Legislator Case Law & Legislation
dbdf430d-b197-4ffe-87e0-42d261e36fb8 AI generated

Administrative court dismissed appeal as unfounded, ruling peace agreement insufficient for specific construction project approval.

Case Number dbdf430d-b197-4ffe-87e0-42d261e36fb8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The administrative court dismissed the plaintiff's appeal against the municipality's refusal to amend architectural regulations. The plaintiff argued that a 2005 peace agreement among co-owners authorized the construction of annexes, yet the court found the agreement lacked specific details regarding the project's design and timeline. Consequently, the court held that the general consent in the agreement did not constitute the specific approval required by law for the proposed construction.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 pkt.; Specialiosios architektūros reikalavimų patvirtinimo tvarka; Bendrasavininkų sutikimas statybai turi būti konkretus ir atitikti projektą, o ne tik bendrą norą.

Keywords

AI generated
administrative appeal dismissal co-owners consent requirement peace agreement validity architectural regulations amendment specific project approval

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniai
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-04-29 nutartis
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-561-386/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00196-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 13.2; 13.6; 38; 74 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkė ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei, dalyvaujant pareiškėjos DNSB „Dalgvista“ atstovui pirmininkui S. Š., atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovei R. S., trečiųjų suinteresuotų asmenų N. Z. ir M. Z. atstovui advokato padėjėjui K. G.,

 2013 m. birželio 6 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos DNSB „Dalgvista“ patikslintÄ skundÄ atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. Z., N. Z., V. P., A. P., S. Å . ir D. Å . dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-04-12 nutartimi (b. l. 28-30) priimtas pareiÅ¡kėjos DNSB „Dalgvista“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja) patikslintas skundas (b. l. 23-25) atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir atsakovė), tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. Z., N. Z., V. P., A. P., S. Å . ir D. Å ., kuriuo praÅ¡oma įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento architektÅ«ros ir miesto planavimo skyrių koreguoti specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus AR13-182, paÅ¡alinant reikalavimÄ projektÄ derinti su pastato bendrasavininkiais.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad 2004-10-07 namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų patalpų - 4 butų savininkai, įsteigė Daugiabučių namų savininkų bendrijÄ â€žDalgvista“. Teigia, kad 2005-04-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi patvirtino taikos sutartį tarp namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkių, kuria buvo sutarta, jog S. Å . ir D. Å ., A. P. ir V. P. neprieÅ¡tarauja, kad N. Z. žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu Z/362, statytų sandėliukÄ ir garaÅ¾Ä , kurie bÅ«tų sublokuoti su namo priestatu, o N. Z. neprieÅ¡tarauja, kad S. Å . ir D. Å . bei A. P. ir V. P. statytų namo priestatus, sublokuotus su namu ir kitus statinius jų naudojamoje žemės sklypo dalyje. Mano, kad tokiu bÅ«du namo bendrasavininkiai aiÅ¡kiai apsitarė dėl kokių statybos darbų neprieÅ¡tarauja kitiems namo bendrasavininkiams.

Pareiškėja teigia, kad 2005 metais namo bendrasavininkė N. Z. šalia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išpylė pamatus savo statomam namo priestatui, kurio statyba turėjo užstatyti kito bendrasavininkio A.P. buto langus. Namo bendrijai su skundu kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrių, kurio vedėja L. M. nurodė, jog remiantis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-04-29 nutartimi N. Z. statomas ūkinis pastatas nepažeidžia teisės aktų reikalavimų dėl atstumų nuo suformuoto sklypo ribų.

PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad 2012-04-27 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius K. M. patvirtino Specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus AR13-182 objektui - Gyvenamojo namo rekonstravimo, pristatant priestatus, (duomenys neskelbtini), projektui, kur nurodė, jog projektÄ derinti su pastato bendrasavininkiais.

Teigia, kad 2013-01-07 kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento ArchitektÅ«ros ir miesto planavimo skyrių su praÅ¡ymu pakoreguoti Specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus, kur bÅ«tų iÅ¡brauktas reikalavimas projektÄ derinti su pastato bendrasavininkiais. Å iame praÅ¡yme nurodė, jog 2012-04-27 pagal bendrijos praÅ¡ymÄ buvo iÅ¡duoti Specialieji architektÅ«ros reikalavimai AR13-182 gyvenamojo namo rekonstravimo, pristatant priestatus (duomenys neskelbtini), projektui, tačiau pateikiant reikiamus dokumentus nepridėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-04-29 nutarties ir 2005-04-18 taikos sutarties, kurios patvirtina, jog namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai N. Z., V. ir A. P. bei D. ir S. Å . neprieÅ¡tarauja vieni kitiems dėl namo priestatų statybos ir rekonstrukcijos darbų ir kad tokiu bÅ«du laikytina, jog projektas faktiÅ¡kai yra suderintas su pastato bendrasavininkiais.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad 2013-02-04 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento ArchitektÅ«ros ir miesto planavimo skyriaus vyriausiasis architektas A. M. raÅ¡tu nurodė, jog statinio rekonstravimui statytojas (užsakovas) privalo pateikti statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimÄ , jog pagal įstatymus reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiÅ¡kia ne abstraktų, o konkretizuotÄ bendraturčių sutikimÄ , t.y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybÄ Ä¯gyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti; tinkamu statytojo bÅ«simos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams pripažįstamas projektinio pasiÅ«lymo (tokio, kaip jis apibÅ«dinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte), pateikimas ir kad ginant ginčijamÄ teisės į statybÄ Ä¯gyvendinimo bÅ«dÄ ir sÄ lygas, bÅ«tina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Teigia, kad tokiu bÅ«du savivaldybės vyriausiasis architektas konstatavo, kad taikos sutartyje įtvirtintas abstraktus sutikimas statyti namo priestatÄ ar sandėliukÄ negali bÅ«ti vertinamas kaip tinkamas pagal įstatymus pateikiamas bendraturčių sutikimas, todėl pagrindo koreguoti specialiuosius reikalavimus nėra.

PareiÅ¡kėja mano, kad ArchitektÅ«ros skyrius visiÅ¡kai nepagrįstai ir neteisėtai nurodė tokius reikalavimus, tokiu bÅ«du visiÅ¡kai nepagrįstai plečiamai aiÅ¡kindamas ir taikydamas įstatymo normas. Teigia, kad įstatymas nekonkretizuoja, jog yra bÅ«tina pateikti projektinį pasiÅ«lymÄ (tokį, kaip jis apibÅ«dinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte), nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Taip pat teigia, kad toks suderinimas - Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-04-29 nutartimi patvirtinta taikos sutartis dėl namo rekonstrukcijos darbų ir priestatų statymo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiÅ«ros skyriui 2005 metais analogiÅ¡kiems namo bendrasavininkės N. Z. statybos darbams buvo tinkamas. Taip pat mano, jog ieÅ¡kinys dėl valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos nustatymo tiesiog bÅ«tų paliktas nenagrinėtu, kadangi teismas jau kartÄ yra pasisakęs dėl to paties ginčo. Be to, nurodo, kad ir kreipusis į teismÄ ieÅ¡kovai detaliai neprivalo konkretizuoti savo ieÅ¡kinio reikalavimų, nurodant konkretų statybos atlikimo orientacinį laikotarpį ir pan., tiesiog teismui pateikiamas bÅ«simų darbų eskizas, teismas sprendime irgi detaliai nenurodo, kokiems konkretiems statybos darbams ir kokiam orientaciniam laikotarpiui pripažįsta ieÅ¡kovo teisę atlikti pastato statybos rekonstrukcijos ar priestatų statybos darbus.

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime (b. l. 37-39) į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodo, kad pareiÅ¡kėjos pateiktu patikslintu skundu nesutinka ir praÅ¡o  atmesti pareiÅ¡kėjos patikslintÄ skundÄ , kaip nepagrįstÄ .

Atsakovė nurodo, jog pareiÅ¡kėja prašė pakoreguoti 2012-04-27 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktoriaus K. M. patvirtinus Specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus AR13-182 objektui - gyvenamojo namo rekonstrukcijos, pristatant priestatus, (duomenys neskelbtini), projektui, iÅ¡braukiant reikalavimÄ - projektÄ derinti su pastato bendrasavininkiais. PraÅ¡ymÄ motyvavo tuo, kad toks sutikimas jau yra duotas 2005-04-18 taikos sutartimi, kuri yra patvirtinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-04-29 nutartimi. Teigia, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento ArchitektÅ«ros ir miesto planavimo skyrius 2013-02-04 atsakymu Nr. (21.11)-AR6-16 „Dėl specialiųjų architektÅ«ros reikalavimų koregavimo“ informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad nėra pagrindo koreguoti specialiuosius reikalavimus, nes taikos sutartyje įtvirtintas abstraktus sutikimas statyti namo priestatÄ ar sandėliukÄ negali bÅ«ti vertinamas kaip tinkamas pagal įstatymus bÅ«tinas pateikti bendraturčių sutikimas.

Atsakovė paaiÅ¡kina, kad vienas iÅ¡ privalomų dokumentų, norint gauti leidimÄ statinio rekonstravimui yra statinio bendraturčių sutikimas, kurį reikia pateikti savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui), o pagal įstatymus reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiÅ¡kia ne abstraktų, o konkretizuotÄ bendraturčių sutikimÄ , t.y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybÄ Ä¯gyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Teigia, kad tinkamu bendraturčio - galimo statytojo - bÅ«simos rekonstrukcijos planų atskleidimas kitiems bendraturčiams pripažįstamas tinkamo projektinio pasiÅ«lymo (tokio, kaip jis apibÅ«dinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t.y. eskizinio projekto, kurio tikslas - iÅ¡reikÅ¡ti projektuojamo statinio architektÅ«ros ir kitų pagrindinių sprendinių idėjÄ ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali bÅ«ti naudojamas projektavimo sÄ lygoms parengti pateikimas. Mano, kad ginant ginčijamÄ teisės į statybÄ Ä¯gyvendinimo bÅ«dÄ ir sÄ lygas, bÅ«tina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį.

Atsakovė teigia, kad minėtoje taikos sutartyje įtvirtintas sutikimas yra tik abstraktus sutikimas statyti namo priestatÄ ar sandėliukÄ , nes jame nėra nurodytas nei planuojamų statyti priestatų aukÅ¡tis, nei dydis, nėra pateikta jokių konkrečių bÅ«simų statinių iÅ¡matavimų ir t. t. Mano, kad bendraturčių duotas sutikimas tik statyti priestatus be konkrečių detalių iÅ¡matavimų pateikimo, pažeis jų teises ir teisėtus interesus, todėl taikos sutartimi duotas sutikimas negali bÅ«ti vertinamas kaip tinkamas pagal įstatymus pateikiamas bendraturčių sutikimas, norint rekonstruoti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį pastatÄ .

Tretieji suinteresuoti asmenys N. Z. ir M. Z. atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ (b. l. 33-34) nurodo, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime pateikiami motyvai ir argumentai analogiÅ¡ki atsakovės atsiliepime pateiktiems motyvams ir argumentams.

Be to, tretieji suinteresuoti asmenys N. Z. ir M. Z. mano, kad kilo ginčas dėl civilinio proceso tvarka priimto teismo

procesinio sprendimo, todėl pareiÅ¡kėja turėjo teisę kreiptis į procesinį sprendimÄ priėmusį teismÄ dėl procesinio sprendimo (nutarties) iÅ¡aiÅ¡kinimo. Teigia, kad minėtoje civilinėje byloje, kurioje patvirtinta taikos sutartis nebuvo sprendžiami jokie konkretÅ«s sprendiniai, kadangi iÅ¡ esmės byloje buvo sprendžiamas žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo klausimas. Nurodo, kad minėta taikos sutartimi Å¡alys susitarė dėl neprieÅ¡taravimo, kad tam tikrus darbus atliktų kitas bendraturtis, tačiau jokiu bÅ«du neįsipareigojo prisiimti kitų bendraturčių sprendimu atliekamų statybos darbų iÅ¡laidas, jeigu Å¡ie darbai yra susiję tik su tam tikrų bendraturčių pageidavimu pagerinti ar padidinti savo, o kartu ir bendrÄ , nuosavybę.

Teismo posėdžiu metu pareiÅ¡kėjos DNSB „Dalgvista“ atstovas pirmininkas S. Å . patikslintÄ skundÄ palaiko ir praÅ¡o jį tenkinti jame iÅ¡dėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Papildomai nurodė, jog N. Z. buvo siÅ«lomi keli projektai, tačiau ji kiekvienÄ kartÄ Å¾odžiu nurodydavo skirtingus reikalavimus, su ja neįmanoma susitarti dėl jokių daugiabučių namų savininkų bendrijos „Dalgvista“ reikalų.

Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė R. S. atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos patikslintÄ skundÄ palaiko ir praÅ¡o šį patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Trečiųjų suinteresuotų asmenų N.

Z. ir M. Z. atstovas advokato padėjėjas K. G. atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos patikslintÄ skundÄ palaiko ir praÅ¡o šį patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, jog pareiÅ¡kėja jokio projekto Å¡iems asmenims nepateikė, todėl jie nežino, kokius konkrečius rekonstrukcijos darbus pareiÅ¡kėja ketina atlikti, ar bÅ«tina tai daryti, iÅ¡ kokų lėšų bus atliekami rekonstrukcijos darbai.

Kiti proceso dalyviai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla nagrinėta iÅ¡ esmės Å¡iems proceso dalyviams nedalyvaujant.

Konstatuojama:

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

IÅ¡ esmės byloje kilo ginčas dėl atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento ArchitektÅ«ros ir miesto planavimo skyriaus 2013-02-04 atsakymo Nr. (21.11)-AR6-16 „Dėl specialiųjų architektÅ«ros reikalavimų koregavimo“ (b. l. 16), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kėjos DNSB „Dalgvista“ 2013-01-07 praÅ¡ymÄ (b. l. 15), kuriuo buvo praÅ¡oma koreguoti 2012-04-27 patvirtintus Specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus AR13-182 (b. l. 14), paÅ¡alinant reikalavimÄ projektÄ derinti su pastato bendrasavininkiais.

2004-10-07 įsteigta daugiabučių namų savininkų bendrija „Dalgvista“, kurios nariai A. P., V. P., D. Å . ir S. Å . 2012-10-20 narių susirinkime iÅ¡rinko pirmininku S. Å ., kÄ patvirtina 2004-10-07 Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro registravimo pažymėjimas (b. l. 7) ir 2012-10-20 DNSB „Dalgvista“ narių susirinkimo protokolas (b. l. 8).

2005-04-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi (b. l. 10-11) civilinėje byloje Nr. C2-00563 patvirtinta 2005-04-18 taikos sutartis (toliau – ir Taikos sutartis), sudaryta tarp S. Š., D. Š.,

A. P., V. P. ir N. Z., kuria nustatyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka nustatoma pagal 2005-02-18 G. M. paslaugų įmonės sudarytÄ planÄ . Taip pat nustatyta, kad

S. Å . ir D. Å ., A. P. ir V. P. neprieÅ¡tarauja, kad N. Z. žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu Z/236, statytų sandėliukÄ ir garaÅ¾Ä , kurie bÅ«tų sublokuoti su namo priestatu, o N. Z. neprieÅ¡tarauja, kad S. Å . ir D. Å . bei A.

P. ir V. P. statytų namo priestatus, sublokuotus su namu ir kitus statinius jų naudojamoje žemės sklypo dalyje, be to, S. Š., D. Š., A. P., V. P. ir N. Z. neprieštarauja dėl jų atliekamų butų rekonstrukcijos darbų.

2012-04-27 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius K. M. patvirtino Specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus AR13-182 gyvenamo namo rekonstravimo, pristatant priestatus, (duomenys neskelbtini), projektui, kuriuose statytojui DNSB „Dalgvista“ nustatyti reikalavimai: projektuoti vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005-05-26 sprendimu Nr. T2-177 patvirtintu detaliuoju planu, patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais, sklypo planuose, sutartyje nurodytais apribojimais, projekto vadovui tiksliai nurodant apie jų ir norminių aktų iÅ¡pildymÄ projekte ir DNSB „Dalgvista“ narių patalpų savininkų vieÅ¡o aptarimo 2012-01-21 protokolu; projektÄ derinti su pastato bendrasavininkiais.

PareiÅ¡kėja mano, kad 2005-04-18 Taikos sutartis yra pagrindas koreguoti 2012-04-27 patvirtintus Specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus AR13-182, paÅ¡alinant reikalavimÄ projektÄ derinti su pastato bendrasavininkiais, todėl teismo praÅ¡o įpareigoti atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybės administracijÄ tai padaryti. PareiÅ¡kėja teismui nepateikė nei projekto, dėl kurio kreipėsi į atsakovę, nei projektų, kuriuos, kaip nurodė pareiÅ¡kėjos atstovas, siuntė N.Z.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginÄÄ dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokiÄ , bet jos įgyvendinimo bÅ«dÄ ar sÄ lygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismÄ teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo bÅ«das ar sÄ lygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrÄ daiktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo

20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009; 2009 m. birželio mėn.

8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009 ir kt.).

Pagal Lietuvos

Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnį statyba yra veikla, kurios tikslas – pastatyti

naujÄ arba rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamÄ statinį (2 straipsnio 13 punktas), o statinio rekonstravimas laikomas viena iÅ¡ statybos rūšių (2 straipsnio 18 punktas).

Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalis 5 punktas numato, kad leidimui rekonstruoti statinį gauti pateikiamas ir statinio bendraturčių sutikimas. Pagal to paties įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ Statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultÅ«ros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sÄ lygomis ir savivaldybės administracijos nustatytais specialiaisiais architektÅ«ros reikalavimais, kurie neprieÅ¡tarauja Å¡ios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems reikalavimams. Pagal 20 straipsnio 11 dalį Statinio projekto rengimo tvarkÄ ir sudedamÄ sias dalis, statybos darbų priskyrimo atskiroms statybos rūšims ypatumus, nesudėtingų statinių sÄ raÅ¡Ä ir statinių priskyrimo nesudėtingiems statiniams ypatumus nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

Statinio projekto (statybos projekto, rekonstravimo projekto, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto, kapitalinio remonto projekto, paprastojo remonto projekto, supaprastinto statybos projekto, supaprastinto rekonstravimo projekto, kapitalinio remonto aprašo, paprastojo remonto aprašo, griovimo projekto, griovimo aprašo, supaprastinto griovimo aprašo, pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projekto, tvarkybos

darbų projekto) rengimo tvarkÄ , sudedamÄ sias dalis nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymu

Nr. D1-708 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo“ patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (toliau – ir Reglamentas). Pagal Å¡io Reglamento 6.4 punktÄ statinio techninis projektas – statinio projekto pirmasis ir pagrindinis etapas, kurio sprendiniai detalizuojami darbo projekte; techninis projektas rengiamas kaip vientisas dokumentas, nustatantis projektuojamo statinio esminius, funkcinius (paskirties), architektÅ«ros (estetinius), technologijos, techninius, ekonominius, kokybės reikalavimus, kitus jo rodiklius ir charakteristikas. Pagal Reglamento 24 punktÄ techninio projekto apimtis ir detalumas turi bÅ«ti pakankamas statytojo sumanymui suprasti, projekto ekspertizei atlikti, statinio statybos skaičiuojamajai kainai (reglamento nustatytais atvejais) nustatyti, statinio statybos rangovui parinkti, statybÄ leidžiančiam dokumentui gauti ir Darbo projektui parengti. Pagal Reglamento 8 priedo 5.6.4 punktÄ techninio projekto bendrÄ jÄ dalį, be kita ko, sudaro priedai, tarp kurių ir žemės sklypo ar statinio bendrasavininkių sutikimai.

Siekdamas statinį rekonstruoti, bendraturtis kartu siekia įgyvendinti turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Kito bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiam pastatÄ rekonstruoti bendraturčiui reiÅ¡kia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimÄ . Taigi, kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo teisę, kiti bendraturčiai galėtų ginčyti ne teisę kaip tokiÄ , bet tik jos įgyvendinimo bÅ«dÄ ir sÄ lygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikÅ¡ti savo pozicijÄ dėl statybos darbus (rekonstrukcijÄ ) inicijuojančio bendraturčio bÅ«simų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas

jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymÄ reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiÅ¡kia ne

abstraktų, o konkretizuotÄ bendraturčių sutikimÄ , t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybÄ Ä¯gyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – bÅ«simos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiÅ«lymo (tokio, kaip jis apibÅ«dinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – iÅ¡reikÅ¡ti projektuojamo statinio architektÅ«ros ir kitų pagrindinių sprendinių idėjÄ ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali bÅ«ti

naudojamas projektavimo sÄ lygoms parengti) pateikimas. Darytina iÅ¡vada, kad, ginant ginčijamÄ teisės į statybÄ Ä¯gyvendinimo bÅ«dÄ ir

sÄ lygas, bÅ«tina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi bÅ«ti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiÅ«lymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio mėn. 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-2303-11; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).

Minėta Taikos sutartimi buvo susitarta dėl šių statybos darbų:

- S. Å . ir D. Å ., A. P. ir V. P. neprieÅ¡tarauja, kad N. Z. žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu Z/236, statytų sandėliukÄ ir garaÅ¾Ä , kurie bÅ«tų sublokuoti su namo priestatu;

- N. Z. neprieštarauja, kad S. Š. ir D. Š. bei A. P. ir V. P. statytų namo priestatus, sublokuotus su namu ir kitus statinius jų naudojamoje žemės sklypo dalyje;

- S. Š., D. Š., A. P., V. P. ir N. Z. neprieštarauja dėl jų atliekamų butų rekonstrukcijos darbų.

Nagrinėjamu atveju reikalingas bendrasavininkių sutikimas gyvenamo namo rekonstravimo, pristatant priestatus, (duomenys

neskelbtini), projektui, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes ir teisės normų, nustatančių statinio bendraturčių interesų apsaugos vykdant statybos darbus objektuose, priklausančiuose bendrosios dalinės nuosavybės teise, principus, ir aktualios teismų praktikos kontekste, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju patvirtinta Taikos sutartis atitinka bendraturčių sutikimÄ , duotÄ bendrai teisei į statybÄ Ä¯gyvendinti, tačiau tai neatitinka bendraturčių sutikimo, duoto nurodytiems konkretiems statybos darbams, statybos paskirčiai ir jos atlikimo orientaciniam laikotarpiui, t. y. neduotas sutikimas eskiziniam projektui, kurio tikslas – iÅ¡reikÅ¡ti projektuojamo statinio architektÅ«ros ir kitų pagrindinių sprendinių idėjÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjos DNSB „Dalgvista“ skunde nurodyti argumentai ir motyvai nėra pagrindas įpareigoti atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybės administracijÄ koreguoti 2012-04-27

patvirtinus Specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus AR13-182, paÅ¡alinant reikalavimÄ projektÄ derinti su pastato

bendrasavininkiais. Pareiškėjos skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio1 punktu, atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :

atmesti kaip nepagrįstÄ pareiÅ¡kėjos DNSB „Dalgvista“ patikslintÄ skundÄ atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems

asmenims M. Z., N. Z., V. P., A. P., S. Š. ir D. Š. dėl įpareigojimo koreguoti 2012-04-27 patvirtintus Specialiuosius architektūros reikalavimus

AR13-182, paÅ¡alinant reikalavimÄ projektÄ derinti su pastato bendrasavininkiais.

SprendimÄ per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjos                                                                                                Â

Laimutė Jokubauskaitė

Dalia Gumuliauskienė

Eglė Kiaurakytė