2018-05-10 Nr. AB-9397-3-61-3-00090-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-304-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00090-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. L. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant R. K., dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. L. (toliau – ir pareiškėja) 2018 m. sausio 9 d. (gauta teisme) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Trakų skyriaus 2015 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 46SK-683-(14.46.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pertvarkymo perdalinimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, kuriuo buvo nuspręsta pertvarkyti žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), perdalijimo būdu ir patvirtinti pertvarkytų žemės sklypų nustatytus kadastro duomenis pagal UAB „Kiprėgelis“ matininko V. Č. 2015 m. kovo 5 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas (toliau – ir Sprendimas)

Kartu su prašymu pareiškėja pateikė teismui ir prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, kuriame nurodė, kad iki 2017 m. gruodžio 7 d. NŽT rašte Nr. 46SD-4702-(14.46.104.) nurodytų objektyvių duomenų pareiškėja neturėjo jokių faktinių duomenų netikėti valstybės įgalioto kvalifikuoto asmens, UAB „Kiprėgelis“ matininko V. Č., atliktų žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo tikslumu ir teisingumu bei skundžiamo sprendimo teisėtumu, o tuo pačiu ir žinoti apie esamą savo teisių pažeidimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 9 d. nutartimi pareiškėjos prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą netenkino ir pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo panaikinti NŽT Trakų skyriaus 2015 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 46SK-683-(14.46.110.), dėl kurio priėmimo ji 2015 m. gegužės 18 d. pateikė prašymą NŽT Trakų skyriui pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis pagal UAB „Kiprėgelis“ matininko V. Č. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Vadinasi pareiškėja jau 2015 m. žinojo, kad bus priimtas skundžiamas sprendimas, nes dėl tokio sprendimo priėmimo ji pati kreipėsi į atsakovą.

Teismas pažymėjo, jog pačių skundžiamų aktų (ar jų kopijų) neturėjimas (negavimas) negali būti tapatinamas su nežinojimu apie skundžiamus aktus, o neturėjimas arba negalėjimas gauti skundžiamo akto ar jo kopijos neužkerta kelio Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka ir terminais paduoti skundą teismui, pasinaudojant teise prašyti išreikalauti atitinkamą dokumentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-997/2014; 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-106-261/2017).

Teismas sutiko su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pareikšta pozicija, kad pareiškėja nebuvo pakankamai atidi, rūpestinga ir sąžininga, kylančias pareigas vykdė aplaidžiai ir neatsakingai, nuo 2015 m. turėjo pakankamai laiko ginti savo teises ir teisėtus interesus, tačiau į teismą kreipėsi tik 2018 m. sausio 8 d., t. y. praėjus net 3 metams nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos.

Nurodytų aplinkybių kontekste teismas pripažino, kad pareiškėja nepateisinamai ilgai delsė kreiptis į teismą dėl skundžiamo Sprendimo panaikinimo, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, todėl terminą praleido ne dėl objektyvių ir nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, o savo teisės kreiptis į teismą nerealizavo nuo pareiškėjos valios priklausančių priežasčių ir jos pasirinkto elgesio varianto.

II. Pareiškėja L. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti pareiškėjos skundo padavimo terminą.

Pareiškėja nurodo, jog skundo padavimo termino apskritai nėra praleidusi, o prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo su jame išdėstytais išsamiais argumentais bei nurodyta svarbia objektyvia priežastimi pateikė tik tam, jeigu teismas nuspręstų priešingai.

Pareiškėja pažymi, kad prašyme dėl termino atnaujinimo buvo nurodžiusi, kad ji tik 2017 m. gruodžio 11 d. registruotu laišku gavusi 2017 m. gruodžio 7 d. NŽT raštą Nr. 46SD-4702-(14.46.104.) sužinojo apie skundžiamo NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. 46SK-683-(14.46.110.) galimą neteisėtumą, kuriuo buvo patvirtinti neteisingai nustatyti pareiškėjos žemės sklypo kadastro duomenys. Būtent tik šiuo 2017 m. gruodžio 7 d. NŽT raštu Nr. 46SD-4702-(14.46.104.) pareiškėja sužinojo ne tik apie UAB „Kiprėgelis“ matininko V. Č. padarytus grubius, galbūt ir tyčia suklastojant pareiškėjos žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenų dokumentus, įstatymo pažeidimus, bet tuo pačiu ir apie savo pačios teisių pažeidimą. Anksčiau nei pačiai NŽT, nei pareiškėjai ši aplinkybė nebuvo žinoma, t. y. 2017 m. gruodžio 7 d. raštu NŽT pati pripažino ginčijamo Sprendimo neteisėtumą. Nepaisant to, 2011 m. birželio 27 d. išduoto matininko V. Č. kvalifikacinio pažymėjimo galiojimas nėra sustabdytas ir galioja šiuo metu netgi po to, kai NŽT Trakų rajono skyrius savo 2017 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. 46SD-4702-(14.46.104.) yra nustatęs grubius jo veiklos pažeidimus.

Pareiškėjos teigimu, ji, nebūdama kvalifikuota matininke, 2015 m. atliekamų jos žemės sklypo matavimų metu nesuprato, nežinojo ir negalėjo žinoti, tuo pačiu ir abejoti valstybės įgalioto asmens, UAB „Kiprėgelis“ matininko V. Č., kvalifikacija, jo naudotų specialiųjų priemonių ir metodų bei atliktų kadastrinių matavimų, taip pat ir abejoti NŽT Trakų rajono skyriaus specialistų patikrintų ir suderintų bei skundžiamu Sprendimu patvirtintų žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenų teisingumu ir teisėtumu. Todėl nesutiktina, kad „pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, todėl terminą praleido ne dėl objektyvių ir nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, o savo teisės kreiptis į teismą nerealizavo nuo pareiškėjos valios priklausančių priežasčių ir jos pasirinkto elgesio varianto“.

Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, ji buvo labai atidi, rūpestinga ir sąžininga, ir 2017 m. gruodžio 11 d. registruotu laišku gavusi NŽT 2017 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. 46SD-4702-(14.46.104.) bei sužinojusi apie savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, skubiai, t. y. jau 2018 m. sausio 8 d. su skundu kreipėsi į teismą.

Pareiškėja nurodo, kad iki šiol nėra kilusių jokių juridinių faktų, susijusių su šiuo Sprendimu žemės sklypų savininkams suteiktų teisių įgyvendinimu (realizavimu), t. y. iki šiol pertvarkytų žemės sklypų savininkai nėra sudarę notariškai tvirtinamos sutarties dėl žemės sklypų perdalijimo, kuria jau būtų perleidę vienas kitam nuosavybės teises į Sprendimu pertvarkytų žemės sklypų dalis. Todėl Sprendimu patvirtinti pakeisti žemės sklypų kadastro duomenys iki šiol nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir dėl to pareiškėjos skunde nėra ginčijami. Todėl priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju nebus pažeistas teisinių santykių stabilumas, o kitai teisinio santykio šaliai, ypač trečiajam suinteresuotam asmeniui, bus ne tik užtikrintas jos esamos teisinės padėties apibrėžtumas, bet ir iš teisinės apyvartos bus pašalintas imperatyviems teisės aktų reikalavimams prieštaraujantis administracinis aktas – skundžiamas Sprendimas.

Pareiškėjos nuomone, atsisakius atnaujinti praleistą terminą, būtų apribota viena iš esminių teisių – teisė į nuosavybę. Taip pat, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą kaip šiuo atveju, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad šie klausimai yra labai aktualūs didelei visuomenės daliai ir vis tik netaikyti per griežtų standartų vertinant termino praleidimo priežastis (žr., pvz., EŽTT 1992 m. gruodžio 16 d. sprendimą byloje De Geouffre de la Pradelle prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 12964/87 ir kt.).

Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl Sprendimo panaikinimo, teismas galbūt apgins grubiai pažeistas pareiškėjos daiktines teises bei įstatymo saugomus interesus, t. y. skundo tenkinimo atveju būtų panaikintas ne tik imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis administracinis aktas (Sprendimas), bet tuo pačiu ir pasikeistų pareiškėjos teisinė padėtis (teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo ir atsisakyta priimti pareiškėjos skundą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė, nustatęs, kad pareiškėja dėl skundžiamo NŽT Trakų skyriaus 2015 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. 46SK-683-(14.46.110.) priėmimo pati 2015 m. gegužės 18 d. pateikė prašymą NŽT Trakų skyriui, todėl jau 2015 m. žinojo, kad toks sprendimas bus priimtas, tačiau tik 2018 m. sausio 8 d. padavusi skundą dėl Sprendimo teismui, nepateisinamai ilgai delsė kreiptis į teismą, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, todėl terminą praleido ne dėl objektyvių ir nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, o tik nuo jos valios priklausančių priežasčių ir jos pasirinkto elgesio varianto.

Atskirajame skunde pareiškėja iš esmės nurodo, kad tik 2017 m. gruodžio 11 d. registruotu laišku gavusi 2017 m. gruodžio 7 d. NŽT raštą Nr. 46SD-4702-(14.46.104.) sužinojo apie skundžiamo NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. 46SK-683-(14.46.110.), kuriuo buvo patvirtinti neteisingai nustatyti pareiškėjos žemės sklypo kadastro duomenys, galimą neteisėtumą, todėl į teismą kreipusis 2018 m. sausio 8 d. nepraleido skundo padavimo termino.

Taigi pirmiausia, kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, ginčas yra kilęs dėl to, ar yra praleistas pareiškėjos skundo padavimo teismui terminas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011 ir kt.). Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai atlikti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011; 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012 ir kt.). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011 ir kt.).

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, ar skundžiamas Sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas ir kada. Nors pareiškėja teigia, kad apie skundžiamą (2015 m. liepos 30 d.) Sprendimą sužinojo tik 2017 m. gruodžio 11 d. registruotu laišku gavusi NŽT 2017 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. 46SD-4702-(14.46.104.), tačiau iš byloje atsakovo pateiktų dokumentų (I t., b. l. 69) matyti, kad pareiškėja jau 2017 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į NŽT Trakų skyrių, prašydama skubos tvarka panaikinti NŽT Trakų skyriaus 2015 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 46SK-683-(14.46.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pertvarkymo perdalinimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, kadangi žemės sklypų perdalijimo planas neturi teisinio pagrindo, nebuvo sudaryta notariškai tvirtinama sutartis dėl žemės sklypų perdalijimo ir atitinkamai nepakeisti kadastro duomenys VĮ Registrų centre. Taip pat 2017 m. rugsėjo 12 d. prašyme pareiškėja nurodė, jog NŽT Trakų skyriaus 2015 m. liepos 30 d. sprendimo kopiją gavo 2017 m. rugsėjo 11 d. ir šią kopiją pridėjo prie 2017 m. rugsėjo 12 d. prašymo. Taigi, nors, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pačių skundžiamų aktų (ar jų kopijų) neturėjimas (negavimas) negali būti tapatinamas su nežinojimu apie skundžiamus aktus, o neturėjimas arba negalėjimas gauti skundžiamo akto ar jo kopijos neužkerta kelio ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais paduoti skundą teismui, pasinaudojant teise prašyti išreikalauti atitinkamą dokumentą, tačiau šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja ne 2017 m. gruodžio 11 d. sužinojo apie skundžiamą Sprendimą, tačiau jau 2017 m. rugsėjo 12 d. kreipdamasi į NŽT Trakų skyrių apie jį žinojo. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, kadangi pareiškėja į NŽT Trakų skyrių dėl skundžiamo Sprendimo priėmimo 2015 m. gegužės 18 d. kreipėsi pati, tai jau 2015 m. žinojo, kad toks sprendimas bus (turėtų būti) priimtas, todėl turėjo ir pareigą tuo domėtis. Vis dėlto, kaip matyti iš pareiškėjos veiksmų, ji nebuvo pakankamai rūpestinga, nuo 2015 m. turėdama pakankamai laiko ginti savo teises ir teisėtus interesus, į teismą kreipėsi tik 2018 m. sausio 8 d. (teisme skundas gautas 2018 m. sausio 9 d.).

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėja, skundą dėl NŽT Trakų skyriaus 2015 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. 46SK-683-(14.46.110.) teismui padavusi tik 2018 m. sausio 9 d. (gauta teisme), praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio skundo padavimo teismui terminą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas) (ABTĮ 30 str. 2 d.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Nors pareiškėja kartu su 2018 m. sausio 8 d. skundu teismui padavė ir prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, tačiau, kaip nurodo atskirajame skunde, nemano, kad skundo padavimo terminą yra praleidusi, o prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo pateikė tik tam, jeigu teismas nuspręstų priešingai. Atsižvelgusi į tai, bei į tai, kad nei prašyme atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nei atskirajame skunde pareiškėja nenurodė iš esmės jokių priežasčių (aplinkybių), dėl kurių praleido skundo padavimo terminą ir jis šiuo atveju jai turėtų būti atnaujintas, išskyrus tai, kad ji tik 2017 m. gruodžio 11 d. registruotu laišku gavusi 2017 m. gruodžio 7 d. NŽT raštą Nr. 46SD-4702-(14.46.104.) sužinojo apie skundžiamo NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. 46SK-683-(14.46.110.) galimą neteisėtumą, todėl skundą padavė 2018 m. sausio 8 d. nepraleidusi termino, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo (vertinti jo praleidimo priežastis), todėl iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad šiuo atveju pareiškėjos skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintinas.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai skundžiama nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos L. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė