pat nuteistasis nesutinka su nuosprendžio teiginiais, kad jis pateikė į UAB „A“ buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukti M. N. suraÅ¡ytus tikrovės neatitinkančius dokumentus.

13. Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, bylÄ nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos nuosprendis naikintinas dėl netinkamai įvertintų faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, teismui neteisingai ir nepagrįstai nusprendus, kad jis padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . 21.1.

Nuteistojo teigimu, teismas jo kaltę grindė iÅ¡skirtinai vien FNTT specialistės paaiÅ¡kinimu bei jos specialisto iÅ¡vada dėl UAB „T“ Å«kinės - finansinės veiklos, nepagrįstai kritiÅ¡kai vertino jo paaiÅ¡kinimus. Taip pat netinkamai įvertino M. K. ir M. N. parodymus bei Buhalterinės apskaitos įstatymo bei verslo apskaitos standartų taikymÄ tiriant įmonės finansinę - Å«kinę veiklÄ , nemotyvuotai prilygino jį įmonės vadovui, neatsižvelgė į visumÄ jo kaltę paneigiančių bylos duomenų.

Nuosprendyje nurodytų faktinių aplinkybių nepakanka pagrįsti jo kaltę, o visos nepaneigtos prielaidos ar abejonės turėtų bÅ«ti vertinamos jo naudai. 21.2. Apeliantas nurodė, kad nors BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog byloje neturi bÅ«ti nustatinėjamas motyvas ir tikslas. Jis pripažino, kad objektyviai galėjo atlikti eilę veiksmų, kuriuos jam liepė padaryti M. K., tačiau nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė, t. y, tyčia, motyvas ir tikslas daryti nusikaltimÄ nebuvo nustatyti.

Jis M. K. siÅ«lymu formaliai tapo bendrovės direktoriumi, pasirašė keletÄ M. K. duotų dokumentų, tačiau pats bendrovės veikla nesidomėjo, tuo rÅ«pinosi M. K.. Taip pat jis jokių bankinių operacijų neatliko, sandorių UAB „T“ vardu nesudarinėjo, kadangi sÄ skaitos kodų generatorių buvo atidavęs M. K.. Kokiu bÅ«du ir kas tvarkė jo formaliai vadovaujamos UAB „T“ buhalterinę apskaitÄ , nežinojo, darbo užmokesčio negaudavo. 21.3. Pasak apelianto, teisingai aiÅ¡kinant BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudžiamosios atsakomybės klausimas svarstomas tik esant įmonės buhalterės kaltei.

Å iuo atveju bendrininkavimas su įmonės buvusiu ar esamu vadovais nenustatyti, Å¡ių aplinkybių nepatvirtino nei vienas iÅ¡ byloje dalyvaujančių asmenų, šį faktÄ neigė ir pati G. Č.. Už apskaitos taisyklių pažeidimÄ yra numatyta ir baudžiamoji, ir administracinė atsakomybė. Vien tik to fakto, kad tyrimo metu galimai nebuvo aptikti keli dokumentai ar nustatyti tam tikri padaryti buhalteriniai Å«kinės operacijų apskaitos taisyklių pažeidimai, nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad įmonėje buvo apgaulingai vedama buhalterija ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

Nuteistojo teigimu, jo veikoje yra galimi ne BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, o Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 150 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai. Tik nustačius tyčios kryptingumÄ apgaulingai ar aplaidžiai tvarkyti buhalterijÄ , keltinas baudžiamosios atsakomybės taikymo kaltininkui klausimas, tačiau teismas nemotyvavo, kodėl jo veiksmai neatitinka ANK 150 straipsnio 1 dalyje ar BK 223 straipsnio 1 dalyje (aplaidus apskaitos tvarkymas) numatytų sudėčių požymių.

14. Apeliaciniame skunde UAB „P LT“ atstovas, jos vadovas M. N. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį juridiniam asmeniui UAB „P LT“, nustačius, jog nėra padarytos veikos už kurias juridinis asmuo yra nuteistas. 22.1. Skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai teigiama, jog dėl negalėjimo nustatyti penkių Å«kinių operacijų tapatumo negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „P“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

Skunde nesutinkama su tuo, kad priimdamas skundžiamÄ nuosprendį teismas rėmėsi 2018 m. sausio 9 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 04/12-2-13-327 dėl UAB „P LT“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo, kuri yra sÄ lyginė ir parengta pagal pradines ikiteisminio tyrimo prielaidas, o ne įrodymus. Be to, nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nėra iÅ¡dėstyti ir apraÅ¡yti įrodymai – nėra minima, cituojama ar kaip kitaip apraÅ¡oma UAB „P LT“ specialisto iÅ¡vada. Tuo tarpu jokie kiti nuosprendyje nurodomi duomenys nepatvirtina teismo motyvų, jog UAB „P LT“ buhalterinė apskaita bÅ«tų buvusi tvarkoma pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o nesant nuosprendyje aptartų įrodymų teismui nebuvo pagrindo jais remtis sprendžiant apie kilusias pasekmes. 22.2.

Nesutikdamas su UAB „P LT“ pripažinimu kaltu pagal dėl žinomai neteisingų duomenų teikimo apie pajamas ir pelnÄ , apeliantas skunde nurodė, kad Å¡i nusikalstama veika turi pasireikÅ¡ti tyčiniais kaltininko veiksmais, o straipsnio dispozicija suponuoja bÅ«tinumÄ Ä¯rodyti kaltininko žinojimÄ , kad jo teikiami duomenys valstybinei mokesčių inspekcijai yra neteisingi. BK 220 straipsnio dispozicija yra su formaliaisiais veikos požymiais, todėl nenumato materialių padarinių – turtinės žalos padarymo.

Å ios veikos subjektyvusis požymis – siekimas iÅ¡vengti mokesčių – yra nusikalstamos veikos motyvas ir neapima padarinių. Nagrinėjamu atveju, nėra nustatytas nei veikos subjektyvusis požymis, nei motyvas. 22.3. Juridinio asmens vadovas M. N. negalėjo žinoti, kad 2018 m. sausio 19 d. byloje gavus specialisto iÅ¡vadÄ , joje bus nustatyta, kad UAB „P LT“ vykdė tiesioginius sandorius su medienos pirkėjais Kinijoje, o 5 atvejais iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros, pagal kurias UAB ,,A“ buvo parduoti 603,46 kub. m. medienos, bus laikomos kaip turinčios tapatumo trÅ«kumų ir dėl to jos bus nepripažintos.

M. N. tariamas žinojimas bei veikimas tiesiogine tyčia nėra įrodytas, todėl UAB „P LT“ negali bÅ«ti traukiamas atsakomybėn pagal BK 220 straipsnio 1 dalį. Inkriminuota veika padaryta 2017 m. birželio 15 d., kai elektroniniu bÅ«du buvo pateikta deklaracija Klaipėdos valstybinei mokesčių inspekcijai, tuo tarpu ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje buvo pradėtas 2017 m. vasario 8 d., t. y. anksčiau, nei buvo kilusi prievolė teikti metinę pelno mokesčio deklaracijÄ už 2016 metus. 22.4.

Turėtų bÅ«ti atsižvelgta ir į tai, jog pelno mokesčio deklaracija VMI buvo parengta ir pateikta pagal įmonės buhalterinėje apskaitoje fiksuotus duomenis, t. y. pagal PVM sÄ skaitas -faktÅ«ras, kuriose fiksuotos įvykusios Å«kinės operacijos bei kitus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus. Teikiant deklaracijÄ nebuvo absoliučiai jokio pagrindo nesivadovauti bendrovės turimais apskaitos dokumentais ir pagal juos buvo parengta deklaracija, o pateikti duomenys jų pateikimo metu buvo laikomi teisingais.

15. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

16. Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, o prokuratÅ«ros skundÄ atmesti, prokuroras prašė prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistųjų bei jų gynėjų apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistųjų K. A., A. V., A. V., UAB „P“ skundai atmetami, nuteistojo R. S. gynėjo advokato V.Vitkovskio skundas tenkinamas, Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros ir nuteistųjų M. K. gynėjo advokato M. Martinaičio bei M. N. gynėjo advokato R. Kivyliaus skundai tenkinami iÅ¡ dalies. Dėl M. K. parodymų vertinimo.

17. Å ioje baudžiamojoje byloje M. K., M. N. ir R. S. yra nuteisti už svetimo turto pasisavinimÄ . M. K. ir M. N. yra nuteisti pasisavinę UAB „G“ ir UAB „T“ turtÄ , o M. K. ir R. S. yra nuteisti pasisavinę UAB „Z“ turtÄ . Visus pasisavinimo atvejus jungia M. K. ir didele dalimi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais yra grindžiamas kaltinimas pasisavinimu M. N. ir R. S., todėl jo parodymų patikimumo vertinimas yra labai svarbus Å¡ios bylos aspektas. M. K. parodymų patikimumo klausimÄ savo skunduose kelia ir M.

N. bei R. S.. Jie teigia, kad M. K. parodymai nėra patikimi, jis apkalbėjo R. S. ir M. N., tai padarė vedamas kerÅ¡to R. S., nenorėdamas jam grÄ Å¾inti skolos, pykdamas dėl pasiraÅ¡yto vekselio, nuolat painiojosi savo parodymuose, bandė iÅ¡vengti atsakomybės. Apeliaciniuose skunduose argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė motyvų, kodėl jis netiki M. K. teisme duotais, o tiki ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais, teismas negalėjo remtis ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais, kuomet jis buvo apklausiamas dėl visiÅ¡kai kitų aplinkybių, kiti įtariamieji ikiteisminio tyrimo metu negalėjo užduoti jam klausimų.

Netgi paties M. K. gynėjas pirmosios instancijos teismo posėdyje baigiamojoje kalboje ir apeliaciniame skunde abejojo ikiteisminio tyrimo metu M. K. duotais parodymais ir teigė, kad priimdamas sprendimÄ teismas neturėtų remtis Å¡iais parodymais.

18. Vertindamas M. K. parodymus pirmosios instancijos teismas buvo labai lakoniÅ¡kas ir nurodė, kad M. K. nurodyti parodymų pakeitimo motyvai nėra įtikinami, nes juos paneigia liudytojų Å . B. ir O. B. parodymai, kiti nuosprendyje aptarti raÅ¡ytiniai įrodymai. Teismas netikėjo M. K. pakeistais teisme duotais parodymais, o tikėjo jo pirmais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes juos patvirtino nuosprendyje aptarti objektyvÅ«s duomenys. Tai, kad M. K. pakeitė savo parodymus, teismas vertino kaip siekį padėti M. N. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Tokie teismo argumentai yra formalÅ«s, neįtikinami ir pažeidžia BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimÄ nuosprendyje nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė įrodymus. Nuosprendyje nėra atlikta iÅ¡sami iÅ¡tirtų įrodymų analizė, nėra motyvuotų, teisiniais argumentais ir BPK nuostatomis paremtų iÅ¡vadų dėl įrodymų priimtinumo ar atmetimo.

19. Teismo sprendimo pagrindas yra teismo iÅ¡tirti įrodymai, tik juos iÅ¡tyrus ir įvertinus BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, pateikus savo įrodymų vertinimo motyvus ir padarius iÅ¡vadÄ , kurie įrodymai teismui yra priimtini, teismas gali jais remtis priimdamas sprendimÄ . Jeigu asmens parodymai viso proceso metu – tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme – atliekant įvairius tyrimo veiksmus ir įvairiose dokumentuose – tiek apklausų, tiek kitų tyrimo veiksmų protokoluose – yra vienodi, esminėse dalyse nekito, teismas nuosprendyje gali nepateikti įrodymų vertinimo motyvų, nes jau iÅ¡ nuosprendyje iÅ¡dėstytų įrodymų matosi, kad įrodymų Å¡altinis yra patikimas, jo turinys viso proceso metu buvo vienodas.

Tačiau jei įrodymai įvairiose proceso stadijose kito dėl esminių bylos aplinkybių, proceso dalyviai pasisako dėl to, teikia savo argumentus ginčydami įrodymo priimtinumÄ ar patikimumÄ , tai teismas turi padaryti aiÅ¡kias ir motyvuotas, įrodymo analize paremtas iÅ¡vadas dėl galimybės jais naudotis sprendžiant dėl veiksmų apimties ir teisinio vertinimo.

20. Žinant, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme M. K. davė skirtingus parodymus, o pirmosios instancijos teismas rėmėsi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tampa svarbus įstatymo reguliavimas, nustatantis parodymų panaudojimo priimant sprendimus galimybes. Sprendžiant dėl apklaustų asmenų parodymų panaudojimo nuosprendyje galimybių teismų praktikoje yra nurodyta, kad BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, neturi būti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi būti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje.

Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo iÅ¡tirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis; perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, nustačius BPK 276 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas aplinkybes; byloje esantiems įrodymams patikrinti gali perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duotus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, kaip liudytojus apklausti apklausÄ ikiteisminio tyrimo metu atlikusius pareigÅ«nus (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys); perskaityti dokumentus bei apžiÅ«rėti daiktus.

Teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali bÅ«ti reikÅ¡mingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktÄ ir specialisto iÅ¡vadÄ , byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015).

Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikÅ¡mės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų įvertinimui. Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui ir perskaityti teisme, turi savarankiÅ¡kÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę. Tai, ar Å¡iuos duomenis laikyti įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-1-693/2017, 2K-73-689/2018).??? 21.

Å ių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktų BPK 276 straipsnio taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimų kontekste matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. N. ir R. S. kaltais bei, ypač R. S. atveju, Å¡iuos sprendimus lemiama dalimi paremdamas ikiteisminio tyrimo metu pirmosios apklausos metu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotais M. K. parodymais, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse nurodytų BPK 20 ir 276 straipsnių taikymo taisyklių. Teismas nesirėmė M. K. teisme duotais parodymais, o rėmėsi tik jo ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotais parodymais, kurie, pagal iÅ¡dėstytÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , nėra savarankiÅ¡kas įrodomų Å¡altinis ir galėjo bÅ«ti naudojami tik tikrinant ir įvertinant M.

K. teisme duotus parodymus, vertinant kitus įrodymus, teismui formuojant savo vidinį įsitikinimÄ . Teismas netgi nepasisakė dėl ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui vėlesnių apklausų metu duotų pakeistų parodymų reikÅ¡mės ir iÅ¡ M. K. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotų dviejų skirtingų parodymų variantų iÅ¡sirinko tik tuos parodymus, kurie buvo lemiami kaltinamuosius pripažinti kaltais ir nemotyvavo, kodėl taip pasielgė.

22. Pirmosios apklausos metu ir vėliau ikiteisminiame tyrime bei teisme M. K. duoti parodymai buvo nenuoseklÅ«s ir skyrėsi dėl esminių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas kaip pagrindinį įrodymų Å¡altinį turėjo imti teisme duotus M. K. parodymus ir atlikti Å¡ių parodymų analizę, lyginti juos su ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotais parodymais, pateikti parodymų patikimumÄ mažinančius ir didinančius motyvus ir padaryti iÅ¡vadÄ , ar jo teisme duoti parodymai yra patikimi, ar ne. Tuo labiau, kad baigiamųjų kalbų metu advokatai pateikė motyvus dėl M. K. parodymų vertinimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nenagrinėjo gynybos motyvų ir dėl jų nepateikė jokių savo argumentų.

23. Vertindamas M. K. parodymus pirmosios instancijos teismas nurodė, kad M. K. motyvai, kodėl jis pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, nes apklausos protokolÄ jis pasirašė jo neskaitęs, buvo pavargęs, nevalgęs, nėra įtikinami, nes juos paneigia liudytojų Å . B. ir O. B. parodymai, kiti raÅ¡ytiniai įrodymai, aptarti anksčiau. Teismas netikėjo kaltinamojo pakeistais parodymais, o tikėjo jo pirminiais parodymais, nurodė, kad juos patvirtina nuosprendyje aptarti objektyvÅ«s duomenys.

M. K. pakeitė parodymus M. N. naudai ir pirmosios instancijos teismas tai vertino kaip siekį padėti M. N. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Kolegija susipažino su pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausto liudytojo Å . B. parodymais ir sutinka, kad jo parodymai paneigia M. K. paaiÅ¡kinimus apie jo pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu neva buvusius apklausos tvarkos pažeidimus. Tačiau susipažinusi su O. B. (buhalterė, pagal sutartį tvarkiusi kai kurių bendrovių buhalterinę apskaitÄ ) parodymais teisme (t. 20, b. l. 96-97) kolegija nesupranta, kÄ pirmosios instancijos teismas norėjo pasakyti nurodęs, kad jos parodymai paneigia M.

K. parodymus, jog jis apklausos protokolÄ pasirašė jo neskaitęs, parodymus davė pavargęs ir nevalgęs. Nėra aiÅ¡ku, kokia liudytojos O. B. parodymų dalis kokius M. K. parodymus paneigia. Kolegija iÅ¡ viso abejoja, ar pagal sutartį veikusios buhalterinės apskaitos paslaugas teikusios buhalterės parodymai gali paneigti M. K. parodymus apie jo apklausos eigÄ ikiteisminio tyrimo metu. Dar labiau neaiÅ¡kus ir nemotyvuotas pirmosios instancijos teismo paraÅ¡ymas, kad M. K. parodymus paneigia „kiti raÅ¡ytiniai įrodymai, aptarti anksčiau“.

Nuosprendyje teismas nurodė daug įvairių įrodymų, jie yra surašyti nuo nuosprendžio 11 lapo iki 35 lapo ir nėra aišku, kokie konkrečiai įrodymai ar jų dalys, kaip ir kokius M. K. motyvus dėl neteisingų parodymų davimo pirmoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu paneigia. Toks pats nemotyvuotas ir nesuprantamas yra teiginys, kad „teismas netiki kaltinamojo M. K. pakeistais parodymais, o tiki jo pirminiais parodymais, juos patvirtina nuosprendyje aptarti objektyvūs duomenys“ (jeigu duomenys yra išdėstyti nuosprendyje ir teismas juos pripažino įrodymais, turėtų būti parašyta, kad tai įrodymai).

Nuosprendyje motyvuodamas savo iÅ¡vadas teismas negali remtis bendromis frazėmis, formuluote „tikiu-netikiu“, teigti, kad jo iÅ¡vadÄ patvirtina nuosprendyje aptarti įrodymai motyvuose nenurodant jų turinio. Darydamas kiekvienÄ iÅ¡vadÄ teismas turi aptarti prie jos vedančius motyvus ir argumentus ir jų analizės rezultate padaryti iÅ¡vadas. Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai neatliko savo pareigos iÅ¡analizuoti M. K. parodymus, jų kaitÄ , nepadarė iÅ¡vados dėl jų patikimumo ir panaudojimo darant iÅ¡vadas, tai padaro apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

24. M. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas keturis kartus ir vienÄ kartÄ buvo suvestas akistaton su M. N.. 32.1. Pirmosios apklausos metu M. K. paaiÅ¡kino, kad jis dirbo įvairiose R. S. įmonėse ir buvo UAB „Z“ direktorius. Jam pasakius M. N., kad R. S. su juo neatsiskaito, o M. N. jam pasakius, kad ir neatsiskaitys, jis užblokavo anksčiau banke paimtus sÄ skaitų kodų generatorius ir korteles bei paėmė naujus generatorius ir korteles, kuriais kelis kartus patikrino sÄ skaitÄ , tačiau joje pinigų nebuvo.

Jis paprašė M. N., kad Å¡is patikrintų sÄ skaitÄ ir davė jam prisijungimo generatorių. Po kelių dienų paskambinęs M. N. pasakė, kad sÄ skaitoje yra pinigų ir jis Kaune nuėmė 12 000 eurų, o po kelių dienų dar 4 000 eurų. Jam skambino R. S., reikalavo atiduoti pinigus ir jie sutarė, kad jis pasiliks sau 4 000 eurų, o 12 000 eurų grÄ Å¾ins R. S., kÄ jis ir padarė Klaipėdoje prie jo namų. Paskui jis buvo atleistas iÅ¡ UAB „Z“ direktoriaus pareigų, banko kortelės ir sÄ skaitos generatoriai liko pas jį ir M.

N.. Iki 2016 m. rugsėjo mėnesio visas operacijas UAB „Z“ vardu vykdė R. S., o paskui – M. N.. Po Å¡ių įvykiu M. N. pasiÅ«lė jam dirbti kartu, M. N. organizavo UAB „G“ įsigijimÄ , kurios direktoriumi tapo jis, ir UAB „T“ įsigijimÄ , kurios direktoriumi tapo A. V.. M. N. pavedimu jis vyko į bankÄ atidaryti sÄ skaitÄ , o prisijungimo įrankius atidavė M. N.. Bendrovės užsiėmė medienos eksportu į KinijÄ . Jis kelis konteinerius pakrovė savo mediena. Pinigų medienos įsigijimui jam davė M.

N., mediena buvo pirkta UAB „G“ vardu. 64 kubiniai metrai medienos buvo pirkti iÅ¡ UAB „O“, kuri iÅ¡rašė dokumentus tik dėl 600 eurų, o dėl 1 400 eurų dokumentų neiÅ¡rašė. Likusi mediena buvo pakrauta M. N., o kaip ir kur jis įsigijo medienÄ , jis nežino. Bendrovių banko sÄ skaitas valdė M. N., kuris turėjo prisijungimo slaptažodžius ir pinigus pervesdavo savo nuožiÅ«ra. SÄ skaitų korteles turėjo jis ir kai M. N. jam liepdavo iÅ¡imti pinigus, jis taip ir padarydavo.

IÅ¡ UAB „G“ sÄ skaitos jis išėmė 12 000 eurų, iÅ¡ kurių 6 000 eurų pasiliko sau kaip atlygį už pakrautus du konteinerius, o 6 000 eurų atidavė M. N.. Čekiu knygute jis yra išėmęs 17 000 eurų, iÅ¡ kurių 15 000 atidavė M. N., o 2 000 M. N. paskolino jam. 2017 m. vasario mėn. M. N. iÅ¡ UAB „T“ sÄ skaitos pervedė 10 000 eurų į UAB „G“ sÄ skaitÄ , kuriuos jis išėmė ir įnešė į UAB „M“ sÄ skaitÄ . Tai buvo atlygis už pakrautus 4 konteinerius.

Su K. A. ar UAB „A“ jis jokių santykių neturėjo, jei su šia bendrove UAB „G“ ar UAB „T“ turėjo kokių nors reikalų, tai darė M. N.. Dėl pinigų išėmimo ar pervedimo dokumentai forminami nebuvo (t. 15, b. l. 152-161). 32.2. Antros apklausos (t. 15, b. l. 164-165) ir trečiosios apklausos metu (t. 15, b. l. 175) M. K. jokių reikšmingų parodymų nedavė. 32.3. Akistatos su M. N. metu M. K. paaiškino, kad iš UAB „Z“ paimtus pinigus iš pradžių atiduodavo R.

S., o susipykus su R. S. iš bankomatų Kaune per tris kartus paimtų pinigų dalį pasiliko sau, o dalį pinigų davė M. N., nes pastarasis buvo paskolinęs jam pinigų medienos pirkimui. Kiek pinigų atidavė, kiek buvo pirkta medienos – neatsimena, paskolos sutartis sudaryta nebuvo. Dalį iš UAB „Z“ paimtų pinigų jis panaudojo atsiskaityti su medienos pjovėjais, tačiau neatsimena, nei kas pjovė, nei kiek jis sumokėjo. Visi Plungėje ir Kretingoje paimti pinigai buvo perduoti ne M.

N., o R. S.. Dalį iÅ¡ UAB „G“ sÄ skaitos paimtų pinigų jis atidavė M. N., tačiau Å¡ie pinigai buvo gauti ne iÅ¡ M. N. prekybos mediena, o M. N. paskolinti jam medienai įsigyti, kuriÄ jis asmeniÅ¡kai per UAB „G“ eksportavo į KinijÄ . Kiek pinigų skolinosi iÅ¡ M. N., jis neatsimena, paskolos sutartis sudaryta nebuvo. IÅ¡ UAB „G“ dalį paimtų pinigų perdavė M. N. kaip paskolos grÄ Å¾inimÄ , taip pat atsiskaitė su medienos tiekėjais, kurie tiekė medienÄ be dokumentų, dalimi sumokėjo atlyginimus darbuotojams, su kuriais nebuvo sudarytos darbo sutartys.

Jis neatsiminė, kodėl pirmosios apklausos metu paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ paimtų 17 000 eurų 2 000 eurų jis pasiliko sau, o 15 000 eurų atidavė M. N. ir iÅ¡ paimtų 12 000 eurų su M. N. pasidalino po 6 000 eurų. Galimai dėl to, kad buvo nevalgęs ir pavargęs, galėjo duoti neteisingus parodymus (t. 15, b. l. 185-188). 32.4. Apklaustas pirmosios instancijos teisme M. K. paaiÅ¡kino, kad R. S. paskyrė jį UAB „Z“ direktoriumi, davė bendrovės dokumentus, supažindino su buhaltere O., su kuria pasirašė buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį, nusiuntė į bankÄ paimti UAB „Z“ sÄ skaitos generatorių, mokėjimo kortelių, o paskui jis viskÄ atidavė R.

S.. R. S. pažadėjo sumokėti 2 000 eurų per mėnesį, kartais duodavo 500 eurų, kartais 700 eurų. Realus direktorius buvo R. S., o jis buvo formalus direktorius, vykdė R. S. paliepimus. Iki 2016 m. rugsėjo mėnesio visas UAB „Z“ finansines operacijas vykdė R. S., o po to, kai užblokavo generatorių, UAB „Z“ veiklÄ vykdė jis. Jam susiruoÅ¡us iÅ¡sikraustyti, R. S. dėl to supyko. Jis žinojo, kad R. S. jam nesumokės žadėtų pinigų, todėl banke užblokavo sÄ skaitos valdymo generatorių ir paėmė naujÄ , kurį davė M.

N., kad Å¡is sektų, kada sÄ skaitoje bus pinigai. M. N. stebėjo sÄ skaitÄ ir kai joje buvo pinigų, pasakė jam, o jis pinigus nuėmė, iÅ¡ kurių 4 000 eurų pasiliko sau, o likusius vėliau, po R. S. grasinimų, atidavė R. S.. UAB „Z“ eksporto nevykdė, visi joje gauti pinigai buvo jo persivesti iÅ¡ UAB „T“ ir UAB „G“. Jis turėjo UAB „M“, o medienos eksportui jis įsigijo UAB „G“ ir UAB „T“. M. N. pakonsultavo ir padėjo jam jas įsigyti, paskolino pinigų įsigyti UAB „G“, kuri buvo pirkta Klaipėdoje, ir UAB „T“, kuri buvo pirkta Kaune, ir jos formaliu direktoriumi jis paskyrė A.

V.. Jis yra skolinęsis iÅ¡ M. N. grynų pinigų medienai įsigyti ir kadangi buvo skolintasi grynais, pinigai negalėjo bÅ«ti apskaitomi nei vienoje bendrovėje. Pirkti medienÄ už grynus pinigus buvo pigiau, tokiu atveju nebuvo iÅ¡raÅ¡omi pirkimo – pardavimo dokumentai. Jis nupirktÄ medienÄ eksportavo, o M. N. jam padėjo eksportuoti, patarė, kaip sutvarkyti dokumentus, užsakė transportÄ . UAB „T“ sÄ skaitos valdymo generatorių ir PIN kodus jis davė M. N., nes įplaukos buvo gaunamos doleriais ir juos reikėjo konvertuoti.

Jis pasakydavo, į kuriÄ Ä¯monę reikia pervesti pinigus, M. N. pervesdavo, jis juos arba nuimdavo, arba sumokėdavo kitais pavedimais. Jis pats valdė UAB „M“ generatorių ir darė pavedimus. Jis yra išėmęs iÅ¡ banko sÄ skaitos 17 000 eurų, iÅ¡ kurių 15 000 eurų jis atidavė M. N., iÅ¡ kurių 2 000 eurų M. N. buvo jam paskolines. IÅ¡ UAB „G“ sÄ skaitos Kauno bankomatuose jis išėmė 12 000 eurų, iÅ¡ kurių 6 000 eurų atidavė M. N., nes už Å¡iuos pinigus pirko medienÄ , o 6 000 eurų pasiliko sau kaip atlygį už 2 konteinerius eksportuotos medienos. 2017 m. vasario mėnesį M.

N. iÅ¡ UAB „T“ sÄ skaitos į UAB „G“ sÄ skaitÄ pervedė 10 000 eurų, kuriuos jis išėmė ir įnešė į UAB „M“ sÄ skaitÄ (t. 19, b. l. 174-179).

25. IÅ¡ iÅ¡dėstytų įvairiose proceso stadijose M. K. duotų parodymų matyti, kad pirmosios apklausos metu jis apibÅ«dino M. N. vaidmenį kaip tikrojo UAB „G“ ir UAB „T“ vadovo, kuriam atidavė dalį jo nurodymu iÅ¡ sÄ skaitų paimtų pinigų. Pradedant nuo ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos ir vėliau apklaustas teisme M. K. paaiÅ¡kino, kad pats veikė UAB „T“ ir UAB „G“ vardu, M. N. jam tik padėjo, M. N. buvo paskolinęs jam pinigų, kuriuos jis grÄ Å¾ino paėmęs pinigus iÅ¡ sÄ skaitų, M.

N. tik vykdė jo pavedimus pervesti pinigus ar konvertuoti valiutÄ , jis negalėjo iÅ¡ M. N. pasiskolintų grynų pinigų apskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Parodymų pakeitimÄ M. K. motyvavo tuo, kad pirmosios apklausos protokolÄ jis pasirašė neskaitęs, prieÅ¡ pradedant duoti parodymus tyrėja jam pasakė, kad ji viskÄ Å¾ino, viskÄ yra suraÅ¡iusi ir jis arba sutinka, arba nesutinka, jis norėjo, kad jį greičiau paleistu, tyrėjui pasakojo tÄ patį, kÄ pasakojo teisme, tyrėjas neteisingai užrašė.

26. Vertinant M. K. pirmosios apklausos metu duotus parodymus visų pirma svarbu tai, kad pirmos apklausos ikiteisminiame tyrime metu jis davė parodymus apie du asmenis – apie M. N. ir R. S.. Jis papasakojo, kad veikdamas kartu su M. N. išėmė iÅ¡ sÄ skaitų UAB „G“ ir UAB „T“ pinigus, kuriuos pasidalino bei išėmė pinigus iÅ¡ UAB „Z“ sÄ skaitos, kurių dalį atidavė R. S.. Kaltinime nurodyta veikimo schema abiem atvejais buvo panaÅ¡i, tačiau M. K. apklausiant teisme tik M.

N. atveju jo parodymai pasikeitė, o dėl atvejo su R. S. M. K. parodymai nepasikeitė ir teisme liko tokie patys kaip ikiteisminio tyrimo metu. Tai rodo, kad M. K. nurodytos neteisingų parodymų davimo priežastys – tyrėjų veiksmai, jo siekis bÅ«ti greičiau paleistam, nuovargis ir alkis – turėjo įtakos tik neteisingų parodymų davimui dėl veikimo su M. N. teisingumui, tačiau neturėjo jokios įtakos parodymų dėl veikimo su R. S. teisingumui. Tos pačios aplinkybės buvo priežastis suklysti vienoje parodymų dalyje, tačiau neturėjo įtakos kitai parodymų daliai ir tai, kolegijos vertinimu, rodo, kad teisme pakeisti jo parodymai yra melagingi, jais jis bandė klaidinti ir apgauti teismÄ .

IÅ¡ byloje esančių įrodymų žinant apie tai, kad M. K. ir R. S. buvo susipykę dėl pinigų, vėliau sekusius teismų procesus, situacijÄ su vekseliais, tai paaiÅ¡kina, kad M. K. neturėjo priežasčių keisti parodymus apie R. S. į jam palankesnius, o su M. N. jis kartu dirbo, jie nebuvo susipykę, medienos eksporto schema buvo sukurta M. N., jo pasiÅ«lymu iki tol nedaug uždirbdavęs M. K. prisidėjo prie M. N. vykdomos medienos eksporto schemos, todėl M. K. galėjo siekti padėti M. N..

Po apklausos ir vėliau ikiteisminio tyrimo metu M. K. nesikreipė į prokuratÅ«rÄ dėl galimai pažeistos apklausos tvarkos, o tokia versija atsirado tik duodant parodymus teisme.

27. Toliau analizuojant M. K. teisme duotus parodymus matyti, kad jie yra paneigti kitais byloje esančiais įrodymais, parodymai logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kino atliktų veiksmų motyvų ir susidariusios padėties. 35.1. Motyvas, kad iÅ¡ M. N. pasiskolintų pinigų M. K. negalėjo apskaityti bendrovių buhalterijoje, nes jis skolinosi grynais, yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡kas ir neparemtas įstatyminiu reguliavimu. Nėra tokio teisinio reguliavimo, kuris neleistų įneÅ¡ti į bendrovės kasÄ ir apskaityti bendrovės buhalterijoje įneÅ¡amų grynų pinigų.

Grynų pinigų įneÅ¡imas į bendrovės kasÄ yra teisėtas veiksmas bet kokioje bendrovėje ir visos bendrovės su tuo susitvarko, apskaito grynus pinigus buhalterijoje, o kai reikia mokėti, juos iÅ¡ima iÅ¡ bendrovės kasos. Toks pats nelogiÅ¡kas ir neįtikinamas motyvas, kad sÄ skaitos valdymo priemones M. K. davė M. N. todėl, kad pinigai buvo gaunami doleriais ir juos reikėjo konvertuoti. Pinigų konvertavimas internetinėje bankininkystėje yra nesudėtinga operacija ir tam nereikia ypatingų žinių ar didelės pagalbos.

Neabejotinai, M. K. pačiam būnant UAB „M“ direktoriui ir pačiam atliekant pavedimus, jis galėjo savo jėgomis arba paprašęs konsultacijos iš banko ar bendrovės buhalterės sužinoti, kaip konvertuoti pinigus. Bendrovės savininkas ar direktorius neperduoda elektroninių mokėjimo priemonių su bendrove nesusijusiems asmenims, nes taip jis gali prarasti pinigus. Tokios priemonės perduodamos tik darbuotojams, buhalteriams ar kartu veikiantiems asmenims, kurie tampa materialiai atsakingi. 35.2. Nors tiek M.

K., tiek M. N. paaiÅ¡kino, kad M. K. atiduoti M. N. pinigai buvo skolos grÄ Å¾inimas, tačiau tokia versija kelia abejonių. Visų pirma, pinigų skolinimas nebuvo įformintas dokumentais, kaip to reikalauja įstatymai. Paskolos santykius reglamentuoja civilinis kodeksas (toliau – CK), kurio 6.871 straipsnio 1 dalis sako, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų, o 4 dalis sako, kad jeigu paskolos suma virÅ¡ija tris tÅ«kstančius eurų ir Å¡is sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi bÅ«ti notarinės formos.

IÅ¡ kaltinamųjų parodymų, kad jie susipažino 2016 m. rudenį, akivaizdu, kad anksčiau nei jų susipažinimo laikas paskola negalėjo bÅ«ti suteikta, o tuo metu jau galiojo nurodyta CK 6.871 straipsnio redakcija. IÅ¡ M. K. parodymų matyti, kad kaip skolÄ M. N. jis atidavė mažiausiai 15 000 eurų, taigi paskola turėjo bÅ«ti ne mažesnės sumos. Byloje nėra ir tuo suinteresuota gynyba nepateikė M. N. elektroninio pinigų pavedimo M. K., po iÅ¡gryninimo M. K. perdavė M. N. grynus pinigus, tai tokiu atveju M.

N. paskola M. K. irgi turėtų bÅ«ti suteikta grynais pinigais, todėl privalėjo bÅ«ti notarinės formos. Ä®statymo nustatytos formos nesilaikymas ir versijos atsiradimas vėlesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje mažina Å¡io paaiÅ¡kinimo patikimumÄ . Be to, teisėjų kolegija Å¡iuo paaiÅ¡kinimu netiki ir todėl, kad apklausti teisme nuteistieji negalėjo paaiÅ¡kinti paskolos suteikimo detalių, negalėjo nurodyti nei paskolos suteikimo laiko ar vietos, nei tikslios sumos, nei kitų paskolos suteikimo sÄ lygų. 35.3.

Apklaustas teisme M. K. paaiÅ¡kino, kad M. N. buvo tik konsultantas, padėjėjas, padėjęs tvarkyti dokumentus, užsakydavęs transportÄ , daręs pavedimus, rÅ«pinęsis leidimais, tačiau tokie veiksmai yra didžioji dalis bendrovės veiklos. 2017 m. sausio 31 d., 14:33:36 val., įvykusio pokalbio metu M. K. sako, kad užsakė 13 konteinerių (t. 1, b. l. 46-49), kas rodo, kad pats M. K. mokėjo atlikti veiksmus, kuriuos priskyrė M. N. kaip veiklÄ vystyti padedančiam asmeniui. Be to, tokius parodymus paneigia kiti elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauti įrodymai ir kratos pas nuteistuosius metu rasti daiktai.

M. K. ir M. N. telefoninių pokalbių, esančių elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokoluose (t. 1, b. l. 37-112), metu jie kalbasi apie įvairius su medienos eksportu susijusius klausimus, juos aptaria, derina ir kartu priima sprendimus. Kai kuriais klausimais, pavyzdžiui, UAB „N“, Prekybos ir pramonės rÅ«mams, bankui M. N. skambina ir teiraujasi informacijos savo iniciatyva, lyg pats rÅ«pintųsi Å¡iais reikalais. Nuteistiesiems kalbant apie pinigus, M. N. sako, kiek kam pinigų teks, kiek kiekvienas gaus gavus atsiskaitymÄ .

Pas M. N. paimtame kompiuteryje yra daug dokumentų, susijusių su UAB „T“ ir UAB „G“ veikla, yra paskaičiavimai, kiek medienos pakrauta į konteinerius ir kam ji priklauso – M., M. ar A. (t. 3, b. l. 95-99). Tai rodo, kad M. N. nebuvo M. K. pagalbininkas ar konsultantas, o ir pats, kartu su M. K. veikė Å¡ios bendrovės vardu, abu nuteistieji bendrai vykdė veiklÄ ir proporcingai dalinosi gautÄ pelnÄ . Telefoniniai pokalbiai rodo ir tai, kad M. K. nėra davęs M. N. nurodymų dėl pavedimų, todėl jo parodymai, kad jis pasakydavo M.

N., į kuriÄ bendrovę reikia pervesti pinigus, o M. N. pervesdavo, yra melagingi.

28. Baudžiamosiose bylose atvejai, kuomet apklausiamas proceso dalyvis ikiteisminio tyrimo metu pirminėse apklausose duoda vienus parodymus, o vėliau ikiteisminio tyrimo metu ar teisme juos pakeičia ir pateikia tokius parodymų pakeitimo motyvus, kaip Å¡iuo atveju M. K., nėra reti. Dažnai bÅ«na taip, kad pirminiuose parodymuose iÅ¡ karto po sulaikymo apklausiami asmenys duoda teisingus parodymus, nes nėra pasikalbėję su kitais bendrininkais, nėra sukÅ«rę savo veiksmus pateisinančių parodymų, nėra jų priderinę prie situacijos, o vėliau, paleisti iÅ¡ laikino sulaikymo ar suėmimo, apgalvoję savo veikimo schemÄ ir galimÄ jos pateisinimÄ , parodymus pakeičia.

Įtikinamų pateisinimų, kodėl pasikeitė parodymai, nėra daug, ir dažnai naudojamas paaiškinimas, kad apklausos metu ikiteisminio tyrimo pareigūnai ne taip suprato ar užrašė apklausiamo asmens parodymus, patys juos sukūrė ir liepė pasirašyti, grasino ar panašūs. Tokiems paaiškinimams paneigti ar patvirtinti apklausiami apklausas atlikę teisėsaugos pareigūnai, kaip buvo ir šioje byloje.

29. Teismo posėdyje apie M. K. apklausos tvarkÄ apklaustas pareigÅ«nas Å . B. paaiÅ¡kino, kad apklausos metu nei jis, nei kartu apklausoje dalyvavęs pareigÅ«nas A. J., M. K. nesakė, kad jie viskÄ Å¾ino, kad M. K. gali viskÄ tvirtinti arba neigti. M. K. apklausos pradžioje jis buvo apklaustas neužduodant klausimų, M. K. laisvai dėstant mintis. Jis pats paaiÅ¡kino, kÄ reiÅ¡kia skaičiai kratos metu surastame sÄ siuvinyje. Po apklausos M. K. skambino broliui, kad jį pasiimtų ir dar valandÄ laukė jo, todėl skubėti ir neskaityti protokolo nebuvo priežasčių.

Taigi, M. K. apklausÄ vykdęs pareigÅ«nas Å . B. paneigė M. K. nurodytas neva neteisingų parodymų pirmosios apklausos metu davimo priežastis. PareigÅ«no parodymai teismo vertinami kaip labai patikimi, nes jis veikė pagal įstatymÄ ir įstatymo ribose. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatyme nustatyti tarnybos veiklos principai, tarnybos uždaviniai ir funkcijos, tarnybos pareigÅ«nų teisės ir pareigos veda prie iÅ¡vados, kad pareigÅ«nas veikė įstatymo nustatytose ribose ir savo funkcijas atliko kaip nustatyta įstatyme, kol nėra nustatyta kitaip.

Å ioje byloje nėra jokių įrodymų, kad ikiteisminį tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai elgėsi neteisėtai.

30. Å i M. K. parodymų vertinimo analizė rodo, kad M. K. teisme duoti parodymai yra mažai patikimi, jo nurodytos parodymų keitimo priežastys yra melagingos ir darydamas iÅ¡vadas pirmosios instancijos teismas teisingai jais nesirėmė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra nurodyta, kokiÄ reikÅ¡mę sprendimams turėjo ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai, ar teismas juos vertino kaip įrodymų Å¡altinį ir rėmėsi jais, ar jie tik turėjo įtakos teismo vidinio įsitikinimo formavimuisi kitų įrodymų kontekste. Nuosprendyje tik yra nurodyta, kad teismas tiki ikiteisminio tyrimo metu M. K. duotais parodymais. Toliau atsakydama į skundų argumentus teisėjų kolegija M. K. teisme duotais parodymais remiasi tik tiek, kiek jie yra patvirtinti kitais patikimais įrodymais, o jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus naudoja tik kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti formuojant savo vidinį įsitikinimÄ .

31. Dėl kitų įrodymų patikimumo skunduose argumentų nepateikta. Dėl formalių ir realių direktorių ir jų atsakomybės ribų 32. Å ioje baudžiamojoje byloje kaltinimas naudoja tokias sÄ vokas, kaip „realus direktorius“, „formalus direktorius“, „direktorius“ ar „akcininkas“, priskirdamas nuteistiesiems tam tikrus vaidmenis. Tokie nuteistų asmenų vaidmens bendrovėse įvardijimai lyg ir reiÅ¡kia, kad vieni jų yra realÅ«s (faktiniai) direktoriai, iÅ¡ tikrųjų valdę bendroves, tačiau įstatymuose nustatyta tvarka neįforminti kaip tokie, o kiti buvo formalÅ«s direktoriai, kurie buvo įforminti tokiais, tačiau direktoriaus funkcijų neatliko ir bendrovių nevaldė, o vykdė realių direktorių nurodymus.

ProkuratÅ«ros nuomone, kuriÄ palaikė pirmosios instancijos teismas, apkaltinti ir nubausti reikia tiek realius, tiek formalius direktorius, kaip ir direktorius bei akcininkus. Taip dėl turto pasisavinimo veikiant UAB „G“ vardu prokuratÅ«ra kaltino ir pirmosios instancijos teismas nuteisė M. N. kaip faktinį UAB „G“ vadovÄ , o M. K. kaip direktorių, ir jie veikė bendrininkų grupe. Tokiais pat terminais yra įvardinti M. N. ir M. K. apgaulingos UAB „G“ apskaitos tvarkymo atveju, tačiau neteisingų duomenų apie įmonės pajamas ar pelnÄ valstybės įgaliotai institucijai pateikimo atveju M.

K. įvardijamas direktoriumi ir akcininku, o M. N. kaltinimas dėl to pareikÅ¡tas nebuvo. UAB „T“ turto pasisavinimo atveju M. N. ir M. K. buvo kaltinami ir nuteisti veikę bendrininkų grupėje, M. N. organizavus, o M. K. bÅ«nant faktiniu vadovu, be to, jie nusikaltimÄ padarė dar ir veikdami grupe su UAB „T“ direktoriumi A. V., nesuvokusiu M. K. nusikalstamų ketinimų, o UAB „T“ apgaulingos buhalterijos tvarkymo atveju M. K. įvardijamas faktiniu vadovu, o A. V. – akcininku ir direktoriumi.

UAB „Z“ turto pasisavinimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo atveju M. K. įvardijamas kaip bendrovės direktorius, o R. S. – kaip faktinis vadovas, o abu veikė bendrininkų grupe. Tokie pat jų vaidmenys yra nurodyti ir UAB „S“ apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo atveju. Tiek kaltinamajame akte, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nuteistieji šiuo aspektu įvardijami įvairiai, o atsakomybė tarp jų padalinta skirtingai. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendime nėra motyvų, kokiam subjektui yra numatyta atsakomybė už inkriminuotus nusikaltimus ir kas – realus ar fiktyvus direktorius, direktorius ar akcininkas turi už juos atsakyti.

Tuo tarpu gynyba teigia, kad M. N. ir R. S. nėra susiję su bendrovėmis, kuriose direktoriumi buvo M. K., jie neturėjo pareigos tvarkyti Å¡ių bendrovių buhalterinės apskaitos, M. N. vaidmuo buvo padėti M. K. vystyti verslÄ .

33. Baudžiamajai teisei yra žinomi atvejai, kuomet tam tikrų nusikaltimų padarymui juos darantys asmenys panaudoja bendroves, nes kitaip nusikaltimo schema gali bÅ«ti neįgyvendinama, o turto pasisavinimas yra viena iÅ¡ tokių nusikalstamų veikų. Tokiais atvejais darantys nusikaltimÄ ir siekiantys įgyti turtÄ asmenys įkalba arba už žadamÄ atlygį susitaria, kad bendrovės akcininku ir (ar) direktoriumi taps su bendrovės valdymu ir veikla nesusijęs asmuo, jo vardas ir pavardė bus įraÅ¡yti bendrovės dokumentuose kaip direktoriaus, tai bus įregistruota vieÅ¡uose registruose, jis pasiraÅ¡ys bendrovės veiklos dokumentus, jis iÅ¡grynins pinigus, tačiau realiai jis nepriiminės su bendrovės veikla susijusių sprendimų, jos kasdienės veiklos neorganizuos, nevystys ir ja nesirÅ«pins, sutarčių nesudarinės. Toks asmuo gali bÅ«ti pavadintas formaliu vadovu.

Visus su bendrovės veikla susijusius sprendimus priiminės nusikalstamÄ veikÄ sukÅ«ręs asmuo, tačiau jis pats nebus minimas bendrovės veiklos dokumentuose, grynųjų pinigų neiÅ¡iminės, nes visi Å¡ie veiksmai palieka pėdsakus, pagal kuriuos galima nustatyti tikrÄ jį veiksmus atlikusį asmenį ir jo veiksmų apimtį, bei jį patraukti atsakomybėn. Toks asmuo gali bÅ«ti pavadintas realiu vadovu. Tokia schema užtikrina realaus vadovo anonimiÅ¡kumÄ , sudaro kliÅ«tis jį nustatytį ir įrodyti jo veiksmus, sudaro geresnes sÄ lygas jam gintis teisėsaugos institucijoms atliekant tyrimÄ .

Tačiau teisės aktai nenumato tokių kategorijų kaip formalus ar realus bendrovės vadovas, o numato tokius asmenis kaip akcininkas, direktorius, buhalteris. Tokiais atvejais kyla subjekto – realaus ir formalaus vadovų – atsakomybės, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių nustatymo ir jų turinio, taip pat benrininkavimo klausimai. Atsakant į skundų argumentus bÅ«tina aptarti, kodėl turi bÅ«ti traukiamas atsakomybėn formalus vadovas, jeigu jis neturi sÄ lygų ir galimybių vykdyti savo kaip bendrovės direktoriaus funkcijas (jei iÅ¡ tiesų tokių sÄ lygų neturi), ypač jei jis nesuvokia kitų asmenų nusikalstamų ketinimų, arba kodėl turi atsakyti realus vadovas, nors jis bendrovės dokumentuose neminimas, jis nėra registruotas registrų centre kaip bendrovės vadovas.

Bendrovės vadovu nebūtinai yra tas, kuris save tokiu laiko, kaip ir gali būti tas, kuris savęs tokiu nelaiko. Viskas priklauso nuo to, koks turinys įdedamas į direktoriaus pareigas ir kokius veiksmus asmuo atliko, ar jie atitinka direktoriaus pareigų turinį.

34. Vadovo paskyrimo tvarkÄ , jo įgaliojimų apimtį ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 37 straipsnis. ABÄ® 37 straipsnio 3, 4 ir 6 dalys nustato formaliuosius vadovo požymius: bendrovės vadovÄ renka <...> bendrovės valdyba <...>. Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo iÅ¡rinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip; su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Sutartį su bendrovės vadovu bendrovės vardu pasiraÅ¡o valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų tarybos pirmininkas ar kitas stebėtojų tarybos įgaliotas narys, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo); apie bendrovės vadovo iÅ¡rinkimÄ , atÅ¡aukimÄ , taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimÄ kitais pagrindais, bendrovės vadovÄ iÅ¡rinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo praneÅ¡ti juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Formalieji vadovo požymiai apibūdina jį per paskyrimo, darbo sutarties sudarymo ir įregistravimo viešame registre veiksmus.

35. Materialieji uždarosios akcinės bendrovės vadovo požymiai yra nustatyti ABÄ® 37 straipsnio 8 dalyje, kurioje nurodyta, kad bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklÄ , priima į darbÄ ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, 10 dalyje, kurioje nurodyta, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiÅ¡kai sudaryti sandorius ir 12 dalies 1 punkte, kuriame nurodyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ . Materialieji vadovo požymiai apibÅ«dina jį per jo veiklos vadovaujant bendrovei, vystant jos veiklÄ , įgyvendinant tikslus, užsiimant jos kasdiene veikla, veiksmus.

36. Baudžiamasis kodeksas nenurodo uždarosios akcinės bendrovės vadovo (direktoriaus) požymių. Uždarosios akcinės bendrovės direktoriaus požymiai yra nustatyti ABÄ® 37 straipsnyje ir tai yra civilinės teisės nagrinėjimo dalykas. Lietuvos teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas yra Å¡iai bylai reikÅ¡mingų iÅ¡aiÅ¡kinimų apie asmens pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu sÄ lygas. 44.1. Kasacinis teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs teisės aiÅ¡kinimo taisyklę, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali bÅ«ti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas).

Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytÄ Å¾alÄ taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Kasacinio teismo praktikoje expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetencijÄ priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017, 26 punktas).

De facto vadovas yra asmuo, kuris nėra paskirtas direktoriumi, bet nuolatos priima strateginius verslo sprendimus, bÅ«dingus Å¡iai pozicijai. BÅ«tent verslo sprendimų priėmimo kriterijus vadovÄ skiria nuo kitų darbuotojų bei akcininkų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 35 punktÄ ). Asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra:

1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas);

2) vadovavimas yra nuolatinio pobÅ«džio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus bÅ«dingi juridinio asmens vadovui. Sandorių pasiraÅ¡ymas bendrovės vardu nėra esminis kriterijus nustatant, ar asmuo yra de facto vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018). 44.2. Dėl formalaus ir faktinio vadovų atsakomybės yra pasisakyta ir teismų praktikoje baudžiamosiose bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pripažinus, jog formaliai juridinio asmens vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ taikoma tais pačiais pagrindais kaip ir de jure (pagal teisę) vadovui (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-427/2013, e3K-3-324-915/2017; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-788/2017).

Juridinio asmens vadovo baudžiamoji atsakomybė, ypač už kitų asmenų padarytus veiksmus, negali būti grindžiama vien tik jo pareigomis ir jam formaliai priskirta kompetencija. Bet kuri nusikalstama veika visada pasireiškia konkrečiu visuomenei pavojingu ir baudžiamojo įstatymo uždraustu veikimu ar neveikimu (BK 11 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnis), o nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių inkriminavimas turi būti pagrįstas byloje esančiais įrodymais, o ne prielaidomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/2019).

37. Kai kurie Å¡ioje baudžiamojoje byloje nuteisti asmenys yra įvardijami kaip formalÅ«s vadovai. Sprendžiant dėl jų baudžiamosios atsakomybės svarbu, kad Lietuvių kalbos žodynas žodį „formalus“ aiÅ¡kina kaip paremtÄ forma, o ne turiniu ar esme (https://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/F/formalus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje formuoja nuostatÄ , kad baudžiamoji teisė nėra formali teisė, joje numatyta atsakomybė tik už padarytus pavojingus veiksmus.

38. Å ioje baudžiamojoje byloje yra nagrinėjami nusikaltimai, kuriuos gali padaryti specialiųjų požymių turintys subjektai: pasisavinti turtÄ gali tas, kam tas turtas buvo patikėtas ar buvęs jo žinioje, apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitÄ gali tas, kas privalo organizuoti buhalterinės apskaitos tvarkymÄ ar jÄ tvarkyti, o neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ pateikti gali tas, kas privalo pildyti ir valstybės įgaliotai institucijai pateikti deklaracijÄ . Tokios pareigos kyla iÅ¡ teisės aktų arba užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu ir dažniausiai jos yra priskiriamos bendrovės vadovui (direktoriui).

39. Kaip jau minėta, M. N. ir M. K. yra nuteisti už UAB „T“ ir UAB „G“ turto pasisavinimÄ , ir apgaulingÄ UAB „G“ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ . M. N. nuteistas kaip faktinis UAB „G“ vadovas, o M. K. kaip direktorius, ir jie veikė bendrininkų grupe. UAB „T“ turto pasisavinimo atveju M. N. ir M. K. nuteisti veikę bendrininkų grupe, M. N. organizavus, o M. K. bÅ«nant faktiniu vadovu ir veikus kartu su A. V..

40. Pagal VÄ® Registrų centras iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ Juridinių asmenų registro, M. K. nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. buvo UAB „G“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi (t. 5, b. l. 192-193), o A. V. nuo 2016 m. gruodžio 15 d. buvo UAB „T“ vienintelius akcininku ir direktoriumi. M. K. ir A. V. atitinka formalųjį Å¡ių bendrovių vadovų kriterijų.

41. Analizuojant, ar jie arba M. N. atitinka materialųjį bendrovės vadovo kriterijų, svarbÅ«s kiti byloje esantys įrodymai. Apklaustas teisme M. N. neigė buvęs kaip nors susijęs su Å¡iomis bendrovėmis ir paaiÅ¡kino tik padėjęs M. K. vystyti medienos eksporto veiklÄ , ateityje tikėdamasis atlygio. M. K. paaiÅ¡kino, kad jis buvo tikrasis Å¡ių bendrovių direktorius, M. N. tik padėjo jam vystyti verslÄ , o A. V. jo papraÅ¡ytas tik buvo registruotas kaip direktorius, tačiau direktoriaus funkcijų neatliko.

Tokius M. K. parodymus patvirtino A. V.. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. K. paaiÅ¡kino, kad M. N. pasiÅ«lė jam dirbti kartu, M. N. organizavo UAB „G“ įsigijimÄ , kurios direktoriumi tapo jis, ir UAB „T“ įsigijimÄ , kurios direktoriumi tapo A. V.. M. N. pavedimu jis vyko į bankÄ atidaryti sÄ skaitÄ , o prisijungimo įrankius atidavė M. N.. Bendrovės užsiėmė medienos eksportu į KinijÄ . Jis kelis konteinerius pakrovė savo mediena. Bendrovių banko sÄ skaitas valdė M. N., kuris turėjo prisijungimo slaptažodžius ir pinigus pervesdavo savo nuožiÅ«ra.

SÄ skaitų korteles turėjo jis ir kai M. N. jam liepdavo iÅ¡imti pinigus, jis taip ir padarydavo. Su K. A. ar UAB „A“ jis jokių santykių neturėjo, jei su Å¡ia bendrove UAB „G“ ar UAB „T“ turėjo kokių nors reikalų, tai darė M. N..

42. IÅ¡ byloje esančių įrodymų – nuteistųjų M. K. ir M. N. apklausų, UAB „G“ ir UAB „T“ registracijos bei buhalterinės apskaitos dokumentų, matyti, kad Å¡ios bendrovės užsiėmė tik su medienos eksportu susijusia veikla ir jokios kitos veiklos nevykdė. Laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. gruodžio 8 d. UAB „G” vardu buvo keturi medienos eksporto į KinijÄ atvejai. Visa UAB „G” veikla buvo susijusi su Å¡iais keturiais eksporto atvejais ir daugiau jokių Å«kinių ar verslo operacijų Å¡i bendrovė neatliko.

Keturis kartus eksportavus medienÄ ir 2016 m. gruodžio 8 d. paskutinį kartÄ UAB „G” vardu iÅ¡siuntus medienÄ Ä¯ KinijÄ , ji daugiau Å¡iai veiklai naudojama nebuvo, o tai pačiai veiklai buvo pradėta naudoti UAB „T”. Laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. vasario 27 d. UAB „T” vardu buvo keturi medienos eksporto į KinijÄ atvejai. Visa UAB „T” veikla buvo susijusi su Å¡iais keturiais eksporto atvejais ir daugiau jokių Å«kinių ar verslo operacijų Å¡i bendrovė neatliko.

43. Labai svarbūs įrodymai, padedantys objektyviai įvertinti kiekvieno iš nuteistųjų veiksmus ir vaidmenį bendrovių veikloje, o tuo pačiu materialiuosius bendrovės vadovo požymius, yra M. N. ir M. K. telefoniniai pokalbiai. Šie įrodymai yra objektyvūs, pokalbiai užfiksuoti tokie, kokie jie vyko tarp pokalbio dalyvių ir nepriklauso nuo jų subjektyvaus supratimo, papasakojimo teismui, vertinimo ir gynybos strategijos. 2017 m. sausio 26 d., 08:11:53 val., įvykusio pokalbio metu (t. 1, b. l. 40-43), M.

K. pasako M. N., kiek medienos jis pakrovė į du konteinerius, kad automobiliai su konteineriais bus po 3,5 valandos, M. N. sako, kad 9 valandÄ jie jau turi stovėti pas jį. M. N. sako M. K., kokias kainas raÅ¡yti parduodamam beržui ir eglei. 2017 m. sausio 26 d., 18:27:25 val., pokalbio metu M. K. sako M. N., kad atvežė vienÄ miÅ¡kovežį medienos, atsiskaitys už dviejų savaičių, M. N. sako M. K., kad jis užsakytų dar 3-3,5 miÅ¡kovežius. M. K. klausia, kiek jis galės pasikrauti, į kÄ M.

N. atsako, kad M. K. du jau pasikrovė, tai gali dar 3-4 krautis (t. 1, b. l. 44-46). 2017 m. sausio 31 d., 14:33:36 val., įvykusio pokalbio metu M. K. sako M. N., kad užsakė 13 konteinerių, o M. N. atsako, kad nebus tiek žaliavos ir klausia, ar M. K. gali užpildyti 1-2 konteinerius. Vėliau jie kalbasi apie bendrovės pirkimÄ arba registravimÄ ir M. K. sako, kad tam jam reikia pinigų, o M. N. sako, kad tegul palaukia porÄ savaičių ir jie viskÄ sudengs. M. N. sako, kad pakrovęs rastus ir gavęs dokumentus pradės viskÄ tvarkyti (t. 1, b. l. 46-49). 2017 m. vasario 2 d., 09:06:13 val., 09:12:14 val. ir 09:53:23 val. pokalbių su M.

K. metu M. N. klausia jo, ar UAB „T“ yra PVM mokėtojas, o M. K. sako, kad nėra. M. N. sako, kad sÄ skaitÄ iÅ¡raÅ¡ytų UAB „G“ vardu, jis atvažiuos ir paims, o sÄ skaitÄ M. K. įdės į savo buhalterijÄ . M. N. sako, kad iÅ¡siuntė UAB „D“ sÄ skaitÄ , kuriÄ M. K. turi pasiraÅ¡yti, uždėti antspaudÄ ir atsiųsti atgal (t. 1, b. l. 50-51). 2017 m. vasario 2 d., 09:08:58 val., pokalbio metu M. N. pasakoja M. K., kad iÅ¡ UAB „T“ reikės pinigus pervesti į UAB „G“, kuris yra PVM mokėtojas, o paskui sugalvos, kaip daryti (t. 1, b. l. 55-56). 2017 m. vasario 6 d., 13:17:55 val., pokalbio metu M.

N. sako M. K., kad jis antrus dokumentus užsakė, kitÄ savaitę vėl dės, kad pats gaus ir M. K. truputį duos, kad galėtų dar du – trys, kad viskas bÅ«tų kaip jie ir tarėsi (t. 1, b. l. 51-52). 2017 m. vasario 1 d., 18:16 val., pokalbio metu M. N. sako M. K.: „o man, kai viskÄ sutvarkysim, ar man g (UAB „G“) reikės palikti, ar man reikės tame t (UAB „T“) palikti, tavo tÄ dalį, ar į g numesti?“, „tu iÅ¡ viso gausi, atmetus visÄ nuvežimÄ , visÄ , iÅ¡ dviejų dėžių, iÅ¡ dviejų, gausi 12 100“, „tai žinok, tau nuo dviejų 12 100, ir čia atmetus viskÄ , nu, o tu kaip ten iÅ¡sidalinsi, pats žinai, nu kažkur turėtų likti po keturis, keturis su puse tau turėtų likti visai Å¡varių“.

Šio pokalbio metu M. N. pasakoja M. K. apie išsiųstus konteinerius, lyg jis išsiųstu M. K. konteinerius (t. 1, b. l. 66-67). 2017 m. vasario 3 d., 15:35 val., pokalbio metu M. N. sako M. K., kad daro suvestinę ir sako: „pirmas krovimas, antras krovimas, paskui skubus trečias krovimas, ketvirtas krovimas, paskui sužinosim, kas kiek atkrovė ir viskas žinai, kad nesusipainiot“. Paskui M. K. pasakoja apie problemas su konteineriais (t. 1, b. l. 69-70). 2017 m. vasario 13 d., 10:16 val., pokalbio metu M. N. ir M.

K. kalba apie tai, kad turi gauti pinigus už iÅ¡siųstÄ konteinerį ir kad reikia siųsti dokumentus už kitÄ konteinerį, kad greičiau gautų pinigus. IÅ¡ Å¡io pokalbio aiÅ¡ku, kad dokumentus ruoÅ¡ia M. N., pas jį jau yra paruoÅ¡ti dokumentai ir jis sako M. K. atvažiuoti juos paimti (t. 1, b. l. 104-105). 2017 m. vasario 20 d., 13:56 val., pokalbio metu M. K. sako, kad jis neturi pinigų ir klausia, ar jei jis atvažiuos M. N. duos jam pinigų, o pastarasis atsako, kad M. K. atvažiuotu. M. N. sako, kad parašė į bankÄ ir klausė, ar bankas mato, kada bus pinigai, tačiau atsakymo negavo.

M. K. sako, kad pinigus matys po dienos po apmokėjimo (t. 1, b. l. 108).

44. Dalyje pokalbių M. N. kalbasi su kitais asmenimis ir rūpinasi UAB „T“ reikalais. Taip 2017 m. sausio 26 d., 16:26:16 val., pokalbio metu Ž. B. klausia M. N. įmonės, kuri jiems veža, pavadinimo ir M. N. sako, kad tai „T“ ir sako, kad M. N. jau pervedė 1000 eurų (t. 1, b. l. 44). 2017 m. sausio 27 d., 14:54:05 val., pokalbio su UAB „N“ darbuotoju metu M. N. rūpinasi, kad UAB „N“ darbuotojas atsiųstu sutartį su UAB „T“ dėl eksperto, jei bendrovė nesumokės, garantuoja, kad apmokės pats, sako, kad pasirūpins sutarties pasirašymu iš UAB „T“ pusės (t.1, b. l. 46). 2017 m. vasario 6 d., 17:05:56 val., pokalbio metu M.

N. klausia, ar K. A. iÅ¡rašė sÄ skaitÄ UAB „G“ vardu, nes UAB „T“ nėra PVM mokėtojas ir K. A. tai patvirtina (t. 1, b. l. 52). 2017 m. vasario 2 d., 12:37:56 val. ir 13:29:44 val. M. N. skambina į Prekybos ir pramonės rÅ«mus, prisistato UAB „T“ atstovu ir klausia informacijos (t. 1, b. l. 56-60). 2017 m. vasario 6 d., 17:26:40 val., M. N. skambina į bankÄ , prisistato UAB „T“ atstovu ir klausia dėl akredityvo (t. 1, b. l. 52-54). Pas M. N. kompiuteryje buvo rasti 2017 m. vasario 6 d.

UAB „T“ praÅ¡ymas iÅ¡duoti fitosanitarinį sertifikatÄ eksportui/reeksportui į KinijÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini), Kretingos r.; UAB „T“ 2017 m. vasario 2 d. praÅ¡ymas Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos TelÅ¡ių regiono skyriui iÅ¡duoti fitosanitarinį sertifikatÄ eksportui/reeksportui į KinijÄ ; UAB „T“ 2017 m. vasario 2 d. praÅ¡ymas Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus regiono skyriui iÅ¡duoti fitosanitarinį sertifikatÄ eksportui/ reeksportui į KinijÄ ; 2016 m. spalio 18 d.

UAB „G“ paraiÅ¡ka Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rÅ«mams iÅ¡duoti prekių kilmės sertifikatÄ 314,148 kub. m medienos eksportui kompanijai „JMT“ (paraiÅ¡koje nurodytas įmonės vadovas M. K., kontaktinis el. paÅ¡to adresas (duomenys neskelbtini)); 2016 m. spalio 18 d. UAB „G“ paraiÅ¡ka Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rÅ«mams iÅ¡duoti prekių kilmės sertifikatÄ 219,985 kub. m medienos eksportui kompanijai „TJT“ (paraiÅ¡koje nurodytas įmonės vadovas M.

K., kontaktinis el. pašto adresas (duomenys neskelbtini)) (3 t., b. l. 60–73, 79–198, 4 t., b. l. 1–4), kas rodo, kad M. N. ne tik skambino ir klausė informacijos, bet ir ruošė, siuntė ar gavo reikalingus dokumentus.

45. Šie įrodymai labai akivaizdžiai rodo, kad UAB „G” ir UAB „T” vadovavo ne tik M. K., bet ir M. N., o pastarojo vadovavimo apimtis ir vaidmuo bendrovėse buvo net svarbesnis už M. K., jo darbo apimtis buvo didesnė. Pas M. N. kompiuteryje rasti dokumentai (t. 3, b. l. 95-99) parodo, kam priklausanti mediena buvo eksportuojama UAB „T“ vardu ir didžiausia eksportuotos medienos dalis priklausė M. N.. Jam priklausė 1 200 kubinių metrų medienos iš eksportuotų (per keturis kartus) 1 648 kubinių metrų arba beveik 73 procentai visos UAB „T“ eksportuotos medienos, kai M.

K. priklausė 12 procentų eksportuotos medienos. Tai patvirtina ir 2017 m. vasario 3 d., 15:35 val., telefoninis pokalbis, kurio metu M. N. sako M. K., kad daro suvestinę ir sako: „pirmas krovimas, antras krovimas, paskui skubus trečias krovimas, ketvirtas krovimas, paskui sužinosim, kas kiek atkrovė ir viskas žinai, kad nesusipainiot“ (t. 1, b. l. 69-70), o UAB „T“ ir įvykdė keturis krovimus. Kad mediena buvo vežama ne bendrovių, o sudėjus M. N. bei M. K. medienÄ ir vėliau proporcingai pasidalinant gautÄ pelnÄ bei taip buvo sutarta iÅ¡ anksto, rodo 2017 m. vasario 1 d., 18:16 val., telefoninis pokalbis, kurio metu M.

N. sako M. K.: „o man, kai viskÄ sutvarkysim, ar man g (UAB „G“) reikės palikti, ar man reikės tame t (UAB „T“) palikti, tavo tÄ dalį, ar į g numesti?“, „tu iÅ¡ viso gausi, atmetus visÄ nuvežimÄ , visÄ , iÅ¡ dviejų dėžių, iÅ¡ dviejų, gausi 12 100“, „tai žinok, tau nuo dviejų 12 100, ir čia atmetus viskÄ , nu, o tu kaip ten iÅ¡sidalinsi, pats žinai, nu kažkur turėtų likti po keturis, keturis su puse tau turėtų likti visai Å¡varių“ ir 2017 m. vasario 6 d., 13:17:55 val., telefoninis pokalbis, kurio metu M.

N. sako M. K., kad jis antrus dokumentus užsakė, kitÄ savaitę vėl dės, kad pats gaus ir M. K. truputį duos, kad galėtų dar du – trys, kad viskas bÅ«tų kaip jie ir tarėsi (t. 1, b. l. 51-52). Telefoniniai pokalbiai rodo, kad M. N. nurodė M. K., kokias kainas raÅ¡yti į dokumentus, kieno vardu raÅ¡yti dokumentus, kad užpildytus dokumentus įdėti į buhalterijÄ , kad reikia pasiraÅ¡yti atsiųstus dokumentus, kam pervesti pinigus, kiek medienos užsakyti, kiek konteinerių pakrauti, kad jis pats tvarkys dokumentus.

IÅ¡ telefoninių pokalbių aiÅ¡ku, kad be Å¡ių veiksmų M. N. rÅ«pinasi medienos pirkėjų Kinijoje paieÅ¡ka ir bendravimu su jais, konteinerių užsakymu, transportavimu, muitinės dokumentų ruoÅ¡imu, sÄ lygomis gauti leidimus iÅ¡ Prekybos ir pramonės rÅ«mų, banko reikalais. Tai rodo ir gausybė pas jį kompiuteryje rastų UAB „G“ ir UAB „T“ dokumentų. IÅ¡ telefoninių pokalbių matyti, kad M. K. neturi pinigų ir praÅ¡o jų M. N., kas rodo, kad M. N. tvarko bendrus finansus.

Taigi, palyginus UAB „G” ir UAB „T” veiklos mastÄ ir M. N. atliktų darbų mastÄ akivaizdu, kad jis rÅ«pinosi absoliučia dauguma Å¡ių bendrovių reikalų, tačiau jis rÅ«pinosi tik tais reikalais, kurie nepalieka materialių pėdsakų. IÅ¡ susidariusios situacijos ir telefoninių pokalbių aiÅ¡ku, kad M. K. rÅ«pinosi dalies medienos paieÅ¡ka, jos fiziniu priėmimu, pakrovimu į konteinerius, taip pat pasiraÅ¡inėjo bendrovių dokumentus ir grynino pinigus, t. y. atliko tuos veiksmus, kurie palieka materialius pėdsakus.

46. Kratos metu pas M. N. buvo rasti ir paimti UAB „G“ ir UAB „T“ banko sÄ skaitų prisijungimo ID numeriai, slaptažodžiai ir kodų generatoriai, kurie buvo iÅ¡duoti M. K. ir A. V. (t. 2, b. l. 95-139), kas rodo, kad tik jis galėjo tvarkyti Å¡ių bendrovių sÄ skaitose buvusius pinigus. Pas M. N. paimtame kompiuteryje yra daug dokumentų, susijusių su UAB „G“ ir UAB „T“ veikla (3 t., b. l. 60–73, 79–198, 4 t., b. l. 1–4), kas irgi rodo jo didelį vaidmenį bendrovių veikloje.

47. Vertinant nuteistųjų versijÄ dėl M. N. pagalbos M. K. svarbu tai, kad jie susipažino apie 2016 m. rugpjūčio mėnesį. Iki tol M. N. užsiėmė medienos eksportu – panaÅ¡ia veikla kaip UAB „G“ ir UAB „T“, o M. K. buvo samdomas darbuotojas su mediena susijusiose R. S. bendrovėse ir užsiėmė medienos džiovinimu. Po susipažinimo praėjus kiek daugiau nei mėnesiui, 2016 m. rugsėjo 29 d., įvyko pirmasis UAB „G“ medienos eksportas į KinijÄ , o paskui buvo dar trys eksporto atvejai, už eksportuotas prekes buvo atsiskaityta.

Tokia pat schema nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. vasario 27 d. vyko UAB „T“ medienos pardavimai į KinijÄ . Viso per penkis mėnesius buvo aÅ¡tuoni medienos pardavimo į KinijÄ atvejai. Teisėjų kolegija mano, kad M. K. pradėjus naujÄ , jam nežinomÄ veiklÄ , galimai jam reikėtų kitų žmonių pagalbos. Su bendrove nesusijusio žmogaus veiklÄ bendrovės naudai galima bÅ«tų vertinti kaip pagalbÄ , tačiau su laiku pats bedrovės vadovas turėtų mokytis ir vėlesniais atvejais jau turėtų pats tvarkyti bendrovės Å«kinę veikÄ , su labai maža pagalba iÅ¡ Å¡alies arba visai be jos.

Tačiau Å¡iuo atveju taip nebuvo, o pas M. N. kratos metu paimti daiktai ir kompiuteryje esantys dokumentai, taip pat M. K. ir M. N. telefoniniai pokalbiai rodo, kad ir visais kitais ir netgi paskutiniais atvejais M. N. indėlis į UAB „G“ ir UAB „T“ veiklÄ buvo labai didelis, toks pats kaip ir veiklos pradžioje. Toks didelis M. N. indėlis į bendrovių veiklÄ leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad M. N. ne padėjo M. K. UAB „G“ ir UAB „T“ veikloje, o buvo vienas iÅ¡ Å¡ių bendrovių vadovų.

48. Dalies pokalbių tarp M. N. ir M. K. turinys rodo, kad kai kuriais klausimais, kuriais iš esmės rūpinosi M. N., jis tardavosi su M. K., o šis pasakydavo savo nuomonę. 2017 m. vasario 2 d., 09:08 val., pokalbio metu M. N. kalba su M. K. ir tariasi, kaip pervesti pinigus. Sako, kur iš UAB „T“ reikės pervesti, kad reikės vesti per UAB „G“, o M. K. tai patvirtina (t. 1, b. l. 55). Šis pokalbis rodo, kad M. N. vienas nepriiminėjo sprendimų, o tarėsi su M. K..  2017 m. vasario 11 d., 12:22 val., pokalbio metu M.

N. sako M. K., kad yra užsakovas, kuris praÅ¡o trijų konteinerių beržo lentų ir klausia, su kokia bendrove raÅ¡ytis sutartį. M. K. sako, kad reikia raÅ¡yti nuo UAB „G“. M. N. sako, kad ir jis taip galvoja. Paskui M. N. klausia, ar raÅ¡yti ant „ilgo“, o M. K. sako, kad ne, reikia raÅ¡yti ant „G“ (t. 1, b. l. 100-101). Be to, pas M. K. kratos metu buvo rasta daug UAB „G“ ir UAB „T“ dokumentų. M. K. irgi rÅ«pinosi bendrovių veikla, užsakinėjo medienÄ , ieÅ¡kojo jos tiekėjų, vežė buhalterinės apskaitos dokumentus jÄ tvarkiusioms bendrovėms.

Tai rodo, kad M. K. irgi darė darbus, kurie priskiriami bendrovės vadovui.

49. Vienas iÅ¡ vadovavimo požymių yra nuolatinis vadovavimo pobÅ«dis – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus bÅ«dingi juridinio asmens vadovui. VienÄ vertus Å¡ioje byloje susidariusi situacija rodo, kad bendrovės buvo naudojamos trumpais laikotarpiais siekiant atlikti nedidelį kiekį medienos pardavimų į KinijÄ . Taip UAB „G“ laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. gruodžio 8 d. keturis kartus pardavė medienÄ Ä¯ KinijÄ , o UAB „T“ laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 30 iki 2017 m. vasario 27 d. irgi keturis kartus pardavė medienÄ Ä¯ KinijÄ .

IÅ¡ kai kurių telefoninių M. K. ir M. N. pokalbių matyti, kad M. K. ir M. N. kalbasi apie naujos bendrovės pirkimÄ . Taip 2017 m. sausio 31 d., 14:33:36 val., įvykusio pokalbio metu M. K. ir M. N. kalbasi apie bendrovės pirkimÄ arba registravimÄ ir M. K. sako, kad tam jam reikia pinigų, o M. N. sako, kad tegul palaukia porÄ savaičių ir jie viskÄ sudengs (t. 1, b. l. 46-49). Å ios aplinkybės rodo, kad kiekviena bendrovė buvo naudojama tik trumpÄ laiko tarpÄ tam tikram eksporto atvejų kiekiui, o vėliau įsigyjama nauja bendrovė, tuo pačiu visų bendrovių veiklÄ galima vertinti kaip vientisÄ besitęsiančiÄ M.

K. ir M. N. veiklÄ .

50. Vertinant iÅ¡tirtus įrodymus kolegija negali padaryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad tik M. N. buvo faktinis bendrovių vadovas, o M. K. vaidmuo negali bÅ«ti įvertintas vien tik kaip formalaus direktoriaus. IÅ¡tirti įrodymai rodo, kad tiek M. N., tiek M. K. atitinka bendrovės vadovo požymius, M. N. buvo UAB „G“ ir UAB „T“ faktinis vadovas, o M. K. buvo tiek formalus, tiek faktinis Å¡ių bendrovių vadovas. Be to, Å¡ie iÅ¡analizuoti įrodymai rodo, kad jie veikė bendrai iÅ¡ anksto aptarę veiklos planÄ , savo vaidmenis ir gautų pajamų pasidalinimÄ .

51. R. S. kaltinamajame akte buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo buvo nuteistas dėl to, kad pasisavino UAB „Z“ turtÄ M. K. buvus direktoriumi, o jam buvus faktiniu bendrovės vadovu. Pagal iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ juridinių asmenų registro, nuo 2016 m. birželio 22 d. UAB „Z“ direktoriumi buvo M. K., todėl jis atitinka formalųjį Å¡ios bendrovės vadovo požymį. Nustatant, ar M. K., ar R. S., ar jie abu buvo faktiniais UAB „Z“ vadovais, svarbÅ«s kiti byloje esantys įrodymai.

Apklaustas teisme M. K. paaiÅ¡kino, kad R. S. buvo UAB „Z“ vadovas. Vėliau jis tapo UAB „Z“ akcininku, buhalterė vardu O. sakė, kad jis tvarkys visus buhalterinius dokumentus. Po to R. S. nusiuntė jį į bankÄ paimti UAB „Z“ kodų generatoriaus bei banko kortelės, kuriuos jis perdavė R. S.. UAB „Z“ sÄ skaitÄ atidarė Å iaulių banke. Žinodamas, kad R. S. iki galo neatsiskaitys, 2016 m. rugsėjo pradžioje banke užblokavo kodų generatorių, iÅ¡siėmė naujÄ generatorių, banko kortelę ir stebėjo, kas vyksta UAB „Z“ sÄ skaitoje.

Pervedus į sÄ skaitÄ apie 7 500 eurų, juos išėmė iÅ¡ bankomato, sau paliko 4 000 eurų atlyginimo, o likusius per du kartus grÄ Å¾ino R. S.. Patvirtina, kad išėmė iÅ¡ bankomato 12 000 ar 12 500 eurų, dėl to R. S. labai supyko ir po to jie iÅ¡siskyrė. Ikiteisminio tyrimo metu M. K. davė tokius pat parodymus. Apklaustas teisme R. S. paneigė M. K. parodymus. M. K. neprašė tapti UAB „Z“ direktoriumi, Å¡ios bendrovės dokumentų, antspaudų nėra turėjęs. M. K. neatidavė jam paimtų „Z“ pinigų.

M. K. paskolino 1 500 eurų automobiliui įsigyti, bet kai 2016 m. rugpjūčio mėn. paprašė grÄ Å¾inti skolÄ , bendravimas nutrÅ«ko. Apklaustas teisme liudytojas L. M. paaiÅ¡kino, kad R. S. yra prašęs jo padėti perraÅ¡yti R. S. žmonai priklausiusios UAB „L“ akcijas M. K.. Jis pateikė dokumentus notarui. Apie UAB „Z“ jis nieko nežino. M. K. yra buvęs R. S. darbuotojas, kuris norėjo kurti savarankiÅ¡kÄ verslÄ (t. 20, b. l. 7-8). Apklaustos teisme buhalterės G. Č. (t. 20, b. l. 93-95) ir O.

B. (t. 20, b. l. 95-97) paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ visų kaltinamųjų pažįsta tik M. K., nei viena nepasakė, kad pažįsta R. S.. Apklaustas teisme M. Ž. paaiÅ¡kino, kad R. S. praÅ¡ymu pirko iÅ¡ M. K. UAB „L“ akcijas ir buvo jos direktoriumi (t. 20, b. l. 44-45). Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos kratos R. S. veiklos vykdymo vietoje Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) (kaip nurodyta tyrėjo nutarime daryti kratÄ (t. 3, b. l. 20), ten gali bÅ«ti UAB „S“, UAB „D“, UAB „M“, UAB „Z“, UAB „G“ ir UAB „T“ buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai) ir R.

S. naudotame automobilyje (t. 3, b. l. 42-43), kurių metu buvo paimti įvairÅ«s dokumentai, darbo kalendorius, sÄ siuvinis su įvairiais užraÅ¡ais ir neÅ¡iojamas kompiuteris. Vėliau apžiÅ«rėjus paimtus daiktus kaltinimas nerado ir nepateikė jokių Å¡ių kratų metu paimtų daiktų sÄ sajų su R. S. pareikÅ¡tais kaltinimais, kurie įrodytų jam suformuluotus kaltinimus. Kratų pas R. S. metu nebuvo rasta UAB „Z“ ar UAB „S“ dokumentų, sÄ skaitų valdymo generatorių ar kitų jį su Å¡ia bendrove siejančių daiktų (t. 3, b. l. 30-39, 50-54).

Pas R. S. buvo rastos UAB „L“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartys, pagal kurias M. Ž. parduoda dalį akcijų T. P., o R. S. perduoda M. Ž. dokumentus, sÄ skaitos valdymo generatorius ir pinigus, tačiau dėl UAB „L“ veiklos R. S. nėra pateiktų kaltinimų ir tai neįrodo jo sÄ sajų su UAB „Z“ ar UAB „S“. Taip pat byloje nėra R. S. telefoninių pokalbių, kurie rodytų, jog jis rÅ«pinosi UAB „Z“ ar UAB „S“ kasdiene veikla, o byloje esantys vien tik nepatikimi M.

K. parodymai ir tai, kad R. S. rūpinosi, kad M. Ž. nupirktų UAB „L“ akcijas iš M. K., neįrodo, kad R. S. buvo faktinis UAB „Z“ ar UAB „S“ vadovas. Be to, kratos metu pas M. N. paimtame kompiuteryje buvo rasti UAB „S“ (t. 3, b. l. 70), UAB „Z“ dokumentai ir elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) laiškai (t. 3, b. l. 71), tačiau jis nėra laikomas šios bendrovės faktiniu vadovu. Šie motyvai rodo, kad nėra jokių įrodymų, kad R. S. buvo UAB „Z“ ar UAB „S“ faktinis direktorius.

Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies taikymo.

52. Pirmosios instancijos teismas teisingai M. K. ir M. N. veiksmuose nustatė BK 183 straipsnio 2 dalies požymius, o apeliantų argumentai šioje dalyje nėra pagrįsti.

53. Savo skunde M. K. nurodė argumentus, kad jo iÅ¡ sÄ skaitų paimti pinigai buvo naudojami bendrovių reikmėms atsiskaitant už eksportuotÄ medienÄ , kuriÄ reikėjo įsigyti prieÅ¡ jÄ eksportuojant. IÅ¡ ties, teismų praktikoje aiÅ¡kinant BK 183 straipsnio sudėtyje esantį žalos požymį, taip pat tyčios turinio (kryptingumo) nustatymo reikÅ¡mę, aiÅ¡kinama, kad jei kaltininkas paima jam patikėtÄ ar esantį jo žinioje turtÄ ir jį panaudoja turto savininko interesais, tai tokie jo veiksmai nereiÅ¡kia pasisavinimo ir tokiuose jo veiksmuose nėra žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-648/2017, 2K-211-895/2017).

Tokie veiksmai turi bÅ«ti įrodyti patikimais įrodymais, tačiau dažniausiai juos patvirtina tik parodymus apie tai duodančio asmens pasakojimas. AiÅ¡kinant Å¡ių požymių nustatymo kriterijus teismų praktikoje yra nurodyta, kad kaltininko parodymai, jog bendrovės lėšos buvo paimtos ir naudotos jos reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties buvimÄ jo padarytoje veikoje.

Kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo bendrovės reikmėms turi bÅ«ti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti jam patikėtu svetimu turtu tokio turto savininko interesais (naudai), kvalifikuojant kaltininko veikÄ kaip turto pasisavinimÄ (BK 183 straipsnis) neturi reikÅ¡mės, kokiais kitais tikslais (pvz., siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-158-719/2019).

54. M. K. apeliaciniame skunde grindžiant Å¡iÄ versijÄ iÅ¡ esmės remiamasi jo teisme duotais parodymais ir nevertinami kiti byloje esantys įrodymai. Byloje nėra jokių konkrečių įrodymų, kad paimtus pinigus M. K. ar kiti nuteistieji panaudojo bendrovių, iÅ¡ kurių sÄ skaitų pinigai buvo paimti, interesais. Teisėjų kolegija jau įvertino M. K. teisme duotus parodymus kaip mažai patikimus, todėl laikantis Å¡ios iÅ¡vados Å¡iÄ versijÄ , kuria remiamasi jo teisme duotais parodymais, laiko mažai patikima.

Netgi analizuojant M. K. teisme duotus parodymus matyti, kad jie yra labai prieÅ¡taringi ir vienį jų patvirtina, o kiti paneigia jo keliamÄ versijÄ . Duodamas parodymus teisme M. K. paaiÅ¡kino, kur panaudojo paimtus pinigus. Jis nurodė, kad iÅ¡ UAB „Z“ paimtų pinigų dalį pasiliko sau kaip atlyginimÄ , o kitus perdavė R. S.. Nei vienuose savo parodymuose jis nesakė, kad iÅ¡ UAB „Z“ paimtus pinigus jis panaudojo medienai įsigyti. Pasakodamas apie iÅ¡ UAB „T“ ir UAB „G“ sÄ skaitų paimtų pinigų panaudojimÄ M.

K. paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ paimtų 17 000 Eur jis 15 000 Eur atidavė M. N., o 2 000 Eur pasiliko sau, iÅ¡ paimtų 12 000 Eur jis 6 000 Eur pasiliko sau kaip atlygį už 2 į KinijÄ iÅ¡siųstus konteinerius, o už likusius 6 000 Eur pirko medienos, paimtus 10 000 Eur jis įnešė į UAB „M“ sÄ skaitÄ . Taigi, ir apklausiamas teisme M. K. paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ visų paimtų pinigų tik 6 000 Eur (ir galimai siekė 10 000 Eur, įneÅ¡tų į UAB „M“) jis panaudojo medienos pirkimui (t. 19, b. l. 176), o kitus pasiliko sau kaip atlygį ar atidavė M.

N.. Atsakydamas į teismo klausimus M. K. paaiÅ¡kino, kad medienÄ pirko iÅ¡ skolintų pinigų, skolinosi iÅ¡ M. N., iÅ¡ Å¡eimos narių, tačiau nenurodė iÅ¡ ko (t. 19, b. l. 177). Tokie jo paaiÅ¡kinimai, turint omenyje ir tai, kad, kaip nurodyta ir M. K. advokato skunde, viso UAB „G“ ir UAB „T“ už medienÄ sumokėjo 295 668,28 eurus, o didžiausia dalis Å¡ių pinigų į banko sÄ skaitÄ buvo gauta jau po ikiteisminio tyrimo pradžios, yra labai neįtikinami. Motyvus dėl paimtų grynų pinigų panaudojimo medienai įsigyti paneigia ir M.

K. teisme duoti parodymai, kad perkant medienÄ grynais pinigais, be dokumentų, miÅ¡kovežis atveža medienÄ , važtaraÅ¡tyje parodo, kiek kubinių metrų atvežė, jis grynais sumoka, miÅ¡kovežis iÅ¡sikrauna ir iÅ¡važiuoja (t. 19, b. l. 177). UAB „G“ medienos pirkimai galėjo bÅ«ti finansuojami iÅ¡ UAB „M“ pinigų, nes iÅ¡ ten gaudavo pastovias pajamas, taip pat yra išėmęs grynų pinigų (t. 19, b. l. 178). Lėšų sumokėti už medienÄ gaudavo iÅ¡ uždarbio UAB „S“, UAB „Z“, UAB „D“, viso susidarė 15 000 eurų.

Jis paskambindavo vežėjui ir pasakydavo, kad mokės grynais, tai kaina buvo 10-15 eurų mažesnė. Susitardavo, kad už kelias mašinas sumokės iš karto, o už kelias vėliau. Kiek medienos išeina už 15 000 Eur, jis nežino, už 2 400 eurų pirkdavo 40 kubinių metrų medienos (t. 19, b. l. 178-179). Iš ko jis pirko medį, neatsimena, jis neklausė įmonės pavadinimo. Jam svarbiausia, kad pigiau atvežė, pardavė už grynus pinigus, jis sumokėjo, išsipjovė ir išvežė be dokumentų.

Su dokumentais pas jį labai mažai buvo. Nemaža dalis medienos už nemaÅ¾Ä pinigų sumÄ buvo įsigyta be dokumentų ir pirkta už grynus pinigus (t. 19, b. l. 178). M. N. mediena UAB „G“ vardu eksportuojama nebuvo (t. 19, b. l. 179). M. N. savo medienÄ irgi krovėsi į jÅ«rinius konteinerius, bÅ«tų buvęs bendras verslas. Savo medienÄ iÅ¡ UAB „P“ bÅ«tų pardavęs jo bendrovei, o pelnas bÅ«tų padalintas į lygias dalis. Apklausiamas teisme M. K. negalėjo nurodyti jokių konkrečių medienos pirkimo aplinkybių: iÅ¡ ko, kada ir kur pirko, kiek mokėjo, taigi, tokie jo parodymai tampa nepatikrinami, jau nekalbant apie tai, kad jis nepateikė jokių pinigų panaudojimo dokumentų – nei pinigų paėmimai, nei jų panaudojimai nėra fiksuoti bendrovės buhalterinėje apskaitoje, kam ir yra skirta buhalterinė apskaita, kaip turi bÅ«ti sÄ Å¾iningai ir pagal galiojančius teisės aktus veikiančioje bendrovėje.

Savo parodymuose M. K. nurodė skirtingus medienos pirkimo finansavimo Å¡altinius – uždarbius UAB „S“, UAB „Z“ ir UAB „D“, tačiau jis pats nurodė, kad UAB „Z“ uždarbio beveik negaudavo arba jis buvo mažas. Neįtikinama, kad dirbdamas kitose bendrovėse jis gaudavo didesnį atlyginimÄ , todėl iÅ¡ Å¡ių Å¡altinių jis negalėjo sukaupti beveik trijų Å¡imtų tÅ«kstančių eurų medienai įsigyti. Palyginus galimÄ M. K. uždarbį, jo turtÄ , įvertinus asmeninius poreikius ir sulyginus su UAB „T“ ir UAB „G“ vardu eksportuotos medienos kiekiais ir dokumentuose nurodytomis kainomis bei įvertinus papildomas transportavimo ir kitas iÅ¡laidas akivaizdu, kad iÅ¡ savo atlyginimo jis negalėjo finansuoti Å¡ių bendrovių veiklos.

55. Besiremiant pas M. N. kompiuteryje rasta lentele ir jos analize akivaizdu, kad nors M. N. formaliai nebuvo susijęs su UAB „T“, tačiau jos vardu eksportavo savo medienÄ , pirktÄ už savo pinigus, o UAB „T“ eksportuota mediena priklausė ne tik jai, bet ir M. N.. Jei UAB „T“ eksportavo jai nepriklausančiÄ M. N. medienÄ , bendrovė ar M. K. už jÄ ir nemokėjo, už jÄ mokėjo M. N. ir tai paaiÅ¡kina, kad M. K. nereikėjo visų beveik trijų Å¡imtų tÅ«kstančių eurų medienos pirkimui.

M. N. ir M. K. tikslas buvo iÅ¡ eksporto gauti pelnÄ , o kadangi M. N. nebuvo formaliai susijęs su UAB „T“, siekiant nuslėpti jo pelno gavimÄ savo pelno dalį jis galėjo gauti tik grynais. Å ioje vietoje labai svarbi M. N. kompiuteryje rasta lentelė (t. 3, b. l. 99), kurioje yra suraÅ¡yti visų keturių UAB „T“ vardu atliktų krovimų duomenys. Joje nurodyta, kiek uždirbo kiekvienas nuteistasis. IÅ¡ jos matyti, kad M. K. uždirbo 10 000 eurų, o M. N. – 29 529 eurų. Tai, kad lentelėse nurodytas kiekvieno nuteistojo uždarbis reiÅ¡kia ir tai, kad šį uždarbį jie turėjo pasiimti, o tai M.

K. su M. N. padarė M. K. paėmus grynus pinigus ir juos pasidalinus. Å ioje lentelėje nuteistųjų M. K. ir M. N. nurodytos uždirbtos sumos yra gerokai didesnės nei nuosprendyje nurodytos jų pasisavintos lėšos, kurias jie paėmė iÅ¡ UAB „T“ sÄ skaitos. Toks pats nuteistųjų veikimo bÅ«das buvo ir UAB „G“ turto pasisavinimo atveju. Å ie motyvai rodo, kad paimti pinigai nebuvo naudojami UAB „G“ ir UAB „T“ veikloje, o nuteistųjų buvo pasisavinti ir panaudoti jų asmeniniams poreikiams.

56. Kolegija mano, kad M. K. parodymų dalis, kurioje jis paaiškino, kad nuimtus pinigus pasiliko sau kaip atlygį, yra teisinga, toks ir buvo visų veiksmų tikslas. Siekis užsidirbti ir gauti pajamų iš bendrovės veiklos nėra nusikaltimas, kai tai atliekama įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymai numato, kad akcininko ir bendrovės turtas yra atskiri ir akcininkas negali bet kada paimti bendrovės turto bei naudoti jo savo nuožiūra. Akcininkas gali gauti dividendus (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnis), sumokėti mokesčius ir likusius pinigus naudoti savo nuožiūra.

Tačiau visa įvykio situacija – tai, kad buhalterinė apskaita nebuvo vedama, mediena buvo perkama be apskaitos dokumentų, gautÄ atsiskaitymÄ už medienÄ reikėjo iÅ¡gryninti, dalį iÅ¡grynintų pinigų pasilikti sau, o dalį perduoti M. N., kuris kartu gabeno savo medienÄ ir jos buvo gerokai daugiau nei M. K. medienos (todėl M. N. gauta pinigų dalis irgi buvo didesnė), jau registruotos bendrovės vykdė veiklÄ ribotÄ laikÄ , o paskui buvo steigiamos naujos įmonės, kurios vėl užsiėmė ta pačia veikla, rodo, kad nuteistųjų tikslas buvo gauti pinigų, kurie nebÅ«tų apskaityti ir nuo kurių nebÅ«tų mokami mokesčiai, o kadangi tai yra atskirtas bendrovės turtas, kurį akcininkai gali paimti tik įstatymų nustatyta tvarka, tai tokie veiksmai yra laikomi svetimo turto pasisavinimu.

57. Å ioje byloje kaltinimas turėjo įrodyti M. K. ir kitiems nuteistiesiems inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymius. Turto pasisavinimo atveju kaltinimas turėjo įrodyti, kad turtas buvo patikėtas M. K. ir jis jį pasisavino. Å ių aplinkybių įrodymo užtenka konstatuoti, kad jis padarė nusikaltimÄ . Nustatymas, kur ir kam buvo panaudoti pinigai, iÅ¡eina už kaltinimo įrodinėjimo ribų, todėl prokuratÅ«ra Å¡ių aplinkybių nustatinėti ir jų įrodinėti neprivalo, tuo labiau, kad pirmos apklausos metu M.

K. tokių aplinkybių nenurodė, o vėliau jo nurodytos aplinkybės buvo nekonkrečios ir negali bÅ«ti nustatomos bei patikrinamos. Ä®rodinėjimo ribos Å¡ioje byloje nereiÅ¡kia, kad prokuratÅ«ra turi surasti visus mediena prekiaujančius asmenis ir juos apklausti, ar M. K. iÅ¡ jų pirko medienÄ . Jei M. K. iÅ¡ ties pirko medienÄ iÅ¡ kokių nors asmenų ar įmonių, jis pats yra suinteresuotos tokios informacijos suteikimu bylÄ tiriantiems pareigÅ«nams. Jam tokių aplinkybių nenurodžius akivaizdu, tad tokia jo versija yra melaginga.

58. Vertinant, ar M. N. yra gavęs dalį M. K. paimtų UAB „G“ ar UAB „T“ pinigų, yra svarbÅ«s jo telefoninių pokalbių turinys ir jau aptartas M. N. kompiuteryje rastos keturios lentelės su informacija apie 4 krovimus (t. 3, b. l. 95-98), kuriose suraÅ¡yti medienos eksporto duomenys. Kaip jau teisėjų kolegija iÅ¡analizavo ir padarė iÅ¡vadas Å¡iame nuosprendyje, telefoninių pokalbių turinys rodo, kad M. N. veikė kaip UAB „T“ ir UAB „G“ vadovas. Lentelės duomenys rodo, kad M. N. eksportavo medienÄ UAB „T“ vardu. Teisėjų kolegija jau nustatė, kad M. N. priklausė 1 200 kubinių metrų medienos iÅ¡ eksportuotų 1 648 kubinių metrų arba beveik 73 procentai visos UAB „T“ eksportuotos medienos, kai M. K. priklausė 12 procentų eksportuotos medienos. Tuo pačiu tai reiÅ¡kia, kad M. N. turėjo gauti tokiÄ pat dalį gautų pajamų, kas netiesiogiai patvirtina M. K. parodymus, kad dalį pinigų jis atidavė M. N..

59. Nors skunduose teigiama, kad byloje nėra jokių įrodymų, kaip buvo veikta UAB „G“ vardu, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiu argumentu. Byloje yra pakankamai įrodymų padaryti iÅ¡vadai, kad M. N. ir M. K. tokia pat schema kaip UAB „T“, veikė ir UAB „G“ vardu. Tai įrodo tokia pat veikimo schema. Kratų metu pas M. K. namuose ir pas M. N. kompiuteryje buvo rasta daug su UAB „G“ veikla susijusių dokumentų. IÅ¡ M. N. ir M. K. telefoninių pokalbių įrašų matyti, kad kalbėdami apie pinigų pervedimus arba sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymus jie mini UAB „G“. Å ių įrodymų užtenka padaryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji veikė ir UAB „G“ vardu bei pasisavino jos turtÄ .

60. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje UAB „G“ ir UAB „T“ turto pasisavinimo atveju M. N. ir M. K. vaidmuo bendrininkavimo aspektu yra įvardintas skirtingai. UAB „G“ turto pasisavinimo atveju nurodyta, kad jie veikė bendrininkų grupe, neišskiriant bendrininkų rūšių, o UAB „T“ turto pasisavinimo atveju jie nuteisti kaip veikę bendrininkų grupe, tačiau M. N. būnant organizatoriumi, o M. K. – vykdytoju, be to veikus grupe su UAB „T“ direktoriumi A. V., nesuvokusiu M.

K. nusikalstamų ketinimų. Toks bendrininkavimo aprašymas yra labai komplikuotas tiek tuo aspektu, kad vienodomis aplinkybėmis padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas yra skirtingas, tiek tuo, kad UAB „T“ atveju A. V. lyg ir įtrauktas į bendrininkų grupę (kuriai konstatuoti reikalingi du vykdytojai, M. N. pavadintas organizatoriumi, todėl du vykdytojai pagal kaltinimo logika turėtų būti M. K. ir A. V.), nors parašyta, kad jis veikė ne bendrininku grupe, o grupe, o tokios bendrininkavimo formos BK nenumato.

Be to, tiek kaltinamajame akte, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje lyg ir yra aprašytas A. V. psichinis santykis su veiksmais, kuris neatitinka tyčinės kaltės formos, kuomet bendrininkavimas galimas tik veikiant tyčia, tačiau jis vis tiek priskirtas bendrininkų grupei ir traktuojamas kaip vykdytojas, nežiūrint to, kad dėl šios nusikalstamos veikos nėra nuteistas.

61. Kaip minėta, A. V. nebuvo kaltinamas ir nuteistas dėl UAB „T“ turto pasisavinimo, reiškia jis šiame nusikaltime ir nebendrininkavo. Be to, kaltinime ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje M. N., M. K. ir A. V. bendrininkavimui apibūdinti naudota formuluotė, kad M. N. ir M. K. „veikdami grupe su UAB „T“ direktoriumi A. V., nesuvokusiu M. K. nusikalstamų ketinimų, pasisavino UAB „T“ pinigus“ prieštarauja tiek bendrininkavimo instituto įstatyminiam apibrėžimui, tiek teoriniam jo aiškinimui, tiek nekaltumo prezumpcijai.

Nei kaltinamajame akte, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra motyvuotų iÅ¡vadų dėl bendrininkavimo. A. V. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo kaltinamas pasisavinęs UAB „T“ pinigus, jis dėl to ir nėra nuteistas, todėl bet kokia užuomina į jo veiksmus, galinčius reikÅ¡ti nusikalstamos veikos padarymÄ , pažeidžia nekaltumo prezumpcijÄ . Kaltinime ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra nurodyti jokie jo veiksmai pasisavinant UAB „T“ turtÄ . Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Å¡io kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ .

Tyčinis reiÅ¡kia, kad visi bendrininkai suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jų bendro veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai ir jų norėjo. Pagal byloje esantį kaltinimÄ ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, M. N. ir M. K., suvokdami, kad veikdami bendrai pasisavina UAB „T“ turtÄ , o A. V., nesuvokdamas M. K. veiksmų pavojingo pobÅ«džio (jis pats neatliko jokių pavojingų veiksmų), numatė, kad UAB „T“ gali prarasti turtÄ ir norėjo taip veikti.

Bet jei A. V. nesuvokė M. K. veiksmų pavojingo pobūdžio, pats jokių pavojingų veiksmų neatliko, tai jo psichinis santykis su veika visiškai neatitinka tyčinės kaltės turinio.

62. Å iuo atveju M. N. ir M. K. veiksmai jiems veikus kaip bendravykdytojams bendrininkų grupe UAB „G“ vardu kvalifikuoti teisingai ir taip pat taisytinas jų veiksmų kvalifikavimas veikus UAB „T“ vardu, juos laikant bendravykdytojais. UAB „T“ turto pasisavinimo atveju M. N. buvo įvardintas kaip Å¡ios nusikalstamos veikos organizatorius. Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį organizatorius yra asmuo, subÅ«ręs organizuotÄ grupę ar nusikalstamÄ susivienijimÄ , jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklÄ arba parengęs nusikalstamÄ veikÄ ar jai vadovavęs. Å ioje byloje nesant inkriminuotos organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo, organizatoriaus veiksmai galėjo pasireikÅ¡ti tik nusikalstamos veikos parengimu ar vadovavimu jai.

Kiek galima suprasti, tiek kaltinamajame akte, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje M. N. vadovavimas pasireiÅ¡kė UAB „T“ įsigijimo organizavimu ir nėra apraÅ¡yta jokių kitokių M. N. veiksmų, kurie galėtų reikÅ¡ti nusikaltimo organizavimÄ . Toks veiksmų apraÅ¡ymas yra per siauras norint konstatuoti organizavimÄ , tuo labiau, kai visi veiksmai tarp bendrininkų jau buvo suderinti iÅ¡ anksčiau pasinaudojant UAB „G“, o UAB „T“ vardu veikiant pagal tÄ pačiÄ schemÄ .

Todėl bendrininkavimo kvalifikavimas taisytinas ir kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad UAB „T“ turto pasisavinimo atveju M. N. nebuvo organizatorius, o jis ir M. K. veikė kaip bendravykdytojai bendrininkų grupe, o aplinkybė dėl veikimo grupe su A. V. iÅ¡ kaltinimo Å¡alinama. Toks veiksmų kvalifikavimas lengvina M. N. padėtį.

63. Atsižvelgus į pateikus motyvus, teisėjų kolegija nurodo tokias jos nustatytas faktines aplinkybes: 71.1. M. K. ir M. N., veikdami bendrininkų grupe pasisavino didelės vertės svetimÄ UAB „T“ turtÄ , tokiomis aplinkybėmis: M. N. ir M. K. 2016 m. gruodžio mėnesį, Klaipėdos mieste, įsigijo UAB „T“, kurios formaliu direktoriumi įkalbėtas M. K. tapęs A. V. perdavė M. K. bendrovės banko sÄ skaitų prisijungimo duomenis, slaptažodžius, slaptažodžių kodų generatorius, suteikiančius teisę disponuoti bendrovės sÄ skaitose turimomis lėšomis.

M. K. ir M. N., bÅ«dami UAB „T“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kauno m., vadovais, UAB „T“ vardu laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. vasario 27 d. iÅ¡ Klaipėdos jÅ«rų uosto per 4 kartus eksportavo Kinijos bendrovei „SIT“ 1 648,753 kub. m medienos už 295 668,28 Eur, už kuriÄ 2017 m. vasario 22 d. mokėjimo pavedimu į UAB „T“ AB DNB banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 58 892,12 Eur piniginių lėšų (įplaukų).

M. N., žinodamas, kad faktiÅ¡kai Å«kinės finansinės operacijos tarp UAB „T“ ir UAB „G“ nebuvo vykdomos, pasinaudojęs M. K. 2016 m. gruodžio mėn. jam perduotais UAB „T“ banko sÄ skaitų elektroniniais mokėjimo instrumentais, 2017 m. vasario 22 d. atliko bankinį mokėjimo pavedimÄ iÅ¡ UAB „T“ AB DNB banko sÄ skaitos į UAB „G“ AB DNB banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), pervesdamas 52 000 Eur, po to, M. K. 2017 m. vasario 22 d. AB DNB banko padalinyje Klaipėdos m., Taikos pr. 61, išėmė iÅ¡ UAB „G“ sÄ skaitos 10 200 Eur, jų į bendrovės kasÄ neįnešė, nepagrindė apskaitos dokumentais Å¡ių piniginių lėšų panaudojimo.

Taip M. N. ir M. K. pasisavino didelės vertės – 10 200 Eur UAB „T“ priklausantį turtÄ . Tokiais veiksmais M. N. ir M. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje.

64. R. S. kaltinamajame akte buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su M. K., 2016 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais per tris kartus į KinijÄ eksportavo medienÄ , o gavus atsiskaitymÄ , laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 8 d. iki 2016 m. rugsėjo 20 d. M. K. iÅ¡ bankomatų paėmė 16 070 Eur, kuriuos į bendrovės kasÄ neįnešė, apskaitos dokumentais nepagrindė Å¡ių pinigų panaudojimo, taip, veikdami kartu pasisavino UAB „Z“ turtÄ .

Apklausiamas apie Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ R. S. paaiÅ¡kino, kad apie UAB „Z“ veiklÄ jis nieko nežino, M. K. neatidavė jam paimtų „Z“ pinigų. Apklaustas teisme M. K. paaiÅ¡kino, kad iki 2016 m. rugsėjo mėn. visas finansines operacijas UAB „Z“ vardu vykdė R. S.. Po 2016 m. rugsėjo mėnesio visas finansines operacijas UAB „Z“ vardu organizavo ir vykdė M. N., o jei iÅ¡ bankomatų ir išėmė UAB „Z“ pinigų, atidavė juos M. N.. Teismas jau aptarė situacijÄ dėl R.

S. bÅ«vimo UAB „Z“ faktiniu vadovu ir padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra įrodymų, kad R. S. juo buvo. M. K. parodymai, kurie dėl santykių su R. S. buvo nuoseklÅ«s, rodo, kad nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio jis su R. S. buvo susipykęs ir Å¡ios bendrovės vardu veikė pats kartu su M. N., tačiau nei R. S., nei jie kartu bendrai UAB „Z“ vardu neveikė. Tai rodo, kad tarp M. K. ir R. S. nebuvo ir negalėjo bÅ«ti susitarimo pasisavinti UAB „Z“ pinigus, o paimdamas Å¡iuos pinigus M. K. veikė vienas, todėl dėl UAB „Z“ turto pasisavinimo R.

S. nuteistas nepagrįstai ir teisėjų kolegijos, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, iÅ¡teisinamas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Å ioje dalyje iÅ¡ kaltinimo Å¡alinamos aplinkybės, kad M. K. Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrai su R. S.. Dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo 65. Å ioje baudžiamojoje byloje visi nuteistieji yra pripažinti kaltais dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo.

66. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Buhalterinė apskaita – tai Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių, iÅ¡reikÅ¡tų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informacijÄ ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti buhalterinės apskaitos dokumentais. 67.

BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia Å¡iame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Ä®statyme Å¡ie padariniai suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl pakanka nustatyti bent vienÄ iÅ¡ jų, kad asmuo bÅ«tų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. IÅ¡vadai, kad dėl apgaulingos apskaitos negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, pagrįsti ar paneigti bÅ«tini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto iÅ¡vada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę iÅ¡vadÄ apie nusikalstamų padarinių buvimÄ ar nebuvimÄ daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobÅ«dį, mastÄ , priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-303/2015).

68. Pagal teismų praktikÄ bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realiÄ asmens veiklÄ , jo Å«kinę, komercinę, finansinę bÅ«klę, nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ turi bÅ«ti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (Å«kio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu bÅ«du (o ne atliekant prieÅ¡prieÅ¡inius patikrinimus, ikiteisminį tyrimÄ ir pan.) negalima, atsiranda Å¡iame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014).

69. Apeliaciniame skunde M. K. advokatas argumentuoja, kad UAB „S“ ir UAB „Z“ vadovas buvo R. S.. M. N. advokatas apeliaciniame skunde nurodė, kad UAB „G“ vadovu buvo M. K., o M. N. juo nebuvo. Tačiau teisėjų kolegija jau padarė iÅ¡vadÄ , kad tokios versijos nepatvirtina jokie įrodymai, tik nepatikimi paties M. K. parodymai, o dėl M. K. ir M. N. vaidmens teisėjų kolegija jau pasisakė, todėl Å¡ie argumentai atmetami. Teisėjų kolegija pasisakė ir dėl R. S. vaidmens, todėl Å¡ių jo skundo argumentų taip pat papildomai neanalizuoja.

70. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties subjektas yra specialusis – t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ Ä¯monėje, įstaigoje ar organizacijoje arba jos organizavimÄ . Pagal BAÄ® 10, 11 ir 21 straipsnius tai: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai Å«kio subjektas turi savarankiÅ¡kÄ buhalterinės apskaitos tarnybÄ . Å iuo atveju Å«kio subjekto vadovas gali bÅ«ti nusikaltimo bendrininkas;

2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai;

3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis;

4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimÄ , sunaikinimÄ ar sugadinimÄ atsako veikÄ padaręs asmuo.

71. Å ioje byloje R. S. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad bÅ«damas UAB „S“ ir UAB „Z“ faktiniu vadovu, veikdamas bendrai su M. K. apgaulingai tvarkė Å¡ių bendrovių buhalterinę apskaitÄ . Teisėjų kolegijai nustačius, kad byloje nėra R. S. ir UAB „S“ bei UAB „Z“ sÄ sajų įrodymų, atsižvelgus į teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl BK 222 straipsnio 1 dalies subjekto požymių, dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų jis iÅ¡teisintinas jam nepadarius veikų, turinčių BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymių. Priėmus tokį sprendimÄ kiti R. S. skunde nurodyti argumentai nenagrinėjami.

72. Apeliaciniuose skunduose panaÅ¡iai argumentuojama, kad veikos, kurios buvo tiriamos ikiteisminio tyrimo pradžioje ir kurios inkriminuotos kaltinime, yra iÅ¡ esmės skirtingos tiek pagal jų teisinį vertinimÄ , tiek pagal faktines aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo pradžioje tyrimas buvo vykdomas ir dėl UAB „S“ pinigų pasisavinimo, UAB „G“ pasisavintų lėšų suma ir inkriminuotos aplinkybės skiriasi, tyrimas dėl UAB „S“, UAB „D“, UAB „M“, UAB „Z“, UAB „T“ ir UAB „G“ panaudojimo nusikalstamai veikai paslėpti buvo nutrauktas, kas keitė pradiniame tyrimo etape, kuomet buvo paskirti specialieji buhalteriniai tyrimai, buvusiÄ fabulÄ , o bendrovių apskaitÄ tyrusios specialistės tiesiog laikėsi tyrėjo joms pateiktos fabulos, rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu M. K. duotais parodymais, t. y. atliko tyrimÄ kitų faktinių aplinkybių kontekste.

73. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais argumentais. IÅ¡ ties, ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje buvo pradėtas tiek dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas asmenis nuteisė (BK 183 straipsnio 2 dalis, 220 straipsnio 1 dalis, 222 straipsnio 1 dalis), tiek dėl tų, dėl kurių vėliau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir jos į kaltinamÄ jį aktÄ Ä¯trauktos nebuvo (BK 203 straipsnio 1 dalis ir 300 straipsnio 1 dalis). Tačiau tokia situacija nėra BPK pažeidimas ir nedaro surinktų įrodymų nepatikimais.

Ikiteisminio tyrimo pradžioje ikiteisminio tyrimo įstaiga neturi daug duomenų apie padarytas nusikalstamas veikas ir jas padariusius asmenis, todėl naudojasi tik tais duomenims, kuriuos turi ir jais remdamosi daro iÅ¡vadas. Toliau vykstant ikiteisminiam tyrimui vykdomos apklausos, apžiÅ«rimi dokumentai, gaunamos specialistų iÅ¡vados, atliekami kiti tyrimo veiksmai ir duomenų gausėja. Papildomai gauti duomenys lemia priimamus sprendimus – dėl nepasitvirtinusių nusikalstamų veikų ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, o kitas nusikalstamas veikas patvirtinus surinktais duomenimis, jos įtraukiamos į kaltinamÄ jį aktÄ ir perduodamos nagrinėti teisme.

Ikiteisminis tyrimas ir vyksta siekiant patvirtinti ar atmesti pradinius įtarimus, pradines versijas. Ä®statymas nereikalauja, o ir nelogiÅ¡ka bÅ«tų reikalauti, kad jau ikiteisminio tyrimo pradžioje tyrėjai ar prokurorai teisingai kvalifikuotų veiksmus ar procesiniuose dokumentuose nurodytų teisingas faktines aplinkybes ir savo pozicijos nekeistų viso ikiteisminio tyrimo metu. Užduočių specialistams paskyrimo metu turimi duomenys sÄ lygoja ir įvykių aplinkybių nurodymÄ užduotyse.

74. Atlikdami objektų tyrimÄ specialistai nesivadovauja užduotyje atlikti tyrimÄ tyrėjo nurodyta fabula. JÄ tyrėjas nurodo tik tam, kad specialistas žinotų, dėl kokių veiksmų yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Susipažinus su užduotyse atlikti objektų tyrimÄ esančiomis fabulomis (užduotis atlikti UAB „S“ dokumentų tyrimÄ t. 10, b. l. 1-2, užduotis atlikti UAB „Z“ dokumentų tyrimÄ t. 10, b. l. 116-117, užduotis atlikti UAB „P“ dokumentų tyrimÄ t. 7, b. l. 130-131 ir kitos užduotys) matyti, kad visose užduotyse fabula nurodyta taip pat ar labai panaÅ¡iai ir ji yra labai formali, negalinti įtakoti tyrimo iÅ¡vadų.

Kartu su užduotimi atlikti objektų tyrimÄ specialistams buvo pateikta ir tuo metu turima baudžiamoji byla, kurioje buvo iki tol surinkti duomenys, tarp kurių buvo ir M. K. apklausos protokolai. Tai buvo pagal įstatymÄ ikiteisminiame tyrime atlikta įtariamojo apklausa ir tyrėjas turėjo teisę pateikti Å¡iuos dokumentus specialistui, o Å¡is su jais susipažinti ir juos panaudoti savo tyrime. Vertinant specialistų iÅ¡vadas ne kiek svarbu M. K. parodymų kaita vėliau teisme, kiek tai, ar užduotyse nurodytos fabulos vėliau pasitvirtino, kokia M.

K. parodymų dalis specialistams atliekant tyrimÄ buvo teisinga, taip pat svarbus specialistų iÅ¡vadų patikimumas, pagrįstumas ir motyvavimas. Specialistai iÅ¡vadas darė pasiremdami ne vien M. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bet kitais duomenimis, o ypač surinktais dokumentais.

75. Svarbu ir tai, kad atliekant tyrimus specialistų užduotis nėra bet kokiais bÅ«dais patvirtinti įtarimo fabulÄ , o objektyviai įvertinti tiriamÄ objektÄ . Tai užtikrina BPK 89 straipsnio 2 dalyje nustatytas įspėjimas specialistui dėl atsakomybės už melagingos iÅ¡vados ar paaiÅ¡kinimo pateikimÄ . Tokios yra ir teisės aktuose nustatytos specialistų pareigos. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 12 d.

įsakymu Nr. V-73 patvirtintų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos specialistų atliekamų Å«kinės finansinės veiklos tyrimų nuostatų 5 punkte yra nustatytos specialistų pareigos, tarp kurių yra pareiga tyrimÄ atlikti bei specialisto iÅ¡vadÄ ar paaiÅ¡kinimus pateikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais bei Å¡ių nuostatų reikalavimais; atlikti iÅ¡samų ir neÅ¡aliÅ¡kÄ tyrimÄ užduotyje nurodytais klausimais; teikti specialisto iÅ¡vadas ir paaiÅ¡kinimus remiantis specialiomis žiniomis, tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir atliktų tyrimų rezultatais; nusiÅ¡alinti nuo tyrimo esant įstatymuose nustatytiems pagrindams.

Preziumuojama, kad atlikdami savo pareigas specialistai laikėsi teisės aktuose nustatytų pareigų, kol objektyviai neįrodyta kitaip.

76. M. N. advokato skunde teigiama, kad UAB „P“ specialisto iÅ¡vada yra sÄ lyginė, jos iÅ¡vados priklauso nuo M. K. parodymų teisingumo, o jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, skiriasi, todėl tokia iÅ¡vada nėra patikima. Tokius pat argumentus savo skunde pateikia K. A. ir UAB „P” atstovas M. N.. Nors A. V. savo skunde tokio motyvo nepateikia, tačiau iÅ¡ jam inkriminuotų veiksmų ir UAB „K” specialisto iÅ¡vadų matyti, kad ji irgi yra sÄ lyginė.

77. IÅ¡ ties, UAB „P”, UAB „K”, UAB „A” specialistų tyrimo aktuose padarytos iÅ¡vados yra sÄ lyginės, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, svarbus yra ne M. K. parodymų teisingumas, o ar jo nurodytos faktinės aplinkybės yra teisingos, patvirtintos kitais įrodymais ir kiek prokuratÅ«ros suformuluoti kaltinimai yra pagrįsti, patvirtinti kitais įrodymais. Skunduose nurodytas tik M. K. parodymų nepatikimumas, bet visai nepasisakoma dėl požiÅ«rio į kitus byloje esančius įrodymus – dokumentus, telefoninių pokalbių įraÅ¡us ir kokiÄ reikÅ¡mę turi Å¡ie kiti įrodymai byloje daromoms iÅ¡vadoms.

Teisėjų kolegija jau įvertino M. K. parodymus kaip mažiau patikimus, tačiau didžiÄ jÄ dalį jo pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patvirtina, o tuo pačiu teisme duotus M. K., M. N., A. V. ir K. A. parodymus paneigia, kiti įrodymai, todėl ir specialistams atliekant tyrimÄ rėmimasis jo parodymų pagrindu suformuluota versija, yra pagrįstas.

78. Teisėjų kolegija nesutinka su M. N. advokato skundo argumentu, kad specialistų priimta iÅ¡vada, jog negalima nustatyti Å«kinių operacijų tapatumo, reiÅ¡kia tik tai, kad jei UAB „T“ ir UAB „G“ nevykdo jokios realios veiklos, o yra naudojamos nusikalstamai veikai paslėpti, tai reiÅ¡kia turinio trÅ«kumus. IÅ¡ specialistų iÅ¡vadų turinio teisėjų kolegija mato, kad jų sÄ lyginumas reiÅ¡kia, kad jos teisingos, jei UAB „P”, UAB „A”, UAB „S“, UAB „G” ir UAB „T” viena kitai medienos nepardavė, o tik surašė dokumentus dėl medienos pardavimo. Tačiau jei jos iÅ¡ tiesų pardavė viena kitai medienÄ , kuriÄ turėjo savo nuosavybėje, kaip yra suraÅ¡yta buhalterinės apskaitos dokumentuose, tai Å«kinės operacijos atitinka buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ir buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų tokiuose veiksmuose nėra.

79. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. K. paaiškino, kad su UAB „A” jo vadovaujamos bendrovės jokių ryšių neturėjo. Jis pažįsta K. A., teko su juo dirbti, su juo supažindino M. N.. Pirmuose parodymuose sakė, kad jis nepažįsta K. A., iš tikrųjų jo nepažinojo. Pavedimus, pirkimus tarp šių ir kitų įmonių jam padėjo sutvarkyti M. N., kitų įmonių net neatsimena. Sandoriai įvyko, buvo parduota mediena. Nebuvo taip, kad dokumentai buvo išrašyti, o mediena nebuvo parduota.

K. A. buvo vienÄ kartÄ sutikęs kaip vadovas, klausimų nesprendė, prasilenkė jo įmonės teritorijoje (t. 20, b. l. 4). Nemaža dalis eksportuotos medienos buvo įsigyta be dokumentų už grynus pinigus (t. 19, b. l. 178). Apklaustas teisme M. N. paaiÅ¡kino, kad jis, kaip UAB „P“ vadovas, parduodavo medienÄ UAB „A“, kuri vėliau parduodavo medienÄ UAB „G“. Jis nežino, ar UAB „A“ pardavė medienÄ UAB „T“ (t. 19, b. l. 171). SÄ sajų su UAB „G“ ir UAB „T“ jis neturi (t. 19, b. l. 169).

Apklaustas teisme K. A. paaiÅ¡kino, kad jis pirko medienÄ iÅ¡ UAB „P“, pridėjo savo medienos ir jÄ pardavė kitai bendrovei, kuri jÄ eksportavo. Pirkdamas jis gavo sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , o parduodamas iÅ¡rašė. Jis turėjo sandorių su UAB „G“. Jis neatsimena, ar turėjo sandorių su M. K., kaip UAB „G“ atstovu. Nežino, kas atstovavo UAB „G“. M. N. nėra prašęs jo iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitÄ ne M. N. atstovaujamoms bendrovėms. M. N. nėra prašęs iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitas UAB „G“ ar UAB „T“ vardu, tik sakė, kad kreipsis žmogus dėl beržo pirkimo.

Neatsimena ir neįmanoma, kad M. N. paimtų sÄ skaitas ne jo atstovaujamoms bendrovėms (t. 20, b. l. 5-6). Apklaustas teisme A. V. paaiÅ¡kino, kad pardavė medienÄ UAB „A“, dėl to yra iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita, gautas apmokėjimas (t. 20, b. l. 7).

80. Be nuteistųjų parodymų Å¡ioje byloje yra telefoninių pokalbių įraÅ¡ai, kurie patvirtina, kad buvo perkama mediena be apskaitos dokumentų. Taip 2017 m. sausio 26 d., 18:27:25 val. tarp M. K. ir M. N. vykusio pokalbio metu M. K. sako, kad jam atvežė vienÄ miÅ¡kovežį, bet atvežė kiti žmonės, kurie patys skambino ir pasiÅ«lė, o jis pažadėjo atsiskaityti po dviejų savaičių, o M. N. ragina daugiau užsakyti (t. 1, b. l. 45). Å is pokalbis, kartu su M. K. parodymais, patvirtina, kad buvo perkama mediena neiÅ¡raÅ¡ant jos įsigijimo dokumentų. 2017 m. vasario 1 d., 17:17:47 val.

M. N. skambina K. A. ir praÅ¡o palikti vienÄ laisvÄ vietÄ suraÅ¡yti sausio mėnesio sÄ skaitai (t. 1, b. l. 49). Tos pačios dienos 18:00:12 val. M. N. sako K. A., kad jis gaus sÄ skaitÄ iÅ¡ M. N. 28 570, o K. A. gaus 29 529, tai jam lieka tÅ«kstantis, viskas eina per sÄ skaitas, tiktai uždirbi tÅ«kstantį ir viskas ir taip bus keturias savaites (t. 1, b. l. 50). 2017 m. vasario 2 d., 09:12:14 val. pokalbio metu M. N. sako, kad visa tai iÅ¡raÅ¡ytų UAB „G” vardu. M. N. sako, kad K. A. iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitÄ ir deklaracijÄ ir jis atvažiavęs paims, o K.

A. atsako, kad „į savo buhalterijÄ â€ (t. 1, b. l. 51). 2017 m. vasario 6 d., 17:05:56 val. pokalbio metu K. A. sako M. N., kad jis iÅ¡rašė UAB „T” sÄ skaitÄ ir ji jau yra priduota buhalterijai (t. 1, b. l. 52). 2017 m. vasario 22 d., laikotarpiu nuo 11:38:43 val. iki 11:43:40 val. įvykusių keturių pokalbių tarp M. N. ir K. A. metu jie kalba apie apmokėjimÄ pagal 2017 m. sausio 26 d. sÄ skaitÄ (t. 1, b. l. 93-94).

81. M. K., M. N., A. V. ir K. A. parodymai visai nedera tiek tarpusavyje, tiek su kitais įrodymais, ypač su telefoniniais pokalbiais, kurie yra objektyvūs įrodymai, jų turinys nepriklauso nuo žmogaus atminties ir noro kitaip pateikti faktines aplinkybes. Tiek iš M. K., kuris buvo UAB „G“ ir UAB „T“ direktoriumi ir vieninteliu darbuotoju, tiek iš K. A. parodymų matyti, kad nors jų atstovaujamos bendrovės turėjo intensyvių verslo ryšių, tačiau jie tarpusavyje verslo reikalais nebendravo.

Ypatingai nepatikimi yra K. A. parodymai. Jis sako, kad neatsimena, ar turėjo sandorių su M. K., kaip UAB „G“ atstovu, nežino, kas atstovavo UAB „G“, M. N. nėra prašęs jo iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitÄ ne M. N. atstovaujamoms bendrovėms, M. N. nėra prašęs iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitas UAB „G“ ar UAB „T“ vardu, tačiau iÅ¡ telefoninių pokalbių matosi, kad sÄ skaitas UAB „G“ vardu iÅ¡raÅ¡yti jo prašė M. N., kuris ir atstovavo UAB „G“, niekas kitas dėl jos į K.

A. nesikreipė ir nieko kito, kas atstovautų bendrovę, K. A. nepažinojo. Kaip ir kalbama telefoniniuose pokalbiuose, 2017 m. sausio 26 d. UAB „A“ iÅ¡rašė 29 529 Eur (tokia pati suma, kokiÄ telefoninio pokalbio metu nurodė M. N.) sÄ skaitÄ UAB „G“. Ypatingai keista, kad M. N., bÅ«damas UAB „P“ direktoriumi ir pardavęs medienÄ UAB „A“, vėliau rÅ«pinasi, kad Å¡iÄ medienÄ UAB „A“ parduotų UAB „G“, kurios reikalais irgi pats rÅ«pinasi, o duodamas parodymus teisme visÄ tai pateikia taip, lyg jam visai nerÅ«pi, kam medienÄ pardavė UAB „A“.

Realiai medienÄ jis pardavė pats sau, o tokiuose veiksmuose nėra jokios verslo logikos.

82. IÅ¡ M. N. ir K. A. pokalbių matosi, kad jie kalbasi tik apie sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymÄ ir jų įtraukimÄ Ä¯ buhalterijÄ , tačiau nekalba apie medienos pardavimÄ , pervežimÄ ar dar kokius nors veiksmus su ja. Byloje yra UAB „L“, kuri UAB „G“ ir UAB „T“ užsakymu pervežė jÅ«rinius konteinerius iÅ¡ jų pakrovimo mediena vietos į Klaipėdos jÅ«rų uostÄ , pateikti dokumentai. IÅ¡ jų matyti, kad visi vežimai UAB „G“ užsakymu buvo vežti iÅ¡ Plungės rajono, (duomenys neskelbtini) kaimo (t. 4, b. l. 13-41).

UAB „L“ vežė jÅ«rinius konteinerius ir UAB „T“ užsakymu, tačiau vežė juos iÅ¡ Ukmergės rajono, (duomenys neskelbtini) kaimo (t. 4, b. l. 42-133). M. K. paaiÅ¡kino, kad jis veiklÄ vykdė (duomenys neskelbtini) kaime, ten buvo atlikta krata, krata taip pat buvo atlikta M. K. gyvenamojoje vietoje Ukmergėje. Pagal Å¡iuos transportavimo dokumentus, taip pat pagal UAB „T“, UAB „G“, UAB „A“, UAB „K“ ir UAB „P“ tarpusavyje iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas, taip pat pagal UAB „T“ eksporto dokumentus matyti, kad ji veikė 2017 m. sausio – vasario mėnesiais.

Pagal byloje esančius įrodymus M. K. ir M. N. valdoma UAB „T“ medienÄ pirko iÅ¡ jų pačių valdomos UAB „G“ (t. 7, b. l. 86, abi registruotos Klaipėdoje), UAB „G“ 2017 m. sausio – vasario mėnesiais medienÄ pirko iÅ¡ UAB „A“, kurios veikla yra registruota Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime (t. 6, b. l. 17-19, 75). UAB „A“ medienÄ Ä¯gijo iÅ¡ UAB „P“ ir UAB „K“, kurių veiklos vieta irgi yra Klaipėdos regione. Nėra jokių įrodymų, kad Å¡ios bendrovės medienÄ bÅ«tų įgijusios Ukmergės rajone ir kad tai bÅ«tų Å¡ių bendrovių mediena.

Taigi visos bendrovės, iÅ¡ kurių UAB „T“ pirko medienÄ , yra Klaipėdos regione, o UAB „T“ medienÄ vežė iÅ¡ Ukmergės rajono į Klaipėdos uostÄ . Jei sandoriai iÅ¡ tikrųjų įvyko ir mediena realiai buvo parduota, tai turėtų reikÅ¡ti, kad iÅ¡ Klaipėdos kraÅ¡to, kur veiklÄ vykdė UAB „P“, UAB „K“ ir UAB „A“, mediena buvo nuvežta į Ukmergės rajonÄ , (duomenys neskelbtini) kaimÄ , o iÅ¡ ten vėl atgal į Klaipėdos kraÅ¡tÄ , į Klaipėdos jÅ«rų uostÄ .

Tačiau tokie veiksmai visiÅ¡kai nelogiÅ¡ki, visiÅ¡kai neatitinka verslo principų. Å ios aplinkybės rodo, kad realiai medienos UAB „P“, UAB „K“, UAB „A“ nepardavė ir jos savo nuosavybėje neturėjo, o tik iÅ¡rašė dokumentus dėl jų pardavimo. Kaip minėta, tokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir 2017 m. sausio 26 d., 18:27:25 val. telefoninis pokalbis tarp M. K. (tuomet jis jau dirbo (duomenys neskelbtini) kaime) ir M. N., kuomet M. K. sako, kad jam atvežė vienÄ miÅ¡kovežį, bet atvežė kiti žmonės, kurie patys skambino ir pasiÅ«lė, o jis pažadėjo atsiskaityti po dviejų savaičių, o M.

N. ragina daugiau užsakyti (t. 1, b. l. 45), taip pat 2017 m. vasario 20 d., 21:27:43 val. įvykęs M. N. ir A. V. pokalbis (t. 1, b. l. 96-98).

83. Specialisto iÅ¡vada rodo, kad UAB „A“ pardavė medienÄ UAB „G“ jau ne pirmÄ kartÄ , pavyzdžiui 2016 m. lapkričio 17 d. UAB „A“ pardavė UAB „G“ prekių už 68 599,40 Eur ir yra pardavusi prekes kitais mėnesiais. PeržiÅ«rėjus UAB „A“ pardavimų duomenis matyti, kad pagrindiniai Å¡ios bendrovės klientai tiek perkant, tiek parduodant medienÄ , buvo su M. N. susijusios bendrovės UAB „P“ ir UAB „G“ (t. 9, b. l. 76-93). Taip 2016 m. rugpjūčio mėnesį iÅ¡ 19 943,38 Eur pirkimų, UAB „A“ iÅ¡ UAB „P“ nupirko prekių už 15 674,74 Eur, spalio mėnesį – iÅ¡ 10 762,61 Eur pirkimų iÅ¡ UAB „P“ nupirko prekių už 7 811 Eur, 2016 m. gruodžio mėnesį – iÅ¡ 21 376,65 Eur pirkimų iÅ¡ UAB „P“ nupirko prekių už 20 720 Eur., t. y. apie 97 procentus visų tų mėnesių pirkimų.

Tokia pati padėtis yra ir su pardavimais: 2016 m. lapkričio mėnesį UAB „A“, iš 70 539,60 Eur pardavimų pajamų iš UAB „G“ gavo 68 599,40 Eur, o 2017 m. sausio mėnesį iš 30 373,22 Eur pardavimų pajamų iš UAB „G“ gavo 29 529 Eur, t. y. abiem atvejais tai sudaro 97 procentus mėnesinių pardavimų ir nėra pagrindo manyti, kad bendrovės direktorius nepažįsta pagrindinio savo pirkėjo, kuris duoda jam 97 procentus jo mėnesinių pajamų. Tai galima paaiškinti tik šioje byloje susidariusia situacija, patvirtinta telefoninių pokalbių garso įrašais ir pirminiais M.

K. parodymais, kad UAB „G“ interesais rÅ«pinosi M. N.. M. N. ir K. A. pokalbiai patvirtina, kad K. A. iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitas M. N. praÅ¡ymu neįvykus jokioms Å«kinėms operacijoms.

84. Nors telefoninių pokalbių įraÅ¡ai ir byloje esantys dokumentai daugiausiai atskleidžia nuteistųjų veikimÄ 2017 m. sausio – vasario mėnesiais naudojant UAB „T“, bet tokiu pat bÅ«du buvo iÅ¡raÅ¡omos ir ankstesnės sÄ skaitos, taip pat tokiu pat bÅ«du veikė UAB „G“ eksportuojant medienÄ Ä¯ KinijÄ . Nėra abejonių, kad UAB „G” ir UAB „T“ eksportavo medienÄ , tačiau bendrovės eksportavo medienÄ , kuriÄ pirko iÅ¡ nežinomų pardavėjų be dokumentų ir pigiau.

Joms reikėjo buhalterinėje apskaitoje pagrįsti medienos įsigijimÄ , o tuo pačiu buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodyti rinkoje buvusias (susidaro skirtumas tarp realiai pigiai įsigytos medienos ir pirkimo dokumentuose nurodytos brangiai neva įsigytos medienos kainos) eksportuotos medienos įsigijimo kainas, kad bÅ«tų priskaičiuotas mažesnis pelno mokestis. Taigi Å¡ie motyvai veda teisėjų kolegijÄ prie iÅ¡vados, kad sÄ lyginėse specialistų iÅ¡vadose jų teisingumÄ lemianti prielaida yra teisinga, o skundų argumentai nepagrįsti.

85. Savo skunde A. V. motyvuoja, kad byloje nėra įrodymų, kad tarp jo vadovaujamos UAB „K“ ir UAB „A“ buvo tik iÅ¡raÅ¡omos sÄ skaitos, o mediena parduota nebuvo, jis medienos eksporte į KinijÄ nedalyvavo, apie įraÅ¡us M. N. kompiuteryje nieko nežino. Byloje esantys įrodymai – pas M. N. kompiuteryje rasta lentelė su duomenimis apie eksportuotos medienos kiekius ir jos priklausomybę bei M. N. ir A. V. 2017 m. vasario 20 d. pokalbio turinys, leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ dėl jo nusikalstamų veiksmų.

Å io M. N. ir A. V. telefoninio pokalbio (t. 1, b. l. 96-98) metu M. N. klausia A. V., ar jis žino savo konteinerių numerius, o Å¡is atsako, kad nežino, kad turi užsirašęs sÄ siuvinyje. M. N. paklausus, ar Å¡is pakrovęs keturis konteinerius, A. V. patvirtina. Toliau A. V. klausia, kada M. N. atvažiuos ir atveÅ¡ pinigų, o pastarasis sako, kad jau 4 000 pervedė. Toliau jie kalbasi apie pakrautus konteinerius, A. V. sako, kad yra pakrauti M. N. Å¡eÅ¡i ir jo paties vienas. M. N. sako, kad dar yra M. K. vienas.

Toliau jie kalba apie pakrautus konteinerius, jų kiekį, pakrautos medienos kiekį ir Å¡is jų pokalbio turinys atitinka pas M. N. kompiuteryje rastoje lentelėje esančius duomenis ir duomenis apie UAB „T“ į KinijÄ eksportuotÄ medienÄ . Tuo labiau, kad tose lentelėse vienas iÅ¡ medienos siuntėjų yra A. ir Å¡is A. V. ir M. N. pokalbis, įvykio situacija ir byloje veikiantys asmenys rodo, kad lentelėse minimas A. ir yra A. V.. Niekas kitas Å¡ioje situacijoje negali bÅ«ti M. N. lentelėje minimas A..

Jau aptarti įrodymai rodo, kad A. V. vadovaujama UAB „K“ medienos UAB „A“ nepardavė, o tik buvo iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita ir ji įtraukta į buhalterinę apskaitÄ , taip padidinant sÄ naudas.

86. Savo skunde A. V. pateikė gausiÄ teismų praktikÄ aiÅ¡kinant BK 222 straipsnio 1 dalies požymius, tačiau nenurodė, kokiÄ reikÅ¡mę ji turi jo veiksmų vertinimui. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuose iÅ¡ viso nepasisakė dėl A. V. veiksmų vertinimo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nustatė, kad juridinių asmenų registre nurodyta, kad UAB „T“ direktorius yra A. V.. Nors jis teigia, kad Å¡ios bendrovės direktoriumi buvo M. K., tačiau kaip matyti iÅ¡ jo paties, M.

K., buhalterės G. Č. parodymų, taip pat iÅ¡ kratos pas A. V. protokolo, jis žinojo apie tai, kad jis yra bendrovės direktorius, todėl turėjo rÅ«pintis bendrovės veikla. Matyti, kad jis turėjo tokiÄ galimybę: jis visur buvo su M. K., važiavo pas notarÄ dėl bendrovės pirkimo, registravo jÄ JAR, buvo banke atidaryti sÄ skaitÄ , kartu su M. K. važiavo pas buhalterę priduoti dokumentų ir suprato tokių savo veiksmų prasmę. Be to, kratos metu pas jį gyvenamojoje vietoje buvo rasti UAB „T“ dokumentai.

87. Pagal teismų praktikÄ Ä¯monės vadovas pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį yra atsakingas už tinkamÄ buhalterinės apskaitos organizavimÄ , t. y. už tai, kad įmonėje bÅ«tų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos iÅ¡saugojimÄ . Taigi, nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau, pagal teismų formuojamÄ praktikÄ , esant tam tikroms sÄ lygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitÄ tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimÄ jam.

Todėl, jei įmonės vadovas pateikia buhalteriui ar specializuotajai įmonei melagingus duomenis arba sÄ moningai nepateikia duomenų, tada jis laikomas Å¡io nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013). Nors UAB „T“ buvo pasiraÅ¡iusi buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį ir jos buhalterinę apskaitÄ tvarkė samdytas buhalteris, tačiau už teisingų dokumentų pateikimÄ yra atsakingas bendrovės direktorius. Å iuo atveju A.

V., veikdamas su M. K., buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai bendrovei turėjo pateikti teisingus dokumentus, atspindinčius tikrus Å«kinius įvykius, taip pat turėjo taip organizuoti buhalterinę apskaitÄ , kad teisės aktuose nustatytÄ laikÄ bÅ«tų iÅ¡saugoti dokumentai. Specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad UAB „T“ nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais ir į apskaitÄ neįtraukė 336,945 kub. m. medienos įsigijimo, kuriÄ realizavo 2017 m. vasario 27 d. sÄ skaita (invoice) Nr. TRUM01-05 už 64 019,55 USD (60 033,34 Eur) bendrovei „SIT“, taip pat neiÅ¡saugojo UAB „T“ buhalterinės apskaitos dokumentų.

Kaip nustatyta specialisto išvada, dėl to negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, A. V. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

88. M. K., M. N. ir UAB „P“ atstovas skunduose nurodė, kad jie nepagrįstai nuteisti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.

89. BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas iÅ¡vengti mokesčių įrašė į deklaracijÄ arba į nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ Å¾inomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija, galiojusi veikos padarymo metu). Å io straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-895/2018).

BK 220 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įraÅ¡o žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ Ä¯ deklaracijÄ arba nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Å i nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, kad pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus iÅ¡vengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-697/2016).

BÅ«tinasis Å¡ios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnį kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ pateikiami siekiant iÅ¡vengti mokesčių.

90. Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį baudžiamosios atsakomybės subjektai gali bÅ«ti tiek juridinio asmens vadovai, kurie yra atsakingi už tinkamÄ finansinės apskaitos organizavimÄ , teisingos finansinės atskaitomybės pateikimÄ , tiek už finansinę apskaitÄ atsakingi darbuotojai, tiesiogiai tvarkantys įmonės buhalterinę apskaitÄ ir atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumÄ . Baudžiamosios atsakomybės subjektai taip pat gali bÅ«ti fiziniai asmenys, turintys prievolę deklaruoti pajamas ir turtÄ , bei juridinis asmuo.

Ä®monės vadovas atsako už buhalterio ar kito apskaitÄ vedančio darbuotojo suraÅ¡ytos deklaracijos pateikimÄ , jeigu žino, kad joje nurodyti duomenys yra neteisingi, bet vis tiek jÄ pasiraÅ¡o ir pateikia. Vadovas atsako ir tada, jei pats asmeniÅ¡kai nepasiraÅ¡o ir nesiunčia dokumentų, bet pateikia minėtiems darbuotojams melagingus duomenis, t. y. veikia per jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio nesuvokusius asmenis. Pagal teismų praktikÄ galimi atvejai, kai už įmonės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų netinkamÄ atlikimÄ , užtraukiantį baudžiamÄ jÄ atsakomybę, atsako asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įmonės vadovu nepaskirtas, tačiau faktiÅ¡kai organizuojantis įmonės veiklÄ ir jÄ valdantis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-511/2019).

91. M. K. motyvuoja, kad UAB „G“ deklaracijas pateikė UAB „C“ buhalterė G. Č., tačiau kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų ir teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimų dėl Å¡io nusikaltimo subjektų, samdytos buhalterinę apskaitÄ tvarkančios bendrovės atsakomybės ribos yra nustatytos sutartyje, kuri jas riboja. Jei buhalterinę apskaitÄ tvarkančiam asmeniui vadovas pateikia neteisingus dokumentus, o Å¡is, nežinodamas jų turinio neteisingumo, pagal juo sudaro deklaracijas, tokiu atveju buhalterinę apskaitÄ tvarkantis asmuo atsakomybėn nėra traukiamas, o už neteisingų duomenų apie pelnÄ pateikimÄ atsakomybėn traukiamas bendrovės vadovas.

92. Teisėjų kolegija nesutinka su M. N. ir UAB „P“ skundų argumentais, kad veika buvo padaryta 2017 m. birželio 15 d. elektroniniu bÅ«du pateikiant deklaracijÄ Klaipėdos VMI, tačiau ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje buvo pradėtas 2017 m. vasario 8 d. ir iki 2017 m. kovo 1 d. M. N. pareiÅ¡kiant įtarimus Å¡ios veikos jis nebuvo padaręs ir nėra logikos teigti, kad M. N., jau vykstant ikiteisminiam tyrimui, tyčia pateikė neteisingus duomenis VMI. Toks argumentas yra paremtas manymu, kad tarp UAB „P“ ir UAB „A“ vyko sandoriai, mediena buvo parduodama ir ji buvo parduodama sÄ skaitose nurodyta kaina.

Tačiau teisėjų kolegija nustatė, kad mediena tarp Å¡ių bendrovių parduodama nebuvo, o buvo tik iÅ¡raÅ¡omos sÄ skaitos siekiant padidinti leidžiamus atskaitymus ir taip sumažinti mokestinę bazę. M. N. ne tik kad žinojo apie tai, tačiau pats ir sukÅ«rė tokiÄ veiklos schemÄ . Akivaizdu, kad nuteistasis M. N. ir Å¡iuo metu laikosi pozicijos, kad mediena buvo parduodama, todėl ir prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, laikantis Å¡ios pozicijos, UAB „P“ sumokėjo mokesčius nuo mokesčių bazės, iÅ¡ kurios buvo atskaityti pardavimai UAB „P“.

Dėl turto konfiskavimo 93. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsniu, kaip nusikalstamos veikos rezultatÄ nusprendė konfiskuoti UAB „T“ lėšas, esančias jos banko sÄ skaitoje. Tokio savo sprendimo pirmosios instancijos teismas niekaip nemotyvavo ir nenurodė, kodėl jis daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie pinigai yra nusikalstamos veikos rezultatas. ProkuratÅ«ra apeliaciniame skunde motyvuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ UAB „T“ sÄ skaitoje buvusių 85 881,47 JAV dolerių, kuriems buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės, M.

K. buvo leista sumokėti mokesčius ir iÅ¡leisti ne didesnę nei 37 000 JAV dolerių sumÄ , todėl konfiskuotino turto vertė Å¡ia suma turi bÅ«ti sumažinta. Tuo tarpu baigiamojo kalboje M. N. advokatas teigė, kad Å¡ie pinigai nėra gauti iÅ¡ jokios nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais M. N. advokato motyvais.

94. BK 72 straipsnio 2 dalis nustato, kad konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Å io kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Kaip minėta, Å¡ioje byloje buvo nustatyta, kad UAB „T“ buvo sudariusi sutartis su Kinijos bendrovėmis ir realiai eksportavo joms medienÄ bei gavo užmokestį, tame tarpe į sÄ skaitÄ gautus 85 887,47 JAV dolerius, kuriuos pirmosios instancijos teismas nusprendė konfiskuoti.

Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Å¡ie pinigai yra nusikalstamos veikos rezultatas, tačiau nenurodė, kokios konkrečiai nuskalstamos veikos rezultatas jie yra. Å ioje baudžiamojoje byloje ryÅ¡ium su UAB „T“ veikla yra nuteisti M. N. ir M. K. kaip pasisavinę 10 200 Eur ir M. K. bei A. V. kaip apgaulingai tvarkę UAB „T“ buhalterinę apskaitÄ . Daugiau niekam jokių kaltinimų, susijusių su UAB „T“ pareikÅ¡ta nebuvo ir niekas nebuvo pripažintas kaltu. Pati UAB „T“ irgi nebuvo nuteista.

Be to, kaip nurodė apeliaciniame skunde prokuratÅ«ra, ikiteisminio tyrimo metu M. K. buvo leista panaudoti 37 000 Eur iÅ¡ Å¡ių pinigų, todėl Å¡iuo metu laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra taikomas Å¡ia suma mažesnei pinigų sumai. Todėl teisėjų kolegijai nenustačius, kad UAB „T“ sÄ skaitoje esantys 85 877,47 Eur yra nusikalstamos veikos rezultatas, jie negali bÅ«ti konfiskuojami, o BK 72 straipsnis yra pritaikytas neteisingai. Taip pat panaikinamas jiems taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

95. M. N. ir M. K. advokatas skunduose argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė konfiskuoti iÅ¡ M. N. 33 035 Eur, o iÅ¡ M. K. – 41 070 Eur. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepateikė tokio savo sprendimo motyvų. Teisėjų kolegija iÅ¡ M. N. ir M. K. veiksmų apraÅ¡ymo mato, kad jie pripažinti kaltais ir nuteisti už 55 870 Eur, priklausiusių UAB „G“ pasisavinimÄ ir 10 200 Eur, priklausiusių UAB „T“ pasisavinimÄ . Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pasisavindami UAB „G“ ir UAB „T“ turtÄ M.

N. ir M. K. svetimÄ turtÄ pavertė savu turtu ir Å¡ia suma praturtėjo, todėl jų pasisavinti pinigai yra jų nusikalstamos veikos rezultatas, kuris turi bÅ«ti konfiskuotas. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, kokiomis dalimis nuteistieji pasidalino pasisavintus pinigus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė pasisavintus pinigus padalinti per pusę. Be to, M. K. buvo nuteistas ir už tai, kad pasisavino UAB „Z“ turtÄ ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė konfiskuoti pusę iÅ¡ UAB „Z“ pasisavinto turto.

Pirmosios instancijos teismui teisingai nusprendus konfiskuoti M. K. ir M. N. pasisavinto turto vertę, teisingai buvo pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas jų turtui, nes į šį turtÄ gali bÅ«ti nukreiptas konfiskavimas. Dėl daiktų ir dokumentų turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti likimo.

96. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tik nurodė, kad daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, paliktini saugoti FNTT Klaipėdos apygardos valdyboje iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Teismas nenurodė, kokie veiksmai su daiktais ir dokumentais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, turėtų būti atliekami po nuosprendžio įsiteisėjimo ir taip nesivadovavo BPK 94 straipsnio nuostatomis ir neišsprendė šių daiktų likimo.

Teisėjų kolegija pritaria prokuratÅ«ros apeliacinio skundo argumentams dėl daiktų klausimo iÅ¡sprendimo. Daiktų likimas iÅ¡sprendžiamas vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktais. 2017 m. vasario 28 d. kratos metu iÅ¡ nuteistojo M. K. gyvenamosios vietos Ukmergėje, (duomenys neskelbtini), paimti daiktai ir dokumentai grÄ Å¾intini M. K., o juodos spalvos segtuvas su UAB „Z” 2016 m. (viso 348 lapai) dokumentais, įmautė su UAB „G“ dokumentais (viso 33 lapai), įmautė su UAB „T“ dokumentais (viso 23 lapai), paliktini saugoti prie bylos. 2017 m. vasario 28 d. kratos metu iÅ¡ nuteistojo M.

K. naudojamo automobilio „Audi A6 Avant“ paimti daiktai ir dokumentai grÄ Å¾intini M. K., iÅ¡skyrus UAB „BPA“ 2016 m. gruodžio 19 d., serijos LAE Nr.2017509, kvitÄ , kuris paliktinas saugoti prie bylos, AB Swedbank banko kortelę Nr.(duomenys neskelbtini), AB Swedbank banko prisijungimo kodų kortelę Nr.(duomenys neskelbtini) bei AB Swedbank banko kodų generatorių Nr. (duomenys neskelbtini), kurie grÄ Å¾intini AB Swedbank bankui, AB DnB Visa banko kortelę Nr.(duomenys neskelbtini), kuri grÄ Å¾intina AB Luminor bank. 2017 m. vasario 28 d. kratos metu iÅ¡ nuteistojo M.

K. darbo vietos Ukmergės r., (duomenys neskelbtini), paimti daiktai ir dokumentai grÄ Å¾intini M. K., iÅ¡skyrus sÄ siuvinį „Notebook” (viso 46 lapai), kuris paliktinas saugoti prie bylos. 2017 m. vasario 28 d. kratos metu iÅ¡ įtariamojo K. A. gyvenamosios vietos Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), paimtas sÄ siuvinis „Jungo“ (viso 53 lapai) grÄ Å¾intinas K. A., o kiti dokumentai paliktini saugoti prie bylos. 2017 m. vasario 28 d. kratos metu iÅ¡ nuteistojo M. N. gyvenamosios vietos Kretingoje, (duomenys neskelbtini), paimti daiktai ir dokumentai paliktini saugoti prie bylos, iÅ¡skyrus AB DnB banko kodų generatorių Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), AB DnB banko kortelę su UAB „T“ bankinių sÄ skaitų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atmintine, kuriuos grÄ Å¾intinos AB Luminor bank.

Paimtas kompiuteris Fujitsu Siemnes Amilo, serija N.YSOB091449, su maitino Å¡altiniu ir mobilaus ryÅ¡io modemu K1510, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. 2017 m. vasario 28 d. kratos metu iÅ¡ nuteistojo R. S. naudojamo automobilio „Audi A6 Avant“ paimti dokumentai grÄ Å¾intini R. S.. 2017 m. vasario 28 d. kratos metu iÅ¡ L. M. paimtas USB grÄ Å¾intinas L. M.. UAB „P“ paimti dokumentai grÄ Å¾intini M. N., UAB „A“ dokumentai grÄ Å¾intini K.

A., UAB „K“ dokumentai grÄ Å¾intini A. V.. UAB „G“ dokumentai grÄ Å¾intini M. K.. Dėl paskirtų bausmių 97. M. K. yra pripažintas kaltu ir nuteistas už trijų sunkių nusikaltimų nuosavybei, keturių apysunkių ir vieno nesunkaus nusikaltimų padarymÄ ir jam paskirta subendrinta penkių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Å ioje byloje M. N. yra pripažintas kaltu už dviejų sunkių, dviejų apysunkių ir vieno nesunkaus nusikaltimų padarymÄ subendrinta penkių metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Savo apeliaciniame skunde M. K. gynėjas praÅ¡o atidėti M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Savo skunde M. N. nepraÅ¡o peržiÅ«rėti jam paskirtÄ bausmę, tačiau baigiamojoje kalboje M. N. advokatas pateikė argumentus dėl M. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Toliau pateikti argumentai dėl bausmės dydžio nustatymo turi įtakos ir M. N. atžvilgiu priimto nuosprendžio Å¡velninimui (BPK 320 straipsnio 5 dalis), todėl teisėjų kolegija pasisako dėl jų nepaisant to, kad M.

N. skunde nėra tokio prašymo.

98. Nusikaltimų padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 (įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d.) redakcija) neleido atidėti bausmės vykdymo asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus. Å iuo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcija numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu <...> ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimÄ , <...> teismas gali iÅ¡ dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ . IÅ¡ dalies atidėdamas bausmės vykdymÄ , teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali bÅ«ti trumpesnė kaip Å¡eÅ¡i mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ .

Bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

99. Pirmosios instancijos teismas už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymÄ paskyrė M. K. nuo penkių metų dviejų mėnesių iki penkių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmes, o galutinę bausmę paskyrė penkių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimÄ . Pirmosios instancijos teismas už sunkių nusikaltimų padarymÄ paskyrė M. N. penkių metų ir dviejų mėnesių bei penkių metų ir trijų mėnesių laisvės bausmes, kurias subendrinus tarpusavyje ir su kitomis paskirtomis bausmėmis paskyrė galutinę penkių metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taigi pirmosios instancijos teismas paskyrė tokio dydžio bausmes, kuomet teismas negali svarstyti galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Parinkdamas bausmės dydį M. K. teismas savo sprendimÄ motyvavo ankstesniu M. K. teistumu, veikimu bendrininkų grupe, Å¡iuo nuosprendžiu nustatytų nusikaltimų gausa ir paskyrė didesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Parinkdamas bausmės dydį M. N. teismas atsižvelgė į tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupėje, jis teisiamas pirmÄ kartÄ , padarė penkias tyčines veikas, 5 kartus baustas administracine tvarka, dirba, charakterizuojamas teigiamai.

Taip motyvuodamas savo sprendimÄ nustatyti bausmės dydį teismas formaliai įvertino kai kurias aplinkybes ir neatsižvelgė į kai kurias aplinkybes, į kurias, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, privalėjo atsižvelgti. 100. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas teisingumo principo reikÅ¡mę skiriant bausmes, yra nurodęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006). Teismų praktikoje yra nurodyta, kad viena vertus, taikant kaltininkui baudžiamojo poveikio priemones bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiÅ¡kia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamÄ sias medicinos priemones) bÅ«tina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is bei jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti bei paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę arba kitÄ baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Kita vertus, valstybė taiko kraÅ¡tutinę griežčiausiÄ laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrÄ jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgiant taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir iÅ¡ties, kai tai yra bÅ«tina (kitos teisinės priemonės yra aiÅ¡kiai nepakankamos) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014).

BK 54 straipsnio 2 dalyje viena iÅ¡ pagrindinių nurodytų aplinkybių, į kurias teismas atsižvelgia, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. 101. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nėra pasisakęs dėl padarytų sunkių nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnio ir kaltininkų asmenybės, kas yra ne mažiau svarbu nei kitos aplinkybės. Å ioje baudžiamojoje byloje M. K. yra pripažintas kaltu ir nuteistas už tris svetimo turto pasisavinimus, taip pat už apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ ir neteisingų duomenų apie pelnÄ pateikimÄ .

Visi trys turto pasisavinimai buvo padaryti veikiant viena schema ir neilgame laiko tarpe tiems patiems asmenims naudojant skirtingas bendroves. M. K. 2016 m. rugsėjo 8-20 dienomis pasisavino UAB „Z“ pinigus, kurie buvo gauti už į KinijÄ eksportuotÄ medienÄ , M. K. ir M. N., 2016 m. lapkričio 18-20 dienomis pasisavino UAB „G“ pinigus, gautus už į KinijÄ eksportuotÄ medienÄ ir 2017 m. vasario 22 d. pasisavino UAB „T“ pinigus, gautus už į KinijÄ eksportuotÄ medienÄ . Svarbu ir tai, kad Å¡ioje byloje nėra pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai dėl jų pasisavintų pinigų.

Visi nusikaltimai – svetimo turto pasisavinimai, apgaulinga buhalterinė apskaita ir neteisingų duomenų apie pelnÄ pateikimas – irgi yra padaryti vykdant vienÄ sumanymÄ . Abu nuteistieji pasisavino pinigus iÅ¡ jų pačių valdomų bendrovių ir todėl Å¡iais nusikaltimais nuosavybei jokiems tretiesiems asmenims, kurie turėtų teisę į Å¡ių bendrovių turtÄ , žala nėra padaryta, Å¡ioje byloje nėra pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai. IÅ¡ esmės abu nuteistieji pasisavino pinigus, kuriuos jie ir taip teisėtai galėtų gauti dividendų pavidalu, jei veiktų įstatymų nustatyta tvarka.

Å iuo metu UAB „T“ sÄ skaitoje yra pinigų, gautų už medienos eksportÄ Ä¯ KinijÄ , o teismui nusprendus jų nekonfiskuoti, bendrovės dalyviai įstatymų nustatyta tvarka galėtų gauti juos kaip dividendus. Be to, tiek teismų praktikoje, tiek kriminologijos moksle pripažįstama, kad griežtos laisvės atėmimo bausmės už turtinio, ekonominio ar finansinio pobÅ«džio nusikaltimus neturėtų bÅ«ti taikomos. Tai akivaizdžiai mažina M. K. ir M. N. veiksmų pavojingumÄ ir daro juos mažiau pavojingus nei kiti Å¡ios rÅ«Å¡ies nusikaltimai. 102.

Vertinant ankstesnį M. K. teistumÄ matyti, kad jis 2015 m. kovo 2 d. nuosprendžiu yra teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, t. y. jis buvo teistas už nesunkaus tyčinio nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymÄ . Ankstesniu nuosprendžiu ir Å¡iuo nuosprendžiu nustatyti jo padaryti nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumÄ , priskiriami skirtingoms rÅ«Å¡ims ir kategorijoms, kas nerodo jo polinkio nusikalsti. Be to, tiek M. K., tiek M. N. Å¡iuo metu dirba, jie dirbo ilgÄ laikÄ iki nusikaltimų padarymo, kas teigiamai apibÅ«dina jų asmenybes.

M. K. yra iÅ¡siskyręs, tačiau turi tris vaikus, kuriais rÅ«pinasi. M. N. yra vedęs ir taip pat turi nepilnamečių vaikų. UAB „P“, kurioje jis dirba ir kuri yra nuteista Å¡ioje byloje, visus papildomai jai priskaičiuotus mokesčius sumokėjo. Atsižvelgus į Å¡iuos argumentus teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas M. K. ir M. N. paskyrė neteisingas bausmes, todėl pirmosios instancijos nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas, o nuteistiesiems paskirtos bausmės Å¡velninamos nustatant trumpesnius paskirtų laisvės atėmimo bausmių laikotarpius. 103.

Teisėjų kolegija pritaria M. K. advokato skundo argumentams ir mano, kad yra sÄ lygos ir pagrindai iÅ¡ dalies atidėti M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , o taip pat ir iÅ¡ dalies atidėti M. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Teisėjų kolegija mano, kad Å¡is baudžiamasis procesas, jų nusikalstamų veiksmų svarstymai teisme, pripažinimais kaltais ir paskirtos bausmės jiems padarys poveikį ateityje nenusikalsti. Abiejų nuteistųjų galimybės resocializuotis laisvėje yra gerokai didesnės, nes matyti, kad jie turi darbinių įgÅ«džių, nuolat dirba, palaiko ryÅ¡ius su Å¡eima ir ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės atlikimas pataisos namuose, kuriuose resocializacijos galimybės yra menkos, nebus naudingas nei jiems, nei valstybei.

Kadangi nuteistieji yra nuteisti už sunkių nusikaltimų padarymÄ , įstatymas neleidžia atidėti visÄ jiems paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, o jie privalo atlikti ne mažesnę nei Å¡eÅ¡ių mėnesių ir ne ilgesnę nei dviejų metų laisvės atėmimo bausmės dalį. Teisėjų kolegija mano, kad jie turi atlikti minimaliÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusi laisvės atėmimo bausmės dalis jiems atidėtina dvejiems metams nustatant jiems pareigas dirbti ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. 104.

Remiantis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a: A. V., K. A., A. V., UAB „P“ atstovo apeliacinius skundus atmesti. R. S. gynėjo advokato V. Vitkovskio apeliacinį skundÄ tenkinti. Panaikinti 2019 m. rugsėjo 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl R. S. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, bei Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį: pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Z“ priklausančio turto pasisavinimo) iÅ¡teisinti jam nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „S“ apgaulingos apskaitos) iÅ¡teisinti jam nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Z“ apgaulingos apskaitos) iÅ¡teisinti jam nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl R. S. paskirtų bausmių subendrinimo. Panaikinti R. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Panaikinti laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ R. S. turtui: piniginėms lėšoms, esančioms bankų sÄ skaitose: AB SEB banko sÄ skaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); AB „Swedbank“ banko sÄ skaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, buvo nuspręsta konfiskuoti iÅ¡ R.

S. 8 035 Eur. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros, M. K. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio ir M. N. gynėjo advokato Raimondo Kivyliaus apeliacinius skundus tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti 2019 m. rugsėjo 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį: M. N. veiksmus iÅ¡ BK 24 straipsnio 4 dalies 183 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į 183 straipsnio 2 dalį (UAB „T“ turto pasisavinimas) ir už Å¡io nusikaltimo padarymÄ paskirti jam 3 (trejus) metus 1 (vienÄ ) mėnesį laisvės atėmimo. M. N. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje (UAB „G“ turto pasisavinimas) padarymÄ paskirti 3 (tris) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu ir 2019 m. rugsėjo 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu M. N. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo bÅ«dais ir paskirti galutinę subendrintÄ trijų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi iÅ¡ dalies atidėti M. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Nustatyti Å¡eÅ¡ių mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, jÄ atliekant pataisos namuose.

Nustatyti dviejų metų likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ , įpareigoti jį šį laikotarpį dirbti ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. M. K. už BK 183 straipsnio 2 dalyje (dėl UAB „Z“ priklausančių 16 070 Eur pasisavinimo) numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ paskirti 3 (trejus) metus laisvės atėmimo; M. K. už BK 183 straipsnio 2 dalyje (dėl UAB „G“ priklausančių 55 870 Eur pasisavinimo) numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ paskirti 3 (trejus) metus 1 (vienÄ ) mėnesį laisvės atėmimo;

M. K. už BK 183 straipsnio 2 dalyje (dėl UAB „T“ priklausančių 10 200 Eur pasisavinimo) numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ paskirti 3 (trejus) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, M. K. Å¡iuo nuosprendžiu ir 2019 m. rugsėjo 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bei apėmimo bÅ«dais ir paskirti galutinę subendrintÄ trijų metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi iÅ¡ dalies atidėti M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Nustatyti Å¡eÅ¡ių mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, jÄ atliekant pataisos namuose. Nustatyti dviejų metų likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ , įpareigoti jį šį laikotarpį dirbti ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 72 straipsniu, UAB „T“ pinigines lėšas – 85 881,47 USD, esančias AB DNB banko sÄ skaitoje (duomenys neskelbtini), buvo nuspręsta konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatÄ . Panaikinti laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ 48 877,47 Eur, esantiems Å¡ioje sÄ skaitoje. Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria daiktai ir dokumentai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti palikti saugoti FNTT Klaipėdos apygardos valdyboje iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktais daiktus ir dokumentus turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 2017 m. vasario 28 d. kratos metu iÅ¡ nuteistojo M. N. gyvenamosios vietos Kretinga, (duomenys neskelbtini), paimtÄ kompiuterį Fujitsu Siemens Amilo serija N.YSOB091449 su maitino Å¡altiniu ir mobilaus ryÅ¡io modemu modeliu K1510, konfiskuoti, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę. 2017 m. vasario 28 d. kratos metu iÅ¡ nuteistojo M. K. gyvenamosios vietos Ukmergėje, (duomenys neskelbtini), paimtus daiktus ir dokumentus grÄ Å¾inti M. K., o juodos spalvos segtuvÄ su UAB „Z” dokumentais už 2016 m. (viso 348 lapai), įmautę su UAB „G“ dokumentais (viso 33 lapai), įmautę su UAB „T“ dokumentais (viso 23 lapai), palikti saugoti prie bylos. 2017 m. vasario 28 d. kratos metu iÅ¡ nuteistojo M.

K. naudojamo automobilio „Audi A6 Avant“ paimtus daiktus ir dokumentus grÄ Å¾inti M. K., iÅ¡skyrus UAB „BPA“ 2016 m. gruodžio 19 d. kvitÄ , serija LAE Nr.2017509, kurį palikti saugoti prie bylos, AB Swedbank banko kortelę Nr.(duomenys neskelbtini), AB Swedbank banko prisijungimo kodų kortelę Nr.(duomenys neskelbtini) bei AB Swedbank banko kodų generatorių Nr.(duomenys neskelbtini)grÄ Å¾inti AB Swedbank bankui, AB DnB Visa banko kortelę Nr.(duomenys neskelbtini)grÄ Å¾inti AB Luminor bank. 2017 m. vasario 28 d. kratos metu iÅ¡ nuteistojo M.

K. darbo vietos Ukmergės r., (duomenys neskelbtini), paimtus daiktus ir dokumentus grÄ Å¾inti M. K., iÅ¡skyrus sÄ siuvinį „Notebook” (viso 46 lapai), kurį palikti saugoti prie bylos. 2017 m. vasario 28 d. kratos metu iÅ¡ įtariamojo K. A. gyvenamosios vietos Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), paimtÄ sÄ siuvinį „Jungo“ (viso 53 lapai) grÄ Å¾inti K. A., o kitus dokumentus palikti saugoti prie bylos. 2017 m. vasario 28 d. kratos metu iÅ¡ nuteistojo M. N. gyvenamosios vietos Kretinga, (duomenys neskelbtini), paimtus daiktus ir dokumentus palikti saugoti prie bylos, iÅ¡skyrus AB DnB banko kodų generatorių Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), AB DnB banko kortelę su UAB „T“ bankinių sÄ skaitų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atmintine, kuriuos grÄ Å¾inti AB Luminor bank. 2017 m. vasario 28 d. kratos metu iÅ¡ R.

S. naudojamo automobilio „Audi A6 Avant“ paimtus dokumentus grÄ Å¾inti R. S.. 2017 m. vasario 28 d. kratos metu iÅ¡ L. M. paimtÄ USB grÄ Å¾inti L. M.. UAB „P“ paimtus dokumentus grÄ Å¾inti M. N.. UAB „A“ dokumentus grÄ Å¾inti K. A.. UAB „K“ dokumentus grÄ Å¾inti A. V.. UAB „G“ dokumentus grÄ Å¾inti M. K.. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjų kolegija: Albinas Bielskis Jolanta Čepukėnienė Alenas Piesliakas