dbdadb9e-eaac-4366-8112-db08f36d156b · Alytaus apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-899-297/2020 Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00278-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.4.4; 1.5.3; 6.1; 21.9.10 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2020 m. rugpjūčio 25 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja Danguolė Urbanavičienė, sekretoriaujant V. V., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M., Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiajai darbo inspektorei N. Č., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje R.

M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė : Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius (toliau – VDI) 2020 m. liepos 28 d. – 2020 m. rugpjūčio 4 d. atliko patikrinimÄ Ä¯monėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad Å¡ios įmonės direktorius R.

M. leido įmonėje dirbti (duomenys neskelbtini) darbus N. Ž. laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 28 d., L. K. nuo 2020 m. liepos 7 d. iki 2020 m. liepos 31 d. ir R. G. nuo 2020 m. vasario 14 d. iki 2020 m. liepos 31 d., nesudarius su jomis raÅ¡ytinės darbo sutarties ir nustatyta teisės aktų tvarka nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie Å¡ių asmenų priėmimÄ Ä¯ darbÄ mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios, tuo R.

M. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalių, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas ir tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas). Teismo posėdyje dalyvavusi VDI atstovė paaiÅ¡kino, kad tiriant anoniminį praneÅ¡imÄ dėl nelegalaus darbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, buvo atliktas neplaninis patikrinimas ir nustatyta, kad su trimis (duomenys neskelbtini) darbÄ dirbusiomis darbuotojomis buvo nesudarytos raÅ¡ytinės darbo sutartys ir apie jų įdarbinimÄ nustatyta tvarka nepraneÅ¡ta VSDFV Alytaus skyriui, todėl įmonės vadovo R.

M. veiksmuose yra ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymiai. Atstovė prašė skirti administracinę nuobaudÄ sankcijos ribose. Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M., duodamas paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, nurodė, kad jis kaltę pripažįsta ir neneigia, jog N. Ž., L. K., R. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelegaliai dirbo (duomenys neskelbtini) darbÄ . Taip atsitiko dėl jo kaip vadovo nepakankamos kontrolės, jis pernelyg pasitikėjo Alytaus padalinio vadove, kuri atsakinga už (duomenys neskelbtini) darbų organizavimÄ .

Apie tai, kad trys moterys dirbo tinkamai neįforminus jų darbo teisinių santykių, jis sužinojo tik tada, kai VDI pradėjo patikrinimÄ , tada jis davė nurodymÄ sutvarkyti dokumentus ir pasirašė darbo sutartis su N. Ž. ir L. K., apie jų įdarbinimÄ buvo praneÅ¡ta Sodrai. Dėl padaryto nusižengimo nuoÅ¡irdžiai gailisi. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad R. M. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį suraÅ¡ytas pagrįstai ir jo kaltė yra įrodyta.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro, remdamasis R. M. ir VDI atstovės paaiÅ¡kinimais, kitais administracinio nusižengimo byloje surinktais duomenimis: administracinio nusižengimo protokolu, kuriame fiksuotos nusižengimo padarymo aplinkybės (b. l. 1–2), 2020 m. rugpjūčio 7 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 0370-0435, kuriame nurodyta, kad vykdant VDI pavedimÄ Nr. 1102 atlikti inspektavimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl galimo nelegalaus ir neteisėto darbo apraiÅ¡kų kontrolės, buvo atliktas inspektavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniais (duomenys neskelbtini) veiklos paslaugų teikimo adresais ir nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelegaliai dirbo – faktiÅ¡kai atliko (duomenys neskelbtini) darbus N. Ž. laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 28 d., L.

K. – nuo 2020 m. liepos 7 d. iki 2020 m. liepos 31 d.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ Alytaus aikÅ¡telėje (duomenys neskelbtini) paslaugas pagal sutartį, pasiraÅ¡ytÄ tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlikdavo moteris vardu R.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. M. ir UAB „ (duomenys neskelbtini)“ vadybininkė J. Ž. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) darbus atliko R. G., kuri nėra įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“; nustatyta, kad R.

M. ir J. Ž. žinojo, jog R. G. faktiÅ¡kai valėsi Å¡ioje įmonėje, nors (duomenys neskelbtini) darbus atlikti turėjo įmonės darbuotojas A. G., su kuriuo darbo sutartis 2020 m. liepos 31 d. buvo nutraukta (b. l. 4–6), VSDFV Vilniaus skyriaus raÅ¡tais dėl praneÅ¡imų apie N. Ž. ir L. K. įdarbinimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikimo VSDFV teritoriniam skyriui (b. l. 7, 8), 2020 m. liepos 29 d. N. Ž. paaiÅ¡kinimu, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ valytoja keletÄ metų, dirba pilnu etatu, atlieka (duomenys neskelbtini) darbus, darbo priemones iÅ¡duoda ir darbus paskirsto UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinio vadovė, kuri su ja bendrauja telefonu, susitinka su padalinio vadove, kai ji atveža darbo priemones arba atlieka (duomenys neskelbtini) kontrolę; darbo užmokestį jai perveda į sÄ skaitÄ banke (b. l. 9), taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V.

K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininko V. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ technologo-vadybininko A. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ Alytaus aikštelės vadovės R. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinai einančios direktoriaus pareigas L. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontrolieriaus T. Ž. paaiškinimais (b. l. 10–15, 18), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta 2014 m. vasario 20 d. sutartimi Nr. S–14/11 (b. l. 16–17), UAB „(duomenys neskelbtini)“ Alytaus padalinio vadovės J.

Ž. paaiškinimu (b. l. 19), R. M. 2020 m. rugpjūčio 6 d. paaiškinimu (b. l. 20), 2020 m. liepos 1 d. darbo sutartimi Nr. 11/2020, sudaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir N. Ž., (duomenys neskelbtini) darbų paskyromis (b. l. 21–22, 23, 24, 25); 2020 m. liepos 7 d. darbo sutartimi Nr.  13/2020, sudaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir L. K., bei (duomenys neskelbtini) darbų paskyra (b. l. 26–27, 28 ), 2020 m. vasario 14 d. darbo sutartimi Nr. 4/2020, sudaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A.

G. bei (duomenys neskelbtini) darbų paskyra (b. l. 29–30, 31), UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo grafiku (b. l. 32), VSDFV informacinės sistemos duomenimis (b. l. 33, 34–35, 36, 37–38, 39); nuotraukomis, kuriose N. Ž. fiksuota darbo vietoje (b. l. 40–42). Nelegaliu darbu pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį laikoma fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai:

1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ ;

2) dirba trečiosios Å¡alies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos. P. D. kodekso 32 straipsnio 1 dalį darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja bÅ«damas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkcijÄ , o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį; pagal Å¡io straipsnio 2 dalį pavaldumas darbdaviui reiÅ¡kia darbo funkcijos atlikimÄ , kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklÅ«sta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai.

Darbo sutartis turi bÅ«ti sudaroma raÅ¡tu (DK 43 straipsnio 1 dalis). DK 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai Å¡alys susitaria dėl bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų; Å¡io straipsnio 2 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga apie darbo sutarties sudarymÄ ir darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ nustatyta tvarka praneÅ¡ti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios; Å¡io straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasiraÅ¡ytinai supažindina darbuotojÄ su darbo sÄ lygomis, tvarkÄ darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, taigi, darbdavys užtikrina, kad darbuotojui bÅ«tų leidžiama dirbti tik pasiraÅ¡ius su juo darbo sutartį.

Pažymėtina, kad darbo sutarties nepasiraÅ¡ius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – raÅ¡ytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sÄ lygoms, yra nelegalus. Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktikÄ , nustatant atlygintinumo faktÄ , nėra bÅ«tinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimÄ , nepanaikina atlygintinumo fakto.

FaktiÅ¡kai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimÄ ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebÅ«tinas veikÄ kvalifikuojant kaip nelegalų darbÄ ; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbÄ atlyginama: pinigais, natÅ«ra ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios praneÅ¡ti VSDFV apie asmens darbo pradžiÄ , ir pabrėžiama, kad faktiÅ¡kai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-87-895/2015).

Nagrinėjamoje byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. M. leido dirbti nelegalų darbÄ N. Ž., L. K., R. G., nesudarius su jomis raÅ¡ytinių darbo sutarčių ir apie jų įdarbinimÄ nepraneÅ¡us VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios. N. Ž., L. K. ir R. G. realiai atliko darbo funkcijas – dirbo (duomenys neskelbtini) darbus įmonės „(duomenys neskelbtini)“ naudai, dirbo atlygintinai, paklusdamos darbdavio nurodymams ir nustatytai tvarkai, taigi, yra nustatyti visi darbo sutarties požymiai, tačiau minėtos darbuotojos dirbo nesudarius su jomis raÅ¡ytinės darbo sutarties ir apie jų įdarbinimÄ nebuvo praneÅ¡ta VSDFV Alytaus skyriui.

Nors į bylÄ yra pateiktos raÅ¡ytinės darbo sutartys Nr. 11/2020 ir Nr. 13/2020, pasiraÅ¡ytos abiejų Å¡alių – darbdavio ir darbuotojo, iÅ¡ kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė su N. Ž. raÅ¡ytinę darbo sutartį 2020 m. liepos 1 d. (b. l. 21–22), o su L. K. sudarė raÅ¡ytinę darbo sutartį 2020 m. liepos 7 d. (b. l. 26–27), tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas R. M. teisme pripažino, kad Å¡ias darbo sutartis jis pasirašė vėliau, t. y. tada, kai apie minėtų darbuotojų įdarbinimÄ buvo praneÅ¡ta Sodrai, gi iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad apie darbo sutarčių sudarymÄ ir darbuotojos N. Ž. priėmimÄ Ä¯ darbÄ VSDFV teritorinei įstaigai buvo praneÅ¡ta 2020 m. liepos 28 d. (b. l. 7), o apie darbuotojÄ L.

K. šie duomenys pateikti 2020 m. liepos 31 d. (b. l. 8). Su R. G. darbo sutartis apskritai nebuvo pasirašyta. Byloje nustatyta, kad R. M. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, t. y. turi darbdavio įgaliojimus, jis sudarydavo darbo sutartis su darbuotojais, niekam kitam šių funkcijų atlikti nebuvo pavedęs. Taigi, R. M. privalėjo užtikrinti, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikla būtų organizuojama tinkamai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, privalėjo kontroliuoti, kad būtų laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Nustačius, kad R. M. pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus, jam kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Nelegalus darbas vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, kuris pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ir socialinę apsaugÄ nedarbo atveju, iÅ¡kreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sÄ lygas atsirasti nesÄ Å¾iningai konkurencijai.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudÄ darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tÅ«kstančio iki penkių tÅ«kstančių eurų. Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas nuobaudos parinkimo klausimÄ , vadovaujasi ANK 32 straipsnyje nustatytais bendraisiais nuobaudų skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į tai, kad R. M. leido dirbti nelegalų darbÄ trims asmenims, nelegalus darbas truko netrumpÄ laikÄ . Kartu atsižvelgiama ir į tai, kad R. M. nusižengė bÅ«damas 65 metų amžiaus, su nusižengimu sutiko ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, Å¡ios aplinkybės pripažįstamos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Tokio pobÅ«džio nusižengimÄ R. M. padarė pirmÄ kartÄ . Teismas, įvertinęs padaryto nusižengimo pobÅ«dį, jo padarymo aplinkybes, nelegalaus darbo trukmę, R. M. asmenybę, jo turtinę padėtį, byloje nustatytas dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sprendžia, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti, paskyrus sankcijoje numatytÄ baudÄ , mažesnę už sankcijos vidurkį. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, n u t a r i a :

R. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 400 Eur (vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų eurų) baudÄ . Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ per nutarimÄ priėmusį Alytaus apylinkės teismÄ . Teisėja Danguolė Urbanavičienė Papildoma informacija: baudÄ administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jam dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos.

Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant identifikacinį nusižengimo kodÄ â€“ ROIK 20120946031, įmokos kodÄ â€“ 1001. Laiku nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudÄ bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.