dbe05040-e717-4db5-b657-be92478f252a · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-32-197/2019 Proceso Nr. 1-01-1-31595-2015-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.2.1; 1.2.14.7.2.1 (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 17 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Albino Bielskio, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Šiukštos, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui, išteisintajam R.

G., jo gynėjai advokatei Vladai Buivydienei, civilinės ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „B“ (duomenys pakeisti) atstovui advokatui Nerijui Katiliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro R. B. ir civilinės ieÅ¡kovės UAB „B“ (duomenys pakeisti) atstovo T. R. apeliacinius skundus dėl Å iaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo R.

G. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. R. G. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. bÅ«damas UAB „B“ (duomenys pakeisti) direktoriumi ir kasininku bei einamų pareigų pagrindu bÅ«damas materialiai atsakingas už jam patikėtÄ UAB „B“ (duomenys pakeisti) turtÄ , laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d., pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje įtvirtintÄ nuostatÄ , kad juridinio asmens valdymo organo nario pareiga sÄ Å¾iningai ir protingai veikti juridinio asmens atžvilgiu, nepainioti juridinio asmens turto su savo asmeniniu turtu, nenaudoti juridinio asmens turto savo asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 37 straipsnio 6 dalies reikalavimÄ , kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ ir jos tikslų įgyvendinimÄ , UAB „B“ (duomenys pakeisti) įstatų 46 straipsnio reikalavimÄ , kad bendrovės direktorius privalo veikti tik bendrovės naudai, UAB „B“ (duomenys pakeisti) priklausančias pinigines lėšas panaudojo su įmonės veikla niekaip nesusijusiems mokėjimams už prekes ir paslaugas trečiųjų asmenų naudai, t. y. 45 000 Lt jis panaudojo garažo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir priklausančio bendrovės akcininko B.

E. J.. (B. E. J.) draugei G. N., statybai; už 12 000 Lt nupirko akcininkui B. E. J. traktoriukÄ â€“ žoliapjovę; už 4 000 Lt nupirko akcininkui B. E. J. kubilÄ maudynėms; 30 500 Lt panaudojo sumokėti už UAB „B“ (duomenys pakeisti) darbuotojų R. P., S. G., A. B. darbÄ pas privačius asmenis Å vedijoje; du kartus akcininkui B. E. J. davė grynaisiais po 10 000 Lt; pervedė iÅ¡ UAB „B“ (duomenys pakeisti) banko sÄ skaitos 4 080 Lt su UAB „B“ (duomenys pakeisti) veikla niekaip nesusijusiai I.

D., taip iÅ¡Å¡vaistė jam patikėtÄ didelės vertės svetimÄ UAB „B“ (duomenys pakeisti) turtÄ â€“ 115 580 Lt (33 474,28 Eur), t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 184 straipsnio 2 dalyje.

2. Be to, R. G. nuo 2009 m. rugsėjo 1 d., bÅ«damas UAB „B“ (duomenys pakeisti) direktoriumi ir kasininku bei einamų pareigų pagrindu bÅ«damas materialiai atsakingas už jam patikėtÄ UAB „B“ (duomenys pakeisti) turtÄ , 2011 m. sausio 1 d. kaip atskaitingas asmuo savo žinioje turėdamas 11 119,87 Lt ir kaip įmonės kasininkas savo žinioje turėdamas 8 297,86 Lt, t. y. 2011 m. sausio 1 d. savo žinioje turėdamas iÅ¡ viso 19 417,73 Lt piniginių lėšų, priklausančių UAB „B“ (duomenys pakeisti), laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 3 d. vienas disponuodamas bendrovės piniginėmis lėšomis banko sÄ skaitoje ir bendrovės kasoje, kaip atskaitingas asmuo iÅ¡ UAB „B“ (duomenys pakeisti) kasos ir banko sÄ skaitos iÅ¡simokėjo iÅ¡ viso 1 055 105,28 Lt, o pasinaudojęs banko mokėjimo kortele iÅ¡ UAB „B“ (duomenys pakeisti) banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ 2012 m. spalio 17 d.–2014 m. rugpjūčio 19 d. laikotarpiu išėmė 235 220 Lt, tačiau Å¡ių pinigų neįmokėjo į bendrovės kasÄ , taip R.

G. gavo iÅ¡ bendrovės „B“ (duomenys pakeisti) kasos bei, pasinaudojęs banko kortele, išėmė grynuosius pinigus iÅ¡ bendrovės banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, iÅ¡ viso 1 309 743,01 Lt (11 119,87 + 8 297,86 + 1 055 105,28 + 235 220), iÅ¡ kurių 1 142 441,76 Lt panaudojo UAB „B“ (duomenys pakeisti) veikloje (975 834,07 Lt panaudojo UAB „B“ (duomenys pakeisti) veikloje + 166 607,69 Lt, kuriuos panaudojo UAB „B“ (duomenys pakeisti) veikloje, tačiau Å¡ias iÅ¡laidas pateisinančių dokumentų nepateikė), 115 580 Lt panaudojo trečiųjų asmenų naudai, o dėl likusios sumos – 51 721,25 Lt – patirtoms Å«kio iÅ¡laidoms ar kitokiam piniginių lėšų panaudojimui pateisinti patvirtinančių dokumentų nepateikė, piniginių lėšų bendrovei negrÄ Å¾ino, taip pasisavino didelės vertės jam patikėtÄ svetimÄ turtÄ â€“ UAB „B“ (duomenys pakeisti) priklausančias pinigines lėšas – 51 721,25 Lt (14 979,51 Eur), t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje.

3. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu R. G. išteisintinas kaip nepadaręs veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 184 straipsnio 2 dalyje, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 3.1. Nuosprendyje nurodoma, kad kreditorius ir UAB „B“ (duomenys pakeisti) vienintelis akcininkas B. E. J. nėra trečiasis asmuo, kuriam UAB „B“ (duomenys pakeisti) turtas buvo neteisėtai ir neatlygintinai perleistas, nes nepaneigti kaltinamojo parodymai, kad šis turtas B.

E. J. (vienintelio įmonės akcininko nurodymu) buvo perduotas kaip dalies įmonės skolos grÄ Å¾inimas. Ar Å¡is turtas buvo perduotas kaip skolos grÄ Å¾inimas, kreditoriui galima spręsti civilinio proceso tvarka. 3.2. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „B“ (duomenys pakeisti) darbuotojai R. P., S. G., A. B. dirbo Å vedijoje B. E. J. namuose ir jam priklausančiose įmonėse Å vedijoje. Nepateikta įrodymų, kad su jais bÅ«tų atsiskaitęs B. E. J. (juos bÅ«tų teisėtai įdarbinęs ar atsiskaitęs mokėdamas atlygį vokeliuose) ir nepaneigta, kad su jais už atliktÄ darbÄ atsiskaitė UAB „B“ (duomenys pakeisti).

Net ir sutikus, kad kaltinamasis R. G. pervedė iÅ¡ UAB „B“ (duomenys pakeisti) banko sÄ skaitos 4 080 Lt su UAB „B“ (duomenys pakeisti) veikla niekaip nesusijusiai I. D. kaip savo skolos grÄ Å¾inimÄ , tačiau 2016 m. spalio 5 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-IS1-5293 (t. 4, b. l. 104–107) konstatuojama, kad už 2011 m. sausio 1 d.–2014 m. rugsėjo 3 d. laikotarpį R. G. neiÅ¡mokėta atlyginimo suma sudaro 11 857 Lt. 4 080 Lt sumÄ , kilus ginčui, įmonė gali sumažinti kaip įmonės skolÄ kaltinamajam R.

G.. Be to, nenustatyta, kad dėl kaltinamojo R. G. veiksmų UAB „B“ (duomenys pakeisti) negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai apsunkintas, neperspektyvus (kaltinamasis nurodė, kada, koks, kam ir kokiu pagrindu įmonės turtas ir piniginės lėšos buvo perduoti (išmokėti)), sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius, kad dėl įmonės vadovo R.

G. veiksmų UAB „B“ (duomenys pakeisti) taptų nemoki, patirtų bankrotÄ ir kad kreditoriai dėl to patirtų žalÄ . Be to, kaip jau minėta pirmiau, baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio taikymas įmonės vadovui už netinkamÄ disponavimÄ patikėtu ar jo žinioje esančiu turtu turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡vada, kad tokie vadovo veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas ir kad buvo esmingai pasunkintos galimybės ginti pažeistas teises civilinėmis arba administracinėmis teisinėmis priemonėmis.

Dėl to R. G. iÅ¡teisintas kaip nepadaręs veikos (BK 184 straipsnio 2 dalis), turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 3.3. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad byloje nenustatytas svetimo turto pasisavinimo faktas, nesurinkta R. G. kaltę patvirtinančių įrodymų, nes ketverius metus, siekiant užtikrinti normaliÄ Ä¯monės veiklÄ , žiemos laikotarpiu reikėjo valyti sniegÄ nuo privažiavimo iki įmonės kelių, juos remontuoti, o įmonė tam technikos neturėjo, todėl reikėjo samdyti technikÄ ir žmones, reikėjo remontuoti įmonės pastatus, tvarkyti aplinkÄ , remontuoti įmonės technikÄ ir įrenginius, buvo rengiami kalėdiniai Å¡ventiniai vakarėliai (kaltinime nenurodyta, kad darbai nebuvo atliekami, o paslaugos nebuvo suteiktos, nebuvo rengiami kalėdiniai Å¡ventimai, kaip patikėtas turtas buvo pasisavintas ar buvo pervestas į savo banko sÄ skaitas, ar už jį buvo įsigytas turtas ir pan.).

Vien tai, kad atliekant darbus ir teikiant paslaugas kaltinamasis R. G. nesudarydavo darbo sutarčių, nėra pagrindas baudžiamajai atsakomybei atsirasti. Byloje nenustatyta R. G. veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, subjektyvioji pusė – tiesioginė tyčia, paimtus iš bendrovės kasos pinigus paversti juos savo turtu. Jei įmonės atstovai mano, kad darbai ar paslaugos buvo įvertinti per didelėmis kainomis, savo turtines teises gali ginti civilinėmis priemonėmis. Dėl to R. G. išteisintinas kaip nepadaręs veikos (BK 183 straipsnio 2 dalis), turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 3.4.

Teismas UAB „B“ (duomenys pakeisti) civilinį ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas) ir nepriteisė atstovavimo iÅ¡laidų. II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai 4. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroras R. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – pripažinti R. G. kaltu ir nuteisti jį: – pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

– pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iÅ¡ dalies sudedant ir paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimÄ .

IÅ¡ dalies tenkinti UAB „B“ (duomenys pakeisti) civilinį ieÅ¡kinį, priteisiant iÅ¡ R. G. 48 453,79 Eur žalos atlyginimÄ . 4.1. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, neatskleidė jų turinio, nevertino kompleksiÅ¡kai, nepalygino jų tarpusavyje, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos dėl turto iÅ¡vaistymo ir pasisavinimo. 4.2. Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad garažo statybai panaudotos lėšos buvo asmeninės B.

E. J. lėšos, nors ir pervestos į UAB „B“ (duomenys pakeisti) sÄ skaitas, ir tai, kad perduotas turtas B. E. J. buvo kaip dalies įmonės skolos grÄ Å¾inimas, nes tai neatitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių ir CK normų. 4.2.1. Kaltinamojo R. G., liudytojo B. E. J. parodymai, kiti baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad minėto garažo statyba vyko 2013 m. liepos–spalio mėn., statybos darbus vykdė UAB „B“ (duomenys pakeisti), darbams buvo naudojamos lėšos iÅ¡ bendrovės banko sÄ skaitos.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro (toliau – KTC) specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(04246)-IS1-245 nurodoma, kad 2011 m. sausio 1 d. B. E. J. pervestų į UAB “B“ (duomenys pakeisti) banko sÄ skaitÄ ar įmokėtų į kasÄ pinigų likutis sudarė 544 502 Lt. 2011 m. rugsėjo 29 d.–2014 m. sausio 22 d. laikotarpiu dar pervedė 167 348,67 Lt, iÅ¡ kurių 97 314 Lt B. E. J. pervedė 2013 m. rugpjūčio 5 d. Minėtos sumos užfiksuotos UAB „B“ (duomenys pakeisti) apskaitos registre sÄ skaitų aktyvumo ataskaitoje sÄ skaita 4016-B.

J. finansinė skola. Apklausiami kaltinamasis R. G. ir liudytojas B. E. J. patvirtino, kad akcininko į bendrovę įmokėti pinigai buvo kaip paskola įmonei (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), todėl minėti pinigai tapo UAB „B“ (duomenys pakeisti) nuosavybe. PrieÅ¡ingai negu konstatuojama skundžiamame nuosprendyje, kaltinamojo R. G. parodymai kaip tik ir įrodo, kad garažui, esančiam (duomenys neskelbtini), statyti buvo panaudotos UAB “B“ (duomenys pakeisti) lėšos, t. y. R. G. parodė, jog garažo statybai jis pinigus paimdavo iÅ¡ įmonės sÄ skaitos, garažo statybos iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti atimtos iÅ¡ B.

E. J. paskolos, tačiau tai nebuvo padaryta, dėl garažo statybos UAB „B“ (duomenys pakeisti) turėjo nuostolių, baigiant statyti garaÅ¾Ä 2013 m. gruodžio mėn. buvo iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita faktÅ«ra. Akivaizdu, jeigu garažo statybai bÅ«tų naudojamos asmeninės B. E. J. lėšos, R. G., kaip UAB „B“ (duomenys pakeisti) direktoriui, nebÅ«tų pagrindo garažo statybos iÅ¡laidų suma mažinti UAB „B“ (duomenys pakeisti) skolos B. E. J., iÅ¡raÅ¡ant sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , UAB „B“ (duomenys pakeisti) nebÅ«tų patyrusi nuostolių. 4.2.2.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad R. G. už UAB „B“ (duomenys pakeisti) priklausančius 12 000 Lt nupirko akcininkui B. E. J. traktoriukÄ â€“ žoliapjovę, už 4 000 Lt nupirko kubilÄ , akcininkui davė grynaisiais – 20 000 Lt, 30 500 Lt panaudojo sumokėti už UAB „B“ (duomenys pakeisti) darbuotojų R. P., S. G., A. B. darbÄ Å vedijoje B. E. J. namuose ir jam priklausančiose įmonėse Å vedijoje, tačiau UAB „B“ (duomenys pakeisti) skola akcininkui B.

E. J. dėl perduoto turto, bendrovės darbuotojų suteiktų paslaugų nebuvo sumažinta. Kaltinamojo R. G. parodymai, kad akcininkui B. E. J. buvo pateikti skaičiavimai, kiek jam įvairia forma suteikta naudos iÅ¡ įmonės, bet Å¡is atsisakė pasiraÅ¡yti bet kokius dokumentus, kurių pagrindu bÅ«tų galima sumažinti UAB „B“ (duomenys pakeisti) skolÄ , vertintini kritiÅ¡kai, nes jų nepatvirtina kiti baudžiamosios bylos duomenys. Liudytojas B. E. J. neigė tokias kaltinamojo nurodytas aplinkybes.

Lietuvos policijos KTC specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(04246)-IS1-245 nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktuose apskaitos registruose nurodyta, kad R. G. akcininkui B. E. J. perdavė 47 800 Lt grynaisiais, perleido B. E. J. turto ir paslaugų už 263 292,73 Lt. Tai patvirtina, kad nebuvo objektyvių aplinkybių, dėl kurių R. G. nebÅ«tų galėjęs tinkamai buhalteriÅ¡kai įforminti viso turto įgijimo ir perdavimo, paslaugų suteikimo akcininkui B. E. J. bei tinkamai sumažinti UAB „B“ (duomenys pakeisti) skolÄ B.

E. J.. 4.3. Prokuroras nurodo, kad Å iaulių apygardos teismas, iÅ¡teisinęs R. G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, kad kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimÄ jo padarytoje veikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-208/2008, Nr. 2K-368/2008, Nr. 2K-163/2009, Nr. 2K-197/2012).

Kaip matyti, tokie kaltinamojo R. G. teiginiai, jog pinigai buvo išleisti įmonės reikmėms, nėra patvirtinti jokiais kitais byloje surinktais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kuriais būtų užfiksuoti R. G. nurodyti bendrovei suteiktų darbo paslaugų pirkimo, kalėdinių vakarėlių užsakymo už grynuosius pinigus faktai, todėl R. G. teiginiai dėl lėšų panaudojimo UAB „B“ (duomenys pakeisti) naudai yra deklaratyvaus pobūdžio ir savaime nelaikytini pakankamu pagrindu paneigti, kad jis pasisavino jam patikėtas UAB „B“ (duomenys pakeisti) priklausančias pinigines lėšas – 51 721,25 Lt (14 979,51 Eur). 4.4.

Apibendrindamas prokuroras teigia, kad kaltinamojo R. G. veiksmai, t. y. UAB „B“ (duomenys pakeisti) turto perleidimas tretiesiems asmenims, laikytini neteisėtais, nes nei CK, nei ABÄ®, nei UAB „B“ (duomenys pakeisti) įstatuose nenustatytos jokios bendrovės vadovo teisės savo nuožiÅ«ra, be jokio teisinio pagrindo disponuoti UAB „B“ (duomenys pakeisti) turtu, perleisti jį tretiesiems asmenims ar paversti jį nuosavu. IÅ¡ iÅ¡tirtų įrodymų matyti, kad UAB „B“ (duomenys pakeisti) dėl iÅ¡Å¡vaistyto turto patyrė 115 580 Lt, o dėl pasisavinto turto – 51 721,25 Lt turtinę žalÄ , todėl kaltinamojo R.

G. veikoje yra BK 184 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų požymiai. 4.5. Prokuroras nurodo, kad turi būti iš dalies tenkinamas civilinis ieškinys, nes UAB “B“ (duomenys pakeisti) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, dėl to Šiaulių apskrities VPK KP ENTV buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 05-2-00214-16 pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, R. G. buvo įtariamas, jog nepildė žaliavų, medžiagų ir sudedamųjų dalių, kuro nurašymo dokumentų, netvarkė medienos gamybos apskaitos, nevedė 2012 m. sausio–2014 m. rugsėjo 3 d. laikotarpio atskaitingo asmens R.

G. ir kitų atskaitingų asmenų avanso apyskaitų, apskaitoje nefiksavo prekių ar paslaugų, kurių vertė 42 520,92 Lt, įsigijimo dokumentų, apskaitoje neregistravo turto, paslaugų, pinigų perdavimo akcininkui B. E. J., nepildė kasos knygos ir tyrimui nepateikė kasos dokumentų, nors 2012 m. spalio 16 d.–2014 m. rugsėjo 3 d. laikotarpiu vykdė atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Dėl to, kas paminėta pirmiau, UAB „B“ (duomenys pakeisti) buvo realiai padaryta žala, t. y. R. G. neteisėti veiksmai buvo nustatyti tik su teisėsaugos pagalba, pradėjus ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-31595-15, Lietuvos policijos KTC specialistui atlikus objektų tyrimus ir pateikus specialisto iÅ¡vadas.

Taigi civilinei ieÅ¡kovei UAB „B“ (duomenys pakeisti) buvo apsunkintos galimybės civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises. Pažymi ir tai, kad nenustatyta, jog R. G. bÅ«tų turėjęs turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , t. y. UAB „B“ (duomenys pakeisti) pažeistos teisės atkÅ«rimas buvo neperspektyvus.

5. Civilinės ieÅ¡kovės UAB „B“ (duomenys pakeisti) atstovas T. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – pripažinti R. G. kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį, skirti BK nustatytÄ bausmę bei patenkinti UAB „B“ (duomenys pakeisti) visÄ civilinį ieÅ¡kinį. 5.1. UAB „B“ (duomenys pakeisti) atstovas nurodo, kad priimant nuosprendį buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, neteisingai aiÅ¡kintos įrodinėjimÄ reglamentuojančios BPK nuostatos, todėl jis neteisėtas, nepagrįstas ir turi bÅ«ti panaikintas.

Apelianto vertinimu, R. G. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus šiuo atveju buvo įrodyta, todėl privalo būti priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis ir patenkintas UAB „B“ (duomenys pakeisti) civilinis ieškinys. 5.2. Apeliantas teigia, kad R. G. kaltinamajame akte nurodytu laikotarpiu buvo UAB „B“ (duomenys pakeisti) vienasmeniu valdymo organu – direktoriumi, ir jam buvo patikėtas įmonės turtas. Iš 2016 m. vasario 18 d. specialisto išvados Nr. 140-(04246)-IS1-245 matyti, kad nebuvo pateikta jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kiek konkrečiai R.

G. sumokėjo už prekes ir paslaugas, t. y. kiek gauto avanso laikotarpiu 2011 m. sausio 1 d.–2014 m. rugsėjo 3 d. buvo panaudota įmonės reikmėms. IÅ¡nagrinėjus 2015 m. birželio 25 d. UAB „B“ (duomenys pakeisti) įraÅ¡us apskaitos registruose matyti, kad nėra jokių objektyvių duomenų apie juose nurodyto atitinkamo turto realų naudojimÄ UAB „B“ (duomenys pakeisti) veikloje ir net nepateikti iÅ¡laidas pateisinantys dokumentai. Be to, R. G. pozicijos, kad pinigai buvo perduoti akcininkui B.

E. J., nepatvirtina pirmiau nurodyta specialisto iÅ¡vada, nes nebuvo pateikti jokie tai patvirtinantys dokumentai. Taip pat nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad iÅ¡teisintasis turėjo kokį nors teisinį pagrindÄ tokiam perdavimui. Byloje nėra dokumentų, kurie pagrįstų ar pateisintų garažo statybos iÅ¡laidas ir paliudytų apie UAB „B“ (duomenys pakeisti) skolos akcininkui sumažinimÄ tokių iÅ¡laidų sumos dydžiu. Taigi nesant byloje tokių duomenų, kurie patvirtintų, jog R. G. iÅ¡ UAB „B“ (duomenys pakeisti) gautus pinigus panaudojo bendrovės naudai, teismas privalėjo konstatuoti esant įrodytai turto iÅ¡Å¡vaistymo sudėčiai ir R.

G. pripažinti kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. 5.3. Civilinės ieškovės atstovas taip pat nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria R. G. išteisintas dėl BK 183 straipsnio, nes kaltininko tvirtinimai dėl turto panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis ir dokumentais, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-451/2004, Nr. 2K-440/2005, Nr. 2K-202/2006, Nr. 2K-213/2006, Nr. 2K-47/2007, Nr. 2K-108/2008, Nr. 2K-208/2008, Nr. 2K-368/2008, Nr. 2K-61/2009, Nr. 2K-163/2009, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-7-84/2012).

Apelianto teigimu, Å¡iuo atveju nustatyta, kad R. G. gavo iÅ¡ UAB „B“ (duomenys pakeisti) kasos bei, naudodamasis banko kortele, išėmė iÅ¡ bendrovės banko sÄ skaitos grynuosius pinigus – iÅ¡ viso 1 309 743,01 Lt, iÅ¡ kurių 1 142 441,76 Lt panaudojo UAB „B“ (duomenys pakeisti) veikloje (975 834,07 Lt panaudojo UAB „B“ (duomenys pakeisti) veikloje + 166 607,69 Lt, kuriuos panaudojo UAB „B“ (duomenys pakeisti) veikloje, tačiau Å¡ias iÅ¡laidas pateisinančių dokumentų nepateikė), 115 580 Lt panaudojo trečiųjų asmenų naudai, o dėl likusios sumos – 51 721,25 Lt – patirtoms Å«kio iÅ¡laidoms ar kitokiam piniginių lėšų panaudojimui pateisinti nepateikė patvirtinančių dokumentų, piniginių lėšų bendrovei negrÄ Å¾ino.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad nėra iÅ¡laidas pateisinančių dokumentų ir dėl 166 607,69 Lt panaudojimo UAB „B“ (duomenys pakeisti) veikloje, todėl R. G. veika atitinka turto pasisavinimo sudėtį, ir jis privalo bÅ«ti pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. 5.4. Panaikinus pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priėmus naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį tenkinti civilinį ieÅ¡kinį jame nurodytais motyvais.

2. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė prokuroro ir civilinės ieÅ¡kovės atstovo apeliacinius skundus tenkinti iÅ¡ dalies ir R. G. nuteisti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Civilinės ieÅ¡kovės UAB „B“ (duomenys pakeisti) atstovas prašė bendrovės apeliacinį skundÄ patenkinti. IÅ¡teisintasis ir jo gynėja prašė prokuroro ir civilinės ieÅ¡kovės atstovo apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 3. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro ir civilinės ieÅ¡kovės UAB „B“ (duomenys pakeisti) atstovo T. R. apeliaciniai skundai atmetami.

4. Apeliaciniame skunde prokuroras ir civilinės ieÅ¡kovės atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta iÅ¡vada, kad byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai nepatvirtina R. G. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, bei praÅ¡o šį asmenį pripažinti kaltu ir nuteisti pagal jo padarytas nusikalstamas veikas atitinkančius BK straipsnius. 8.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ neperžengdama nagrinėjamų apeliacinių skundų ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis), neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisindamas R.

G. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ar padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidÄ . Prokuroro ir civilinės ieÅ¡kovės atstovo apeliaciniuose skunduose pateikti argumentai dėl netinkamo byloje surinktų įrodymų vertinimo, iÅ¡teisinant R. G. pagal minėtus BK straipsnius, nesudaro teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio. Dėl nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 183 straipsnio 2 dalyje 5. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ arba jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, o to paties straipsnio 2 dalyje, be kitų kvalifikuojamųjų požymių, nustatyta baudžiamoji atsakomybė už didelės vertės svetimo turto pasisavinimÄ .

Turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimas savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas, t. y. kai imama elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaroma žala turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojui ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas, akcininkai neturi turtinės teisės valdyti, naudoti įmonės turto ir disponuoti juo kaip nuosavu.

Uždarosios akcinės bendrovės vadovo ir net vienintelio akcininko veiksmai netinkamai disponuojant įmonės turtu tam tikromis aplinkybėmis gali bÅ«ti kvalifikuojami kaip svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimas ar iÅ¡Å¡vaistymas. Kita vertus, netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla visų pirma suprantama kaip Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.83–2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas, todėl, taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę už netinkamÄ bendrovės turto panaudojimÄ , svarbu įsitikinti, kad bendrovės vadovo veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas.

6. Kvalifikuojant kaltininko veikÄ pagal BK 183 straipsnį, turi bÅ«ti nustatyti ir subjektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai – tiesioginė tyčia. Turto pasisavinimo atveju tiesioginė tyčia reiÅ¡kia, kad kaltininkas, kuriam patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iÅ¡ bendrovės kasos, nori paversti jį nuosavu turtu, taip siekdamas naudos savininko sÄ skaita. Sprendžiant, ar kaltininkas, neteisėtai disponuodamas jos lėšomis, padarė BK 183 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumÄ ), t. y. kokį sumanymÄ turėjo kaltininkas, paimdamas pinigus, kurie turėjo bÅ«ti panaudoti konkrečiam tikslui, ir jais disponuodamas: ar juos panaudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar įmonės reikmėms.

Apie kaltininko sumanymo turinį sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip Å¡ios lėšos buvo naudojamos, ar dėl to įmonei buvo padaryta žala, taip pat į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Darant iÅ¡vadÄ dėl kaltininko veiksmų atitikties arba neatitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi bÅ«ti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms faktÄ . Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininko parodymai, jog bendrovės lėšos buvo paimtos ir naudotos jos reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties buvimÄ jo padarytoje veikoje.

Kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo bendrovės reikmėms turi bÅ«ti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iÅ¡ bendrovės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veikÄ kaip turto pasisavinimÄ (BK 183 straipsnis), neturi reikÅ¡mės, kokiais kitais tikslais (pvz., siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-213/2012, Nr. 2K-382-489/2015).

7. R. G. buvo kaltinamas tuo, kad, nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. bÅ«damas UAB „B“ (duomenys pakeisti) direktoriumi ir kasininku bei einamų pareigų pagrindu bÅ«damas materialiai atsakingas už jam patikėtÄ UAB „B“ (duomenys pakeisti) turtÄ , nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 3 d. vienas disponuodamas bendrovės piniginėmis lėšomis banko sÄ skaitoje ir bendrovės kasoje kaip atskaitingas asmuo iÅ¡ UAB „B“ (duomenys pakeisti) kasos ir banko sÄ skaitos iÅ¡simokėjo 1 309 743,01 Lt, iÅ¡ kurių 51 721,25 Lt patirtoms Å«kio iÅ¡laidoms pateisinti ar kitokį piniginių lėšų panaudojimÄ patvirtinančių dokumentų nepateikė, piniginių lėšų bendrovei negrÄ Å¾ino, taip pasisavino didelės vertės jam patikėtÄ svetimÄ turtÄ , t. y. UAB „B“ (duomenys pakeisti) priklausančias pinigines lėšas – 51 721,25 Lt (14 979,51 Eur).

8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tiki R. G. parodymais, kad įmonės pinigai buvo leidžiami bÅ«tent jos naudai. Teisėjų kolegija su tokiais apygardos teismo argumentais sutinka, nors iÅ¡ tiesų nuteistasis neturėjo dalies dokumentų, pagrindžiančių pinigų panaudojimÄ , tačiau nuteistojo R. G. parodymus, kad pinigus leido sumokėti asmenims, su kuriais nebuvo sudaręs darbo sutarčių, už atliktas paslaugas, t. y. sniego valymÄ , įmonės pastatų ir prie jų esančių kelių, įrenginių remontÄ , kitÄ aplinkos tvarkymÄ , Å¡ventinių vakarėlių rengimÄ , patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. 12.1.

IÅ¡teisintasis R. G. parodė, kad jis nesisavino UAB „B“ (duomenys pakeisti) priklausančių piniginių lėšų. Ä®monė neturėjo savo Å«kio skyriaus, todėl Å«kio darbams buvo samdomi aplinkinių kaimų Å«kininkai, kiti gyventojai (bedarbiai). Su jais nebuvo sudaromos darbo sutartys, jiems buvo mokomi grynieji pinigai. Ä®monė įkurta kaimiÅ¡koje vietovėje, žiemomis reikėdavo nuo kelio valyti sniegÄ , remontuoti keliÄ , įmonėje atlikti remonto darbus, taisyti sugedusiÄ Ä¯monės technikÄ , todėl kas mėnesį tekdavo iÅ¡leisti ne mažiau kaip 1 000 Eur, ir tai tęsėsi ketverius metus.

PrieÅ¡ kiekvienas Kalėdas darbuotojams buvo rengiami kalėdiniai vakarėliai, jiems įteikiamos dovanos, užsakoma kavinė, meninė programa. Buvo sÄ skaitų, kurias pateikdavo buhalterijai, tačiau ne visiems atliktiems darbams ar suteiktoms paslaugoms buvo iÅ¡raÅ¡omos sÄ skaitos. Taip pat buvo Å¡venčiamas įmonės akcininko B. E. J. gimtadienis, jam perkamos dovanos (t. 8, b. l. 115). Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, R. G. patvirtino, kad dėl įvairių Å«kio darbų kreipdavosi į Å«kininkus, kaip į fizinius asmenis, su kuriais už atliktus darbus ir atsiskaitydavo (t. 10, b. l. 131). 12.2.

Liudytoja J. G. parodė, kad B. E. J. buvo perduodami įvairÅ«s daiktai ir automobiliai, taip pat dovanos prieÅ¡ Kalėdas. Taip pat parodė, kad Lietuvoje buvo Å¡venčiamas įmonės akcininko Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imtmetis, o už Å¡ventę, B. E. J. nurodymu, sumokėjo UAB „B“ (duomenys pakeisti). Taip pat trejus metus buvo Å¡venčiamos Kalėdos, darbuotojams mokamos premijos. Už sniego valymÄ ir kelių užpylimÄ fiziniams asmenims, kurie tai darydavo, įmonė sumokėdavo grynaisiais pinigais (t. 9, b. l. 21–22). 12.3.

Liudytoja G. N. parodė, kad R. G. kaip Naujųjų metų dovanÄ buvo atsiuntęs televizorių (t. 9, b. l. 122). 12.4. Liudytoja A. K. parodė, kad UAB „B“ (duomenys pakeisti) akcininkui B. E. J. iÅ¡ Lietuvos buvo vežami daiktai, dovanos, bet įmonės apskaitoje tai nebuvo parodyta, nes jai, kaip buhalterei, nebuvo pateikti dokumentai (t. 9, b. l. 91). 12.5. Liudytojas B. E. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad Kalėdų proga dovanų yra gavęs televizorių, du Å¡ildytuvus, du vandens siurblius, žoliapjovę.

R. G. jam atvežtus daiktus turėjo nuraÅ¡yti nuo UAB „B“ (duomenys pakeisti) sÄ skaitos. Jis, kaip įmonės akcininkas, R. G. nekėlė jokių reikalavimų dėl įmonės vardu nupirkto turto perdavimo. Taip pat parodė, kad jam nežinoma, kokios sumos buvo panaudotos įmonės darbuotojų vakaronėms (t. 2, b. l. 3–4; t. 5, b. l. 105–109). 12.6. Taigi remiantis aptartais parodymais galima daryti iÅ¡vadÄ , kad UAB „B“ (duomenys pakeisti) buhalterinėje apskaitoje buvo matomos ne visos operacijos, nes dalis dokumentų įmonės buhalterei nebuvo pateikti, o įmonės lėšos buvo naudojamos įmonės reikmėms ne tik atsiskaitant pagal sÄ skaitas, bet ir nesant sÄ skaitų, tai patvirtino iÅ¡teisintasis R.

G., byloje apklausti liudytojai ir pats UAB „B“ (duomenys pakeisti) akcininkas B. E. J.. 12.7. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. kovo 1 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-IS1-1237 nurodoma, kad tyrimui atlikti pateiktoje suvestinėje „R. G. SÄ skaita (duomenys neskelbtini) grafoje pirkta „B“ (duomenys pakeisti) be sÄ skaitų“ nurodyta, kad 2011–2014 m. R. G. už įvairius darbus, paslaugas, kalėdinius vakarėlius sumokėjo 129 100 Lt, tačiau mokėjimus pateisinančių dokumentų nepateikė (t. 4, b. l. 84–91).

Net ir vadovaujantis pastarÄ ja specialisto iÅ¡vada Nr. 140-IS1-1237 negalima konstatuoti, kad R. G. pasisavino UAB „B“ (duomenys pakeisti) priklausantį turtÄ už 51 721,25 Lt (14 979,51 Eur). Å i iÅ¡vada tik patvirtina faktÄ , kad nusikaltimo objektas – UAB „B“ (duomenys pakeisti) turtas, t. y. 51 721,25 Lt (14 979,51 Eur), – nebuvo grÄ Å¾intas įmonei arba nebuvo pateikti Å¡io turto panaudojimÄ Ä¯monės reikmėms pateisinantys dokumentai, tačiau niekaip nepatvirtina nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymių, t. y. nuteistojo kaltės padarius šį nusikaltimÄ . 12.7.1.

Kaip jau minėta, turto pasisavinimo faktÄ nuteistasis neigia, kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių šį faktÄ , byloje nesurinkta. Tuo labiau kad byloje taip pat nėra galimybės nustatyti tikslios sumos, kurios panaudojimas įmonės reikmėms nepagrįstas finansiniais dokumentais. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. vasario 18 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(04246)-IS1-245 nurodoma, kad tyrimui atlikti nepateiktos R. G. avanso ataskaitos, kitų UAB „B“ (duomenys pakeisti) atskaitingų asmenų avanso apyskaitos, kasos dokumentai, todėl specialistė neturi galimybės nustatyti, ar tyrimui atlikti pateikti visi prekių, paslaugų pirkimo bei atlyginimų mokėjimo dokumentai, kai už prekes, paslaugas ir su bendrovės darbuotojais buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, taip pat specialistė negali nustatyti, kiek konkrečiai R.

G. sumokėjo už prekes ir paslaugas, t. y. kiek gauto avanso buvo panaudota įmonės reikmėms ir kiek jis liko skolingas bendrovei (t. 4, b. l. 28–44). Taigi matyti, kad specialistė pateikė iÅ¡vadÄ , pagrįstÄ taip pat tik prielaidomis. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant patikrinti galimÄ turto pasisavinimo faktÄ , paÅ¡alinti abejones dėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, buvo apklausta byloje specialius tyrimus atlikusi specialistė. Specialistė B. M. paaiÅ¡kino, kad bendra suma, kurios panaudojimas nepagrįstas dokumentais, yra 333 908,94 Lt, tačiau ji nepateikia konkrečios iÅ¡vados, kad tai yra UAB „B“ (duomenys pakeisti) padaryta žala, kad tyrimui atlikti nebuvo pateikti visi reikalingi dokumentai (t. 10, b. l. 129).

Kita vertus, atsižvelgus į tai, kad suma, kurios panaudojimas nepagrįstas dokumentais, yra daug didesnė, nei nurodyta kaltinime, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad prokuroras ir civilinė ieÅ¡kovė sutinka, kad dalies pinigų panaudojimas, nors jis ir nebuvo pagrįstas jokiais finansiniais dokumentais, buvo atliktas UAB „B“ (duomenys pakeisti) naudai ir reikmėms. 12.7.2. Likus nepaÅ¡alintoms abejonėms, negalima daryti iÅ¡vados, kad nuteistasis kaltinime nurodytÄ pinigų sumÄ pasisavino. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltininko kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Išnaudojus visas galimybes ir nepavykus pašalinti abejonių, jos turi būti aiškinamos nuteistojo naudai.

9. Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina nuteistojo R. G. parodymus, kad UAB „B“ (duomenys pakeisti) priklausančios lėšos buvo naudojamos atsiskaitant be sÄ skaitų už įvairius darbus, paslaugas, kalėdinius vakarėlius, todėl pagrįstai įvertintos kaip iÅ¡leistos įmonės reikmėms, o R. G. iÅ¡teisintas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Dėl nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 184 straipsnio 2 dalyje 10. Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iÅ¡Å¡vaistė jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ arba turtinę teisę arba didelės mokslinės vertės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės vertybes.

Turto iÅ¡Å¡vaistymas – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas tretiesiems asmenims, padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui ar teisėtam valdytojui. Turto iÅ¡Å¡vaistymo neteisėtumas pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkui patikėtas ar jo žinioje esantis svetimas turtas (turtinė teisė) neteisėtai perleidžiamas tretiesiems asmenims, jei tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto (turtinės teisės) patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto (turtinės teisės) patikėjimo ar buvimo žinioje sÄ lygos, turto (turtinės teisės) savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala.

Turto (turtinės teisės) perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168/2013). Turto perleidimas apima turto pardavimÄ , dovanojimÄ ar kitokį perleidimÄ tretiesiems asmenims. Å io nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant turto iÅ¡Å¡vaistymÄ reikia konstatuoti, ar neteisėtai disponuojant įmonės turtu buvo padaryta turtinė žala. Turtinė žala turi bÅ«ti reali, o ne tik konstatuojama pagal įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-210/2012, Nr. 2K-P-78/2012).

Konstatuojant turtinės žalos kilimÄ ne mažiau svarbu įvertinti, kieno – įmonės ar asmeninėms – reikmėms turtas (turtinė teisė) buvo panaudotas. Jei iÅ¡ įmonės neteisėtai paimtu turtu disponuojama Å¡ios įmonės naudai (interesais), turtinė žala, bÅ«dinga turto iÅ¡Å¡vaistymui, nėra padaroma, todėl tokia veika pagal BK 184 straipsnį paprastai nekvalifikuojama.

11. Taigi ne kiekvienu atveju, kai padaryta veika formaliai atitinka turto iÅ¡vaistymo, nustatyto BK 184 straipsnyje, sudėties požymius, ji pripažįstama nusikalstama. Veika turi ne tik formaliai atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymius, bet ir bÅ«ti pavojinga. Kiekvienu atveju turi bÅ«ti įvertinama, ar veikos pavojingumas yra pakankamas veikÄ pripažinti nusikalstama, ar ji pagal savo pavojingumÄ laikytina mažiau pavojingu teisės pažeidimu (administraciniu, drausminiu nusižengimu, civiliniu deliktu).

Toks aiÅ¡kinimas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nuostatÄ , kad nusikalstamomis veikomis įstatyme gali bÅ«ti pripažintos tik tokios veikos, kurios iÅ¡ tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iÅ¡ tikrųjų daroma žala arba dėl kurių kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos, ir asmens elgesys esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėse valstybėse suprantama kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė), naudojama saugomų teisinių gėrių apsaugai, todėl ir taikoma ji turėtų būti tik tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų pasiekti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-251/2013, Nr. 2K-451/2014, Nr. 2K-518/2014).

12. R. G. buvo iÅ¡teisintas dėl kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, kad jis, bÅ«damas UAB „B“ (duomenys pakeisti) direktoriumi, UAB „B“ (duomenys pakeisti) priklausančias pinigines lėšas panaudojo niekaip su bendrovės veikla nesusijusiems mokėjimams už prekes ir paslaugas trečiųjų asmenų naudai, t. y. 45 000 Lt jis panaudojo garažo, priklausančio bendrovės akcininko B. E. J. draugei G. N., statybai; už 12 000 Lt nupirko akcininkui B. E. J. traktoriukÄ -žoliapjovę; už 4 000 Lt nupirko akcininkui B.

E. J. kubilÄ maudynėms; 30 500 Lt panaudojo sumokėti už UAB „B“ (duomenys pakeisti) darbuotojų R. P., S. G., A. B. darbÄ pas privačius asmenis Å vedijoje; du kartus akcininkui B. E. J.davė grynaisiais pinigais po 10 000 Lt; pervedė iÅ¡ UAB „B“ (duomenys pakeisti) banko sÄ skaitos 4 080 Lt niekaip su UAB „B“ (duomenys pakeisti) veikla nesusijusiai I. D., taip iÅ¡Å¡vaistė jam patikėtÄ didelės vertės svetimÄ UAB „B“ (duomenys pakeisti) turtÄ â€“ 115 580 Lt (33 474,28 Eur).

13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nepaneigti iÅ¡teisintojo R. G. parodymai, jog bendrovės turto perdavimas bendrovės akcininkui B. E. J. buvo skolos jam (B. E. J.) grÄ Å¾inimas, todėl bendrovės akcininko negalima laikyti trečiuoju asmeniu, kuriam neteisėtai ir neatlygintinai perduotas bendrovės turtas BK 184 straipsnio prasme. Teisėjų kolegija su tokiais apygardos teismo argumentais sutinka, nes visi byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrovei priklausančio turto ir grynųjų pinigų perdavimas buvo skolos akcininkui grÄ Å¾inimas. 17.1.

IÅ¡teisintasis R. G. parodė, kad B. E. J., kaip UAB „B“ (duomenys pakeisti) akcininkas, į bendrovės sÄ skaitÄ Ä¯mokėdavo savo grynuosius pinigus, kurie buvo paskola UAB „B“ (duomenys pakeisti). Kam konkrečiai įmokėdavo pinigus, B. E. J. nenurodydavo. Taip pat parodė, kad G. N. su B. E. J. nuo 2010 m. gyveno kartu. B. E. J. sakydavo, kad žiemÄ reikia aprÅ«pinti G. N. motinÄ malkomis, todėl R. G. jai veždavo malkų, briketų. 2012 m. pavasarį buvo pradėta tvarkyti G. N. motinos namų aplinka, alpinariumai, nudažytas namas.

UAB „B“ (duomenys pakeisti) tam pinigų neskyrė. Taip pat buvo supuvęs, sulinkęs medinis garažas, kurio pamatai buvo akmeniniai ir kurį B. E. J. pasisiÅ«lė nugriauti bei pasatyti naujÄ , pateikė brėžinius ir pasakė, kad UAB „B“ (duomenys pakeisti) statys garaÅ¾Ä . B. E. J. jam (R. G.) liepė susirasti darbininkus ir pradėti garažo statybÄ . Liepė iÅ¡raÅ¡yti jo bendrovei 98 tÅ«kstančių kronų (apie 30 tÅ«kstančių litų) sÄ skaitÄ , pagal kuriÄ pinigai buvo pervesti į UAB „B“ (duomenys pakeisti) sÄ skaitÄ .

Vėliau B. E. J. pervedė 48 tÅ«kstančius kronų į UAB „B“ (duomenys pakeisti) sÄ skaitÄ . R. G. pasiÅ«lė savo tėvui pastatyti garaÅ¾Ä . Pastarasis sutiko, taip pat surado dar porÄ Å¾monių, kurie galėtų padėti. Dėl to R. G. iÅ¡ UAB „B“ (duomenys pakeisti) kasos paimdavo grynuosius pinigus statybinėms medžiagoms pirkti ir darbininkams sumokėti. Pinigus mokėdavo grynaisiais, vokeliuose, darbininkai niekur nepasirašė. Baigus garažo statybÄ , atvažiavo B. E. J., kuriam viskas tiko, tačiau pasakė, kad daugiau nieko nestatys, nes tai atsėjo brangiai.

IÅ¡ viso garažo statybai buvo pervesta apie 98 tÅ«kstančiai kronų, kurių pakako garažui pastatyti. Baigus statyti garaÅ¾Ä , B. E. J. buvo pateikta sÄ mata, kiek buvo iÅ¡leista grynųjų pinigų, už kokius darbus buvo sumokėta. Buvo sutarta, kad tuos pinigus minusuos iÅ¡ B. E. J. suteiktos paskolos UAB “B“ (duomenys pakeisti). Taip pat parodė, kad Å vedijos įmonei „L“ (duomenys pakeisti), kurios savininkas buvo B. E. J., UAB „B“ (duomenys pakeisti) darydavo stakles ir veždavo kas mėnesį.

Buvo iÅ¡vežta produkcijos už 15 tÅ«kstančių kronų. Traktoriukas-žoliapjovė ir kubilas maudynėms buvo nupirkti B. E. J. ir iÅ¡vežti į jo namus Å vedijoje. Darbuotojai R. P. S. G., A. B. 2011 m. buvo iÅ¡vykę į Å vedijÄ , bet nebuvo įformintos komandiruotės, jie dirbo B. E. J. įmonėje ir pas jį namuose. Darbuotojams buvo iÅ¡mokėta 30 500 Lt atlyginimo. Pas B. E. J. taip pat dirbo I. D. vyras. Pinigai buvo sumokėti I. D., nes jie ten dirbo kaip Å¡eima. Už atliktus darbus sumokėjo UAB “B“ (duomenys pakeisti).

Buvo sutarta, kad akcininkas B. E. J. skolÄ iÅ¡ UAB „B“ (duomenys pakeisti) atsiims Å¡ių darbuotojų darbu, prekėmis, daiktais. Jam buvo pigiau samdyti žmones iÅ¡ Lietuvos, negu iÅ¡ Å vedijos. Sakė, kad pinigus nuskaičiuos nuo bendrovės skolos. Taip pat parodė, kad B. E. J. jo paties praÅ¡ymu du kartus yra perdavęs po 10 000 Lt (t. 8, b. l. 182–185). 17.2. Liudytoja J. G. parodė, kad B. E. J. buvo perduodami konkretÅ«s daiktai: automobiliai, traktoriai, kubilas maudynėms, dovanos prieÅ¡ Kalėdas.

Viskas buvo fiksuojama. B. E. J. sakydavo, kad UAB „B“ (duomenys pakeisti) jam daug skolinga ir jam perduotÄ turtÄ minusuos iÅ¡ bendrovės skolos. Garažas ViekÅ¡niuose buvo statomas iÅ¡ B. E. J. pinigų, jis pervedė į bendrovę pinigus ir paprašė R. G. pastatyti garaÅ¾Ä . Pinigus pervesdavo dalimis. Pasakė, kad jei pastatys garaÅ¾Ä , tada sumažins skolÄ . Ä® Å vedijÄ 2011–2012 m. važiavo UAB „B“ (duomenys pakeisti) darbuotojai, kurie ten B. E. J. statė pastatus, dažė fabrikÄ , mÅ«rijo krosnis.

Už atliktus darbus mokėdavo UAB “B“ (duomenys pakeisti). Darbuotojai iÅ¡vykdavo mėnesiui, savaitei (t. 9, b. l. 21–23). 17.3. Liudytojas B. E. J. parodė, kad jis buvo vienintelis UAB “B“ (duomenys pakeisti) akcininkas, todėl jis, kaip bendrovės akcininkas, UAB „B“ (duomenys pakeisti) skolino asmeninius pinigus, už kuriuos bendrovė galėjo pirkti pastatus, automobilius, įrenginius, mechanizmus, medžiagas, ir tai buvo paskola sau pačiam. Parodė, kad R. G. paklausė, ar jis galėtų pastatyti garaÅ¾Ä ViekÅ¡niuose, surasti žmonių, kurie galėtų tai padaryti.

Sutarė, kad garažo statyba kainuos 25 000 litų. Garažo statybai pinigus pervesdavo mokėjimo nurodymais į UAB “B“ (duomenys pakeisti) banko sÄ skaitÄ . UAB „B“ (duomenys pakeisti) prie garažo statybos prisidėjo. IÅ¡ viso garažo statyba kainavo 32 000 Lt. IÅ¡ UAB „B“ (duomenys pakeisti) gavo traktoriukÄ , kuriam buvo permontuotas galingesnis variklis, nes jo traktoriukas buvo sugedęs. Traktoriukui pirkti buvo panaudoti UAB “B“ (duomenys pakeisti) pinigai. Kubilo maudynėms, kuris buvo jam atsiųstas ir kurį jis turi, niekada neužsakė, nes jam jo nereikėjo.

Buvo žmonių, kurie dirbo jo namuose, ir jis jiems sumokėjo savo asmeniniais pinigais. Dirbo du žmonės, bet tai nesusiję su UAB „B“ (duomenys pakeisti). UAB “B“ (duomenys pakeisti) jam pateikė medienos granulių, kurių vertė galėjo bÅ«ti apie 200 000 litų. Taip pat R. G. vienÄ kartÄ jam perdavė 17 000 Å vedijos kronų (t. 9, b. l. 122–123). 17.4. Liudytoja G. N. parodė, kad B. E. J. paprašė R. G. surasti žmonių, kurie galėtų pasatyti garaÅ¾Ä . Garažo statybai reikalingus pinigus B.

E. J. pervedė į UAB „B“ (duomenys pakeisti) banko sÄ skaitÄ . Pabaigus garažo statybÄ , papildomai sumokėta 3 000 Lt. Garažo statyba iÅ¡ viso kainavo 28 000 Lt. Ji asmeniÅ¡kai savo pinigų už garažo statybÄ nemokėjo (t. 9, b. l. 121–122). 17.5. Liudytojas S. G. parodė, kad vasaros metu yra dirbęs UAB “B“ (duomenys pakeisti). Nuo 2011 m. tris vasaras dirbo Å vedijoje, pas B. E. J., tačiau atlyginimÄ jam mokėdavo UAB „B“ (duomenys pakeisti). Per mėnesį uždirbdavo apie 5–6 tÅ«kstančius litų.

B. E. J. turėjo didelį namÄ , reikėdavo prie namo dirbti, dažyti. Teko ir kitoje B. E. J. įmonėje dirbti. Ten dirbo su A. D.. Pinigus gaudavo grįžęs į LietuvÄ , tačiau niekur nepasiraÅ¡ydavo. Per visÄ darbo laikÄ uždirbo apie 30–40 tÅ«kstančių litų. Kubilas maudynėms buvo UAB „B“ (duomenys pakeisti), o vėliau atsirado B. E. J. namuose (t. 9, b. l. 92). 17.6. Liudytojas S. G. parodė, kad 2013 m. vasarÄ statė garaÅ¾Ä ViekÅ¡niuose, dirbdavo savaitgaliais. Garažas buvo statomas Å¡vedo praÅ¡ymu (Å¡vedas paprašė jo sÅ«naus R.

G.). Garažo statybai reikalingas lėšas atveždavo grynaisiais pinigais R. G.. Kiek iÅ¡leisdavo, tiek ir paimdavo. Pildė raÅ¡telį, kiek iÅ¡leisdavo, kad turėtų kuo pasiteisinti prieÅ¡ sÅ«nų. Medžiagoms iÅ¡leido apie 30 tÅ«kstančių litų, o iÅ¡ viso garažo statybai iÅ¡leido apie 40–50 tÅ«kstančių litų. R. G. jam sakė, kad garažui buvo skirti Å¡vedo pinigai (t. 9, b. l. 23). 17.7. Liudytojas V. K. parodė, kad prieÅ¡ 3 ar 4 metus R. G. tėvo papraÅ¡ytas ViekÅ¡nių miestelyje padėjo statyti garaÅ¾Ä .

Dirbo porÄ savaitgalių, už dienÄ mokėdavo po 100 litų. Pinigus mokėjo S. G. (t. 9, b. l. 92–93). 17.8. Liudytojas R. P. parodė, kad UAB „B“ (duomenys pakeisti) dirbo elektriku, santechniku. Ä® Å vedijÄ buvo iÅ¡vykęs 5 ar 6 kartus, kai paskambindavo Å¡vedas. Yra montavęs kondicionierius Å¡vedo įmonėje, taip pat atliko visus santechnikos darbus Å¡vedo namuose. Å vedas skambindavo direktoriui, kad atsiskaitytų, ir visada atsiskaitydavo UAB „B“ (duomenys pakeisti). Atlyginimo gaudavo apie 600–700 litų.

Jam mokėdavo grynaisiais pinigais, ir jis pasirašydavo dokumente. Pinigus mokėdavo ir buhalterė, ir direktorius (t. 9, b. l. 23).

14. IÅ¡analizavus pirmiau aptartus liudytojų parodymus, matyti, kad Å¡ie liudytojai, papildydami vieni kitų parodymus, kartu patvirtino ir iÅ¡teisintojo R. G. viso proceso metu nurodytas aplinkybes, kad UAB „B“ (duomenys pakeisti) buvo skolinga bendrovės akcininkui B. E. J., todėl už UAB „B“ (duomenys pakeisti) priklausančius pinigus pastatytas garažas, pirkti daiktai (traktoriukas-žoliapjovė ir kubilas maudynėms), mokėtas atlyginimas pas bendrovės akcininkÄ Å vedijoje dirbusiems asmenims ir bendrovei priklausantys grynieji pinigai bendrovės akcininkui buvo perduoti kaip grÄ Å¾inama skola.

Kaip matyti, aplinkybes, kad taip jam buvo grÄ Å¾inama UAB “B“ (duomenys pakeisti) skola, patvirtino ir pats UAB „B“ (duomenys pakeisti) akcininkas B. E. J., taip pat su jomis apeliacinės instancijos teisme sutiko ir prokuroras, praÅ¡ydamas R. G. nuteisti tik pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už UAB „B“ (duomenys pakeisti) priklausančių lėšų, t. y. 51 721,25 Lt (14 979,51 Eur), pasisavinimÄ . 18.1. Kitokios iÅ¡vados apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti ir R. G. pareikÅ¡tas kaltinimas dėl iÅ¡ UAB „B“ (duomenys pakeisti) banko sÄ skaitos pervestų 4 080 Lt su UAB „B“ (duomenys pakeisti) veikla niekaip nesusijusiai I.

D.. PrieÅ¡ingai nei nurodyta kaltinime, iÅ¡ byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 4 080 Lt I. D. buvo pervesta ne iÅ¡ UAB “B“ (duomenys pakeisti), o iÅ¡ asmeninės R. G. sÄ skaitos (t. 3, b. l. 97). Taigi dėl Å¡io pervedimo UAB „B“ (duomenys pakeisti) nuostolių nepatyrė.

15. Teismų praktikoje ne kartÄ pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Patikėto ar kaltininko žinioje perduoto turto tvarkymo tvarkos pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žala arba nėra kliūčių padarytÄ Å¾alÄ atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Å ios nuostatos ignoravimas tokio pobÅ«džio bylose gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimÄ , taip iÅ¡kreipti baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodoma, kad nusikaltimai – tai pirmiausia tokie teisės pažeidimai, kuriais itin Å¡iurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės, daromas neigiamas poveikis gyvenimo sÄ lygoms, žmonių gyvenimo lygiui, kėsinamasi į valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. ir 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Kaip minėta, UAB „B“ (duomenys pakeisti) akcininkui B.

E. J. perduotas pastatytas garažas, daiktai ir grynieji pinigai yra jo žinioje, o UAB „B“ (duomenys pakeisti) atstovams tai neabejotinai buvo žinoma. Nepaisant to, Å¡ie nepareiÅ¡kė reikalavimo B. E. J. dėl daiktų ir pinigų grÄ Å¾inimo, gindami, jų manymu, pažeistas teises nesikreipė į teismÄ dėl turto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad R. G. veiksmais nebuvo sudaryta situacija, kad UAB „B“ (duomenys pakeisti) negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų apsunkintas, neperspektyvus.

16. Ä®vertinusi visas aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad R. G. padaryti tam tikri teisės aktų, kuriais reglamentuojami civiliniai teisiniai santykiai, nuostatų pažeidimai pagal jų pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį nebuvo tokie, kad jų pakaktų baudžiamajai atsakomybei pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kilti, ir Å¡iais pažeidimais Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomos vertybės nebuvo pažeistos taip Å¡iurkščiai, kad jie bÅ«tų pripažinti nusikalstama veika. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys nesuteikia pagrindo daryti iÅ¡vados, kad R. G. veikė nusikalstama tyčia siekdamas iÅ¡vaistyti UAB „B“ (duomenys pakeisti) turtÄ , todėl nėra teisinio pagrindo R. G. veikos pripažinti nusikalstama ir jos kvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Atitinkamai atmetamas ir civilinės ieÅ¡kovės atstovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytas praÅ¡ymas tenkinti UAB “B“ (duomenys pakeisti) civilinį ieÅ¡kinį.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti prokuroro ir civilinės ieškovės atstovo apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais ir argumentais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro R. B. ir civilinės ieškovės UAB “B“ (duomenys pakeisti) atstovo T. R. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Albinas Bielskis Laima Garnelienė Linas Šiukšta