dbd43d10-8bee-4e21-a643-16e9daf1c2fc · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-712/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03402-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2; 44.5.2.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2162-323/2012 pagal ieÅ¡kovės J. G. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Byloje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos, padarytos neteisėtais teismo veiksmais, atlyginimo, IeÅ¡kovė J. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui Lietuvos Respublikai, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 1 000 000 Lt neturtinei žalai, atsiradusiai dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkės teisėjos L.

A. neteisėtų veiksmų, atlyginti (b.l. 1-8). Nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372/2010 paliko nepakeistÄ Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 28 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo ieÅ¡kovė nuteista pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 246 straipsnio 2 dalį realiu laisvės atėmimu vieneriems metams, priteisiant civiliniams ieÅ¡kovams E. Å . 38 680 Lt turtinei žalai ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, V. M. 19 801 Lt turtinei žalai ir 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Ji nuteista už tai, kad atlikdama antstolės funkcijas pagal iÅ¡ieÅ¡kotojos K. K. pateiktÄ 2006 m. spalio 25 d. Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä užvedė vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 31-2577/06 bei 2006 m. spalio 26 d. surašė turto areÅ¡to aktÄ skolininko R. M. nekilnojamajam turtui, kuriam Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 18 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu Turto areÅ¡to aktų registre 2006 m. rugpjūčio 19 d. buvo įregistruotas areÅ¡tas.

Teismas pripažino ieÅ¡kovę kalta, nusprendė, kad jos 2006 m. lapkričio 6 d. suraÅ¡ytas turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktas Nr. 31-2577/06, kuriuo už 85 000 Lt parduotas 7750/13900 dalys žemės Å«kio paskirties žemės sklypo buvo neteisėtas. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė tęsė savo neteisėtus veiksmus, kai Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkei 2006 m. lapkričio 10 d. patvirtinus 2006 m. lapkričio 6 d. turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ Nr. 31-2577/06, 2006 m. lapkričio 10 d. surašė patvarkymÄ dėl turto areÅ¡to panaikinimo, kurio pagrindu buvo iÅ¡registruotas skolininko R.

M. turto areÅ¡tas, ir minėtam skolininkui priklausęs nekilnojamasis turtas - 7750/13900 dalys žemės Å«kio paskirties žemės sklypo perleistas pirkėjui E. M.. IeÅ¡kovė pažymėjo, jog vykdomojoje byloje Nr. 31-2577/06 visi jos atlikti vykdymo veiksmai buvo patvirtinti 2006 m. spalio 26 d. ir 2006 m. lapkričio 10 d. rezoliucijomis CPK nustatyta tvarka ieÅ¡kovės procesinę veiklÄ kontroliavusios teisėjos. IeÅ¡kovės teigimu, vykdymo veiksmus, kuriuos teismai traktavo kaip neteisėtÄ veikimÄ , užtraukiantį baudžiamÄ jÄ atsakomybę, ji atliko dėl teisėjos nerÅ«pestingumo, nes teisėja, sankcionuodama visus pagrindinius ieÅ¡kovės procesinius veiksmus (patvarkymÄ veikti kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje ir turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ ), iÅ¡ esmės nepatikrino jų teisėtumo.

Tokie teisėjos nerÅ«pestingi veiksmai leido susidaryti situacijai, kuomet ieÅ¡kovės priverstinio vykdymo procesiniai veiksmai teismų buvo pripažinti neteisėtais ir užtraukiančiais baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK nuostatas. Dėl to, kad teisėja nesilaikė įstatymuose numatytos pareigos kontroliuoti antstolio procesinę veiklÄ , ieÅ¡kovė buvo neteisingai nuteista už savo pareigų vykdymÄ . Be to, teisėja padarė esminius proceso teisės normų pažeidimus (CPK 594 str., 725 str.).

Tokie teisėjos veiksmai pripažintini neteisėtais, dėl kurių yra pagrindas valstybei deliktinei civilinei atsakomybei kilti, tam yra visos civilinės atsakomybės sÄ lygos. IeÅ¡kovė nurodė, kad teisėja ieÅ¡kovės suraÅ¡ytÄ skolininko turto pardavimo aktÄ patvirtino per 4 dienas, kai tokiÄ teisę turėjo tik nuo turto pardavimo akto suraÅ¡ymo dienos praėjus ne mažiau kaip 20 dienų. Dėl teisėjos neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovė buvo pripažinta kalta pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 246 straipsnio 2 dalį už piktnaudžiavimÄ tarnybine padėtimi ir areÅ¡tuoto turto realizavimÄ bei patyrė didelę neturtinę žalÄ .

Dėl tokio neteisingo nuteisimo ieÅ¡kovė iÅ¡gyveno, susirgo depresija, negrįžtamai pablogėjo ieÅ¡kovės, kaip valstybės tarnautojos reputacija, ieÅ¡kovė neteko teisės verstis antstolio praktika ir pragyvenimo Å¡altinio. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė (b.l. 168-177). Teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje ieÅ¡kovė savo kaltės nepripažino teigdama, kad tiek teismas, tiek ji veikė teisėtai bei pagal nusistovėjusiÄ vykdymo procese praktikÄ .

Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė valstybės atsakomybę kildina iÅ¡ neteisėtų teismo veiksmų ir reikalavimÄ atlyginti jai padarytÄ neturtinę žalÄ grindžia CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, CK 6.263 straipsnio 1 dalimi bei CK 6.272 straipsniu. Teismas pažymėjo, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalis netaikytina, kadangi ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės į žalos atlyginimÄ pagal Å¡iÄ nuostatÄ , nes jos atžvilgiu nuosprendis įsiteisėjęs, paliktas galioti kasacinio teismo bei atmestas praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo, todėl ji nuteista teisėtai.

CK 6.272 straipsnio 2 dalis taikoma, kai žala padaroma neteisėtais teisėjo veiksmais civilinės bylos rėmuose, todėl Å¡ioje nuostatoje numatyta žala gali bÅ«ti padaroma tik civilinėje byloje dalyvaujantiems asmenims ieÅ¡kovams, atsakovams, tretiesiems asmenims, vykdymo procese iÅ¡ieÅ¡kotojui, skolininkui, suinteresuotiems asmenims, bet ne vykdančiam iÅ¡ieÅ¡kojimÄ antstoliui. IeÅ¡kovė Å¡iuo atveju veikė vykdomojoje byloje kaip antstolė, atliekanti savarankiÅ¡kus procesinius veiksmus vykdymo procese, t.y. kaip valstybės įgaliotas pareigÅ«nas.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė žalos fakto, nes įsiteisėjusio nuosprendžio nuteistajam sukeltos pasekmės žala negali bÅ«ti pripažįstamos nei pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, nei pagal 2 dalį, o įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytų atsakovo veiksmų neteisėtumas nekvestionuotinas. Be to, Å¡iuo atveju žala ieÅ¡kovei kilo tiesiogiai iÅ¡ jos pačios neteisėtų veiksmų jai netinkamai, neteisėtai atliekant savo funkcijas. IeÅ¡kovė pripažinta kalta pagal idealiÄ jÄ nusikaltimų sutaptį padariusi nusikaltimus, numatytus BK 228 straipsnio 2 dalyje ir BK 246 straipsnio 2 dalyje.

Tai, kad teismui nepatvirtinus skolininko turto pardavimo akto bÅ«tų iÅ¡vengta neigiamų pasekmių nukentėjusiesiems baudžiamojoje byloje, nepaneigia pačios ieÅ¡kovės kaltės. Teismai nuosprendžiuose konstatavo, kad ieÅ¡kovės kaltės forma –tiesioginė tyčia įrodyta. IeÅ¡kovė, įrodinėdama savo reikalavimų pagrįstumÄ , rėmėsi LAT praktika, kuri, teismo nuomone, nepagrindžia ieÅ¡kovės pozicijos ir Å¡ioje byloje netaikytina, nes ieÅ¡kovės minimose bylose situacija ir faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skyrėsi.             III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė J. G. (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį patenkinti, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka (b.l. 179-184). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas neatskleidė bylos esmės, nes faktiÅ¡kai nevertino teisėjos L. A. veiksmų teisėtumo CPK nuostatų bei suformuotos LAT praktikos kontekste. Teismas nepagrįstai sprendimÄ motyvavo Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesiniais sprendimais, priimtais baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372/2010.

Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje baudžiamÄ ja tvarka priimtų nuosprendžių teisėtumo ji neginčija. Teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl atsakovo deliktinės atsakomybės pagrindų, įtvirtintų CK 6.246 straipsnyje, t.y. netyrė ieÅ¡kinio dalyko. CPK 594 straipsnis imperatyviai įtvirtina, kad antstolio procesinę veiklÄ kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas. Todėl teisėjos L. A. veiksmų teisėtumas turėjo bÅ«ti vertinamas pagal tai, ar jie atitiko atidaus ir rÅ«pestingo profesinio elgesio standartus, ar teisėja tinkamai įgyvendino jai CPK nustatytas pareigas.

Teismas Å¡ių aplinkybių nevertino ir netyrė. Apeliantės suraÅ¡ytÄ patvarkymÄ dėl vykdymo veiksmų atlikimo kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje sankcionavo teisėja 2006 m. spalio 26 d. rezoliucija. Todėl apeliantė vykdomuosius veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 31-2577/06 pradėjo tik po to, kai tÄ leido jÄ kontroliavusi teisėja. Faktas, kad apeliantės veikimas kito antstolio veiklos teritorijoje buvo baudžiamÄ ja tvarka pripažintas neteisėtu, apeliantės nuomone, reiÅ¡kia, kad jos veiksmus kontroliavusi teisėja nesilaikė CPK 594 straipsnyje nustatytų pareigų.

Teismas šių aplinkybių nenagrinėjo, dėl jų nepasisakė, todėl neatskleidė bylos esmės.Be to, apeliantės surašytas turto pardavimo skolininkui pasiūlytam pirkėjui aktas įsiteisėjo tik po to, kai buvo patvirtintas teisėjos 2006 m. lapkričio 10 d. rezoliucija. Apeliantės teigimu. Teisėjai buvo pateiktas 2006 m. spalio 26 d. VĮ „Registrų centras“ išrašas, iš kurio matyti, kad skolininko R. M. turtui Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas, tačiau teisėja nematė pagrindo sustabdyti skolininko R.

M. turto realizavimo. Faktas, kad apeliantės veiksmai, kuriuos patvirtino teisėja, baudžiamÄ ja tvarka pripažinti neteisėtais, apeliantės nuomone, reiÅ¡kia, kad jos veiksmus kontroliavusi teisėja nesilaikė CPK nustatytos pareigos tinkamai atlikti antstolio veiksmų kontrolę, buvo nepakankamai atidi ir rÅ«pestinga. Teismas Å¡ių aplinkybių nenagrinėjo, dėl jų nepasisakė, todėl netyrė ieÅ¡kinio dalyko ir neatskleidė bylos esmės.2006 m. lapkričio 6 d. suraÅ¡ytÄ turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ teisėja patvirtino 2006 m. lapkričio 10 d., t.y. per 4 dienas, kai pagal CPK 725 straipsnio 1 dalį teisėja privalėjo tokį aktÄ patvirtinti praėjus ne mažiau kaip 20 dienų nuo jo suraÅ¡ymo ir patikrinti, ar jis atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus.

Apeliantė nurodo, kad baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad teisėja pažeidė imperatyvias CPK normas. Teisėja, vykdydama savo funkcijas, nebuvo pakankamai atidi ir rÅ«pestinga, padarė esminių proceso teisės normų pažeidimų (CPK 594 str., 725 str.), todėl teisėjos veiksmai pripažintini kaip neteisėti ir yra neginčijamas pagrindas valstybės deliktinei civilinei atsakomybei kilti. Teismas, neatskleidęs bylos esmės, priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ , todėl byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

Teismas netinkamai pritaikė atsakovo deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas ir klaidingai konstatavo, kad CK 6.272 straipsnio nuostatos ginčo atveju netaikytinos. Kiekvienu atveju, kai asmeniui yra padaroma žala teisėjo nekvalifikuotais veiksmais, valstybei kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnį. Nustačius visas deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygas, valstybė turi atlyginti ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalÄ . Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalies ir 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Apeliantės teigimu, reikalavimo teisė į žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovo jai kilo ne dėl jos nuteisimo pagrįstumo, o dėl to, kad jos, kaip antstolės, vykdymo procesinius veiksmus privalėjusi kontroliuoti teisėja netinkamai atliko savo įstatymines pareigas, pažeidė CPK nuostatas, dėl ko apeliantė buvo nuteista. Teismas nevertino apeliantės iÅ¡dėstytų argumentų dėl neturtinės žalos atsiradimo, dėl ko priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Apeliantės teigimu, jos patirtos žalos faktas yra akivaizdus, tačiau teismas Å¡ių aplinkybių taip pat nevertino.Teismas nepasisakė dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir patirtos neturtinės žalos.

Apeliantės teigimu, jeigu teisėja bÅ«tų tinkamai įgyvendinusi įstatymų numatytÄ pareigÄ atidžiai ir rÅ«pestingai kontroliuoti jos kaip antstolės procesinę veiklÄ , ji nebÅ«tų atlikusi veiksmų, kurie teismų buvo pripažinti neteisėti, ir nebÅ«tų patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Apeliantė apeliacinį skundÄ praÅ¡o nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes byloje yra nagrinėjamas sudėtingas materialinės teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo klausimas. Be to, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai ir nevisapusiÅ¡kai įvertino byloje esančius įrodymus.

Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti (b.l. 187-188). Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Su apeliantės argumentu, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nesutiktina. Teismas, iÅ¡analizavęs baudžiamojoje byloje priimtus procesinius sprendimus, pasisakė ir dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovo atžvilgiu vadovaujantis apeliantės nurodytu teisiniu pagrindu. Teismas, įvertinęs visus byloje įrodymus, padarė iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kinio reikalavimų.

Byloje nenustatyta prejudicinių faktų, dėl kurių ieškinyje nurodomos aplinkybės (teisėjos galimai neteisėti veiksmai) neturėtų būti įrodinėjamos. Aplinkybė, kad apeliantė baudžiamojoje byloje buvo pripažinta kalta dėl padarytų nusikaltimų iš dalies dėl veiksmų, kuriuos turėjo kontroliuoti teisėja, savaime neįrodo teisėjos veiksmų neteisėtumo civilinės teisės prasme. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad apeliantė veikė tiesiogine tyčia, todėl įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais padaryta žala atsirado iš esmės dėl pačios apeliantės veiksmų.

Atsakovo teigimu, jeigu vykdymo veiksmai nebÅ«tų patvirtinti teisėjos rezoliucijomis, antstolė (apeliantė) vis tiek bÅ«tų laikoma juos atlikusi, todėl jos veiksmai taip pat galėtų bÅ«ti vertinami kaip prieÅ¡ingi baudžiamiesiems įstatymams. Atsakomybė dėl teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ galima tik esant teisėjo kaltei (CK 6.272 str. 2 d.). Teisėjo kaltė gali pasireikÅ¡ti tiek tyčia, tiek neatsargumu, bet ji turi bÅ«ti konstatuota įstatymo nustatyta tvarka. Teisėjo kaltė yra tik kai padaryta akivaizdžių teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti.

IeÅ¡kinyje nebuvo pagrįsta bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga – kaltė, todėl civilinė atsakomybė negalima. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).Byloje nustatyta, kad 2006 m. spalio 26 d. apeliantė – antstolė priėmė patvarkymÄ dėl vykdymo veiksmų atlikimo kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, 2006 m. lapkričio 6 d. turto perdavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktu perdavė pirkėjui E. M. turtÄ , kuriam buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priklausiusį R.

M.. Å iuos veiksmus rezoliucijomis patvirtino Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja L. A. – atitinkamai 2006 m. spalio 26 d. ir 2006 m. lapkričio 10 d. (b.l. 26, 63). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutartimi paliko nepakeistÄ Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 28 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo apeliantė nuteista pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 246 straipsnio 2 dalį realiu laisvės atėmimu vieneriems metams. Apeliantės teigimu, vykdymo veiksmus, kuriuos teismai baudžiamojoje byloje traktavo kaip jos neteisėtÄ veikimÄ , ji atliko dėl teisėjos L.

A., kuri nesilaikė įstatymuose numatytos pareigos kontroliuoti antstolio procesinę veiklÄ , nerÅ«pestingumo, apeliantė buvo nuteista dėl neteisėtų teisėjos veiksmų, patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ valstybės. Apeliacinis skundas netenkintinas.Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarkaApeliantė praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, t.y. jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

Pažymėtina, kad dalyvaujančio byloje asmens praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, jog Å¡alys savo argumentus iÅ¡samiai yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, naujų įrodymų nėra pateikta, nėra ginčo dėl nustatinėtinų faktinių aplinkybių, todėl nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka bÅ«tinumo nėra.

             Dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų             Apeliantė valstybės atsakomybę kildina iÅ¡ neteisėtų teismo (teisėjo) veiksmų ir reikalavimÄ atlyginti jai padarytÄ neturtinę žalÄ grindžia CK 6.246 straipsnio 1 dalies, CK 6.263 straipsnio 1 dalies bei CK 6.272 straipsnio pagrindu.              Valstybės civilinė atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.272 straipsnio 1 - 3 dalyse.

Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika pasireiÅ¡kia tuo, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija ar jos pareigÅ«nas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado bÅ«tent dėl Å¡ių subjektų neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalis nagrinėjamu atveju netaikytina, nes apeliantė neturi reikalavimo teisės į žalos atlyginimÄ pagal Å¡iÄ nuostatÄ - apkaltinamasis nuosprendis jos atžvilgiu yra priimtas ir įsiteisėjęs. Todėl nėra pagrindo konstatuoti CK 6.272 straipsnio 1 dalies sÄ lygos – neteisėto nuteisimo – egzistavimÄ .             Pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda tik tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.).

Nenustačius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas. Be to, valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, numatyto CK 6.272 straipsnyje, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigÅ«nai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2009).

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Be to, kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikyti tokio elgesio taisyklų, kad savo veiksmais (veikimo, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Tačiau apeliantė, reikÅ¡dama ieÅ¡kinį ir Å¡iuo pagrindu, taip pat privalo įrodyti visas aukščiau minėtas deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygas (CPK 178 str.).

             Minėta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. sausio 28 d. priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo apeliantė nuteista pagal BK 246 straipsnio 2 dalį (apraÅ¡yto ar areÅ¡tuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimas, paslėpimas, sunaikinimas ar sugadinimas) ir BK 228 straipsnio 2 dalį (piktnaudžiavimas) laisvės atėmimu vieneriems metams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartimi apeliantės kasacinis skundas atmestas (b.l. 9-24).

Teismai konstatavo, kad apeliantė piktnaudžiaudama tarnyba, sÄ moningai neteisėtai perleido kitam asmeniui teismo areÅ¡tuotÄ didelės vertės turtÄ , t.y. veikė tiesiogine tyčia: suprato, kad, pažeisdama įstatymus, neteisėtai realizuoja kitam asmeniui teismo areÅ¡tuotÄ didelės vertės turtÄ , numatė, jog dėl tokių jos veiksmų turtas bus perleistas kitam asmeniui, ir suinteresuoti asmenys, nežinodami apie tai, negalės efektyviai apginti savo teisių į šį turtÄ , ir norėjo taip veikti.

Teismai, nuteisdami apeliantę, pripažino, kad ji, atlikdama neteisėtus vykdymo veiksmus, siekė turtinės naudos - vykdymo iÅ¡laidų atlyginimo (4000 Lt). Taigi, tiek Lietuvos apeliacinio teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad apeliantė, atlikdama aukščiau nurodytus neteisėtus veiksmus, ne tik suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, norėjo taip veikti, bet juos darydama taip pat numatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, bei jų norėjo (BK 15 str.).

             Apeliantė teigia, kad ji buvo nuteista ir jai neturtinė žala atsirado dėl to, jog teisėja L. A. 2006 m. spalio 26 d. ir 2006 m. lapkričio 10 d. rezoliucijomis patvirtino jos, kaip antstolės, atliktus vykdymo veiksmus - patvarkymÄ tęsti vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje bei turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ . Apeliantės teigimu, jos vykdymo procesinius veiksmus privalėjusi kontroliuoti teisėja netinkamai atliko savo įstatymines pareigas, pažeidė CPK nuostatas, tuo tarpu tuo atveju, jei teisėja bÅ«tų nesankcionavusi jos veiksmų, ji nebÅ«tų nuteista, nebÅ«tų patirta ir neturtinė žala.

Pažymėtina, kad apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendžio teisėtumo ji nekvestionuoja. Taigi, apeliantės pozicija faktiškai nėra nuosekli – viena vertus, galima būtų spręsti, jog ji apeliaciniame skunde pripažįsta nuosprendžio, kuriuo konstatuota jos kaltė, išvadas (pastebėtina, kad ieškinyje teigiama priešingai - jog ji nuteista neteisingai), tačiau, kita vertus, faktiškai ignoruodama savo kaltę, ieškinį grindžia teismo kalte sankcionuojant jos veiksmus vykdymo procese, nors baudžiamojoje byloje konstatuota, jog būtent ji pati siekė teismo sankcionuotų veiksmų atlikimo bei atitinkamų pasekmių (turtinės naudos).

Apeliantės ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tai, kad asmuo, pripažintas kaltu atlikęs neteisėtus (Å¡iuo atveju – ir nusikalstamus) veiksmus trečiųjų asmenų atžvilgiu, reikalauja atlyginti neturtinę žalÄ už jo dėl Å¡ių veiksmų atlikimo patirtÄ atsakomybę iÅ¡ asmens, kuris tam tikra prasme padėjo jam tuos veiksmus bei tikslus realizuoti, t.y. iÅ¡ prisidėjusio prie veiksmų atlikimo asmens, grindžiant Å¡io kaltę tuo, kad jis neužkirto kelio siekiamiems atlikti veiksmams.             Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Todėl nustatinėjant Å¡ioje byloje valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygas, teisėjų kolegijos nuomone, pirmiausia vertintina aplinkybė, kieno veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su atsiradusia žala – ar pačios apeliantės, ar jos veiksmus patvirtinusios teisėjos.              Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia teisę vykdyti įstatymų nustatytas funkcijas ir paslaugas bei antstolis kaip valstybės pareigÅ«nas atsako už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, padarytus atliekant antstolio funkcijas, už kurias taikoma baudžiamoji ar administracinė atsakomybė (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d., 16 str. 2 d.).

Todėl sutiktina su atsakovo argumentu, kad visų pirma antstoliai yra atsakingi už savo atliktų/siekiamų atlikti veiksmų teisėtumÄ nepriklausomai nuo to, ar Å¡iuos veiksmus patvirtino antstolio veiksmus kontroliuojantis teisėjas. Apeliantė, Å¡ioje byloje akcentuodama tik teismo (teisėjos) neteisėtus veiksmus, įrodinėja, kad yra pagrindas konstatuoti valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimÄ . Å iame kontekste pastebėtina, kad baudžiamojoje byloje apeliantė įrodinėjo, jog jos visi veiksmai buvo teisėti, taigi, tokiu atveju apeliantei apskritai nebÅ«tų pagrindo teigti, jog ir teisėjos atliktas jos veiksmų patvirtinimas buvo neteisėtas.

             Apeliantė ieÅ¡kinyje nurodo, kad ji nuteista už tai, kad veikė kito antstolio teritorijoje, surašė skolininko R. M. turto pardavimo Å¡io pasiÅ«lytam pirkėjui (E. M.) aktÄ , gavo vykdymo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tokie apeliantės teiginiai nėra visiÅ¡kai pagrįsti. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje teismų priimtų procesinių dokumentų, apeliantė yra nuteista ne už tai (taigi, ir žala atsirado ne dėl to), o iÅ¡ esmės už tai, kad ji pardavė turtÄ , kuriam buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - turto areÅ¡tas.

Tuo tarpu ieÅ¡kinyje nurodytos nuteisimo aplinkybės turėjo įtakos tik vertinant jos veiksmų kryptingumÄ â€“ kasacinis teismas 2010 m. birželio 29 d. nutartyje konstatavo, jog „antstolės veiksmai, nustatant vykdymo vietÄ [...] nėra tiesiogiai susiję su jai pareikÅ¡tu kaltinimu ir ji nėra nuteista už Å¡ių veiksmų neteisėtÄ atlikimÄ , tačiau jo veiksmų vertinimas CPK 590 straipsnio ir kitų straipsnių kontekste reikÅ¡mingas nustatinėjant nuteistosios kaltės turinį.“ Apeliantė pati priėmė sprendimus (patvarkymas tęsti pradėtus veiksmus kito antstolio veiklos teritorijoje, turto perdavimas pagal pardavimo aktÄ Nr. 31/2577/06).

Taigi, Å¡ių sprendimų priėmimas tiesiogiai nėra sietinas su teismo(teisėjos) veiksmais, teismas leidimo realizuoti turtÄ , kurio atžvilgiu buvo pritaikytas areÅ¡tas, apskritai nebuvo davęs. Tuo tarpu turto perdavimo pagal pardavimo aktÄ Nr. 31/2577/06 patvirtinimas teismine tvarka, net ir tuo atveju, jei jis buvo neteisėtas, buvo tik atitinkamų apeliantės veiksmų legalizavimo sÄ lyga, bet ne teismo veiksmas tiesiogiai sukėlęs neturtinę žalÄ apeliantei, nes savo sprendimų legalizavimo pati apeliantė ir siekė.

Minėto akto nepatvirtinimas taip pat nereikÅ¡tų, kad apeliantė neteisėto veiksmo apskritai neatliko. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, valstybės atsakomybės klausimas galėtų bÅ«ti svarstomas žalÄ patyrusių trečiųjų asmenų reikalavimu (jei pripažinti teisėjos kuriuos nors veiksmus neteisėtais), bet ne pačios apeliantės. Tuo tarpu apeliantės nurodoma patirta neturtinė žala – iÅ¡gyvenimas dėl nuteisimo, susirgimas depresija, negrįžtamai pablogėjusi apeliantės kaip valstybės tarnautojos reputacija, teisės vertis antstolio praktika netekimas bei pragyvenimo Å¡altinio netekimas, sietina bÅ«tent su pačios apeliantės atliktais neteisėtais veiksmais.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad dėl apeliantės nurodytos žalos atsiradimo atsakovas nėra atsakingas.             Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nes nepasisakė dėl atsakovo deliktinės atsakomybės pagrindų, įtvirtintų CK 6.246 ir 6.263 straipsniuose bei nevertino teisėjos L. A. veiksmų teisėtumo. Pažymėtina tai, kad kildinant atsakovo deliktinės atsakomybės klausimÄ tiek dėl CK 6.272 straipsnio 2 dalies, tiek dėl CK 6.246 straipsnio 1 dalies, CK 6.263 straipsnio 1 dalies, kaip minėta, atsakovui pareiga atlyginti apeliantei padarytÄ Å¾alÄ atsirastų tik tada, jeigu bÅ«tų nustatytos visos bÅ«tinosios deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos:

žalos apeliantei atsiradimo faktas; atsakovo neteisėti veiksmai; tai, kad žala atsirado bÅ«tent dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų (priežastinis ryÅ¡ys) bei atsakovo kaltė. Todėl konstatavus, kad žala apeliantei atsirado dėl jos pačios veiksmų, nagrinėti kitas valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygas, inter alia teisėjos L. A. veiksmų teisėtumÄ , teisiÅ¡kai nebereikÅ¡minga.             Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta atsakovo civilinės atsakomybės taikymui bÅ«tinų sÄ lygų visuma, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimus.

Todėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).                          Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,              n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                                       Teisėjai                                                      Marytė Mitkuvienė                                                                                                                                                             Alvydas PoÅ¡kus                                                                                                                                                                                       Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė