2023-07-25 Nr. BB-5088-1-01-1-08996-2021-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3410/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08996-2021-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. liepos 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, spręsdama nuteistojo G. A. kasacinio skundo dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 12 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis G. A. kasaciniu skundu prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 12 d. nutartį, jam baudžiamąją bylą pagal (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį (vagystė iš UAB „Norfos mažmena“) nutraukti ir paskirti švelnesnę bausmę.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesniųjų instancijų teismai nagrinėdami baudžiamąją bylą padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 4, 5 dalių) ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 2 straipsnio 4 dalį, 54 straipsnį). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vagystės iš UAB „Norfos mažmena“ aplinkybes, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nemotyvuotas ir tikrovės neatitinkančias išvadas. Nors jis kaltinime nurodytu laiku buvo parduotuvėje „Norfa XL“, tačiau į pirkinių krepšelį susidėtų prekių iš parduotuvės neišsinešė, jas, išėmęs iš krepšelio, paliko už prekių lentynos, žalos prekybos centrui nepadarė, t. y. jis šios inkriminuotos vagystės nepadarė. Kasatoriui nurodytoje dalyje priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas tik liudytojo parduotuvės darbuotojo D. Z. parodymais, kurių nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, t. y. grindžiamas spėjimais, prielaidomis ir nepatikrinamais faktais. Apeliacinės instancijos teismas apylinkės teismo padarytų klaidų neištaisė, taip pat neištyrė esminių bylos aplinkybių, pažeidė išsamaus ir nešališko įrodymų vertinimo principą.

Kasatorius nurodo ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam pagal BK 284 straipsnį buvo paskirta per griežta bausmė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė tik į tai, kad jis teistas 8 kartus, linkęs pažeisti įstatymus, tačiau nevertino kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių (jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, padėjo ją atskleisti – tik jo dėka identifikuotas vaizdo kamerų įraše užfiksuotas asmuo), nemotyvavo, kodėl jam neskiriama kita straipsnio sankcijoje nustatyta alternatyvi bausmė – areštas. Apeliacinės instancijos teismas dėl paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, taip pat, apeliacinio proceso metu atlikus ekspertizę, jam nustatytų psichikos ir elgesio sutrikimų įtakos bausmės už viešosios tvarkos pažeidimą švelninimui nepasisakė.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y., ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pripažįstama, kad buvo padaryti esminiai BPK nuostatų pažeidimai tais atvejais, kai dėl jų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti ne tik apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, bet ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde nuteistasis G. A. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, t. y., kad jis pagrobė nedidelės vertės svetimą UAB „Norfos mažmena“ priklausantį turtą. Ginčydamas šioje dalyje žemesniųjų instancijų teismų priimtus procesinius sprendimus, kasatorius nurodo, kad teismai neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus (BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 4, 5 dalių), netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 2 straipsnio 4 dalį (kartu ir BK 178 straipsnio 4 dalį)), šiuos argumentus pagrindžia nesutikimu su liudytojo D. Z., paties kasatoriaus parodymų, vaizdo kamerų įraše užfiksuotų duomenų vertinimu, t. y. byloje atliktu atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimu, jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, be kita ko, pateikdamas ir savą įrodymų, įvykio aplinkybių interpretavimą bei jų vertinimą. Taigi, kasatorius iš esmės siekia, kad kasacinės instancijos teismas atliktų pakartotinį byloje esančių įrodymų vertinimą, nustatytų kitokias faktines aplinkybes ir dėl paminėtos vagystės įvykdymo padarytų kitokias išvadas, nei padarė bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo ir veikos faktinių aplinkybių nustatymo nėra apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas, kaip minėta, bylas nagrinėja teisės taikymo aspektu, kai yra bent vienas iš BPK 369 straipsnyje nustatytų kasacijos pagrindų, ir nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas (išteisintas) pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių nuteistojo akcentuojamą baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, pripažįstant jį kaltu dėl nedidelės vertės svetimo UAB „Norfos mažmena“ priklausančio turto pagrobimo ir jo veiksmus kvalifikuojant pagal BK 178 straipsnio 4 dalį. Apie padarytus procesinius pažeidimus taip pat nurodoma deklaratyviai, nepateikiant teisinių argumentų, suteikiančių pagrindą manyti, kad byloje buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kad teismas išnagrinėjo bylą neišsamiai ar šališkai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs dėl paminėtos vagystės byloje esančių įrodymų visetą, be kita ko, pateikė išvadas dėl nuteistojo keltos versijos, kad jis kaltinime nurodytas prekes paliko už prekių lentynų, jų iš parduotuvės neišsinešė, ir motyvuotai ją atmetė.

Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės dydžio klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas ne konkretaus dydžio nustatymo aspektu, o išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345-507/2015, 2K-337-489/2017). Kasatoriaus teiginiai dėl pagal BK 284 straipsnį paskirtos savo rūšimi ir dydžiu per griežtos bausmės taip pat nepagrįsti teisiniais argumentais, patvirtinančiais netinką baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, taikymą ar esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų padarymą. Be to, jie prieštarauja skundžiamų teismų procesinių sprendimų turiniui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo G. A. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Artūras Ridikas

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė