dbdcfabc-496f-4134-a903-2bb7541773df · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-677-381/2020 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00229-2019-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 25 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dalios Kačinskienės ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „AlauÅ¡a“ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „AlauÅ¡a“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Biržų autobusų parkas“ dėl vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų pripažinimo neteisėtomis, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Viada LT“, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „AlauÅ¡a“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovės UAB „Biržų autobusų parkas“ atviro konkurso bÅ«du vykdomo supaprastinto vieÅ¡ojo pirkimo „Degalų pirkimas degalinėse“, pirkimo Nr. 457540, (toliau – Pirkimas) sÄ lygų 2.5, 2.6 punktus ir pasiÅ«lymo formos 2 punkte pateiktÄ palyginamosios kainos apskaičiavimo tvarkÄ bei PirkimÄ nutraukti.

2. IeÅ¡kovės nuomone, Pirkimo sÄ lygų 2.5 ir 2.6 punktuose numatyta Pirkime taikytina degalų kainodara, pagrįsta AB „Orlen Lietuva“ vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatytomis kainomis, dirbtinai sumažina konkurencijÄ , neteisėtai įtvirtina dominuojančiÄ AB „Orlen Lietuva“ padėtį degalų rinkoje ir tokiu bÅ«du pažeidžia lygiateisiÅ¡kumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar paÅ¡to paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PÄ®) 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Ginčo kainodara gali lemti ir racionalaus lėšų naudojimo principo pažeidimÄ , nes vienaÅ¡aliÅ¡kai AB „Orlen Lietuva“ nustatyta bazinė degalų kaina, pagal kuriÄ bus nustatoma ketinamų įsigyti degalų kaina, nebÅ«tinai gali bÅ«ti žemiausia rinkoje. Juodeikių terminalas, kurio kainos imamos kaip pagrindas, yra tik vienas iÅ¡ daugelio AB „Orlen Lietuva“ degalų pardavimo terminalų, todėl jo kainos negali reprezentuoti realių rinkos kainų, be to, ginčijama kainodara sudaromos sÄ lygos manipuliuoti Juodeikių terminalo vienos dienos kainomis kaip bus naudinga AB „Orlen Lietuva“, jai priklausančiam degalinių tinklui ar stambiems degalinių tinklams.

IeÅ¡kovės nuomone, Pirkimo sÄ lygų 2.5 ir 2.6 punktai taip pat prieÅ¡tarauja PÄ® 50 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatoms, nes juose įtvirtinami reikalavimai Pirkimo objektui, t. y. konkrečiai nurodomas degalų tiekimo Å¡altinis (AB „Orlen Lietuva“ terminalas, esantis Juodeikių kaime), bei neatitinka Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 patvirtintos Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (toliau – Metodika) 24.2 punkte iÅ¡dėstyto reikalavimo dėl įkainio priklausomumo nuo tam tikro iÅ¡orinio parametro, kadangi, perkant degalus iÅ¡ AB „Orlen Lietuva“ pagal ilgalaikes sutartis, perkamų degalų kaina priklauso ne nuo Pirkimo sÄ lygose nurodytos AB „Orlen Lietuva“ skelbiamos bazinės degalų kainos, o nuo kitų rodiklių (Platts „European Marketscan“ leidinyje publikuotų kotiruočių, EUR / USD kurso ir kt.).

IeÅ¡kovė akcentavo, kad, prieÅ¡ingai nei privalomos galios neturinčiose rekomendacijose, privalomoje Metodikoje tiesiogiai nurodytas kaip leidžiamas ieÅ¡kovės siÅ«lytas įkainių nustatymo bÅ«das pagal degalinių kainas, o ginčijamose Pirkimo sÄ lygose nurodytas įkainių nustatymo bÅ«das nepaminėtas. Be to, ieÅ¡kovės teigimu, Metodikos 26.2 ir 16 punktams prieÅ¡tarauja ir pasiÅ«lymo formos 2 punkte pateiktoje lentelėje nustatyta palyginamosios kainos apskaičiavimo tvarka, kuri yra ydinga, nes nurodydami antkainius / nuolaidas tiekėjai gali manipuliuoti Å¡iais duomenimis taip, kad perkantysis subjektas pirkimo laimėtoju iÅ¡rinktų pasiÅ«lymÄ , kuriame didžiÄ jÄ siekiamų įsigyti prekių dalį (dyzelinÄ ) perkantysis subjektas bÅ«tų priverstas įsigyti brangiau nei iÅ¡ didesnę nuolaidÄ dyzelinui (tačiau didesnį antkainį dujoms) pasiÅ«liusio tiekėjo.

3. Atsakovė UAB „Biržų autobusų parkas“ su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė, kad ginčo kainodara buvo pasirinkta vadovaujantis VPT rekomendacija dėl degalų degalinėse pirkimo. IeÅ¡kovės reikalavimai yra paremti tik prielaidomis, nepagrįsti jokiais patikimais įrodymais, parodančiais, kaip nustatytos Pirkimo sÄ lygos realiai riboja ieÅ¡kovės teises ir galimybes dalyvauti Pirkime. AnalogiÅ¡ka kainodara buvo pripažinta tinkama Lietuvos apeliacinio teismo byloje Nr. e2A-609-302/2019.

Atsakovė taip pat pabrėžė, jog nė viena Pirkimo sÄ lygų nuostata neįpareigoja tiekėjų degalų įsigyti tik iÅ¡ Juodeikių terminalo. Pirkimo sÄ lygų 2.5 ir 2.6 punkte įtvirtinti reikalavimai yra taikomi tik apskaičiuoti tiekėjui mokamÄ kainÄ , tačiau jie jokiu bÅ«du nedraudžia Pirkimo dalyviui įsigyti degalų iÅ¡ kito terminalo. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovė, kritikuodama pasiÅ«lymo formos 2 punkte nustatytÄ palyginamosios kainos apskaičiavimo tvarkÄ , savo teiginiams pagrįsti nepateikia jokių skaičiavimų, įrodančių tvarkos ydingumÄ ir lemiančių neracionalaus pasiÅ«lymo iÅ¡rinkimÄ laimėtoju.

Palyginamoji pasiÅ«lymo kaina yra apskaičiuojama atskirai sudauginus kiekvienos rÅ«Å¡ies kurui siÅ«lomÄ nuolaidos / antkainio vertę su preliminariu atitinkamų degalų kiekiu ir vėliau Å¡ias vertes sudedant tarpusavyje. Apskaičiuojant palyginamÄ jÄ pasiÅ«lymo kainÄ , yra atsižvelgiama į visÄ per sutarties galiojimo laikotarpį ketinamo įsigyti kuro kiekį, taigi vertinama ne atskiros kuro rÅ«Å¡ies nuolaida (antkainis), bet tai, kurio tiekėjo nuolaida bus didžiausia (antkainis mažiausias), įvertinus preliminarius degalų kiekius.

Perkančiajam subjektui racionaliausias pasiÅ«lymas yra tas, kuriame siÅ«loma didžiausia nuolaida (mažiausias antkainis) visam (bendram) ketinamam įsigyti įvairių kuro rÅ«Å¡ių kiekiui. Atsakovės įsitikinimu, VPT rekomendacija Å¡iuo atveju laikytina Metodikos nuostatų paaiÅ¡kinimu ir dėl to nėra pagrindo pritarti ieÅ¡kinyje nurodytoms tariamoms Å¡ių dokumentų neatitiktims. Pirkimo sÄ lygos atitinka Metodikos nuostatas. IÅ¡oriniu parametru turėtų bÅ«ti laikomas dydis, nepriklausantis nuo Pirkimo dalyvių valios, užtikrinantis tai, kad visiems sudaromos vienodos sÄ lygos, taigi vieÅ¡ai skelbiamos Juodeikių terminalo kainos Å¡iuo požiÅ«riu gali bÅ«ti laikomos iÅ¡oriniu parametru.

Metodikos 24.2 punkto nuostata buvo pakoreguota Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 1S-162, kuriuo nurodomas pavyzdys apie tiesioginę tiekiamo kuro kainos priklausomybę nuo vieÅ¡ai skelbiamos kainos degalinėje panaikintas. Nepaisant to, ir anksčiau galiojusi Metodikos redakcija nedraudė nustatyti ir kitokio pobÅ«džio priklausomybę, pavyzdžiui, tokiÄ , kokia nustatyta ginčijamose Pirkimo sÄ lygose. IeÅ¡kovės siÅ«loma pasiÅ«lymų vertinimo tvarka, palyginus su nustatyta Pirkimo sÄ lygose, nekeičia Pirkimo laimėtojo, todėl vien Å¡iuo pagrindu negalima sutikti, kad ji neatitinka Metodikos 16 ir 26.2 punktų nuostatų.

4. VPT iÅ¡vadoje nurodė, kad yra parengusi ir vieÅ¡ai paskelbusi rekomendacinio pobÅ«džio praneÅ¡imÄ dėl degalų degalinėse pirkimo, kuriame nurodoma, kad pirkimo vykdytojas gali pasirinkti kainodaros mechanizmÄ , kai kintama įkainio dalimi yra laikoma Lietuvos naftos produktus gaminančios įmonės AB „Orlen Lietuva“ Juodeikių kaimo terminalo protokolo bazinė degalų kaina (o ne tiekėjo degalinėje vieÅ¡ai skelbiama kaina, kaip buvo rekomenduojama iki tol). VPT teigimu, tokiu kainodaros mechanizmu yra užtikrinamas pasiÅ«lymo kainos aiÅ¡kumas.

AB „Orlen Lietuva“ yra įmonė, parduodanti naftos produktus įvairiems Å«kio subjektams, todėl kainos manipuliavimo galimybė dėl Pirkimo vykdymo yra menka, taigi ginčijamos Pirkimo sÄ lygos, t. y. nustatytos kainodaros taisyklės, nesudaro sÄ lygų pažeisti viešųjų pirkimų principus. VPT taip pat pažymėjo, kad perkančiosios organizacijos pasirinkimas vienu iÅ¡ kainodaros elementų nustatyti konkretaus Å«kio subjekto paskelbtas kainas nėra susijęs su techninės specifikacijos reikalavimais, todėl nėra pagrindo pripažinti Pirkimo sÄ lygų nuostatas neatitinkančiomis PÄ® 50 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatytų reikalavimų.

Pirkimo sÄ lygos neprieÅ¡tarauja Metodikos 24.2 punkte iÅ¡dėstytam reikalavimui, nes pasirinktas kainodaros mechanizmas užtikrina, kad skirtingiems tiekėjams kainodaros taisyklės bus taikomos vienodai ir taip eliminuojama galimybė tiekėjams manipuliuoti degalinės iÅ¡kabose (Å¡vieslentėse) arba prekių čekiuose nurodomomis kainomis, dirbtinai sumažinant degalų kainas trumpam laikotarpiui, kurį pirkimo vykdytojai naudoja pasiÅ«lymams palyginti bei vertinti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5.

Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovės 3 593,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. IeÅ¡kovės teiginius, kad taikant ginčo kainodarÄ bus pažeidžiami skaidrumo, konkurencijos ir racionalaus lėšų panaudojimo principai, teismas vertino kaip paremtus tik prielaidomis. Teismo vertinimu, tai, kad AB „Orlen Lietuva“ turi dominuojančiÄ padėtį Lietuvos degalų rinkoje ir kad nėra taisyklių, kurių pagrindu apskaičiuojamos AB „Orlen Lietuva“ skelbiamos didmeninės degalų kainos, savaime neįrodo, kad Å¡iomis kainomis bus manipuliuojama. IeÅ¡kovė nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, jog AB „Orlen Lietuva“ naudojasi savo dominuojančia padėtimi rinkoje ir taip jos kontroliuojamam degalinių tinklui parduoda degalus mažesne kaina nei kitiems vartotojams, tuo labiau, kad „Orlen“ degalinių tinklÄ valdo ne AB „Orlen Lietuva“, o AB „Orlen Baltics retail“.

Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovė 2019 m. spalio 1 d. ir 2019 m. spalio 30 d. sudarė su atsakove degalų pardavimo sutartis, kuriose įtvirtinta analogiška kainodara, tačiau ieškovė tokios kainodaros neginčijo.

7. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė nepaneigė, jog atsakovės perkamų degalų rÅ«Å¡is tiekia tik du terminalai, t. y. Juodeikių ir UAB „Okseta“ terminalas Kaune, todėl ir pasirinkimas apsiriboja tik iÅ¡ dviejų terminalų. Degalus iÅ¡ Juodeikių terminalo perka iÅ¡ esmės visi Lietuvos vartotojai, o ne tik nagrinėjamos bylos Å¡alys, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad pažeidžiama konkurencija, o tiekėjai diskriminuojami. Teismas sprendė, kad pagal ginčijamas Pirkimo sÄ lygas pirkimo dalyviai laisvi pasirinkti, iÅ¡ kurio terminalo pirks degalus. Teismo nuomone, tiek atsakovė, tiek ir VPT, argumentuodamos siÅ«lomos kainodaros mechanizmÄ , pagrįstai vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-609-302/2019 iÅ¡dėstytu vertinimu.

8. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad teiginiai apie pasiÅ«lymo formos 2 punkte pateiktoje lentelėje nustatytos palyginamosios kainos apskaičiavimo tvarkos ydingumÄ yra deklaratyvÅ«s, neparemti jokiais rimtais skaičiavimais, kaip bus galima manipuliuoti metodikoje nustatytais antkainiais ir nuolaidomis. Atsakovė konkrečiai nurodė, kaip bus apskaičiuota palyginamoji pasiÅ«lymo kaina ir kad gaunama vertė parodys, kurio tiekėjo siÅ«loma nuolaida didžiausia (ar antkainis mažiausias), atsižvelgiant į planuojamÄ Ä¯sigyti kiekvienos iÅ¡ degalų rÅ«Å¡ių preliminarų kiekį. Teismas pažymėjo, kad VPT siÅ«lo vertinti pasiÅ«lymus bÅ«tent pagal tokiÄ metodikÄ .

9. Teismas nepritarė ieÅ¡kovės argumentams, kad Pirkimo sÄ lygos prieÅ¡tarauja Metodikos 24.2 punkto nuostatai. Teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai nurodo, kad iÅ¡orinis parametrų dydis turi užtikrinti visiems vienodas sÄ lygas ir neturi priklausyti nuo pirkimo dalyvių valios, todėl vieÅ¡ai skelbiamos Juodeikių terminalo kainos gali bÅ«ti laikomos iÅ¡oriniu parametru. Teismas konstatavo, kad Pirkimo sÄ lygose nustatytas pasiÅ«lymų vertinimas tik pagal siÅ«lomÄ nuolaidÄ / antkainį neprieÅ¡tarauja Metodikos nuostatoms, atsakovė tinkamai pagrindė ir įrodė, kad pirkimo sÄ lygose nustatyta metodika yra teisinga ir objektyvi.

Pasirinktas kainodaros mechanizmas užtikrina, kad skirtingiems tiekėjams kainodaros taisyklės bus taikomos vienodai ir taip eliminuojama galimybė tiekėjams manipuliuoti degalinės iÅ¡kabose arba prekių čekiuose nurodomomis kainomis, kai degalų kainos sumažinamos tik trumpam laikotarpiui. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. IeÅ¡kovė UAB „AlauÅ¡a“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės UAB „AlauÅ¡a“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Be to, ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Teismas netinkamai taikė PÄ® 29 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis. Pirkimo sÄ lygų 2.5 ir 2.6 punktų formuluotė lemia tai, jog vienas iÅ¡ Pirkime ketinamų įsigyti degalų kainos komponentų yra tiesiogiai priklausomas nuo vienaÅ¡aliÅ¡kų AB „Orlen Lietuva“ sprendimų, o tai gali lemti ir PÄ® 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto racionalaus lėšų naudojimo principo pažeidimÄ .

AB „Orlen Lietuva“ nustatyta bazinė degalų kaina nebÅ«tinai gali bÅ«ti žemiausia rinkoje, tačiau, pagal Pirkimo sÄ lygų 2.5 ir 2.6 punktų nuostatas Pirkime ketinamų įsigyti degalų kaina bus nustatoma ne pagal žemiausiÄ , bet pagal konkrečiai AB „Orlen Lietuva“ nustatytÄ bazinę degalų kainÄ . Sprendimas Pirkime remtis vien tik AB „Orlen Lietuva“ skelbiamomis kainomis tiekėjų (iÅ¡skyrus „Orlen“ degalinių tinklÄ ) veiklos atsiperkamumÄ daro neprognozuojamu, tai daro neigiamÄ Ä¯takÄ tiekėjų galimybėms pasiÅ«lyti perkančiajam subjektui palankesnes kainas.

Be to, tiekėjai privalo apsidrausti nuo neprognozuojamų AB „Orlen Lietuva“ veiksmų ir pasiÅ«lyti didesnes, t. y. mažiau konkurencingas kainas. 10.2. Rėmimasis AB „Orlen Lietuva“ skelbiamomis kainomis pažeidžia ir skaidrumo principÄ , nes nėra jokių AB „Orlen Lietuva“ privalomų metodikų ar taisyklių, pagal kurias turėtų bÅ«ti apskaičiuojamos skelbiamos didmeninės degalų kainos. AB „Orlen Lietuva“, kaip dominuojančiÄ padėtį Lietuvos degalų rinkoje užimantis subjektas, turi galimybę vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatyti degalų kainas ir taip neigiamai veikti tiek Pirkime degalus siÅ«lančių tiekėjų, tiek paties perkančiojo subjekto interesus. 10.3.

AB „Orlen Lietuva“ skelbiamos kainos negali reprezentuoti realių rinkos kainų, nes Juodeikių terminalas yra tik vienas iÅ¡ daugelio AB „Orlen Lietuva“ degalų pardavimo terminalų. Juodeikių terminalo kainos gali bÅ«ti keičiamos iÅ¡ esmės nedarant įtakos AB „Orlen Lietuva“ veiklos rezultatams ir prekybai kituose terminaluose, todėl, nustačius ginčijamÄ kainodarÄ , sudaromos sÄ lygos manipuliuoti Juodeikių terminalo vienos dienos kainomis, kaip bus naudinga AB „Orlen Lietuva“, jai priklausančiam degalinių tinklui ar stambiems degalinių tinklams.

Nors VPT AB „Orlen Lietuva“ manipuliavimo galimybę įvertino kaip menkÄ , tačiau tokios savo nuomonės nepagrindė, o kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ir prielaidÄ Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų nuostatų bei principų pažeidimui sudarančios vieÅ¡ojo pirkimo konkurso sÄ lygos turi bÅ«ti pripažintos neteisėtomis. 10.4. Tai, kad AB „Orlen Lietuva“ naudojasi dominuojančia padėtimi rinkoje įrodo tai, kad Konkurencijos taryba 2010 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 2S-31 yra pripažinusi, jog AB „Orlen Lietuva“, taikydama ekonomiÅ¡kai nepagrįstÄ ir diskriminacinę kainodarÄ , metinius lojalumo, nekonkuravimo įsipareigojimus ir ribodama paralelinio importo galimybes bei savo pirkėjų klientus, kuriems pirkėjai galėtų parduoti prekes, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnį, 9 straipsnio 3 punktÄ ir Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 102 straipsnį. 10.5.

Ginčijamame sprendime nepagrįstai teigiama, kad atsakovės perkamas kuro rÅ«Å¡is galima įsigyti ne iÅ¡ daugelio, o tik iÅ¡ dviejų terminalų. Pagrindines atsakovės perkamo kuro rÅ«Å¡is, t. y. A95 benzinÄ ir dyzelinÄ , galima įsigyti iÅ¡ penkių terminalų. 10.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-609-302/2019 iÅ¡dėstytu vertinimu. Minėtas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas neturi prejudicinės galios Å¡iai bylai, nes jame nevertinti visi nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovės pateikiami argumentai dėl lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo ir racionalaus lėšų naudojimo principų pažeidimo, nespręstas klausimas dėl PÄ® 50 straipsnio 3 ir 5 dalių taikymo, taip pat dėl Metodikos ir Rekomendacijų taikymo ir kt. 10.7.

VPT rekomendacijose pateiktas pasiÅ«lymas Pirkimo sÄ lygų patvirtinimo metu prieÅ¡taravo Metodikos nuostatoms. Šį prieÅ¡taravimÄ patvirtina faktas, kad jau po Pirkimo sÄ lygų paskelbimo VPT 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 1S-162 panaikino Metodikos 24.2 punkte nurodytÄ pavyzdį, kad galima nustatyti tiesioginę tiekiamo kuro kainos priklausomybę nuo vieÅ¡ai skelbiamos kainos degalinėje. Metodikos 24.2 punkte numatyta, kad kintamo įkainio kainodara gali bÅ«ti taikoma, kai perkamų prekių ir (ar) paslaugų kaina skirtingu laikotarpiu priklauso nuo aiÅ¡kiai apibrėžiamos kainos dalies, kuri priklauso nuo tam tikro iÅ¡orinio parametro.

Tačiau nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog atitinkamos dienos kuro kainos degalinėse priklauso nuo Pirkimo sÄ lygose nurodytos AB „Orlen Lietuva“ Juodeikių k. terminalo protokolo bazinės degalų kainos, todėl Å¡ios AB „Orlen Lietuva“ skelbiamos kainos negali bÅ«ti laikomos iÅ¡orinėmis kainomis. Nėra jokio pagrindo AB „Orlen Lietuva“ skelbiamas kainas laikyti iÅ¡oriniu parametru, nes kainas skelbianti įmonė yra susijusi su potencialiu Pirkimo dalyviu. 10.8. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nenurodė jokių motyvų, kodėl nesutiko su ieÅ¡kinio teiginiais, kad Pirkimo sÄ lygų 2.5, 2.6 punktuose iÅ¡ esmės yra įtvirtinti reikalavimai Pirkimo objektui.

Jei sprendimas yra be motyvų, tai toks atvejis pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Å iuo atveju Pirkimo sÄ lygų 2.5 ir 2.6 punktų nuostatos yra sukonstruotos taip, jog tiekėjai yra priversti degalus įsigyti iÅ¡ konkretaus degalų gamintojo – AB „Orlen Lietuva“, o tai prieÅ¡tarauja PÄ® 50 straipsnio 3 ir 5 dalims. Atsakovė Pirkimo kainodarÄ turėjo grįsti degalinių skelbiamomis kainomis, nes degalinėse skelbiamos degalų kainos – tai lygiaverčių dalyvių rinkoje, kurioje vyrauja konkurencija, nustatomos kainos, tokios kainos priklauso nuo konkurencijos ir rinkos sÄ lygų, o ne nuo vienaÅ¡aliÅ¡kų sprendimų, priimamų dominuojančiÄ padėtį rinkoje užimančios įmonės. 10.9.

Ginčijamas sprendimas grindžiamas VPT į bylÄ pateikta iÅ¡vada, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ios iÅ¡vados pagrįstumo iÅ¡ esmės neanalizavo ir dėl Å¡io raÅ¡ytinio įrodymo nepateikė jokio vertinimo, mechaniÅ¡kai į ginčijamÄ sprendimÄ perkeldamas iÅ¡vados motyvus. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigÄ tinkamai motyvuoti sprendimÄ , o tai laikytina absoliučiu ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindu.

11. Atsakovė UAB „Biržų autobusų parkas“ atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ prašė ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Ginčo kainodara buvo pasirinkta vadovaujantis VPT rekomendacija dėl degalų degalinėse pirkimo. Kainodara visiÅ¡kai atitiko VPT rekomendacijas, kÄ patvirtino ir VPT į bylÄ pateikta iÅ¡vada. 11.2. Apeliaciniame skunde nurodyti tariami PÄ® 29 straipsnio nuostatų pažeidimai yra paremti tik prielaidomis, jų nepagrindžiant jokiais patikimais įrodymais, parodančiais, kaip nustatytos Pirkimo sÄ lygos realiai riboja apeliantės teises ir galimybes dalyvauti Pirkime, taigi ieÅ¡kovė neįrodė teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sÄ lygas, todėl jos ieÅ¡kinys apskritai neturėjo bÅ«ti nagrinėjamas teisme. 11.3.

Nėra pagrindo sutikti su teiginiais, kad kainodaros susiejimas su AB „Orlen Lietuva“ skelbiamomis kainomis neigiamai veikia tiekėjų galimybes pasiÅ«lyti perkančiajam subjektui palankesnes kainas. Tais atvejais, kai kainodara yra priklausoma nuo iÅ¡orinių veiksnių, visuomet egzistuoja nenumatytų aplinkybių atsiradimo rizika, todėl vien bÅ«tinybė nuo jų apsidrausti niekaip nepagrindžia apeliantės argumentų, kad dėl taikomos kainodaros bus siÅ«lomos didesnės kainos. 11.4. Nėra jokių įrodymų, kad ginčijama kainodara sudaro palankesnes sÄ lygas „Orlen“ degalinių tinklui.

Tai, kad nėra jokių taisyklių, pagal kurias turėtų bÅ«ti apskaičiuojamos AB „Orlen Lietuva“ skelbiamos didmeninės degalų kainos, nereiÅ¡kia ir neįrodo, jog jomis galima manipuliuoti. „Orlen“ degalinių tinklÄ valdo ne UAB „Orlen Lietuva“, o AB „Orlen Baltics retail“. Nepateikus jokių įrodymų, kad Å¡ios atskiros įmonės tarpusavyje derina veiksmus, nėra pagrindo pripažinti ieÅ¡kovės prielaidų pagrįstomis. AB „Orlen Lietuva“ Juodeikių terminalas parduoda degalus ne tik tiekėjams, siekiantiems laimėti PirkimÄ , tačiau ir kitiems Lietuvoje veikiantiems Å«kio subjektams, todėl, įvertinus tai, kad pagal PirkimÄ planuojamas įsigyti degalų kiekis yra nereikÅ¡mingai mažas, palyginus su bendru terminale parduodamų degalų kiekiu, ieÅ¡kovės argumentai, jog siekdama laimėti PirkimÄ AB „Orlen Lietuva“ manipuliuos kainomis, yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡ki. 11.5.

IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo naujÄ aplinkybę dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kurios nebuvo pateikusi nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, todėl šį naujai pateiktÄ Ä¯rodymÄ turėtų bÅ«ti atsisakyta priimti. Be to, nurodytas AB „Orlen Lietuva“ konkurencijos teisės pažeidimas nėra analogiÅ¡kas ginčo byloje ieÅ¡kovės įtariamam, todėl neįrodo, jog AB „Orlen Lietuva“ skelbiamomis kainomis bus manipuliuojama įvykus ginčo Pirkimui. 11.6. Apeliantė painioja precedentÄ su prejudiciniu faktu.

Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2A-609-302/2019 faktinės aplinkybės (nustatyta kainodara) yra iš esmės identiškos šios bylos aplinkybėms, be to, tiek nurodytoje byloje, tiek ginčo byloje taikoma iš esmės ta pati teisė, todėl minimoje apeliacinės instancijos teismo byloje pateiktas vertinimas laikytinas precedentu ginčo bylos atžvilgiu ir yra privalomas tiek žemesnės, tiek tos pačios instancijos teismams. Tai, kad apeliantė ginčo byloje analogiškus tariamus pažeidimus grindžia papildomais deklaratyvaus pobūdžio motyvais ir prielaidomis, neturi reikšmės minėtoje byloje pateikto aiškinimo vertinimui, nes aktualios faktinės aplinkybės ir taikoma teisė dėl to nepasikeičia. 11.7.

Nors VPT rekomendacija nėra privalomo pobÅ«džio teisės aktas, tačiau ginčo rekomendacijÄ parengė ir pavieÅ¡ino VPT, t. y. ta pati institucija, kuri parengė ir privalomo pobÅ«džio teisės aktÄ MetodikÄ . VPT rekomendacija Å¡iuo atveju laikytina Metodikos nuostatų paaiÅ¡kinimu ir jai neprieÅ¡tarauja, kÄ patvirtina ir MetodikÄ bei rekomendacijas parengusi institucija – VPT. 11.8. Nė viena Pirkimo sÄ lygų nuostata neįpareigoja tiekėjų degalų įsigyti tik iÅ¡ Juodeikių terminalo.

Pirkimo sÄ lygų 2.5 ir 2.6 punkte įtvirtinti reikalavimai yra taikomi tik tiekėjui mokamai kainai apskaičiuoti, tačiau jie jokiu bÅ«du nedraudžia Pirkimo dalyviui įsigyti degalų iÅ¡ kito terminalo. 11.9. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas sutampa su VPT iÅ¡vada, nesudaro prielaidų teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus. Aplinkybė, kad teismas nepateikė iÅ¡samios analizės dėl kiekvieno VPT iÅ¡vados motyvo, nereiÅ¡kia, kad teismas apskritai neanalizavo Å¡ios iÅ¡vados.

Teismas VPT iÅ¡vados necitavo, o sprendimo motyvuose VPT argumentai minimi tik vienÄ kartÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas. Apeliacijos dalykÄ sudaro Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl Pirkimo sÄ lygų pripažinimo neteisėtomis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atkreiptinas dėmesys, jog ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde nebenurodo argumentų dėl pasiÅ«lymo formos 2 punkte pateiktoje lentelėje nustatytos palyginamosios kainos apskaičiavimo tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas ta apimtimi, kiek jame atmesti ieÅ¡kovės argumentai dėl Pirkimo sÄ lygose nustatytos kainodaros teisėtumo.

Dėl atsakovės pasirinktos kainodaros (ne)teisėtumo 14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė atviro konkurso bÅ«du vykdė PirkimÄ , kurio objektas – degalai (benzinas A95, dyzelinas ir suskystintos automobilinės dujos). Pagal Pirkimo sÄ lygų 2.5 punktÄ Pirkimui taikoma kintamojo įkainio kainodara. Kintamojo įkainio dalimi yra laikoma Lietuvos naftos produktus gaminančios įmonės AB „Orlen Lietuva“ Juodeikių k. terminalo protokolo bazinė degalų kaina, vieÅ¡ai skelbiama AB „Orlen Lietuva“ internetiniame tinklalapyje http://www.orlenlietuva.lt/LT/Wholesale/Puslapiai/Kainu-protokolai.aspx.

Pagal Pirkimo sÄ lygų 2.6 punktÄ Pirkimu siekiamų įsigyti prekių įkainį sudaro:

1) kintamojo įkainio dalis – AB „Orlen Lietuva“ vieÅ¡ai interneto tinklalapyje skelbiama bazinė degalų kaina su akcizo mokesčiu ir PVM (esant +15oC temperatÅ«rai), galiojusi degalų pylimo dienÄ ;

2) pastovioji įkainio dalis – nuolaida / antkainis nuo kintamosios įkainio dalies, t. y. tiekėjų siÅ«loma nuolaida / antkainis nuo AB „Orlen Lietuva“ vieÅ¡ai skelbiamos bazinės degalų kainos su akcizo mokesčiu ir PVM (esant +15oC temperatÅ«rai). Pirkimo sÄ lygų 12.1 punkte nustatyta, kad ekonomiÅ¡kai naudingiausiu pasiÅ«lymu laikomas mažiausias antkainis (didžiausia nuolaida). PasiÅ«lymų vertinimo metu vertinama tik pasiÅ«lyta nuolaida ar antkainio dydis 1000 litrų degalų. PasiÅ«lymo vertinimo metu pati AB „Orlen Lietuva“ protokolo bazinė degalų kaina nelyginama ir į vertinimÄ neįtraukiama (Pirkimo sÄ lygų 12.2 punktas). Kaip matyti iÅ¡ Pirkimo sÄ lygų 1 priede pateiktos pasiÅ«lymo formos, tiekėjų siÅ«lomos kainos iÅ¡reiÅ¡kiamos kaip tiekėjo siÅ«loma nuolaida arba antkainis.

15. IeÅ¡kovės nuomone, nurodytais Pirkimo sÄ lygų punktais nustatyta kainodara yra neteisėta, neatitinka skaidrumo, lygiateisiÅ¡kumo, racionalaus lėšų panaudojimo principų, riboja konkurencijÄ ir pažeidžia PÄ® 29 straipsnio 1–3 dalių, 50 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečiÄ elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309-248/2015). Viešųjų pirkimų principų taikymas apima visas vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras nuo pradžios iki pabaigos. Å ių principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.

17. Pagal PÄ® 29 straipsnio 1 dalį perkantysis subjektas užtikrina, kad vykdant pirkimÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Vadovaujantis PÄ® 29 straipsnio 2 dalies 1 punktu, perkantysis subjektas turi siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos bÅ«tų naudojamos racionaliai. PÄ® 29 straipsnio 3 dalis nustato, kad planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali bÅ«ti siekiama iÅ¡vengti Å¡iame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurencijÄ . Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sÄ lygos tam tikriems tiekėjams.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamų Pirkimo sÄ lygų turinį, ieÅ¡kovės nurodomų viešųjų pirkimų principų pažeidimų nenustatė. Dėl ieÅ¡kovės argumentų, jog ginčo kainodara sudaro sÄ lygas AB „Orlen Lietuva“ manipuliuoti terminalo kainomis, teisėjų kolegija pažymi, kad, nors tokia tikimybė visada egzistuoja, tačiau ji yra labai menka ir daug mažesnė nei tuo atveju, jei galutinė pirkimo kaina bÅ«tų nustatoma ieÅ¡kovės minimu bÅ«du – pagal degalinėse skelbiamas kainas.

Pažymėtina, jog VPT bÅ«tent dėl to, kad atskiri tiekėjai degalų pirkimuose piktnaudžiauja bei elgiasi nesÄ Å¾iningai (manipuliuoja degalinės iÅ¡kabose (Å¡vieslentėse) arba prekių čekiuose nurodomomis kainomis, dirbtinai sumažindami degalų kainas trumpam laikotarpiui, kurį pirkimo vykdytojai naudoja pasiÅ«lymams palyginti bei vertinti), patikslino kuro pirkimo degalinėse rekomendacijas, siÅ«lydama, taikant kintamo įkainio kainodarÄ rinktis kainodaros mechanizmÄ , kai kintama įkainio dalimi yra laikoma Lietuvos naftos produktus gaminančios įmonės AB „Orlen Lietuva“ Juodeikių k. terminalo protokolo bazinė degalų kaina, o ne tiekėjo degalinėje vieÅ¡ai skelbiama kaina, kaip buvo rekomenduojama iki tol.

Ginčo Pirkimo sÄ lygos parengtos bÅ«tent pagal Å¡ias atnaujintas VPT kuro pirkimo degalinėse rekomendacijas.

19. Atsižvelgiant į tai, jog AB „Orlen Lietuva“ degalus pagal skelbiamas terminale taikomas kainas parduoda daugybei pirkėjų ir iÅ¡ anksto nežino, kuriÄ tiksliai dienÄ konkrečios perkančiosios organizacijos atstovai užsuks į degalinę užsipilti kuro, be to, Pirkimas savo apimtimi sudaro tik maÅ¾Ä dalį visų AB „Orlen Lietuva“ degalų pardavimų, tikimybė, kad AB „Orlen Lietuva“ keis viso terminalo degalų pardavimo kainas vien dėl to, kad viena ar kelios degalinės tÄ dienÄ galėtų daugiau uždirbti iÅ¡ konkrečios perkančiosios organizacijos, yra labai maža, nes tokiu bÅ«du manipuliuodama kainomis AB „Orlen Lietuva“ rizikuotų prarasti iÅ¡ terminalo degalus perkančius klientus ir patirti nuostolių dėl jiems taikomos kainodaros.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, VPT paskelbtos rekomendacijos neprieÅ¡tarauja Metodikos 24.2 punktui. Pirkimo sÄ lygų patvirtinimo metu galiojusi Metodikos 24.2 punkto redakcija nustatė, kad kintamo įkainio kainodara gali bÅ«ti nustatoma tik pagrįstais atvejais, kai yra neracionalu naudoti kitus kainos apskaičiavimo bÅ«dus ir perkamų prekių ir (ar) paslaugų rinkos kaina skirtingu laikotarpiu tiesiogiai priklauso nuo aiÅ¡kiai apibrėžiamos kainos dalies, kuri priklauso nuo tam tikro iÅ¡orinio parametro (pavyzdžiui, sudarant ilgalaikę sutartį dėl kuro tiekimo, sutartyje galima nustatyti tiesioginę tiekiamo kuro kainos priklausomybę nuo vieÅ¡ai skelbiamos kainos degalinėje ir kita).

Nors Å¡ioje nuostatoje yra nurodoma, kad kuro kainÄ galima nustatyti priklausomÄ nuo vieÅ¡ai skelbiamos kainos degalinėje, tačiau tai pateikta tik kaip pavyzdys, nedraudžiant pasirinkti kitokiÄ aiÅ¡kiai apibrėžiamÄ kainos dalį, taigi atsakovės pasirinkta ir rekomendacijose patariama taikyti kuro kainos kintamoji dalis – AB „Orlen Lietuva“ skelbiamos bazinės degalų kainos – neprieÅ¡tarauja Metodikos 24.2 punktui.

21. Teisėjų kolegija taip pat nepritaria ieÅ¡kovės teiginiams, kad AB „Orlen Lietuva“ skelbiamos bazinės degalų kainos negali bÅ«ti laikomos iÅ¡oriniu parametru. IÅ¡ Metodikos 2.7 punkto, apibrėžiančio kintamÄ kainos dalį (kintamÄ Ä¯kainį) matyti, kad iÅ¡orinis parametras turėtų kiek įmanoma mažiau priklausyti tiek nuo pirkimo vykdytojo, tiek nuo tiekėjo. AB „Orlen Lietuva“ skelbiamos bazinės degalų kainos nepriklauso nuo atsakovės. Duomenų, kad AB „Orlen Lietuva“ dalyvautų Pirkime, nėra, be to, kaip teisingai pažymi atsakovė, „Orlen“ degalinių tinklÄ valdo ne AB „Orlen Lietuva“, o AB „Orlen Baltics retail“, todėl nesant įrodymų, kad Å¡ie subjektai derina veiksmus ir manipuliuoja kainomis, teigti, kad AB „Orlen Lietuva“ skelbiamos bazinės degalų kainos yra priklausomos nuo tiekėjų, taip pat nėra pagrindo.

Tuo tarpu ieškovės siūlomu atveju, kintamu įkainiu laikant degalinėse skelbiamas kuro kainas, toks įkainis iš esmės būtų priklausomas nuo tiekėjo ir negalėtų būti laikomas išoriniu parametru. Atsižvelgiant į tai, kad AB „Orlen Lietuva“ skelbiamos bazinės kainos gali būti laikomos išoriniu parametru, atsakovės pasirinkta kainodara užtikrinamas tiek skaidrumo, tiek lygiateisiškumo principų laikymasis.

22. IeÅ¡kovės nuomone, Pirkimo sÄ lygomis pažeidžiamos PÄ® 50 straipsnio 3 ir 5 dalys, nes atsakovė ginčo kainodaroje įtvirtino konkretų degalų gamintojÄ â€“ AB „Orlen Lietuva“, iÅ¡ kurio tiekėjai turi įsigyti degalus, tokiu bÅ«du įtvirtindama konkrečius reikalavimus pirkimo objektui.

23. PÄ® 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurencijÄ ir nediskriminuoti tiekėjų. Pagal PÄ® 50 straipsnio 5 dalį, apibÅ«dinant pirkimo objektÄ , techninėje specifikacijoje negali bÅ«ti nurodytas konkretus modelis ar tiekimo Å¡altinis, konkretus procesas, bÅ«dingas konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, ar prekių ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikriems subjektams ar tam tikriems produktams bÅ«tų sudarytos palankesnės sÄ lygos arba jie bÅ«tų atmesti. Toks nurodymas yra leidžiamas iÅ¡imties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibÅ«dinti pagal Å¡io straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Å iuo atveju nurodymas pateikiamas įraÅ¡ant žodžius „arba lygiavertis“.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentais ir dėl nurodytų PÄ® nuostatų pažeidimo. Apeliantė Å¡iuo atveju klaidingai teigia, kad ginčo kainodaroje yra nurodytas konkretus degalų gamintojas, iÅ¡ kurio tiekėjai turi įsigyti degalus. Pažymėtina, kad tokiÄ iÅ¡vadÄ pagrįstai padarė ir pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad pagal ginčijamas Pirkimo sÄ lygas, Pirkimo dalyviai laisvi pasirinkti, iÅ¡ kurio terminalo pirks degalus, taigi teigti, kad teismo sprendimas dėl Å¡io klausimo yra be motyvų, nėra pagrindo.

Å iuo atveju ieÅ¡kovė neteisingai supranta kainodaroje nurodytų AB „Orlen Lietuva“ skelbiamų protokolų reikÅ¡mę. Pirkimo sÄ lygose nėra jokių reikalavimų, iÅ¡ kokio subjekto turi bÅ«ti perkami degalai, o Pirkimo kainodaroje minimi AB „Orlen Lietuva“ kainų protokolai nustato tik Pirkime siekiamų įsigyti atskirų degalų rÅ«Å¡ių kainos apskaičiavimo bÅ«dÄ , tačiau neįpareigoja tiekėjų pirkti degalus bÅ«tent iÅ¡ nurodytos bendrovės terminalo, t. y. Å¡iuo atveju konkretus pardavėjas nenustatytas, tik jo nustatytos kainos bazė pasirinkta kaip objektyvus kriterijus tiekėjų kainai pasiÅ«lyti.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti ir su ieškovės argumentais dėl konkurencijos ribojimo.

25. Ginčo kainodaros neteisėtumo neįrodo ir abstraktÅ«s ieÅ¡kovės teiginiai apie AB „Orlen Lietuva“ padarytus konkurencijos teisės pažeidimus, konstatuotus Konkurencijos tarybos 2010 m. gruodžio 16 d. nutarimu. IeÅ¡kovė Konkurencijos tarybos 2010 m. gruodžio 16 d. nutarimo kopijos kaip naujo įrodymo teismui nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti klausimÄ dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Net jei tokie įrodymai bÅ«tų pateikti ir priimti, sutiktina su atsakove, kad vien tai, jog AB „Orlen Lietuva“ praeityje yra pažeidusi konkurencijos teisės normas, neįrodo ieÅ¡kovės įtariamų pažeidimų nagrinėjamoje situacijoje.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad argumentus, susijusius su Konkurencijos tarybos nustatytais pažeidimais, ieÅ¡kovė pateikė tik apeliacinės instancijos teismui. CPK 306 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad CPK yra įtvirtinta vadinamoji dalinė (ribota) apeliacija. Tai susiję su tuo, kad bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinyje nurodydamas ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ir dalykÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo ribas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas ginčui faktines aplinkybes ir ar teisingai pagal nustatytas faktines aplinkybes pritaikė teisę pagal ieškovo parengiamojoje bylos stadijoje apibrėžtas bylos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reguliavimu bei pateiktomis teisės aiškinimo taisyklėmis, sprendžia, kad detaliau nagrinėti praeityje padarytus AB „Orlen Lietuva“ konkurencijos teisės pažeidimus ir jų santykį su ginčo situacija nėra pagrindo.

26. IeÅ¡kovės argumentai, kad atsakovės siekiamÄ Ä¯sigyti kurÄ galima įsigyti ne tik iÅ¡ AB „Orlen Lietuva“ terminalo, teisėjų kolegijos vertinimu, jokių viešųjų pirkimų principų pažeidimų neįrodo, juo labiau, kad ieÅ¡kovė nepaaiÅ¡kina, kaip kitų terminalų pasirinkimas eliminuotų jos nurodomus PÄ® nuostatų pažeidimus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal byloje esančius duomenis, nors Pirkimo objektu esančiomis kuro rÅ«Å¡imis atskirai prekiauja ne vienas terminalas, tačiau tik du terminalai – AB „Orlen Lietuva“ terminalas Juodeikių k. ir UAB „Okseta“ terminalas Kaune – prekiauja visomis kuro rÅ«Å¡imis, t. y. tiek benzinu, tiek dyzelinu, tiek automobilinėmis dujomis.

27. Ä®vertinus atsakovės parengtas Pirkimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad tiekėjai kurÄ gali pirkti iÅ¡ bet kokio Å¡altinio. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiekėjai savo pasiÅ«lymus turi iÅ¡reikÅ¡ti planuojama taikyti nuolaida arba antkainiu, kurių dydžius turėtų nustatyti atsižvelgdami į galimas rizikas, susijusias su degalų rinkos kainų galimais svyravimais visu sutartinių įsipareigojimų laikotarpiu, taigi ir į AB „Orlen Lietuva“ skelbiamo kuro kainos bazinio įkainio pokyčius.

Tokia kainodara neriboja tiekėjų teisių dalyvauti pirkime. Tiekėjai visada laisvi nustatyti kuro kainos antkainius, siÅ«lyti lanksčias nuolaidas arba nedalyvauti pirkime, jei pirkimo sÄ lygose nustatyta perkamo kuro kainos nustatymo kainodara neatitinka jų interesų. Kaip minėta, tiekėjo pasiÅ«lyme nurodyta kaina gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta ne tik antkainiu, bet ir nuolaida, kuri, skaičiuojant kuro kainÄ , bus atimama iÅ¡ AB „Orlen Lietuva“ terminalo bazinės kainos. Taigi apeliantės nuogÄ stavimai, kad tokiu atveju bus neracionaliai naudojamos lėšos, nes tiekėjai gali bÅ«ti priversti perkančiajai organizacijai parduoti degalus brangiau, nei jis realiai galėtų pasiÅ«lyti, laikytini nepagrįstais.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 28. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir ieškovės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo sprendime vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-609-302/2019 pateiktais išaiškinimais.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas savo sprendimo negrindė minėto Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo iÅ¡vadomis, tuo labiau nevertino minėto sprendimo kaip turinčio prejudicinę galiÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas tik pripažino, kad atsakovė ir VPT minėtu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu vadovavosi pagrįstai, tačiau pats skundžiamas teismo sprendimas paremtas iÅ¡samia Pirkimo sÄ lygų, PÄ® nuostatų analize, individualiu situacijos vertinimu.

30. Nors minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo byloje buvo vertinamas kito vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų teisėtumas, tačiau, be kita ko, buvo vertinama ir analogiÅ¡kai suformuluota Pirkimo sÄ lyga dėl prekių įkainių apskaičiavimo. Minėtoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pirkime pasirinktas kintamo įkainio apskaičiavimo bÅ«das yra pagrįstas bei labiausiai objektyvus, sumažina galimybes užsakovėms permokėti už prekes bei nesuteikia nepagrįsto pranaÅ¡umo AB „Orlen Lietuva“ degalinių tinklui, tuo tarpu siekis, kad prekių įkainis bÅ«tų apskaičiuojamas remiantis tiekėjų degalinėse nurodytomis kainomis, neatitinka ekonomiÅ¡kumo principo.

Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ tam, kad bÅ«tų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisykles, nebÅ«tina, jog visiÅ¡kai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, pakanka, kad bÅ«tų tapačios arba esminių panaÅ¡umų turėtų bÅ«tent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (motyvacija), t. y. kad bÅ«tų tapačios arba esminių panaÅ¡umų turėtų (tik) tos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė.

Tapatumo arba esminio panaÅ¡umo reikalavimai netaikytini toms teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikÅ¡mės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

31. IeÅ¡kovė taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi VPT iÅ¡vada ir tokiu bÅ«du pažeidė pareigÄ motyvuoti teismo sprendimÄ .

32. VPT iÅ¡vados nėra privalomojo pobÅ«džio ir viešųjų pirkimų bylose vertintinos kaip paprasti raÅ¡ytiniai įrodymai visų byloje surinktų įrodymų bendrame kontekste. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pagrįstas vien VPT iÅ¡vados argumentais, o yra paremtas iÅ¡samia Pirkimo sÄ lygų ir visų bylos dokumentų analize. Tai, kad teismas pritarė minėtos institucijos iÅ¡vadose pateiktai nuomonei, nesudaro pagrindo teigti, kad teismo sprendimas yra be motyvų.

33. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Pirkimo sÄ lygose nustatytÄ kainodarÄ pripažino tinkama, nepažeidžiančia PÄ® nustatytų principų, todėl skundžiamas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo 34. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieÅ¡kovės apeliacinis skundas nėra tenkinamas, atsakovė turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

35. IÅ¡ į bylÄ pateiktų dokumentų matyti, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 1 851,30 Eur iÅ¡laidas, kurias sudaro 108,90 Eur iÅ¡laidos už praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo parengimÄ ir 1 742,40 Eur iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Atsakovės praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ virÅ¡ija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), 7 ir 8.11 punktais nustatytÄ maksimalų priteistinÄ iÅ¡laidų dydį už tokio pobÅ«džio teisines paslaugas, todėl nurodytos iÅ¡laidos mažintinos iki 1 712,88 Eur (1 317,60 Eur x 1,3).

IÅ¡laidos už praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo parengimÄ nevirÅ¡ija pagal Rekomendacijų 7 ir 8.16 punktus apskaičiuoto maksimalaus dydžio, todėl gali bÅ«ti priteisiamos visiÅ¡kai. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos iÅ¡ viso 1 822 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Biržų autobusų parkas“ (juridinio asmens kodas 154742789) iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „AlauÅ¡a“ (juridinio asmens kodas 183615620) 1 822 Eur (vieno tÅ«kstančio aÅ¡tuonių Å¡imtų dvideÅ¡imt dviejų eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai ArtÅ«ras Driukas Dalia Kačinskienė Danguolė Martinavičienė