Legislator Case Law & Legislation
dbdbf24a-7143-43a7-b94f-e7f676731267 AI generated

dbdbf24a-7143-43a7-b94f-e7f676731267 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number dbdbf24a-7143-43a7-b94f-e7f676731267
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo S. K. skundÄ atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie

Legislator headnote

AI generated

dbdbf24a-7143-43a7-b94f-e7f676731267 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556 - 372/2011

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01991-2009-4

Procesinio sprendimo kategorija 9.4.1.2; 9.4.2; 9.4.3; 8.1.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų    Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės BaltrÅ«naitės ir ArÅ«no Sutkevičiaus (pranešėjas),    Â

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant pareiškėjui S. K.,

viešame teismo posėdyje

apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio

teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo S. K. skundÄ atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

PareiÅ¡kėjas S. K. (toliau - ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 2-74) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti

Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2009 m. spalio 29 d. sprendimÄ Nr. S-343(7-296/2009), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2009 m. liepos 29 d. sprendimÄ Nr. 68-217, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2009 m. birželio 1 d. sprendimÄ Nr. (21.26)-256-230, kuriuo nuspręsta patvirtinti 2009 m. kovo 24 d. patikrinimo aktÄ Nr. (26.15)-83-59 ir jame apskaičiuotÄ 22 107 Lt akcizÄ ir 7 543 Lt akcizo delspinigius bei skirta 2

211 Lt akcizo bauda.

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-52/2008 buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199-2 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 75 MGL dydžio bauda. Pagal nuosprendį konfiskuotos bei sunaikintos cigaretės, dėl ko pareiÅ¡kėjas patyrė didelį turtinį nuostolį. PareiÅ¡kėjo manymu, mokesčių administratoriaus taikytos turtinio pobÅ«džio sankcijos reiÅ¡kia pareiÅ¡kėjo nubaudimÄ antrÄ kartÄ už tÄ patį teisės pažeidimÄ , kas prieÅ¡tarauja Konstitucijos 31 straipsnyje ir BK 2 straipsnio

6 dalyje įtvirtintiems principams, jog niekas negali bÅ«ti baudžiamas už tÄ pačiÄ veikÄ antrÄ kartÄ . Rėmėsi Akcizų įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi ir aiÅ¡kino, kad gali bÅ«ti atleistas nuo akcizų mokesčio. Nesutiko su delspinigių skaičiavimu, rėmėsi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®)

98 straipsniu ir aiškino, kad delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau nei

180 dienų. Dėl delspinigių skaičiavimo senaties rėmėsi Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu. Teigė, kad mokesčių inspekcija nesiėmė veiksmų tam, kad bÅ«tų iÅ¡vengta didelių akcizo delspinigių skaičiavimo. Patikrinimo aktas suraÅ¡ytas praėjus trims metams po įvykio, kai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo atimtos cigaretės. PareiÅ¡kėjas rėmėsi MAÄ® 32 straipsniu. PareiÅ¡kėjo manymu, nepagrįstai nebuvo atleistas nuo delspinigių ir baudos. Rėmėsi MAÄ® 101, 141 straipsniais. Teigė, kad turi bÅ«ti atleistas nuo baudos MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Dėl atleidimo nuo delspinigių rėmėsi MAÄ® 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 113 straipsnio 1 dalies 3 punktu. PaaiÅ¡kino, kad turi sveikatos problemų, augina du mažamečius vaikus, kuriuos iÅ¡laikyti esant sunkiai ekonominei krizei yra ypač sudėtinga. Gyvena bute, kurio įsigijimui yra paėmęs banko paskolÄ , kiekvienÄ mėnesį moka dideles įmokas. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundo argumentus. Papildomai prašė iÅ¡dėstyti arba atidėti mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , atleisti nuo baudos ir delspinigių, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo teismui pateiktus dokumentus. PaaiÅ¡kino, kad delspinigiai apskaičiuoti nepagrįstai, nes pareiÅ¡kėjui nebuvo praneÅ¡ta apie patikrinimo akto suraÅ¡ymÄ , jis nežinojo apie papildomai apskaičiuotÄ mokestį.

Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 44-45) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovas nurodė, kad apmokestinimÄ akcizais, kontrolės ir gabenimo ypatumus nustato Akcizų įstatymas. Atsakovas rėmėsi Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsnio 1 dalies 4, 5, 8 punktais, 9 dalimi, 9 straipsnio 8 dalimi, 11 straipsnio 1 dalimi. Taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojama administracinių teismų praktika – 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3-973/2006, 2007 m. liepos 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3-689-07, 2007 m. spalio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-10-812/2007. PaaiÅ¡kino, kad akcizų objekto (apdoroto tabako) laikymo nestacionariu bÅ«du faktas nagrinėjamu atveju nustatytas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-52/2008. PaaiÅ¡kino, kad iÅ¡ Akcizų įstatymo nuostatų matyti, jog apmokestinimas akcizais siejamas su banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių laikymo (gabenimo) faktu, o toks faktas nustatytas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-52/2008. Dėl to pareiÅ¡kėjui pradėjus laikyti banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes - cigaretes, atsirado prievolė mokėti akcizus. Nesutiko su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad už tÄ patį pažeidimÄ jis baudžiamas antrÄ kartÄ . PaaiÅ¡kino, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas neeliminuoja mokestinės atsakomybės taikymo, nes tai yra dvi savarankiÅ¡kos atsakomybės rūšys. Atsakovas rėmėsi MAÄ® 2 straipsnio 23 dalimi, LVAT 2007 m. gegužės 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-6-238/2007. PaaiÅ¡kino, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, Konstitucijos

31 straipsnio 5 dalyje ir Europos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(91) 1 „Dėl administracinių nuobaudų“ 3 principe įtvirtintas non bis idem principas, draudžiantis antrÄ kartÄ bausti tÄ patį asmenį už tÄ patį pažeidimÄ , nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas (LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005). PaaiÅ¡kino, kad Akcizų įstatymo 31 straipsnyje nurodyti specialÅ«s atvejai, kai apdorotas tabakas atleidžiamas nuo akcizų.

Tai atvejai, kai tabakas sunaikintas, prižiūrint kompetentingai institucijai. Vadovaujantis Akcizų įstatymo 31 straipsniu, priimtų Apdoroto tabako sunaikinimo ir atleidimo nuo akcizų taisyklių, patvirtintų VMI prie FM viršininko 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. VA-155, 5 punktu, nuo apmokestinimo akcizais gali būti atleidžiamas toks sunaikintas apdorotas tabakas, kurį po naujo Lietuvos Respublikos teisės akto, reglamentuojančio apdoroto tabako licencijavimo, gamybos, prekybos, gabenimo ar vartojimo klausimus, įsigaliojimo draudžiama laikyti, gabenti ar parduoti, arba kuris dėl kitų priežasčių (pasibaigęs saugojimo terminas, bloga kokybė, pasibaigęs kokybės sertifikato galiojimas ir pan.) yra išimtas iš apyvartos.

Atsakovas rėmėsi minėtų taisyklių 6 punktu ir paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo atveju mokesčių mokėtojas tabako gaminius laikė ir gabeno neteisėtai, pažeisdamas fiziniams asmenims nustatytÄ akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir laikymo tvarkÄ , jam minėtos įstatymo nuostatos netaikytinos. Atsakovas rėmėsi LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. sprendime Nr. A-6-238/2007 esančiu iÅ¡aiÅ¡kinimu. PaaiÅ¡kino, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Akcizų įstatymo 31 straipsnyje bei minėtose taisyklėse reglamentuojamas visiÅ¡kai kitoks akcizais apmokestinamo produkto sunaikinimas, nei buvo atliktas Å¡ioje byloje, todėl negalima Å¡ių dviejų situacijų lyginti ir remiantis jų palyginimu įžvelgti lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimÄ .

Dėl pareiÅ¡kėjo argumento, kad cigaretės buvo konfiskuotos ir sunaikintos, pažymėjo, kad pagal Akcizų įstatymo nuostatas prievolė mokėti akcizus atsiranda nuo akcizais apmokestinamų prekių laikymo pradžios, todėl vėlesnis Å¡ių prekių konfiskavimas ir sunaikinimas neturi įtakos atsiradusios mokestinės prievolės vykdymui. Nesutiko su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad jam neteisingai apskaičiuoti delspinigiai. PaaiÅ¡kino, kad patikrinimo aktu pareiÅ¡kėjui buvo priskaičiuoti delspinigiai vadovaujantis MAÄ® 97 straipsnio 2 dalimi, o MAÄ® 98 straipsnio 2 dalis reglamentuoja delspinigių skaičiavimÄ kitu atveju ir už laikotarpį po mokestinio ginčo.

Atsakovas rėmėsi LVAT 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-442-754/2009. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai praÅ¡o atleisti nuo apskaičiuotų delspinigių ir baudos dėl to, kad nepadaryta žala biudžetui. PareiÅ¡kėjas mokestiniu pažeidimu padarė žalÄ biudžetui, laiku nesumokėjęs 22

107 Lt akcizų. Nesutiko su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu atleisti nuo delspinigių vadovaujantis MAÄ® 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu. PaaiÅ¡kino, kad nėra sÄ lygų, kurias numato MAÄ® 113 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Mokestinių ginčų komisija 2009 m. spalio

29 d. sprendime Nr. S-343(7-296/2009) pagrįstai nurodė, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateiktų dokumentų matyti, jog jis gauna pastovias su darbo užmokesčiu susijusias pajamas, kurios per devynis 2009 metų mėnesius sudarė 19 794,54 Lt, t. y. nuo 1584,30 Lt iki 2496,30 Lt per mėnesį. PareiÅ¡kėjas nėra pensinio amžiaus ar neįgalus asmuo. Nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas gauna socialinę paÅ¡alpÄ .

Inspekcija atsiliepimu į skundÄ (b. l. 48) prašė skundo nepatenkinti.

Inspekcija nurodė, kad palaiko VMI prie FM atsiliepime išdėstytus argumentus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo

4 d. sprendimu (b. l. 66-72) pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė.

Teismas konstatavo, kad mokesčių administratoriui teisę remtis nuosprendžiu suteikia MAÄ® 72 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos. Akcizų įstatymo nuostatos, galiojusios prekių gabenimo metu, nustatė, kad apdorotas tabakas yra akcizų objektas (2 str. 1 d. 2 p., 3 str.). Teismas taip pat vadovavosi Akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 9 straipsnio 6 dalimi. Kadangi faktinės aplinkybės neginčijamos, nagrinėjami tik teisiniai ginčo aspektai, tame tarpe ir dėl pareiÅ¡kėjo keliamo klausimo dėl taikytos dvigubos atsakomybės. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Mokestinių ginčų komisijos sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareigÄ mokėti mokesčius ir su jais susijusias sumas reglamentuoja mokesčių įstatymai, todėl baudžiamoji ir administracinė atsakomybė nesietina su mokesčių teisės aktais reglamentuojamais santykiais.

PareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, kad jam taikyta dviguba atsakomybė. Å ioje byloje nagrinėjamas mokestinis ginčas ir pareiÅ¡kėjui priskaičiuotas akcizo mokestis, kas nėra sankcija. Pareiga mokėti mokestį atsirado dėl to, kad pareiÅ¡kėjas atitinkamÄ laikÄ laikė akcizais apmokestinamÄ produktÄ (laikė ir vežė transporto priemone). Å ių faktų pareiÅ¡kėjas neneigia ir neginčija. Delspinigiai ir bauda apskaičiuoti ne dėl to, kad pareiÅ¡kėjas padarė nusikaltimÄ , o dėl to, kad laiku nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčio ir Å¡iuo klausimu pažeidė Akcizų įstatymo nuostatas.

 Atsižvelgiant į Akcizų įstatymo nuostatas, pareiškėjas privalėjo be jokių mokesčių administratoriaus raštų ir nurodymų deklaruoti akcizo mokestį, bet jo nedeklaravo ir nenurodė deklaracijoje mokėtinos akcizo sumos. Dėl to delspinigiai ir skaičiuojami nuo datos, kai pareiškėjas neįvykdė savo mokestinės prievolės. Tam įtakos neturi mokestinio patikrinimo atlikimo data. Mokesčių mokėtojų pareigos nustatytos MAĮ 40 straipsnyje (4 p., 5 p.). Taigi pareiga vykdyti Akcizų įstatymo nuostatas pareiškėjui kyla tiesiogiai iš Akcizų įstatymo, o ne iš mokesčių administratoriaus nurodymų ar raštų.

Nei nuo mokesčio, nei nuo mokestinių sankcijų negali pareiškėjo atleisti tas faktas, kad pagal 2008 m. vasario 6 d. nuosprendį tabakas buvo konfiskuotas ir sunaikintas. Visų pirma, apmokestinami tabako gaminiai jų laikymo momentui, kai jie dar nebuvo sunaikinti ar konfiskuoti. Antra, Akcizų įstatymo 31 straipsnio

1 dalyje numatytas kitas tabako sunaikinimo atvejis, nei tas, kuriuo remiasi pareiÅ¡kėjas. Nagrinėjamas atvejis nesuteikia teisės pareiÅ¡kėjui bÅ«ti atleistam nuo akcizo dėl to, kad tabako gaminiai sunaikinti, vykdant nuosprendį. Teismas nurodė, kad Civilinis kodeksas įsigaliojo anksčiau nei Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos, susijusios su delspinigių skaičiavimo tvarka ir terminais. Antra, MAÄ® 98 straipsnyje reglamentuojami delspinigių, kurie pradėti skaičiuoti pagal MAÄ® 97 straipsnį, skaičiavimo tvarka ir terminai. Å io ginčo delspinigiai pradėti skaičiuoti pagal MAÄ® 96 straipsnio nuostatas, todėl 98 straipsnio nuostatos netaikomos. Teismas taip pat nurodė, kad nesvarbu, ar nagrinėjamas mokestinis ginčas, bet delspinigiai skaičiuojami nuo tos dienos, kai mokestis turėjo bÅ«ti sumokėtas, iki patikrinimo akto suraÅ¡ymo dienos. Nesumokėjus mokesčio, delspinigiai skaičiuojami ir toliau. IÅ¡ Mokestinių ginčų komisijos bylos matyti, kad ginčijami pareiÅ¡kėjo delspinigiai buvo skaičiuojami iki 2009 m. kovo 24 d., taip kaip numato MAÄ® 97 straipsnis. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad delspinigiai buvo apskaičiuoti neteisingai. Mokestinio ginčo eiga galėtų turėti delspinigiams įtakÄ tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad pats mokestis apskaičiuotas neteisingai arba be pagrindo. Tuomet nereikėtų mokėti, ar reikėtų mokėti kito dydžio delspinigius. Todėl mokestinio ginčo eiga delspinigių skaičiavimo nestabdo. Teismas konstatavo, kad bauda pareiÅ¡kėjui apskaičiuota teisėtai ir pagrįstai, mokesčių administratorius vadovavosi MAÄ®

139 straipsnio 1 dalimi, skyrė minimaliÄ baudÄ . Å iuo atveju nėra MAÄ® 141 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudų pagrindų. Mokestiniame ginče teisingai pripažinta, kad žala biudžetui yra padaryta, nes mokestis, akcizas, kuris turėjo bÅ«ti sumokėtas į valstybės biudžetÄ , nesumokėtas dar iki Å¡iol. Dėl to MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 3 punktas negali bÅ«ti taikomas nei atleidžiant nuo baudos, nei atleidžiant nuo delspinigių. MAÄ® 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas atleidimo nuo delspinigių pagrindas gali bÅ«ti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad yra MAÄ® 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos sÄ lygos. Dėl to atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo delspinigių nėra pagrindo. Pagal MAÄ® 141 straipsnio

2 dalies nuostatas atleisti nuo baudos galima tik tuo atveju, kai yra sumokėtas mokestis, atidėtas ar iÅ¡dėstytas jo mokėjimas. Teismas negali nei atidėti, nei iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo. Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimÄ arba iÅ¡dėstymÄ reglamentuoja MAÄ® 34 ir 88 straipsniai, taip pat Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba iÅ¡dėstymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268, taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2001 m. spalio 16 d. įsakymas Nr. 244 „Dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimo, mokestinės paskolos sutarties nutraukimo ir pakeitimo sprendimų formų patvirtinimo“. Pagal Å¡iuos teisės aktus vietos mokesčių administratoriui tuo tikslu paduodamas praÅ¡ymas, nustatyta, kokie dokumentai prie tokio praÅ¡ymo pridedami. Nurodytuose teisės aktuose nustatyta tvarka, kaip tokie praÅ¡ymai sprendžiami. Nustatyta, kad mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba iÅ¡dėstomas vietos mokesčių administratoriaus sprendimu, kad Å¡io sprendimo pagrindu sudaroma mokesčio mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis (MAÄ® 88 str. 1 d. ir kiti nurodyti teisės aktai). Kol nėra tokios sutarties ar mokesčių administratoriaus sprendimo atidėti, iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimÄ , atmesti tokį praÅ¡ymÄ , teismas Å¡iais klausimais pasisakyti negali. Taip pat pareiÅ¡kėjas, pasikeitus jo finansinei bÅ«klei, ar sudarius mokestinės paskolos sutartį, ar sumokėjus nustatytÄ akcizo mokestį, galės pasinaudoti galimybe pateikti ir ateityje praÅ¡ymus dėl atleidimo nuo delspinigių ir baudų, nes tokiÄ

galimybę numato VMI prie FM viršininko                 2004 m. liepos 26 d. įsakymu

Nr. VA-144 patvirtintos Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklės.

III.

PareiÅ¡kėjas apeliaciniu skundu (b. l. 75-78) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ skundÄ patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Mokesčių administratoriaus veiksmai reiÅ¡kia ne kÄ kitÄ , o pareiÅ¡kėjo nubaudimÄ antrÄ kartÄ už tÄ patį teisės pažeidimÄ .

2. Pareiškėjo atžvilgiu taikytinas Akcizų įstatymo 31 straipsnio 1 dalis ir jis atleistinas nuo akcizų mokesčio.

3. Mokesčių administratorius nepagrįstai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu skaičiuoja ir akcizo mokesčio delspinigius ir savaip interpretuoja teisės normas. Taip pat mokesčių administratorius skaičiuoja delspinigius nuo mokesčio, kuris dar net nėra patvirtintas, t. y. Å¡iuo metu vyksta mokestinis ginčas ir tik pasibaigus ginčui ir įsiteisėjus galutiniam sprendimui bus aiÅ¡ku, ar jis turi mokėti akcizo mokestį ar ne. Toks skaičiavimas neatitinka jokių protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principų. Delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimui yra taikomas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas. Todėl mokesčių

administratorius delspinigius už laikotarpį nuo                          2006

m. lapkričio 23 d. iki 2009 m. kovo 24 d. apskaičiavo nepagrįstai. Kita vertus, kelia abejonių, ar Inspekcija ėmėsi visų priemonių, siekiant, jog bÅ«tų iÅ¡vengta didelių akcizo delspinigių atsiradimo. PareiÅ¡kėjo manymu, nepagrįstai nebuvo atleistas nuo delspinigių bei baudos. Teismas, remdamasis protingumo bei teisingumo kriterijais, turėjo bent iÅ¡ dalies tenkinti jo skundÄ .

Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ (b. l. 88-90) praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime pirmosios instancijos teismui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 87) nurodo, jog palaiko VMI prie FM atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir praÅ¡o apeliacinio skundo nepatenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl dvigubo baudimo.

Draudžiant dvigubÄ baudimÄ , nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, nei Lietuvos įstatymai nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės.

“Non bis in idem principas, drausdamas antrÄ kartÄ bausti tÄ patį asmenį už tÄ patį pažeidimÄ , nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas (pavyzdžiui, civilinę atsakomybę), taip pat nedraudžia už tÄ pačiÄ veikÄ bausti skirtingus asmenis ar bausti tÄ patį asmenį už skirtingas veikas“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005; procesinio sprendimo kategorija 20).

Mokesčių teisė – tai finansų teisės normų, reguliuojančių visuomeninius santykius, atsirandančius nustatant ir surenkant mokesčius į valstybės (savivaldybės) biudžetÄ bei pinigų fondus, visuma. Viena iÅ¡ mokesčių teisės paskirčių užtikrinti pajamų gavimÄ , tam pasitelkiant ir atitinkamas užtikrinimo priemones inter alia baudas, delspinigius už neteisingÄ mokesčių apskaičiavimÄ (neapskaičiavimÄ ), sumokėjimÄ (nesumokėjimÄ ). Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, mokesčių teisės pagrindinė paskirtis nėra baudimas.

Konstatavus, jog pareiškėjui priskaičiavus akcizo mokestį ir kitas su juo susijusias sumas, nebuvo siekta jo nubausti, nepaisant tos aplinkybės, kad jis buvo nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 1992 straipsnio 1 dalį 75 MGL dydžio bauda, nėra pagrindo teigti dėl non bis in idem principo pažeidimo.

Dėl atleidimo nuo akcizų mokesčio pagal Akcizų įstatymo 31 straipsnio 1 dalį.

Kaip numato Akcizų įstatymo 31 straipsnio l dalis, Lietuvos Respublikoje nuo akcizų atleidžiamas apdorotas tabakas, jeigu jis sunaikintas prižiÅ«rint kompetentingai institucijai. Ä®gyvendinant Akcizų įstatymo 31 straipsnio 1 dalies nuostatas, atleidimo nuo akcizų procedÅ«ros pagal šį įstatyminį pagrindÄ yra numatytos poįstatyminiame teisės akte - Apdoroto tabako sunaikinimo prižiÅ«rint apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir atleidimo nuo akcizų taisyklėse, patvirtintose 2004 m. rugsėjo 2 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko įsakymu Nr. VA-155, kurių

5 punktas nustato, kad nuo apmokestinimo akcizais gali būti atleidžiamas toks sunaikintas apdorotas tabakas, kurį po naujo Lietuvos Respublikos teisės akto, reglamentuojančio apdoroto tabako licencijavimo, gamybos, prekybos, gabenimo ar vartojimo klausimus įsigaliojimo draudžiama laikyti, gabenti ar parduoti arba kuris dėl kitų priežasčių (pasibaigęs galiojimo terminas, bloga kokybė, pasibaigęs sertifikato galiojimas ir pan.) yra išimtas iš apyvartos.

Vadinasi, teisėjų kolegijos vertinimu, nuo akcizų mokesčio gali bÅ«ti atleidžiamas toks apdorotas tabakas, kuris Europos Bendrijų teritorijoje yra patekęs į teisėtÄ apyvartÄ (t.y. apdorotas tabakas, kuris buvo patekęs į teisėtÄ apyvartÄ , tačiau dėl tam tikrų minėtose taisyklėse apibrėžtų priežasčių privalo bÅ«ti iÅ¡imtas iÅ¡ apyvartos). Todėl mokesčių administratorius teisėtai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjui kilo prievolė sumokėti akcizų mokestį bei su juo susijusias sumas (taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1173/2010; administracinę bylÄ Nr. A556-1418/2009).

Dėl delspinigių skaičiavimo trukmės.

Delspinigiai, kaip nurodo įstatymų leidėjas, yra mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas (Mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-438/2010 yra pažymėjęs, kad “AiÅ¡kinant Mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 2 dalies, 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 97 straipsnio 2 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiÅ¡kinimo metodu, darytina iÅ¡vada, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs du skirtingus ir savarankiÅ¡kai taikomus delspinigių skaičiavimo už netinkamÄ mokestinės prievolės vykdymÄ pagrindus tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokesčių sumÄ , nurodytÄ mokesčių administratoriaus sprendime dėl mokestinio patikrinimo akto ar kito patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento patvirtinimo.

Vienu atveju delspinigiai yra skaičiuojami dėl to, kad mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Remiantis Å¡iuo pagrindu, delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis, pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus, turėjo bÅ«ti sumokėtas į biudžetÄ , ir baigiami skaičiuoti patikrinimo akto ar kito patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento suraÅ¡ymo dienÄ .

Kitas delspinigių skaičiavimo pagrindas taikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas per Mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ terminÄ nesumoka sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytų papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumų. Tuomet delspinigių skaičiavimas yra pradedamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo ir tęsiamas iki mokesčių mokėtojas sumokės sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas, bet ne ilgiau nei nustatyta Mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje. Joje numatyta, kad delspinigiai, pradėti skaičiuoti Å¡io Ä®statymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju - mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, - ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Sustabdžius mokesčio priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Å¡io Ä®statymo 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju (padavus skundÄ dėl mokestinio ginčo), delspinigiai skaičiuojami už visÄ sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas”.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip interpretuoti teisės normų reguliuojančių delspinigių skaičiavimÄ , todėl tvirtina, kad argumentas dėl teisiÅ¡kai nepagrįsto delspinigių skaičiavimo laiko tarpo niekuo neparemtas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas (apeliantas) nepateikė savo skaičiavimų, kurie, atsižvelgiant į delspinigių skaičiavimo etapus, skirtųsi nuo mokesčių administratoriaus pateiktų Å¡ioje administracinėje byloje.

Teigtina, jog mokesčių administratorius teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui apskaičiavo delspinigius.

Dėl atleidimo nuo delspinigių.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas, taip pat kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal Mokesčių administravimo įstatymo

113 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ (Å¡is atleidimo pagrindas gali bÅ«ti taikomas tik mokesčių mokėtojams - fiziniams asmenims).

Aplinkybių numatytų Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, todėl šiuo pagrindu mokesčių mokėtojas nuo delspinigių mokėjimo tikrai negalėjo būti atleistas.

Tam, kad galėtų bÅ«ti pasiremta Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktu, turėtų bÅ«ti neginčytinai įrodyta, jog fiziniam asmeniui reikalinga valstybės parama (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę paÅ¡alpÄ ) arba tokia parama jau teikiama.

PareiÅ¡kėjas/apeliantas nėra pensinio amžiaus, duomenų apie neįgalumÄ nepateikta, nėra įrodymų apie jam reikalingÄ gydymÄ , medicininę profilaktikÄ ir reabilitacijÄ . S. K., pagal byloje pateiktus įrodymus dirbantis asmuo, socialinės paÅ¡alpos negavo. Tai reiÅ¡kia, jog jis neatitiko bei neatitinka nei vienos iÅ¡ sÄ lygų įvardintų Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte, todėl negalėjo bÅ«ti bei negali bÅ«ti atleistas nuo delspinigių ir pagal kitÄ Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintÄ taisyklę.

Dėl atleidimo nuo baudos.

Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumÄ yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas irÂ

(arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio Mokesčio administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas.

Duomenų apie tai, kad pareiškėjui apskaičiuotas mokestis yra sumokėtas, atidėtas arba išdėstytas, nėra (ši aplinkybė patvirtinta apelianto bylos nagrinėjimo Vyriausiajame administraciniame teisme metu), todėl atsižvelgiant į galimybę atleisti nuo baudos tik tokiu atveju, kai yra sumokėtas mokestis (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) susijęs su paskirta bauda, negalėjo būti tenkinamas ir šis reikalavimas.

Vadinasi, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti paliktas galioti nepakeistas, kaip visiškai teisėtas bei pagrįstas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o S. K. apeliacinį skundÄ atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                   Audrius

Bakaveckas

                                                                                               Laimė

Baltrūnaitė

                                                                                               Arūnas

Sutkevičius