dbe0f051-b04a-4ea7-a6b4-2e565bdaf3e7 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                   Â

      Civilinė byla Nr. 2A-160/2010

                                   Â

Procesinio sprendimo kategorija 35.6.1 (S)Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

              Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir

pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir                      Nijolės

PiÅ¡kinaitės,Â

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

dalyvaujant ieškovo atstovams adv. Viačeslavui Blaščiuk, A. S., atsakovei ir atsakovo N. L. įstatyminei atstovei bei trečiojo asmens UAB ,,Heraldikos statyba“ vadovei E. L. , atsakovų

A. P. , D. P. ir V. L. atstovui advokatui E. S. , trečiajam asmeniui ir trečiojo asmens UAB ,,Heraldika“ vadovui G. J. , viešame

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų A. P. , E. L. ir N. L. apeliacinius skundus dėl Kauno

apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-568-343/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Medicinos bankas ieškinį atsakovams E.

J. , E. L. , S. L. , A. P. , D.

P. , V. L. , N. L. , tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Heraldija“, uždarajai akcinei bendrovei „Heraldijos statyba“, G. J. , tretiesiems asmenims E. M. ,

E. M. , Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl tariamų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas AB Medicinos bankas kreipėsi į teismÄ su

ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais: 1) 2008 m. rugsėjo 4 d. sandorį, pagal kurį atsakovė E. J. pardavė

49,53 m2 dviejų kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini),

A. P. ir D. P. , 2) 2008 m. gegužės 15 d. sandorį, pagal kurį atsakovė E. L. padovanojo 37,80 m2 vieno kambario butÄ N. L. , 3) 2008 m. rugsėjo 11 d. sandorį, pagal kurį atsakovai E. L. ir S. L. pardavė 43,78 m2 dviejų kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), V. L. , 4) taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ , priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Ieškovas nurodė, kad UAB „Heraldijos statyba“ neapmokėjus 2008 m. sausio 30 d. ir 2008 m. vasario 29 d. paprastųjų neprotestuotinų vekselių, už kuriuos laidavo

E. L. , G. J. , S. L. , E. J. ir

UAB „Heraldija“, bei UAB „Heraldija“ neapmokėjus 2008 m. birželio 13 d. paprastojo neprotestuotino vekselio, už kurį laidavo E. L. , G. J. , S. L. ,

E. J. ir UAB „Heraldijos statyba“, vekselių pagrindu buvo išduoti vykdomieji įrašai. Pateikus

vykdomuosius įrašus vykdyti antstoliui paaiškėjo, kad vekselių laiduotojai E. J. , E. L. ir S. L. sudarė prašomus pripažinti negaliojančiais

sandorius. Sandoriai buvo sudaryti laiduotojams žinant, kad vekseliai nebus apmokėti, prieÅ¡ pasibaigiant vekselių apmokėjimo terminams, nekilnojamas turtas sandoriais perleistas laiduotojų giminaičiams, todėl sandoriai vertintini kaip pažeidžiantys kreditoriaus teises, tuo tarpu turto įgijėjų elgesys - kaip nesÄ Å¾iningas. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas nurodė, kad ieÅ¡kinį palaiko, prašė ieÅ¡kinį patenkinti pilnai, be to, prašė pripažinti negaliojančiu sandorį, sudarytÄ tarp V.

L. ir E. M. . Nurodė, kad vykdymo metu paaiÅ¡kėjo, kad niekas, nei skolininkai, nei laiduotojai vekselių neapmoka. Jų nuomone, ginčijami sandoriai sudaryti siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo. Bendra skolos suma virÅ¡ija 530 000 Lt. Sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, jie neturi jokio turto, restruktÅ«rizavimo planas nėra patvirtintas. Realių atsiskaitymų nebuvo, tai patvirtina antstolės pažyma. Visi sandoriai yra sudaryti su artimais giminaičiais. PraÅ¡o taikyti CK 6.66 str. 1d. Yra 8 vekseliai, yra pažyma iÅ¡ antstolės, registro iÅ¡raÅ¡ai pagrindžia aplinkybę, kad laiduotojai neturi registruotino turto, o įmonės yra sunkioje finansinėje bÅ«klėje. Antstolė Adomaitienė iÅ¡davė pažymÄ , kurioje nurodyta, kad atsakovai turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , neturi. Ginčijamus sandorius atsakovai neprivalėjo sudaryti, nes neprivalėjo turtÄ perleisti nei pagal įstatymÄ , nei

pagal sprendimus. NesÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas pagal CK 6.67str. 1d. E. M. pripažino, kad pažįsta

V. L. , kad draugauja su S. L. . Todėl ir jo sudarytas sandoris yra tariamas, E.

M. buvo nesÄ Å¾iningas. UAB „Heraldijos statyba“ turtas yra įkeistas Hansa Bankui (dabar – UAB ,,Swedbank“). Laidavimas nėra stabdomas. Yra taikoma Vekselių įstatymo 34 str. Laiduotojai patys pripažino, kad yra nemokÅ«s, nebuvo paneigta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija.

Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį patenkino: 1) pripažino negaliojančiu 2008 m. rugsėjo 4 d.

pirkimo-pardavimo sandorį, sudarytÄ tarp E. J. iÅ¡ vienos pusės (pardavėja) ir A. P. ir D. P. (pirkėjai), pagal kurį atsakovė E. J. pardavė, o A. P. ir D. P. nupirko 49,53 kv. m dviejų kambarių butÄ ,

esantį (duomenys neskelbtini), už 150 000 Lt; taikė abiÅ¡alę restitucijÄ ir 49,53 kv. m dviejų kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾ino E. J. nuosavybėn, o iÅ¡ E. J. priteisė A. P. ir D. P. 150 000 Lt; 2) pripažino iÅ¡ dalies negaliojančiu 2008 m. gegužės 9 d. dovanojimo sandorį, dalyje dėl buto, esančio

(duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp N. L. (dovanos gavėjas) ir E. L. ir S. L. (dovanos davėjai), pagal kurį atsakovė E. L. ir S. L. padovanojo 37,80 kv. m vieno

kambario butÄ N. L. ;

taikė restitucijÄ ir butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾ino E. L. ir S. L. nuosavybėn; 3) pripažino negaliojančiu 2008

m. rugsėjo 11 d. pirkimo-pardavimo sandorį, sudarytÄ tarp E. L. ir S. L. (pardavėjai) ir V. L. (pirkėja), pagal kurį atsakovai E. L. ir S. L. pardavė 43,78 kv. m dviejų

kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) V. L. ; E. L. ir S. L. iÅ¡ V. L. priteisė 150 000 Lt; iÅ¡ V. L. priteistÄ 150 000 Lt sumÄ , iÅ¡ N. L. iÅ¡reikalautÄ butÄ ,

esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Antano ir D. P. iÅ¡reikalautÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) skyrė AB Medicinos bankas kreditoriniam 561 215,49 Lt reikalavimui patenkinti; priteisė iÅ¡ atsakovų S. L. , E. L. , N. L. ,

E. J. , A. P. , D.

P. ieškovui AB Medicinos bankas po 333,33 Lt atstovavimo išlaidų ir

valstybei po 30,03 Lt pašto išlaidų; priteisė iš atsakovų S. L. ir E. L. ieškovui AB Medicinos bankas po 1343,16 Lt

žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovų E. J. , A. P. ,

D. P. ieškovui AB Medicinos bankas po 1333, 34 Lt ir valstybei po 816,67 Lt žyminio mokesčio.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas ginčijamus sandorius prašė pripažinti negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, pripažinti sandorį negaliojančiu Å¡iuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visetui, kad bÅ«tų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui Å¡iuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos yra Å¡ios: 1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Â

1. Actio Pauliana institutui taikyti bÅ«tina, kad kreditorius turėtų neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, t. y. jis taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies

prievolės kreditoriui arba įvykdęs jÄ netinkamai. Teismo teigimu, atsakovai A. P. , D. P. , V. L. nurodė, kad vykdomieji įraÅ¡ai ieÅ¡kovei buvo iÅ¡duoti 2008

m. rugsėjo 17 d. ir 2008 m. spalio 3 d. A. P. , D.

P. , V. L. sandoriai buvo sudaryti anksčiau – 2008 m. rugsėjo 4 d. ir 2008 m. rugsėjo 11 d., todėl, jų nuomone, laikytina, kad tų sandorių sudarymo momentu ieÅ¡kovas neturėjo galiojančios reikalavimo teisės Å¡iems asmenims. Teismas nustatė, kad 2008 m. sausio 30 d. ir 2008 m. vasario 29 d. UAB ,,Heraldijos statyba“ pardavė vekselius UAB Medicinos bankas po 100 000 Lt, apmokėjimo terminas yra nustatytas atitinkamai 2008 m. liepos 24 d. ir 2008 m. rugpjūčio 22 d. (t. 1, b. l. 8,10), o 2008 m. birželio 13 d. UAB ,,Heraldija“ pardavė UAB Medicinos bankas paprastÄ jį vekselį 50 000 Lt, apmokėjimo terminas – 2008 m. rugsėjo 11 d. (t. 1, b. l. 12). Å ių vekselių apmokėjimÄ garantavo atsakovai E. L. , S. L. , G. J. , E. J. ir įmonės viena už kitÄ . Actio Pauliana ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu nereikalaujama, kad reikalavimo teisė bÅ«tų vykdytina. Teismas nurodė, kad reikalavimo teisė atsirado nuo įsipareigojimų priėmimo dienos, t. y. nuo pirmojo vekselio pardavimo dienos – 2008 m. sausio 30 d. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė jau suėjus prievolės įvykdymo terminui. Kadangi skolininkas ir laiduotojas atsako pagal prievoles solidariai, tai jų atžvilgiu taikytinas actio Pauliana institutas. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkams.

 2. Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. Teismo nurodė, kad iÅ¡ byloje esančios ieÅ¡kovo UAB Medicinos bankas pažymos matyti, kad pagal vekselius UAB „Heraldijos statyba“ bankui yra skolinga 341 756,21 Lt , o UAB „Heraldija“ –       189 548,03Lt (t. 2, b. l. 83). IÅ¡ antstolės pažymos apie iÅ¡ieÅ¡kojimÄ matyti, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ atsakovų nevyksta (t. 2. b. l. 81-82). IÅ¡ antstolės pažymos (t. 3, b. l. 51-52) matyti, kad nei vienas iÅ¡ atsakovų neturi turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Viso pagal vykdomuosius įraÅ¡us skola sudaro 574 089,35 Lt, o iÅ¡ieÅ¡kota yra tik 12 873,86 Lt. IÅ¡ atsakovo S. L. yra iÅ¡ieÅ¡kota 889,60 Lt, iÅ¡ E. L. nebuvo nieko iÅ¡ieÅ¡kota, iÅ¡ E. J. buvo iÅ¡ieÅ¡kota 1448,85 Lt, iÅ¡ G. J. buvo iÅ¡ieÅ¡kota 872,45 Lt, iÅ¡ UAB „Heraldijos statyba“ – 179,68 Lt, iÅ¡ UAB „Heraldija“ – 9483,28 Lt. Teismo teigimu, atsakovai ar jų atstovai pripažino, kad atsakovai fiziniai asmenys nekilnojamojo turto nebeturi, UAB „Heraldija“ atstovas pripažino, kad įmonė niekada turto neturėjo, apie gaunamas pajamas taip pat nepasakė, paaiÅ¡kindamas, jog tai yra komercinė paslaptis, UAB „Heraldijos statyba“ iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, ruoÅ¡iamas restruktÅ«rizavimo planas. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovai, perleisdami turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , ženkliai sumažino turėto turto masę, nenurodė jokių galimybių atsiskaitymui su kreditoriumi, todėl tokiu bÅ«du pažeidė kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. Teismas taip pat pažymėjo, jog sandoris, sudarytas tarp A. ir D.

P. ir E. J. pažeidė

ieÅ¡kovo teises dar ir dėl to, kad Å¡iuo sandoriu kaip paaiÅ¡kino tiek P. atstovas, tiek E. J. sutuoktinis G. J. , buvo grÄ Å¾inta dalis

paskolos P., t. y. buvo suteikta pirmenybė vienam kreditoriui prieÅ¡ kitÄ . Å iuo atveju svarbu paminėti ir tÄ aplinkybę, kad apie J. skolÄ P. nei J., nei P. nei savo atsiliepimuose, nei parengiamųjų teismo posėdžių metu neužsiminė, paskolos sutartis buvo pateikta tik 2009 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio metu, be to, paskolos sutartyje nėra užfiksuotas pinigų perdavimo Jonikams faktas (t. 3, b.l. 53-54), nes iÅ¡ paskolos sutarties p. 2.1 matyti, kad paskolos davėjai įsipareigojo paskolos pasiraÅ¡ymo metu perduoti 80 000 Lt, tačiau ar pinigai buvo perduoti – neaiÅ¡ku.

3. Ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas. Teismas nurodė, kad ginčijami sandoriai šioje byloje buvo sudaryti 2008 m. gegužės – rugsėjo mėnesiais. Ieškinys teisme pareikštas 2008 m. spalio 20 d.

4. Ginčijamas sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, jei skolininkas jo neprivalėjo sudaryti. Teismas nurodė, kad atsakovai L. bÅ«tinybę sudaryti ginčijamus sandorius grindė pasiruoÅ¡imu iÅ¡situokti ir tokiu bÅ«du pasidalijimu santuokiniu turtu. Teismas sprendė, kad sudaryti ginčijamus sandorius L. neprivalėjo, o atvirkščiai, sutinkamai su CK 3.118 straipsniu, jie, dalindamiesi santuokoje įgytÄ turtÄ , privalėjo pirma iÅ¡spręsti klausimÄ dėl atsiskaitymo su kreditoriais, o tik po to, paaiÅ¡kėjus, kad bendro turto liko, galėjo svarstyti santuokoje įgyto turto pasidalijimo klausimus.

E. J. ginčijamo sandorio sudarymo bÅ«tinybę siejo su pareiga grÄ Å¾inti skolÄ . Tačiau, kaip paminėta aukščiau, tokio sandorio ji neprivalėjo sudaryti, o iÅ¡ kitos pusės tokio sandorio sudarymu akivaizdžiai suteikė pirmenybės teisę vienam kreditoriui prieÅ¡ kitÄ . Pažymėtina ir tai, kad skolininko teisinė prievolė sudaryti sandorius CK 6.66 straipsnio prasme aiÅ¡kinama siaurai, todėl neprivalomais sandoriais laikomi tokie, kurie sudaromi nesant įstatymo ar kitos susitarimo pagrįstos teisinės prievolės.

5. Kad sandoris bÅ«tų pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, jei sandoris atlygintinis. Neatlygintinis sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo. Teismas nurodė, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog ieÅ¡kovui netenka pareigos įrodinėti trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumÄ ,

kadangi jis yra preziumuojamas pagal CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ . E. J. yra D. P. dukra, V. L. yra S. L. mama, N. L. yra Editos ir S. L. sÅ«nus. CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1

punktas nustato, kad yra preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais. Visi ginčijami sandoriai sudaryti tarp vaikų ir tėvų. CK 6.66 straipsnio 2 dalis nustato, kad neatlygintinis sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo. Todėl dovanojimo sandoriui Å¡i nuostata ir taikytina.

 Teismas, įvertinęs nurodytas faktines bylos aplinkybes, į bylÄ pateiktus įrodymus, sprendė, kad ieÅ¡kinys yra įrodytas, todėl tenkintinas.

Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad ieškovas dukart prašo skolos iš atsakovų, motyvuodamas tuo, kad ieškovas turi teisę reikalauti skolos tiek iš skolininkų, tiek iš laiduotojų, kadangi jie atsako solidariai. Teismas nesutiko su motyvu, kad pripažinus dovanojimo sutartį negaliojančia, bus pažeisti ne tik N.

L. , bet ir jo sesers S.

L. interesai, nurodęs, kad teismas gali sandorį pripažinti negaliojančiu iÅ¡ dalies. Teismo nuomone, E. L. , atsiliepime teigdama, kad E. L. nebuvo žinoma trečiaisiais asmenimis įtrauktų bendrovių finansinė padėtis, elgiasi nesÄ Å¾iningai, kadangi ji pati atstovauja byloje UAB „Heraldijos statyba“, kurios generaline direktore ir yra (t.3, b.l. 34-35).

           Atsakovas A. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. CK 3.135 straipsnyje ir 6.67 straipsnio 1 dalyje konkrečiai įvardinti subjektai, su kuriais skolininkui sudarius kreditoriaus ginčijamÄ actio Pauliana pagrindu sandorį, preziumuojamas abiejų sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumas. Todėl kreditoriui ginčijant skolininko sudarytÄ turto perleidimo sandorį actio Pauliana pagrindu ir taikant CK 6.67 straipsnio 1-3, 6, 7 punktus, bÅ«tina nustatyti, ar skolininkas ir trečiasis asmuo atitinka CK 3.135 straipsnyje nustatytÄ artimųjų giminaičių sÄ vokÄ . Atsakovas A. P. nėra E. J. giminaitis ir niekada

juo nebuvo. Teismas, neiÅ¡siaiÅ¡kinęs kokie ryÅ¡iai sieja A. P. ir E. J. , bei konstatavęs atsakovo A. P. nesÄ Å¾iningumÄ taikant nesÄ Å¾iningumo

prezumpcijÄ , t. y. nenustatęs jokių atsakovo A. P. nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯rodančių aplinkybių ar faktų, pažeidė materialinės teisės normas – netinkamai taikė byloje CK 6.67 straipsnio 1 punkto nuostatas.

2. Skundžiamu sprendimu teismas nusprendė iÅ¡ V. L. priteistÄ 150 000 Lt sumÄ , iÅ¡ N. L. iÅ¡reikalautÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ A. ir D. P. iÅ¡reikalautÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kaune skyrė AB Medicinos bankas kreditoriniam 561 215,49 Lt reikalavimui patenkinti. Tačiau tokio reikalavimo ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovai laidavo už tris vekselius, kurių bendra suma yra

250 000 Lt. Tačiau teismas sprendimu faktiÅ¡kai patvirtino UAB Medicinos bankas kreditorinį reikalavimÄ 561 215,49 Lt sumai, nors UAB ,,Heraldijos statyba“ pateikė teismui dokumentus, įrodančius faktinę aplinkybę, jog Å¡iai bendrovei yra iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla.

3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ jeigu byloje nustatoma, kad kreditorius, reikÅ¡damas actio Pauliana, turėjo tikslÄ ne patenkinti savo reikalavimÄ , o kad teismas pripažintų sandorį negaliojančiu, toks ieÅ¡kinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negalėtų bÅ«ti tenkinamas. IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį tik dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, o savo kreditorinį reikalavimÄ prašė patvirtinti kitoje byloje – UAB ,,Heraldijos statyba“ restruktÅ«rizavimo byloje. Todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika, toks ieÅ¡kinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negalėjo bÅ«ti patenkintas.

4. CPK 664 straipsnyje nurodoma iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko fizinio asmens turto eilė. IÅ¡ nekilnojamojo turto yra iÅ¡ieÅ¡koma trečiÄ ja eile, kai nėra skolininkui priklausančių turtinių teisių,

vertybinių popierių ar kilnojamojo turto. Teismui buvo pateikti atsakovės E. J. , trečiojo asmens G. J. , trečiųjų asmenų –

UAB ,,Heraldija“ ir UAB ,,Heraldijos statyba“ raÅ¡tu pateikti ieÅ¡kovui pasiÅ«lymai nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ kitÄ turtÄ . Be to, UAB ,,Heraldijos statyba“ ieÅ¡kovui yra įkeitusi savo nekilnojamÄ jį turtÄ , kurio rinkos vertė ženkliai virÅ¡ija visus UAB ,,Heraldijos statyba“ įsiskolinimus ieÅ¡kovui, bei siÅ«lė ieÅ¡kovui papildomai įkeisti kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ dar didesniam ieÅ¡kovo reikalavimų užtikrinimui. Tačiau ieÅ¡kovas atmetė visus UAB ,,Heraldijos statyba“ pasiÅ«lymus. PrieÅ¡ priimdamas sprendimÄ teismas privalėjo įvertinti ne tik ginčo sandoriu perleisto turto piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet ir visÄ skolininko iki ginčijamo sandorio turėtÄ turtÄ ir turimÄ po jo sudarymo. IeÅ¡kovas neįrodė ne tik atsakovų nemokumo, bet ir aplinkybės, kad atsakovai neturi turto, į kurį galėtų bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas. Dėl Å¡ios priežasties actio Paliana ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti patenkintas.Â

5. Viena iÅ¡ CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sÄ lygų yra tai, kad actio Pauliana institutui taikyti bÅ«tina, kad kreditorius turėtų neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui. IeÅ¡kovas įgijo reikalavimo teisę laiduotojams tik po to, kai skolininkai – UAB ,,Heraldija“ ir UAB ,,Heraldijos statyba“ neįvykdė savo prievolės pagal iÅ¡duotus vekselius. Vykdomieji įraÅ¡ai ieÅ¡kovui buvo iÅ¡duoti 2008 m.

rugsėjo 17 d. ir 2008 m. spalio 3 d. Atsakovo A. P. sandoris su E. J. , kurį ieškovas prašo pripažinti

negaliojančiu, yra sudarytas anksčiau – 2008 m. rugsėjo 4 d. Todėl laikytina, kad šio sandorio sudarymo momentu ieškovas neturėjo galiojančios reikalavimo teisės laiduotojai – E. J. .

6. Ieškovas nepateikė teismui nei vienos vekselių pirkimo-pardavimo sutarties. Teismas neišreikalavo ir netyrė vekselių pirkimo pardavimo sutarčių, dėl ko teisme nebuvo nustatinėjama, ar šiuo atveju ieškovas – kreditorius tinkamai pasinaudojo jo paties pasirinktais kitais prievolių užtikrinimo būdais ir ar šiuo atveju nėra pagrindo laiduotojus atleisti nuo atsakomybės CK 6.86 straipsnio pagrindu.

7. UAB ,,Heraldija“ ir UAB ,,Heraldijos statyba“ niekada nebuvo ir nėra nemokios įmonės. Jokių Å¡ių įmonių nemokumo įrodymų nepateikė ir ieÅ¡kovas. Todėl laikytina, kad teismas sprendimÄ priėmė neatsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, bei neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų.

8. Atsakovė E.

J. ginčo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo už atsakovo A. P. paskolintus pinigus. Ginčo sandoris – 2008 m. rugsėjo 4 d. pirkimo-pardavimo sandoris, pagal kurį atsakovė E. J. pardavė, o A. P. su D. P. nusipirko butÄ , esantį (duomenys

neskelbtini), už 150 000 Lt, buvo sudarytas A. P. reikalaujant, o E. J. šį sandorį privalėjo sudaryti vadovaujantis

1998 m. rugpjūčio 15 d. paskolos sutarties nuostatomis. Teismas nenustatinėjo aplinkybių, dėl kurių E. J. pardavė butÄ , ir priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ netinkamai pritaikė CK 6.66 straipsnio

1 dalies nuostatÄ . Sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį su E. J. A. P. nežinojo apie UAB ,,Heraldija“ ir UAB ,,Heraldijos statyba“

įsiskolinimus, nei apie E. J. laiduotus ieÅ¡kovui vekselius. Todėl teiginiai, kad A. P. yra nesÄ Å¾iningas turto įgijėjas visiÅ¡kai nepagrįsti.

9. Kauno apygardos teismas 2009 m. sausio 19 d. nutartimi UAB ,,Heraldijos statyba“ iÅ¡kėlė restruktÅ«rizavimo bylÄ . IeÅ¡kovas pateikė Å¡ios įmonės administratoriui pareiÅ¡kimÄ dėl finansinių reikalavimų UAB ,,Heraldijos statyba“ restruktÅ«rizavimo byloje, į pareikÅ¡tÄ kreditorinį reikalavimÄ Ä¯traukdama ir visus tris vekselius, dėl kurių laidavimo yra pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys. Å i aplinkybė patvirtina ieÅ¡kovo piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, vienu metu iÅ¡ieÅ¡kant tas pačias sumas ir iÅ¡ skolininko, ir iÅ¡laiduotojų.

Atsakovė E.

L. ir N. L. apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ Kauno apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. E. L. nėra sudariusi laidavimo sutarties su UAB Medicinos baku. Jos kaip laiduotojos, paraÅ¡as pačiame vekselyje neatima iÅ¡ jos teisės disponuoti savo nekilnojamuoju turtu ir Å¡ios teisės nevaržo. Laiduodama ji jokių konkrečių įsipareigojimų dėl nekilnojamojo turto neperleidimo neprisiėmė, jokios laidavimo sutarties su konkrečiais įsipareigojimais nepasirašė. E. L. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) pardavė S. L. motinai V. L. , nes E. L. ir S. L. nutarė nutraukti santuokÄ ir Å¡i pirkimo-pardavimo sutartis buvo vienas iÅ¡ sandorių, kuriais jie pasidalino bendrai įgytÄ turtÄ .Â

2. Teismas iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kinį neįtraukęs į bylÄ asmens – S. L. , dėl kurios teisių ir teisėtų interesų pasisakė skundžiamame sprendime. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, t. y. absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

3. Skundžiamu sprendimu teismas nusprendė iÅ¡ V. L. priteistÄ 150 000 Lt sumÄ , iÅ¡ N. L. iÅ¡reikalautÄ

butÄ , esantį Å iaurės per. 42-72, Kaune, iÅ¡ Antano ir D. P. iÅ¡reikalautÄ butÄ , esantį (duomenys

neskelbtini) skyrė AB Medicinos bankas kreditoriniam 561 215,49 Lt reikalavimui patenkinti. Tačiau tokio reikalavimo ieškovas nereiškė. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovai laidavo už tris vekselius, kurių bendra suma yra

250 000 Lt. Tačiau teismas sprendimu faktiÅ¡kai patvirtino UAB Medicinos bankas kreditorinį reikalavimÄ 561 215,49 Lt sumai, nors UAB ,,Heraldijos statyba“ pateikė teismui dokumentus, įrodančius faktinę aplinkybę, jog Å¡iai bendrovei yra iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla.

4. CPK 664 straipsnyje nurodoma iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko fizinio asmens turto eilė. IÅ¡ nekilnojamojo turto yra iÅ¡ieÅ¡koma trečiÄ ja eile, kai nėra skolininkui priklausančių turtinių teisių, vertybinių

popierių ar kilnojamojo turto. Teismui buvo pateikti atsakovės E. J. , trečiojo asmens G. J. , trečiųjų asmenų – UAB ,,Heraldija“ ir UAB

,,Heraldijos statyba“ raÅ¡tu pateikti ieÅ¡kovui pasiÅ«lymai nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ kitÄ turtÄ . Be to, UAB ,,Heraldijos statyba“ ieÅ¡kovui yra įkeitusi savo nekilnojamÄ jį turtÄ , kurio rinkos vertė ženkliai virÅ¡ija visus UAB ,,Heraldijos statyba“ įsiskolinimus ieÅ¡kovui, bei siÅ«lė ieÅ¡kovui papildomai įkeisti kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ dar didesniam ieÅ¡kovo reikalavimų užtikrinimui. Tačiau ieÅ¡kovas atmetė visus UAB ,,Heraldijos statyba“ pasiÅ«lymus. PrieÅ¡ priimdamas sprendimÄ teismas privalėjo įvertinti ne tik ginčo sandoriu perleisto turto piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet ir visÄ skolininko iki ginčijamo sandorio turėtÄ turtÄ ir turimÄ po jo sudarymo. IeÅ¡kovas neįrodė ne tik atsakovų nemokumo, bet ir aplinkybės, kad atsakovai neturi turto, į kurį galėtų bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas. Dėl Å¡ios priežasties actio Paliana ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti patenkintas.

5. Vienas iÅ¡ vekselių, kurį laidavo atsakovui, buvo pasiraÅ¡ytas 2008 m. birželio 13 d., t. y. jau po to, kai 2008 m. gegužės 5 d. sandoriu Å¡io sandorio laiduotojai atsakovai E. L. ir S. L. padovanojo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), savo sÅ«nui N. L. . Å is vekselis ieÅ¡kovo buvo nupirktas iÅ¡ trečiojo asmens UAB ,,Heraldija“, kuri jokio nekilnojamojo turto neturi. Å ios aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovas pirko vekselius visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į atsakovų – laiduotojų disponuojamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , ir net nekreipdamas dėmesio į sandorius, kuriuos vekselių pirkimo metu sudarinėjo laiduotojai, bei Å¡ių sandorių nedrausdamas ir neribodamas.

6. Ieškovas nepateikė teismui nei vienos vekselių pirkimo-pardavimo sutarties. Teismas neišreikalavo ir netyrė vekselių pirkimo pardavimo sutarčių, dėl ko teisme nebuvo nustatinėjama, ar šiuo atveju ieškovas – kreditorius tinkamai pasinaudojo jo paties pasirinktais kitais prievolių užtikrinimo būdais ir ar šiuo atveju nėra pagrindo laiduotojus atleisti nuo atsakomybės CK 6.86 straipsnio pagrindu.

7. UAB ,,Heraldija“ ir UAB ,,Heraldijos statyba“ niekada nebuvo ir nėra nemokios įmonės. Jokių Å¡ių įmonių nemokumo įrodymų nepateikė ir ieÅ¡kovas. Todėl laikytina, kad teismas sprendimÄ priėmė neatsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, bei neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų

8. Kauno apygardos teismas 2009 m. sausio 19 d. nutartimi UAB ,,Heraldijos statyba“ iÅ¡kėlė restruktÅ«rizavimo bylÄ . IeÅ¡kovas pateikė Å¡ios įmonės administratoriui pareiÅ¡kimÄ dėl finansinių reikalavimų UAB ,,Heraldijos statyba“ restruktÅ«rizavimo byloje, į pareikÅ¡tÄ kreditorinį reikalavimÄ Ä¯traukdama ir visus tris vekselius, dėl kurių laidavimo yra pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys. Å i aplinkybė patvirtina ieÅ¡kovo piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, vienu metu iÅ¡ieÅ¡kant tas pačias sumas ir iÅ¡ skolininko, ir iÅ¡laiduotojų.

IeÅ¡kovas UAB Medicinos bankas atsiliepimu į atsakovo A. P. apeliacinį skundÄ praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodo, kad:

1. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas neteisingai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumÄ actio Pauliana prasme. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ginčo sandoris – 2008 m. rugsėjo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp giminystės ryÅ¡iais susijusių asmenų. Buto pardavėja E. J. yra vieno iÅ¡ buto pirkėjų – D. P. dukra, o apeliantas A. P. yra D. P. sutuoktinis.

2. Apeliantas A. P. būdamas susijęs su ieškovo skolininkų laiduotoja E. J. , kurios sutuoktinis G. J. tuo metu buvo UAB

,,Heraldija“ ir UAB ,,Heraldijos statyba“ l. e. p. administracijos vadovas ir akcininkas, negalėjo nežinoti apie UAB ,,Heraldija“, UAB ,,Heraldijos statyba“ įsiskolinimus ieÅ¡kovui, apie E. J. įsipareigojimus ieÅ¡kovui bei apie tai, kad sudarant sandorį bus pažeisti ieÅ¡kovo kaip kreditoriaus interesai. Todėl apelianto teiginiai, kad jis buvo sÄ Å¾iningas ginčo buto įgijėjas turi bÅ«ti vertinami kaip nepagrįsti.

3. Neteisingas apelianto argumentas, kad ginčo sutarties 2008 m. rugsėjo 4 d. sudarymo metu ieÅ¡kovas neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į laiduotojÄ E. J. . Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB ,,Heraldijos statyba“ ieÅ¡kovui 2008 m. sausio 30 d. ir 2008 m. vasario 9 d. pardavė vekselius po 100

000 Lt, kurių apmokėjimo terminas suėjo atitinkamai 2008 m. liepos 27 d. ir 2008 m. rugpjūčio 22 d., o UAB ,,Heraldija“ 2008 m. birželio 13 d. ieÅ¡kovui pardavė 50 000 Lt vertės paprastÄ jį vekselį, kurio apmokėjimo terminas 2008 m. rugsėjo 11 d. E. J. ieÅ¡kovui solidariai laidavo visų Å¡ių vekselių apmokėjimÄ . Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 34 straipsnio 1 dalis numato, kad laiduotojas yra įpareigotas lygiai taip pat kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo. IeÅ¡kovo reikalavimo teisei atsiradus 2008 m. sausio 30 d. bei UAB ,,Heraldijos statyba“ ir UAB ,,Heraldija“ neįvykdžius vekselių pagrindu kilusios prievolės nustatytu terminu, ginčo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovas turėjo neginčytinÄ ir neabejotinÄ reikalavimo teisę laiduotojai E. J. .

4. CK 6.14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta kreditoriaus teisė pareikti ieÅ¡kinį iÅ¡ karto keliems bendraskoliams. Todėl ieÅ¡kovas pareiÅ¡kęs savo reikalavimÄ tiesiogiai į bendraskolius laiduotojus, tame tarpe ir E. J. , turėjo teisę nukreipti savo reikalavimÄ ir skolininkui UAB ,,Heraldijos statyba“ restruktÅ«rizavimo byloje ir toks ieÅ¡kovo veiksmas negali bÅ«ti vertinamas kaip piktnaudžiavimas teise.

5. Jeigu atsakovai nebÅ«tų sudarę ginčijamų sandorių, ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ bÅ«tų galėjęs patenkinti iÅ¡ jų turėto nekilnojamojo turto. Esant tokiai situacijai, teismas neprivalėjo įvertinti kiekvieno buto vertės ir butų perleidimo įtakos skolininkų mokumui.

6. Neteisingas apelianto argumentas, kad teismas iÅ¡eidamas už ieÅ¡kinio ribų padidino ieÅ¡kovo reikalavimÄ . Remdamasis antstolės 2009 m. balandžio 21 d. pažymos Nr. 0036 duomenimis, teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal vykdomuosius dokumentus iÅ¡ieÅ¡kotina suma sudarė 574 089,35 Lt ir palÅ«kanos. IÅ¡ieÅ¡kota buvo 12 873,86 Lt, todėl 2009 m. balandžio 21 d. įsiskolinimo suma sudarė 561 215,49 Lt. Pagal ieÅ¡kovo pateiktus duomenis teismas pagrįstai nustatė, kad sprendimo priėmimo dienÄ ieÅ¡kovo reikalavimai yra didesni nei ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienÄ .

IeÅ¡kovas UAB Medicinos bankas atsiliepimu į atsakovų E. L. ir N. L. apeliacinį skundÄ praÅ¡o Kauno apygardos

teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo atsiliepime į atsakovo A. P. apeliacinį skundÄ nurodytus argumentus bei Å¡iuos argumentus :

1. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad E. L. su ieškovu nėra sudariusi jokių laidavimo sutarčių, o jos kaip laiduotojos parašas ant UAB ,,Heraldijos statyba“ ir UAB ,,Heraldija“ vekselių neatima jos teisės disponuoti turtu. Tarp ieškovo ir UAB ,,Heraldijos statyba“ 2008 m. sausio 30 d. ir 2008 m. vasario 29 d. pasirašytuose vekseliuose ir tarp ieškovo ir UAB

,,Heraldija“ 2008 m. birželio 13 d. pasiraÅ¡ytame vekselyje E. L. savo laidavimÄ vekselyje yra iÅ¡reiÅ¡kusi

įrašu ,,laiduoju ir atsakau solidariai“ ir savo parašu. Toks laidavimas atitinka Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 33 straipsnio reikalavimus.

2. Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kuri gali kilti trim pagrindais: jÄ gali nustatyti įstatymas, ji gali bÅ«ti nustatyta teismo sprendimu, ji gali kilti iÅ¡ skolininko vienaÅ¡aliÅ¡ko įsipareigojimo. Sutuoktinių turto pasidalijimas ruoÅ¡iantis iÅ¡tuokai negali bÅ«ti vertinamas kaip skolininkės E. L. pareiga, nes ji nebuvo nustatyta įstatymo, teismo sprendimo ar vienaÅ¡alio E. L. įsipareigojimo.

               Apeliaciniai skundai netenkintini.

           Pirmosios instancijos teismas surinko ir iÅ¡tyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

           Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

           Byloje kilo ginčas dėl laiduotojų atsakomybės kreditoriui, kai pagrindinis skolininkas dar nėra įvykdęs prievolės ir dėl actio Pauliana taikymo laiduotojų atžvilgiu.

           Pagal Civilinio kodekso 6.81 straipsnį, reglamentuojantį laiduotojo atsakomybę, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

           Byloje nustatyta, kad atsakovai E. L. ,

S. L. , G. J. , E.

J. pasirašė Medicinos banko iÅ¡duotuose vekseliuose kaip laiduotojai (t. 1, b. l. 8, 10, 12). Vekseliuose pažymėta, kad laiduotojai pagal vekselius atsako solidariai. ReiÅ¡kia, jų atsakomybei netaikytina Civilinio kodekso 6.80 str. 2 dalis, numatanti, kad laiduotojas turi teisę reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų pagrindinio skolininko turtÄ , o taikoma minėto CK 6.81 straipsnio 1 dalis, įpareigojanti laiduotojÄ atsakyti už prievolės neįvykdymÄ solidariai su skolininku.

           Dėl Å¡ių aplinkybių teisėjų kolegija laiko nepagrįstu ir atmestinu apeliacinių skundų argumentÄ , kad ieÅ¡kovui (Medicinos bankui) nepareikalavus įvykdyti prievolę iÅ¡ pagrindinio skolininko, negalima ir laiduotojų atsakomybė.

           Tačiau nagrinėjamoje byloje laiduotojų atsakomybę svarbu nustatyti ne tiesiogiai dėl jos taikymo konkrečiu atveju, o dėl galimybės taikyti vienÄ iÅ¡ kreditoriaus teisių gynimo bÅ«dų – actio Pauliana ieÅ¡kinį laiduotojų atžvilgiu, nes ieÅ¡kinys dėl prievolės įvykdymo Å¡iuo atveju nepareikÅ¡tas. Å iuo atveju ieÅ¡kovas (kreditorius) pateikė į bylÄ Ä¯rodymus, kad vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas per antstolį pagal vekselius, kuris taip pat nukreiptas tiek į pagrindinius skolininkus, tiek ir į laiduotojus solidariai (t. 1, b. l. 9, 11, 13). IÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų laiduotojai (atsakovai) neginčijo. Tai dar kartÄ patvirtina aplinkybę, kad jie kreditoriui už prievolės įvykdymÄ atsakingi lygiai tiek, kiek ir pagrindinis skolininkas. Todėl lygiai tiek, kiek ir prieÅ¡ pagrindinius skolininkus, kreditoriui galimi jo teisių gynimo bÅ«dai laiduotojų atžvilgiu, numatyti įstatyme, tame tarpe ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį actio Pauliana pagrindu, nustačius tam atitinkamas aplinkybes.

            Lietuvos teismų praktikoje yra ne kartÄ iÅ¡samiai analizuotos actio Pauliana taikymo sÄ lygos. Jos įtvirtintos Civilinio kodekso 6.66 straipsnyje, taip pat nurodomos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. SÄ lygos yra Å¡ios: 1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių

bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „

Optivita“, bylos 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „ Multiimpex“ v. UAB „ Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008).

Kreditorius gali ginčyti tik tokį skolininko sudarytÄ sandorį, kuris pažeidžia kreditoriaus teises. Å i actio Pauliana taikymo sÄ lyga įtvirtinta CK 6.66 straipsnio 1 dalyje kartu nurodant ir kai kuriuos pavyzdinius kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus - sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Å ių atvejų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimas gali pasireikÅ¡ti ir kitais bÅ«dais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti. Be to, kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų

skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R., M. B., S. V. ir A. K. v. Jumber Tsetskhladze ir UAB „

Teisita“, bylos Nr. 3K-3-191/2006).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kreditoriaus – Medicinos banko teisių pažeidimas padarytas laiduotojų nekilnojamojo turto perleidimu. Apeliantai nurodo, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai ginčijo nekilnojamojo turto sandorius, nes neva jie turi kito turto, į kurį nebuvo nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal vekselius. Tačiau Å¡ios aplinkybės nepagrįstos jokiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal iÅ¡duotus vykdomuosius dokumentus skola Medicinos bankui yra 574 089,35 Lt. VykdymÄ atliekanti antstolė nurodė, kad atsakovai turto, į kurį galėtų bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, neturi (t. 3, b. l. 51-52). Patys skolininkai tokio turto nei antstolei, nei bylÄ nagrinėjančiam teismui nenurodė. Apeliacinės instancijos tesimo posėdyje apeliantai ar jų atstovai jokių įrodymų apie kitÄ turtÄ , pakankamÄ prievolės įvykdymui, įrodymų nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad laiduotojai ginčijamais sandoriais perleido savo nekilnojamÄ jį turtÄ , tokiu bÅ«du visiÅ¡kai sumažindami savo mokumÄ .

           Įrodinėjant skolininko mokumo sumažėjimÄ , svarbi ir aplinkybė, už kokiÄ kainÄ buvo parduotas turtas – realiÄ rinkos kainÄ ar aiÅ¡kiai mažesnę nei rinkos kaina. Nagrinėjamu atveju Å¡ios aplinkybės įrodinėjamos nebuvo, to neteigė ieÅ¡kinyje ir ieÅ¡kovas. Tačiau, net ir konstatavus, kad du butų pirkimo-pardavimo sandoriai atitiko realiÄ rinkos kainÄ , jų pardavėjas ir laiduotojas pagal sutartį – E. L. neteikė teismui įrodymų, kad gautus už parduotus butus pinigus panaudos ar kad Å¡iuo metu gali panaudoti atsiskaitymui su kreditoriumi – Medicinos banku.

           Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo bÅ«ti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, nes pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iÅ¡ likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio

12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007), arba nors skolininkas, perleidęs turtÄ , ir netapo nemokus, tačiau gerokai sumažino savo turtÄ ir sudarė realiÄ grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (LAT CBS teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007).

           Šios aplinkybės paneigia apeliacinių skundų argumentÄ , kad nekilnojamojo turto perleidimo sandoriais atsakovai (laiduotojai) netapo visiÅ¡kai nemokiais ir kad bankas savo reikalavimo patenkinimÄ galėjo gauti iÅ¡ kito turto.

           Sandoris gali bÅ«ti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Å i sÄ lyga visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiÅ¡kinamas kaip vienas iÅ¡ imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios bÅ«tinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali bÅ«ti

ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (pvz., Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v.

UAB „ Cetarium“, UAB „ Ortofina“ ir R. G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2000 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. G. B., E. B., bylos Nr. 3K-3-425/2000).

           Aiškinantis, ar ginčo atveju sandorį sudaryti asmuo privalėjo ar ne, reikia turėti omenyje, kad šiuo atveju įstatymas, ribojantis asmens laisvę sudaryti sandorį, numato ir atvejus, kai asmuo privalo sudaryti sutartis, tai gali būti pvz., viešojo pirkimo sutartys (CK 6.380 str.), energijos pirkimo sutartys (CK 6.383 str.) ir pan., arba skolininko pareiga sudaryti sandorį gali būti nustatyta teismo sprendimu. Kitais atvejais privalėjimo sudaryti sandorį prezumpcija netaikoma, todėl asmuo, kurio sudarytas sandoris ginčijamas actioPauliana ieškinio pagrindu, turi įrodyti, kad jis privalėjo sudaryti tokį sandorį.

           Narinamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad šių aplinkybių atsakovai neįrodė.

           Atsakovė

E. L. teismui nurodė, kad ji buvo užvedusi bylÄ dėl santuokos nutraukimo ir turto pasidalinimo su buvusiu sutuoktiniu ir neva todėl turto dalinimosi pasėkoje butÄ (duomenys neskelbtini) padovanojo savo mažamečiui sÅ«nui N., o butÄ (duomenys neskelbtini) kartu su sutuoktiniu S. pardavė sutuoktinio motinai V. L. . Pirmosios instancijos teismas Å¡ios aplinkybės nelaikė svarbia sandorių sudarymo privalomumui įrodyti, ir prieÅ¡ingai, nurodė, kad pagal Civilinio kodekso 3.118 straipsnį, reikalaujama, dalijantis santuokoje įgytÄ turtÄ , pirmiausi iÅ¡spręsti klausimÄ dėl atsiskaitymo su kreditoriais, o tik paskui svarstyti santuokoje įgyto turto pasidalijimo klausimus. Su Å¡ia teismo iÅ¡vada teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka ir konstatuoja, kad atsakovai (laiduotojai) neįrodė, kad jie privalėjo sudaryti ginčo sandorius.

           Kai actio Pauliana pagrindu ginčijamas atlygintinis sandoris, be kitų sÄ lygų, turi bÅ«ti nustatytas ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas. Trečiasis asmuo yra nesÄ Å¾iningas, jeigu, sudarydamas su skolininku sandorį, jis žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Asmens sÄ Å¾iningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumÄ apie tam tikrus faktus. „Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti” aiÅ¡kinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys. Taigi sÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tokie duomenys gali bÅ«ti gaunami iÅ¡ pokalbio su turtÄ parduodančiu asmeniu arba jo atstovu, iÅ¡ registrų, kitų Å¡altinių (oficialių ar privačių). Kreditoriaus interesų gynimas pagal actio Pauliana apima ne tik tuos atvejus, kai yra suvaržytos skolininko daiktinės teisės, bet ir tuos, kai skolininkas turi kreditorių, o skolininko daiktinės teisės neapribotos. Svarbu įvertinti, ar sandorio sudarymu objektyviai nebus pažeistos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2010).

           Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas ginčo sandorius, teisingai nurodė, kad pagal Civilinio kodekso 6.67 straipsnio 1 dalį yra preziumuojamas kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumas, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais, o pagal Civilinio kodekso 6.66 straipsnio 2 dalį neatlygintinis sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tarp E. J. (laiduotojos) ir jos mamos D. P. ; 2008 m. gegužės 15 d. dovanojimo sutartimi butas padovanotas E. L. sÅ«nui N. ir 2008 m. rugsėjo 11 d.

pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tarp E. ir S. L. ir Sigito motinos V. L. . Apeliantės E. L. apeliacinio skundo argumentas, kad jos

sÅ«nui N. buvo tik aÅ¡tuoneri metai ir kad neva absurdiÅ¡ka konstatuoti jo nesÄ Å¾iningumÄ , Å¡iuo atveju teisinės reikÅ¡mės neturi, nes, kaip minėta, dovanojimo (neatlygintinam) sandoriui sÄ Å¾iningumas nėra svarbus, be to, nepilnamečių iki

14 metų sandorius sudaro įstatyminiai atstovai, todėl Å¡iuo atveju bÅ«tų svarbus atstovo, o ne paties mažamečio vaiko sÄ Å¾iningumas (CK 2.7 str.).

           Teisėjų kolegija sutinka su apelianto A. P. atstovo argumentu, kad apeliantui teismas negalėjo taikyti CK 6.67 str. 1 d. 1 p. įtvirtintos nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos, nes jis nėra E. J. nei Å¡eimos narys, nei artimas giminaitis, jis yra tik E. J. motinos sutuoktinis. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, net ir nesant Å¡ios prezumpcijos,

A. P. sandorio sudaryme galima konstatuoti nesÄ Å¾ininga Å¡alimi. Jis, kaip apdairus ir protingas asmuo, privalėjo įsitikinti, ar pardavėja (Å¡iuo atveju E. J. ) neturi kreditorių, ar sandoriu nebus

pažeisti kreditorių interesai. Be to, preziumuojant D. P. nesÄ Å¾iningumÄ , atkreiptinas dėmesys, kad su

A. P. buvo sudaromas ne atskiras sandoris, o jis buvo to paties sandorio Å¡alimi kaip sutuoktinis, todėl privalėjo žinoti, kad jo sutuoktinė sudaro sutartį su savo dukra, kuri turi neįvykdytÄ prievolę bankui. Dėl Å¡ių aplinkybių konstatuotinas A. P. nesÄ Å¾iningumas.

           Kaip minėta, ginčijant sandorį actio Pauliana pagrindu, bÅ«tina nustatyti, kad kreditorius turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, t. y. actia Pauliana institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs jÄ netinkamai.

           Apeliantų nurodytas argumentas, kad kreditoriaus – Medicinos banko reikalavimas, kylantis iÅ¡ tos pačios prievolės, yra patvirtintas UAB ,,Heraldijos statyba“ restruktÅ«rizavimo byloje, nėra pagrindas konstatuoti, kad jis (kreditorius) neturi galiojančios ir neabejotinos reikalavimo teisės. Laiduotojas kartu su skolininku atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.), todėl tas faktas, kad pareikÅ¡tas reikalavimas (Å¡iuo atveju, patvirtintas kreditorinis reikalavimas restruktÅ«rizavimo byloje) pagrindiniam skolininkui, savaime nepanaikina kreditoriaus reikalavimo teisės laiduotojui. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog kreditorius – Medicinos bankas turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ teisę laiduotojams, todėl galėjo pareikÅ¡ti jiems ieÅ¡kinį actio Pauliana pagrindu.

           Apeliantė

E. L. nurodė, kad UAB ,,Heraldijos statyba“ restruktÅ«rizavimo byloje patvirtinus restruktÅ«rizavimo planÄ ir pagal jį atidėjus mokėjimus kreditoriams, Medicinos banko kreditorinį reikalavimÄ numatoma patenkinti iki 2012 metų birželio 31 d. Å ias aplinkybes patvirtina jos pateiktas UAB ,,Heraldijos statyba“ restruktÅ«rizavimo planas (plano 45 psl., 46 psl., 48 psl.). Apeliantes nuomone, taikant Civilinio kodekso 6.82 straipsnio 4 dalį, prievolės įvykdymo atidėjimas, kurį kreditorius suteikia skolininkui, taikomas ir laiduotojui. Teisėjų kolegija sutinka su tokia apeliantės pozicija ir konstatuoja, kad restruktÅ«rizavimo plane numatyto kreditorinio reikalavimo tenkinimo atidėjimas prilygsta prievolei su atidedamuoju terminu (CK 6.33 str.), jis įvykdytas kreditoriui (Å¡iuo atveju, Medicinos bankui) sutinkant, todėl taikytinas ir prievolės įvykdymo atidėjimas laiduotojui (CK 6.8 str. 2 d., 6.82 str. 4 d.). Tačiau nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta, reiÅ¡kiamas reikalavimas ne įvykdyti prievolę, o ginčijami sandoriai, siekiant atkurti skolininkų (Å¡iuo atveju laiduotojų) mokumÄ . Actio Pauliana kreditorius gali reikÅ¡ti per visÄ savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo. Todėl actio Pauliana ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti nėra svarbi aplinkybė, kad prievolės įvykdymo terminas dėl vienų ar kitų priežasčių yra atidėtas. PrieÅ¡ingu atveju tai prieÅ¡tarautų pačiai actio Pauliana instituto esmei ir jo paskirčiai – ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ .

           Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiÅ¡kusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek bÅ«tina kreditoriaus teisių pažeidimui paÅ¡alinti, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal kreditoriaus reikalavimÄ nukreipiant į perduotÄ pagal skolininko sudarytÄ sandorį turtÄ , jo vertę ar lėšas. TokiÄ nuostatÄ lemia actio Pauliana kompensacinis pobÅ«dis. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistÄ turtÄ , nebÅ«tų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001;2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1415/2002; 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2003; 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006). Todėl atmestinas apeliacinių skundų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas ginčo sandoriais perleistÄ ir restitucijos bÅ«du iÅ¡reikalautų atsakovų turtÄ skyrė Medicinos banko reikalavimui pagal vekselius patenkinti.

           Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstÄ E. L. apeliacinio skundo argumentÄ , kad

skundžiamu teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl neįtrauktos į bylÄ S. L. teisių ir pareigų, nes

tokių aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė.

                Netenkindama apeliacinio skundo, teisėjų kolegija

atitinkamai paskirsto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.). Iš atsakovų E. L. ir A. P. priteistinos procesinių dokumentų

apeliacinės instancijos teisme įteikimo išlaidos po 10 Lt (t. 3, b. l. 182) (CPK

92 str.). Â

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš atsakovų A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 10 (dešimt) Lt išlaidų,

susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjai           Â

                                                                                Alė Bukavinienė

                                                                                                         Â

Virginija Čekanauskaitė          Â

                                                        Â

                                                 Nijolė PiÅ¡kinaitė        Â