dbdade36-e5a5-4168-a4fa-4d7076f846b9 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-15966-429/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08358-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 30 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Vida Jegorovienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui J.

V. dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo J. V. 311 Eur turtinės žalos atlyginimo, 7,54 Eur palÅ«kanų, 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodo, kad 2017 m. spalio 28 d. vandeniu buvo užlietas butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini). Å io įvykio metu butas buvo apdraustas ieÅ¡kovės bÅ«sto draudimu, ieÅ¡kovė įvykį pripažino draudžiamuoju.

IeÅ¡kovės draudimu apdraustam butui buvo padaryta 311 Eur dydžio žala. Butas buvo užlietas iÅ¡ atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), tačiau jis žalos neatlygino. Atsakovas netinkamai rÅ«pinosi jam priklausančiu butu, dėl ko buvo užlietos ieÅ¡kovės draudimu apdraustas butas, todėl atsakovas privalo atlyginti dėl to atsiradusiÄ Å¾alÄ . Atsakovui procesiniai dokumentai (ieÅ¡kinys su priedais ir teismo praneÅ¡imas per 14 dienų pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį) iÅ¡siųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), tačiau teismui grÄ Å¾inti neįteikti, su paÅ¡to atžyma „neatsiėmė paÅ¡te“.

Atsakovui procesinius dokumentus įteikti per darbovietę nėra galimybės, nes VSDFV duomenimis jis niekur nedirba. Procesiniai dokumentai pakartotinai iÅ¡siųsti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikomi jam įteikti 2018 m. liepos 20 d. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. praėjus 30 dienų nuo praneÅ¡imo apie įteikiamus procesinius dokumentus palikimo atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas per teismo nustatytÄ 14 dienų terminÄ nepateikė teismui atsiliepimo į ieÅ¡kinį.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje prašė priimti sprendimÄ už akių, jei atsakovas nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieÅ¡kinį. Atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytÄ terminÄ nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kinį ir esant ieÅ¡kovės praÅ¡ymui, yra pagrindas priimti sprendimÄ už akių, bylÄ nagrinėjant raÅ¡ytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laikÄ ir vietÄ (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis). CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimÄ už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , t. y.

įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ . IeÅ¡kinys tenkinamas. Teismas, atlikęs formalų byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų vertinimÄ nustatė, kad G. S. nuosavybės teise priklauso butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini). G. S. jai nuosavybės teise priklausantį butÄ nuo 2017 m. spalio 22 d. iki 2018 m. spalio 21 d. apdraudė pas ieÅ¡kovę bÅ«sto draudimu. Atsakovui nuo 1992 m. balandžio 6 d. nuosavybės teise priklauso butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovės 2017 m. lapkričio 2 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, kad 2017 m. spalio 28 d. buvo užlietas butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kito buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės 2017 m. lapkričio 2 d. turto remonto sÄ matoje nurodyta, kad butui, esančiam Kaune, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), dėl užliejimo vandeniu buvo padaryta 291,45 Eur žala. Bute esančiam turtui buvo padaryta 20 Eur žala. IeÅ¡kovė 2017 m. lapkričio 3 d. dviem bankiniais mokėjimo nurodymais G.

S. sumokėjo 311 Eur sumÄ . Atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis atlygino ieÅ¡kovei turtinę žalÄ ir pasitvirtinus ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų turiniui, bÅ«tų pagrindas ieÅ¡kinį patenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnį, kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. ŽalÄ privalo atlyginti kaltas asmuo. Asmuo laikomas kaltu, jeigu, atsižvelgiant į aplinkybes, jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. IeÅ¡kovė iÅ¡mokėjo draudėjui draudimo iÅ¡mokÄ , todėl ieÅ¡kovė turi teisę reikÅ¡ti atsakovui subrogacinį reikalavimÄ dėl ieÅ¡kovės G. S. iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos priteisimo iÅ¡ atsakovo, kaip iÅ¡ asmens, atsakingo už draudėjui 2017 m. spalio 28 d. padarytÄ Å¾alÄ dėl jai nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų sugadinimo užliejus jas vandeniu.

IeÅ¡kovės reikalavimas nagrinėjamas vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, t. y. objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalÄ net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Bylose dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009).

Kadangi minėtu atveju asmuo už padarytÄ Å¾alÄ atsako net ir nesant jo kaltės, reiÅ¡kiantis reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iÅ¡ virÅ¡uje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi bÅ«ti suprantami kaip virÅ¡uje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims.

Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ atsakovo valdomų patalpų, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iÅ¡ atsakovo patalpų, ieÅ¡kovė neprivalo įrodinėti. Ji privalo įrodyti tik tÄ aplinkybę, kad gyvenamųjų patalpų užpylimo židinys yra virÅ¡uje esančios atsakovo patalpos, o ne kiti Å¡altiniai.

Įvykus buto ar gyvenamojo namo lubų užpylimui, tikėtina, kad tai įvyko iš viršuje esančių patalpų, užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas.

Iš ankščiau formaliai nustatytu aplinkybių matyti, kad G. S. priklausantis butas buvo užlietas vandeniu iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto. Byloje nėra duomenų, kad šis butas būtų užlietas iš kitų šaltinių ar dėl nenugalimos jėgos, G. S. (nukentėjusiojos) tyčios ar didelio neatsargumo. Dėl atsakovo netinkamo naudojimosi jam nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis buvo užlietos G. S. priklausantis butas dėl ko buvo apgadintas jos turtas, todėl šie atsakovo veiksmai laikytini neteisėtais.

Dėl Å¡ių atsakovo veiksmų G. S. patyrė žalÄ , kuriÄ atlygino ieÅ¡kovė iÅ¡mokėdama jai 311 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Byloje esančios buto fotonuotraukos ir turto remonto sÄ mata patvirtina G. S. patirtÄ Å¾alÄ . PatirtÄ Å¾alÄ sÄ lygojo netinkamas atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų naudojimas, t. y. tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir G. S. patirtos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. IeÅ¡kovė įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, atsakovo kaltė preziumuojama, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisiama 311 Eur turtinės žalos atlyginimo.

IeÅ¡kovė atsakovui 2017 m. lapkričio 8 d. pateikė pretenzijÄ dėl 311 Eur turtinės žalos atlyginimo. Atsakovas laiku ieÅ¡kovei turtinės žalos neatlygino, todėl iÅ¡ jo ieÅ¡kovei priteisiama 7,54 Eur palÅ«kanų pagal ieÅ¡kovės paskaičiavimÄ (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsakovas praleido terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę, todėl iÅ¡ jo ieÅ¡kovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, atsakovo atžvilgiu priimamas sprendimas už akių – ieÅ¡kinį patenkinti ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisti 311 Eur turtinės žalos atlyginimo, 7,54 Eur palÅ«kanų ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2018 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Tenkinus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisiama 85,08 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 15 Eur žyminio mokesčio ir 70,08 Eur už advokato teisinę pagalbÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)). Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį patenkinti. Priteisti iš atsakovo J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio Kaune, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834, buveinė Vilniuje, J. Basanavičiaus g. 12) 311 Eur (tris šimtus vienuolika eurų) turtinės žalos atlyginimo, 7,54 Eur (septynis eurus 54 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,08 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 8 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimÄ už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiÅ¡kimÄ , atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo. IeÅ¡kinį pateikusi Å¡alis turi teisę per 20 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja Vida Jegorovienė