2026-02-25 Nr. AB-4168-3-61-3-00318-2026-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-780-1188/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00318-2026-5

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. I. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo F. I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas F. I. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2026 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 26S20224 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą, uždraudžiant išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje.

II. Regionų administracinis teismas 2026 m. sausio 29 d. nutartimi, be kita ko, priėmė pareiškėjo skundą, netenkino jo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas, spręsdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo aspektu ir sprendė, kad pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra nepagrįstas ir atmestinas. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, tikėtinai pagrindus reikalavimo pagrįstumą (ABTĮ 70 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 29 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, laikinai sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą, uždraudžiant išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje.

Pareiškėjas atskirajame skunde vadovaujasi ABTĮ 70 straipsnio nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, veiksmingos teisių gynimo priemonės sąvokos, galimybės tarptautinės apsaugos prašytojams likti šalyje, kol bus išnagrinėtas skundas dėl [prieglobsčio] atmetimo aspektais ir nurodo, jog:

1) Pareiškėjas tiek skunde, tiek prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodė, jog išsiuntus jį į kilmės valstybę ((duomenys neskelbtini)), jam kiltų grėsmė patirti persekiojimą, gali būti padaryta neatitaisoma didelė žala (poveikis gyvybei ar sveikatai). Prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra visiškai adekvatus ir proporcingas. Teisiniame reguliavime neegzistuoja procedūra, kaip turėtų būti pareiškėjas perkeliamas iš kilmės valstybės į Lietuvą, kai nustatoma, kad buvo išsiųstas nepagrįstai. Pareiškėjas negali pateikti įrodymų apie tai, kokią žalą jo gyvybei ar sveikatai galėtų padaryti kilmės valstybėje, toks teismo reikalavimas prasilenkia su prieglobsčio bylų esme. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas prieglobsčio byloje nereikštų, jog pareiškėjo teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai.

2) Dėl tebegaliojančios ekstremalios situacijos Migracijos departamento sprendimų dėl prieglobsčio nesuteikimo apskundimas nesustabdo jų vykdymo, nebent teismas taiko reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdo sprendimo vykdymą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) X2 skyriaus nuostatomis, 1407 straipsnio 1, 3 dalimis, straipsnio 2 dalimi, 14026 straipsnio 1, 2 dalimis, 139 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais, teigiama, jog pareiškėjo atveju buvo priimtas sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo, todėl Sprendimo apskundimas automatiškai nestabdomas. Išsiuntimo sprendimas turi būti vykdomas nedelsiant (Įstatymo 127 str. 2 d.) todėl nesustabdžius Migracijos departamento Sprendimo dėl prieglobsčio nesuteikimo vykdymo, pareiškėjui kyla pareiga išvykti, o jos neįvykdžius 2026 m. vasario 5 d. įsigaliotų išsiuntimo sprendimas ir būtų pradėtas išsiuntimo procesas. Tai, kad yra taikomos ekstremaliosios situacijos nuostatos patvirtina ir Migracijos departamento Sprendime nurodomas apskundimo terminas – 7 dienos (Įstatymo 14025 str.), kai galioja įprasta tvarka – taikomas 14 d. terminas (Įstatymo 138 str. 1 d.).

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą vadovaujasi ABTĮ 70 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo aspektu ir teigia, jog pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nenurodė, kokią jis patirs sunkiai atitaisomą arba neatitaisomą žalą, nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, o dėl pareiškėjo nėra pradėta grąžinimo į kilmės šalį procedūra. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šiose administracinėse bylose – 2024 m. kovo 27 d. nutartimis administracinėse bylose Nr. eAS-190-492/2024 ir Nr. eAS-221-525/2024, 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024, 2024 m. liepos 24 d. nutartimis administracinėse bylose Nr. eAS-475-815/2024 ir Nr. eAS-535-525/2024.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 29 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas atsakovo Sprendimą, kuriuo nuspręsta: 1) nesuteikti F. I. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) įpareigoti F. I. savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kilmės valstybę per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; 3) jeigu F. I. savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per šiame sprendime nurodytą savanoriško išvykimo terminą: 3.1. išsiųsti F. I. iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę; 3.2. uždrausti F. I. atvykti į Lietuvos Respubliką 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu F. I. išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; 3.3. įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 1 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu F. I. išvyko iš Šengeno acquis teritorijos ne vykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Migracijos departamentas nagrinėjo pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį iš esmės (Migracijos departamento 2025 m. kovo 3 d. sprendimas Nr. 25S60898 „Priimti prašymą suteikti prieglobstį“).

Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį, sprendžia, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir priimdamas skundžiamą Sprendimą, vadovavosi, be kita ko, Įstatymo X2 skyriaus nuostatomis. Sprendime nurodoma, kad jis skundžiamas Regionų administraciniam teismui per 7 dienas nuo įteikimo. Kaip teisingai pastebi pareiškėjas, tokio sprendimo apskundimo tvarka yra nurodyta 14025 straipsnio 1 dalyje, o bendra tokio sprendimo apskundimo tvarka yra 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos (Įstatymo 138 str. 1 d.).

Pagal Įstatymo 14026 straipsnio 1 dalį apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas šio Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais. Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai nutraukiamas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas ir užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę. Pagal tos pačios dalies 5 punktą apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai suteiktas prieglobstis panaikinamas ir užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę. Įstatymo14026 straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nenustatytu atveju apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Teismas nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priima ne vėliau kaip per 2 dienas nuo prašymo taikyti tokias priemones gavimo dienos, o jeigu toks prašymas pateikiamas kartu su skundu, – nuo skundo gavimo dienos.

Taigi, Migracijos departamento Sprendimo vykdymas gali būti sustabdytas tik teismo nutartimi.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio, nustatančio sąlygas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytos taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tarp jų – ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas (3 p.).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018; 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-624/2021). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo dalies dėl jo išsiuntimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui kiltų neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala, kadangi dar prieš teismui išanalizuojant jo situaciją dėl jam kylančios grėsmės kilmės valstybėje, pareiškėjas būtų išsiųstas į kilmės valstybę, kur susidurtų su grėsme patirti persekiojimą, grėsme savo gyvybei ir sveikatai.

Įstatymo 2 straipsnio 20 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Šio straipsnio 275 dalis nustato, kad teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje – užsieniečiui suteikiama teisė laikinai būti Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol pagal šį Įstatymą nagrinėjamas jo teisinės padėties klausimas.

Įstatymo 127 straipsnio 2 dalis nustato, jog sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant, jeigu nėra aplinkybių, dėl kurių sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas gali būti sustabdytas. Pagal Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 1 punktą, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas, jeigu Regionų administraciniam teismui priėmus nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kai sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos apskundžiamas teismui, išskyrus atvejus, kai užsienietis turi būti išsiųstas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, – dėl jo keliamos labai rimtos grėsmės valstybės saugumui. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, išnykus priežastims, nurodytoms šio straipsnio 2 dalyje, sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Įstatymo 127 straipsnio 2 dalies, 128 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, į tai, kad skundžiamu Sprendimu pareiškėjui nustatytas savanoriškas terminas išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) per 14 dienų nuo Sprendimo įteikimo dienos, o to nepadarius, numatytas jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę (išsiuntimas nagrinėjamu atveju yra realus), Sprendimas dėl pareiškėjo prieglobsčio prašymo dar nėra įsiteisėjęs, motyvai, kuriais pareiškėjas grindžia prieglobsčio prašymą dar nėra įvertinti teismo, konstatuoja, kad, pareiškėjas, neįsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui dėl šioje byloje skundžiamo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, gali būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, piktnaudžiautų procesu, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nesustabdžius Sprendimo dalies dėl pareiškėjo išsiuntimo vykdymo ir pareiškėją išsiuntus iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės – sustabdyti Sprendimo dalies dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respubliką vykdymą iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas šioje byloje – taikymas atitinka proporcingumo principą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, šioje bylos stadijoje negalima neabejotinai konstatuoti, kad, išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis nepatirtų neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos rizikos ir persekiojimo veiksmų, todėl pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkinamas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinama, ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdant Sprendimo dalies dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymą iki bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo F. I. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 29 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2026 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. 26S20224 dalies, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją F. I. iš Lietuvos Respublikos vykdymą iki bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis