dbd7b49d-0830-44fb-bd77-62d8a4e7c5f7 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-483-562/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30015-2016-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38; 3.3.2.4; 3.3.4.2.7. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2021 m. vasario 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos J. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties dėl pareiÅ¡kėjos J. K. praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų V.

B. ir I. R. ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Zeturija“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, N. Č., R. K., A. S., A. S., S. L., R. M. dėl statybas leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir neteisėtų statybos padarinių paÅ¡alinimo. Teismas nustatė: I. Bylos esmė 1. IeÅ¡kovai V. B. ir I. R. (toliau kartu – ieÅ¡kovai) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. balandžio 3 d. raÅ¡ytinį pritarimÄ Nr. RPP-01-150403-00334 statinio projektui – administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neįrengtos pastogės patalpų paskirties keitimui į gyvenamÄ jÄ , suformuojant keturis turtinius vienetus, neteisėtu; panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 6 d. raÅ¡ytinį pritarimÄ Nr. RPP-01-160106-00020 Å¡iam projektui (naujas pritarimas iÅ¡duotas pasikeitus statytojui), įpareigoti statytojus uždarÄ jÄ akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Zeturija“ ir R.

K. (toliau ir – atsakovai) per nustatytÄ terminÄ teismo pripažintų kaltais lėšomis iÅ¡ardyti perstatytas ar pertvarkytas pastato dalis ir atstatyti (atkurti) kultÅ«ros paveldo pastato dalį, kuri buvo sunaikinta atsakovams UAB „Zeturija“ ir R. K. atlikus kapitalinio remonto darbus.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1573-545/2017 patvirtino Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį ir bylÄ nutraukė.

3. PareiÅ¡kėja J. K. (toliau – pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-1573-545/2017 procesÄ . Nurodė, kad 2017 m. sausio 31 d. nutartimi patvirtindamas taikos sutartį teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, t. y. buvo pasisakyta ir nuspręsta dėl pareiÅ¡kėjos, kaip pastato bendraturtės, ir patalpų, esančių po palėpe, savininkės teisių ir pareigų. Teigė, kad Å¡ios aplinkybės pareiÅ¡kėjai paaiÅ¡kėjo tik 2020 m. rugsėjo 9 d., kuomet advokatas R.

B. susipažino su civilinės bylos Nr. e2-1573-545/2017 medžiaga ir pateikė jai Å¡iÄ informacijÄ . Pats susipažinimas inicijuotas apie bylÄ sužinojus iÅ¡ kaimynų. Nurodė, kad ginčas negalėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas neįtraukiant į bylÄ pareiÅ¡kėjos, kuri yra pastato bendraturtė, trečiuoju asmeniu, nes keičiant palėpėje įrengiamų turtinių vienetų skaičių, keičiasi ir viso pastato, kuriame yra palėpė, bendro naudojimo objektų naudojimo tvarka, atsiranda daugiau tokių objektų naudotojų, kas turi tiesioginės įtakos kitų pastate esančių patalpų savininkų, tokių kaip pareiÅ¡kėja, teisėms ir pareigoms.

Dėl to teisės aktai numato prievolę turėti kitų pastato bendraturčių sutikimÄ tokiems darbams atlikti. Ä® bylÄ buvo pateikti pastato savininkų sutikimai, apie kuriuos pareiÅ¡kėjai nebuvo žinoma, tačiau buvo keliamas jų legalumo ir galimo suklastojimo klausimas. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , neįtraukdamas pareiÅ¡kėjos, teismas nusprendė dėl jos materialiųjų teisių ir pareigų, tokių, kaip galėjimo naudotis pastatu ir patalpomis, galėjimo įgyvendinti savo, kaip pastato bendraturtės, teises bei galėjimo pasinaudoti teisės aktais pareiÅ¡kėjai suteiktomis teisėmis.

4. Atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad neaiÅ¡ku, kokiÄ konkrečiai įtakÄ pareiÅ¡kėjos teisėms ir pareigoms turėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1573-545/2017, nes pareiÅ¡kėja savo praÅ¡yme atnaujinti procesÄ nenurodė, kokias konkrečias jos turėtas teises ir / ar pareigas nustatė, pažeidė, pakeitė, panaikino ar kitaip paveikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartis, kuria buvo patvirtinta Å¡alių abipusiu susitarimu Å¡ioje civilinėje byloje sudaryta taikos sutartis.

PareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, kuriuos vertinant (jeigu procesas bÅ«tų atnaujintas) bÅ«tų kaip nors pakeista pareiÅ¡kėjos teisinė padėtis – panaikintos kokios nors Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjai minėta taikos sutartimi nustatytos teisės ir /ar pareigos. Kreipdamasi į teismÄ pareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų apie savo pasikeitusiÄ (taikos sutartimi pakeistÄ ) ir netenkinančiÄ teisinę padėtį – ji nepatikslino, kaip bÅ«tent ir kokių bendro naudojimo objektų tvarka keičiasi rekonstruojant palėpę, kokiu bÅ«du didesnis palėpės patalpų naudotojų skaičius daro įtakÄ pareiÅ¡kėjos teisėms ir pareigoms.

Pati pareiÅ¡kėja pažymėjo, kad domėtis buvusia civiline byla nusprendė tik iÅ¡girdusi kaimynų kalbas apie nagrinėtÄ bylÄ , tačiau nedetalizavo, ar klausimÄ dėl savo galimo teisių pažeidimo, susijusio su tuo, kad dėl teismo nutartimi minėtoje civilinėje byloje patvirtintos taikos sutarties padaugėjo (padaugės) palėpės naudotojų ir dėl to galimai keisis (pasikeitė) kitų pastate esančių bendro naudojimo objektų naudojimo tvarka, bandė spręsti kokiu nors kitu bÅ«du ir koks buvo tokio bandymo spręsti rezultatas, kokio galutinio bylos rezultato ji siekia, jeigu procesas bÅ«tų atnaujintas (panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį, jÄ pakeisti, nagrinėti bylÄ iÅ¡ naujo, vertinti kokius nors papildomus pareiÅ¡kėjos turimus įrodymus ar pan.).

5. Atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ atsakovai N. Č. ir R. K. prašė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo atmesti, skirti pareiÅ¡kėjai baudÄ už akivaizdžiai nepagrįsto praÅ¡ymo pateikimÄ ir piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, pusę jos skiriant atsakovams ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, kurie bus priversti teikti atsiliepimus, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos sutuoktinis G. K. dar 2014 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Zeturija“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl to paties 2015 m. balandžio 3 d. raÅ¡ytinio pritarimo panaikinimo, tačiau byla buvo nutraukta 2015 m. spalio 30 d. sudarius taikos sutartį, pagal kuriÄ patalpų savininkai R.

K., Z. V. ir N. Č. įsipareigojo ieÅ¡kovo naudai atlikti taikos sutartyje numatytus darbus. Taigi pareiÅ¡kėjai ir jos sutuoktiniui buvo žinoma apie 2015 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės raÅ¡ytinį pritarimÄ dar 2015 metais, o Å¡io raÅ¡ytinio pritarimo teisėtumÄ jie pripažino Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015. Po minėtos bylos pareiÅ¡kėjos sutuoktinis G. K. dar kelis kartus reiÅ¡kė ieÅ¡kinius atsakovams dėl netesybų priteisimo, ir už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis jam buvo skirta 4 000 Eur bauda.

Pažymėjo, kad 2017 m. sausio 31 d. nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. e2-1573-545/2017, kurioje praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , jokių teisių ir pareigų pareiÅ¡kėjai nesukÅ«rė ir jos teisių nepažeidė. Jei pareiÅ¡kėja įžvelgė statybÄ leidžiančių dokumentų ar jų pagrindu vykusių darbų neteisėtumÄ , savo teises galėjo ginti savarankiÅ¡kai. Be to, civilinėje byloje Nr. e2-1573-545/2017 ieÅ¡kovai atsisakė ieÅ¡kinio, o tam pareiÅ¡kėjos sutikimas nėra reikalingas, todėl jos dalyvavimas byloje nebÅ«tų užkirtęs kelio tokiam ieÅ¡kovų veiksmui.

PareiÅ¡kėja nepateikė nei vieno įrodymo, kuris leistų teigti, kad atnaujinus bylos nagrinėjimÄ bÅ«tų galima priimti kitokį procesinį sprendimÄ , nei priimtas.

6. RaÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose pareiÅ¡kėja nurodė, kad 2017 m. sausio 31 d. nutartimi teismas iÅ¡ esmės leido atsakovams suformuoti keturias atskiras patalpas ir taip palėpėje įrengti dviem unikaliomis patalpomis daugiau, nei galima pagal patalpų savininkų sutikimÄ . Taigi teismas iÅ¡ esmės patvirtino, kad pastato bendraturčiai, tame tarpe ir pareiÅ¡kėja, davė sutikimÄ tokių patalpų įrengimui, nors to nebuvo, dėl ko buvo pažeistos kitų pastato bendraturčių teisės bei neužtikrinta vieÅ¡ojo intereso apsauga.

Nagrinėtos bylos metu nebuvo pateiktas joks pastato bendraturčių sutikimo originalus dokumentas, patvirtinantis, kad buvo laikomasi balsavimo procedÅ«ros ir toks sutikimas iÅ¡ tikrųjų egzistavo. PareiÅ¡kėja apie tokį balsavimÄ nebuvo girdėjusi ir nebalsavo. Jai nebuvo suteikta galimybė pateikti jokių paaiÅ¡kinimų, savarankiÅ¡kų reikalavimų ar įrodymų, susijusių su ginčo dalyku ir įrodinėti su tuo susijusių aplinkybių, nors į bylÄ turėjo bÅ«ti įtraukti visi pastato bendraturčiai, aiÅ¡kinantis, ar jie davė sutikimÄ , ar žinojo apie tokį sprendimÄ .

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi leidus atsakovams įsirengti dvi papildomas patalpas palėpėje buvo iÅ¡ esmės pakeistos pastato eksploatavimo sÄ lygos, todėl tai pažeidžia pastato bendraturčių interesus: Å¡alia pastato esančioje automobilių statymo aikÅ¡telėje statomos papildomos transporto priemonės, tai sukelia nepatogumÄ kitiems pastato gyventojams, pastato infrastruktÅ«rai tenka didesnė apkrova. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-37649-964/2020 pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atmetė ir atmetė atsakovų praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo pareiÅ¡kėjai.

8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo nagrinėjamas iÅ¡ esmės klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raÅ¡ytinių pritarimų dėl neįrengtos pastogės patalpų paskirties keitimo į gyvenamÄ jÄ , kadangi ieÅ¡kinio reikalavimų buvo atsisakyta, dėl ko ieÅ¡kovai iÅ¡ naujo Å¡io klausimo kelti negali. Darė iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi nebuvo sukurtos jokios tiesės ir pareigos kitiems namo bendraturčiams, nes joks jų reikalavimas byloje nebuvo pareikÅ¡tas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 31 d. nutartimi nei patvirtino, nei paneigė, kad pastato bendraturčiai, tame tarpe ir pareiÅ¡kėja, davė sutikimÄ ginčo patalpų įrengimui, nes Å¡io klausimo nenagrinėjo ieÅ¡kovams atsisakius ieÅ¡kinio reikalavimų. Konstatavo, kad nutartimi, kuria patvirtinta taikos sutartis, jokios teisės ir pareigos byloje nedalyvavusiai pareiÅ¡kėjai nebuvo sukurtos, dėl ko nėra pagrindo proceso atnaujinimui. Taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovai praÅ¡omoje atnaujinti byloje savo ieÅ¡kinio reikalavimų atsisakė, o jų atsisakyti jie turi teisę nepaisant kitų asmenų sutikimo ar nesutikimo, todėl pareiÅ¡kėjos įtraukimas į bylÄ nebÅ«tų užkirtęs kelio ieÅ¡kovams nei atsisakyti ieÅ¡kinio, nei sudaryti taikos sutartį.

9. Nurodė, kad pareiškėja jokių reikalavimų dėl perstatytų ar pertvarkytų pastato dalių atstatymo nepareiškė, ji neginčija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. balandžio 3 d. ir 2016 m. sausio 6 d. rašytinių pritarimų (tokio reikalavimo nekelia), tik teigė, kad keičiant palėpėje įrengiamų turtinių vienetų skaičių, keičiasi ir viso pastato, kuriame yra palėpė, bendro naudojimo objektų naudojimo tvarka, atsiranda daugiau tokių objektų naudotojų, o tai turi tiesioginės įtakos kitų pastate esančių patalpų savininkų teisėms ir pareigoms.

Nors, pareiÅ¡kėjos manymu, įtaka namo bendraturčių teisėms neigiama, nes Å¡alia pastato esančioje automobilių parkavimo aikÅ¡telėje statomos papildomos transporto priemonės, kas sukelia nepatogumÄ kitiems pastato gyventojams, pastato infrastruktÅ«rai tenka didesnė apkrova, tačiau pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėja nepridėjo jokio dokumento, sudarančio jai pagrindÄ atstovauti kitus namo bendrasavininkus reiÅ¡kiant nuomonę jų vardu dėl neigiamos papildomai įrengtų patalpų įtakos jų teisėms.

PareiÅ¡kėjos argumentai susiję su abejonėmis, jog buvo teisėtai įvykęs balsavimas ir gautas reikalingas kiekis namo bendraturčių balsų pritariant papildomų patalpų palėpėje įrengimui, tačiau jokių Å¡iÄ aplinkybę paneigiančių duomenų nepateikta. PareiÅ¡kėja nenurodė, kokių konkrečių pasekmių ji, kaip pastato savininkė, siekia.

10. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tikėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015 G. K. gynė ne tik savo, bet ir sutuoktinės daiktines teises, dėl ko pareiÅ¡kėjos argumentai, jog ji nežinojo apie ginÄÄ dėl 2015 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės raÅ¡ytinio pritarimo, kelia pagrįstų abejonių.

11. Teismas nenustatė pagrindų, kuriems esant pareiÅ¡kėjai galėtų bÅ«ti skiriama bauda už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 12. PareiÅ¡kėja atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-1573-545/2017 procesÄ atnaujinti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 12.1.

Vilniaus miesto savivaldybės iÅ¡duoti raÅ¡ytiniai pritarimai, kai nėra visų pastato bendraturčių sutikimų, nors pagal teisės aktų reikalavimus, tokie pritarimai gali bÅ«ti iÅ¡duoti tik gavus pastato bendraturčių sutikimus. 12.2. Esant tokiam procesui, kai teismas į bylÄ neįtraukia asmenų, kurie tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla, o vėliau tvirtina taikos sutartis, kuriomis įsipareigojama vadovautis trečiųjų asmenų teises pažeidžiančiais dokumentais, sukuriama galimybė piktnaudžiauti procesu ir nesilaikyti teisės aktuose numatytos procedÅ«ros, naudojantis galimybe teisme sudaryti taikos sutartį, pažeisti kitų asmenų teises ir atlikti iÅ¡ esmės bet kokio pobÅ«džio rekonstrukcijas pastate be kitų bendraturčių sutikimo. 12.3.

Nagrinėtos bylos metu nebuvo pateiktas joks pastato bendraturčių sutikimo originalus dokumentas, patvirtinantis, kad buvo laikomasi balsavimo procedūros ir toks sutikimas iš tikrųjų egzistavo. 12.4. Kadangi nagrinėtoje byloje ginčas buvo kilęs iš esmės dėl to, ar buvo toks sutikimas, ar jo nebuvo, joje trečiaisiais asmenimis privalo būti įtraukti visi pastato bendraturčiai. Pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu nebuvo suteikta galimybė pateikti jokių paaiškinimų, savarankiškų reikalavimų ar įrodymų, susijusių su ginčo dalyku. 12.5.

Nesutinkant su skundžiamos nutarties motyvais, kad pareiÅ¡kėja nepareiÅ¡kė jokių reikalavimų, pažymima, kad pareiÅ¡kėja nedalyvauja ieÅ¡kovo procesiniu statusu, kad galėtų reikÅ¡ti tokius reikalavimus. 12.6. Automobilių stovėjimo aikÅ¡telė yra per daug apkrauta, todėl taip yra pažeidžiamos kitų bendraturčių teisės. 12.7. Skundžiamos nutarties argumentas, kad pareiÅ¡kėja tikėtinai žinojo apie jos sutuoktinio sudarytÄ taikos sutartį kitoje byloje, yra tik nepagrįsta nuomonė.

13. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 13.1. Spręsdamas dėl proceso atnaujinimo, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo užbaigtos civilinės bylos iÅ¡ esmės, o vertino ir nustatinėjo, ar Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi, kuria Å¡ioje byloje buvo užbaigtas Å¡alių ginčas, nebuvo pasisakyta dėl į bylÄ neįtrauktų asmenų teisių.

Tokio pažeidimo teismas nenustatė – konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, jokios teisės ir pareigos byloje nedalyvavusiai pareiÅ¡kėjai nebuvo sukurtos. 13.2. Tvirtindamas taikos sutartį teismas nenustatė, kad ji pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ ar trečiųjų asmenų teises. Tokių įrodymų nepateikė ir pati pareiÅ¡kėja. pareiÅ¡kėja nenurodė, kuris bÅ«tent Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties punktas pažeidžia jos teises ar sukuria kokias nors pareigas. 13.3.

Spręsdamas dėl šalių pateiktos taikos sutarties tvirtinimo, teismas nebevertino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašytinių pritarimų pagrįstumo ir teisėtumo, kadangi šių ieškinio reikalavimų ieškovai atsisakė. Sprendžiant dėl taikos sutarties patvirtinimo jau nebuvo ir negalėjo būti iš esmės nagrinėjamas klausimas dėl pareiškėjos interesus tariamai pažeidžiančių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašytinių pritarimų teisėtumo.

BÅ«tent Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi byloje nedalyvavusiai pareiÅ¡kėjai nebuvo sukurtos jokios teisės ir pareigos – Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 31 d. nutartimi, kuria patvirtino taikos sutartį, nei patvirtino, nei paneigė, kad pastato bendraturčiai, tame tarpe ir pareiÅ¡kėja, davė sutikimÄ ginčo patalpų įrengimui, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos iÅ¡duoti raÅ¡ytiniai pritarimai buvo teisėti ar neteisėti ir kt., nes Å¡ių klausimų teismas nebenagrinėjo ieÅ¡kovams atsisakius ieÅ¡kinio reikalavimų. 13.4.

PareiÅ¡kėja teismo abejonių, kad ji nežinojo, jog civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015 G. K. gynė ne tik savo, bet ir sutuoktinės daiktines teises, nepaneigia – savo atskirajame skunde nepaaiÅ¡kina ir tuo labiau nepateikia jokių įrodymų apie tai, kad, pavyzdžiui, su sutuoktiniu gyvena skyriumi, kad neveda bendro Å«kio ir kt., kas leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja iÅ¡ tiesų nežino apie savo sutuoktinio vedamas civilines bylas.

14. Atsakovai R. K. ir N. Č. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 14.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad dėl to paties Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. balandžio 3 d. raÅ¡ytinio pritarimo Nr. RPP-01-150403-00334 panaikinimo bei atsakovų įpareigojimo privalomai sustabdyti vykdomus pastogės, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), statybos darbus Vilniaus miesto apylinkės teisme jau buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4628-566/2015 pagal pareiÅ¡kėjos sutuoktinio G.

K. ieÅ¡kinį. Joje sudaryta taikos sutartis, pareiÅ¡kėjos vyras taip pat atsisakė reikalavimo dėl 2015 m. balandžio 3 d. raÅ¡ytinio pritarimo statinio projektui panaikinimo. Å ioje byloje buvo sprendžiama dėl palėpės patalpų, esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis G. K. turėjo ir Å¡iuo metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi butÄ Nr. (duomenys neskelbtini). 14.2. Pagal taikos sutartį pastogės patalpų savininkai R. K., V.

K., Z. V. ir N. Č. įsipareigojo G. K. naudai atlikti taikos sutartyje numatytus darbus (tokius kaip pakeisti perdangos konstrukcijÄ Ä¯ gelžbetoninę pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio bute, suteikė teisę jiems savo nuosavybės sÄ skaita pasididinti kai kurių jų patalpų aukÅ¡tį atiduodant naujai atsiradusį tÅ«rį pareiÅ¡kėjai ir jos sutuoktiniui, suteikė galimybę naudotis dÅ«mtraukio ir vėdinimo kanalais, įrengti ventiliacijos kanalus einančius iÅ¡ pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio patalpų ir kt.). 14.3.

Å ios aplinkybės pagrindžia tai, kad pareiÅ¡kėjai ir jos sutuoktiniui dar 2015 metais buvo žinoma apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. balandžio 3 d. raÅ¡ytinį pritarimÄ . Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėja nebeturi teisės ginčyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. balandžio 3 d. raÅ¡ytinio pritarimo. Atsižvelgiant į tai, nebuvo jokio pagrindo įtraukti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ ginčo bylÄ . 14.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi, kuria buvo patvirtina ieÅ¡kovų ir atsakovų taikos sutartis, dėl pareiÅ¡kėjos materialiųjų teisių ir pareigų, tokių, kaip galėjimo naudotis pastatu ir savo patalpomis, galėjimo įgyvendinti savo, kaip pastato bendraturtės, teises bei galėjimo pasinaudoti teisės aktais pareiÅ¡kėjai suteiktomis teisėmis, nėra pasisakyta. 14.5.

PareiÅ¡kėja be nepagrįstų teiginių apie automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje statomas papildomas transporto priemones ar papildomÄ apkrovÄ komunikacijoms nenurodo, kaip konkrečiai jos teisės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi yra pažeistos (kaip konkrečiai jai trukdoma naudotis pastatu ir savo patalpomis ar įgyvendinti savo, kaip pastato bendraturtės, teises), ir kaip, jos manymu, turėtų bÅ«ti pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartis, kokios konkrečiai nuostatos turėtų bÅ«ti keičiamos ir kokių įrodymų pagrindu.

Atsakovams įsirengti butus palėpėje leido ne ieškovai ir ne Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartis, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. balandžio 3 d. išduotas rašytinis pritarimas Nr. RPP-01-150403-00334 bei jį keičiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 6 d. rašytinis pritarimas Nr. RPP-01-160106-0002. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartis jokių teisių, susijusių su butų įrengimu palėpėje, atsakovams nesukūrė, atitinkamai, ir pareiškėjos teisių nepažeidė. 14.6.

PareiÅ¡kėja neįrodė taikos sutarties, kaip sandorio, prieÅ¡taravimo materialiosioms teisės normoms, taip pat neprašė ir jos naikinti atnaujinus bylos procesÄ . 14.7. Be to, pareiÅ¡kėja yra praleidusi terminÄ praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos esmės.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

16. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

17. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinto pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo.

18. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1573-545/2017, ir konstatavęs, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nėra nei pažeidžiamos pareiÅ¡kėjos teisės, nei sukuriamos pareigos, praÅ¡ymÄ atmetė.

19. PareiÅ¡kėja, nesutikdama su skundžiamos nutarties rezultatu ir joje pateiktais motyvais, atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. e2-1573-545/2017, kadangi pareiÅ¡kėjai bÅ«nant tiesiogiai susijusiai su byla, jai nedalyvaujant nepagrįstai buvo nuspręsta dėl jos teisių ir pareigų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi. Pažymi, kad byloje turėjo bÅ«ti įtraukti visi bendraturčiai, tame tarpe ir pareiÅ¡kėja. Teigia, kad ji negalėjo pareikÅ¡ti jokių reikalavimų.

20. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir atsakovai R. K. ir N. Č. su apeliaciniu skundu nesutinka. Teigia, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimai nepagrįsti, kadangi jos teisės nebuvo pažeistos ir niekas nesukÅ«rė jai jokių pareigų. Apie susiklosčiusiÄ situacijÄ pareiÅ¡kėja neabejotinai žinojo, ir jos teiginiai dėl automobilių stovėjimo aikÅ¡telės yra nepagrįsti.

21. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka nustatyta, kad tarp bylos Å¡alių buvo kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. balandžio 3 d. raÅ¡ytinio pritarimo Nr. RPP-01-150403-00334. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemÄ LITEKO, nustatyta, kad ieÅ¡kovai V. B. ir I. R. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. balandžio 3 d. iÅ¡duotÄ raÅ¡ytinį pritarimÄ Nr. RPP-01-150403-00334; įpareigoti statytojÄ per nustatytÄ terminÄ teismo pripažintų kaltais lėšomis iÅ¡ardyti perstatytas ar pertvarkytas pastato dalis ir atstatyti (atkurti) KultÅ«ros paveldo Pastato dalį, kuri buvo sunaikinta statytojui atlikus kapitalinio remonto darbus, taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, gavęs Å¡alių pateiktÄ 2017 m. sausio 13 d. sudarytÄ taikos sutartį, 2017 m. sausio 31 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį ir civilinę bylÄ Nr. e2-1573-545/2017 nutraukė. IÅ¡ nurodytos taikos sutarties turinio matyti, kad ieÅ¡kovai ieÅ¡kinio atsisakė. Dėl proceso atnaujinimo.

22. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiÅ«rėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebÅ«tų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Taigi proceso atnaujinimas yra iÅ¡imtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik iÅ¡imtiniais atvejais. CPK 366 straipsnio 1 dalyje yra numatytas iÅ¡nagrinėtos bylos proceso atnaujinimo pagrindų baigtinis sÄ raÅ¡as.

23. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , pažymėta, kad vienas esminių teisės virÅ¡enybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbÄ res judicata principui. Laikantis Å¡io principo, teismams galutinai iÅ¡sprendus ginÄÄ , jų sprendimas neturėtų bÅ«ti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumÄ .

Remiantis Å¡iuo principu, jokia proceso Å¡alis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesÄ tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiÅ«rėjimas neturėtų bÅ«ti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje R. prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiÅ«ros procese reiÅ¡kia nukrypimÄ nuo teisinio apibrėžtumo principo.

Å is nukrypimas bÅ«tų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai bÅ«tų pateisinamas dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės Å¡varos“ (EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimo byloje S. prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 8269/02, par. 38). Kitaip tariant, atitinkamas sprendimas gali bÅ«ti panaikintas tik siekiant iÅ¡taisyti klaidÄ , iÅ¡ tiesų turinčiÄ esminę reikÅ¡mę teisminei sistemai (EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimo byloje S. prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 40713/04, par. 18).

24. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad, siekiant užtikrinti normaliÄ civilinių santykių raidÄ , bÅ«tinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesÄ Ä¯siteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje iÅ¡spręsto Å¡alių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas.

Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas iÅ¡imtiniu bÅ«du įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiÅ«rėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Ä®statyme bylos Å¡alims nesuteikiama teisės atnaujinti procesÄ vien siekiant pakartotinio bylos iÅ¡nagrinėjimo, o praÅ¡ymai atnaujinti procesÄ ribojami laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013; kt.).

25. Teisingas ir efektyvus procesas yra vieni iÅ¡ civilinio proceso tikslų. Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių, aiÅ¡kinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis). Civilinio proceso tikslų (teisingo ir efektyvaus proceso) siekimas atsispindi procesinių terminų plotmėje.

Ä®statymų leidėjas procesinių terminų nustatymÄ ir taikymÄ Ä¯tvirtina keliais bÅ«dais. Pirma, suteikia teismui diskrecijÄ pačiam nustatyti terminus ir kontroliuoti proceso eigÄ , įtvirtindamas reikalavimÄ bylas nagrinėti per įmanomai trumpiausiÄ terminÄ bei nustatydamas santykinai apibrėžtus terminus, pvz., nedelsiant (CPK 105 straipsnio 3 dalis, 108 straipsnio 2 dalis). Antra, įstatymų leidėjas nustato konkrečius procesinius terminus atskiriems procesiniams veiksmams atlikti, inter alia (be kita ko), terminÄ praÅ¡ymui atnaujinti procesÄ pateikti (CPK 368 straipsnio 1 dalis).

Nurodyto termino buvimas koreliuoja su teisinio tikrumo ir civilinių teisinių santykių stabilumo nuostatomis, kadangi jokiais terminais neapribota galimybė inicijuoti proceso atnaujinimÄ neužtikrintų teisinio apibrėžtumo principo įgyvendinimo.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iÅ¡ sÄ lygų atnaujinti procesÄ â€“ CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ . Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ , proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principų laikymÄ si, užkirsti keliÄ piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžiÄ , atsižvelgiama ne tik į pareiÅ¡kėjo nurodomÄ sužinojimo momentÄ , bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ , veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rÅ«pestingai, rÅ«pindamasis savo galbÅ«t pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

27. PraÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindÄ momentÄ Ä¯rodančius duomenis. TokiÄ pareigÄ suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

28. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo atmetė ne dėl to, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų praleidusi 3 mėnesių terminÄ pateikti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, o konstatavęs, kad nebuvo pažeistos jokios materialinės pareiÅ¡kėjos teisės ir jai nebuvo sukurta jokių materialinių pareigų. Taigi, atsisakymo atnaujinti iÅ¡nagrinėtos bylos procesÄ pirmosios instancijos teisme pagrindas buvo ne praleistas terminas, o CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto sÄ lygos nebuvimas.

Nepaisant to, Å¡alys bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka pažymi, kad pareiÅ¡kėja yra praleidusi minėtÄ terminÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako Å¡iuo klausimu. Kaip pareiÅ¡kėja buvo nurodžiusi, ji apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi patvirtintÄ taikos sutartį sužinojo iÅ¡ savo advokato 2020 m. rugsėjo 9 d. Duomenų, kurie leistų abejoti Å¡ia aplinkybe, byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tikėtina, kad apie tarp bylos Å¡alių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi iÅ¡spręstÄ ginÄÄ pareiÅ¡kėja sužinojo iÅ¡ tiesų 2020 m. rugsėjo 9 d.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog pareiÅ¡kėja tikrai galėjo ir turėjo žinoti apie jos sutuoktinio G. K. dalyvavimÄ civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015 ir apie tai, kad jis, kaip pareiÅ¡kėjos sutuoktinis, gynė ir jos teises bei teisėtus interesus, susijusius su jų butu, esančiu adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). IÅ¡ tiesų sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog pareiÅ¡kėjos nežinojimas apie iÅ¡nagrinėtÄ civilinę bylÄ Nr. 2-4628-566/2015 kelia abejonių, kadangi byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėja ir G.

K. yra iÅ¡situokę arba gyvena skyrium. Todėl nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog tai pažymėdamas pirmosios instancijos teismas pateikė tik nepagrįstÄ nuomonę. Tačiau bÅ«tina pažymėti tai, kad ginčo procesas, nepaisant to, kad buvo susijęs su tuo pačiu turtu, pareiÅ¡kėjos atžvilgiu buvo naujos civilinės bylos Nr. e2-1573-545/2017 procesas ir vertinant pareiÅ¡kėjos pagrįsto sužinojimo apie civilinės bylos Nr. e2-1573-545/2017 procesÄ momentÄ nėra pagrindo remtis jos žinojimo apie ankstesnę bylÄ (civilinė byla Nr. 2-4628-566/2015) faktu.

Atsižvelgiant į nurodytÄ , darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja nebuvo praleidusi nustatyto 3 mėnesių termino praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamos bylos atveju bÅ«tina atsakyti į klausimÄ , ar Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį ir taip iÅ¡nagrinėjus bylÄ buvo pažeistos materialinės pareiÅ¡kėjos teisės ar buvo sukurta kokių nors pareigų.

30. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas vienas proceso atnaujinimo pagrindų – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas Å¡iuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylÄ buvo pažeistas vienas pagrindinių sÄ Å¾iningo teismo proceso principų – teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam. Atnaujinus bylÄ Å¡iuo pagrindu, teismo procesas turi bÅ«ti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimÄ neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014).

31. Sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi bÅ«ti nustatyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimÄ asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės bÅ«dais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė Å¡io asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus.

32. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai:

1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis);

2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).

33. Nagrinėjamoje byloje buvo atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1573-545/2017, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. balandžio 3 d. iÅ¡duoto raÅ¡ytinio pritarimo Nr. RPP-01-150403-00334 panaikinimo, įpareigojimo statytojÄ per nustatytÄ terminÄ teismo pripažintų kaltais lėšomis iÅ¡ardyti perstatytas ar pertvarkytas pastato dalis ir atstatyti (atkurti) KultÅ«ros paveldo Pastato dalį, kuri buvo sunaikinta statytojui atlikus kapitalinio remonto darbus.

BylÄ nagrinėjęs teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai savo ieÅ¡kinio atsisakė ir pareiÅ¡kėjos įtraukimas į bylÄ nebÅ«tų atėmęs Å¡ios teisės iÅ¡ ieÅ¡kovų. Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas sprendė, jog negalima teigti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi buvo nuspręsta dėl pareiÅ¡kėjos teisių ar pareigų, ar kad Å¡i teismo nutartis sukuria pareiÅ¡kėjai teisių ar pareigų arba kad tokia teismo nutartimi pažeistos jos teisės ar įstatymo saugomi interesai.

34. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi Å¡alys tarpusavio nuolaidomis iÅ¡sprendžia kilusį teisminį ginÄÄ , užkerta keliÄ kilti teisminiam ginčui ateityje, iÅ¡sprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimÄ arba kitus ginčytinus klausimus.

35. CPK 42 straipsnio 1 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad Å¡alys gali užbaigti bylÄ taikos sutartimi.

36. Remiantis CPK 140 straipsnio 3 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje Å¡alys gali baigti bylÄ taikos sutartimi.

37. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas taikos sutarties sampratÄ (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo Å¡alių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiÅ¡kai priimtinas jų ginčo sprendimo sÄ lygas. Taikos sutartis, kuriÄ patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iÅ¡ civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rÅ«Å¡ių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai Å¡alims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties Å¡alims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose.

Tai reiÅ¡kia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo Å¡alys laisvo apsisprendimo bÅ«du iÅ¡sprendžia kilusį ginÄÄ , sutarties sÄ lygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė Å¡alių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu bÅ«du baigti teisminį ginÄÄ â€“ viena iÅ¡ civiliniame procese galiojančio Å¡alių dispozityvumo principo iÅ¡raiÅ¡kų.

Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).

38. Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galiÄ ; iki to laiko bet kuri iÅ¡ taikos sutarties Å¡alių gali iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ netvirtinti tokios sutarties. Procesinė Å¡alių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu bÅ«du baigti teisminį ginÄÄ â€“ viena iÅ¡ civiliniame procese galiojančio Å¡alių dispozityvumo principo, kuris Å¡alims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikÅ¡tais materialinio teisinio pobÅ«džio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, iÅ¡raiÅ¡kų.

Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), Å¡alys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu bÅ«du ir apimtimi iÅ¡spręs kilusį teisminį ginÄÄ , taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Esminis Å¡ios sutarties bruožas yra ginčo Å¡alių tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų bÅ«du, ji turi Å¡alių teises ir pareigas nustatančiÄ reikÅ¡mę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).

39. Civilinės bylos užbaigimas taikos sutartimi atitinka civilinio proceso tikslus, dispozityvumo, proceso koncentracijos bei ekonomiÅ¡kumo principus (CPK 2, 7, 13 straipsniai) ir yra teismo skatintina pozityvi siekiamybė. Ä®statymų leidėjas taip pat skiria daug dėmesio taikiam civilinės bylos užbaigimui ir skatina jį, pavyzdžiui, žyminio mokesčio lengvatos, mediacijos plėtra. Nagrinėjant bylÄ teisme pirmiausia turi bÅ«ti siekiama sutaikinti Å¡alis, o teismo sprendimas dėl ginčo esmės priimamas tada, kai susitaikymo galimybės nėra. Å alims sudarius taikos sutartį ir iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ ginÄÄ baigti taikiai, teisme turi bÅ«ti sudarytos visos sÄ lygos įstatyme nustatyta tvarka tokiai Å¡alių valiai įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020).

40. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčas buvo iÅ¡spręstas taikos sutartimi, kurioje nei minima pareiÅ¡kėja, nei minimas jos turtas, teisių ar teisėtų interesų įgyvendinimas taikos sutartyje numatytomis sÄ lygomis, pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi buvo iÅ¡spręstas Å¡alių ginčas taikiai, paisant Å¡alių valios ir nepažeidžiant įstatymų saugomų interesų. Vien tai, kad pareiÅ¡kėjos netenkina Å¡alių sprendimas ginÄÄ , kilusį civilinėje byloje Nr. e2-1573-545/2017, iÅ¡spręsti taikiai, dar nesuponuoja iÅ¡vados, jog toks taikus ginčo iÅ¡sprendimas galėjo pažeisti pareiÅ¡kėjos materialines teises ar sukurti jai kokių nors pareigų, ar pažeisti jos teisėtus interesus, ar prieÅ¡tarauti įstatymams ar vieÅ¡ajam interesui.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su Vilniaus miesto apylinkės teisme iÅ¡nagrinėta civiline byla Nr. e2-1573-545/2017, konstatuoja, jog tarp Å¡alių kilęs ginčas iÅ¡ esmės neturėjo jokios teisinės reikÅ¡mės pareiÅ¡kėjos teisėms, teisėtiems interesams ar jos pareigoms, kadangi ginčas buvo kilęs ne dėl iÅ¡imtinai pareiÅ¡kėjai priklausančio turto. Taigi ir taikos sutartis, kuria Å¡alys taikiai iÅ¡sprendė ginÄÄ , neturi įtakos pareiÅ¡kėjos teisėms, nesukÅ«rė jokių jai pareigų, todėl nėra pagrindo atnaujinti civilinę bylÄ , kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis, nesusijusi su pačia pareiÅ¡kėja.

Pažymėtina, jog nei ginčo taikos sutartyje nebuvo numatyta, nei ginčo taikos sutartį patvirtinęs teismas nepasisakė dėl pareiÅ¡kėjos teisių ir pareigų, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra sÄ lygos, numatytos CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte. PrieÅ¡ingu atveju, aiÅ¡kinimas, jog pareiÅ¡kėja, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turinti butÄ ginčo pastate, turi iÅ¡ esmės besÄ lygiÅ¡kÄ teisę ginčyti bet kokius sprendimus, susitarimus ir kt., prieÅ¡tarautų imperatyvioms įstatymų normoms, reglamentuojančioms taikos sutarties institutÄ .

Tokiu atveju prasmės netektų taikos sutarties res judicata statusas, kadangi bet kuriam asmeniui, net ir nesusijusiam su ginču, siekiančiam asmeninių tikslų, bÅ«tų suteikta teisė iÅ¡ naujo pradėti nagrinėti bylÄ , kuri jau iÅ¡nagrinėta taikos sutartimi. Dėl to nepagrįstai bÅ«tų iÅ¡ naujo pradėtas procesas, kuris byloje dalyvaujantiems asmenims sukeltų papildomų iÅ¡laidų, bÅ«tų pažeisti teisingumo, proceso ekonomiÅ¡kumo bei operatyvumo principai. Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-1573-545/2017 taikos sutartimi ieÅ¡kovai atsisakė ieÅ¡kinio.

Kadangi ieškinys buvo pareikštas ne dėl pareiškėjos teisių ar siekiant jos teisių įgyvendinimo ir naudos jai sukūrimo, yra pagrindas išvadai, jog tokio ieškinio, niekaip nesusijusio su pareiškėja, atsisakymas nepažeidžia jos materialiųjų teisių ir nesukuria jai pareigų.

41. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su skundžiamos nutarties motyvais, pažymi, jog pareiÅ¡kėja, siekdama proceso atnaujinimo, be jau nustatytų kliūčių tokio jos praÅ¡ymo tenkinimui, nenurodo ir kokio rezultato siekia atnaujinus iÅ¡nagrinėtÄ civilinę bylÄ , t. y. nėra pateiktas joks atskiras materialinis reikalavimas, siekiant apginti galimai pažeistas pareiÅ¡kėjos teises. Atskirojo skundo argumentas, kad pareiÅ¡kėja nedalyvauja procese ieÅ¡kovės statusu, todėl negalėjo pareikÅ¡ti jokių reikalavimų, laikytinas teisiÅ¡kai nepagrįstu. IÅ¡nagrinėtos bylos proceso atnaujinimo instituto tikslas ir yra bÅ«tent tai, kad asmenys, kurie siekia atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtoje byloje, galėtų tinkamai suformuluoti savo reikalavimus ir įstoti į bylÄ atitinkamais procesiniais statusais. Dėl procesinės bylos baigties.

42. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų iÅ¡samumo aspektu, reikÅ¡minga yra tai, ar iÅ¡dėstytais motyvais teismas atsakė į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

43. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

44. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

45. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

46. Atsakovas R. K. praÅ¡o iÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteisti 653,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

47. Atsižvelgiant į ai, kad atskirasis skundas netenkinamas, yra pagrindas spręsti atsakovo R. K. bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ .

48. IÅ¡ atsakovo R. K. pateiktų 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros SPC-06401 ir 2021 m. vasario 7 d. PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros SPC-06494 matyti, kad atsakovas patyrė 725,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Kadangi tiek pats atsakovas praÅ¡o 653,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, tiek iÅ¡ pridėtų Luminor Bank A/S Lietuvos skyriaus 2021 m. sausio 11 d. ir 2021 m. vasario 10 d. mokėjimo nurodymų matyti, kad atsakovas jį atstovaujančiai advokatų profesinei bendrijai SPC Legal yra sumokėjęs 653,40 Eur už atstovavimÄ , teismas sprendžia tik dėl Å¡ios sumos priteisimo apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje.

49. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) yra nustatytos taisyklės, kuriomis remdamasis teismas priteisia bylinėjimosi iÅ¡laidas.

50. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovo R. K. praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į nurodytÄ , atsakovo R. K. praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjos tenkinamas, priteisiant 653,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas nutaria: atskirÄ jį skundÄ atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 653,40 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt tris eurus ir keturiasdeÅ¡imt centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėja Rosita Patackienė