dbd488ec-6140-4212-9c30-aab178ac2bc3 · Vilniaus apygardos teismas

? Nuorašas Baudžiamoji byla Nr. 1A-603-195/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23399-2018-0 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1; 2.4.7. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Šumsko (kolegijos pirmininko), Ugniaus Trumpulio ir Lauretos Ulbienės, sekretoriaujant Gretai Serapinaitei, dalyvaujant prokurorui Dariui Burbuliui, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistai D.

M., jos gynėjui advokatui Renaldui Baliūčiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal D. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje padarymÄ ir perduota pagal laidavimÄ dviejų metų laikotarpiui be užstato R.

S. atsakomybei, o baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis BK 68 straipsniu D. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu D. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 35 MGL (1750 eurų) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įmokÄ sumokant per deÅ¡imt mėnesių nuo nuosprendžio priėmimo dienos. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

I. Apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės.

1. D. M. vairavo automobilį apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o bÅ«tent: ji: 2018 m. gegužės 18 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jai nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo rasta 2,08 promilės etilo alkoholio.

Å iais veiksmais D. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu Viliaus apygardos teismui D. M. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, sutrumpinant terminÄ ir dydį, paskirti jai: ne daugiau nei 1 metus uždraudimÄ naudotis specialia teise, uždrausti vairuoti kelių eismo transporto priemones; ne didesnio dydžio nei 10 MGL (500 eurų) įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įmokÄ sumokant per deÅ¡imt mėnesių nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

BylÄ apeliacinės instancijos teisme praÅ¡o nagrinėti žodinio proceso tvarka.

3. Apeliantė nesutikdama su jai paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių dydžiu nurodo, kad apylinkės teismas parinkdamas uždraudimo naudotis specialia teise terminÄ , virÅ¡ijo įstatyme numatyto termino vidurkį, neatsižvelgė ir nevertino jos sveikatos bÅ«klės, skirdamas 35 MGL dydžio įmokÄ nevertino jos finansinės padėties ir galimybės sumokėti tokio dydžio įmokÄ bei teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose. Apeliantė manymu, įvertinus jos asmenybę, nusikalstamos veikos pobÅ«dį, jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės neproporcingos, neatitinkančios teisingumo principo.

4. Apeliantė atkreipia teismo dėmesį, kad BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas naudotis specialia teise uždraudžia nuo 1 iki 3 metų. Taigi, priešingai nei nurodo apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra kur kas didesnis nei vidutinis, o tai prieštarauja paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės tikslams bei proporcingumo principui, kadangi didesnio nei numatyto vidutinio termino poveikio priemonės taikymas nustatomas tik tais atvejais kai yra sunkinančių atsakomybę aplinkybių, asmuo ir padaryta veika pasižymi dideliu pavojingumu, veika sukelia neigiamas pasekmes ir pan. Nurodo, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

5. Apeliantė nurodo, kad teismas, skirdamas 2 metų termino uždraudimÄ naudotis specialia teise, neįvertino jos sveikatos bÅ«klės. D. M. nurodo, kad ji turi problemų su stuburu, negali ilgai vaikščioti, kenčia nugaros skausmus, dažnai važiuoja pas medikus, tam patvirtinti prideda medicininį iÅ¡raÅ¡Ä . Apeliantė taip pat nurodo, kad yra registruota darbo biržoje, dalyvauja aktyviose darbo rinkos programose, jai tenka nemažai važinėti, o potencialÅ«s darbdaviai reikalauja turėti vairuotojo pažymėjimÄ . Taigi tokio ilgo baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas, iÅ¡ esmės apsunkins darbo paieÅ¡kas, galimybę pradėti dirbti, bei turės neigiamos įtakos jos sveikatai.

6. Apeliantės teigimu, nusikalstamÄ veikÄ ji padarė pirmÄ kartÄ , administracinių nuobaudų neturi, nusikalstamais veiksniais jokių padarinių nesukėlė, jos padaryta nusikalstama veika daugiau atsitiktinio pobÅ«džio, padaryta dėl sunkios emocinės bÅ«klės, jai paskirtas 2 metų teisės vairuoti atėmimo terminas neabejotinai per ilgas. PraÅ¡o šį terminÄ sutrumpinti iki 1 metų.

7. Apeliantės įsitikinimu, Å¡iuo atveju teismas, paskirdamas 35 MGL dydžio įmokÄ , nors ir nurodė, kad įvertino nusikalstamos veikos rūšį, pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kaltinamosios asmenybę bei turtinę padėtį, tačiau mano, jog byloje esančius duomenis vertino formaliai ir paskyrė pernelyg didelio dydžio įmokÄ , kuri prilygsta ne baudžiamojo poveikio priemonei, o bausmei.

8. Apeliantė nurodo, kad viso proceso metu savo kaltę pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, nusikalstamais veiksmais jokių padarinių nesukėlė, sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Akivaizdu, kad paskirtas 35 MGL įmokos dydis, realiai nevertinant Å¡ių aplinkybių. Vadovaudamasis teismų praktika nurodo, jog tokio pobÅ«džio bylose, dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymo, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , teismų praktikoje skiriamos kur kas mažesnio dydžio įmokos arba jos iÅ¡ viso neskiriamos.

9. Apeliantės nuomone, nebuvo įvertinta jos dabartinė finansinė padėtis, dėl kurios ji objektyviai negalės sumokėti teismo paskirto dydžio įmokos. Nurodo, kad ji ilgÄ laikÄ dirbo pagal autorines sutartis, tačiau pasibaigus projektams liko be darbo, o tuo pačiu ir pajamų Å¡altinio. Å iuo metu yra registruota darbo biržoje, negauna jokių pajamų ar iÅ¡mokų. Aktyviai ieÅ¡ko darbo, bet darbo birža pasiÅ«lymų nepateikė, negali dirbti fizinio sunkaus darbo dėl stuburo skausmų.

FinansiÅ¡kai jÄ remia jos pensininkė motina, todėl lėšų vos užtenka bÅ«tiniausių poreikių tenkinimui. Taip pat turi 22 metų amžiaus studentę dukrÄ , kuri nedirba. Teigia, kad nustatytÄ 35 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ ji negalės sumokėti. Mano, kad paskirta įmoka neturėjo virÅ¡yti teismų praktikoje maksimaliai taikomos 10 MGL dydžio sumos. III. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. IV. Teismo posėdyje D. M. bei jos gynėjas advokatas Renaldas BaliÅ«tis prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras Darius Burbulis prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

V. Apeliacinis skundas atmetamas 10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apeliacinės instancijos teismas patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

Apeliaciniu skundu neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, asmens, kuriam byla nutraukta, - D. M. kaltė, jos padarytos veikos kvalifikacija, sprendimas jÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir bylÄ nutraukti, tačiau ginčijamas paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones termino nustatymas, taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimas paskirti D. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 35 MGL dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ bei Å¡ios įmokos dydis, todėl apygardos teismas pasisako apeliacinio skundo ribose.

11. Ä®vertinus bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo argumentus bei apygardos teisme posėdžio metu proceso dalyvių iÅ¡sakytus argumentus, konstatuotina, kad Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , apeliantei pagrįstai paskyrė draudimÄ vairuoti kelių transporto priemones 2 metams bei paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę 35 MGL, 1750 eurų įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įmokÄ sumokant per deÅ¡imt mėnesių nuo nuosprendžio priėmimo dienos, kurios Å¡iuo atveju nelaikytina per griežta ar neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai.

12. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Uždraudimo naudotis specialiomis teisėmis terminas yra nuo vienerių iki trejų metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, uždraudė atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės D.M. Å¡ia teise naudotis ir nustatė 2 metų terminÄ . D. M. nesutinka su paskirtu baudžiamojo poveikio priemonės terminu ir mano, kad buvo galima paskirti minimalų jos taikymo terminÄ . Su tokia pozicija visiÅ¡kai nesutiktina.

13. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ D. M. padarė, kai jos kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija net 2,08 promilės etilo alkoholio. PadarytÄ nusikaltimÄ galima vertinti kaip labai pavojingÄ ir konstatuoti, kad D. M. Å¡iurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, nes jos veiksmai kėlė pavojų ne tik jai pačiai, bet ir kitiems eismo dalyviams, ji rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, buvo abejinga bet kokioms gresiančioms pasekmėms.

Pastaroji automobilį vairavo Vilniaus mieste piko valandomis, kai mieste didelis automobilių judėjimas. Å iuo atveju atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip elgtis. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad ji nėra teista, nebausta administracine tvarka, prisipažino įvykdžiusi nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi, kad tokio ilgo baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas, iÅ¡ esmės apsunkins jos darbo paieÅ¡kas, galimybę pradėti dirbti, bei turės neigiamos įtakos jos sveikatai, nepaneigia anksčiau aptartų iÅ¡vadų.

D. M. patiriami sunkumai vykdant darbo paieÅ¡kas, arba tenkinant jos asmeninius poreikius nesudaro pagrindo netaikyti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės ar sutrumpinti paskirtÄ uždraudimo naudotis specialia teise terminÄ . NusikaltimÄ ji padarė, kai jai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, todėl teigti, kad toks nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nėra pagrindo. Dėl ankščiau nurodytų priežasčių netaikyti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės nėra pagrindo. Remiantis tais pačiais argumentais, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra per ilgas.

Konstatuotina, kad tiek paskiriant aptariamÄ baudžiamojo poveikio priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes: padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumÄ (nustatytas girtumo laipsnis – 2,08 promilės), asmenybę (prisipažino padariusi nusikaltimÄ , galiojančių administracinių nuobaudų neturi), tai, kad veika pavojingų pasekmių nesukėlė. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo nustatytas 2 metų draudimo naudotis specialia teise terminas, nevirÅ¡ijantis BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyto Å¡ios baudžiamosios poveikio priemonės taikymo trukmės vidurkį, yra proporcingas ir adekvatus kaltininkės asmenybei, jos padarytai nusikalstamai veikai.

Nors apeliantė nesutikdama su jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės dydžiu nurodo, kad apylinkės teismas parinkdamas uždraudimo naudotis specialia teise terminÄ , virÅ¡ijo įstatyme numatyto termino vidurkį, tačiau pažymėtina, kad BK 61 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau <....>. Kaip jau paminėta Å¡ioje nutartyje uždraudimo naudotis specialiomis teisėmis terminas yra nuo vienerių iki trejų metų (BK 68 straipsnio 2 dalis), taigi vidurkis yra bÅ«tent 2 metai.

Atsižvelgiant į tai, kad D. M. padarė itin pavojingÄ veikÄ , tačiau buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir dėl to jai nebuvo paskirta bausmė, taikytÄ baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ vertinti kaip aiÅ¡kiai per ilgÄ , nėra jokio pagrindo. Objektyvių duomenų, kurie rodytų akivaizdų baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino neproporcingumÄ , byloje nėra. Apeliantės sveikatos priežiÅ«ros ar darbo paieÅ¡kos problemos atsiradusios dėl pasunkėjusio susisiekimo ir patiriami nepatogumai nelaikytini pakankamu pagrindu trumpinti teismo nustatytÄ uždraudimo naudotis specialia teise terminÄ .

Tas aplinkybes, kurias apeliantė nurodė kaip apsprendžiančias jai bÅ«tinumÄ naudotis transporto priemones bei jos finansinę bÅ«klę ( sveikatos bÅ«klė, vairuotojo pažymėjimo bÅ«tinumas ieÅ¡kant darbo, bÅ«tinumas padėti finansiÅ¡kai dukrai ir motinai) apeliantė žinojo ir prieÅ¡ sėsdama už vairo bÅ«dama girta ir žinojo kad jos atsiras padarius pažeidimÄ , tačiau nekreipdama į tai dėmesio padarė nusikalstamus veiksmus, kas duoda pagrindÄ laikyti, kad visos jos nurodytos aplinkybės kurias ji dabar nurodo siekdama poveikio priemonės termino sutrumpinimo, jai iÅ¡ esmės nėra itin svarbios ir esant tokiam pačios apeliantės vertinimui, negali bÅ«ti laikomos pagrindu keisti apylinkės teismo sprendimÄ .

Tyčinių veiksmų padarymas nekreipiant dėmesio į nurodomas pasekmes yra ir apeliantę neigiamai charakterizuojanti aplinkybė.

14. Apeliantė savo skunde taip pat praÅ¡o sumažinti iki 10 MGL dydžio jai paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . BK 71 straipsnyje numatyta, kad teismas gali skirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Tad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas D. M. 35 MGL, 1750 eurų dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Patikrinus byloje esančius duomenis pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kaltininkės asmenybę, kaltės formÄ ir rūšį, jos atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, turtinę padėtį ir įmokos dydį nustatė gerokai mažesnį nei įstatymo nustatytas jos vidurkis. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad skirdamas baudžiamojo poveikio priemones įvertino, jog kaltinamoji padarė vienÄ baigtÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis), ankščiau neteista, administracine tvarka nebausta, visiÅ¡kai prisipažino savo kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Ä®vertinęs ankščiau aptartas baudžiamojo poveikio priemones apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo konkrečiu atveju paskirtas automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, todėl prieÅ¡ingai nei suformuota teismų praktikoje, automobilio konfiskavimo netaikė.

15. Apygardos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡ių dviejų baudžiamojo poveikio priemonių (uždraudimo naudotis specialia teise ir įmokos į nukentėjusiųjų fondÄ ) paskyrimas Å¡iuo atveju yra reikalingas, kad sulaikytų D. M. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, apribotų jai galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir paveiktų taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 67 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnis).

16. Konstatuotina, kad Å¡iuo nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kaltininkės asmenybę, baudžiamojo poveikio priemonių skaičių, kitas jau ankščiau aptartas aplinkybes, D. M. 35 MGL, 1750 eurų dydžio įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ paskyrimas atitinka proporcingumo principo reikalavimus ir nelaikytinas aiÅ¡kiai per dideliu. Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl jos sveikatos bÅ«klės, sunkios turtinės padėties, nesudaro pagrindo keisti skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokia baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir nesuvaržys kaltininkės akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

17. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: D. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai ArtÅ«ras Å umskas Ugnius Trumpulis Laureta Ulbienė NuoraÅ¡as tikras: ArtÅ«ras Å umskas Teisėjas