2021-04-21 Nr. AB-8285-3-61-3-00406-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-236-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00406-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. L. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja I. L. 2021 m. vasario 8 d. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 1SS-22299-(5.59E) „Dėl skundo nagrinėjimo“ bei įpareigoti atsakovą išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo reikalavimus, neviršijant 0,04 ha ploto.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos I. L. skundą ir išaiškino jai, kad ji su skundu turi teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teismas nustatė, kad pareiškėja iš esmės kelia ginčą dėl Tarnybos Panevėžio skyriaus 2020 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. SFP-13620 (14.23.36.), kuriuo atsisakyta pateikti jai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), projekto rengimo reikalavimus formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl minėto Tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimo, 2020 m. gruodžio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 1SS-22299-(5.59E). Iš nurodytų aplinkybių matyti, jog Tarnyba ginčijamą sprendimą priėmė išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Tarnybos Panevėžio skyriaus 2020 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. SFP-13620 (14.23.36.), vadovaudamasi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 69 punkte nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja turėjo paduoti skundą pagal Tarnybos Panevėžio skyriaus, kuris byloje turėtų būti laikomas atsakovu ir kurio priimtą sprendimą pareiškėja turėtų ginčyti, buveinės vietą, o Tarnyba turėtų būti laikoma trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Teismas padarė išvadą, kad administracinė byla pagal pareiškėjos skundą priskirtina ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o Regionų apygardos administraciniam teismui.

III. Pareiškėja I. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį.

Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad Tarnybos 2020 m. gruodžio 17 d. sprendime Nr. 1SS-22299-(5.59E) nurodyta, jog šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2021 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 21R-65 (AG-67/06-2021) atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Pareiškėjos teigimu, atsakovu nagrinėjamoje byloje laikytina Tarnyba. Tarnyba aktyviai prisidėjo prie neteisėto ir socialiai neteisingo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 rengimo. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą, vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) laikytis teritorinio administracinių bylų teismingumo taisyklių.

Pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Tarnybos 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 1SS-22299-(5.59E). Šiuo sprendimu Tarnyba išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl Tarnybos Panevėžio skyriaus 2020 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. SFP-13620 (14.23.36.) „Dėl atsisakymo išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo reikalavimus“. Iš pareiškėjos argumentų ir byloje esančių dokumentų matyti, jog pareiškėja siekia, kad būtų suformuotas ir perduotas (prijungtas) įsiterpęs valstybinės žemės plotas, besiribojantis su jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.

Žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką nustato Žemės reformos įstatymas (1 str.). Šio įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinta skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. Pagal to paties įstatymo 3 dalį, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (18 str. 4 d.).

ABTĮ nurodyta, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją (26 str. 1 d.). Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (28 str. 3 d.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja, nesutikdama su Tarnybos Panevėžio skyriaus 2020 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. SFP-13620 (14.23.36.), pasinaudojo privaloma (t. y. Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d. įtvirtinta) išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tarnyba 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 1SS-22299-(5.59E) priėmė ištyrusi minėto Tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl būtent pastarasis sprendimas (t. y. 2020 m. spalio 6 d. sprendimas Nr. SFP-13620 (14.23.36.)) yra pareiškėjos inicijuojamo ginčo objektas. 2020 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. SFP-13620 (14.23.36.) priėmė Tarnybos Panevėžio skyrius. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėja skunde turėtų reikšti reikalavimą panaikinti ir 2020 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. SFP-13620 (14.23.36.), o atsakovu byloje nurodyti Tarnybos Panevėžio skyrių, trečiuoju suinteresuotu asmeniu – Tarnybą. Tokios pozicijos laikomasi aktualioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-616-1062/2017, 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2334-520/2017, 2019 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2112-624/2019, 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-625-261/2020).

Remiantis viešai skelbiamais duomenimis Tarnybos interneto svetainėje, Tarnybos Panevėžio skyrius yra įsteigtas Panevėžio mieste. Taigi, byla dėl Tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimo panaikinimo teisminga Regionų apygardos administraciniam teismui. Papildomai pastebėtina, jog kai byla yra teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, skundas (prašymas, pareiškimas) šiam teismui paduodamas bet kuriuose šio teismo rūmuose, o kiti procesiniai dokumentai – teismo rūmuose, į kuriuos paskirtam teisėjui ar teisėjams paskirta nagrinėti byla (ABTĮ 31 str. 5 d.), todėl pirmosios instancijos teismo išaiškinimas, jog pareiškėja turi teisę kreiptis būtent į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus, nėra visiškai tikslus.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl teisingai nustatė teritorinį administracinės bylos teismingumą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos I. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius