2018-11-06 Nr. AB-19736-3-61-3-03573-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-761-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03573-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovams Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritoriniam padaliniui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu atsakovams Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) bei Tarnybos Klaipėdos I teritoriniam padaliniui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. liepos 23 d. nutartimi šį sprendimą pakeitė ir pareiškėjo skundą tenkino iš dalies.

2018 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (toliau – ir Prašymas). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pareiškėjo Prašymą tenkino iš dalies.

2018 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą ir 2018 m. rugsėjo 6 d. teismo nutartį pakeisti. Pareiškėjas nurodė, kad jo atstovas (advokatas S. T.) minėtos nutarties priėmimo metu buvo užsienyje ir tik 2018 m. rugsėjo 17 d. turėjo galimybę susipažinti su teismo nutartimi. Pareiškėjas pridėjo dokumentą, patvirtinantį, kad S. T. 2018 m. rugpjūčio 7 d. turėjo įsigijęs lėktuvo bilietus į Turkiją (išvykimas 2018 m. rugsėjo 5 d., grįžimas 2018 m. rugsėjo 16 d.).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 74 straipsnio 8 dalį, įteikiant procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo proceso dalyviui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo datos einanti darbo diena. Teismas nustatė, kad pareiškėjo atstovui teismo nutartis buvo išsiųsta elektroninių ryšių priemonėmis 2018 m. rugsėjo 6 d., todėl darė išvadą, kad pareiškėjo atstovas minėtą nutartį gavo 2018 m. rugsėjo 7 d., o 2018 m. rugsėjo 17 d. išsiųsdamas dėl minėtos nutarties atskirąjį skundą, praleido ABTĮ 152 straipsnio 3 dalyje nustatytą 7 kalendorinių dienų terminą atskirajam skundui paduoti.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, užimtumas ar poilsio dienos savaime nėra pagrindas atnaujinti praleistą terminą, termino praleidimas dažniausiai negali būti pateisintas atostogomis ar švenčių dienomis. Teismas konstatavo, kad ši praktika ypač taikoma, kai byloje pareiškėjas turi profesionalų atstovą – advokatą, kuriam keliami didesni kvalifikacijos ir darbo kokybės reikalavimai. Teismas nurodė, kad advokatas, būdamas savo srities profesionalas, privalo organizuoti darbą tokiu būdu, kad nebūtų pažeisti įstatymuose įtvirtinti reikalavimai, bei, žinodamas, kad negalės garantuoti tinkamo atstovavimo, informuoti apie tai atstovaujamąjį, perįgalioti kitą asmenį ir pan. Apibendrindamas, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjas terminą paduoti atskirąjį skundą praleido dėl svarbios priežasties, todėl prašymo atnaujinti terminą netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą.

III. Pareiškėjas A. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti atskirojo skundo pateikimo terminą ir pareiškėjo atskirąjį skundą priimti arba atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nesutinka, kad jis buvo tinkamai informuotas apie procesinio sprendimo priėmimą, nes to objektyviai nebuvo įmanoma padaryti, nes pareiškėjas nėra prijungtas prie elektroninių paslaugų portalo, o pareiškėjo atstovas, būdamas užsienyje ir ne Europos Sąjungos valstybėje, neturėjo pareiškėjo kontaktų, darbotvarkės ir galimybės prisijungti prie portalo ir dar informuoti pareiškėją. Teismo pozicija, kad pareiškėjo atstovas atostogų užsienyje metu turėjo vykdyti darbines funkcijas, nėra teisinga ir pagrįsta. Pareiškėjo nuomone, tokioje pozicijoje galima įžvelgti diskriminacijos dėl profesijos ir žmogaus teisių pažeidimo požymių.

Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo atstovas neva numanydamas, kad priimtas sprendimas galimai netenkins jo atstovaujamojo, galėjo prisijungti prie elektroninių paslaugų portalo. Pareiškėjas pažymi, kad jo atstovas nemanė ir negalėjo numatyti, kad iš esmės patenkinus pareiškėjo skundą, pareiškėjui nebus priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Pareiškėjas pastebi, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad jis darbo metu buvo itin sunkiai sužalotas, yra neįgalus (socialiai pažeidžiamas) ir sąžiningai gynė pažeistą savo teisę į socialines garantijas dėl ko patyrė išlaidų, o kadangi pareiškėjo reikalavimai buvo iš esmės patenkinti, pareiškėjas negali patirti jokių neigiamų padarinių.

Tarnyba atsiliepime prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Tarnyba pažymi, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, sutrukdžiusios laiku pateikti skundą, negali būti laikomos objektyviomis ir dėl to, kad advokatų kontoroje „Lexgate“ Tamošaitis ir partneriai dirba dar viena advokatė, taip pat advokatų padėjėjai, kurie tokiais atvejais gali pavaduoti byloje dalyvaujantį advokatą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Šioje byloje tikrinama, ar pagrįstai ir teisėtai Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą ir atskirąjį skundą atsisakė priimti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnis numato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ IV skyriuje nustatytas išimtis. ABTĮ 132 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr. pvz. 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, ekstraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies. 2018 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kartu prašydamas atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą. Pareiškėjas atskirajame skunde neginčijo aplinkybės, kad jis į teismą kreipėsi praleidęs atskirojo skundo padavimo terminą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, paskutinė atskirojo skundo padavimo termino diena buvo 2018 m. rugsėjo 14 d., t. y. terminas praleistas trimis dienomis.

Pažymėtina, kad pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, tačiau pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodytų termino praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis, dėl kurių terminas turėtų būti atnaujintas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, su kuriomis jis sieja termino paduoti skundą praleidimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių.

Pirmosios instancijos teismas formaliai rėmėsi administracinių teismų praktikoje suformuluota taisykle, kad pareiškėjo užimtumas ar poilsio dienos savaime nėra pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Termino praleidimas dažniausiai negali būti pateisintas vien atostogomis ar švenčių dienomis (LVAT 2011 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr.TA442-73/2011, 2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-127/2012). Tačiau teismas turi įvertinti visų aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką asmens realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; turi įvertinti, ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė kreiptis į teismą iki įstatymu nustatyto termino).

Pareiškėjas termino praleidimo priežastimi nurodė tai, kad jis yra neįgalus, jį viso proceso metu atstovavo advokatas, kuris 2018 m. rugsėjo 5-16 dienomis atostogavo užsienio valstybėje, o pirmą darbo dieną po atostogų pateikė atskirąjį skundą. Nutarties nuorašas buvo perduotas tik pareiškėjo atstovui per EPP sistemą. Dėl šių faktinių aplinkybių byloje nėra ginčo.

Atsižvelgusi į šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusią situaciją, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas po sužinojimo apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties rezultatą buvo rūpestingas, atidus ir pakankamai operatyviai pasirūpino atskirojo skundo padavimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą, pareiškėjo siekį apskųsti teismo nutartį, būtinumą užtikrinti pareiškėjo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos priežastys šiuo konkrečiu atveju yra pakankamai objektyvios ir pateisina jo pavėlavimą paduoti atskirąjį skundą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, buvo nesąžiningas ar piktnaudžiavo, priešingai, pareiškėjo atstovui grįžus iš atostogų užsienyje, sekančią dieną atskirasis skundas buvo parengtas ir įteiktas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad situacijos teisinio vertinimo nekeičia pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybė, jog pareiškėjui kreipiantis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, jį atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl panaikinama.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, tenkina pareiškėjo atstovo paduotą prašymą dėl praleisto termino kreiptis į teismą atnaujinimo ir išsprendžia klausimą iš esmės- perduoda pareiškėjo atskirąjį skundą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti pareiškėjui A. R. terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties paduoti.

Priimti pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą ir perduoti jį nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė