dbdca66e-a586-44a5-b5ed-aa220e2e76aa · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2KT-68/2014Procesinio sprendimo kategorija: 98.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. lapkričio 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartimi ir ieškovų L. J. ir A. J. pareiškimu dėl Panevėžio apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo, n u s t a t ė: Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-430-198/2014 pagal ieškovų A.

J. ir L. J. ieÅ¡kinį atsakovams UAB “Sventovis”, V. M., T. B., O. K., A. S., K. G., UAB “Vilstata” dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais, negaliojančiais ir restitucijos taikymo, dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys – notaras R. K., V. A., A. A., A. B., G. B., V. L. ir kiti UAB “Vilstata” akcininkai (iÅ¡ viso 72 asmenys). IeÅ¡kovų L. J. ir A. J. teismo posėdžio metu pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ bylÄ nagrinėjančiai teisėjai B.

J. ir visiems kitiems Panevėžio apygardos teismo teisėjams.PareiÅ¡kėjų nuomone Panevėžio apygardos teismo teisėjai yra galimai Å¡aliÅ¡ki, nes vienas iÅ¡ Panevėžio apygardos teismo administraciijos vadovų – Civilinių bylų skyriaus pirmininkas pagal asmens – bylos Å¡alies praÅ¡ymÄ reikalauja teisėjÄ pasiaiÅ¡kinti dėl jo nagrinėjamose bylose priimtų sprendimų. Toks teismo pirmininko elgesys, pareiÅ¡kėjų nuomone, neužtikrina teisėjų savarankiÅ¡kumo sprendžiant civillines bylas.

Å iÄ savo pozicijÄ pareiÅ¡kėjia grindžia tuo, kad Panevėžio apygardos teismas, gavęs Å¡ioje byloje dalyvaujančio asmens V. M. skundÄ dėl Visagino miesto apylinkės teismo teisėjo G. A. priimtų sprendimų ir elgesio nagrinėjant civilines bylas, pareikalavo Å¡io teisėjo paaiÅ¡kinimo. Panevėžio apygardos teismas civilinę bylÄ Nr. 2-430-198/2014 perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui, kad bÅ«tų iÅ¡spręstas nuÅ¡alinimo klausimas. NuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas netenkintinas.Byla gali bÅ«ti perduodama iÅ¡ teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nuÅ¡alinus vienÄ ar kelis teisėjus ar teisėjams nusiÅ¡alinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylÄ (CPK 34 str. 2 d. 3 p.).

Apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus visų teisėjų nuÅ¡alinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus iÅ¡sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.). Teisė į teisminę gynybÄ yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingÄ teismo procesÄ . Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas).

Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo neÅ¡aliÅ¡kumo, turi bÅ«ti Å¡alinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turinio aiÅ¡kinimas yra reikÅ¡mingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vienÄ kartÄ Å¡iuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ tiek teisėjui nuÅ¡alinti, tiek pačiam nusiÅ¡alinti, turi bÅ«ti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-234/2012).Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turi bÅ«ti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju.

Subjektyvusis teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nė vienas teisėjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiÅ¡kimo Nr. 154). Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumas apima garantijų, paÅ¡alinančių bet kokias protingas abejones teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu, buvimÄ . Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ pabrėžė, jog turi bÅ«ti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo.

IÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad, sprendžiant teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo klausimÄ , svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiÅ¡kimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Salov v. Ukraina, pareiÅ¡kimo Nr. 65518/01). Teisėjui (teisėjams) pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylÄ nagrinėti paskirto ar jÄ nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.).

Ä®statymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sÄ raÅ¡o, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali bÅ«ti nuÅ¡alinamas (nuÅ¡alinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) neÅ¡aliÅ¡kumo.

PrieÅ¡ingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstÄ pareiÅ¡kimÄ dėl teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo ir perdavus bylÄ nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, bÅ«tų sudarytos sÄ lygos teisingumÄ vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylÄ , arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečiÄ bylÄ , o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo.

Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo neÅ¡aliÅ¡kumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo neÅ¡aliÅ¡kumo ir sÄ Å¾iningumo, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusiÅ¡alinimo (nuÅ¡alinimo) pagrindų ir kitais iÅ¡imtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų Å¡aliÅ¡kumo, nuÅ¡alinimas gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas ne tik bylÄ nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).

Tam, kad bÅ«tų nuÅ¡alinti visi atitinkamo teismo teisėjai, o byla bÅ«tų perduota kitam tos pačios pakopos teismui, turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie kiekvieno teisėjo galimÄ Å¡aliÅ¡kumÄ , t. y. turi bÅ«ti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kimÄ dėl visų Panevėžio apygardos teismo teisėjų nuÅ¡alinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-430-198/2014 padavę pareiÅ¡kėjai abejoja Å¡ių teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu dėl to, kad Panevėžio apygardos teismas paprašė Visagino miesto apylinkės teismo teisėjo G.

A. paaiÅ¡kinimo dėl skundo, kurį padavė byloje dalyvaujantis asmuo – atsakovas V. M.. PareiÅ¡kėjų nuomone, tokiu bÅ«du Civilinių bylų skyriaus pirmininkas reikalauja teisėjo pasiteisinti dėl byloje priimtų proesinių sprendimų, o tai kelia abejones visų Panevėžio apygardos teismo teisėjų galimybėmis neÅ¡aliÅ¡kai nagrinėti civilines bylas.Pagal Teismų įstatymo 104 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , apylinkės teismo administracinės veiklos priežiÅ«rÄ Administravimo teismuose nuostatų nustatyta tvarka atlieka atitinkamo apygardos teismo pirmininkas.

Vienas teismo administravimo tikslų – užtikrinti Teisėjų etikos kodekso laikymÄ si (Administravimo teismuose nuostatų 10.4 p.). Administracinės veiklos priežiÅ«ros subjektams nagrinėjant asmenų skundus dėl teisėjų veiksmų įprasta praktika yra papraÅ¡yti teisėjo paaiÅ¡kinimo dėl skunde nurodytų aplinkybių. Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikto V. M. skundo, jame dėstomos ne tik konkrečių teisėjo G. A. priimtų procesinių sprendimų priėmimo aplinkybės, bet ir informacija apie Å¡io teisėjo galimai artimus ryÅ¡ius su viena iÅ¡ ginčo Å¡alių, kurie, teisėjui nenusiÅ¡alinus nuo bylų nagrinėjimo, galėjo nulemti iÅ¡imtinai vienai Å¡aliai palankių procesinių sprendimų priėmimÄ .

Panevėžio apygardos teismo praÅ¡yme pateikti paaiÅ¡kinimÄ nėra detalizuota, dėl kokių konkrečiai skunde nurodytų aplinkybių praÅ¡oma pasiaiÅ¡kinti. Vadinasi, pareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, kad teisėjo praÅ¡oma pasiaiÅ¡kinti dėl priimtų procesinių sprendimų. Juo labiau nepagrįsti yra pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad papraÅ¡ydamas teisėjo G. A. paaiÅ¡kinimo dėl V. M. skunde nurodytų aplinkybių, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas padarė ar tikėtinai padarys įtakÄ visiems Panevėžio apygardos teismo teisėjams ir dėl to jie negalėtų neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti civilinės bylos Nr. 2-430-198/2014.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų nepriklausomumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi ir neÅ¡aliÅ¡ki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigÅ«nų bei kitų asmenų; teisėjams negali bÅ«ti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo.

Nei byloje dalyvaujantis asmuo, nei kiti teisėjai, taip pat ir aukÅ¡tesnės instancijos teismo, neturi teisės kiÅ¡tis į teisingumo vykdymÄ ir nurodyti bylÄ nagrinėjančiam teismui (teisėjui), kaip jis turi aiÅ¡kinti byloje taikytinas materialiosios ir proceso teisės normas, ar kaip vertinti vienÄ ar kitÄ byloje esančiÄ aplinkybę. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistas nurodytasis teismo ir teisėjo nepriklausomumo principas. Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nuÅ¡alinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiÅ¡kiančio nuÅ¡alinimÄ , subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjai, reikÅ¡dami nuÅ¡alinimÄ , nurodė tik aplinkybes apie paduotÄ skundÄ dėl vieno Visagino miesto apylinkės teismo teisėjo galbÅ«t neetiÅ¡ko elgesio. Panevėžio apygardos teismas turi pareigÄ iÅ¡nagrinėti Å¡io skundo pagrįstumÄ ir įvertinti teisėjo elgesį administracinės veiklos priežiÅ«ros nustatyta tvarka. Faktas, kad administracinės veiklos priežiÅ«ros subjektas pareikalauja teisėjo paaiÅ¡kinimo dėl aplinkybių, kurias asmenys nurodo skunduose dėl konkrečių teisėjų veiksmų, nesudaro pagrindo manyti, kad tokiu bÅ«du reikalaujama pasiaiÅ¡kinti dėl konkrečių priimtų procesinių sprendimų ar pažeidžiamas teisėjų nepriklausomumo vykdant teisingumÄ principas.

Å is faktas pats savaime nereiÅ¡kia nei to konkretaus teisėjo, kurio veiksmai skundžiami neprocesiniu skundu, nei juo labiau, kurio nors kito to paties ar kito teismo teisėjo, kurio atžvilgiu administracinės veiklos priežiÅ«rÄ vykdo tas pats subjektas, Å¡aliÅ¡kumo. Todėl pareiÅ¡kėjų iÅ¡keltos abejonės visų Panevėžio apygardos teismo teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu civilinėje byloje Nr. 2-430-198/2014 yra visiÅ¡kai nepagrįstos ir laikytinos pareiÅ¡kėjų asmenine subjektyvia nuomone, grindžiama prielaidomis ar samprotavimais, nesudarančiais pagrindo tenkinti nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ .

PareiÅ¡kėjai nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, nepateikė savo teiginius patvirtinančių įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima pagrįstai abejoti visų Panevėžio apygardos teismo teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu. Atsižvelgiant į Å¡iuos argumentus, yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kime pareiÅ¡kėjai nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu objektyviam stebėtojui galėtų kilti pagrįstų abejonių, jog Panevėžio apygardos teismo teisėjai yra Å¡aliÅ¡ki ir suinteresuoti Å¡ios civilinės bylos baigtimi.

Dėl to nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas netenkinamas, o atmetus nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ , nėra pagrindo spręsti dėl civilinės bylos Nr. 2-430-198/2014 perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 70 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė n u t a r i a: Netenkinti L. J. ir A. J. 2014 m. spalio 24 d. nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimo, pareikÅ¡to civilinėje byloje Nr. 2-430-198/2014. Civilinių bylų skyriaus pirmininkė                                                                              Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė                                                   Â