2018-01-08 Nr. AB-590-3-63-3-02686-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1132-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02686-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1.1; 20.2.2; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. Z. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2–6).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad periodiškai nuo 2012 m. iki 2015 m. buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje kartu su kitais 2–3 asmenimis 12–15 kv. m ploto kamerose (neįskaitant baldų ir sanitarinio mazgo užimamo ploto). Nurodė, kad kiekvieną kartą atvykus buvo daroma krata, kurios metu pareiškėjas buvo priverstas nusirengti ir kitų akivaizdoje (taip pat ir moterų) daryti pritupimus. Pareiškėjas nurodė, kad nors ir prašė, tačiau niekada nebuvo nuvestas nei į dušą, nei pasivaikščioti į lauką. Be to, buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, todėl buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, nors pats yra nerūkantis.

3. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad kamerose įrengtas tualetas buvo atskirtas apie 1 m aukščio sienele, tačiau ji neužtikrino pareiškėjo privatumo naudojantis tualetu, nes pareiškėjas buvo matomas kitų kameroje buvusių asmenų. Be to, tualetas buvo tupimas. Pasak pareiškėjo, kamerose buvo labai šalta (mažiau nei 18oC), drėgna, nuo sienų krito tinkas, kampuose buvo pelėsis, buvo bloga ventiliacija ir blogas apšvietimas, kamerose nebuvo šilto vandens, nebuvo galimybės išsiskalbi ir išsidžiovinti rūbus, kamerose langai nevalyti, nes to neįmanoma buvo padaryti per grotas, kurios buvo įrengtos iš vidaus ir iš išorės.

4. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad jo sveikatai grėsė mirtinas pavojus, nes jis buvo laikomas kartu su ŽIV bei hepatitu sergančiais asmenimis. Pareiškėjas nurodė, kad ne kartą skundėsi dėl tokių laikymo sąlygų, tačiau skundų Klaipėdos AVPK iš jo neimdavo arba juos ignoruodavo. Dėl visų šių sąlygų pareiškėjas nurodė patyręs dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, psichologinį stresą, galimybių suvaržymą, taip pat atsirado problemos su sveikata (regėjimo ir odos problemos).

5. Pareiškėjas taip pat pateikė teismui skundo papildymą (b. l. 73–75), kuriame nurodė, kad buvo kankinamas nuo 2012 m. iki pat 2015 m. pabaigos. Dėl pasivaikščiojimų gryname ore nurodė, kad pasivaikščioti nebuvo išvedamas blogu oru, nes pasivaikščiojimo kiemelis buvo netinkamai įrengtas (be stogelio). Nuo parazitų įkandimų pareiškėjo veido ir kūno odoje liko randai. Pareiškėjas paaiškino, kad dėl to prarado merginą, patyrė stresą ir net fizinius skausmus. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad daugelį savo skundų buvo priverstas atsiimti, kad galėtų papildomai nueiti į dušą (dažniau nei vieną kartą per savaitę) ar ilgiau pasivaikščioti gryname ore.

6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime prašė pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 15–19).

7. Klaipėdos AVPK nurodė, kad pagal Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 (toliau – Taisyklės), IV skyriaus reikalavimus, areštinėje laikomų asmenų visi gauti prašymai, skundai yra registruojami. Pareiškėjas raštu skundėsi 2015 m. spalio 26 d. dėl jam neišduodamų antibiotikų ir nepagarbaus pareigūno elgesio. Pareiškėjo skundai buvo patikrinti ir, nenustačius pareiškėjo nurodytų pažeidimų, pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas.

8. Klaipėdos AVPK paaiškino, kad pagal Taisyklių 80 punktą, vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Pripažino, kad nedidelę dalį ginčo laikotarpio (nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.), t. y. tik 7 dienas, pareiškėjui teko mažesnis gyvenamųjų patalpų plotas nei nustatytas minėtame Taisyklių 80 punkte.

9. Klaipėdos AVPK nurodė, kad areštinės kamerose esantys sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 37:2009) reikalavimais. Įrengti sanitariniai mazgai yra atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120 cm aukščio pertvara, įrengta atskira patalpų oro šalinimo sistema.

10. Klaipėdos AVPK paaiškino, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. kovo 30 d. ir 2015 m. spalio 2 d. atliko areštinės patikrinimus ir konstatavo, kad areštinės kamerose drėgmės ir pelėsių nėra, o dirbtinio apšvietimo neatitikčiai pašalinti reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, todėl vadovaujantis HN 37:2009 2 punktu minima neatitiktis nevertinta kaip pažeidimas. 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo akte konstatuota, kad graužikų ar kitokių buitinių parazitų kamerose nebuvo pastebėta.

11. Dėl pasivaikščiojimo užtikrinimo Klaipėdos AVPK paaiškino, kad laikomasi Taisyklių VIII skyriaus nuostatų ir 1 val. per dieną asmenų pasivaikščiojimai yra užtikrinami. Dėl pasinaudojimo dušu Klaipėdos AVPK nurodė, kad yra vadovaujamasi Taisyklių 7.12 punktu ir visiems asmenims užtikrinama teisė vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu. Ši teisė pareiškėjui, kaip ir kitiems asmenims, galėjo būti nesuteikta tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas buvo laikomas areštinėje trumpiau nei 7 dienas. Karšto vandens padavimo įrengimas areštinės kamerose teisės aktuose nėra numatytas ir areštinėje nėra įrengtas.

12. Klaipėdos AVPK pareiškėjo skundo teiginį, kad pareiškėjui buvo draudžiama turėti kompiuterį bei muzikos grotuvą, vertino kaip nepagrįstą, nes tai nėra draudžiama pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 27 straipsnio 1 dalį ir 2 straipsnio 2 dalį. Kaip nepagrįstą taip pat vertino ir pareiškėjo teiginį dėl deficitinės maisto energetinės vertės. Klaipėdos AVPK paaiškino, kad nedalyvauja maisto gamyboje ir išdavime. Nurodė, kad 2014 m. sausio 27 d. Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnyba atliko tiekiamo maisto subjekto patikrinimą, pažeidimų nenustatė. Pareiškėjas buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje metu neteikė skundų ir prašymų dėl draudimo gauti maisto produktus iš artimųjų ar kitų asmenų.

13. Klaipėdos AVPK nurodė, kad teisė pasimatyti su giminaičiais ar kitais asmenimis yra įgyvendinama tik esant bylą tiriančio ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro leidimui, o nuteistieji, laikinai perkelti į areštinę iš bausmės atėmimo įstaigų dėl tiriamos arba teisme nagrinėjamos kitų asmenų padarytų nusikaltimų bylos, teisės į pasimatymą neturi (Taisyklių 7.6, 19 ir 21 punktai). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui teisė į pasimatymą galėjo būti nesuteikta. Dėl laikymo kartu su rūkančiais Klaipėdos AVPK nurodė, kad visi be išimties nerūkantys arba bandantys mesti rūkyti asmenys jų pageidavimu yra laikomi atskirai nuo rūkančių asmenų. Dėl kratos paaiškino, kad ji atliekama pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtintą instrukciją.

14. Klaipėdos AVPK taip pat nurodė, kad nėra duomenų, jog pareiškėju būtų kilusios neigiamos pasekmės, todėl vertino, kad nagrinėjamu atveju pakaktų pažeidimo pripažinimo. Teismo posėdžio metu Klaipėdos AVPK atstovas prašė taikyti ieškinio senatį.

II. 15. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo V. Z. skundą tenkino iš dalies ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, priteisė pareiškėjui 200 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 84–93).

16. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo atstovas prašė taikyti ieškinio senatį, o pareiškėjas neprašė jos atnaujinti, konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimų daliai iki 2012 m. gruodžio 17 d. taikytina ieškinio senatis. Teismas šioje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

17. Teismas, vadovaudamasis Klaipėdos AVPK pateiktais duomenimis, konstatavo, kad ginčo laikotarpiu iš viso 11 parų pareiškėjas areštinėje buvo laikomas nežymiai pažeidžiant Taisyklių 80 punkto reikalavimus. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tikslų sanitarinio mazgo užimamą plotą ir konstatavo, kad, nustačius minimalaus ploto reikalavimo pažeidimą, vertintinas ir sanitarinio mazgo, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį.

18. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginius dėl areštinės kamerų neatitikties higienos normoms paneigia byloje esantys įrodymai. Pareiškėjo argumentus dėl išskirtinių sąlygų praustis duše nesudarymo teismas vertino kaip nepagrįstus. Pareiškėjui argumentuojant, kad nesudarius jam sąlygų dažniau praustis duše jis susirgo veido odos dermatitu, teismas pažymėjo, kad areštinės kamerose buvo įrengta šalto vandens tiekimo sistema, todėl pareiškėjui nebuvo apribota galimybė prausti veidą kiekvieną dieną.

19. Dėl sanitarinių mazgų įrengimo teismas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog sanitarinio mazgo erdvė nėra visiškai atitverta nuo likusio kameros ploto, todėl negalima laikyti, kad jie įrengti taip, kad pareiškėjas galėjo privačiai pasinaudoti tualetu ir nepatirti nepatogumų.

20. Pareiškėjui teigiant, kad jis yra nerūkantis, tačiau buvo laikomas kartu su rūkančiais, o atsakovės atstovui šios informacijos nepaneigus, teismas konstatavo, kad šiuo aspektu galėjo būti padarytas pažeidimas. Dėl laikymo kartu su ŽIV infekuotais asmenimis, teismas nurodė, kad teisės aktai nenumato pareigos tokius asmenius izoliuoti, išskyrus, jeigu jie patys raštiškai to prašo arba jei dėl jų nesaugaus ar neatsargaus elgesio tokį sprendimą priima drausminė komisija. Teismas tokių aplinkybių byloje nenustatė, todėl su tuo susijusius pareiškėjo skundo argumentus pripažino nepagrįstais.

21. Teismas, konstatavęs pareiškėjo teisės būti laikomam areštinėje tinkamomis sąlygomis pažeidimus minimalaus ploto, privatumo naudojantis tualetu bei jo laikymo su rūkančiais asmenimis aspektais, kitų pareiškėjo argumentų plačiau nenagrinėjo.

22. Teismas sprendė, kad šiuo atveju teisingas ir proporcingas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis yra 200 Eur.

III. 23. Pareiškėjas V. Z. apeliacinius skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą patenkinti (b. l. 101–102).

24. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su visais teiginiais bei argumentais, kuriuos pateikė pirmoji instancija. Teismo sprendimas, pasak pareikėjo, yra nemotyvuotas ir neteisėtas.

25. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, taip pat neatsižvelgė į visas aplinkybes, pateiktus argumentus, faktus ir įrodymus. Pasak pareiškėjo, teismas nepagrįstai rėmėsi patikrinimo, kurie buvo atlikti ne tose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, aktais. Vienintelė kamera iš tų, kurios buvo tikrintos ir kurioje buvo pareiškėjas buvo kamera Nr. 23, tačiau minėta kamera yra geriausia iš visų pareiškėjo matyti, nors taip pat neatitiko higienos reikalavimų.

26. Pareiškėjas taip pat pateikė teismui apeliacinio skundo papildymą (b. l. 112–113), kuriame pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus dėl jo laikymo kartu su hepatitu ir ŽIV sergančiais asmenimis, taip pat argumentus dėl netinkamų sąlygų pareiškėjui atsiradusių odos problemų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepastebėjo Klaipėdos AVPK pateiktos informacijos apie pareiškėjo laikymo (gyvenamojo ploto aspektu) sąlygas 2015 metais, todėl nepagrįstai neįvertino dar 90 dienų, praleistų areštinėje 2015 metais. Teismo priteista 200 Eur suma, pareiškėjo nuomone, yra tik pasityčiojimas iš jo.

27. Klaipėdos AVPK, atstovaudamas Lietuvos valstybei, atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 107).

28. Klaipėdos AVPK nuomone, teismas ištyrė visus pateiktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bei išaiškino tiek faktines, tiek teisines bylos aplinkybes, reikiamai pritaikė materialines teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

31. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo V. Z. skundą tenkino iš dalies ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, priteisė pareiškėjui 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

32. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jo skundą patenkinti visiškai.

33. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsniu, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 straipsnio 1 dalis). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis). Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, kai teismo išvados atitinka turinčias reikšmės bylai aplinkybes, konstatuotas įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka.

34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės skyriaus viršininko 2016-01-11 tarnybinio pranešimo Nr. 30-PR2-545 matyti, jog pareiškėjas, įvertinus laikotarpį, kuriam taikoma senatis, areštinėje laikotarpiu nuo 2013-05-06 iki 2015-12-23 atskirais laikotarpiais laikytas iš viso 56 paras. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas pažeidžiant nustatytą 5 kv.m. minimalaus ploto reikalavimą (neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto) laikytas 11 parų: nuo 2013-05-08 iki 2013-05-14, kameroje Nr. 13, ir 2013-05-17, kameroje Nr. 13, vienam laikomam asmeniui teko 3,29 kv.m. ploto (neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto); nuo 2015-10-16 iki 2015-10-20, kameroje Nr. 22, vienam laikomam asmeniui teko 4,90 kv.m. (neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto).

Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju 2013 metais 7 paras buvo nežymiai pažeista, o 2015 metais 4 paras nežymiai pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Klaipėdos AVPK pateiktos informacijos apie pareiškėjo laikymo (gyvenamojo ploto aspektu) sąlygas 2015 metais, todėl nepagrįstai neįvertino dar 90 dienų, praleistų areštinėje 2015 metais. Iš skundo teismui matosi, kad pareiškėjas teismui buvo nurodęs kelis laikotarpius 2015 metais, kuriais, jo nuomone, buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis, tame tarpe taip pat pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimus: 2015-07-10-2015-07-14; 2015-09-17-2015-10-02; 2015-10-15-2015-10-23; 2015-11-19-2015-11-26; 2015-12-08-2015-12-15.

Pirmosios instancijos teismas plačiau dėl šių laikotarpių nepasisako, tačiau yra nustatęs vieną aktualų nagrinėjamoje byloje laikotarpį 2015 metais - nuo 2015-10-16 iki 2015-10-20, kameroje Nr. 22, kai vienam laikomam asmeniui teko 4,90 kv.m. (neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto). Iš skundžiamo sprendimo, matyti, kad pirmosios instancijos teismas remiasi vienu įrodymu - Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės skyriaus viršininko 2016-01-11 tarnybiniu pranešimu Nr. 30-PR2-545, tačiau šiame pranešime nėra duomenų apie pareiškėjo skundžiamas sąlygas 2015 metais.

Byloje yra Asmens paskirstymo į kameras išrašas (b. l. 26), tačiau jis negali būti laikomas pakankamai informatyvus, nes iš jo nėra aišku, kokio dydžio buvo kameros, kuriose buvo patalpintas pareiškėjas 2015 metais atskirais laikotarpiais, tikslus laikas, kuriuo pareiškėjas buvo patalpintas atskirose kamerose, žmonių skaičius kamerose. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas minėtos informacijos nepateikia nei atsiliepime į apeliacinį skundą, nei atsiliepime į skundą teismui. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų apie tai, kokiomis sąlygomis buvo laikomas pareiškėjas 2015 metais areštinėje.

35. Pirmosios instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tikslų sanitarinio mazgo užimamą plotą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kiek ploto pareiškėjui teko kamerose, neatsižvelgė į tai, kad kamerose buvo įrengti sanitariniai mazgai, o pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktą, vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, kiek kameros ploto teko pareiškėjui visu ginčo laikotarpiu, turėjo nustatyti sanitarinių mazgų užimamą plotą kamerose ir jo neįskaičiuoti bendrą kamerų gyvenamąjį plotą. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad nustačius minimalaus ploto reikalavimo pažeidimą, pirmosios instancijos teismas vertino ir sanitarinio mazgo, baldų bei kitų įrenginių užimamas plotą nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia kompensacinė priemonė nėra pakankama pareiškėjo teisių gynybai, nes yra tikimybė, kad apskaičiavus kamerų plotus, išskaičius tikslų sanitarinio mazgo užimamą plotą, daugės dienų skaičius, kai pareiškėjas buvo laikomas, pažeidžiant minimalų kamerų plotą, ir žymiai didės priteistina suma.

36. Taip pat pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Klaipėdos apskrities VPK areštinės pareigūnų veiksmų teisėtumo pareiškėjo atžvilgiu, visiškai nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad jo kratos buvo atliekamos tam neskirtose patalpose, jį išrengiant iki apatinių rūbų.

37. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017).

38. Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, kaip to reikalauja ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis, 81 straipsnis, 86 straipsnio 2 dalis, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

39. Pažymėtina, kad nagrinėdamas administracinę bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, turi imtis ABTĮ numatytų procesinių priemonių, kad į bylą būtų pateikti įrodymai, susiję su pareiškėjo nurodytais argumentais dėl kratų atlikimo tam neskirtose areštinės patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, taip pat duomenys apie sanitarinių mazgų užimamą plotą kamerose bei tikslūs duomenys (data, areštinėje buvimo laikotarpis, žmonių skaičius kameroje, kameros numeris, kameros kvadratūra) apie pareiškėjo buvimą areštinėje 2015 metais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė