Legislator Case Law & Legislation
dbe40158-2ed7-472d-b9fe-2d805dd5db84 AI generated

dbe40158-2ed7-472d-b9fe-2d805dd5db84 · Kauno apygardos teismas

Case Number dbe40158-2ed7-472d-b9fe-2d805dd5db84
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai (keturi tūkstančiai šeši šimtai devyniasdešimt penki litai ir 11 cnt) Lt; nukentėjusiajai

Legislator headnote

AI generated

dbe40158-2ed7-472d-b9fe-2d805dd5db84 · Kauno apygardos teismas: iki 06 val., jei tai (keturi tÅ«kstančiai Å¡eÅ¡i Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt penki litai ir 11 cnt) Lt; nukentėjusiajai

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Romualdas Lincevičius

Pranešėjas K. Dargužis                                                  Baudžiamoji

byla Nr. 1A-604-245/2010

Teisėjas R. Grigas                                                          Proceso

Nr. 1-26-1-01300-2009-5

                                                                                     Procesinio

sprendimo kategorija: 2.4.9.

 (S)

KAUNO APYGARDOS

TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VARDU

2010 m. spalio 5 d.

Kaunas

Kauno

apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos

pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Arvydo Stankaus, Gyčio Večersko, sekretoriaujant

Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Birutei Šečkuvienei, gynėjai

advokatei Janinai Argustaitei, nuteistajam R. M., viešame

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo

R. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-02

nuosprendžio, kuriuo R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos

baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1

(vieneriems) metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios

nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai

nesusiję su darbu.

Iš R. M. priteista: Kauno teritorinei ligonių kasai 4695,11

(keturi tūkstančiai šeši šimtai devyniasdešimt penki litai ir 11 cnt) Lt; nukentėjusiajai

R. U. 3000 (trys tūkstančiai) Lt neturtinei žalai

atlyginti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

R. M. nuteistas pagal BK 138 str. 1

d. už tai, kad 2009-09-12 d. apie 01:30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio,

kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Kaune, Taikos pr., namo Nr.

45 trečios laiptinės penkto aukšto aikštelėje, virtuviniu peiliu smogdamas R. U. ne mažiau 4 smūgių į įvairias

kūno vietas, padarė durtines-pjautines žaizdas krūtinėje, dešinėje plaštakoje,

dešinėje krūtyje, dešinėje šlaunyje, poodines kraujosruvas dešiniajame žaste,

dešinėje krūtyje, dešinėje klubinėje srityje, šiais savo veiksmais nesunkiai

sutrikdydamas R. U. sveikatÄ .

Nuteistasis

apeliaciniu skundu praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir bylÄ nutraukti BK 28 str.

pagrindu. Nurodo, kad neteisinga teismo išvada, jog nukentėjusiosios parodymai

yra nuoseklūs, nes ji pati parodė, jog sužalojimo aplinkybių neprisimena,

tiksliai negalėjo parodyti įvykio aplinkybių. Jos parodymai apie sužalojimo

aplinkybes teisme skiriasi nuo parodymų ikiteisminio tyrimo metu. Ji teisme

nuosekliai negalėjo paaiškinti kuriuo metu jis jai dūrė, kiek smūgių pajuto.

Nukentėjusioji įvykio metu buvo girta.

Nukentėjusioji

ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jie du pažystami, tačiau nesugebėjo

paaiškinti kokiomis aplinkybėmis jie susipažino. Teisme ji pakeitė parodymus ir

abejodama teigė, kad jie lyg tai buvo pažįstami. tačiau tokie nukentėjusiosios

parodymai neatitinka tikrovės, nes jis jos nepažįsta, niekada nebuvo sutikęs. Jam

laukiant autobuso priėjo nukentėjusioji, prašė cigaretės. Kadangi jis buvo po

darbo, pavargęs, yra silpno regėjimo jÄ palaikė seniai

matytu pažįstamu Pakalniu. Ji buvo apsirengusi vyriškai, balsas žemas. Po

įvykio suprato, kad nukentėjusioji siekė įsiprašyti pas jį į namus, pasinaudoti

senu ligotu žmogumi, jį miegantį apvogti.

Kad jis jÄ

palaikė pažįstamu žmogumi, patvirtina ir pačios nukentėjusiosios parodymai. R. U. parodė, kad jis pažvelgęs į jÄ paklausė ar ji moteris

ar vyras. Kai ji pradėjo aiškinti, kad moteris, jis

jÄ pradėjo vyti iÅ¡ buto. Teismo posėdyje ji taip pat aiÅ¡kino, kad jis

klausinėjo ar ji moteris ar vyras.

Å ie parodymai patvirtina, kad jis į butÄ kvietė ne moterį,

o savo pažįstamÄ Pakalnį. Kilus įtarimui, kad jis suklydo ir pasikvietė ne

Pakalnį, paprašė nukentėjusiosios išeiti, tačiau ji į tai nereagavo, elgėsi

įžūliai, siÅ«lė kartu sugulti į lovÄ . tuo metu jis jÄ pradėjo vyti iÅ¡ buto, ji

vis tiek neklausė, sakė niekur neis. Visa tai patvirtina, kad konfliktas kilo

dėl pačios nukentėjusiosios, nes ji kėsinosi į buto neliečiamybę, buvo

agresyviai nusiteikusi, todėl jis pradėjo bijoti būti sužalotas, apvogtas.

Vedamas baimės jis nuėjęs į virtuvę pasiėmė peilį. Buto koridoriuje

nukentėjusiosios neberado, todėl išėjo į laiptinę įsitikinti, jog ji išėjo.

Pasilenkus pažiūrėti per turėklus, pajuto, kad jam už nugaros kažkas stovi,

prie jo prisilietė. Jis išsigando ir supratęs, jog yra puolamas, gynėsi. Tai

patvirtina, kad R. U. nebuvo

pasišalinusi, o jo laukė laiptinėje.

Visos išdėstytos aplinkybės liudija, kad buvo kėsinamasi į būsto

neliečiamybę, į jį patį. Buvo bÅ«tinosios ginties sÄ lygos, jis turėjo teisę

ginti būsto neliečiamybę, save patį.

Nuosprendyje teismas tvirtina, kad tarp jų nebuvo jokių

pykčių, todėl tiki nukentėjusios R. U. parodymais. Ši išvada padaryta neobjektyviai, prieštarauja

net pačios R. U. parodymams.

R. U. neneigia, kad buvo

vejama iš buto.

Aukščiau iÅ¡dėstytų įrodymų analizė paneigia teismo iÅ¡vadÄ ,

esÄ jis girtaudamas sužalojo nukentėjusiÄ be jokios priežasties. Jis negirtauja

ir girtas nebuvo. Girta buvo nukentėjusioji.

Įstatymas nereikalauja, kad gynybos priemonės ir jų

intensyvumas visiÅ¡kai atitiktų kėsinimosi pobÅ«dį bei pavojingumÄ , neriboja

gynybai nuo pavojingo kėsinimosi naudojamų priemonių.

Kolegija,

iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , proceso dalyvių nuomones: gynėjÄ , praÅ¡iusį

apeliacinį skundÄ dėl jame iÅ¡dėstytų motyvų patenkinti, prokurorÄ , praÅ¡iusį

apeliacinį skundÄ atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi bÅ«ti

atmestas.

Nuteistasis

savo apeliaciniame skunde neigia kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138

str. 1 d. padarymo ir praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, nes jis nukentėjusiÄ jÄ R. U. sužalojo gindamas bÅ«stÄ ir

save. Tačiau apelianto gynybinė versija visiškai nepagrįsta, jo kaltė

pilnai įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir

nuosprendyje išanalizuotais įrodymais. Su pirmos instancijos teismo padarytomis

išvadomis kolegija visiškai sutinka.

BylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme nuteistais teisinosi,

esÄ nukentėjusiÄ jÄ sužalojo gindamasis. TokiÄ pačiÄ gynybos pozicijÄ nuteistais

nurodė ir apeliaciniame skunde. BylÄ apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų

kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis, kuriomis

atmesta nuteistojo gynybinė versija. BK 28 str. 2 d. yra numatytos sÄ lygos,

kurioms esant atsiranda teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį, tai yra turi bÅ«ti pradėtas arba

tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimasis. Pradėtas arba tiesiogiai

gresiantis kėsinimasis pripažįstamas pavojingu, jei kėsinamasi į asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę,

kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus

neteisėtais veiksmais. Pavojingu kėsinimusi laikomos tik tokios Baudžiamajame

įstatyme numatytos neteisėtos veikos, kurios pasireiškia veikimu. Šioje byloje

nenustatyta jokių akivaizdžiai pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo

kėsinimosi požymių prieÅ¡ nuteistÄ jį R. M. ar jo bÅ«sto neliečiamybę. Byloje esančiais nuteistojo,

nukentėjusiosios parodymais nustatyta, kad nuteistais pats pasikvietė R. U. į namus, kur begeriant

alkoholį, pastarosios pareikalavo išeiti. Byloje nenustatyta duomenų,

patvirtinančių, kad nukentėjusioji R. U., po nuteistojo reikalavimo išeiti, būtų pradėjusi ar

ketinusi pradėti kokius tai nors pavojingus veiksmus nuteistojo R. M. ar jo būsto atžvilgiu, todėl

nėra jokio pagrindo pripažinti, kad R. M. gindamasis nuo R. U. padarė pavojingÄ veikÄ .

Nuteistais R. M. apeliaciniame skunde teigia, kad nukentėjusioji turėjo

tikslÄ jį miegantį apvogti, pasinaudojant tuo, kad jis senas, ligotas, blogai

matantis žmogus. Tokie nuteistojo teiginiai tik patvirtina, kad jokio realaus,

objektyviai egzistuojančio kėsinimosi nebuvo, jis egzistavo tik nuteistojo R. M. vaizduotėje. Kaip suprantama

iš nuteistojo parodymų bei apeliacinio skundo, nuteistais pradėjo gintis dėl

baimės ir nepagrįsto įtarimo. Tačiau nei baimė nei įtarimas nesuteikia teisės į

bÅ«tinÄ jÄ gintį, padaryti veiksmai turi bÅ«ti vertinami kaip tyčiniai, kÄ ir

padarė pirmos instancijos teismas pripažindamas R. M. kaltu dėl padarytų veiksmų.

Byloje tiek pats nuteistais tiek liudytoja aiškiai ir

išsamiai negalėjo paaiškinti visas įvykio aplinkybes. Byloje objektyviai

nustatyti sužalojimai nukentėjusiajai, bei tai, kad juos padarė nuteistais.

Nuteistais neneigia padaręs sužalojimus. Kadangi byloje nenustatytos

baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančios aplinkybės, R. M. pagrįstai nuteistas už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .Â

Pirmosios

instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio

skundo motyvais pagrindo nėra, nuteistojo R. M. kaltė

padarius inkriminuotÄ nusikaltimÄ , pilnai įrodyta.

Vadovaudamasi

Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

n u t a r i a :

nuteistojo R. M. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos

pirmininkas                                                            Kęstutis

Dargužis

Teisėjai:                                                                                Gytis

Večerskas

                                                                                            Arvydas

Stankus